- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-17
- Bylos Nr.
- e2-1074-964/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10633-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Šiškienė
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- H. Z.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovei H. Z. dėl dalies paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pripažinimo negaliojančiu, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, buvusi notarė A. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė D. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė nustatyti juridinę reikšmę turintis faktą, kad D. K. mirusios motinos L. P. mirties dieną ((duomenys neskelbtini)) buvo reikalingas išlaikymas; ½ dalyje panaikinti (duomenys neskelbtini) H. Z. išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, kuriuo ji paveldėjo ½ dalį (duomenys neskelbtini), priteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina L. P.. Ji savo turtą (duomenys neskelbtini) sudarytu testamentu paliko (duomenys neskelbtini) H. Z.. Ieškovė, kaip pirmos eilės įpėdinė, turinti teisę į privalomąją palikimo dalį, kreipėsi į notarę dėl palikimo priėmimo. Notarė informavo, kad ji per 20 dienų turi pateikti įrodymus dėl kreipimosi į teismą. Ieškovė paprašė notarės, kad nebūtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl nemokamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Antrinė teisinė pagalba suteikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimu kuris vėliau pakeistas (duomenys neskelbtini) sprendimu. Paveldėjimo teisės liudijimas išduotas (duomenys neskelbtini). Ieškovė pažymėjo, kad motinos mirties dieną ji buvo pensijinio amžiaus, ligota, jos materialinė padėtis buvo ir yra sunki. Gaunamos pajamos - (duomenys neskelbtini) invalidumo pensija. Dėl amžiaus ir sveikatos būklės įsidarbinti negali, todėl neturi galimybės gauti papildomų pajamų. Motinos mirties metu neturėjo ir neturi nekilnojamojo turto, neturėjo ir neturi automobilio, neturėjo ir neturi piniginių indėlių kredito įstaigose, nevykdė ir nevykdo individualios veiklos. Per mėnesį būtiniesiems poreikiams patenkinti reikalinga 500 Eur suma, tačiau negaudama tiek pajamų, nuolat kažko atsisako. Dėl lėšų trūkumo negali skirti išlaidų geresniam ir sveikesniam maistui, maisto papildams ir vitaminams. Mano, kad pateikti duomenys patvirtina, kad motinos L. P. mirties dieną neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms, neturėjo objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, todėl buvo reikalinga išlaikymo. Pažymėjo, kad sunkios materialinės padėties nesukūrė savo kokiais nors kaltais veiksmais (nepiktnaudžiavo alkoholiu, tyčia nesusižalojo, neiššvaistė turėto turto ir pan.). Tai sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. K. jos motinos L. P. mirties dieną (duomenys neskelbtini) buvo reikalingas išlaikymas. Nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, ½ dalyje naikintinas (duomenys neskelbtini) išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, pagal kurį H. Z. paveldėjo ½ dalį (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
3. (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti pilna apimtimi bei priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iš ieškovės prašymo notarei matyti, kad jau (duomenys neskelbtini) ieškovė D. K. žinojo įstatymo numatytą teisę į privalomąją palikimo dalį ir pareigą kreiptis į teismą, tačiau ieškinį pateikė tik po (duomenys neskelbtini) nuo palikėjos mirties, t.y. praleidusi CK 5.8 str. numatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Atsakovės manymu ieškovei motinos mirties dieną nebuvo reikalingas išlaikymas, nes ji buvo darbinga ir gaudavo pajamas, išmokas už kito darbo paieškas, ji nebuvo neįgali, nes neįgaliojo pažymėjimas išduotas gerokai po palikėjos L. P. mirties. Ieškovė mamos mirties dieną gavo pensiją ir nors ji nebuvo itin didelė, tačiau viršijo (duomenys neskelbtini) metais nustatytą 128 Eur Valstybės remiamą pajamų dydį. Jei vis dėlto ieškovei mamos mirties dieną būtų buvęs reikalingas išlaikymas, jį turėjo teikti jos sutuoktinis ir dukra, tačiau ieškovė nepateikė duomenų, kad kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo. Ieškovė siekia mamos turto dalies, nors ja visiškai nesirūpino, nuo seno piktnaudžiavo alkoholiu, nelankė mamos ir nebendravo, neprisidėjo prie jos laidotuvių, nors (duomenys neskelbtini) metais palikėja L. P. pardavusi žemės sklypą, savo dukrai ieškovei D. K. davė didelę sumą pinigų nekilnojamajam turtui įsigyti.
4. Trečiasis asmuo notarė A. A. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį pateikė.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu ieškovės D. K. atstovas advokatas Z. B. ieškinį palaikė. Papildomai nurodė, kad ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) buvo pensininkė, jos materialinė padėtis buvo sunki. Termino kreiptis į teismą nepraleido, nes paveldėjimo teisės liudijimas išduotas (duomenys neskelbtini), o ieškinį pateiktas (duomenys neskelbtini), t.y. nepraėjus metams.
6. Teismo posėdžio metu ieškovė D. K. paaiškino, kad gyvena dukters bute. Savo buto neturi iki šiol. Su vyru dirbo (duomenys neskelbtini). Iš pradžių taupė butui, tačiau mama siūlė geriau ateiti gyventi pas ją į (duomenys neskelbtini), todėl, ką uždirbdavo, investuodavo į mamos namą (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) m. mama namą pardavė ir persikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini). Ieškovė kvitų, čekių dėl prekių, pirktų namui (duomenys neskelbtini), nerinko, todėl pateikti negali. Pardavus šį namą, pinigai liko mamai, bet ji žadėjo juos padalinti jai (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) testamentu mama visą turtą buvo palikusi (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) m. ieškovė gyvena dukters bute, kurį dukra pirko kaip investiciją. Dukra buvo išvažiavusi į (duomenys neskelbtini). Reikėjo prižiūrėti butą. Tai ir darė, jame gyvendama. Prie šio buto pirkimo neprisidėjo. Šiuo metu dukra turi kitą butą, kuriame ir gyvena. (duomenys neskelbtini) ieškovė dirbo iki (duomenys neskelbtini) m. Vėliau, dėl prastėjančios sveikatos, nebegalėjo važinėti pirkti prekių, todėl pradėjo dirbti valytoja. Neįgalumas (judėjimo negalia) buvo nustatytas tik (duomenys neskelbtini), nors sveikata pablogėjo anksčiau. Operacijos neatliko po konsultacijos su gydytoju profesoriumi. Ieškovė yra įgijusi (duomenys neskelbtini) išsilavinimą. Nuo (duomenys neskelbtini) m. nustojo dirbti, nuo (duomenys neskelbtini) m. gavo išmokas iš Sodros. Užimtumo tarnyba mokėjo išmokas, nes ieškovė buvo registruota darbo biržoje. Faktiškai ji galėjo dirbti tik sėdimą darbą, o tokio Užimtumo tarnyba pasiūlyti negalėjo. Mamai buvo gaila atsakovės, nes ji našlė, viena augino vaiką, tačiau ieškovė siekia sąžiningumo, nors senatvėje nori ir pati kažką turėti. Gerokai seniau ji (ieškovė) yra turėjusi baraką (butu to pavadinti negalima). Kadangi niekaip negalėjo jo parduoti, padovanojo žmonėms. Šiuo metu vyro vardu registruotos (duomenys neskelbtini) mašinos, tačiau faktiškai (duomenys neskelbtini) parduotas, nors dėl jai nežinomų priežasčių sutartis VĮ Regitra neįregistruota. Kitas automobilis nevažiuojantis. Vyro pensija siekia apie (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį, taigi bendros pajamas nesiekia (duomenys neskelbtini) Eur. Dukra atveža maisto produktų. Į teismą kreipėsi tik (duomenys neskelbtini), nes po notarės rašto, kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kurios teikimas užsitęsė mirus paskirtam advokatui.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu atsakovės H. Z. atstovas advokato padėjėjas S. S. su ieškiniu nesutiko. Papildomai paaiškino, kad ieškovei jos motinos mirties dieną išlaikymas nebuvo reikalingas. Ji turėjo turtą, kurio pati atsisakė, gyveno turtingai, nekaupė santaupų, motinos mirties dieną turėjo (duomenys neskelbtini) automobilius, nereiškė reikalavimo teisme dėl išlaikymo priteisimo iš dukters. Kai (duomenys neskelbtini) m. mama pardavė žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) Lt perdavė ieškovei. Jos dukra, pirkdama butą (duomenys neskelbtini), gyveno kitu adresu, vadinasi, pirko butą tėvams. Vėliau dukra įsigijo kitą brangų butą. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad (duomenys neskelbtini) m. ieškovei buvo reikalinga atlikti operaciją, bet ji pati jos atsisakė. Neįgalumas ieškovei nustatytas tik (duomenys neskelbtini) m. Ieškovė pati nesiekė aukštojo mokslo. Ji mama nesirūpino, bendrauti nesiekė. Nei vienas iš pateiktų į bylą testamentų nebuvo surašytas ieškovės naudai, vadinasi, mama nesiekė turto palikti jai. Ieškovės dukters turtinė padėtis labai gera. Ieškovė rūpinasi anūkais, taigi teikia paslaugas dukrai.
8. Liudytoja (duomenys neskelbtini) parodė, kad yra ieškovės dukra. Nuo (duomenys neskelbtini) m. išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) m. grįžo į Lietuvą. Kol buvo nepilnametė, su tėvais gyveno (duomenys neskelbtini), kurioje esantį būstą mama vėliau padovanojo daugiavaikei draugei, o patys persikėlė į (duomenys neskelbtini) pas (duomenys neskelbtini). Mama padėjo remontuoti (duomenys neskelbtini) namą. (duomenys neskelbtini) m. ji (liudytoja) nusipirko butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, į kurį perėjo gyventi mama. Tėvai buto įsigyti nepadėjo. (duomenys neskelbtini) m. mama gyveno iš pensijos. (duomenys neskelbtini) m. gydytojai pasakė, kad mamai reiktų operacijos, bet ji būtų labai sunki. Močiutės mirties dieną padėti mamai negalėjo, nes pati buvo išsiskyrusi, buvęs sutuoktinis vengė teikti išlaikymą. Visgi kartais atveždavo maisto produktų. Mama kartais skųsdavosi dėl pinigų stygiaus. Mama tik (duomenys neskelbtini) m. kreipėsi į teismą, nes užtruko valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas, kuriuo ji pagal įgaliojimą rūpinosi mamos vardu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
9. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuras (duomenys neskelbtini) raštu informavo ieškovę, kad (duomenys neskelbtini) mirus jos motinai L. P., D. K. įgijo teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (iki (duomenys neskelbtini)) kreiptis į notarą dėl privalomosios palikimo dalies (el.b.t.1, l. 18). (duomenys neskelbtini) ieškovė pateikė Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biurui pareiškimą dėl palikimo priėmimo be turto apyrašo ir prašymą išduoti jai paveldėjimo teisės liudijimą į mirusiosios L. P. turtą (privalomąją dalį) (el.b.t.1, l. 19-21). (duomenys neskelbtini) ieškovė pateikė prašymą notarei neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo, nes ketina kreiptis į teismą dėl privalomosios palikimo dalies. Patvirtino, kad yra informuota, jog per 20 dienų turi pateikti notarei įrodymus apie kreipimąsi į teismą (el.b.t.1, l. 128). (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad šalių motinai jos mirties dieną priklausė ½ (duomenys neskelbtini) (el.b.t.1, l. 90-91). (duomenys neskelbtini) notarė A. A., vadovaudamasis velionės L. P. (duomenys neskelbtini) testamentu, išdavė atsakovei H. Z. paveldėjimo teisės liudijimą į velionei nuosavybės teise priklausiusią ½ (duomenys neskelbtini) (el.b.t.1, l. 76, 129-131).
Dėl ieškovės išlaikymo poreikio motinos mirties dieną
10. Teisės į privalomąją palikimo dalį suteikimas artimiausiems šeimos nariams remiasi šeimos narių solidarumo samprata, kuri šeimos narį įpareigoja ne tik naudotis savo teisėmis, bet ir prisiimti pareigas, šiuo atveju – rūpintis savo šeimos narių gerove.
11. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant materialiosios teisės normą dėl teisės į privalomąją palikimo dalį išaiškinta, kad testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu. Šis principas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Vienas iš tokių atvejų įtvirtintas CK 5.20 straipsnio 1 dalyje, kai palikėjas artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, be adekvačios priežasties nušalina nuo palikimo, valstybė turi įsikišti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius šeimos narius, suteikdama jiems teisę į privalomąją palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016 15 punktas; 2019 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-421/2019 18 punktas).
12. Kasacinio teismo praktikoje yra aptarti išlaikymo reikalingumui konstatuoti būtini kriterijai: klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą. Konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo atitinkamos būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą. Teismai, vertindami išlaikymo reikalingumą pareiškėjui palikimo atsiradimo metu, turėtų įvertinti, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016 16 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2019 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-421/2019 19 punktas)
13. Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo gali būti teigiamai išspręstas tik teismui įvertinus visą palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens turtinę padėtį ir konstatavus, kad jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinų savo poreikių. Tuo tikslu teismas turi nustatyti: a) kokį turtą, įskaitant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį, asmuo, pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį, palikimo atsiradimo dieną valdė nuosavybės teise; ar gyveno (gyvena) testatoriui priklausančiose gyvenamosiose patalpose; kur deklaravo savo gyvenamąją vietą; ar turi kitą gyvenamąją vietą; b) kokias pajamas toks asmuo gavo palikimo atsiradimo dieną ir kokias galimybes turėjo gauti didesnes pajamas, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems tokio asmens poreikiams; c) kokia asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas, susiję su teisėmis gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą; asmens nedarbingumas yra reikšmingas sprendžiant dėl įpėdinio atitikties CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, bet įrodinėjimo dalykas negali būti apribojamas vien šiuo faktu; būtina įrodyti minėtas aplinkybes, kad palikėjo mirties dieną nedarbingas įpėdinis neturėjo pakankamai turto ir pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms patenkinti, todėl jam buvo reikalingas palikėjo išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016 17 punktas; 2019 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-421/2019 21 punktas).
14. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, jei byloje paaiškėja aplinkybės, jog išlaikymo reikalingumą įrodinėjantis asmuo pats kaltais veiksmais sukūrė savo sunkią materialinę padėtį (piktnaudžiaudamas alkoholiu, tyčia susižalojęs, iššvaistęs turėtą turtą ir pan.), teismas turi įvertinti šias aplinkybes ir spręsti, ar jos nesudaro pagrindo netenkinti prašymo nustatyti išlaikymo reikalingumo faktą, būtiną siekiant įgyti teisę į privalomąją palikimo dalį. Būtinybė spręsti tokį klausimą kyla todėl, kad asmens, tik dėl savo sąmoningų kaltų veiksmų tapusio nepajėgaus apsirūpinti pragyventi būtinomis lėšomis, pretendavimas į palikimo privalomąją dalį neatitiktų proporcingumo, geros moralės, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.2, 1.5 straipsniai) ir CK 5.20 straipsnio 1 dalies paskirties – užtikrinti tų materialinės padėties požiūriu silpniausių šeimos narių, kurie tokioje padėtyje atsidūrė dėl objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, teisių ir teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016 19 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2019 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-421/2019 22 punktas).
15. Kasacinis teismas dėl įrodymų naštos paskirstymo tokio pobūdžio bylose yra konstatavęs, kad įrodinėjimo, siekiant įrodyti išlaikymo reikalingumą, našta tokiu atveju tenka įpėdiniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį, lygiai taip pat kaip kitiems įpėdiniams, nesutinkantiems su tokiu reikalavimu, tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami atsikirtimai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2008).
16. Taigi, nustatant, ar ieškovė turi teisę į privalomąją palikimo dalį, būtina nustatyti: 1) ieškovės turtinę padėtį palikėjos (testatorės) mirties dieną ((duomenys neskelbtini)) ir konstatuoti, kad ji savo pajamomis ir jai priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinų savo poreikių, t. y. jai reikalingas išlaikymas; 2) ar ne pati apeliantė kaltais veiksmais (neveikimu) sukūrė savo sunkią materialinę padėtį.
17. Bylos duomenys patvirtina, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimu ieškovei nuo (duomenys neskelbtini) paskirta (duomenys neskelbtini) Eur pensija (el.b.t.1, l.41-43). Išrašas iš ieškovės sąskaitos patvirtina, kad motinos mirties dieną ((duomenys neskelbtini)) ji kas mėnesį faktiškai gaudavo (duomenys neskelbtini) Eur Sodros išmoką (el.b.t.1, l. 38-39). Kitų pajamų neturėjo. Taip pat ji nuosavybės teise neturėjo ir nekilnojamojo turto (el.b.t.1, l. 136-137). Atsakovės vardu motinos mirties dieną ir iki šiol nėra registruota ir transporto priemonių (el.b.t.1, l. 139). Nors ieškovė gyvena ir motinos mirties dieną gyveno su sutuoktiniu V. K., tačiau Nekilnojamojo turto registro duomenimis jo vardu taip pat jokio nekilnojamojo turto nėra. VĮ Regitra duomenimis V. K. vardu registruotos dvi transporto priemonės, tačiau jų abiejų dalyvavimas eisme draudžiamas, jos abi yra senos ((duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini)), be to, kaip nurodė ieškovė, automobilis (duomenys neskelbtini) dar (duomenys neskelbtini) už (duomenys neskelbtini) Eur buvo parduotas kitam asmeniui, tačiau dėl jai nežinomų priežasčių pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo įregistruota. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad gyvena dukters bute, nes jokio savo būsto neturi. Tai patvirtino ir liudytoja (duomenys neskelbtini). Ji parodė, kad tokiu būdu galėjo padėti mamai, t.y. suteikdama būstą ir nupirkdama maisto produktų, nes ir pati tuo metu neturėjo daug pajamų, buvęs sutuoktinis vengė teikti išlaikymą, todėl daugiau padėti mamai negalėjo.
18. Taigi motinos mirties dieną ieškovės pajamas sudarė tik (duomenys neskelbtini) Eur Sodros išmoka, kai Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020-12-07 įsakymu Nr. A1-1229 nuo (duomenys neskelbtini) minimalus vartojimo poreikių dydis sudarė (duomenys neskelbtini) Eur. Ieškovės pajamos nesiekė net šio dydžio. Be to, ji neturėjo jokio nekilnojamojo turto ar vertingų transporto priemonių, indėlių banke. Teismo vertinimu, jau vien šie duomenys pakankami išvadai, kad ieškovei jos motinos mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas.
19. Ieškovė nurodė, kad jos poreikiams tenkinti per mėnesį reiktų (duomenys neskelbtini) Eur. Net dalį šių išlaidų, t.y. (duomenys neskelbtini) Eur būsto, komunalines išlaidas ((duomenys neskelbtini) Eur) padalijus abiems su vyru ir pagrįsta laikant (duomenys neskelbtini) Eur šių išlaidų, bendra - (duomenys neskelbtini) Eur suma ((duomenys neskelbtini) Eur maistui, (duomenys neskelbtini) Eur būstui, (duomenys neskelbtini) Eur transportui, (duomenys neskelbtini) Eur telefonui, (duomenys neskelbtini) Eur vaistams, higienos prekėms, (duomenys neskelbtini) Eur avalynei, rūbams) ieškovei nelaikytina neatitinkančia objektyvių ieškovės poreikių. Kadangi poreikius atitinkančių pajamų ieškovė negavo, kaip pati nurodė, turėjo daugelio dalykų atsisakyti.
20. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė neturėjo galimybės gauti daugiau, papildomų pajamų, nes jau (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad ji turėjo rimtų sveikatos problemų (el.b.t.2, l. 33), jai Valstybinė ligonių kasa buvo skyrusi (duomenys neskelbtini), tačiau tam buvo reikalinga atlikti operaciją (el.b.t. 34). Nors specialiųjų poreikių pažyma patvirtina, kad ieškovei antro lygio specialusis nuolatinės priežiūros poreikis nustatytas nuo (duomenys neskelbtini) bei nuo (duomenys neskelbtini) išduotas neįgaliojo pažymėjimas (praėjus pusei metų po mamos mirties), tačiau aukščiau nurodyti duomenys dėl jos sveikatos būklės (duomenys neskelbtini) m. patvirtina, kad faktiškai jos galimybės dirbti buvo ribotos jau anksčiau, vadinasi, ir motinos mirties dieną jos galimybės papildomai užsidirbti buvo apsunkintos ne tik dėl pensijinio amžiaus, bet ir dėl sveikatos būklės.
21. Byloje nėra duomenų, kad sunkią turtinę padėtį ieškovė sukūrė savo veiksmais. Atsakovė teiginio dėl ieškovės piktnaudžiavimo alkoholiu nepagrindė jokiais duomenimis. Nors Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad ieškovė praeityje yra nuosavybės teise turėjusi dalį ((duomenys neskelbtini)) namo (duomenys neskelbtini), kurią (duomenys neskelbtini) padovanojo savo draugei, tačiau, kaip ji pati paaiškino, (duomenys neskelbtini) tiesiog negalėjo niekam parduoti. Be to, dovanojimas įvyko seniai (prieš (duomenys neskelbtini) metus), kai ieškovė dirbo su vyru (duomenys neskelbtini), gaudavo pakankamas pajamas pragyvenimui, turėjo galimybę jos motinai siūlant apsigyventi pastarosios name, ką faktiškai ir padarė. Ieškovė paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) m. išsikrausčiusi iš namo (duomenys neskelbtini) ir apsigyvenusi pas mamą (duomenys neskelbtini), nuolat investavo į namą, kurį pardavusi mama žadėjo pinigų dalį palikti ir jai, tačiau tai neįvyko.
22. Motinos mirties dieną ieškovė gyveno santuokoje su sutuoktiniu, tačiau Sodros informacija apie jam skirtas išmokas patvirtina, kad jis (duomenys neskelbtini) m. paskutinį ketvirtį tegaudavo (duomenys neskelbtini) Eur, buvo pensininkas, todėl teikti išlaikymo ieškovei (ją finansiškai remti) objektyviai negalėjo. Nors ieškovė motinos mirties dieną turėjo pilnametę dukrą ir nebuvo kreipusis į teismą išlaikymo iš jos priteisimo, tačiau pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m. spalį, lapkritį per mėnesį gaudavo tik (duomenys neskelbtini) Eur (el.b.t.2, l. 17), kaip pati paaiškino, tuo metu negaudavo vaiko išlaikymui skirtų pinigų iš buvusio sutuoktinio, todėl finansiškai remti mamą negalėjo. Visgi pažymėtina, kad išlaikymą, tik turto forma, (duomenys neskelbtini) teikė, nes leido ieškovei gyventi jos bute, kuriame ji mokėto tik už suteiktas komunalines paslaugas, atveždavo maisto produktų. Įvertinus aukščiau nurodytus duomenis, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovei būtinų poreikių patenkinimą motinos mirties dieną turėjo ir galėjo užtikrinti jos vyras ir dukra.
23. Atsakovės argumentai dėl mamos pinigų davimo, pardavus žemės sklypą, ieškovei nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl neturi įtakos vertinant ieškovės išlaikymo poreikį motinos mirties dieną. Tam neturi reikšmės ir ieškovės bendravimas/ nebendravimas su mama prieš jos mirtį, laidotuvių apmokėjimas, velionės testamentai, kuriais ji turtą paliko atsakovei, nes šiuo atveju sprendžiama, ar ieškovei motinos mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, o ne motinos valia dėl jos turto palikimo.
24. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovės pateikti įrodymai yra pakankami daryti išvadai, jog palikėjos (motinos L. P.) mirties dieną jai buvo reikalingas išlaikymas, dėl ko ji turi teisę į privalomąją palikimo dalį. Įrodymų, kurie leistų spręsti, kad ieškovė dėl savo sąmoningų kaltų veiksmų (neveikimo) tapo nepajėgi apsirūpinti pragyventi būtinomis lėšomis, byloje nėra pateikta, tokis aplinkybės nenustatytos (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl paveldėjimo teisės liudijimo dalies panaikinimo
25. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) notarė išdavė atsakovei H. Z. paveldėjimo teisės liudijimą į velionei nuosavybės teise priklausiusią ½ (duomenys neskelbtini), kurio kitą dalį (1/2) atsakovė paveldėjo dar (duomenys neskelbtini) m. Šiuo sprendimu nustatyta, kad motinos mirties dieną ieškovei buvo reikalingas išlaikymas, vadinasi, ji turėjo teisę į privalomąją palikimo dalį.
26. Pagal CK 5.20 str. 1 d. privalomoji palikimo dalis sudaro pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą. Kadangi ieškovė yra pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą (kita pirmos eilės įpėdinė yra atsakovė), paveldint pagal įstatymą ieškovei tektų 1/4 (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, naikinama (duomenys neskelbtini) H. Z. išduoto paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo dalis, kuria atsakovė paveldėjo 1/4 dalį (duomenys neskelbtini).
Dėl senaties taikymo
27. Atsakovė prašo atmesti ieškinį kaip pateiktą praleidus CK 5.8 str. numatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą.
28. CK 5.8 straipsnio 1 dalyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas palikimui priimti ir išduoto paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumui ginčyti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ginčams dėl paveldėto turto, priklausomai nuo to, kokie materialiniai santykiai yra susiklostę tarp įpėdinių, taikytini dvejopi ieškinio senaties terminai. Ginčas dėl palikimo tarp įpėdinių, įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinusių paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir taip įgijusių nuosavybės teises į palikimą, kvalifikuotinas kaip bendraturčių ginčas dėl to turto; tokio ginčo šalys pagal teisinį statusą yra nuosavybės teisinių santykių subjektai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių teisėms į teisminę gynybą įgyvendinti taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikytinas, kai palikimo priėmimo teisėtumą ir išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ginčija asmenys, kurie teisėtai pretenduoja į palikimą, tačiau dar nėra įgyvendinę paveldėjimo teisės ir negali to padaryti, nenuginčiję palikimo priėmusio asmens teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civ. byloje 3K-3-103/2013, 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2009; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis ir kt.).
29. Nagrinėjamu atveju ieškovė, turėdama teisę paveldėti privalomąją palikimo dalį, palikimą priėmė paduodama pareiškimą notarui. Todėl jos ir atsakovės ginčas kvalifikuotinas kaip bendraturčių ginčas dėl teisių į turtą, kuriam taikomas bendrasis dešimties metų senaties terminas.
30. L. P. palikimas atsirado jai mirus, t.y. (duomenys neskelbtini). Ieškovė pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo pateikė (duomenys neskelbtini), o į teismą kreipėsi (duomenys neskelbtini), taigi nepraleidusi 10 metų ieškinio senaties termino. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo paveldėjimo teisės liudijimo, kurį ginčija ieškovė, iki jos kreipimosi į teismą apskritai yra nepraėję net metai. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė nuo pat (duomenys neskelbtini) buvo suinteresuota kreiptis į teismą dėl teisės į privalomąją palikimo dalį ir ėmėsi aktyvių veiksmų, kreipdamasi nemokamos teisinės pagalbos, tačiau būtent dėl su teisine pagalba susijusių problemų (paskirtas advokatas mirė, todėl buvo skiriamas kitas), ieškovė faktiškai ieškinį pateikė praėjus beveik pusei metų nuo kreipimosi į Valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarybą (el.b.t.1, l.1-7). Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė buvo aktyvi ir savo teisėmis naudojosi aktyviai bei sąžiningai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. CPK 96 str. 1 d. numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
32. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, bylinėjimosi išlaidos, ieškinį tenkinus pilnai, priteisiamos iš atsakovės. Už ieškinį mokėtinas 164 Eur žyminis mokestis. Jo ieškovei nemokėjus (esant atleistai), žyminio mokesčio išlaidos priteisiamos iš atsakovės. Taip pat iš atsakovės priteisiamos 441,60 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos.
33. Procesinių dokumentų siutimo išlaidos sudaro 49,72 Eur. Jos, ieškinį tenkinus, priteisiamos valstybei iš atsakovės (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintis faktą, kad D. K., (duomenys neskelbtini) mirusios motinos L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties dieną ((duomenys neskelbtini)) buvo reikalingas išlaikymas.
Panaikinti dalį (duomenys neskelbtini) išduoto paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, kuriuo H. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) paveldėjo 1/4 dalį (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės H. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) 441,60 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt vieną eurą, 60 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele banka“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor bank AS Lietuvos skyrius (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti iš atsakovės H. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) 213,72 Eur (du šimtus trylika eurų) bylinėjimosi (žyminio mokesčio ir pašto) išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą, esančią: (duomenys neskelbtini) AB „Citadele“ banke; (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB; (duomenys neskelbtini) AB SEB banke; (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke; (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filiale; (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB; (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.