Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas V. I. parodė, jog su žmona D. I. gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini). Šalia, tame pačiame name, gyvena L. B. su žmona S. Iš pradžių su kaimynu santykiai buvo geri, tačiau vėliau, kilus kažkokiam nesutarimui, įvyko konfliktas, kaimynas prakirto liudytojui koją kirviu, nuo to laiko konfliktuoja, o tiksliau su kaimynu visiškai nebendrauja, nesisveikina.

2020 m. birželio 19 d. pas juos su žmona į svečius atvyko jų sūnus M. I. su drauge S. Tą savaitgalį jie šventė ir praėjusį žmonos gimtadienį, ir vestuvių metines. 2020 m. birželio 21 d., sekmadienį, sūnus su drauge susiruošė vykti Vilniun ir jis išėjo jų palydėti prie traukinio. Buvo gal kažkiek po 15 val. Grįžtant namo trumpam dar užėjo pas savo motiną F. I., pas kurią besisvečiuodamas paliko mobilų telefoną. Namo grįžo apie 16 val. 30 min. ir pamatė ant laiptų sėdinčią ir verkiančią žmoną D. I.. Paklausė jos kas yra, nes pamatė, kad bėga kraujas. Ji pasakė, kad ją sumušė L. B. kirviu. Tuomet V. I. nurodo nuėjęs pas L. B. į kiemą, norėjo paklausti kas čia buvo o L. B. pasakė: “nesiartink, užmušiu“.

Tikslindamas parodymus liudytojas V. I. nurodė, jog L. B. ramiai stovėjo savo kieme, rankoje už nugaros laikė kirvį, o V. I. priėjus iš karto, nieko nesakęs, kirto. Nuo smūgio V. I. suklupo. V. I. nugriuvus, L. B. dar tris kartus jam kirto kirviu, kirvio ašmenys buvo nukreiptos į V. I.. V. I. nurodo, jog du kartus jam į atstatytą ranką kliuvo kirvio kotu ir vieną kartą kirvio ašmenimis. Tuomet išgirdo šaukiant žmoną: „Ką tu darai“ ir L. B. atšoko nuo V. I.. L. B. tuo momentu ėmė šaukti savo žmonai „Kviesk policiją“. Tuomet jie pirmi iškvietė policiją, o V. I. iškvietė po to. Nes dar ieškojo namuose telefoną.

V. I. atsistojus ir su žmona einant palei namo sieną link savo kiemo, L. B. dar kažkuo trenkė V. I. į nugarą. Jis pajuto skausmą ir viskas. Kuo trenkė nematė, gal akmeniu.

Dar ant kūno buvo nustatyti ir kiti sužalojimai, tai jie greičiausiai atsirado tuomet kai V. I. buvo nugriuvęs L. B. kieme, galėjo susižaloti ir šoną, jis nežino.

Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus liudytojas V. I. papildė savo duotus parodymus ir nurodė, jog atvykus policijos pareigūnams jis neatsisakė tikrintis blaivumo, tai netiesa, jam niekas nesiūlė pasitikrinti blaivumo. Nurodo, jog laisvai galėjo pasitikrinti. Tą minėtą dieną jis gėrė šampano, brendžio, tarp kitko ryte gėrė šiek tiek alaus, o žmona su sūnaus drauge gėrė šampaną. Kuomet jis išeidinėjo lydėti sūnaus, žmona nurinkinėjo stalą pavėsinėje. Kas įvyko tarp jos ir L. B. nematė.

Teismui pagarsinus 2020 m. birželio 26 d. ikiteisminio tyrimo metu atliktos liudytojo apklausos metu ((I t., b.b.l. 114-117) duotus parodymus apie tai, jog kai tik kaimynas L. B. pamatė, kad V. I. ateina, stvėrė kirvį ir V. I. užpuolė ir paprašius paaiškinti esamus prieštaravimus (teismo posėdžio apklausos metu liudytojas nurodo, jog L. B. jau stovėjo rankoje laikydamas kirvį) liudytojas paaiškino, jog L. B. ramiai stovėjo savo kieme, rankoje už nugaros laikė kirvį, o V. I. priėjus iš karto nieko nesakęs kirto. Kodėl nurodė, jog stvėrė kirvį-paaiškinti negali.

2020 m. birželio 26 d. V. I. protokole-pareiškime užfiksuota, kad 2020-06-21, apie 16.50 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, jį sumušė kaimynas L. B., kuris du kartus kirvio kotu trenkė jam į kairę ranką alkūnės srityje ir kirviu trečią kartą trenkė į tą pačią ranką ir ją prakirto. Smūgių metu jautė didelį skausmą (I t., b.b.l. 72-78).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020-06-26 apklausos metu nukentėjusysis V. I. paaiškino, jog daugiau kaip 20 metų su žmona D. I. gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini). Šalia, tame pačiame name gyvena L. B. su žmona S. Iš pradžių su kaimynu santykiai buvo geri, tačiau prieš aštuonerius metus kilus kažkokiam nesutarimui, įvyko konfliktas, kaimynas prakirto liudytojui koją kirviu, nuo to laiko konfliktuoja. Su kaimynu nebendrauja.

2020-06-19 pas juos į svečius atvyko jų sūnus M. I. su drauge S. Žmonos gimtadienis buvo birželio 11 d., o jų vestuvių metinės yra birželio 23 d., tai jie 2020-06-21 šiek tiek šventė. Jis pats išgėrė pora stikliukų brendžio. Apie 16 valandą, M. ruošėsi su drauge išvykti ir jis išėjo jų palydėti prie traukinio. Grįžtant namo trumpam dar užėjo pas savo motiną F. I.. Grįžęs į namus pamatė savo žmoną sėdinčią verandoje. Ji buvo sumušta ir kraujuota. Paklausus kas nutiko, žmona pasakė, kad ją sumušė kaimynas L. B.. Tada jis pats nuėjo pas kaimyną paklausti dėl ko jis sumušė žmoną. Kai tik kaimynas L. B. pamatė, kad V. I. ateina, stvėrė kirvį ir V. I. užpuolė. Pirmas smūgis kirvio kotu kliuvo V. I. į kairę ranką. Po smūgio jis nugriuvo ant žemės ir gavo dar du smūgius į tą pačią ranką kirvio kotu. Dar vienu kirvio smūgiu prakirto V. I. kairę ranką. Tada žmona D. I. pradėjo šaukti V. I. ir L. B. pasitraukė. Tada V. I. atsikėlė nuo žemės ir pradėjo eiti link savo kiemo, bet pajuto stiprų smūgį nugaros srityje. Suprato, kad kaimynas metė į jį akmenį. Grįžęs namo su žmona iškvietė policiją (I t., b.b.l. 114-117).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis patikslino savo parodymus ir nurodė, jog atėjus aiškinti pas kaimyną L. B., pastarasis kirto V. I. kirviu, o pastarasis nuo smūgio suklupo. Taip, nugriuvo, tuomet užsidengė ranka, o pastarasis dar gal tris kartus kirti kirvio ašmenimis per nukentėjusiojo atstatytą savyginai ranką, kelis kartus pataikydamas kirvakočiu, o po to dar iš apačios kirto ašmenimis. Atsikėlus ir einant į namų pusę kaltinamasis L. B. dar metė akmenį, smūgį pajuto nugaroje. Antrasis sužalojimas nugaroje, šone greičiausiai atsirado tuomet kai griuvo ant žemės po pirmo smūgio (IV t., b.b.l. 10-11).

2021 m. lapkričio 4 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole ir jo prieduose užfiksuota, kad nukentėjusysis V. I. patvirtino ir patikslino savo parodymus duotus 2020-06-26 apklausus jį liudytoju ikiteisminio tyrimo metu (I t., b.b.l. 120-133). V. I. parodė vietą, kur grįžęs į namus jis rado kruvinu veidu sėdinčią sutuoktinę D. I., kuri pasakė, jog ją sumušė kaimynas L. B. (Nuotrauka Nr. 1), taip pat kryptį, kuria jis nuėjo pas kaimyną L. B. į kiemą (Nuotrauka Nr. 2, 3, 4). V. I. nurodė vietą L. B. kieme, kur pastarasis jį puolė kirviu (Nuotrauka Nr. 5) ir kaip jis gindamasis dengėsi ranka, siekdamas išvengti smūgio ir kaip vieną kartą kirvio kotu jam buvo suduota į kairės rankos dilbį (Nuotrauka Nr. 6, I t., b.b.l. 125). V. I. nurodė, jog nuo smūgio jis nugriuvo ant žemės ant nugaros ir kairiąja ranka dengėsi, o L. B. stovėdamas užsimojo kirviu ir du kartus kirvio kotu pataikė į kairės rankos dilbio sritį, vieną kartą pataikė kirvio ašmenimis į kairės rankos dilbio sritį (Nuotraukos Nr. 7.8,9, 10). Taip parodė kaip atsistojęs nuo esmės ėjo palei sieną ir kurioje vietoje jam būnant L. B. metė į jį akmenį, pataikydamas į nugarą (Nuotraukos Nr. 13,14,15,16, I t., b.b.l. 130-132).

2021 m. lapkričio 4 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole ir jo prieduose užfiksuota, kad nukentėjusysis V. I. paaiškino, jog kai jis grįžo į namus ir pamatė ant laiptų sėdinčią sužalotą žmoną D. I. (kuri pasakė, kad ją kirviu sužalojo L. B.), jis nuėjo pas L. B. į kiemą pasiaiškinti. Atėjęs į kiemą sustojo vieno metru atstumu nuo L. B., kuris laikė ranką už nugaros ir liepė V. I. nesiartinti, nes užmuš.

Tuomet V. I. nurodo, jog L. B. puolė jį suduodamas kirviu. V. I. dengdamasis kaire ranka atrėmė smūgį, neišlaikęs pusiausvyros nugriuvo ant žemės ir pajuto skausmą juosmens kairėje pusėje ir kairės rankos alkūnės srityje. Jam gulint ant žemės L. B., laikydamas kirvį dešinėje rankoje, nukreiptą ašmenimis į jį, sudavė jam du kartus į kairės rankos dilbio sritį, pataikydamas kirvakočiu ir vieną kartą kirvio ašmenimis sužalodamas kairės rankos dilbį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje liudytoja apklausta D. I. parodė, jog ji su sutuoktiniu V. I. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Tame pačiame name, kuris priklauso trims asmenims, gyvena ir kaimynas L. B.. Su kaimynu L. B. nekonfliktuoja, su juo nėra jokių santykių. 2020 m. birželio 19 d. į svečius atvyko Vilniuje gyvenantis jų sūnus M. I. su drauge S. J.. D. I. gimtadienis buvo birželio 11 d., o jų vestuvių metinės yra birželio 23 d., tai jie 2020 m. birželio 21 d. dieną šiek tiek šventė. Ji išgėrė didelę taurę šampano. Apie 16 valandą, M. ruošėsi su drauge išvykti ir vyras V. I. išėjo jų palydėti iki traukinio. Jiems išėjus, ji susitvarkė stalą, išplovė indus ir viena sėdėdama namo kieme (jiems su vyru priklausančioje kiemo dalyje) stovinčioje pavėsinėje, planšetėje žiūrėjo nuotraukas ir laukė ateinančio vyro. Buvo apie 15 val., tikslaus laiko pasakyti negali. Pavėsinės vienas šonas yra uždengtas brezentu. Sėdėdama kėdėje-fotelyje pavėsinėje pasileido muziką ir žiūrėjo nuotraukas planšetėje ir staiga pajuto smūgį į pakaušį ir daugiau nieko. Trumpam prarado sąmonę, gal porai minučių ar daugiau. Atsipeikėjusi pajuto karštį, skaudėjo kaktą, kraujas bėgo ir akiniai buvo sulaužyti. Pavėsinėje žmonių nebuvo. Sėdėdama kėdėje atsilošė, pažiūrėjo į dešinę pusę ir pamatė, kad kaimynas L. B. stovi atsišliejęs nugara prie jų namo sienos, arčiau savo namo pusės, su kirviu. Tada D. I. nurodo atsikėlė ir nuėjusi pasakė :“ką tu man padarei?“. D. I. paaiškino, jog asmens ji nematė, nes prie jos priėjo iš užpakalio.

Išėjusi iš pavėsinės D. I. nuėjo link L. B. kiemo, sustojo savo kiemo teritorijoje ties gyvatvorės ir pasakė kieme su kirviu stovinčiam L. B. :“ ką tu man padarei, už ką akinius sulaužei, kraujas bėga“. L. B. bėgiojo su kirviu po jam priklausantį kiemą ir pasakė :“neužkirtau tai padegsiu, tu negyvensi, namą padegsiu“. D. I. einant atgal link savo kiemo, L. B. metė akmenį ir patikė jai į koją, D. I. suklupo ir pametė žolėje akinius ir nubėgo namo. Atsisėdusi verandoje laukė sugrįžtančio vyro V. I.. Grįžus vyrui, pastarasis paklausė kas jai atsitiko, o ji pasakiusi, kad ją sužalojo kaimynas L. B.. Tuomet vyras iš karto nuėjo pas kaimyną aiškintis. Po kiek laiko D. I. nuėjo iš paskos, norėjo surasti pamestus akinius. Nuėjusi link L. B. kiemo, pamatė, kad jos vyras V. I. guli ant žemės, kojomis į namo įėjimą, o virš jo tupėdamas ar tai klupėdamas L. B. mojuoja kirviu. Kadangi D. I. stovėjo tolėliau, apie kokius 10 metrų atstumu, ir jai vaizdą dengė akmenų krūva, mašina, ji matė tik vyro kojas ir matė, kaip L. B. virš jo mojuoja kirviu. Kur pataikė vyrui nematė. Kaip vyras atsidūrė ant žemės ji nematė. Pamačiusi tokį vaizdą ji ėmė šaukti :“ką darai“. Matė, kaip L. B. buvo užsimojęs kirviu tris kartus. Jai ėmus šaukti L. B. pašoko ir šaukdamas :“kviesk policiją“ nubėgo į savo namo dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakydama į proceso dalyvių klausimus D. I. nurodė, jog eidama į L. B. kiemą ji niekur nebuvo nugriuvusi. Patvirtina, jog birželio 19 ir 20 dienomis šiek tiek šventė, bet ėjo ir prie ežero maudytis, o tą dieną, tai yra 21 dieną ji buvo išgėrusi šampano, o vyras išgėrė dar ir pietaujant. Su kaltinamuoju L. B. nebendrauja, nekenčia vienas kito, bet yra už ką.

Teismui pagarsinus 2020 m. birželio 26 d. D. I. protokole-pareiškime duotus ir užfiksuotus parodymus, jog L. B. vieną kartą nežino su kuo, trenkė į pakaušį, antrą kartą su kirviu trenkė į kaktos dešinę pusę ir ją prakirto (I t., b.b.l. 66-69); 2020 m. birželio 26 d. ikiteisminio tyrimo metu atliktos liudytojo apklausos metu (I t. b.b.l. 81-83) ir parodymų patikrinimo vietoje metu (I t., b.b.l. 93,94) duotus parodymus apie tai, jog: pramerkusi akis pamatė kaimyną L. B., einantį su kirviu rankose prie jos namo sienos. Jis ėjo nuo pavėsinės, kurioje ji tuo metu sėdėjo; iš kur ant jos dešinės rankos dilbio ir žasto yra atsiradę poodinės kraujosruvos negali paaiškinti ir paprašius paaiškinti esamus prieštaravimus, liudytoja paaiškino, jog nori patikslinti, jog pajuto smūgį į pakaušį ir daugiau nieko, o atsipeikėjusi po kelių minučių, vis dar sėdėdama pavėsinėje pamatė ne einantį o prie namo sienos nugara atsirėmusį stovintį L. B. su kirviu rankoje. Kaip L. B. prie jos priėjo ji nematė, kadangi jis priėjo iš užpakalio ir trenkė į pakaušį, greičiausiai kirviu. Taip mano. Nuėjus pasiaiškinti su kaimynu L. B. dėl sulaužytų akinių, pastarasis kirto akmeniu į koją, pataikydamas žemiau kelio. Kiti nustatyti sužalojimai greičiausiai galėjo atsirasti tuomet, kai nukentėjusioji buvo atsijungusi nuo smūgio į pakaušį, tuomet, greičiausiai, kaltinamasis ją tampė pavėsinėje. Viso to nematė (buvo atsijungusi), bet taip galvoja. Taip pat liudytoja nurodė, jog akmenys buvo išmėtyti po visą kiemą, sukrauti krūvoje akmenų krūva smailiomis briaunomis. Taip pat papildomai nurodė, jog vyrui V. I. nuėjus aiškintis su kaimynu L. B. ji nuėjusi iš paskos. Tuomet pamatė, kad vyras V. I. guli ant žemės (matė tik kojas), o L. B. virš jo mojuoja kirviu, t.y. matė kaip pakelia ir nuleidžia kirvį. Kirvio kotas buvo L. B. rankoje, o kirvio ašmenys nukreipti į ant žemės gulinti V. I.. Matė, kad taip užsimojo tris kartus. Taip pat paaiškino, jog su kaimynu L. B. santykiai jau daugiau nei 9 metai blogi, nebendrauja, nekenčia vieni kitų, bet yra už ką.

Atsakydama į patikslintus klausimus, D. I. nurodė, jog pirmas smūgis, ji galvoja greičiausiai kirviu (to nematė) jai buvo suduotas iš užpakalio pakaušin, o jai atsijungus, L. B. greičiausiai ją patampė, atitraukė atgal, tik tokiu būdu jis galėjo kirviu prakirsti jai kaktą ir nuo tampymo galėjo atsirasti mėlynės ant kūno, išskyrus mėlynę ant kojos, kuri atsirado L. B. metus akmenį.

2021 m. rugsėjo 15 d. papildomos apklausos metu, atakydama į proceso dalyvių klausimus D. I. nurodė, jog kuomet ji nuėjo aiškintis pas L. B. dėl sulaužytų akinių, ji nebuvo užėjusi į jo kiemo pusę, o pastarasis lakstė savo kieme su kirviu, lakstė palei savo mašiną. D. I. jam pasakė: “pažiūrėk ką padarei, kraujas bėga“. Jisai atsakė: “eik, užmušiu, sudeginsiu“. D. I. nurodo, jog ji ne idiotė ir yra įsitikinusi, kad galvą jai kirviu prakirto L. B.. O kaip atsirado mėlynės, tai matyt - kai ji buvo praradusi sąmonę. Nurodė, jog palaiko savo paskutinius parodymus, duotus 2021 m. rugpjūčio 23 d. parodymų patikrinimo vietoje metu, kiek atsiminė, tiek parodė.

2020 m. birželio 26 d. D. I. protokole-pareiškime užfiksuota, kad 2020-06-21, apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, esančioje lauko pavėsinėje, kaimynas L. B. vieną kartą nežino su kuo, trenkė į pakaušį, antrą kartą su kirviu trenkė į kaktos dešinę pusę ir ją prakirto. Smūgių metu jautė didelį fizinį skausmą (I t., b.b.l. 66-69).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020-06-26 apklausos metu nukentėjusioji D. I. paaiškino, jog adresu (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su sutuoktiniu V. I.. 2020 m. birželio 19 d. pas juos į svečius atvyko jų sūnus M. I. su drauge S. J.. D. I. gimtadienis buvo (duomenys neskelbtini)., o jų vestuvių metinės yra (duomenys neskelbtini)., tai jie 2020-06-21 dieną šiek tiek šventė. Ji išgėrė maždaug dvi taures šampano. Apie 16 valandą, M. ruošėsi su drauge išvykti ir vyras V. I. išėjo jų palydėti iki traukinio. Jiems išėjus, ji viena sėdėjo namo pavėsinėje, planšetėje žiūrėjo nuotraukas ir laukė ateinančio vyro. Po to nesuprato kas įvyko, tik prisimena, kad sėdi pavėsinėje visa kruvina, rankose laiko sulaužytus akinius. Matė, kad vienos akinių kojelės nėra. Jautė, kad labai skauda galvą. Pramerkusi akis pamatė kaimyną L. B., einantį su kirviu rankose prie jos namo sienos. Jis ėjo nuo pavėsinės, kurioje ji tuo metu sėdėjo. Tiesiog galėjo nepastebėti jo ateinančio į pavėsinę, kadangi viena jos pusė yra uždengta plastiko plėvele. Jokio konflikto tą dieną tarp jų nebuvo įvykę, jie su kaimynu pastaruoju metu iš vis nebendravo. Pamatė, kad kaimynas nuėjo savo buto link. Nesupratusi kas įvyko, atsikėlė ir nuėjo pas kaimyną, rodydama akinius ir sakydama, ką jis padarė. Matė, kad akiniai sutepti krauju. Savo sužalojimų nematė, tik jautė kaip per rankas ir veidą bėga kraujas. Kaimynas iš karto ją puolė, vadindamas „kurva“, grasino, kad ją užkirs, mojavo kirviu, grasino, kad jos namo neliks. Atėjusi atsisėdo į verandą ir paskambino skubiuoju pagalbos numeriu. Kol laukė greitosios medicinos pagalbos, į namus grįžo vyras. Vyras iš karto nuėjo pas kaimyną aiškintis. Ji pati nuėjo iš paskos. Eidama pamatė, kad jos vyras jau guli ant žemės, o kaimynas L. virš jo mojuoja kirviu. Kas tarp jų įvyko nespėjo pamatyti. Ji pradėjo šaukti. Tuomet kaimynas nuėjo link savo namų, o ji su vyru nuėjo į savo namus ir vyras apie konfliktą pranešė skubiuoju pagalbos numeriu. Atvykusi greitosios medicinos pagalbos medikė ją apžiūrėjo ir pasakė, kad pas D. I. pakaušyje yra žaizda bei dešinėje kaktos pusėje yra kirstinė žaizda. Buvo sekmadienis, todėl medikė pati aptvarstė žaizdą, suleido nuskausminamų ir raminamų vaistų ir pasakė, kad D. I. sekančią dieną kreiptųsi į medikus, nes reikia žaizdą susiūti. Medikė apžiūrėjo ir vyrą. D. I. pamatė, kad ant kairės rankos pas jį yra sumušimai ir nubrozdinimai. 2020-06-23 paprašė brolio D. R. nuvežti ją į Visagino ligoninės priėmimo skyrių. Priėmimo skyriuje D. I. susiuvo žaizdą, padarė galvos kompiuterinę tomografiją. Iš kur ant jos dešinės rankos dilbio ir žasto yra atsiradę poodinės kraujosruvos negali paaiškinti. Po įvykio buvo ištikta šoko, nes buvo sumušta galva, kuri labai stipriai kraujavo. Šiuo metu negali tiksliai paaiškinti tai, kas įvyko (II t., b.b.l. 81-84).

2020 m. lapkričio 4 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole ir jo prieduose (fotolentelėse) užfiksuota, kad nukentėjusioji D. I. patvirtino savo parodymus duotus apklausus ją liudytoja 2020-06-26 ikiteisminio tyrimo metu (I t., b.b.l. 87-103). D. I. paaiškino ir parodė, kaip ji sėdėjo pavėsinėje ant kėdės, o planšetė stovėjo stove ant stalo (nuotrauka Nr. 1 ir Nr. 2) (I t., b.b.l. 90-91), kaip sėdėdama ji pajuto iš užpakalio smūgį į pakaušį (nuotraukos Nr. 3, Nr. 4) (I t., b.b.l. 91-92), ir kaip atsigavusi nuo suduoto smūgio į pakaušį ji pasuko galvą į dešinę ir pamatė, kad link savo kiemo, rankoje nešdamas kirvį, eina kaimynas L. B. (I t., b.b.l. 93), parodydama, kurioje vietoje ji pamatė einantį L. B. (nuotrauka Nr. 6, I t., b.b.l. 94). Taip pat D. I. parodė, kurioje vietoje stovėjo ji (nuotrauka Nr. 7), o kurioje vietoje stovėjo L. B. ir jai grasino kirviu (Nuotrauka Nr. 8), kai ji nuėjo su juo pasikalbėti (I t., b.b.l. 94-95). Taip pat D. I. nurodė, kuria kryptimi iš savo kiemo į L. B. kiemą nuėjo jos vyras V. I., o ji po kiek laiko nuėjusi iš paskos (Nuotrauka Nr. 11). D. I. nurodė, kurioje vietoje ji sustojusi (nuotrauka Nr. 12) pamatė, kad vyras V. I. guli L. B. kieme ant žemės, o virš jo palinkęs L. B. ne mažiau kaip tris kartus užsimojo kirviu (nuotraukos Nr. 13 ir Nr. 14,15; I t., b.b.l. 98-100). Taip pat nurodė, kaip L. B. atsitraukus vyras V. I. atėjo link jos ir jie kartu palei namo sieną ėjo į savo kiemą (nuotrauka Nr. 16, I t., b.b.l. 101).

2021 m. rugpjūčio 23 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole ir jo prieduose (fotolentelėse) užfiksuota, kad D. I. nurodė, jog ją 2020 m. birželio 21 d. sužalojo L. B.. Papildomai nurodė, jog pagal bylos tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes, įvykio laikas visgi galėjo būti 15-15.30 valandą. Tuo laiku ji sėdėjo savo kiemo teritorijoje esančioje pavėsinėje ant kėdės su atlošu ir planšetėje žiūrėjo nuotraukas, klausėsi muzikos. Sutuoktinis V. I. buvo išėjęs palydėti sūnų M. I. su drauge S. į traukinių stotį. Nurodė, jog sėdėjo kėdėje su atlošu, buvo su akiniais. Sėdėdama pajuto smūgį į pakaušį, po kurio neteko sąmonės. Į klausimą ar ji matė kas jai sudavė ir kuo sudavė, D. I. nurodė, jog nematė, kadangi prie jos buvo prieita iš galo. Kas vyko pavėsinėje vėliau (ar prieš ją kas smurtavo) nurodė nežinanti, nes buvo paradusi sąmonę. Kai atgavo sąmonę jį jautė skausmą, jai buvo sužalotas pakaušis ir kaktą, kairėje rankoje ji laikė akinius, juto veidu bėgantį kraują. D. I. paaiškino, kad atsigavusi ji sėdėjo kėdėje atsilošusi į atlošą, visu kūnu pasisukusi dešinėn, galva pasukta į dešinę. Sėdėdama tokio pozoje prie namo sienos pamatė su kirviu stovintį L. B..

D. I. parodė vietą, kur matė stovintį L. B.. L. B. stovėjo nugara pasisukęs į namo sieną, dešinėje rankoje laikė kirvį, apie 10 m. 30 cm. atstumu nuo vietos, kur pavėsinėje sėdėjo D. I..

Žemesnės instancijos teismas

2021 m. rugpjūčio 23 d. eksperimento atlikimo protokole ir fotolentelėse užfiksuota, jog atliktas eksperimentas, tikslu nustatyti: ar D. I. būdama pavėsinėje galėjo matyti 10 m. 30 cm. nuo jos prie pietrytinės namo sienos stovintį L. B. su kirviu dešinėje rankoje , taip pat ar stovėdama už- namo kampo, be akinių galėjo matyti 12 m. 40 cm. atstumu nuo jos , L. B. kieme ant žemės gulėjusio V. I. kojas bei virš V. I. prikaupusį ir kirviu užsimojusį L. B. (IV t., b.b.l. 104-124).

Teismo posėdyje liudytoja apklausta G. L. paaiškino, kad ji žino kokioje byloje liudyti yra iškviesta, tačiau pats įvykis, dėl kurio ji iškviesta apklausai buvo seniai, todėl prašo pagarsinti jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Teismui pagarsinus 2020 m. liepos 16 d. d. (II t., b.b.1. 9-12) ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, G. L. nurodė, jog ji dirba (duomenys neskelbtini). 2020 m. birželio 21 d. buvo jos pamaina. Apie 15 val. 56 min. gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini). Buvo gauta informacija, kad sužalota moteris. Nuvykus į įvykio vietą, jau buvo atvykę policijos pareigūnai. Užėjus į butą, pamatė moterį, kuri prisistatė D. I.. Moteris paaiškino, kad gindama savo sutuoktinį, kuris serga onkologine liga, pati nukentėjo nuo kaimyno. Moters žodžiais "ją kaimynas puolė su kirviu ir sulaužė jos akinius". Kitame kambaryje buvo ir D. I. sutuoktinis (vardo, pavardės nežino), pasiteiravus ar nereikia medicininės pagalbos, pastarasis atsakė, kad jis nenukentėjo, D. I. taip pat nurodė, kad jos sutuoktinis sužalojimų nepatyrė. Apžiūrint D. I., buvo matyti dešiniajame moters antakyje maždaug 2 cm ilgio sužalojimas, kuris nestipriai kraujavo. Praplovus žaizdą, buvo uždėtas tvarstis. Taip pat pakaušyje buvo matyti 1,5 cm ilgio paviršinis, nekraujuojantis sužalojimas, kuris buvo dezinfekuotas. Kitų sužalojimų ant moters drabužiais neuždengtų kūno vietų nebuvo matyti. D. I. nieko neminėjo dėl kitų patirtų sužalojimų. D. I. buvo suleisti nuskausminamieji vaistai, paaiškinta, kad reikia kreiptis pas šeimos gydytoją dėl žaizdos perrišimo. D. I. apžiūros metu buvo susijaudinusi, nuolat kartojo tuos pačius žodžius, kad "nedovanos" kaimynui dėl sukelto skausmo ir sulaužytų akinių. Iš moters elgesio, judesių ir nerišlios kalbos, galima buvo įtarti, kad D. I. yra neblaivi. Pasiteiravus ar vartojo alkoholį, D. I. nurodė, kad gėrė šampaną. Buvo pasiūlyta D. I. vykti detalesnei apžiūrai į Ignalinos rajono ligoninės priėmimo skyrių, bet moteris pasirašytinai atsisakė.

Teismo posėdžio metu liudytoja G. L. nurodė, jog jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Atsakydama į klausimus liudytoja papildomai nurodė, jog negali pasakyti ar D. I. ir V. I. buvo padarytos žaizdos buvo kirstinės žaizdos ar ne, tai jau chirurgo-traumatologo specializacijai priklausantis klausimas. Kiek pamena, žaizdų kraštai nebuvo lygūs, galėjo būti padaryti buku daiktu.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. T. paaiškino, kad žino kokioje byloje liudyti yra iškviestas turbūt dėl B., berods vyko pagal iškvietimą į įvykio vietą. Nurodė, jog įvykis buvo seniai, prašo pagarsinti jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Teismui pagarsinus 2020 m. lapkričio 9 d.(II t., b.b.1. 39-42) ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, A. T. nurodė, kad dirba Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriuje vyriausiuoju patruliu. 2020 m. birželio 21 d. dirbo pagal iš anksto patvirtintą darbo grafiką nuo 10 val. iki 22 val., kartu su to paties komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu K. K.. Apie 15 val. 47 min., buvo registruota informacija apie įvykį, kad kieme mušasi kaimynai, t. y. du vyrai ir viena moteris. Į įvykį buvo siunčiamas ekipažas, kuriame tuo metu dirbo Reagavimo skyriaus vyresnioji tyrėja J. J. ir vyriausiasis patrulis A. R., kadangi įvykio kategorija buvo „A“, o jų ekipažas buvo arčiau įvykio vietos, Utenos operatyvaus valdymo skyriaus budėtojas nurodė jiems pirmiesiems reaguoti į įvykį. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), šalia namo buvo rastas dirbantis asmuo, nustatyta, kad tai L. B.. Su L. B. aiškinantis įvykio aplinkybes, po kelių minučių į įvykio vietą atvyko ir minėtas kolegų ekipažas. Bendraujant su L. B. jam iš burnos buvo juntamas alkoholio kvapas, tačiau pastarojo kalba buvo rišli, įvykio aplinkybes dėstė aiškiai. L. B. paaiškino, kad pas jį į kiemą buvo atėję kaimynai, su kuriais kilo konfliktas. Siekiant patikslinti konflikto aplinkybes, su vyresniąja tyrėja J. J. ir vyriausiuoju patruliu A. R. nuėjo pas L. B. kaimynus, gyvenančius tame pačiame name, tik kitoje namo pusėje. Atėjus į kaimynų kiemą, pastebėjo kieme stovintį vyriškį bei prie įėjimo durų sėdinčią moterį. Moters veidas buvo kruvinas, buvo matyti kraujuojanti žaizda ties dešiniu moters antakiu. Nustatyta, kad tai D. I. ir jos sutuoktinis V. I.. Su D. I. bendravo vyresnioji tyrėja J. J.. Girdėjo, kaip moteris teigė, kad kaimynas iš trečio buto L. B., be jokios priežasties, jai sudavė kirviu į veidą. Buvo matyti, kad D. I. buvo susijaudinusi. Nuo D. I. stovėjo nuošaliau, alkoholio kvapo nuo pastarosios nejuto. Su D. I. toliau liko bendrauti vyresnioji tyrėja J. J.. Įvykio vietoje bendraujant su V. I. nuo pastarojo sklido alkoholio kvapas, jis teigė, kad su kaimynu L. B. įvyko konfliktas. Konflikto metu L. B. kirviu sudavė sutuoktinei D. I. į veidą ir dėl to ji krito ant akmenų krūvos, esančios kairėje namo pusėje. V. I. teigė, kad konflikto metu, L. B. sudavė kirviu ir jam į kairiąją ranką. Ant V. I. kairės rankos dilbio buvo matyti nubrozdinimai bei sukrešėjęs kraujas. Apžiūrėjus V. I. nurodytą vietą, kurioje, jo teigimu, vyko konfliktas, kraujo pėdsakų nepastebėta, tačiau ant betoninio takelio, esančio kairėje namo pusėje, buvo matomos raudonos spalvos nežymios dėmės, galimai kraujo. Pakartotinai bendraujant su L. B., jis paaiškino, kad pas jį į kiemą atėjusi kaimynė D. I. šaukė ir grasino jam, kad pasodins į kalėjimą dėl kažkokių ankstesnių vykusių konfliktų. L. B. teigė, kad jis paėmęs kirvį norėjo tik pagąsdinti D. I., o ji, eidama atbula iš jo kiemo krito ant akmenų krūvos ir susižalojo veidą. Aiškinantis įvykio aplinkybes iš Utenos operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad jų ekipažui reikia reaguoti į kitą įvykį, taip pat atsižvelgiant į tai, kad vyriausiajam patruliui A. R. ir vyresniajai tyrėjai J. J., kuri buvo atsakinga už procesinių veiksmų atlikimą, jų pagalba daugiau nebuvo nereikalinga, todėl jie išvyko į kitą įvykį.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. R. paaiškino, kad žino kokioje byloje liudyti, tačiau atsižvelgus į tai, jog įvykis uvo seniai, prašo pagarsinti ikiteisminio tyrimo meru duotus parodymus. Teismui pagarsinus 2020 m. lapkričio 30 d.(II t., b.b.1. 45-48) ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, A. R. nurodė, kad dirba Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriuje vyriausiuoju patruliu. 2020-06-21 dirbo pagal iš anksto patvirtintą tarnybos grafiką nuo 6 val. 30 min. iki 18 val. 30 min., operatyvinėje grupėje, kartu su to paties komisariato Reagavimo skyriaus vyresniąja tyrėja J. J., kuri buvo paskirta operatyvinės grupės vyresniąja. Apie 15 val. 45 min. iš Utenos vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, apie tai, kad gyvenamojo namo kieme mušasi kaimynai, du vyrai ir moteris. Budėtojo nurodymu, reaguoti į įvykį buvo išsiųstas arčiau įvykio vietos tuo metu buvęs ekipažas, kuriame dirbo Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis A. T. ir Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis K. K.. Pagal pranešimą buvo vykstama į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini). Atvykus, vietoje jau buvo minėtas ekipažas. A. T. namo kieme bendravo su vyriškiu, buvo nustatyta, kad tai L. B.. L. B. nurodė, kad kilo konfliktas su tame pačiame name gyvenančiais kaimynais. Kartu su vyresniąja tyrėja J. J. ėjo pas L. B. kaimynus, gyvenančius kitoje namo pusėje. Kieme, arčiau buto, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjo akivaizdžiai neblaivų vyrą bei verkiančią moterį, kuri buvo kruvinu veidu. Buvo matyti moters kaktos dešinėje pusėje kraujuojanti žaizda. Buvo nustatyta, kad tai konflikto dalyviai V. I. ir D. I.. Pastebėjus, kad D. I. yra sužalota, į įvykio vietą iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Aiškinantis įvykio aplinkybes, D. I. teigė, kad kaimynas L. B. be jokios priežasties sudavė jai kirviu į veido sritį. Konfliktas, pasak D. I. vyko jos kiemo teritorijoje. Apie tai, kad D. I. būtų buvusi užpulta jos kieme esančioje lauko pavėsinėje, nieko negirdėjo, kadangi su D. I. asmeniškai nebendravo. Su D. I. įvykio aplinkybes aiškinosi vyresnioji tyrėja J. J., tuo metu, jis pats, atokiau bendravo su V. I.. V. I. buvo akivaizdžiai neblaivus, nerišliai ir nenuosekliai dėstė mintis. V. I. teigė, kad susibarė su kaimynu L. B., todėl kaimynas kirviu kirto jo sutuoktinei D. I. į veidą, dėl to ji krito ant akmenų, sukrautų kairėje namo pusėje. Taip pat V. I. teigė, kad L. B. sudavė kirviu ir jam į kairę ranką. Apžiūrėjus V. I. ranką, buvo aiškiai matyti paviršiniai nubrozdinimai ant kairės rankos dilbio ir alkūnės, kirstinių žaizdų nebuvo matyti. Kitų sužalojimų nepastebėjo. Einant iš I. kiemo link L. B. kiemo teritorijos palei gyvenamojo namo sieną, maždaug vieno metro atstumu iki akmenų krūvos ant žolės pastebėjo nežymius, galimai kraujo, lašelius. Po to bendraujant su L. B., jis paaiškino, kad į jo kiemą atėjusi kaimynė D. I. išprovokavo konfliktą, grasino pasodinti jį į kalėjimą. Pasak L. B. jis tik pagąsdino D. I. suduoti, tačiau nesudavė jokių smūgių. Tai, kad konflikto metu jis sudavė kirviu I., L. B. neigė. Jis nurodė, kad D. I., po žodinio konflikto, eidama iš jo kiemo, krito ant akmenų krūvos ir susižalojo. Išsiaiškinęs šias aplinkybes, informaciją žodžiu perdavė vyresniajai tyrėjai J. J., nupasakodamas konflikto dalyvių parodymus, kad kolegė spręstų klausimą dėl tolimesnių būtinų veiksmų įvykio vietoje atlikimo. Pasiūlė V. I. pasitikrinti blaivumą, tikrintis blaivumą pastarasis atsisakė, tačiau pripažino vartojęs alų ir degtinę, nes šventė sutuoktinės gimtadienį. D. I. paaiškino, kad ji truputį išgėrusi, bet pasitikrinti kategoriškai atsisakė. Vyresnioji tyrėja J. J. paaiškino, kad iš neblaivaus asmens priimti pareiškimo ji negali. D. I. kelis kartus nuosekliai paaiškino, kad sekančią dieną, būdama blaivi, ji galės kreiptis į komisariatą ir rašyti pareiškimą. Į įvykio vietą atvykę medikai apžiūrėjo ir suteikė būtinąją pagalbą D. I., siūlė vykti detalesnei apžiūrai į priėmimo skyrių, tačiau pastaroji atsisakė. Jiems išvykus, po kelių minučių iš Utenos operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pakartotinas pranešimas apie tai, kad tuo pačiu adresu vėl kilo konfliktas. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad po jų išvykimo, daugiau konfliktų tarp kaimynų I. ir L. B. nebuvo kilę. D. I. priekaištavo ir šaukė, kodėl jie nesulaikė L. B.. Moteris, rankoje laikydama voką vis siūlė pažiūrėti, teigdama, kad tai dokumentai iš policijos dėl anksčiau buvusio konflikto su L. B., kuris buvo sužalojęs jos sutuoktinį V. I.. Po ko D. I. pasipiktinusi nuėjo į namus. Einant į tarnybinį automobilį, išgirdo, kaip pro pravertą buto langą, namuose buvusi D. I. vyresniajai tyrėjai J. J. šūktelėjo: "O tu, kurva, skrisi iš darbo“.

Liudytojas A. R. nurodė, jog jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi ir prašo jais vadovautis. Teismo posėdžio metu atsakydamas į proceso šalių klausimus liudytojas A. R. papildomai nurodė, jog būtent jis atvykęs į įvykio vietą ir pamatęs, kraują ant D. I. veido, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Tokia tvarka yra nustatyta ir privaloma.

Teismo posėdyje liudytoju apklausta J. J. paaiškino, kad žino kokioje byloje liudyti yra iškviesta, nurodė, jog įvykis buvo seniai, prašo pagarsinti jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Teismui pagarsinus 2020 m. spalio 6 d., 2021 m. kovo 12 d. (II t., b.b.1. 26-27, 28-30) ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, J. J. nurodė, jog dirbo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriuje vyresniąja tyrėja. 2020 m. birželio 21 d. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu A. R.. Apie 15 val. 47 min., iš OVP budėtojo gavo informaciją, kad (duomenys neskelbtini), namo kieme mušasi du vyrai ir moteris. Nuvykę į įvykio vietą, ten jau rado atvykusius Ignalinos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnus, vyriausiuosius patrulius A. T. ir K. K.. Vyriausiasis patrulis A. T. pasakė, kad jokių muštynių ten nebuvo, kad konfliktas vyko tarp kaimynų, kad jie apsistumdė ir tiek. Gavusi tokią pirminę informaciją, nuėjo aiškintis įvykio aplinkybes. Pradėjo bendrauti su moterimi, kuri, kaip vėliau nustatė buvo D. I.. Jos veido dešinė pusė bei marškinėliai buvo ištepti krauju. Dešinėje kaktos pusėje - virš dešiniojo antakio, pastebėjo apie 1 cm dydžio odos pažeidimą iš kurio bėgo kraujas. D. I. pasiūlė nusiprausti veidą. Ji taip ir padarė. Iš žaizdos bėgo kraujas, ji laikė servetėlę. Jos pasiteiravo ar reikia iškviesti greitąją medicinos pagalbą. D. I. pareiškė, kad jai medikų pagalbos nereikia, kad jei reikės, pati išsikvies. Moteris buvo susijaudinusi, pasakojo, kad ją užpuolė kaimynas, kad tarp jų jokio konflikto nebuvo. Taip pat, nuolatos pasakojo, apie seną, prieš du metus įvykusį konfliktą, kurio metu jai buvo padarytas sužalojimas. Bandydama išsiaiškinti įvykio aplinkybes moters klausė apie konfliktą su kaimynu. Ji teigė, jog konflikto tarp jų nebuvo, jog ją užpuolė, grasino. Jog kaimynas yra psichinis ligonis, kad su kaimynu ji iš vis nebendrauja. Kilus įtarimui, kad D. I. gali būti neblaivi, jos klausė ar ji vartojo alkoholį. Moteris patvirtino, kad gėrė. Tuomet jai pasiūlė pasitikrinti blaivumą alkotesteriu. D. I. tikrintis blaivumą atsisakė. Tuomet D. I. paaiškino, kad iš neblaivaus asmens priimti pareiškimo negali, kad dėl jos neblaivumo ir galimo neadekvataus aplinkybių aiškinimo, pareiškimą dėl įvykio ji galės rašyti išsiblaiviusi, bet kada, jai patogiu metu. Tai D. I. nuosekliai išaiškino kelis kartus. Kuomet bendravo su D. I., atvyko greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Slaugytoja apžiūrai pasikvietė D. I. į butą. Prieš D. I. užeinant į butą, jos dar kartą pasiteiravo ar ji viską suprato. Kuomet bendravo su D. I., tuo metu jos kolega A. R. aiškinosi įvykio aplinkybes su V. I.. D. I. su slaugytoja užėjus į butą, prie jos priėjo ir V. I.. Jis pretenzijų niekam nereiškė, pareiškimo rašyti nepageidavo. Jiems išvykus, apie 16 val. 46 min., vėl gavo iškvietimą tuo pačiu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini). Buvo nurodyta, kad "pranešėjos kaimynas V. apie 60 m., kirviu jai sužalojo galvą. GMP (greitoji medicinos pagalba) buvo, sutvarstė galvą. Po policijos išvykimo kaimynas pradėjo grasinti, kad naktį sudegins namus. Pranešėja nesupranta, kodėl policija neišsivežė kaimyno". Jie vėl nuvyko nurodytu adresu. Prie namo buvęs vyras, kurio nei vardo nei pavardės nežino (kaip suprato jis dirbo prie namo, klojo plyteles), jiems pasakė, kad D. I. nurodomas kaimynas, po policijos išvykimo, net nebuvo išėjęs iš savo buto. Nuėjus pas D. I., pastaroji isteriškai šaukė ant jos, kodėl jie neišvežė kaimyno. Nori paminėti, kad jokių kitokių išorinių sužalojimų išskyrus nedidelį odos įbrėžimą kaktoje, ant D. I. rūbais neuždengtų kūno vietų nebuvo. Su kaimynu asmeniškai nebendravo, tai darė kolegos, kurie buvo kartu įvykyje. D. I. vyras pasakė, kad žmona daro nesąmones, kaimynas nebuvo atėjęs, todėl moteriai pasakė, kad jei pavojus nekilo, tai ji galimai melagingai iškvietė policiją. D. I. vis priekaištavo, kodėl neišvežė kaimyno. Išeinant iš D. I. kiemo, ji būdama namų viduje pro atvirą langą jai pasakė: ”Kurva tu skrisi iš darbo!”. Šiuos žodžius girdėjo kolega vyr. patrulis A. R.. Surašė tarnybinį pranešimą dėl galimai melagingo policijos iškvietimo ir policijos pareigūno įžeidimo. Tarnybinio pranešimo apie nustatytas įvykio aplinkybes nerašė. Įvykio vietos apžiūros neatliko, nes D. I. kelis kartus minėjo skirtingas įvykio vietas. Moteris kalbėjo isteriškai ir sunkiai buvo įmanoma normaliai bendrauti su ja. Dėl to pasiūlė D. I. išsiblaivius kreiptis į policiją.

Teismo posėdžio metu liudytoja J. J. nurodė, jog jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi ir prašo jais vadovautis. Teismo posėdžio metu atsakydama į proceso šalių klausimus liudytoja J. J. papildomai nurodė, jog neprisimena, kad D. I. būtų sakiusi kaip ji buvo minėtą dieną užpulta, moteris tikrai buvo tam tikroje afekto būsenoje, kuomet konkrečios kalbos ir išsamių paaiškinimų nebuvo, sakiniai buvo padriki, reikėjo gaudyti atskiras aplinkybes. D. I. tikrintis blaivumo atsisakė, bet išoriniai požymiai: šiek tiek nestabili eisena, nerišli kalba, rodė esant neblaivumo. Mano, jog D. I. paaiškinimas, jog ji išgėrusi tik taurę šampano, neatitiko tikrovės. Turi patirties bendraujant su žmonėmis ir yra tikra, kad nuo taurės šampano žmonės nesielgia taip neadekvačiai ir negrasina policijos pareigūnams, sakydami :“kurva skrisi iš darbo“. Čia jau akivaizdžiai alkoholis „atlaisvino“ liežuvį.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta S. B. parodė, jog sutinka duoti parodymus ir atsakyti į klausius.. Paaiškino, jog ji gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sutuoktiniu L. B.. Namas yra keturių butų. Tame pačiame name, viename iš butų, gyvena kaimynai D. ir V. I.. Šalia gyvena apie dvidešimt metų. Su kaimynais I. nepalaiko jokių santykių. Jie yra labai konfliktiški, nuolat reiškia kokias nors pretenzijas, jiems viskas trukdo, ką jie su sutuoktiniu L. B. bedarytų. Ypatingai dažnai I. konfliktuoja su jos sutuoktiniu L. dėl kieme vykstančių darbų. Vyras ne kartą pasakojo, kad jį visaip apvadina, visokiais žodžiais.

2020 m. birželio 21 d., galėjo būti apie 15 val. 30 min. buvo su sutuoktiniu L. namuose. Ji žiūrėjo televizorių, o tuo metu L. dirbo kieme. Atsimena, kad L. ketino kloti kieme plyteles, ruošė klojimui žemę. Su "kuvalda" (kūju) presavo smėlį. Po kieme pravesto vandentiekio, reikėjo pakloti plyteles, todėl vyras su kūjų lygino žemę, girdėjo darbų garsą, ūžesį. Vyras dirbo tą dieną gal pusdienį. Vyrui dirbant kieme, o liudytojai būnant namuose ir žiūrint televizorių (liudytoja nurodo, jog ji visuomet sekmadieniais tarp 15 val. ir 16 val. žiūri LTV laidas), pro kambario šoninį langą pamatė greitai į jų kiemo pusę praeinančią kaimynę D. I.. Kaip D. tuo metu atrodė ji nematė, matė ją tik akimirką - greitai praeinančią pro šalį. Kaip suprato, D. ėjo į jų kiemą, kuris pro jos kambario langą nesimato. Po ko išgirdo, kaip D. pradėjo šaukti ir priekaištauti jos sutuoktiniui L. dėl keliamo triukšmo, neva jis, sekmadienį - poilsio dieną, dirba ir neduoda jai ramybės. Pamanė, kad D. I. yra tikriausiai neblaivi, nes nevaldomai šaukė ir barėsi. D. I., kai yra neblaivi dažnai kelia konfliktus, todėl nenustebo, kad pykosi ir barėsi su L. Į jų konfliktą ji nesikišo, sėdėjo kambaryje. Girdėjo, kaip sutuoktinis L. D. I. liepė eiti namo ir nenurodinėti jam, girdėjo kaip varė D. iš kiemo. Kas tarp jų įvyko konflikto metu ji nematė, girdėjo tik žodinį konfliktą, kadangi buto lauko durys buvo pravertos.

Tuomet labai trumpai pamatė, kad D. I. grįžo atgal į savo kiemo pusę , neužilgo pamatė, jog praėjo ir V. I.. Kuris greitu žingsniu nuėjo į jų kiemo pusę. Girdėjo kaip V. I. ir jos vyras L. B. tarpusavyje ginčijasi, šūkauja. Būdama kambaryje girdėjo, kaip jie vienas kitą keikė necenzūriniais žodžiais. Girdėjo, kaip V. I. šaukė, kad išauklės L. ir daugiau jis nekels triukšmo. Liudytoja nurodo, jog galvojusi, kad kaip visada nusiramins, viskas praeis, todėl niekur nėjo, paties konflikto nematė. Nurodo, jog ir ankščiau būdavo ginčijasi, šūkauja dėl įvairių smulkmenų. Šį kartą konfliktas kilo dėl vyro keliamo triukšmo.

Girdėjo tik tai, kaip vyrai tarpusavyje barėsi, po to V. I. trumpam išėjo, bet po akimirkos ir vėl sugrįžo, šaukdamas ant L. Išgirdo pro praviras duris, kaip L. būdamas kieme, garsiai surėkė "S., kviesk policiją!". Ji iškart paskambino skubios pagalbos telefono numeriu 112 ir pranešė apie kieme įvykusį konfliktą. Kodėl pasakė policijos pareigūnams, jog kieme mušasi du vyrai ir moteris, pasakyti negali, nurodo, jog taip pagalvojusi, pati konflikto nemačiusi, išėjusi į lauką nebuvo. Paprasčiausiai pagalvojo, kad jeigu kviečiama policija, tai turbūt jau vyksta muštynės.

Liudytoja nurodė, jog ji vaikšto pasiremdama lazdele, kadangi yra po kojos kelio operacijos, todėl sutuoktinio L. B. su kaimynais I. konflikto metu, ji buvo savo kambaryje ir į kiemą nebuvo išėjusi. Iš sklindančio triukšmo, galima buvo suprasti, kad kaimynai I. buvo neblaivūs ir agresyviai nusiteikę, todėl nesikišo bijodama dėl savo sveikatos.

Kažkuriuo momentu V. I. išėjo iš jų kiemo. Po jos skambučio atvyko policijos pareigūnai, kurie su L. B. kieme aiškinosi aplinkybes. Ji pati su policijos pareigūnais nebendravo, buvo namuose. Išvykus policijos pareigūnams, L. atėjo į namus, pamena, kad paklausė, kas ten atsitiko kieme. L. buvo labai susijaudinęs ir pradėjo pasakoti jai, kad neblaivi kaimynė D. I. atėjusi iškeikė jį, o po to šaukdama ir eidama atbulomis iš kiemo, griuvo kieme ant praėjimo esančios akmenų krūvos. Taip pat pasakojo, kad neblaivus V. I. puolė jį mušti. Kur ir kaip jam sudavė V. I., sutuoktinis neminėjo. Atsimena L. žodžius, kaip jis pasakė: "I. paguldžiau ant menčių ir pasibaigė muštynės". Daugiau apie šį konfliktą su L. ji nekalbėjo.

Teismo posėdyje liudytoju apklausta G. S. paaiškino, kad žino kokioje byloje liudyti yra iškviesta, nurodė, jog atsimena, jog davė parodymus pareigūnams, prašė juos pagarsinti. Teismui pagarsinus 2020 m. lapkričio 5 d. (II t., b.b.1. 33-36) ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, G. S. nurodė, jo gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau vasaros metu laikinai gyvena (duomenys neskelbtini), kur turi daržus. Priešais jos namą, kitoje gatvės pusėje, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena kaimynas B. (vadina jį L.) ir D. ir V. I.. Šią vasarą, tikslios datos neatsimena, bet galimai tai buvo birželio mėnuo, tikrai žino, kad tą dieną buvo sekmadienis, ji buvo savo vasarnamyje (duomenys neskelbtini) gatvėje. Dirbo kieme, kažką tvarkėsi šiltnamiuose. Valandos neatsimena, bet jau buvo po pietų, kai būdama savo kieme, girdėjo, kad kaimynas B. kažką dirbo savo kieme. Ką tiksliai jis ten veikė tikrai nežino, nes jai būnant kieme nesimato, kadangi užstoja gyvatvorė. Girdėjo tik, kad dirbo kažkokiu įrankiu, girdėjosi "burzgimas", lyg kažką pjautų ar gręžtų. Paties kaimyno nematė, tik pagal sklindantį garsą nuo jo kiemo pusės, galima buvo suprasti, kad vyksta kieme kažkokie darbai. Tie darbai tą dieną vyko gana ilgą laiką. Po to išgirdo moters balsą. Suprato, kad tai kaimynės D. I. balsas. Girdėjo, kaip ji šaukė ant L. B., kad jis triukšmauja, kad nėra jai ramybės ir negali pailsėti per išeigines. Iš D. I. balso suprato, kad ji tikrai buvo supykusi. Iš jos balso, galima buvo suprasti, kad ji gali būti neblaivi. Po to prasidėjo necenzūriniai žodžiai. Keikėsi ir D. I. ir B., jie barėsi, šaukė vienas ant kito. Jų tarpusavio konfliktas "skambėjo" per visą gatvę. Nėjo ir nežiūrėjo, kas ten pas juos kieme vyksta. Manė, kad eilinis kaimynų konfliktas. Konfliktui "įsisiautėjus" girdėjo D. I. klyksmus. Kažkaip įsiminė pavieniai D. I. žodžiai "Ką padarei? Va kraujas". Jie ten barėsi ne daugiau 5 minučių, po to išgirdo ir D. I. sutuoktinio I. (vardo nežino) balsą. Tuo metu pasirodė, kad jie ten barėsi jau trise. Girdėjo, kaip keikė vienas kitą, kiek suprato, konflikto priežastis buvo B. keliamas triukšmas kieme. Nieko aiškiai ten nesuprato, nes jie vienas per kitą šaukė, pagrinde girdėjosi keiksmažodžiai. Po ko triukšmas nurimo ir netrukus pastebėjo, kaip keliu atvažiuoja greitoji medicinos pagalba ir policija. Apie tą dieną, kai girdėjo kaimynų kieme vykstantį konfliktą negali visko nuosekliai papasakoti, kadangi konfliktą tik dalinai girdėjo ir tik iš balsų suprato, kad pykosi B. su I.. Ar ten jie tarpusavyje mušėsi, negali teigti, kadangi to nematė. Kaip ir minėjo, jų namus skiria gatvė, o jos kiemas apželdintas gyvatvore. Tuo metu ji pati dirbo darže, kuris yra tokioje šiek tiek "dauboje". Jos kiemas yra žemiau gatvės lygio, taip pat užstoja vaizdą ir kieme esanti pavėsinė. Nėjo ir nežiūrėjo dėl ko kaimynai pykstasi ir kas ten vyksta. Žino jų būdą, todėl tuo metu nenustebo, kad jie barėsi. Ji į tokius dalykus nesikiša. Nei su I., nei su B. visiškai nebendrauja, nors jų namas priešais josios namą. Dažnai juos mato, bet tik pasisveikina. B. (L.) yra nervuotas ir labai greit įsiplieskiantis. D. I. yra konfliktiška, dažnai ieško priekabių, jos sutuoktinis I. ramesnio būdo. Jai, kaip kaimynei, yra žinoma, kad tame name gyvenantys kaimynai tarpusavyje nesutaria jau seniai, dažnai tarpusavyje konfliktuoja. Po konflikto, sekančią dieną, eidama iš tolo matė D. I.. Matė, kad buvo sutvarstyta jos galva. Tada suprato, kad išvakarėse vykusio konflikto metu, ji galėjo būti sužalota.

Teismo posėdžio metu liudytoja G. S. nurodė, jog jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi ir prašo jais vadovautis. Teismo posėdžio metu atsakydama į proceso šalių klausimus liudytoja G. S. papildomai nurodė, jog būdama kieme tiksliai girdėjo, kad N. B. savo kiemo pusėje dirbo gan ilgą laiką, nuo ryto, kažkokiu burzgiančiu instrumentu ir po to išgirdo D. I. balsą, kuri rėkė, kad neduoda ramybės, negalima pailsėti, toliau barniai prasidėjo, keiksmažodžiai iš abiejų pusių, o po kelių minučių tęsiantis keiksmažodžiams išgirdo kaip D. I. pasakė „ką padarei, va kraujas“. Po to ir I. prisidėjo. Liudytoja nurodė, jog žodžiai:“ „ką padarei, va kraujas“ buvo pasakyti ne iš karto, iš pradžių barėsi, kad nėra ramybės, keikėsi, barėsi, o po kiek laiko pasakė kad „ką padarei, va kraujas“.

2023 m. sausio 9 d. teismo posėdyje papildomos apklausos metu (nukentėjusiajam V. I. 2022-12-22 posėdžio metu nurodžius, jog girdėjo kalbas, kad liudytoją tokius parodymus duoti privertė), liudytoja G. S. nurodė, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu davė teisingus ir išsamius parodymus ir prašo jais vadovautis. Paaiškino, jog jos niekas nevertė duoti parodymus, juos davė gera valia, papasakojo viską kas jai buvo žinoma. Negali paaiškinti, kodėl V. I. taip ją apkalba. Nurodo, jog po šio įvykio buvo susitikusi V. I. ir pastarasis jai priekaištavo, jog ji taip negražiai apie jį su žmona pakalbėjo, tačiau liudytoja jam nieko neatsakiusi, nenorinti veltis su jais į konfliktą.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas M. I. paaiškino, kad D. I. ir V. I. yra jo tėvai. 2020 metų birželio 19-21 d., savaitgalį svečiavosi kartu su drauge S. J., pas tėvus, gyvenančius (duomenys neskelbtini). Atvyko penktadienį, o išvyko sekmadienį, tai yra 2020-06-21 po pietų. 2020 m. birželio 21 d., sekmadienį buvo visi namuose. Visą dieną šalia savo tėvų jis nebuvo, todėl nematė ar jo tėvai dienos metu vartojo alkoholį, jis pats asmeniškai su jais alkoholio nevartojo. Dienos metu su drauge S. buvo savo kambaryje, taip pat buvo išėję dviese pasivaikščioti, atsimena, kad po pietų ruošėsi kelionei į Vilnių. Tikslaus laiko negali nurodyti, bet buvo galimai apie 14 val. 30 min., kai atsisveikino su mama D. I. ir išėjo iš namų. Traukinys važiavo apie 16 val. 30 min., išėjo ankščiau, nes norėjo dar nueiti į kavinę „Žuvėdra“ ir ten palaukti raukinio. Mama liko sėdėti namo verandoje, esančioje įėjime į buto patalpas. Jis su S. J. bei savo tėčiu V. I. trise išėjo link geležinkelio stoties. Ties geležinkeliu su tėčiu išsiskyrė, tėtis iki traukinio jų nelydėjo. Kiek žino, tėtis nuėjo pas savo motiną, gyvenusią (duomenys neskelbtini). Šiuo metu močiutė jau yra mirusi.

Tą pačią dieną, vakare, bendraudamas su mama D. I. telefonu, iš pastarosios sužinojo, kad jiems išvykus, kaimynas B. ją sužalojo kirviu, ji sakė, kad yra aprišta galva, kad atvyko policijos pareigūnai ir medikai. Daugiau liudytojas apie šį įvykį papasakoti nieko negali, nes vietoje nebuvo, buvo išvykęs. Žino tik iš motinos ir tėvo pasakojimų.

2020 m. birželio 21 d., kol buvo tėvų namuose, jo akivaizdoje jokių konfliktų su kaimynu L. B. nekilo, jokių sužalojimų ant tėvų nebuvo. Kiek jam žinoma, jo tėvai su pastaruoju visiškai nebendrauja ir nepalaiko jokių ryšių. Jis pats tą dieną, kai buvo pas tėvus nematė kaimyno L. B. ar pastarasis ką nors dirbo savo kiemo pusėje – nežino, neprisimena. Ar tėvai tą dieną vartojo alkoholį nežino, nematė.

Liudytojas M. I. nurodo, jog jam 2020 m. birželio 19 d., penktadienį atvykus į namus, tėvai informavo, jog buvo įvykęs konfliktas tarp tėvų ir kaimyno L. B. dėl šiukšlinimo ir kad mama sulaukė grasinimų. Patikslino, jog konfliktas įvyko tarp motinos ir kaimyno L. B. bei kaimynės M. P. sūnaus K.. Grasino motinai ne L. B., o kitas kaimynas, vardu K., o L. B. tuo metu buvo šalia. Pačių grasinimų liudytojas negirdėjo, tą savaitgalį su L. B. nebendravo ir jo nematė, tačiau tik atpasakoja ką jam sakė tėvai I. Liudytojas nurodo, jog jau keleri metai kas kažkiek laiko tarp tėvų ir kaimyno įvyksta incidentai, o šiaip jie tarpusavyje nebendrauja. Paskutiniu atveju žino, jog konfliktas buvo įvykęs prie aštuonerius metus dėl šiukšlinimo teritorijoje, tuomet kaimynas buvo užpuolęs tėvą su kirviu ir jam sužalojo koją, tačiau tuomet niekas nesiskundė, jam atleido. Visa tai liudytojas žino iš tėvų pasakojimų. Liudytojas nurodo, jog jis gyvena Vilniuje ir retai atvažiuoja pas tėvus.

Teismo posėdyje liudytoju apklausta S. J. paaiškino, kad žino kokioje byloje liudyti, pamena, jog buvo apklausta Vilniaus policijos komisariate, tačiau apie įvykį menkai prisimena, prašo pagarsinti jos duotus parodymus. Teismui pagarsinus 2021m. sausio 29 d.(II t., b.b.1. 63-66) ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, S. J. nurodė, kad ji 2020 m. birželio 19-21 dienomis svečiavosi D. ir V. I. namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Ji D. ir V. I. namuose minėtu adresu viešėjo tris dienas, tai yra nuo 2020-06-19 iki 2020-06-21 imtinai, kartu su tuometiniu savo draugu M. I., gim. (duomenys neskelbtini). Kiek pamena jos viešnagės metu D. ir V. I. namuose nebuvo pašalinių asmenų. Dėl ilgo praėjusio laiko tarpo ji jau neatsimena ar 2020 m. birželio 21 d. (sekmadienį) D. ir V. I. namuose buvo vartojami alkoholiniai gėrimai. Taip pat nepamena ar kurie nors asmenys buvo apsvaigę nuo alkoholio. Jos viešnagės minėto laikotarpio metu D. ir V. I. namuose nekilo konfliktų ir jokių smurto atvejų D. I. ir (ar) V. I. atžvilgiu nebuvo. Jos buvimo metu D. ir V. I. namuose ji nematė, kad būtų kokie kilę konfliktai su kaimynais. Buvimo metu pas D. ir V. I. jai neteko bendrauti su kaimynu L. B.. 2020-06-21, apie 14.00 val. su M. I. išvyko iš D. ir V. I. namų. Jai išvykstant matė ir bendravo su D. ir V. I., tačiau neatsimena ar minėti asmenys tuo metu buvo blaivūs. Kiek pamena, jai iš minėtų asmenų namų išvykstant, tuo metu D. I. ir V. I. buvo sveiki, jokių sužalojimų ant jų kūno nematė. Tai pat, kiek pamena, jai išvykstant iš jų D. I. buvo su akiniais, ir vizualiai akiniai jai nepasirodė, kad būtų sulūžę.

Liudytoja S. J. nurodė, jog jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi, ji nurodė viską ką tuo metu prisiminė. Šiuo metu prisimena dar mažiau, todėl neturi ką papildyti ar patikslinti. Neprisimena kuo būdama svečiuose buvo vaišinama, neprisimena ar penktadienį, šeštadienį buvo vartojami alkoholiniai gėrimai. Neprisimena, kad būtų koks nors triukšmas.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas K. P. paaiškino, kad žino kokioje byloje liudyti yra iškviestas, tačiau pats įvykis, dėl kurio jis iškviestas apklausai į teismą buvo seniai, todėl prašo pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Teismui pagarsinus 2020 m. rugpjūčio 7 d. (II t., b.b.1. 15-18) ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, K. P. nurodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini). M. P. yra jo motina bei L. B. ir D. bei V. I. kaimynė. Jo motina M. P. gyvena tame pačiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Šiame bute jo motina gyvena maždaug 2 metus. Pas ją lankosi kone kasdien, kadangi rūpinasi ja, padeda jai buityje. Motinos kaimynus pažįsta labai gerai. Kiek yra žinoma, tarp kaimynų dažnai kyla konfliktai, jų santykiai nėra draugiški. Kai lankosi pas motiną, dažnai tenka matyti, kad kaimynų I. namuose vyksta išgertuvės. Kuomet jie yra neblaivūs dažnai kelia rūpesčius, konfliktuoja, "priekabiauja" prie kaimynų, ypatingai prie L. B.. Su jo motina jie mažiau bendrauja, motina M. P. taip pat jų vengia. Kai lankosi pas motiną, dažnai L. B. skundžiasi, kad nėra namuose jam ramybės. Minėjo ne kartą, kad I., būdami neblaivūs, jį keikia ir vadina necenzūriniais žodžiais, vadina "invalidu, durnium", nuolat jam grasina iškeldinimu iš šio namo. 2020-06-21, apie 17 val. jam telefonu paskambino L. B. ir pasakė, kad negali apsiginti nuo neblaivių kaimynų. Taip pat pasakė, kad K. P. motina M. P. kviečia jį atvažiuoti iki jos. Po L. skambučio iškart važiavo pas mamą. Kieme pamatė stovinčius du policijos pareigūnų ekipažus, greitosios medicinos pagalbos automobilį. Prie savo buto įėjimo stovėjo L., kuris bendravo su pareigūnais, o tuo metu į kiemą išėjo ir jo motina M. P.. Pastebėjo, kad už namo kampo pareigūnai bendrauja su I. Pamena, kad L. B. klausė, „kas čia nutiko?“. Jis atsakė, kad neblaivūs I. prie jo "priekabiauja" ir neleidžia kieme dirbti, todėl neapsikentęs iškvietė policiją. Minėjo, kad I. puolė jį ir norėjo suduoti jam, taip pat sakė, kad gynėsi nuo I., pastumdamas jį nuo savęs. M. M. atrodė išsigandusi, todėl paprašė eiti į namus. Pats liko kieme. Pačių I. tuo metu nematė, jie buvo už namo (savo pusėje) ir bendravo su pareigūnais, šiek tiek girdėjo, kad jiems buvo siūloma pasitikrinti blaivumą, bet jie atsisakė. Girdėjo, kaip I. arogantiškai kalbėjo su pareigūnais ir kažką šūkavo. Pareigūnai ją vis ramino, liepė eiti į vidų ir netriukšmauti. Po pokalbio su I., policijos pareigūnai ir greitosios pagalbos medikai išvyko. Jis pats dar kurį laiką bendravo su L. prie įėjimo į jo butą. Matė, kad L. buvo susijaudinęs, suirzęs, skundėsi, kad trukdo jam kieme dirbti. Matė, kad kieme buvo sudėti įvairūs darbo įrankiai, stovėjo kibiras su skiediniu, silikatinės plytos. Tuo metu, L. ir jo motinos M. kiemo pusėje kaip tik vyko kasimo darbai, buvo vedamas vandentiekis, kaip suprato, tą dieną L. kieme ir dirbo, kažką tvarkėsi. Vis dar būnant pas motiną M. kieme, pakartotinai vėl atvyko policijos pareigūnai. Prie L. B. jie nebuvo priėję, iškart nuėjo pas I. Girdėjo, kaip D. I. vėl konfliktavo su policijos pareigūnais. Po to D. I. su pareigūnais ėjo link tarnybinio automobilio. Tada pastebėjo, kad D. galva sutvarstyta, jokių kitų sužalojimų nematė. I. eidama kažką rėkavo, reiškė pretenzijas pareigūnams, kad jie nesulaiko L. B.. Ją vis ramino ir prašė sugrįžti į namus. Ji nepaisė nurodymų, todėl buvo palydėta iki namų. Pareigūnams išvykus, D. ir V. I. daugiau nebematė. Pamena, kad sugrįžęs pas motiną, klausė jos dėl ko kilo konfliktas. Motina pasakė, kad būdama namie išgirdo kažkokį triukšmą kieme, minėjo, kad kažkas "rėkavo". Kai pamatė atvykusią policiją bei greitąją pagalbą, išsigando, todėl, buvo išėjusi į kiemą ir L. B. paprašė paskambinti jam, kadangi motina nelabai moka naudotis mobiliuoju telefonu. Daugiau su motina nieko nekalbėjo. Nuramino ją ir išvažiavo į namus.

Teismo posėdžio metu liudytojas K. P. nurodė, jog jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi ir prašo jais vadovautis. Atsakydamas į klausimus liudytojas papildomai nurodė, jog bendras kaimynų konfliktas su I. įvyko tuomet, kai B. ir P. nusprendė vestis vandentiekį. I. yra atsivedę vandentiekį ir sakė, jog leis jungtis nuo jų, bet kaimynai nurodė, jog jiems vandentiekio įmonė atves, kad nebūtų nuo kažko priklausomi. Tai I. nepatiko. Kabinėjosi prie kaimynų kiemo pusėje atliekamų darbų, keliamo triukšmo. I. kabinėjasi prie žmonių, apkalba nebūtais dalykais. Patvirtina, jog nei jis, nei jo motina M. P. šio konflikto asmeniškai nematė.

Teismo posėdyje liudytoju apklausta M. P. paaiškino, kad žino kokioje byloje liudyti yra iškviesta, atsimena, jog pareigūnai ją apklausinėjo, tačiau tai buvo seniai, todėl prašo pagarsinti jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Teismui pagarsinus 2020 m. rugpjūčio 12 d. (II t., b.b.1. 21-24) ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, M. P. nurodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini). Tame pačiame name, bute Nr. (duomenys neskelbtini), gyvena kaimynas L. B.. Kitame namo gale, butuose Nr. (duomenys neskelbtini), gyvena kaimynai D. ir V. I.. Su kaimynais jos santykiai nėra artimi tik pasisveikina susitikę ir tiek. Šiame bute gyvena trečius metus. Kiek jai yra žinoma, kaimynai D. ir V. I. su kaimynu L. B. visiškai nebendrauja. 2020 metų birželio mėnesį, atsimena, buvo sekmadienis, galėjo būti birželio 21 d., buvo namuose. Tikslaus laiko neatsimena, bet jau buvo po pietų, kai būdama virtuvėje išgirdo kieme triukšmą. Girdėjo, kaip kažkas kieme barėsi, girdėjo necenzūrinius žodžius. Pro jos virtuvės langą kaimyno L. B. įėjimas į butą jai matosi tik dalinai. Girdėjo, kad nuo jo buto pusės sklido triukšmas. Pro virtuvės langą jai matosi dalis (duomenys neskelbtini) gatvės ir dalis jų su L. bendro kiemo teritorijos. Pagal sklindančius balsus, suprato, kad L. B. barėsi su kaimynais I.. Akimirkai triukšmas nurimo ir ji išėjo į lauką. Atsimena, kad kieme pamatė dirbantį L. B.. Jo nieko neklausinėjo, tik paprašė, kad paskambintų jos sūnui K. ir pakviestų jį atvažiuoti, kadangi ji pati nelabai moka naudotis mobiliuoju telefonu. Ar tuo metu už namo buvo kaimynai I., nematė ir nekreipė dėmesio. Pamena, kad nuėjo link ūkinio pastato, link jų butams priskirtų sandėliukų, esančių maždaug 20 metrų nuo namų. Dažnai nueina ten pasėdėti. Ten yra pasistačiusi kėdę, norėjo ramiai lauke pabūti. Prie sandėliuko sėdėjo ne daugiau 30 minučių. Jai būnant prie sandėliukų vėl girdėjo triukšmą, girdėjo I. balsą, ji garsiai barėsi, kadangi buvo toliau nuo namų, aiškiai negirdėjo ką ji sakė. Girdėjo ir vyriškus balsus, suprato, kad barasi V. I. ir L. B.. Konfliktuojančių asmenų iš už sandėliukų kampo nesimatė. Nematė, kad kas nors muštųsi, girdėjo tik triukšmą. Konfliktas truko iki 10 minučių. Konfliktui nurimus, nusprendė sugrįžti į namus, pamatė šalia namo stovinčius du policijos pareigūnų automobilius ir greitąją medicinos pagalbą. Pamena, kad labai išsigando, susijaudino. Matė, kad policijos pareigūnai bendravo su L. B. kieme, kaimynų I. nematė, tik girdėjo, kad jie savo kiemo pusėje garsiai bendravo su pareigūnais. Jai atėjus į kiemą, iškart pamatė ir atvažiuojantį savo sūnų K. P.. Kaimynų konflikto, vykusio jų namo kieme nematė, tik girdėjo. Girdėjo, kaip kieme barėsi, bet nematė, kad kaimynai muštųsi, nematė, kad kaimynas L. B. būtų sudavęs V. ar D. I. kokius nors smūgius. Tą dieną kaimynų daugiau nematė. Tik po kelių dienų, lauke sutiko D. I., matė, kad jos galva sutvarstyta, ji pasakė: "Va matai, ką man L. padarė". Taip pat minėjo, kad jai galvoje susiūtos žaizdos.

Teismo posėdžio metu liudytoja M. P. nurodė, jog jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi ir prašo jais vadovautis, papildymų neturi.

Teismo posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas V. K. parodė, kad jis yra teismo ekspertų sąraše, žino kokioje byloje yra iškviestas duoti paaiškinimus. Parodė, jog šioje baudžiamojoje byloje jis atliko dvi teismo medicinos ekspertizes, kurios aprašytos: 2022 m. balandžio 5 d. Valstybės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. PEKG 55/2022 (01) ir 2022 m. balandžio 5 d. Valstybės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. PEKG 55/2022 (01). Nurodo, jog pilnai palaiko šiose ekspertizės aktuose pateiktas išvadas, nes jos paremtos tiek medicininiais dokumentais, tiek baudžiamosios bylos medžiaga ir joje esančiomis specialistų išvadomis taip pat daiktinio įrodymo-kirvio apžiūra.

Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus V. K. nurodė, jog dėl D. I. padarytos muštinės žaizdos pakaušio srityje, tai kategoriškai atmetama, kad ji padaryta kirvio ašmenimis, o ar ji galėjo būti padaryta kirvio kotu arba pentimi – tai mažai tikėtina, bet kategoriškai neatmetama. Labiau tikėtina, kad žaizda padaryta griūnant į akmenį, nes griuvimo energija pakankamai didelė. Ekspertizės akto apibendrinimo dalyje paaiškinta, kad žaizda pakaušio srityje visiškai nebūdinga kirvio sudavimui, ji yra muštinė. Kad atsirastų muštinė žaizda pakaušyje, D. I. turėjo griūti ant nugaros – aukštielninka ir tada pakaušiu atsitrenkė.

Kad D. I. žaizda kaktos antakio srityje padaryta bet kuria kirvio dalimi – pentimi ar ašmenimis, apskritai mažai tikėtina, nes tada turėtų būti pažeistas kaulas. Toje vietoje labai plonas kaulas ir sunku įsivaizduot, kad sudavus kirviu nelūžtų kaulas antakio srity, nebent jeigu būtų suduota atsargiai, nestipriai, tada vėlgi neatmetama galimybė, bet sunku įsivaizduot kaip galima taip labai juvelyriškai suduot, kad nelūžtų kaulas arba bent jau antkaulis nebūtų pažeistas.

Žaizda antakio srityje buvo tiesi, įstrižos eigos, vienas galas šiek tiek, visai nedaug užlenktas.– L formos. Jis negalėjo atsirasti suduodant kirvio ašmenimis. Ar galėjo būti antakio srityje padarytas L formos sužalojimas dėl to, kad žaizda buvo iš naujo plėšiama Visagino ligoninėje– šito pasakyti negali, reikia klausti operavusio chirurgo, ar jis plėšė, tačiau jeigu žaizda buvo muštinė, tai chirurgai paprastai kraštus šiek tiek apipjauna ir susiuva, tačiau specialiai, nemano, kad ilgina ar plėšia.

Kas dėl sužalojimo – poodinės kraujosruvos D. I. dešinėje blauzdoje, tai toks sužalojimas galėjo atsirasti nuo mesto akmens. Taip pat šis sužalojimas galėjo atsirasti ir krentant – atsitrenkus ant akmenų krūvos.

Remiantis Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus pateikta 2020 m. liepos 3 d. pažyma ir Skubios pagalbos tarnybų išklotinių, 2020 m. birželio 21 d. dėl konfliktų, kilusių tarp kaltinamojo L. B. ir nukentėjusiųjų V. I. bei D. I. buvo gauti trys pranešimai ir registruoti du vykimai tiek policijos pareigūnų, tiek greitosios medicininės pagalbos, tai yra :

- 2020 m. birželio 21 d. 15 val. 45 min. policijos registruojamų įvykių registre registruota informacija ROIK 0120000326820 (pranešėja S. B.), ir susijusi informacija ROIK 0120000326824 (pranešėjas V. I.). Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas;

- 2020 m. birželio 21 d. 16 val. 38 min. policijos registruojamų įvykių registre registruota informacija ROIK 0120000326932 (pranešėja D. I. ). Pranešimo aprašymas: 2020-06-21 apie 16 val. 30 min., namo, esančio (duomenys neskelbtini), pavėsinėje sumušė kaimynas L. B., kuris vieną kartą nežino kuo trenkė į pakaušį, o antrą kartą kirviu trenkė į kaktos dešinę pusę ir ją prakirto. Smūgių metu jaučia didelį skausmą. Dėl šio iškvietimo jokių sprendimų nebuvo priimta, nustačius, jog jokio naujo incidento nebuvo (III t., b.b.l. 170-181).

2020 m. birželio 26 d. asmens apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuota, kad apžiūrėjus V. I. ant V. I. nugaros, kairėje pusėje, užfiksuota kraujosruva apie 7x7 cm, ant šonkaulių kairėje pusėje kraujosruva apie 10x1 cm, pilvo šono kairėje pusėje kraujosruva apie 3x2 cm, ant kairės rankos dilbio nubrozdinimai 3x3 cm, ant kairės rankos dilbio vidinės pusės žaizda su kraujosruva 8x2 cm, ant kairės rankos alkūnės srityje nubrozdinimai 4x2 cm ir 2x2 cm (II t.,, b.b.l. 75-83 ).

2020 m. birželio 26 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog V. I. pateikė VšĮ Visagino ligoninės gydytojų išrašų lapą (II t., b.b.l. 92-95).

2020-07-02 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1804/2020 (01) užfiksuota, kad V. I. padarytos poodinės kraujosruvos nugaros kairėje, dvi juosmens kairėje, kairėje rankoje, odos nubrozdinimai kairėje rankoje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais, galimai ribotą kontaktinį paviršių turinčiais daiktais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai visumoje nėra būdingi vienkartiniam griuvimui. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (II t., b.b.l. 123-124).

2021-02-15 papildoma Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. p G 369/2021 (01) užfiksuota, kad V. I. padarytos poodinės kraujosruvos nugaros kairėje, juosmens kairėje, kairėje rankoje, odos nubrozdinimai kairėje rankoje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais, galimai ribotą kontaktinį paviršių turinčiais daiktais. Remiantis sužalojimų lokalizacija, pobūdžiu bei padarymo mechanizmu, sužalojimai negalėjo būti padaryti du kartus nugriūnant nukentėjusiajam ant nugaros bei ant jo užgriūnant įtariamajam. Odos nubrozdinimai kairiame dilbyje buvo padaryti ribotą kontaktinį paviršių turinčio daikto poveikyje, kuriuo galėjo būti ir kirvis, kaip nurodo nukentėjusysis (II t., b.b.l. 130-132).

2022 m. balandžio 5 d. Valstybės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. PEKG 55/2022 (01), konstatuota, jog:

1. V. I. kairiajame dilbyje nustatyti odos nubrozdinimas bei odos įbrėžimas su aplinkine kraujosruva atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mąstą.

2. Kairio dilbio sužalojimai padaryti 2 trauminiais poveikiais: dryžio pobūdžio odos nubrozdinimas padarytas nuo bukabriaunio daikto dinaminio poveikio, odos įbrėžimas su aplinkine kraujosruva padarytas nuo aštrabriaunio daikto dinaminio poveikio. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti byloje nurodytu laiku (2020-06-21 apie 15-16 val.), jie neatspindi konkrečios kūno padėties traumos metu. Dryžio pobūdžio nubrozdinimas galėjo atsirasti tiek kliudžius kirvio pentimi, tiek nugriuvus ant skaldytų akmenų krūvos. Labiau tikėtinas, kad linijinis odos įbrėžimas susidarė kliudžius kirvio ašmenų kampu.

3. Poodinės kraujosruvos nugaros ir juosmens kairėje atitinka nežymų sveiktos sutrikdymo mastą.

4. Kraujosruvos nugaros-juosmens kairėje padarytos ribotais paviršiais, galimai nugriuvus ant akmenų krūvos.

5. Nustatyti visų sužalojimų susidarymo eiliškumo nustatyti nėra galimybės. Sužalojimai galėjo būti padaryti per trumpą laiko tarpą, galimai byloje nurodytu laiku (2020-06-21 apie 15-16 val.) (V t., b.b.l. 45-48).

2020 m. liepos 17 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti trys garso įrašai įkelti kompiuterinėje laikmenoje, kuriuose: a) bendrojo pagalbos centro operatoriui 2020-06-21, laiku 15 val. 45 min. 12 sek., pranešėja S. B. praneša, kad lauke mušasi du vyrai ir moteris. Sako, kad viduje sėdi, bijo išeiti; b) 2020-06-21 garso įrašas, kuriame laiku 15 val. 46 min. 54 sek. pranešėjas V. I. bendrojo pagalbos centro operatoriui praneša, kad kaimynas sumušė žmoną. Laksto su kirviu. Kviečia policiją; c) 2020-06-21 garso įrašas, kuriame 16 val. 38 min. 30 sek. pranešėja D. I. bendrojo pagalbos centro operatoriui praneša, kad ją sumušė kaimynas, kirviu sukapojo galvą ir prašo iškviesti policiją pakartotinai (II t., b.b.l. 139-143).

2020 m. rugsėjo 8 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti septyni vaizdo-garso įrašai įkelti kompiuterinėje laikmenoje, kuriuose užfiksuota vaizdinė medžiaga iš įvykio vietos. Vaizdo-garso įraše, kurio trukmės laikas 15 val. 50 min. - 15 val. 54 min. matyti, kaip policijos pareigūnas A. T. eina palei namo sieną, o šalia sienos, priešais langą, sukrauta akmenų krūva. D. I. pokalbio su policijos pareigūne J. J. metu nurodo, kad kaimynas atėjo ir davė su kirviu. Iš vaizdo įrašo matyti, kad D. I. dešinė veido pusė kruvina, taip pat marškinėliai sutepti krauju.

Vaizdo-garso įraše, kurio trukmės laikas 15 val. 54 min. - 15 val. 57 min. matyti, kad policijos pareigūnė J. J. pasiūlo D. I. nueiti apsiprausti, o ant atėjusios D. I. veido, virš dešinio antakio matosi kraujuojanti žaizda.

Vaizdo-garso įraše, kurio trukmės laikas 15 val. 57 min. – 16 val. 00 min. matyti, kad pareigūnė J. J. iš neblaivios D. I. pareiškimo negali priimti, nes ji taip pat atsisakė pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, o pareiškimą policijai gali pateikti sekančią dieną būdama blaivi.

Vaizdo-garso įraše, kurio trukmės laikas 16 val. 00 min. - 16 val. 03 min. matyti, kaip D. I. policijos pareigūnui A. R. nurodo, kad viskas vyko „mano kampe“, o A. R. nurodo, kad „labai skiriasi pozicijos jūsų“, „vieni vienaip pasakoja, kiti – kitaip“.

Žemesnės instancijos teismas

Vaizdo-garso įraše, kurio trukmės laikas 16 val. 47 min. - 16 val. 50 min. matyti, kad D. I. policijos pareigūnės J. J. klausia, kodėl jie L. B. nepaėmė pirmo reagavimo metu, o J. J. atsako, kad už melagingą pakartotinį policijos iškvietimą bus atsakomybė ir nurodo, kad į policijos komisariatą gali kreiptis kai bus blaivi ir adekvati, nes dabar neaišku koks jos girtumas, nes ji atsisakė tikrintis blaivumą. Policijos pareigūnė D. I. nurodo, kad ji neadekvačiai elgiasi ir kalba dėl girtumo. Girdėti D. I. dalis žodžių, nueinančiai policijos pareigūnei J. J. sako „skrisi iš darbo“. Policijos pareigūnė J. J. pasako" „Grasinat?. Viskas užfiksuota, susitiksime teisme.“

Vaizdo-garso įraše, kurio trukmės laikas 16 val. 50 min. - 16 val. 50 min., reikšmingų aplinkybių nusikalstamai veikai tirti neužfiksuota (II t., b.b.l. 147-153).

2020 m. lapkričio 19 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog L. B. pateikė kirvį (II t., b.b.l. 165).

2020 m. lapkričio 24 d. daiktų apžiūros protokole ir fotolentelėse užfiksuota, kad apžiūrėtas kirvis pateiktas L. B. 2020-11-19 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu. Kirvio galva yra metalinė, kirvakotis - medinis. Matyti, kad kirvis daug naudotas. Apžiūrint kirvakotį, matyti, kad kirvakotis apvyniotas juodos spalvos lipnia juosta, kuri vietomis įtrūkusi, taip pat matomi kirvakočio medienos įtrūkimai. Kirvakotis arčiau penties sutvirtintas vinimi. Kirvio pleištas sutvirtintas vinimi. Kirvio galvoje matyti įspausti skaičiai - "12:10". Apžiūrimo kirvio matmenys: Bendras ilgis matuojant nuo kirvakočio priekio iki kirvakočio galo - apie 53,5 cm; Bendras kirvakočio ilgis matuojant nuo penties šono - apie 47 cm; Kirvio penties ilgis - apie 5,5 cm; Kirvio penties plotis - apie 3 cm; Bendras kirvio galvos aukštis - apie 17 cm; Ašmenų ilgis matuojant nuo priekinio pleištakampio iki užpakalinio pleištakampio - apie 14,5cm. Kirvio pleišto įkarpos ilgis - apie 1 cm. (II t., b.b.l. 166-173).

2021 m. kovo 1 d. Utenos apskrities VPK Ignalinos rajono policijos komisariato tyrėjos E. L. nutarimu kirvis perduotas saugoti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus specialistei pagal pakvitavimą (kvito UPK Nr. 0001330)(II t., b.b.l. 174-175, 176).

2020 m. gruodžio 10 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole ir fotolentelėje užfiksuota, kad D. I. neatpažino kirvio iš trijų pateiktų vienarūšių daiktų, kaip daikto apie kurį davė parodymus (II t., b.b.l. 177-182).

2020 m. gruodžio 10 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole ir fotolentelėje užfiksuota, kad V. I. neatpažino kirvio iš trijų pateiktų vienarūšių daiktų, kaip daikto apie kurį davė parodymus (II t., b.b.l. 183-187).

2020 m. lapkričio 30 d. Utenos apskrities VPK Ignalinos rajono policijos komisariato tyrėjos E. L. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad iš 2020-09-08 peržiūrint kompiuterinę laikmeną, kurioje užfiksuota medžiaga iš įvykio vietos, pastebėta, jog: a) vaizdo įraše 2020_0621_155103_009 , matyti, palei namo sieną einantys Utenos apskrities VPK Ignalinos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis A. T., vyresnioji tyrėja J. J.. Šalia namo sienos, priešais namo langą, sukrauta akmenų krūva, tarp namo sienos ir akmenų krūvos – siauras praėjimas; b) vaizdo įraše 2020_0621_160301_013 užfiksuotas tas pats siauras praėjimas (tarp namo sienos ir akmenų krūvos), tik iš kitos kiemo pusės (einant nuo D. ir V. I. kiemo link L. B. kiemo). 2020 m. lapkričio 4 d. atliekant parodymų patikrinimą vietoje su D. I. ir V. I. užfiksuota, jog siauras praėjimas užfiksuotas ankščiau įvardintose vaizdo įrašuose užkrautas akmenimis, imituojant sienelę, atskiriančią namo butams priklausančias kiemo teritorijas (II t., b.b.l. 188-195).

2021 m. sausio 22 d. akistatos protokole užfiksuota, jog nukentėjusioji D. I. ir įtariamasis L. B., akistatos metu kiekvienas pasiliko prie savo parodymų (III t., b.b.l. 40-45).

2021 m. sausio 22 d. akistatos protokole užfiksuota, jog nukentėjusysis V. I. ir įtariamasis L. B., akistatos metu kiekvienas pasiliko prie savo parodymų (III t., b.b.l. 48-53).

Remiantis valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašais, gyvenamasis namas (Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise skirtingomis dalimis priklauso: M. P., D. I. ir L. B. (III t., b.b.l. 112-117, 183-186).

2020 m. gruodžio 18 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės G. V. nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo konstatuota, jog įvykio metu nukentėjusieji V. I. ir D. I. buvo neblaivūs, atsisakė tikrintis girtumą, Nukentėjusiųjų parodymų nepatvirtina jokie kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti objektyvūs duomenys: nei apklausti liudytojai, nei daiktų ir kitų objektų parodymai, atpažinti protokolai, be to, nukentėjusiųjų parodymai buvo nenuoseklūs, nekonkretūs ir prieštaringi, todėl vertintini kritiškai. Konstatuojama, jog atlikus ikiteisminį tyrimą, nėra surinkta objektyvių, vienas kitą patvirtinančių duomenų, kad įtariamasis L. B. būtų padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl nutarta ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-25114-20 nutraukti, nes nesurinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos (I t., b.b.l. 27-41).

2021 m. sausio 11 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro L. L. nutarimu, patenkinus advokato 2020 m. gruodžio 28 d. skundą (I t., b.b.l. 50-58), nuspręsta 2020 m. gruodžio 18 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės G. V. nutarimą panaikinti, ikiteisminį tyrimą atnaujinti bei tęsti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (I t., b.b.l. 59-61).

Nusikalstamos veikos kvalifikacija ir įrodymų įvertinimas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014 ir kt.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. ir 138 str. numatytos nusikalstamos veikos, objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, vienu atveju (BK 140 str.) sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, kitu atveju (BK 138 str.) sužalojant ar susargdinant žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo.

Šie nusikaltimai yra tyčiniai, t. y. asmuo, atlikdamas 140 straipsnio ir 138 straipsnio dispozicijose nurodytus veiksmus, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų nori (tiesioginė tyčia, BK 15 str. 2 d. 2 p.), arba nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 str. 3 d.). Pripažįstant asmenį kaltu pagal šiuos straipsnius, turi būti nustatyta ne tik tai, kad kaltininkas atliko teisei priešingus, BK 140 str. 1 d. ir 138 str. 1 d. dispozicijose apibrėžtus veiksmus, bet ir tai, kad dėl kaltininko veiksmų atsirado straipsnių dispozicijose nurodyti padariniai – buvo sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusysis buvo sužalotas arba susargdintas.

Tam, kad atsirastų atsakomybė pagal baudžiamąjį kodeksą, būtini ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai. Nesant bent vienam iš jų, baudžiamoji atsakomybė negalima.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu patikslintame kaltinime buvo nurodoma, jog L. B., nueinančiam V. I. mesdamas į nugarą kietą buką daiktą, padarė krausjosrūvą nugaros kairėje pusėje, tuo tarpu specialistų ir ekspertų nustatyti kiti sužalojimai: poodinės kraujosruvos nugaros juosmens kairėje atsirado V. I. nugriuvus nugara ant žemės.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą: liudytojų, byloje nukentėjusiaisiais pripažintų D. I. ir V. I. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu (apklausų metu, akistatos metu, parodymų patikrinimo vietoje metu), 2022 m. balandžio 5 d. Valstybės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. PEKG 55/2022 (01) suformuotą išvadą (jog V. I. poodinės kraujosruvos nugaros ir juosmens kairėje, padarytos ribotais paviršiais, galimai nugriuvus ant akmenų krūvos (V t., b.b.l. 45-48)), V. I. nustatytus kitus sužalojimus nugaros-juosmens srityje, jų pobūdį ir lokalizaciją, konstatuoja, jog byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių faktinę aplinkybę, jog L. B., į nueinantį V. I. metė kietą buką daiktą (akmenį), bei daro pagrįstą išvadą (paremtą eksperto išvada), jog poodinė kraujosruva V. I. nugaros srityje (kaip ir sužalojimai juosmens srityje) atsirado pastarajam nugriuvus ant žemės išmėtytų akmenų, todėl L. B. pareikštas kaltinimas šioje dalyje tikslinamas.

Toks kaltinimo patikslinimas nekeičia faktinių esminių bylos aplinkybių ir nesunkina kaltinamojo teisinės padėties.

Įvertinęs nukentėjusiojo V. I., liudytojos V. I. parodymuose, taip pat paties kaltinamojo L. B. parodymuose, duotose ir ikiteisminio tyrimo metu (įtariamojo apklausos, atliktos akistatos) ir bylos teisme nagrinėjimo metu, asmens apžiūros protokole ir fotolentelėse, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, 2022 m. balandžio 5 d. Valstybės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. PEKG 55/2022 (01) bei kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje užfiksuotus duomenis, teismas pripažįsta, jog šių įrodymų pakanka konstatuoti, kad 2020 metų birželio 21 dieną, po pietų, tarp 15 valandą 30 minučių – 15 valandos 45 minučių, (duomenys neskelbtini), L. B., jam priklausančio kiemo teritorijoje, kilusio konflikto metu, suduodamas V. I. du trauminius smūgius: suduodamas kirvio pentimi į kairės rankos dilbį, dėl ko pastarasis nugara nugriuvo ant žemės išmėtytų akmenų (ko pasekoje buvo padarytos poodines kraujosruvas nugaros ir juosmens srityje), po ko suduodamas V. I. kirvio ašmenimis į kairės rankos dilbį, padarė nukentėjusiajam V. I. kairio dilbio nubrozdinimą bei kairio dilbio odos įbrėžimą su aplinkine kraujosruva, poodines kraujosruvas nugaros ir juosmens srityje - nežymų sveikatos sutrikdymą.

L. B. inkriminuota nusikalstama veika (dėl V. I. nežymaus sveikatos sutrikdymo) laikytina visiškai įrodyta, yra kvalifikuota teisingai ir atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos dispoziciją.

Taip pat, 2021 m. rugsėjo 15 d. patikslintu kaltinimu šioje byloje L. B. buvo kaltinamas tuo, jog jis 2020 m. birželio 21 dieną, apie 15 valandą – 15 valandą 30 minučių, tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), D. I. sėdint jai priklausančiame kieme esančioje lauko pavėsinėje, be priežasties, iš nugaros suduodamas ne mažiau kaip du kartus į galvos sritį kertančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, taip padarydamas kirstines žaizdas pakaušio kairėje bei kaktos dešinėje pusėje – nežymų sveikatos sutrikdymą;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2020 m. birželio 21 dieną, apie 15 valandą – 15 valandą 30 minučių, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), D. I. būnant savo namo kiemo teritorijoje ir aiškinantis su L. B. dėl jos sulaužytų akinių, jai pasilenkus pakelti akinių dalies (kojelės) nuo žemės, pastarasis mesdamas į ją kietą buką daiktą, taip padarydamas poodinę kraujosruvą dešinėje blauzdoje – nežymų sveikatos sutrikdymą

Žemesnės instancijos teismas

Asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymo, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2007, 2K-P-221/2008, 2K-251/2010, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.). Analogišką poziciją užima ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, taip pat ne kartą konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kt.).

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nustatyta, kad pirminis konfliktas įvyko 2020 m. birželio 21 dieną tarp 15 val. ir 15 val. 30 min., tai patvirtina duomenys užfiksuoti: 1) 2020 m. liepos 17 d. kitų objektų apžiūros protokole (apžiūrėti trys garso įrašai įkelti kompiuterinėje laikmenoje, kuriuose: a) bendrojo pagalbos centro operatoriui 2020-06-21, laiku 15 val. 45 min. 12 sek., skambino pranešėja S. B. informuodama, kad lauke mušasi du vyrai ir moteris. Sako, kad viduje sėdi, bijo išeiti; b) 2020-06-21 garso įrašas, kuriame užfiksuota, jog 15 val. 46 min. 54 sek. skambina pranešėjas V. I. ir bendrojo pagalbos centro operatoriui praneša, kad kaimynas sumušė žmoną. Laksto su kirviu. Kviečia policiją; c) 2020-06-21 garso įrašas, kuriame 16 val. 38 min. 30 sek. pranešėja D. I. bendrojo pagalbos centro operatoriui praneša, kad ją sumušė kaimynas, kirviu sukapojo galvą ir prašo pakartotinai iškviesti policiją (II t., b.b.l. 139-143)); 2) Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus pateiktoje 2020 m. liepos 3 d. pažymoje ir Skubios pagalbos tarnybų išklotinėse (2020 m. birželio 21 d. dėl konfliktų, kilusių tarp kaltinamojo L. B. ir nukentėjusiųjų V. I. bei D. I.) užfiksuota, kad buvo gauti trys pranešimai ir registruoti du vykimai tiek policijos pareigūnų, tiek greitosios medicininės pagalbos, tai yra : a) 2020 m. birželio 21 d. 15 val. 45 min. policijos registruojamų įvykių registre registruota informacija ROIK 0120000326820 (pranešėja S. B.), ir susijusi informacija ROIK 0120000326824 (pranešėjas V. I.). Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas, b) 2020 m. birželio 21 d. 16 val. 38 min. policijos registruojamų įvykių registre registruota informacija ROIK 0120000326932 (pranešėja D. I.). Dėl šio iškvietimo jokių sprendimų nebuvo priimta (III t., b.b.l. 170-181)).

Konfliktas kilo tarp gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendrasavininkių D. I. ir L. B., jiems nuosavybės teise priklausančioje gyvenamajam namui priskirto kiemo teritorijoje (remiantis valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašais, gyvenamasis namas (Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise skirtingomis dalimis priklauso: M. P., D. I. ir L. B. (III t., b.b.l. 112-117, 183-186)). Byloje nustatyta, kad santykiai tarp šių asmenų buvo ir tebėra įtempti. Nors nurodomos skirtingos įsisenėjusio nesutarimo priežastys (kiekviena iš šalių kaltina viena kitą), tačiau tai, jog šalių bendravimas yra konfliktiškas patvirtina tiek kaltinamasis L. B., tiek nukentėjusieji D. I., V. I., tiek ir kiti teismo posėdžio metu liudytojais apklausti asmenys: S. B., M. P., K. P., G. S..

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojais apklausti: D. I., jos sutuoktinis V. I., sūnus M. I. ir sūnaus draugė S. J. nurodė, jog 2020 m. birželio 19-21 d. pas D. ir V. I., adresu (duomenys neskelbtini), svečiavosi M. I. ir S. J.. Pasak D. ir V. I., buvo švenčiamos kelios šventės: praėjęs D. I. gimtadienis (duomenys neskelbtini), bei jų vestuvių metinės ((duomenys neskelbtini)). Jų metu buvo vartojamas alkoholis. 2020 m. birželio 21 d. apie 15 val. (laikas ne kartą buvo tikslinamas teisminio bylos nagrinėjimo metu) M. I., S. J. ir V. I. išėjo iš namų adresu (duomenys neskelbtini), link geležinkelio stoties (kaip nurodo liudytojai, V. I. išlydėjo M. I. ir S. J., ketinusius vykti į Vilnių), o D. I. liko namuose. Kaip nurodo liudytojas V. I., po kiek laiko, grįžęs į namus, jis pamatė lauke ant laiptų sėdinčią D. I., kuriai bėgo kraujas. Tai, kas įvyko minėtu laiku, tai yra nuo to momento kaip jis išėjo palydėti sūnaus M. I. ir jo draugės iki sugrįžimo į namus, V. I. nurodo nematęs, žinantis tik iš sutuoktinės D. I. žodžių.

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis L. B. nurodė, jog 2020 m. birželio 21 d. dienos metu buvo namuose su sutuoktine, adresu (duomenys neskelbtini). Pietų metu buvo išgėręs iki 100 gramų brendžio, bet jautėsi visiškai blaivus. Apie 15.00-15.30 val. buvo lauke, dirbo kieme. Tvarkė silikatines plytas. Dirbo šlifuokliu, taip pat kirviu nuo plytų valė seną skiedinį. Kadangi tvarkė grindinį, jo kieme buvo primėtyta daug smulkių akmenų.

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis L. B. nurodė, jog 2020-06-21 per pietus buvo išgėręs 100 gramų brendžio, o liudytoju apklaustas A. T. nurodė, jog bendraujant su L. B. jam iš burnos buvo juntamas alkoholio kvapas, tačiau pastarojo kalba buvo rišli, įvykio aplinkybes dėstė aiškiai.

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojais apklausti D. I., jos sutuoktinis V. I. patvirtino, jog 2021 m. birželio 21 d. vartojo alkoholinius gėrimus (teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas V. I. nurodė, jog 2021-06-21 jis gėrė šampano, brendžio, tarp kitko ryte gėrė šiek tiek alaus, o žmona su sūnaus drauge gėrė šampaną; liudytoja apklausta D. I. ikiteisminio tyrimo metu nurodė jo tą dieną išgėrė tik dvi taures šampano, o teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė – vieną didelę taurę šampano), tuo tarpu liudytojais apklausti M. I. ir S. J. nurodė, jog nežino arba neatsimena ar 2020-06-21 iki jiems išvykstant buvo vartojamas alkoholis. Šie M. I. ir S. J. parodymai vertintini kritiškai. Liudytoja S. J., kuri nors ir nurodo, jog: „ dėl ilgo praėjusio laiko tarpo ji jau neatsimena: kuo 2020 m. birželio 19-21 d. viešnagės metu ji buvo vaišinama, ar 2020 m. birželio 21 d. (sekmadienį) D. ir V. I. namuose buvo vartojami alkoholiniai gėrimai, taip pat nepamena ar kurie nors asmenys buvo apsvaigę nuo alkoholio“, bet tiksliai nurodo atsimenanti tokią detalę, jog „ jai išvykstant D. I. buvo su akiniais, ir vizualiai akiniai jai nepasirodė, kad būtų sulūžę“. Liudytojas M. I. nurodo, jog jis minėtu laiku visą dėmesį skyrė draugei S. J. ir nematė ar buvo vartojami alkoholiniai gėrimai, o tuo tarpu tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu (įvykio vietos vaizdo įrašas Nr. 2020_0621_155703_011 (II t., b.b.l. 149)) D. I. nurodė jog vartojo šampaną kartu su marčia (S. J.)). Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai ir medikai nurodė, jog D. I. ir V. I. elgėsi neadekvačiai, nuo jų sklido alkoholio kvapas, ir nors pastarieji nurodė, jog prieš įvykį vartojo alkoholį, tačiau tikrintis blaivumą atsisakė: Liudytojai A. T. ir A. R. nurodė, jog V. I. buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, nerišliai ir nenuosekliai dėstė mintis, tačiau tikrintis girtumą atsisakė; liudytoja G. L. (skubios medicinos pagalbos slaugos specialistė) nurodė, jog iš V. I. elgesio, judesių ir nerišlios kalbos, galima buvo įtarti, kad D. I. yra neblaivi. Pasiteiravus ar vartojo alkoholį, D. I. nurodė, kad gėrė šampaną. Buvo pasiūlyta D. I. vykti detalesnei apžiūrai į Ignalinos rajono ligoninės priėmimo skyrių, bet moteris pasirašytinai atsisakė; liudytoja J. J. nurodė, jog kilus įtarimui, kad D. I. gali būti neblaivi (V. I. tai patvirtino) jai pasiūlė pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, tačiau D. I. tikrintis blaivumą atsisakė. Nors D. I. tikrintis blaivumo atsisakė, bet išoriniai požymiai: šiek tiek nestabili eisena, nerišli kalba, rodė esant neblaivumo. Mano, jog D. I. paaiškinimas, jog ji išgėrusi tik taurę šampano, neatitiko tikrovės. Turi patirties bendraujant su žmonėmis ir yra tikra, kad nuo taurės šampano žmonės nesielgia taip neadekvačiai ir negrasina policijos pareigūnams, sakydami :“kurva skrisi iš darbo“. Čia jau akivaizdžiai alkoholis „atlaisvino“ liežuvį.

Liudytojas K. P. apibūdindamas kaimynystėje su jo motina M. P. gyvenančius V. ir D. I. nurodė, jog santykiai nėra geri. Kaimynų I. namuose vyksta išgertuvės. Kuomet jie yra neblaivūs dažnai kelia rūpesčius, konfliktuoja, "priekabiauja" prie kaimynų, ypatingai prie L. B.. Su jo motina jie mažiau bendrauja, motina M. P. taip pat jų vengia. Minėjo ne kartą, kad I., būdami neblaivūs, jį keikia ir vadina necenzūriniais žodžiais, vadina "invalidu, durnium", nuolat jam grasina iškeldinimu iš šio namo. Iš bylos medžiagos matyti, jog D. I. tą pačią dieną, tai yra 2020 m. birželio 21 d. 16 val. 38 min. pakartotinai kvietė policijos pareigūnus( 2020 m. birželio 21 d. 16 val. 38 min. policijos registruojamų įvykių registre registruota informacija ROIK 0120000326932 (pranešėja D. I.) (III t., b.b.l. 170-181), nurodė, jog ją sumušė kaimynas, kirviu sukapojo galvą ir prašo pakartotinai iškviesti policiją (II t., b.b.l. 139-143), tačiau atvykus policijos pareigūnams paaiškėjo, jog D. I. pranešimas ir paaiškinimai apie grasinimus - neatitiko tikrovės (dėl šio iškvietimo jokių sprendimų nebuvo priimta), L. B. po pirminio incidento net nebuvo išėjęs į kiemą (tai patvirtino ir D. I. sutuoktinis V. I.).

Žemesnės instancijos teismas

Šioje byloje kaltinimas L. B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo buvo grindžiamas tiek subjektyvios kilmės (nukentėjusiosios V. I. ir jos sutuoktinio D. I. parodymais), tiek objektyvios kilmės įrodymais, patvirtinančiais apie V. I. padarytus sužalojimus (2020-06-26 asmens apžiūros protokole, 2020-07-02 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1803/2020 (01), 2021-02-15 papildoma valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. p G 370/2021 (01) ir 2022 m. balandžio 5 d. Valstybės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. PEKG 54/2022 (01) įtvirtintais duomenimis).

Žemesnės instancijos teismas

2020 m. birželio 26 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog D. I. pateikė VšĮ Visagino ligoninės gydytojų išrašų lapą, galvos smegenų kompiuterinės tomografijos išrašą ir akinius. Akinių individualūs požymiai: rėmelis tamsios spalvos, abi akinių kojelės yra nulaužtos. Daugiau jokių rėmelio ar stiklo pažeidimų nesimato II t., b.b.l. 84-89). Akiniai pagal pakvitavimą grąžinti D. I. (II t., b.b.l. 90).

Žemesnės instancijos teismas

2020-07-02 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1803/2020 (01) užfiksuota, kad D. I. padarytos poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, kairės alkūnės duobės srityje ir dešinėje blauzdoje, kirstinės žaizdos pakaušio kairėje bei kaktos dešinėje. Poodinės kraujosruvos padarytos kontaktuojant su kietais bukais daiktais, kirstinės žaizdos padarytos kertančių savybių turinčio daikto ar įrankio poveikyje. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai visumoje nėra būdingi vienkartiniam griuvimui. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (II t., b.b.l. 106-108).

2021-02-15 papildoma valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. p G 370/2021 (01) užfiksuota, kad D. I. padarytos poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, kairės alkūnės duobės srityje ir dešinėje blauzdoje, kirstinės žaizdos pakaušio kairėje bei kaktos dešinėje. Poodinės kraujosruvos padarytos kontaktuojant su kietais bukais daiktais, kirstinės žaizdos padarytos kertančių savybių turinčio daikto ar įrankio poveikyje. D. I. nustatyti sužalojimai negalėjo būti padaryti jai pačiai griūnant vieną kartą ant akmenų krūvos ir atsitrenkiant į akmenis. Neatmetama galimybė, kad nukentėjusiajai nustatytos žaizdos galėjo būti padarytos ir užduoties aplinkybėse nurodytu būdu, t.y. įtariamajam suduodant jai smūgius kertančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, galimai kirviu (II t., b.b.l. 114-117).

2022 m. balandžio 5 d. Valstybės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. PEKG 54/2022 (01), konstatuota, jog:

Žemesnės instancijos teismas

4. Muštinė žaizda kaktos dešinėje galėjo susidaryti byloje nurodytu laiku (2020-06-21 apie 15-16 val.) kontaktuojant su bukabriauniu daiktu. Ji galėjo atsirasti pargriuvus ant akmenų krūvos, smūgis kirviu yra mažai tikėtinas. Manome, kad poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose susiformavo vėliau, kaip pasekmė žaizdos antakio-kaktos srityje, kadangi ši krausjosruva nebuvo aprašyta nei GMP mediko traumos dieną, nei po dviejų dienų traumatologo Visagino ligoninėje.

5. Poodinė kraujosruva dešinėje blauzdoje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mąstą.

6. Poodinė kraujosruva dešinėje blauzdoje padaryta nuo riboto daikto trauminio poveikio. Vien iš šio sužalojimo pobūdžio negalima nustatyti jo padarymo aplinkybių.

7. D. I. nustatytus visus kūno sužalojimus negalima paaiškinti vienkartiniu pargriuvimu ant akmenų krūvos, tačiau neatmetama kelių nugriuvimų versija.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas V. K. parodė, kad jis yra teismo ekspertų sąraše, žino kokioje byloje yra iškviestas duoti paaiškinimus. Parodė, jog šioje baudžiamojoje byloje jis atliko dvi teismo medicinos ekspertizes, kurios aprašytos: 2022 m. balandžio 5 d. Valstybės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. PEKG 55/2022 (01) ir 2022 m. balandžio 5 d. Valstybės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. PEKG 55/2022 (01). Nurodo, jog pilnai palaiko šiose ekspertizės aktuose pateiktas išvadas, nes jos paremtos tiek medicininiais dokumentais, tiek baudžiamosios bylos medžiaga ir joje esančiomis specialistų išvadomis taip pat daiktinio įrodymo-kirvio apžiūra.

Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus V. K. nurodė, jog dėl D. I. padarytos muštinės žaizdos pakaušio srityje, tai kategoriškai atmetama, kad ji padaryta kirvio ašmenimis, o ar ji galėjo būti padaryta kirvio kotu arba pentimi – tai mažai tikėtina, bet kategoriškai neatmetama. Labiau tikėtina, kad žaizda padaryta griūnant į akmenį, nes griuvimo energija pakankamai didelė. Ekspertizės akto apibendrinimo dalyje paaiškinta, kad žaizda pakaušio srityje visiškai nebūdinga kirvio sudavimui, ji yra muštinė. Kad atsirastų muštinė žaizda pakaušyje, D. I. turėjo griūti ant nugaros – aukštielninka ir tada pakaušiu atsitrenkė.

Kad D. I. žaizda kaktos antakio srityje padaryta bet kuria kirvio dalimi – pentimi ar ašmenimis, apskritai mažai tikėtina, nes tada turėtų būti pažeistas kaulas. Toje vietoje labai plonas kaulas ir sunku įsivaizduot, kad sudavus kirviu nelūžtų kaulas antakio srity, nebent jeigu būtų suduota atsargiai, nestipriai, tada vėlgi neatmetama galimybė, bet sunku įsivaizduot kaip galima taip labai juvelyriškai suduot, kad nelūžtų kaulas arba bent jau antkaulis nebūtų pažeistas.

Žaizda antakio srityje buvo tiesi, įstrižos eigos, vienas galas šiek tiek, visai nedaug užlenktas.– L formos. Jis negalėjo atsirasti suduodant kirvio ašmenimis. Ar galėjo būti antakio srityje padarytas L formos sužalojimas dėl to, kad žaizda buvo iš naujo plėšiama Visagino ligoninėje– šito pasakyti negali, reikia klausti operavusio chirurgo, ar jis plėšė, tačiau jeigu žaizda buvo muštinė, tai chirurgai paprastai kraštus šiek tiek apipjauna ir susiuva, tačiau specialiai, nemano, kad ilgina ar plėšia.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje pateiktos dvi specialisto išvados 2020-07-02 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1803/2020 (01) (II t., b.b.l. 106-108) ir 2021-02-15 papildoma valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. p G 370/2021 (01) (II t., b.b.l. 114-117), kuriose apibrėžiant V. I. padarytų sužalojimų atsiradimo/padarymo mechanizmą išvada teikiama prielaidos forma (Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu; Neatmetama galimybė, kad nukentėjusiajai nustatytos žaizdos galėjo būti padarytos ir užduoties aplinkybėse nurodytu būdu, t.y. įtariamajam suduodant jai smūgius kertančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, galimai kirviu), todėl joms pagrįsti ar paneigti privalo būti vertinami ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui paskirus teismo medicininę ekspertizę, buvo gautas 2022 m. balandžio 5 d. Valstybės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktas Nr. PEKG 54/2022 (01), kuriame nurodyta, jog formuojant išvadas buvo tiriamos ne tik D. I. medicininė dokumentacija, baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai (parodymai, vaizdo-garso įrašai, pateikti papildomi medicininiai duomenys, kirvis), tačiau taip pat ir specialisto išvadose (2020-07-02 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1803/2020 (01), 2021-02-15 papildoma valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. p G 370/2021 (01)), nustatytų (aprašytų) D. I. padarytų sužalojimų mastas ir dėl jų susidarymo mechanizmas.

Žemesnės instancijos teismas

Žaizda antakio srityje buvo tiesi, įstrižos eigos, vienas galas šiek tiek, visai nedaug užlenktas.– L formos. Jis negalėjo atsirasti suduodant kirvio ašmenimis.

Žemesnės instancijos teismas

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji D. I. nurodė, jog sėdėdama kėdėje-fotelyje pavėsinėje pasileido muziką ir žiūrėjo nuotraukas planšetėje ir staiga pajuto smūgį į pakaušį ir daugiau nieko. Trumpam prarado sąmonę, gal porai minučių ar daugiau. Atsipeikėjusi pajuto karštį, skaudėjo kaktą, kraujas bėgo ir akiniai buvo sulaužyti. Pavėsinėje žmonių nebuvo. Sėdėdama kėdėje atsilošė, pažiūrėjo į dešinę pusę ir pamatė, kad kaimynas L. B. stovi atsišliejęs nugara prie jų namo sienos, arčiau savo namo pusės, su kirviu. D. I. paaiškino, jog asmens, kuris jai trenkė ji nematė, nes prie jos priėjo iš užpakalio.