Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-628-901/2018

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-05-30
Bylos Nr.: e2-628-901/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-05157-2016-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Laura Spalvienė
Ieškovas: V. T.
Atsakovas: Valerijai G

Kategorijos

2.5.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-628-901/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05157-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 2.5.1.5.; 2.5.10.2.1.; 2.5.10.2.2.; 2.5.10.5.2.; 2.5.39.2.5.; 3.1.18.4. 3.2.6.1.; 3.2.6.4.; 3.2.6.11. (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 30 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laura Spalvienė,sekretoriaujant Jolitai Kinderienei,dalyvaujant ieškovui ir jo atstovui advokatui R. S.,atsakovės atstovėms advokatei K. P., L. K.,DNSB „Kalnupė” atstovams pirmininkei B. G. ir advokatui D. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. T. (V. T.) ieškinį atsakovei Valerijai G. B. ir tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, G. B., A. B., E. P., DNSB „Kalnupė“, UAB „Mano Būstas“, VšĮ "Mano daugiabutis" ir UAB "Hyperos grupė" dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašo teismo priteisti iš atsakovės 1725,62 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016-02-05 ieškovo žmona A. S., atvykusi į butą adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad vienas iš kambarių yra aplietas vandeniu. Kadangi ieškovo darbas yra susijęs su tolimuoju plaukiojimu, todėl tik 2016-03-16 ieškovas grįžęs į krantą atvyko apžiūrėti savo buto ir įsitikino, kad vienas iš buto kambarių yra aplietas vandeniu. Teigia, kad iki grįžimo ieškovas faktiškai neturėjo galimybių tinkamai išvėdinti aplietą kambarį, todėl drėgmė į sieną ir grindis įsigėrė, įsimetė pelėsis. Buto apliejimo faktas patvirtintas 2016-02-09 sudarytos komisijos iš VŠĮ „Mano daugiabutis“ techninės priežiūros specialisto P. P., DNSB „Kalnupė“ pirmininkės B. G., kurie dalyvaujant N. G., A. B., DNSB „Kalnupė“ valdybos narei V. U., apžiūrėjo patalpas, esančias virš aplieto kambario. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad užpylimas įvyko dėl (duomenys neskelbtini), netvarkingo vonios maišytuvo ir virtuvėje esančios skalbimo mašinos netinkamo pajungimo. Esama situacija buvo fiksuota fotonuotraukomis, o po jomis pasirašė bute, kuriame ir įvyko avarija, tuo metu buvęs ir komisiją įleidęs A. B.. Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovei V. G. B.. Ieškovas teigia, kad apliejimo metu buvo sugadintos jo buto kambario, kurio indeksas 17-6, lubos, sienos, grindys ir patirtą žalą vertina 1725,62 Eur. Ieškovas teigia, kad jo buto apliejimas įvyko būtent dėl atsakovės bute buvusio netvarkingo krano vonios kambaryje ir dėl netinkamo skalbimo mašinos pajungimo, kas sukėlė vandentiekio avariją, kurios metu per atsakovės grindis, o ieškovo lubas prasiskverbęs vanduo pateko į ieškovo butą, padarydamas ieškovo prašomo priteisti dydžio nuostolių.

Atsiliepimas

Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo atmesti. Ieškovės atstovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog remiantis 2015-03-01 panaudos sutartimi V. G. B. perdavė G. B. neatlygintinai ir neterminuotai naudotis butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šį butą nuo panaudos sutarties sudarymo faktiškai valdo ir naudoja G. B. sūnus A. B. ir E. P., todėl atsakovės atstovės mano, jog V. G. B. yra netinkamas atsakovas šioje byloje. Be to atsakovės atstovės teigia, kad ieškovas neįrodė visų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovės atstovė L. K. teismo posėdžio pripažino, jog A. B. ir E. P. galimai dėl savo abejingumo nepakeitė netvarkingo krano tarpinės, tačiau pažymėjo, kad kranas, iš kurio lašėjo vanduo, buvo tiesiai virš vonios, todėl vanduo negalėjo pritekėti ant grindų. Paaiškino, jog siūlė ieškovui tartis dėl mažesnės sumos žalos atlyginimo, siūlė sutvarkyti aplietą sieną. Nurodė, kad krano tarpinę A. B. pakeitė 2016 m. kovo mėnesį. 2016-11-30 teismo posėdžio metu L. K. paaiškino, jog skalbimo mašiną bute pajungė meistrai (jos draugai), kurie jai statė virtuvinį baldų komplektą, skalbimo mašiną pakeitė, nes atsikraustė kitas gyventojas. Pastebi, kad ieškovo butas apliejamas ne pirmą kartą.

Šalies argumentai

Tretysis asmuo G. B. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Nurodo, kad nuo 2015-03-01 panaudos sutarties sudarymo dienos atsakovės bute, (duomenys neskelbtini), gyvena panaudos gavėjos sūnus A. B. su E. P., kurie mokėjo visus mokesčius, susijusius su šiuo butu, atliko gyvenamojo kambario kosmetinį remontą. G. B. yra įsitikinus, kad žala ieškovo butui kilo dėl netvarkingų šalto, karšto ir nuotekų vamzdynų, sumontuotų mūrinėje sienoje per visus gyvenamojo namo, kuriame yra ginčo šalių butai, aukštus, gali būti vamzdynų nesandarumų pačioje mūrinėje sienoje, kurioje yra bendro naudojimo namo inžinerinės sistemos.

Tretysis asmuo A. B. su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, jog bute gyvena virš metų laiko su E. P. ir jų nepilnamečiu vaiku. Pripažįsta aplinkybę, jog kranas vonioje nebuvo sandarus, lašėjo, tačiau teigia, jog vanduo iš krano varvėjo labiau į vonios pusę. Paaiškino, kad kranas yra naudojamas voniai ir kriauklei (yra sukinėjamas). Po ieškovo buto apliejimo ir atėjus namo pirmininkei jis 2016 m. kovo mėnesį pakeitė krano tarpinę, šiuo metu kranas stovi tas pats.

Šalies argumentai

Tretysis asmuo E. P. su ieškiniu nesutinka. Teismo posėdyje nurodė, kad nuotraukose matomi šalia vonios pastatytas indas buvo pastatytas ne dėl to, kad vanduo iš krano varvėjo, o todėl, kad ji tą indą buvo padėjusi plovimui. Paaiškino, jog šluostė po skalbimo mašina buvo padėta, kadangi grindys yra nelygios ir, kad skalbimo mašina skalbiantis stovėtų stabiliai.

Atsiliepimas

Trečiojo asmens DNSB „Kalnupė” atstovai su ieškinio reikalavimais sutinka. B. G. paaiškino, kad nustačius ieškovo buto apipylimo faktą dėl 21 buto gyventojų kaltės atsakovės dukra L. K. pradžiai sutiko su šiuo faktu ir prašė ieškovo sumažinti nuostolių dydį. B. G. pažymėjo, kad namo vamzdynai yra sandarūs, buvo atliktas patikrinimas, ieškovo butas negalėjo būti aplietas iš daugiabučio nuotekų vamzdžio, kuris sandarus, o iš eksperto S. Z. pateiktų nuotraukų matoma drėgmė (kondensatas) laikėsi dėl temperatūrų skirtumų.

Tretysis asmuo UAB „Mano Būstas“ atsiliepime į ieškinį paaiškino, jog remdamasis tarp jo ir DNSB „Kalnupė“ 2012-06-25 sudaryta paslaugų teikimo sutartimi Nr. 12-06-21 ir vėlesniais jos pakeitimais, UAB „Mano Būstas“ teikia vienkartinės daugiabučių namų, adresu (duomenys neskelbtini), bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinių sistemų apžiūros, statinio apžiūros akto sudarymo ir įforminimo Gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnale, paslaugas. Prašė ieškinio reikalavimus spręsti teismo nuožiūra ir nagrinėti bylą jų atstovui nedalyvaujant.

Tretieji asmenys VšĮ "Mano daugiabutis" ir UAB "Hyperos grupė" nustatytu terminu atsiliepimų į ieškinį nepateikė, į teismo posėdžius nevykdavo, procesiniai dokumentai įteikti ir apie posėdžius pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis ieškovui V. T. nuosavybės teise priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis taip pat nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovei V. G. B.. Buto savininkė, atstovaujama pagal įgaliojimą veikiančios dukters L. K., 2015-03-15 su G. B. sudarė šio buto panaudos sutartį, pagal kurią neatlygintinai ir neterminuotai butą (duomenys neskelbtini), perdavė naudotis G. B.. Panaudos sutartis Nekilnojamo turto registre nebuvo įregistruota. Iš proceso dalyvių paaiškinimų ir byloje esančių duomenų nustatyta, kad nuo pat panaudos sutarties sudarymo butu faktiškai naudojosi A. B. ir E. P..

Dėl atsakovų procesinės padėties

Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog jai priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) valdo ir naudoja G. B. sūnus A. B. ir E. P., todėl, mano, jog V. G. B. yra netinkamas atsakovas šioje byloje. Atsakovės atstovės advokatės K. P. teigimu, atsakovais byloje turėtų būti asmenys, kurie naudojosi butu. Ieškovo atstovas advokatas R. S. su tuo nesutinka, pažymėdamas jog tarp atsakovės ir trečiojo asmens G. B. sudaryta sutartis nėra įregistruota teisės aktų nustatyta tvarka ir todėl, jo nuomone, negali atsakyti panaudos sutarties naudos gavėjas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.478 straipsnio 2 dalis nustato, kad nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. CK 6.629 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos šio kodekso 6.477 straipsnio 2 ir 3 dalių, 6.478, 6.479, 6.481, 6.489 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 6.501 straipsnio nuostatos. Iš šių teisės nuostatų konstatuotina, kad nekilnojamųjų daiktų panaudos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Pagal bylos medžiagą nagrinėjamo ginčo atveju nekilnojamojo daikto (buto adresu (duomenys neskelbtini)) panaudos sutartis tarp atsakovės, atstovaujamos dukters L. K., ir G. B. buvo sudaryta 2015-03-01 nenurodant joje sutarties sudarymo termino. Iš byloje esančių duomenų bei šalių paaiškinimų nustatyta, jog buto adresu (duomenys neskelbtini), apliejimas įvyko 2016 m. vasario mėnesio pradžioje, A. B. ir E. P. bute gyveno nuo pat panaudos sutarties sudarymo dienos, gyveno ir šios bylos nagrinėjimo metu, duomenų, kad panaudos sutartis būtų nutraukta byloje nėra, todėl pripažintina, jog 2015-03-01 panaudos sutartis tęsėsi ilgiau nei vienerius metus. Kadangi panaudos sutartis viešajame registre įregistruota nebuvo, todėl remiantis CK 6.478 straipsnio 2 dalies, 6.629 straipsnio 2 dalies ir 1.75 straipsnio 2 dalis nuostatomis prieš trečiuosius asmenis negali būti panaudota. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas atmeta kaip nepagrįstą atsakovės atstovės argumentą, jog atsakovė V. G. B. yra netinkamas atsakovas šioje byloje. Atsakovė V. G. B. yra teisėta buto adresu (duomenys neskelbtini), savininkė, todėl ji yra tinkama atsakovė nagrinėjamoje byloje.

Dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovės 1725,62 Eur nuostolių atlyginimui

Pradiniu ieškiniu ieškovas prašė 2780 Eur nuostolių atlyginimo remdamasis UAB „Jungtinės statybos“ atliktais paskaičiavimais ir 2016-04-15 sudaryta lokaline sąmata, iš kurios matyti, kad kambario remontui atlikti ir atstatyti jį į pradinę padėtį, buvusią iki užliejimo, yra reikalinga 2780 Eur suma. Susipažinę su eksperto R. M. atliktais paskaičiavimais ir sudaryta lokaline sąmata 2016 m. kainomis, ieškovas atitinkamai sumažino savo reikalavimus, prašydamas priteisti sumą, kurią nurodė ekspertas, t.y. 1725,62 Eur nuostolių atlyginimo.

Iš byloje esančių duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovui V. T. priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), 2016-02-05 buvo aplietas. Byloje kilo ginčas dėl buto apliejimo priežasčių. Ieškovo teigimu pagrindinė ir vienintelė priežastis buvo didelis kiekis vandens, patekęs iš atsakovės buto, esančio (duomenys neskelbtini), dėl netvarkingo vonios krano ir dėl virtuvėje esančios skalbimo mašinos netinkamo pajungimo. Atsakovės teigimu ieškovo buto siena drėksta nuolat dėl netvarkingo nuotekų vamzdžio, o ne dėl atsakovės bute buvusio netvarkingo vonios krano, kuris buvo virš špyžinės vonios, į kurią vanduo lašėjo, o skalbimo mašina buvo pajungta tvarkingai ir vandens nepraleisdavo.

Rungimosi civiliniame procese principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjime tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Vis dėlto ši principinė taisyklė nereiškia, kad teismas yra tik pasyvus įrodinėjimo proceso dalyvis, įstatymas įtvirtina teismo galimybę siūlyti šalims teikti papildomus įrodymus, kai jų nepakanka, įstatymo nustatytais atvejais teismas gali įrodymus rinkti savo iniciatyva (CPK 179 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti, atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo. Teismas įvertina, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Jei įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimo, byloje galima konstatuoti įrodymų pakankamumą. Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Pagal įstatyme įtvirtintą laisvo įrodymų vertinimo principą dėl bet kokios į bylą pateiktos informacijos įrodomosios reikšmės sprendžia teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nurodytas išimtis (CPK 185 str.). Teismas vertina kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2016-02-09 buvo sudaryta komisija iš VŠĮ „Mano daugiabutis“ techninės priežiūros specialisto P. P., DNSB „Kalnupė“ pirmininkės B. G., dalyvaujant N. G., gyv. (duomenys neskelbtini), A. B. gyv. (duomenys neskelbtini), DNSB „Kalnupė“ valdybos narei V. U. apžiūrėjo patalpas, esančias virš aplieto kambario ir nustatė, kad užpylimas įvyko dėl bute, adresu (duomenys neskelbtini), buvusio netvarkingo vonios krano ir virtuvėje esančios skalbimo mašinos netinkamo pajungimo. Šioje byloje pateikta ir daugiau specialistų nuomonių dėl buto apliejimo priežasčių, taip pat byloje buvo atliktos dvi ekspertizės, byloje buvo apklausti jas atlikę ekspertai R. M. ir S. Z..

2016-04-12 antstolė B. T. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nustatė, kad antrame aukšte esančio buto (duomenys neskelbtini), vienas kambarys aplietas - kambario lubose bei sienoje matomos tamsios dėmės, po atlipusiais tapetais matomas pelėsis, palietus fotonuotraukose užfiksuotą sieną jaučiasi, kad ši siena yra drėgna. Fotonuotraukose taip pat užfiksuota laminuota grindų danga, kur ties grindų laminato sujungimais matomi iškilimai, laminato lentos deformuotos.

Ieškovas padarytos žalos faktą, priežastinį ryšį įrodinėja minėtu antstolės B. T. 2016-04-12 atliktu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, eksperto R. M. šioje byloje atliktos ekspertizės aktu ir paaiškinimais, kur ekspertas nustatė, kad ieškovo butas galėjo būti užlietas tik dėl trečiame aukšte esančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimo metu buvusio netinkamo vonios krano ir skalbimo mašinos pajungimo užsandarinimo. Su papildomos ekspertizės išvadomis ieškovas ir jo atstovas nesutinka, pažymėdami, kad ši ekspertizė atlikta po ieškovo buto užliejimo praėjus ilgam laiko tarpui, po to, kai gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), vėliau iš tiesų buvo įvykusi bendrųjų inžinerinių tinklų avarija (2017 m. rudenį), be to klausimai ekspertui užduoti tendencingai, nenurodant konstatuoti apliejimo priežastį ir kokiai datai.

Su 2016-02-09 VšĮ „Mano daugiabutis“ gyvenamojo namo apžiūros akte nurodyta aplinkybe, kad „užpylimas įvyko dėl 21 bute netvarkingo vonios maišytuvo ir virtuvėje esančios skalbyklės pajungimo“ atsakovės atstovės nesutinka, pažymėdamos, kad 16 ir 17 butų patalpos buvo apžiūrėtos praėjus keturioms paroms po gauto pranešimo dėl tariamo patalpų užpylimo. Akte nurodyta, kad užpylimas įvyko dėl 21 bute netvarkingo vonios maišytuvo ir virtuvėje esančios skalbimo mašinos pajungimo, tačiau akte nėra nurodyta, jog buvo apžiūrėtos ir 21 buto patalpos, taip pat nėra nurodyta, kokių reikalavimų neatitiko maišytuvas bei skalbimo mašina, taip pat nėra nurodyta, kuo remiantis VšĮ „Mano daugiabutis“ specialistas P. P. bei DNSB „Kalnupė“ pirmininkė priėjo išvados, kad vonios maišytuvas ir virtuvėje esanti skalbimo mašina yra pajungti netvarkingai. Pažymi, jog nei vonios maišytuvas, nei virtuvėje esančios skalbimo mašinos pajungimas bei jų vieta niekaip neužfiksuoti ir akte neaprašyti. Teigia, kad VšĮ „Mano daugiabutis“ 2016-02-09 apžiūros akte nurodytas aplinkybes bei 2016-09-20 ekspertizės išvadas paneigia 2016-02-15 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros aktas, kurį surašė specialistas A. Ž., taip pat šioje byloje atlikta papildoma ekspertizė, kurioje konstatuota, kad ieškovo buto užliejimo priežastis yra bendrųjų statinio inžinerinių sistemų (savitakinių buitinių nuotekų), besiribojančių su šio buto drėkstančia siena, gedimas. Taip pat atstovės teigia, kad atsakovė visada tinkamai prižiūrėjo savo turtą, nei kompetentingos valstybės ar savivaldos institucijos, nei pati atsakovė nėra gavusi kaimynų skundų ar pretenzijų dėl netinkamo naudojimosi butu ar tretiesiems asmenims atsakovės neteisėtais veiksmais padarytos žalos. Atsakovė ar jos bute gyvenę tretieji asmenys neatliko jokių veiksmų, kurie būtų sąlygoję apačioje esančio buto užpylimą. Atsakovės atstovės taip pat nesutinka su ieškiniu pateiktos 2016-04-15 lokalinės sąmatos remonto darbų paskaičiavimais, teikė į bylą kitą ieškovo buto remonto darbų lokalinę sąmatą 1773,86 Eur sumai, 2016-06-16 sudarytą techninio prižiūrėtojo E. A.. Teigia, kad iš ieškovo sąmatos turinio nėra galimybės nustatyti darbų, būtinų ir susijusių su tariamais defektais, taip pat atlikimo apimties, nėra įvertinta tariamo sugadinimo metu objekto fizinė būklė (nusidėvėjimas), sąmatoje yra numatyti ir pertekliai darbai, pvz. „grindų dangos priežiūra, padengiant polietilenine plėvele“. Ieškovui patikslinus ieškinio reikalavimus pagal eksperto nurodytas sumas, kiek galėtų kainuoti ieškovo buto kambario remontas, dėl eksperto lokalinės sąmatos ir išlaidų sumos atsakovės atstovės plačiau nepasisakė.

Tretieji asmenys G. B., A. B. ir E. P. taip pat nesutinka, kad 2016-02-05 ieškovo buto užpylimas įvyko dėl atsakovės 21 bute buvusio netvarkingo vonios krano, iš kurio lašėjo vanduo ir kad užpylimas įvykio dėl šio buto virtuvėje esančios skalbimo mašinos netinkamo pajungimo. A. B. nurodė, kad 2016 m. vasario mėnesį į A. B. kreipėsi ieškovas su pretenzijomis, kad jo butas yra aplietas. 2016-04-04 grįžusi iš užsienio (Danijos, kur gyvena ir dirba kurį laiką) G. B. susitiko su ieškovu dėl buto apliejimo, išmatavo ieškovo butą pagal apliejimo lokalizaciją ir teigia, jog apliejimas negalėjo įvykti iš 21 buto virtuvės. Nurodė, jog gali būti trūkęs nuotekų vamzdis. G. B. siekė nustatyti tikrąsias buto apliejimo priežastis, tačiau ieškovas nenorėjo nustatyti tikrosios sienos drėkimo priežasties, teigė, kad kreipsis dėl žalos į teismą, kad pasidarys remontą ir apdraus butą ir jei ir toliau drėks siena ir lubos, tai visas išlaidas apmokės draudimas. G. B. teigimu ieškovo butas negalėjo būti aplietas dėl buto, (duomenys neskelbtini), gyventojų kaltės, kadangi tame bute nebuvo įvykęs joks avarinis ar neatsargus įvykis su vandeniu, o visi vamzdynai yra tvarkingi. Teigia, jog A. B. pasirašė 2016-02-09 apžiūros aktą pareikalavus DNSB „Kalnupė“ pirmininkei, dėl savo jauno amžiaus neįsigilino į tokio akto pasirašymo pasekmes, o komisija akto pasirašymo aplinkybių jam nepaaiškino. Pažymi, kad tiek MB „Jurtura“ specialistas A. Ž. 2016-02-15 apžiūros akte, tiek atsakovės prašymu papildomą ekspertizę šioje byloje atlikęs ekspertas S. Z. nurodė, kad ne dėl 21 bute netvarkingos vonios maišytuvo ir virtuvėje esančios skalbimo mašinos pajungimo įvyko ieškovo ir 16 buto apliejimas. Tai galėjo nutikti dėl šalto, karšto ir nuotekų vamzdynų, sumontuotų mūrinėje sienoje per visus gyvenamojo namo aukštus, pažeidimų, dėl nesandarumų pačioje mūrinėje sienoje, kurioje yra bendro naudojimo namo inžinerinės sistemos. Į ieškovo antrame aukšte esančias patalpas drėgmė gali patekti iš 3, 4 ar 5 aukšto patalpų ar sienoje esamų nesandarių vamzdžių. Ieškovo nurodytas aplinkybes dėl jo buto apliejimo taip pat paneigia 2016-04-12 antstolės B. T. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame nurodytos aplinkybės tik patvirtina faktą, kad ieškovo buto siena drėksta nuolatos, o dėl kokios priežasties - nenustatyta.

A. B. teismo posėdyje nurodė, kad 2016-02-05 pas juos į butą atėjo namo pirmininkė, tačiau jo tuo metu nebuvo namuose, fotografavo vonios kraštą, maišytuvą ir skalbimo mašiną. Teigia, jog laiptinėje jam nešant šiukšles sutiko namo pirmininkę, kuri jam davė pasirašyti patikrinimo aktą. Aktą pasirašė, nes jautė spaudimą iš pirmininkės, kuri jam nurodė, jog yra kaimynų parašai, kad jie apliejo 17 butą ir paaiškino, jog jie yra kalti. A. B. paaiškino, jog šluostė po skalbimo mašina yra padėta, kadangi grindys yra nelygios ir, kad skalbimo mašina skalbiantis stovėtų stabiliai. Nurodė, kad dalyvavo pas ieškovą, kai į butą buvo atėjęs meistras nustatyti, kiek kainuos remontas, pasiėmė lapelį su informacija ir pasakė ieškovui, jog supažindins L. K. su informacija.

DNSB „Kalnupė” pirmininkė B. G. teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2016-02-05 jai paskambino N. G., nurodė, kad 16 bute yra šlapia siena (butas po ieškovo butu). Tada B. G. su DNSB „Kalnupė” valdybos nare V. U. 2016-02-05 (penktadienį) vakare nuėjo į 21 butą, duris atidarė E. P.. Paprašė leisti atsukti vonios kraną, kurį atsukus pradėjo varvėti vanduo. Tarp vonios ir kriauklės ant žemės stovėjo indas pilnas vandens. V. U. pasiteiravus E. P., iš kur inde yra vandens, E. P. nurodė, kad skalbėsi. Paprašius apžiūrėti virtuvę, kur buvo skalbimo mašina ties skalbimo mašinos siurblio projekcija buvo padėta šluostė. Trečiojo asmens atstovė paaiškino, kad yra susidūrusi su atvejais, kai užsikemša skalbimo mašinos siurblys, jį išvalius yra pakišama šluostė ir žiūrima, kad nelašėtų. Skalbimo mašina virtuvėje buvo atitraukta nuo sienos. Trečiojo asmens atstovė paklausė E. P., ar butas yra draustas ir buto savininkės telefono numerio. Paaiškino, kad per tarpinę lašėjo vanduo iš krano ir apačioje vandens buvo pastatytas pilnas vandens indelis, todėl nustatė, kad apipylimas ieškovo buto įvyko iš 21 buto. Trečiojo asmens atstovė nurodė E. P. pasikeisti kraną. 2016-02-09 antrą kartą atvykus į butą su surašytu apžiūros aktu vonioje stovėjo kitas indelis, kranas nebuvo pakeistas. E. P. nepasirašė akto, nurodė, kad tegul pasirašo A. B., tada B. G. pasivijo A. B. laiptinėje ir jis pasirašė aktą. Paaiškino, kad atvykus teismo ekspertui R. M. klausė jo, kodėl drėgsta namo laiptinės sienos. Ekspertas paaiškino, kad tai gali būti dėl lietaus kanalizacijos. Nurodė, kad 21 bute kranas yra vonios kambaryje prie vonios krašto, ant kurio atsukus kraną lašėjo vanduo. Pažymėjo, kad nebuvo vandens krane tarpinės, jis buvo nesandarus ir leido vandenį. Nurodė, kad kadangi pirmasis ekspertas R. M. buvo nurodęs, kad namo (duomenys neskelbtini), nuotekų vamzdis sausas, apaugęs voratinkliais, kurių drėgnose vietose nebūna, bylos nagrinėjimo metu DNSB „Kalnupė” pirmininkė dažnai tikrino šio vamzdžio būklę bijodama, kad 21 buto gyventojai neatliktų kokių papildomos ekspertizės atlikimui trukdančių veiksmų, ypač po to kai paaiškėjo, kad 21 buto gyventojai niekam pranešę be leidimo atvėrė sieną jų bute toje vietoje kur ėjo nuotekų vamzdis. B. G. atkreipė dėmesį, kad 2017 m. spalio mėn. ji pastebėjo, kad namo pamatai ties nuotekų vamzdžiu drėgni, todėl namo techninę būklę prižiūrinti UAB "Hyperos grupė" atvėrė apžiūrėti namo sieną ties nuotekų vamzdžiu namo pirmame aukšte esančioje bibliotekoje ir kurį laiką stebėjo situaciją, kol galiausiai rekomenduota pakeisti šį vamzdį. Papildomą ekspertizę atlikusiam ekspertui S. Z. 2017 m. lapkričio mėn. pasiūlyta apžiūrėti bibliotekoje esančią atvertą sieną, taip pat ar iš penkto aukšto nuleidus nuotekas pro nuotekų vamzdį vanduo sunkiasi, tačiau šis atsisakė. DNSB „Kalnupė” pirmininkė taip pat atkreipė dėmesį, kad 21 bute papildomos ekspertizės laiku nebuvo vonios durų, taip pat ilgą laiką net šaltu metu laiku buvo laikomi atidaryti atsakovės buto langai. B. G. pateikė pastebėjimą, kad iš patirties žino, kad nevėdinant kambario net ir per 10 dienų gali atsirasti sienoje pelėsis.

Iš atsakovės į bylą pateikto MB „Jurtura“ apžiūros akto matyti, kad 2016-02-15 specialistas A. Ž. (veikiantis pagal kvalifikacijos atestatus Nr. 17093 ir Nr. 270689) apžiūrėjęs butą, esantį (duomenys neskelbtini), nustatytė, jog buto vonios patalpoje esantys vandens nuotekų vamzdynai tvarkingi, sujungti sandariai, vandens prasisunkimų nesimato, vanduo ant grindų patekti negalėjo, po skalbykle esantis laminatas nėra paveiktas drėgmės. UAB „Mano būstas“ 2016-05-09 pranešime dėl informacijos pateikimo Nr. 16-MBRI-000445 nurodyta, kad atlikus patikrinimą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog vamzdynas yra sandarus ir techniškai tvarkingas, o 2016-05-05 atlikus pakartotinį patikrinimą ir apžiūrėjus butus, esančius (duomenys neskelbtini)taip pat nustatyta, kad vamzdynas yra tvarkingas, buitinė technika pajungta sandariai. Atsakovė taip pat į bylą pateikė antstolės S. S. 2016-07-16 sudarytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 184-16-28, kuriame antstolė konstatavo, jog namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės sienos tarp butų Nr. 17 ir Nr. 18 ir sienos prie buto Nr. 23 spalva skiriasi, matosi įvairios formos ir dydžio patamsėjimai (dėmės). Kartu su apeliaciniu skundu atsakovės atstovės pateikė teismui antstolio A. S. 2016-11-29 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksuota fotonuotaukomis ir vaizdo medžiaga, kad atsakovės buto, esančio (duomenys neskelbtini), vonios kambaryje atvertoje sienoje, esančioje už tualeto, nuotekų vamzdis yra drėgnas, ant rudos spalvos vamzdžio matomos vandens pratekėjimo žymės ir po truputį lašantis vanduo. Protokole taip pat užfiksuota, kad laiptinėje prie buto numeris 18 matyti sienos patamsėjimas. Kaip vėliau iš bylos medžiagos (ekspertų paaiškinimų, planų) nustatyta, laiptinėje toje vietoje už sienos praeina ne buitinių nuotekų vamzdis, o lietaus kanalizacijos vamzdis.

Byloje buvo atlikta statinio ekspertizė siekiant nustatyti ieškovui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimo priežastį, pavedant ją atlikti teismo ekspertui R. M. (veikiantis pagal kvalifikacijos atestatą Nr. 677, Nr. 22975). Eksperto surašytame ekspertizės akte yra padarytos šios išvados: pirma, buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimas galėjo įvykti tik dėl buto (duomenys neskelbtini), kaltės; antra, lokalinė sąmata, sudaryta UAB „Jungtinės statybos“ neatitinka faktinių užliejimo atstatymo kaštų, jie turėtų būti 1725,62 Eur; trečia, žemiau esantis butas, t. y. (duomenys neskelbtini), galėjo būti aplietas dėl aukščiau esančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), vonioje esančio nesandaraus krano; ketvirta, virtuvėje esanti vandentiekio sistema, skirta skalbimo mašinai pajungti, įrengta tvarkingai, pažeidimų neužfiksuota, tačiau vandens pašalinimo sistema (skalbimo nuotekų) pajungta į buitinių nuotekų sistemą netinkamai - prieš nuotekų nutekėjimo kryptį. Kaip teismo posėdžio metu ekspertas paaiškino dėl netinkamo skalbimo mašinos nuotekų pajungimo veikiant mašinai išpumpuojant iš jos nuotekas (apie 40 l.) faktiškai visas vanduo nespėdavo subėgti, iškildavo į kriauklę ir iki 20 litrų galėdavo išbėgti per kriauklės viršų ant grindų. Toje vietoje hidroizoliacijos nėra. Eksperto išvadoje taip pat nurodyta, jog teigti, kad laminato grindų plokštės buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje nėra paveiktos drėgmės, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad ekspertui atliekant statinio dalinę ekspertizę buvo atliktos tris (duomenys neskelbtini) namo butų Nr. 17, Nr. 20, Nr. 21 ir Nr. 22 apžiūros: 2016-09-21 atlikta pirminė apžiūra, butų 17, 20, 21 ir 22 ir namo stogo, 2016-09-26 atlikta pakartotinė buto Nr. 21 apžiūra bei buto Nr. 18 pirminė apžiūra, o 2016-09-30 atlikta buto Nr. 21 papildoma apžiūra, bendros inžinerinių sistemų apžiūra ir foto fiksacijos rūsyje. 2016-09-21 apžiūros metu buvo atliktos butų adresu (duomenys neskelbtini)17, 20, 21, 22, ir ventiliacijos šachtų ant stogo vizualinė apžiūra ir foto fiksacijos. 2016-09-26 apžiūros metu atliktos butų (duomenys neskelbtini)-(l7, 18, 21) vizualinė apžiūra ir foto fiksacijos, atidengimai ir tyrimai buvo atlikti tik bute Nr. 21. 2016-09-30 atlikta buto (duomenys neskelbtini), papildoma apžiūra, bendros inžinerinių sistemų apžiūra ir foto fiksacijos rūsyje. Atidengimai ir tyrimai buvo atlikti tik bute Nr. 21. Tyrimams buvo panaudoti įrankiai (prietaisai) skaitmeninis fotoaparatas „Canon Power Shot A1300“, drėgmės matuoklis (konstrukcijų) „testo 606-1“, Nr. 38658568/412, perforatorius „Makita“. Ekspertizės akte nurodoma, kad visiems įrankiams (prietaisams) yra atlikta metrologinė patikra, įrankiai (prietaisai) sukalibruoti. Ekspertizės akte nurodyta, kad 2016-09-21 atlikus buto (duomenys neskelbtini), pirminę apžiūrą, buvo nustatytas ir patvirtintas buto užliejimo faktas (tapetai atsilupę, ant paviršių matosi buvusios drėgmės, pelėsių dėmės). Tai įrodo apžiūros metu atliktos foto fiksacijos (žiūrėti šios ekspertizės nuotraukas Nr. 1-5) bei antstolės B. T. faktinių aplinkybių konstatavimas. Išanalizavęs civilinės bylos medžiagą, aukštų planus ir kitą medžiagą, panaudojus specialias žinias, teismo ekspertas surašė galimų užpylimo priežasčių (prielaidų) sąrašą. Buvo numatyti tyrimai, kuriuos atlikus, atskira prielaida būtų patvirtinta (įrodyta) arba paneigta. Ekspertas pažymėjo, kad per ilgametę statybinę praktiką ir atliekant ekspertizes, daug kartų įsitikino, kad tai, kas atrodo akivaizdu, ne visada pasitvirtina, vanduo gali „atkeliauti“ iš netikėčiausių vietų ir nebūtina tik iš tiesiai viršuje esančių patalpų, bet per perdangas, jų sujungimus gali nutekėti iš kitų aukščiau šone esančių patalpų.

Pažymėtina, kad atlikdamas ekspertizę ekspertas buvo iškėlęs ir tyrė šias prielaidas: 1) buto (duomenys neskelbtini)užliejimas įvyko dėl buto Nr. 20, Nr. 22 kaltės, iš ketvirto aukšto butų, per ventiliacijos šachtą nuo stogo (bendroji inžinerinė sistema), iš bendrųjų statinio inžinerinių sistemų (karšto ir/arba šalto vandentiekio), iš bendrųjų statinio inžinerinių sistemų (buitinių nuotekų), iš bendrųjų statinio inžinerinių sistemų (buitinių nuotekų), tačiau atlikus apžiūras ir tyrimus nustatyta, kad buto (duomenys neskelbtini), užliejimas neįvyko nei dėl vienos iš nurodytų priežasčių. Ekspertas ekspertizės akte padarė kategorišką išvadą, kad 2016-02-05 buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimas galėjo įvykti tik dėl buto (duomenys neskelbtini), kaltės, atmesdamas kitas iškeltas prielaidas ir patvirtindamas, kad ieškovo buto užliejimas negalėjo įvykti dėl butų Nr. 20, Nr. 22 kaltės, taip pat negalėjo būti užlietas nei per namo (duomenys neskelbtini), ventiliacijos šachtą nuo stogo, nei dėl namo bendrųjų statinio inžinerinių tinklų karšo ir šalto vandens vandentiekio, nei dėl namo buitinių nuotekų nei dėl lietaus nuotekų.

Ekspertizės akto 6.1.2.1. punkte numatyta, kad 2016-09-26 ir 30 d. (ekspertizės nuotraukos Nr. 13, 18 ir 19) apžiūrėjus buto (duomenys neskelbtini), vonioje - tualete esantį vandens dušo maišytuvą su ilgu snapu, nustatyta, kad maišytuvas sandarus, vanduo per maišytuvo kryžmės ir snapo jungtį nebėga. Ekspertas pažymi, kad po 7 mėnesių po ieškovo buto užliejimo atliekant ekspertizę maišytuvas (vonios kranas) jau buvo sutvarkytas (pakeista gumelė/tarpinė). Bet civilinės bylos I tomo 32 puslapio nuotraukoje, darytoje DNSB „Kalnupė“ pirmininkės B. G., aiškiai matosi, kad vanduo pakankamai stipriai bėga per maišytuvo kryžmės ir snapo jungtį (ekspertizės 40 puslapis). Pažymi, kad tai yra Kinijos gamybos dušo maišytuvas su ilgu snapu „Thema Lux“ prekės ženklo. Teigia, jog šie maišytuvai gana pigūs, kryžmės ir snapo jungtis yra probleminė šių maišytuvų vieta (jungtyje yra 2 plastikiniai žiedai ir 3 guminiai žiedeliai, ekspertizės nuotraukos Nr. 28-30). Nurodo, jog gumelės dažnai trūksta ir jungtis praleidžia vandenį. Gumeles galima nusipirkti ir gana lengvai pasikeisti, kaip ir visą snapą (kainuoja apie 5-6 eurus). Teismo ekspertas apžiūrėjo maišytuvo, esančio buto (duomenys neskelbtini), vonioje ir tualete kryžmės ir snapo jungtį (ekspertizės nuotraukos Nr. 18, 19). Snapas atsisuko lengvai, be jokių įrankių, tik žmogaus jėga (tai parodo, kad atsukamas ir priveržiamas buvo be raktų, tik rankų pagalba). Ar buvo pakeista kryžmės ir snapo jungties gumelė (gumelės) ar visas snapas, teismo ekspertas tiksliai atsakyti negali, bet maišytuvas buvo suremontuotas. Esant nesandarioms maišytuvo jungtims, vanduo laisvai galėjo patekti ant grindų ir prasisunkęs per grindų konstrukciją ir perdangos plokštę, užlieti butą Nr. 17. Atlikęs šią apžiūrą ekspertas padarė išvadą, kad žemiau esantis butas, t.y. (duomenys neskelbtini), galėjo būti aplietas dėl bute adresu (duomenys neskelbtini), vonioje esančio nesandaraus krano. 2016-09-30 buvo atliktas buto Nr. 21 vonios-tualeto (patalpa Nr. 21-3) grindų konstrukcijos atidengimas (buvo išimta viena grindų keraminė plytelė palei sieną ir vamzdžius (ekspertizės nuotraukos Nr. 14, 21 ir 22). Nustatyta, kad grindų konstrukcijoje neįrengta visiškai jokia hidroizoliacija (to nebuvo padaryta statant namą ir tai yra statybininkų defektas). Ekspertizės akte nurodyta, jog hidroizoliacija sulaiko patekusį vandenį ant sanitarinių mazgų grindų ir neleidžia jam pasišalinti iš sanitarinio mazgo, prasiskverbti į perdangos plokštę ir žemiau esančius butus. Nuotraukoje iš civilinės bylos I tomo 32 puslapio (ekspertizės 40 puslapis) matyti, kad vandens maišytuvas, esantis vonioje, anksčiau buvo nesandarus. Vanduo galėjo patekti ant grindų, prasisunkęs per grindų konstrukciją, ir, nesant įrengtai hidroizoliacijai, į perdangos plokštę, po to užlieti butą Nr. 17. 2016 m. rugsėjo 26 ir 30 d. atliekant apžiūras, buvo pastebėta, kad virtuvėje pastatyta skalbimo mašina (ekspertizės nuotrauka Nr. 20) yra ne ta, kuri yra užfiksuota DNSB „Kalnupė“ ar A. Ž. apžiūros metu (civilinės bylos I tomo 34 puslapis ir ekspertizės 41 puslapis). Minėta skalbimo mašina buvo aptikta 2016-09-30 apžiūros metu rūsyje (ekspertizės nuotrauka Nr. 16). Teismo ekspertas nurodė, kad nežino, kodėl po užliejimo skalbimo mašina buvo pakeista, bet galėjo būti tik 2 priežastys: skalbimo mašina sugedo arba skalbimo mašina pradėjo leisti vandenį. Teismo ekspertas nėra skalbimo mašinų specialistas ir ne teismo eksperto kompetencija skalbimo mašiną (senąją) ištirti ir išbandyti. Atliekant 2016 m. rugsėjo 21 d., 26 d. ir 30 d. apžiūras, buvo apžiūrėtos vandentiekio ir buitinių nuotekų sistemos virtuvėje (už vandens apskaitos prietaisų, priklausančios butui (duomenys neskelbtini)). Nustatyta, kad virtuvėje esanti vandentiekio sistema, skirta skalbimo mašinai pajungti, įrengta tvarkingai, pažeidimų neužfiksuota. Vandens pašalinimo sistema (skalbimo nuotekų) pajungta į buitinių nuotekų sistemą prieš nuotekų nutekėjimo kryptį (ekspertizės nuotrauka Nr. 8, STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“, 186 punktas). Buitinių nuotekų tinklai butuose yra savitakiniai, nespaudiminiai. Skalbimo mašina pašalina iš savęs nešvarų (nuotekų) vandenį slėginiu būdu (išpumpuoja). Dėl netinkamo skalbimo mašinos vandens pašalinimo (nuotekų) sistemos pajungimo į buitinių nuotekų tinklus, vanduo gali pradėti tekėti prieš nuotekų nutekėjimo kryptį, kilti į viršų ir išsilieti į kriauklę, prisipildžius kriauklei vanduo išsilietų ant grindų. Skalbimo mašina per vieną skalbimą sunaudoja vidutiniškai 40 litrų vandens. Dalis šio vandens prisipildžius kriauklei išsilietų ant grindų. Ekspertas pažymi, jog civilinės bylos I tomo 34 puslapyje esančioje nuotraukoje (ekspertizės 41 puslapis) matyti, kad prie skalbimo mašinos vandens išleidėjo yra padėta šluostė, kas leidžia manyti, kad vandens nuotėkis galėjo būti iš šios vietos. Ekspertas padarė išvadą, kad buto (duomenys neskelbtini), užliejimas galėjo įvykti tik dėl buto (duomenys neskelbtini), kaltės. Ekspertas R. M. teismo posėdžio metu pažymėjo, kad ieškovo buto apliejimo priežastis netgi labiau tikėtina, kad galėjo būti netvarkingai pajungta skalbimo mašina, kai nespėdamas sutekėti iš mašinos pašalinamas vanduo per kriauklę bėgo ant grindų.

Reikia pastebėti, kad R. M. ekspertizės akto 6.1.6 punkte yra nurodyta, jog remiantis civilinėje byloje esančia medžiaga, buto (duomenys neskelbtini), užpylimas įvyko vieną kartą. Nebuvo pakartotinių ar ilgalaikių užpylimų, kurie būtų įvykę esant pažeistoms bendrosioms statinio inžinerinėms sistemoms (karšto ir/arba šalto vandentiekio, nuotekų sistemoms). Esant pažeistoms bendrosioms statinio inžinerinėms sistemoms (karšto ir/arba šalto vandentiekio, nuotekų sistemoms), būtų reikėję ardyti III (trečio) aukšto sienas tarp butų Nr. 20 ir Nr. 21 ir remontuoti bendrąsias statinio inžinerines sistemas (karšto ir/arba šalto vandentiekio). Pagal civilinės bylos medžiagą tokių remontų po 2016-02-05 pastebėto užliejimo, nebuvo. Atsakovės atstovės nepateikė teismui jokių įrodymų, kad ieškovo butas po 2016-02-05 dar buvo aplietas 2016 m. balandžio mėnesį ar vėliau (CPK 178 str.).

Šioje byloje atsakovės atstovių prašymu buvo atlikta papildoma ekspertizė, kurią pavesta atlikti teismo ekspertui S. Z.. Eksperto 2018-02-15 surašytame papildomos ekspertizės akte yra padarytos šios išvados: pirma, buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), drėkstančios sienos (užliejimo) priežastis yra bendrųjų statinio inžinerinių sistemų (savitakinių buitinių nuotekų), besiribojančių su šio buto drėkstančia siena, gedimas; antra, vienkartinis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), užliejimas negali sąlygoti ilgalaikį buto sienos drėkimą ir pelijimą. Ekspertui atliekant statinio papildomą ekspertizę buvo atliktos dvi (duomenys neskelbtini), namo butų Nr. 17, Nr. 18, Nr. 20 ir Nr. 21 apžiūros: 2017-12-13 atlikta pirminė apžiūra, butų 17 ir 21, taip pat namo inžinerinių sistemų (kurie yra drėkstančioje sienoje) bei namo stogo, taip pat papildomai buvo apžiūrėti butai Nr. 16 (kuris yra I a. tiesiai po ieškovo butu Nr.17) ir Nr. 27 (kuris yra V a. virš atsakovės buto); 2018-02-12 atlikta butų Nr. 18 (butas randasi II a. šalia ieškovo buto Nr. 17, tiesiai po atsakovės butu Nr. 21) ir Nr. 20 (butas randasi III a. virš ieškovo buto, šalia atsakovės buto) apžiūra bei esamos padėties fotofiksacija. Teismo ekspertizės metu naudoti matavimo įrankiai ir techninė įranga: skaitmeninis fotoaparatas „SONY“, drėgmės matuoklis „Testo 606-1“, metalinė ruletė „STABILA BM 30W“ su CE ir metrologiniu ženklu, lazerinis atstumų matuoklis „Trotec BD21“ su CE ženklu ir atitikties deklaracija, statybinių konstrukcijų detektorius „B. M. Detector WMV Plus“, termovizorius „SeeK thermal Reveal“, temperatūros matavimo diapazonas -40°C...+330°C, slankmatis „Vorel by toya“ 0,05 mm padala. Ekspertas S. Z., ištyręs ekspertizės objektą ir išanalizavęs bylos medžiagą padarė išvadą, kad buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), drėkstančios sienos priežastis yra bendrųjų statinio inžinerinių sistemų (savitakinių buitinių nuotekų stovo), besiribojančių su šio buto drėkstančia siena, gedimas. Koks konkrečiai gedimas ir kurioje konkrečioje vietoje ekspertas teismui nepaaiškino. Be to ekspertas papildomai išvadoje nurodė, kad užliejimo dėl galimai buto Nr.21 vonioje esančio vandens maišytuvo ar virtuvėje netvarkingai pajungtos skalbimo mašinos atveju labiausiai (pirmoje eilėje) būtų buvęs užlietas po atsakovės buto Nr.21 esantis butas Nr.18, tačiau papildomos teismo ekspertizės metu nebuvo rasti būdingi vandens nutekėjimui požymiai bute Nr.18, nes nutekėjęs vanduo sugadina apdailą, dažus, lieka su vandeniu pratekėjusio purvo žymės ir pan. Tuo tarpu, tiek ieškovo bute, tiek kituose apžiūrėtose butuose drėgmės pažeistos vietos (drėgmė buvo ir apžiūros metu) yra būtent ties ta vieta, kur sienoje praeina buitinių nuotekų stovas. Ekspertas taip pat padarė išvadą, kad ieškovo bute ant sienos atsiradęs pelėsis nesusijęs su vienkartiniu buto užliejimu, o yra ilgalaikio buto sienos drėkimo pasekmė. Nurodo, kad ilgalaikis buto sienos drėkimas ir pelijimas vyksta dėl bendrųjų statinio inžinerinių sistemų (besiribojančių su minėta siena) gedimo. Ekspertas į teismo klausimą dėl atsakovės buto sienos (kur buitinių nuotekų stovas) nurodė, kad toje vietoje sienos nebuvo drėgnos.

Iš DNSB „Kalnupė” atstovo advokato D. K. teismui pateiktų UAB "Hyperos grupė" 2017-10-13 ir 2017-10-14 aktų matyti, kad spėjama, kad drėgmė rūsyje ties nuotekų stovu atsirado dėl gruntinių vandenų, o 2017-10-19 apžiūrėjus bibliotekoje atvertą sieną, nustatyta, kad iš vamzdyno pratekėjimo nebūta nei rūsyje nei bibliotekoje. 2017-10-23 UAB "Hyperos grupė" akte nurodyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini) į 2-ji rūsį 17 val. apžiūrėta rūsio ir bibliotekos sienos, - siena buvo sausa ir vamzdyne pratekėjimo nebūta; kadangi (atstovai) tuo metu negalėjo patekti į 18 ir 21 butus, nes jų nebuvo namuose ir negalėjo nustatyti kokia situacija pas juos, atvykus tos dienos 19 val. rūsio siena buvo šlapia ir nuotekų vamzdis buvo šlapęs; 27-to buto savininkui nuleidus vandenį visas vanduo pradėjo bėgti į rūsį; išvados: nuotekų vamzdį keisti.

CK 6.263 straipsnio l dalyje įtvirtinta bendroji civilinių teisinių santykių dalyvių pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Ši teisės norma yra bendrųjų civilinių teisinių santykių principų - sąžiningumo, teisingumo, protingumo išraiška, ji įpareigoja asmenis elgtis kaip bonus pater familias, t.y. pagal tam tikrą atidumo, apdairumo ir rūpestingumo laipsnį. Pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Tai reiškia, kad šio straipsnio pirmoje dalyje įtvirtintos bendrosios civilinių teisinių santykių dalyvių pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę.

CK 6.266 straipsnyje numatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Teismas turi išsiaiškinti, kurias teisines aplinkybes kuri šalis turi įrodyti (CPK 178 straipsnis). Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008 konstatuota, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Dėl to teismas turi nurodyti ieškovui teikti įrodymus, kad užpylimas įvyko iš atsakovo buto. Jeigu ši aplinkybė nėra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi pareikalauti pateikti įrodymus, ar yra kitų galimų buto užpylimo šaltinių. Tik ištyrus šias aplinkybes, t. y. tokiu būdu teismui užtikrinus visų aplinkybių ištyrimą, galima įvertinti surinktus įrodymus ir spręsti, ar ieškovas įrodė aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus (CK 6.247 straipsnis, CPK 159 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014).

CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai; prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija. Taigi ekspertizė skiriama tada, kai, surinkus ir ištyrus byloje esančius įrodymus, iškyla klausimų, kuriems išsiaiškinti reikia specialių žinių. Ekspertizė gali būti skiriama tiek šalių, tiek teismo iniciatyva (ex officio). Eksperto išvada pateikiama ir išdėstoma raštu ekspertizės akte, kuriame turi būti smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus klausimus (CPK 216 straipsnis). Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu; eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007). Jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, teismas gali paskirti papildomą ekspertizę (CPK 219 straipsnio 1 dalis). Dėl ekspertizės akto, kaip įrodymų šaltinio, įvertinimo kasacinis teismas yra pasisakęs, kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios, todėl kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, gali būti atmetami. Teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas; konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo, o pagrindas kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį gali būti, jeigu ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, taip pat ekspertizės akto duomenys (vertinant su kitais įrodymais) gali būti atmetami kaip įrodymai tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009).

Išsamiai išanalizavus tiek teismo eksperto R. M. 2016 m. ekspertizės aktą, joje iškeltas prielaidas ir padarytas konkrečias išvadas dėl buto adresu (duomenys neskelbtini), užliejimo šaltinio, tiek šioje byloje 2018 m. teismo eksperto S. Z. atliktos papildomos ekspertizės aktą, tiek ekspertų paaiškinimus byloje, taip pat išanalizavus ginčo šalių, trečiųjų asmenų ir jų atstovų paaiškinimus, kitą į bylą pateiktą medžiagą, teismas neturi pagrindo nesutikti su R. M. byloje atliktos ekspertizės, kuri buvo atlikta apie pusę metų po ieškovo buto apliejimo, išvadomis.

Byloje nekyla ginčo, kad nors ieškovo butas nėra tiesiai po atsakovės butu, bet juos jungia per namo aukštus einanti kapitalinė siena, į kurią remiasi perdangos su perdangų viduje esančiomis apvaliomis išilgomis kiaurymėmis. Iš byloje esančių ginčo šalių butų planų ir planuose tiek ekspertų tiek DNSB „Kalnupė“ pirmininkės pabraižytų pastabų matyti, kad šioje sienoje maždaug per vidurį jungiančios sienos viduje sienos yra įleisti namo inžineriniai tinklai – vandens ir buitinių nuotekų stovai, taip pat namo ventiliacijos šachtos, o lietaus nuotekų stovas su minėta siena niekaip nesiriboja, yra greta namo laiptinės sienoje tarp atitinkamo aukšto butų (matomas planuose kampe tarp įėjimų į butus). Šioje byloje nėra ginčo, kad ieškovo buto 2016-02-05 įvykusio apliejimo, už kurį ieškovas prašo priteisti iš atsakovės nuostolius, šaltinis nėra namo šalto / karšto vandens vandentiekio stovų avarija ar gedimas, taip pat nėra lietaus nuotekų nuo stogo vamzdis. Iš byloje esančių daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), antro ir trečio aukšto planų, ekspertų žymų šiose planuose ir jų paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad ieškovo aplieta buto kambario siena (apie vidurį dešinėje pusėje patalpos sienos, pažymėtos indeksu 17-6) sutampa su tai vieta kur yra aukščiau esančio atsakovės buto vonios kambario (indeksas 21-3) kriauklė ir šalia virš špižinės vonios įrengtas vandens maišytuvas (kranas), kurio snapą galima pasukti, kad vanduo bėgtų tiek į vonią tiek į kriauklę, taip pat toje vietoje netoli kampe atsakovės virtuvės (indeksas 21-4) stovi skalbimo mašina. Iš netrukus po apliejimo sudarytos komisijos prie 2016-02-09 akto, kuris surašytas po savaitgalio (2016-02-05 buvo penktadienis), pridėtų fotonuotraukų matyti, kad eksperto R. M. tirtas vienas kaip galimų ieškovo buto apliejimo šaltinių atsakovės buto vonios kambaryje įrengtas vandens maišytuvas (kranas) akivaizdžiai laša, ir kad po atsakovės buto virtuvėje esančia skalbimo mašina yra padėta didelė šluostė. Kad čia tas pats kranas, kurį A. B. po apliejimo vėliau sutaisė, pakeisdamas tarpinę, ir kad čia ta pati skalbimo mašina, kuri po ieškovo buto apliejimo išnešta į namo rūsį nei atsakovės atstovės, nei butu naudojęsi A. B. ir E. P. neginčijo. Iš esmės visi specialistai ir ekspertai, kurie vėliau apžiūrėjo tiek atsakovės vonios kambarį, tiek virtuvę, rado vonios kambaryje jau sutvarkytą vandens maišytuvą (kraną) ir pakeistą skalbimo mašiną bei tyrė atsakovės vonios ir virtuvės kambario grindis ir sienas kai po krano sutaisymo ir skalbimo mašinos pakeitimo jau buvo praėjęs atitinkamai mažesnis ar didesnis laiko tarpas. Iš 2016-04-12 antstolės B. T. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kitų antstolių prie jų faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų pridėtų fotonuotraukų, taip pat ekspertizės aktuose esančių fotonuotraukų matyti, kad ne tik ieškovo buto kambario, pažymėto indeksu 17-6, siena apie vidurį yra šlapia, ant jos matomos dėmės ir įsimetęs pelėsis, tačiau ir šio kambario lubose matoma dėmė, kuri yra gan toli nutolusi nuo aplietos sienos. Abu ekspertai patvirtino, kad ginčo namo perdangų sujungimai eina per namo kapitalinę sieną, esančią tarp ieškovo ir atsakovės butų, taip pat kad namo perdangos yra su didelėmis ertmėmis, į kurias pribėgęs vanduo gali gan toli per tą tarpą nukeliauti ir gan ilgą laiką laikytis kol prasiskverbs (per lubas ir pan.).

Liudytojas P. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra VšĮ „Mano daugiabutis“ techninės priežiūros specialistas, teikia namui adresu (duomenys neskelbtini), techninę priežiūrą. Paaiškino, jog buto Nr. 17 užpylimas neįvyko dėl bendrųjų inžinerinių tinklų. Iš bendrijos DNSB „Kalnupė“ pirmininkės gavo duomenis apie buto Nr. 17 užpylimą dėl buto Nr. 21 netvarkingo maišytuvo ir skalbimo mašinos pajungimo. Susipažinęs su pateiktomis fotonuotraukomis jis apie tai pasirašė 2016-02-09 akte. Buvo apžiūrėti namo adresu (duomenys neskelbtini), lietaus nuotekų tinklai, bendrojo naudojimo vamzdynuose nebuvo nustatyta jokios avarijos. Liudytojas paaiškino, jog maišytuvas bute Nr. 21 yra įrengtas nesandariai. Vanduo gali patekti į tą pusę, priklausomai į kurią pusę jis yra pasukamas – jei yra pasukamas į vonios pusę, vanduo gali nutekėti ant žemės. Liudytoja V. U. patvirtino trečiojo asmens DNSB „Kalnupė“ atstovės B. G. nurodytas aplinkybes dėl dalyvavimo po apliejimo buto Nr. 21 apžiūroje. Paaiškino, jog pakėlus bute Nr. 21 vonioje esantį krano snapą (paleidus vandenį iš krano) vanduo tiško tarp kriauklės ir vonios. Liudytoja N. G., gyv. (duomenys neskelbtini), teismo posėdžio metu paaiškino, kad pas save bute pamačiusi 2 dėmes pranešė namo pirmininkei, buvo nuėjusi ir į butą Nr. 17. 2016-02-09 aktą pasirašė, nes galvojo, kad jis surašytas ir dėl jos buto apipylimo. Dėmės jos bute išdžiūvo per 3 dienas vėdinant patalpas.

Teismas pažymi, kad tretysis asmuo A. B. atsakovės ir kitus butus po ieškovo buto apliejimo apžiūrėjusios komisijos 2016-02-09 aktą pasirašė, tuo pripažindamas jame nurodytas aplinkybes, ir nors 2016-11-30 ir 2018-03-15 teismo posėdžiuose nurodė, kad aktą pasirašė tariamai dėl DNSB „Kalnupė“ pirmininkės „daromo spaudimo“, tačiau byloje nėra duomenų, kad pats tretysis asmuo ar atsakovė būtų kreipęsi į DNSB „Kalnupė“ pirmininkę dėl nepriklausomos komisijos apipylimo atvejui nustatyti sudarymo, ar būtų kreipęsi į teismą dėl 2016-02-09 gyvenamojo namo apžiūros akto nuginčijimo. Tokių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu nėra nustatyta, 2016-02-09 gyvenamojo namo apžiūros aktas yra nenuginčytas, todėl galiojantis. Reikia pažymėti, kad 2016-02-15 MB „Jurtura“ A. Ž. apžiūros akte nurodomą atsakymą, kad esant atsakovės bute krano nesandarumams vanduo patektų tik į špyžinę vonią paneigia ne tik byloje išklausyti šalių ir trečiųjų asmenų atstovų paaiškinimai, bet ir eksperto R. M. išvada. Be to A. Ž. išvadą dėl bute adresu Kalnupės g. 13-21, Klaipėda, sandarios santechnikos sistemos virtuvės patalpose paneigia, teismo eksperto R. M. nustatyta aplinkybė, kad dėl atsakovės bute buvusio netinkamo skalbimo mašinos vandens pašalinimo (nuotekų) sistemos pajungimo į buitinių nuotekų tinklus, vanduo galėjo pradėti tekėti prieš nuotekų nutekėjimo kryptį, kilti į viršų ir išsilieti į kriauklę, prisipildžius kriauklei vanduo išsilietų ant grindų. Pažymėtina, kad į bylą pateiktas specialisto A. Ž. apžiūros aktas nėra ekspertizės aktas (CPK 212 straipsnis). Apie netinkamą atsakovės bute ieškovo buto apliejimo metu buvusių vandens maišytuvo ir skalbimo mašinos būklę liudija ir tie faktai, kad po įvykio vandens maišytuvas buvo sutaisytas, o skalbimo mašina apskritai išnešta į rūsį ir pakeista kita skalbimo mašina. Be to teismas abejoja E. P. teiginiais, kad po ieškovo buto apliejimo atsakovės buto vonios kambaryje šalia vonios po kriaukle rasti stovėjęs indai, kurie matomi fotonuotraukose ir apie kuriuos kalbėjo DNSB „Kalnupė“ pirmininkė bei pati E. P., buvo pastatyti tik šiaip (kad vėliau išplauti), o ne buvo skirti nuo lašančio vandens praustuvo per vonios kraštą lašančiam vandeniui surinkti. Reikia pastebėti, kad iš atsakovės atstovių vėliau į bylą pateikto 2016-11-29 antstolio A. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad atsakovės buto vonios kambaryje atverta siena nesiriboja su buitinių nuotekų stovu, šis stovas yra tam tikru atstumu atitrauktas nuo jį juosiančių sienų, todėl net ir ant stovo matomi nedideli nulašėjimai nekrenta ant sienų. Be to tiek atsakovės atstovės, tiek maždaug po dviejų metų po ieškovo buto apliejimo papildomą ekspertizę atlikęs ekspertas S. Z. teismo posėdžio metu neteigė, kad atsakovės sienos ties tuo stovu yra drėgnos. Remiantis į bylą pateiktais UAB „Hyperos grupės“ aktais, DNSB „Kalnupė“ pirmininkės paaiškinimais nustatyta, kad jau po ieškovo buto apliejimo 2017 m. rudenį namo (duomenys neskelbtini), siena rūsio patalpose šalia buitinių nuotekų stovo pradėjo drėkti ir ekspertas S. Z. papildomą ekspertizę atliko būtent po šio įvykio. Įvertinant tai bei ilgą laiko tarpą, po kurio atlikta ši ekspertizė, įvertinant itin siaurus ekspertui užduotus klausimus (faktiškai – patvirtinti, kad ieškovo buto apliejimo priežastis – netvarkingas namo nuotekų stovas, per kurį į ieškovo butą tariamai nuolat sunkiasi drėgmė), neprašant nustatyti apskritai ieškovo buto apliejimo šaltinio, teismas kritiškai vertina šio eksperto padarytas išvadas. Be to vertinant aplinkybę dėl ieškovo sienos drėkimo reikia turėti omenyje, kad ieškovas dažnai būna išvykęs iš šio buto, o ilgesnį laiką neišvėdinus aplietos buto sienos, grindų, pelėsis galėjo įsimesti ir po vienkartinio buto užpylimo. Iš bylos nenustatyta, kad tame bute be ieškovo gyventų jo sutuoktinė.

Įvertinus visą bylos medžiagą, teismas pripažįsta, kad ieškovo buto 2016-02-05 apliejimo priežastis buvo ne namo (duomenys neskelbtini), buitinių nuotekų stovas, o ieškovo butas buvo aplietas dėl atsakovės bute, adresu (duomenys neskelbtini), buvusių netinkamų įrenginių. Pirmiausia – ieškovo buto apliejimo šaltinis buvo atsakovės buto vonios patalpoje tuo metu buvęs nesandaraus vandens maišytuvas (kranas), iš kurio lašėjo vanduo, o vanduo per vonios kraštą lašėjo ant neizoliuotų grindų (ekspertas R. M. grindyse nustatė itin didelį drėgmės kiekį), be to šalia vonios stovėjęs indas laiku jo nepakeitus galėjo būti perpildytas, taip pat ieškovo butas buvo aplietas dėl atsakovės bute virtuvėje tuo metu stovėjusios skalbimo mašinos netinkamo pajungimo, kuri nebuvo pajungta profesionalų darbuotojų (santechnikų) ir kurios nuotekų šalinimo sistemą netinkamai pajungus veikiant šiai skambimo mašinai vanduo nespėdavo subėgti į kanalizaciją ir pakilęs į kriauklės viršų bėgdavo per kraštus ant laminuotų grindų, kurios nebuvo sandarios. Iš šių šaltinių su ieškovu apačioje besiribojančia siena prasiskverbęs pro perdangą prabėgęs vanduo apliejo tiek ieškovo kambario, pažymėto indeksu 17-6, sieną, tiek perdangoje esančia ertme pratekėjęs apliejo ieškovo lubas. Ekspertas R. M., ekspertizės akte patvirtinęs šiuos abu ieškovo buto apliejimo šaltinius negalėjo išskirti, dėl kurio iš jų labiau nukentėjo ieškovo butas. Teismas taip pat to padaryti negali ir pripažįsta, kad abu šie atsakovės bute buvę netvarkingi įrenginiai vienodai prisidėjo prie ieškovo buto apliejimo, įvykusio 2016-02-05. Remiantis proceso dalyvių duotais paaiškinimais, į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais, taip pat remiantis R. M. ekspertizės aktu ir šio eksperto paaiškinimais teismas konstatuoja, kad ieškovas įrodė įstatymo ir kasacinio teismo praktikoje nurodytas aplinkybes, kad ieškovo buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovės butas adresu (duomenys neskelbtini), o ne kiti šaltiniai, bei galimą užliejimo priežastį (buvęs nesandarus vandens maišytuvas ar/ir netinkamas skalbimo mašinos vandens pašalinimo (nuotekų) sistemos pajungimas į buitinių nuotekų tinklus). Taip pat pripažintina, jog ieškovo butas buvo aplietas dėl atsakovės kaltės, kuri kaip minėto buto savininkė laiku nepasirūpino, kad jai priklausančio buto santechnikos įranga nepadarytų žalos žemiau esančių patalpų savininkams. Atsakovės neveikimas dėl jai priklausančio buto santechnikos įrangos priežiūros yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su ieškovui atsiradusiomis jam priklausančio buto apliejimo pasekmėmis, todėl atsakovė privalo atlyginti žalą, padarytą ieškovui.

Ieškovas jo dėl buto apliejimo patirtus nuostolius vertina 1725,62 Eur suma, kurią prašo priteisti iš atsakovės.

CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio.

Ieškovui patikslinus ieškinio reikalavimus atsižvelgiant į eksperto R. M. kartu su ekspertize pateikta tokių darbų atlikimo sąmata, atsakovės atstovės ieškovo nurodyto nuostolių dydžio neginčijo, kuris yra net šiek tiek mažesnis nei atsakovės atstovių į bylą pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodyta suma (1773,86 Eur), taip pat atsakovės atstovės neginčijo ieškovo buto remontui reikiamų atlikti darbų, jų kiekio ir kainų. Teismas konstatuoja, kad ieškovo patirtą nuostolių dydį patvirtina byloje esantys eksperto paaiškinimai dėl faktinių užliejimo atstatymo kaštų, kurie turėtų būti 1725,62 Eur (ekspertizės akto 14-18 puslapiai), tokie nuostoliai teismo vertinu yra realūs siekiant atstatyti ieškovo buto būklę iki užliejimo ir yra adekvatūs atsižvelgiant į ieškovo buto būklę, nusidėvėjimą, buvusį iki ieškovo buto užpylimo. Todėl atsižvelgiant į prieš tai išdėstytą, ieškovo ieškinys yra tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo ieškininius reikalavimus patenkinus jam ir atsakovės taip pat priteisinos ir procesinės metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovo atstovas pateikė į bylą duomenis, kad ieškovas patyrė 1030 Eur atstovavimo išlaidų, kurios pagrįstos rašytiniais įrodymais ir kurios atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą, trukmę ir ieškovą atstovavusio advokato ruoštus procesinius dokumentus ir atstovavimo teisme laiką neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių. Byloje buvo sumokėtas 63 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl 2780 Eur žalos priteisimo. Iš byloje pateiktų ieškovo rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad ieškovas sumokėjo 1660 Eur už byloje atliktą statybos techninę ekspertizę, 363 Eur už eksperto R. M. apklausą, 65 Eur už antstolės B. T. faktinių aplinkybių konstatavimą bei 60,50 Eur už UAB „Jungtinės statybos“ sudarytą ieškovo buto remonto darbų sąmatą.

Pažymėtina, kad ieškovas susipažinęs su ekspertizės aktu Nr. 16-23E 2016-10-31 sumažino savo ieškinio reikalavimus ir prašė teismo priteisti iš atsakovės nuostolių atlyginimui 1725,62 Eur.

Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta bei atsižvelgiant ieškovo procesinį elgesį dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo (pripažįstant dalies savo reikalavimo nepagrįstumą), ieškovo patirtos ekspertizės išlaidos priteistinos proporcingai ieškovo sumažintai ieškinio reikalavimo daliai. Kadangi ieškovas po ekspertizės atlikimo sumažino savo reikalavimą iki 1725,62 Eur (t.y. 38 procentais), ieškovui iš atsakovės priteistina 62 procentai – 1029,20 Eur ekspertizės patirtų išlaidų. Be to kadangi grįsdamas nuostolių dydį ieškovas toliau nebesivadovavo UAB „Jungtinės statybos“ sąmata, todėl šios ieškovo turėtos išlaidos nėra priteistinos jam iš atsakovės.

Kadangi ieškovo ieškinys dėl 1725,62 Eur žalos priteisimo tenkintas visiškai, ieškovui iš atsakovės priteistinos jo turėtos kitos bylinėjimosi išlaidos, t.y. 39 Eur žyminio mokesčio išlaidos (paskaičiuota nuo 1725,62 Eur sumos), 1030 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 65 Eur už antstolės B. T. faktinių aplinkybių konstatavimą, taip pat 363 Eur už eksperto R. M. apklausą, viso 2526,20 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovui grąžintina 24 Eur sumokėto žyminio mokesčio suma (permokėta žyminio mokesčio dalis sumažinus ieškinio sumą) (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kadangi ieškovo ieškinys tenkintinas, atsakovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų G. B., A. B. ir E. P., kurie su ieškiniu nesutiko, su atsiliepimu į ieškinį yra pateikę teismui prašymą priteisti iš ieškovo jų patirtas 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už jiems suteiktą teisinę pagalbą (už atsiliepimo į ieškinį surašymą). Į bylą tretieji asmenys pateikė 2016-07-18 pinigų priėmimo kvitą 300 Eur sumoje, kurį apmokėjo tretysis asmuo G. B.. Be to G. B. 2018-03-15 pateikė teismui prašymą priteisti jai 145 Eur už vykymą į 2018-03-15 teismo posėdį ir 7 dienų darbo užmokestį (557,52 Eur), kai ji kaip tolimųjų reisų vairuotoja dėl vykymo į posėdį negalėjo dirbti jos dalyvavimą pripažinus būtinu. Pažymėtina, kad nei prieš tai šią bylą nagrinėję teisėjai, nei teisėja Laura Spalvienė nagrinėjamoje byloje nebuvo pripažinus G. B. dalyvavimo būtinu. Byloje dalyvavimas būtinu pripažintas tik A. B., E. P. ir DNSB „Kalnupė” atstovės (2016-11-03 teisėjos Rūtos Zubrickaitės protokoline nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7476-1032/2016, kurioje priimtą sprendimą apeliacinės instancijos teismui panaikinus 2016-12-20 teismo sprendimą bylos nagrinėjimas perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo). Atsižvelgiant į tai, kad teismas visiškai tenkino ieškovo ieškinį, o tretysis asmuo G. B. su ieškinio reikalavimais kategoriškai nesutiko ir buvo atsakovės pusėje, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos ir kelionės vykimo į teismo posėdį išlaidos nėra priteistinos. Be to netenkintinas kaip visiškai nepagrįstas G. B. prašymas priteisti tariamai negauto 557,52 Eur darbo užmokesčio, paskaičiuoto už visą savaitę, be to nepateikus teismui nei jokių paskaičiavimų nei įrodymų, patvirtinančių G. B. teiginius, kad dirba tolimųjų reisų vairuotoja neįvardintoje bendrovėje (CPK 93 straipsnis).

Kadangi ieškovo ieškinys tenkintas visiškai, tenkintinas trečiojo asmens DNSB „Kalnupė”, kuris sutiko su ieškinio reikalavimais ir buvo ieškovo pusėje, prašymas dėl jo turėtų 700 Eur atstovavimo teisme išlaidų priteisimo iš atsakovės, kurios pagrįstos rašytiniais įrodymais ir kurios atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą, trukmę ir Bendriją atstovavusio advokato ruoštus dokumentus ir atstovavimo teisme laiką neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių.

Ieškovo ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės priteistina Valstybei 146,15 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

Jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis). 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi teismas tenkino ieškovo prašymą ir areštavo atsakovei V. G. B. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai atsakovės pinigines lėšas bei turtines teises neviršijant 2780 Eur sumos (prašyta priteisti pradiniu ieškiniu). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, o užtrukus bylinėjimosi procesui dėl objektyvių priežasčių gerokai padidėjo ginčo šalių bylinėjimosi išlaidos, laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 83, 93, 98, 107, 150, 259, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės Valerijos G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 1725,62 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1725,62 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. balandžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2526,20 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. T. (V. T.), a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės Valerijos G. B. trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, DNSB „Kalnupė”, j.a.k. 141786860, 700 Eur atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovės V. G. B. V. 146,15 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (įmokos kodas 5660).

2016 m. balandžio 28 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Grąžinti ieškovui V. T. (V. T.) 24 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2016-04-14, mokėjimo nurodymas Nr. 152.

Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Laura Spalvienė