- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-30
- Bylos Nr.
- e2S-738-861/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00949-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Pareiškėjas
- J. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- M. Z., T. Z., valstybės įmonė Turto bankas
- Kategorijos
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-02-09 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. Z. patikslinto pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys M. Z., T. Z., valstybės įmonė Turto bankas ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja J. Z. pateiktu patikslintu pareiškimu prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po savo mamos D. Z. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiniu valdymu.
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos mama D. Z., kuri testamentu paliko butą (duomenys neskelbtini), savo sūnui (pareiškėjos broliui) M. Z.. Pareiškėja nurodė, kad kito nekilnojamojo turto (išskyrus testamentu paliktą butą) jos mama mirties dieną neturėjo, todėl pareiškėja į notaro biurą dėl palikimo po mamos mirties priėmimo nesikreipė. Tačiau mamai mirus nebuvo užbaigtas nuosavybės atkūrimo į iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą procesas, todėl pareiškėja po mamos mirties perėmė rūpinimąsi šiais reikalais ir juos tvarkė. Tik 2016-05-16, po teismų procesų, Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu M. S. (D. Z. mamos, pareiškėjos senelės) vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3 (tris) žemės sklypus. Į šiuos žemės sklypus buvo išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai mirusiajai D. Z.. Taigi D. Z. vardu atsirado turtas, kurį turėjo teisę paveldėti pagal įstatymą jos vaikai, kaip pirmos eilės įpėdiniai, t. y. pareiškėja ir suinteresuoti asmenys M. Z. bei T. Z.. Pareiškėja nurodė, kad atsižvelgdama į tai, jog tuo metu ji su savo broliu M. Z. sutarė gerai, sutiko, kad paveldėjimo teisės liudijimas į žemę būtų išduotas tik M. Z. vardu. Pareiškėja nurodė, kad su broliu susitarė, jog pardavus žemę, pinigus pasidalins po lygiai tarp visų įstatyminių įpėdinių. Tačiau 2022 metais pardavęs paveldėtą žemę, brolis šio susitarimo nevykdė, todėl pareiškėja yra priversta kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kurio nustatymas reikalingas tam, kad pareiškėja galėtų apginti savo teises į palikimą išsireikalaujant jai priklausančią turto dalį iš brolio M. Z. ir vėliau paveldėti dar neatkurtą nuosavybės teisę į žemę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-02-09 nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškėjos J. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
3.1 (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų M. Z. bei T. Z. motina D. Z., po kurios mirties dėl jos palikimo priėmimo pagal testamentą kreipėsi tik suinteresuotas asmuo M. Z.. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad suinteresuotam asmeniui M. Z. (duomenys neskelbtini) išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai į žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurie paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų pagrindu buvo įregistruoti D. Z. vardu jau po jos mirties ((duomenys neskelbtini)) ir M. Z. šiuos žemės sklypus paveldėjo pagal įstatymą. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, M. Z. paveldėtus žemės sklypus yra perleidęs tretiesiems asmenimis. Be to, iš Testamentų registro išrašo taip pat matyti, kad M. Z. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Testamentų registro išrašo duomenų taip pat matyti, kad yra įregistruotas palikimo atsisakymo po palikėjos D. Z. mirties faktas: pareiškėja J. Z. yra atsisakiusi palikėjos D. Z. palikimo notarui pateiktu pareiškimu dėl palikimo atsisakymo ((duomenys neskelbtini));
3.2 teismas nustatė, kad pareiškėja notarui pateiktu pareiškimu atsisakė motinos D. Z. palikimo, todėl nėra pagrindų vertinti, kad ji palikimą faktiškai priėmė ir valdė. Esant duomenims apie pareiškėjos atsisakymą nuo palikimo, objektyviai negali būti nustatinėjamas palikimo priėmimo faktas, nes pareiškėjos valia dėl palikimo yra aiškiai išreikšta ir patvirtinta. Pažymėjo, kad palikimo atsisakymas yra vienašalis sandoris, todėl tuo atveju, jeigu pareiškėja mano, kad toks palikimo atsisakymas neatitiko jos tikrosios valios ar egzistuoja kiti sandorio negaliojimo pagrindai, ji gali tokį savo sandorį ginčyti pareikšdama ieškinį ginčo teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2014);
3.3 nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos kartu su pareiškimu pateiktų ir Testamento registro duomenų matyti, kad suinteresuotam asmeniui M. Z. yra išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai į žemės sklypus. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad jeigu į turtą yra kitam įpėdiniui išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kol jis nenuginčytas, palikimo priėmimo ar palikimo atsiradimo vietos faktas ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatytas (CK 5.8 straipsnis) tais atvejais, kai prašoma nustatyti juridinį faktą dėl viso palikimo ar jo dalies, į kuriuos jau išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013).
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėja J. Z. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-02-09 nutartį ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1 nagrinėjamu atveju D. Z. palikimas atsirado (duomenys neskelbtini). Pagal CK 5.60 straipsnio 1 dalies reikalavimus, įpėdiniai jos palikimo galėjo atsisakyti iki (duomenys neskelbtini). Taigi, vėlesnis palikimo atsisakymas (šiuo atveju (duomenys neskelbtini)) yra niekinis, nes nesukelia teisinių pasekmių. Tokia praktika nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2007. Vertina, jog ši praktika aktuali nagrinėjamoje situacijoje ir ja teismas privalėjo vadovautis ir neįžvelgti kliūčių teikiamo pareiškimo priėmimui;
4.2 pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos kartu su pareiškimu pateiktų ir Testamento registro duomenų matyti, kad suinteresuotam asmeniui M. Z. yra išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai į žemės sklypus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad jeigu į turtą yra kitam įpėdiniui išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kol jis nenuginčytas, palikimo priėmimo ar palikimo atsiradimo vietos faktas ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatytas (CK 5.8 straipsnis) tais atvejais, kai prašoma nustatyti juridinį faktą dėl viso palikimo ar jo dalies, į kuriuos jau išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013);
4.3 pažymi, jog minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodyta, kad „taisyklė negalioja, jei prašoma nustatyti juridinį faktą dėl palikimo dalies, į kurią nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, priėmimo. Vien aplinkybė, kad įpėdiniui (keletui jų) yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į dalį palikėjo turto, pati savaime neužkerta galimybės kitiems įpėdiniams kreiptis į teismą su prašymu nustatyti juridinį faktą dėl likusios nepaveldėtos (į kurią neišduotas paveldėjimo teisės liudijimas) turto dalies priėmimo“;
4.4 kaip matyti iš 2016-05-16 Nacionalinės Žemės Tarnybos sprendimo, nuosavybės teisės į 1,1716 ha žemės yra neatkurta iki šiol ir paveldėjimo teisės liudijimas dėl to neišduotas. Todėl palikimo priėmimo faktas šioje dalyje yra galimas ir pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo teismo turėjo būti priimtas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.
6. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
7. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos J. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų M. Z. bei T. Z. motina D. Z., po kurios mirties dėl jos palikimo priėmimo pagal testamentą kreipėsi suinteresuotas asmuo M. Z.. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad suinteresuotam asmeniui M. Z. (duomenys neskelbtini) išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai į žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurie paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų pagrindu buvo įregistruoti D. Z. vardu jau po mirties ((duomenys neskelbtini)) ir M. Z. šiuos žemės sklypus paveldėjo pagal įstatymą. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, M. Z. paveldėtus žemės sklypus yra perleidęs tretiesiems asmenimis. Iš Testamentų registro išrašo taip pat matyti, kad M. Z. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Testamentų registro išrašo duomenų taip pat matyti, kad yra įregistruotas palikimo atsisakymo po palikėjos D. Z. mirties faktas: pareiškėja J. Z. yra atsisakiusi palikėjos D. Z. palikimo notarui pateiktu pareiškimu dėl palikimo atsisakymo ((duomenys neskelbtini)).
9. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra – gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Neveiksnių šioje srityje asmenų vardu palikimą priima jų tėvai arba globėjai (CK 5.56 straipsnis). Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
10. Apeliantė nurodo, kad nagrinėjamu atveju D. Z. palikimas atsirado (duomenys neskelbtini). Pagal CK 5.60 straipsnio 1 dalies reikalavimus, įpėdiniai jos palikimo galėjo atsisakyti iki (duomenys neskelbtini). Taigi, vėlesnis palikimo atsisakymas (šiuo atveju (duomenys neskelbtini)) yra niekinis, nes nesukelia teisinių pasekmių.
11. Jeigu įpėdinis atsisako palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, pripažįstama, kad paveldėjimo santykiai neatsirado arba asmuo iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.60 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2014). CK 5.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtina imperatyvi nuostata: kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas. Paveldėjimo objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). CK 5.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui.
12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nustačius, jog pareiškėja notarui pateiktu pareiškimu atsisakė motinos D. Z. palikimo, nėra pagrindų vertinti, kad ji palikimą faktiškai priėmė ir valdė. Pagrįstai pažymėjo, kad esant duomenims apie pareiškėjos atsisakymą nuo palikimo, objektyviai negali būti nustatinėjamas palikimo priėmimo faktas, nes pareiškėjos valia dėl palikimo yra aiškiai išreikšta ir patvirtinta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors apeliantė deklaratyviai teigia, kad notarui pateiktas pareiškimas dėl palikimo atsisakymo ((duomenys neskelbtini)) yra niekinis, tačiau Testamentų registro išrašas patvirtina, kad yra įregistruotas palikimo atsisakymo po palikėjos D. Z. mirties faktas, jis nėra nuginčytas. Vertinant aplinkybes, jog suinteresuotam asmeniui M. Z. (duomenys neskelbtini) išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai į žemės sklypus, taip pat aplinkybes, jog būtent (duomenys neskelbtini) pareiškėja išreiškė valią ir notarui pateikė pareiškimą dėl palikimo atsisakymo, sutiktina su pirmosios instancijos vertinimu, jog nėra pagrindų vertinti, kad pareiškėja palikimą faktiškai priėmė ir valdė.
13. Apeliantė nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013 nurodyta, kad vien aplinkybė, jog įpėdiniui (keletui jų) yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į dalį palikėjo turto, pati savaime neužkerta galimybės kitiems įpėdiniams kreiptis į teismą su prašymu nustatyti juridinį faktą dėl likusios nepaveldėtos (į kurią neišduotas paveldėjimo teisės liudijimas) turto dalies priėmimo. Pažymi, jog iš 2016-05-16 Nacionalinės Žemės Tarnybos sprendimo matyti, kad nuosavybės teisės į 1,1716 ha žemės yra neatkurta iki šiol ir paveldėjimo teisės liudijimas dėl to neišduotas. Todėl palikimo priėmimo faktas šioje dalyje yra galimas ir pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo teismo turėjo būti priimtas.
14. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėja J. Z. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po savo mamos D. Z. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiniu valdymu. Nustatyta, kad D. Z. palikimą yra priėmęs suinteresuotas asmuo M. Z.. Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, kad per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą po motinos D. Z. mirties (duomenys neskelbtini), į notarą dėl palikimo priėmimo savo valia nesikreipė. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, iš pareiškėjos kartu su pareiškimu pateiktų ir Testamento registro duomenų matyti, kad suinteresuotam asmeniui M. Z. yra išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai į žemės sklypus. Iš Testamentų registro išrašo taip pat matyti, kad M. Z. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
15. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nutartyje nurodytų aplinkybių visuma, pritaria pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytiems motyvams ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, todėl apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apelianto atskirasis skundas atmetamas, nes jame išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Taip pat pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos J. Z. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.