Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos - Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities skyriaus atstovei E. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. D. ieškinį atsakovui G. R. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Ji kas mėnesį gauna 227,00 Eur SoDros išmoką ir 100,00 Eur valstybės skiriamą išmoką už vaiką. Pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms ketina grįžti į darbą, kur jai iki vaiko priežiūros atostogų buvo mokamas 500,00 Eur darbo užmokestis. Kitų išlaikytinių, išskyrus K. R., ji neturi. Ji turi paskolą, kurią ėmė būstui pagerinti (balkonui sutvarkyti ir dušo kabinai įrengti). Kas mėnesį moka 75,00 Eur įmokas paskolai grąžinti, paskolos grąžinimo terminas iki 2024 m. Butas, kuriame ji gyvena, nuosavybės teise priklauso jos mamai, bute kartu su ieškove gyvena tik vaikas. Šiuo metu jos gaunamų pajamų jai neužtenka išlaikyti vaikui, vaiko poreikiai yra apie 400,00 Eur per mėnesį. Jai padeda išlaikyti vaiką jos tėvai, kurie sumoka buto mokesčius, remia piniginėmis lėšomis, pasirūpina vaiko pramogomis.

5. Mano, kad iš atsakovo reikalinga priteisti vaikui kas mėnesį išlaikyti po 180,00 Eur ir ši suma yra protinga ir proporcinga vaiko poreikiams ir atsakovo galimybėms išlaikyti vaiką. Pažymėjo, kad atsakovas jos duomenimis registruoto turto neturi, iki išsiskyrimo dirbo trinkelių klojėju ir kas mėnesį gaudavo apie 800,00 Eur darbo užmokestį. Kitų išlaikytinių atsakovas neturi, jo sveikata gera. Lyg ir turėjo atsakovas įsiskolinimų, kuriuos išieško antstoliai, tačiau tikslios įsiskolinimų sumos ji nežino.

6. Atsakovas tik vieną kartą 2019 m. paskambino pasiteirauti apie vaiką, tačiau daugiau vaiku nesidomėjo, su juo bendrauti nesiekė, vaiku nesidomi. Daugiau vaiku domisi atsakovo sesuo, o ne pats atsakovas. Ieškovė nedraus vaikui bendrauti su tėvu, todėl prašo nustatyti neribotą vaiko ir tėvo bendravimo tvarką.

7. Vaikas nuo pat gimimo gyvena kartu su ieškove, jam ieškovės gyvenamoji vieta yra įprasta gyvenamoji vieta. Dėl šios priežasties prašo nustatyti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ieškove.

8. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Ieškinys su priedais ir teismo procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai.

9. Išvadą tiekiančios institucijos atstovė palaikė pateiktą 2020-08-05 išvadą dėl periodinio išlaikymo ir jo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo Nr. 6SD-4409 (el. b. medž. 54-55 l.). Nurodė, kad ieškovės šeimai nėra taikoma atvejo vadyba, nėra skyrius nėra gavęs pranešimų apie vaiko teisių pažeidimus. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į mažą vaiko amžių, nėra galimybių nustatyti jo nuomonės dėl gyvenamosios vietos. Mano, kad reikalavimas dėl neribotos bendravimo tvarkos nustatymo yra perteklinis. Kiti ieškinio reikalavimai visiškai pagrįsti ir jų tenkinimas atitiktų nepilnamečio vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatytos aplinkybės.

10. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2018-12-01 ieškovei D. D. ir atsakovui G. R. gimė sūnus K. R., kuris nagrinėjant šią bylą yra nepilnametis (el. b. medž. 12 l.). Ieškovė ir atsakovas santuokos nebuvo sudarę, atsakovas gyvena atskirai nuo ieškovės ir savo nepilnamečio vaiko.

11. Nepilnametis vaikas K. R. nuolat gyvena su motina D. D., ieškovės motinai nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovė nepilnametį vaiką išlaiko, juo rūpinasi, auklėja. Atsakovas nuo 2019 m. birželio 1 d. vaiko neišlaiko, nuo jo priežiūros, auklėjimo ir bendravimo su juo yra nusišalinęs.

12. Ieškovė iki vaiko priežiūros atostogų dirbo UAB „NMF Porolon“, kur jai, pasak ieškovės, kas mėnesį mokėjo apie 500,00 Eur darbo užmokestį (el. b. medž. 13-17 l.), tačiau šiuo metu ieškovei valstybė moka kas mėnesį 100,00 Eur išmoką vaikui, bei ji gauna 227,00 Eur išmoką iš SoDros už vaiko priežiūros atostogas. Ieškovė nuosavybės teise registruotų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų neturi (el. b. medž. 20, 21 l.). Ieškovė kitų išlaikytinių, išskyrus K. R., neturi. Ieškovė pagal 2019-03-15 vartojimo kredito sutartį Nr. CS9755871003 turi skolinius įsipareigojimus UAB „Credit service“, jos kasmėnesinės grąžinamo kredito įmokos yra 77,07 Eur, kredito grąžinimo terminas – 2023-03-15 (el. b. medž. 27-29 l.).

13. Atsakovas registruotinų nekilnojamųjų daiktų nuosavybės teise neturi (el. b. medž. 21 l.), turi 1 registruotą transporto priemonę (el. b. medž. 20 l.). Pasak ieškovės, atsakovas dirba, kloja trinkeles, jam kas mėnesį iki išsiskyrimo su ieškove buvo mokamas apie 800,00 Eur darbo užmokestis. Taip pat, pasak ieškovės, atsakovas turi skolinių įsipareigojimų, tačiau ieškovei nėra žinoma atsakovo turimų skolinių įsipareigojimų suma ir terminai. Atsakovas kitų išlaikytinių, išskyrus K. R., neturi.

14. Nesant priešingų įrodymų, iš ieškinio turinio, ieškovės paaiškinimų ir pateiktų rašytinių įrodymų (el. b. medž. 22-26 l.) teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė, jog nepilnamečiam vaikui K. R. išlaikyti kas mėnesį reikalinga bent 400,34 Eur suma, kurią sudaro: 100,00 Eur maistui, 60,00 Eur sauskelnėms, 30,00 Eur lavinimo priemonėms, 15,00 Eur vaistams ir vitaminams, 30,00 Eur pramogoms ir šventėms, 40,00 Eur rūbams, 50,00 Eur avalynei, 5,00 Eur patalynei, 15,00 Eur higienos prekėms, 5,00 Eur buitinėms priemonėms namų švarai palaikyti, vienam asmeniui vidutiniškai 31,00 Eur komunaliniams patarnavimams ir kitiems gyvenamosios patalpos mokesčiams, 19,34 Eur internetui ir kabelinei televizijai, 10,00 Eur kitoms būtinoms išlaidoms. Vaikas nuo 2020-09-01 pradėjo lankyti darželį ir per mėnesį reikės mokėti apie 50,00 - 60,00 Eur mokestį už lopšelį. Vaikas specialiųjų poreikių neturi.

15. Ieškovė šioje byloje prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja, iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą bei nustatyti nepilnamečio vaiko su tėvu bendravimo tvarką.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

16. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 str. 1 d., 2 d.).

17. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad nepilnametis vaikas nuolat gyvena su motina, tarp jos ir vaiko yra susiformavęs tvirtas emocinis - psichologinis ryšys, vaikas nuolat su ieškove gyvena nuo pat gimimo, nors nuo 2018-12-01 iki 2019-05-20 ieškovė ir vaikas gyveno kartu su atsakovu, tačiau įvertinus tai, kad vaikas mažo amžiaus, laikytina, kad tarp vaiko ir atsakovo stiprus emocinis ryšys nesusiformavo. Vaikas su motina gyvena vaiko senelei nuosavybės teise priklausančiame bute, kur jam sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, vaikas lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Duomenų, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina prieštarautų vaiko interesams, byloje nėra.

18. Atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, ieškinyje nurodytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus ir byloje pateiktą išvadą, manytina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina geriausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai (CPK 270 str.).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

19. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką bei jį prižiūrėti numato ir CK 3.155 straipsnis, 3.156 straipsnis bei 3.192 straipsnio 1 dalis. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 str.). Tėvo ar motinos atsisakymas nuo pareigų savo nepilnamečiui vaikui negalioja (CK 3.159 str. 1 d.). Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, todėl tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).

20. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas nepilnamečiui vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymui, laisvalaikiui ir kt.

21. Kaip nustatyta šioje byloje nepilnamečio vaiko K. R. išlaikymui kas mėnesį reikalinga bent 400,34 Eur suma. Vertinant nepilnamečio vaiko tėvų turtinę padėtį ir galimybes išlaikyti savo vaiką, paminėtina, kad pagal turimus duomenis atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, ir ieškovei tenka didesnė išlaikymo našta, nes ji kasdien rūpinasi nepilnamečiu vaiku. Visgi byloje nustatyta, kad atsakovas vaiko neišlaiko nuo 2019-06-01, nors gauna nuolatines pajamas, nenustatyta, kad dėl sveikatos sutrikimų atsakovas būtų nedarbingas ar jo darbingumas būtų apribotas.

22. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).

23. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, nesant duomenų apie atsakovo blogą sveikatos būklę, teismas sprendžia, kad atsakovas yra darbingas, darbingo amžiaus, dirbantis bei gaunantis pajamas, todėl turi visas galimybes teikti nepilnamečiui vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą.

24. Todėl teismas, įvertinęs bylos šalių turtinę padėtį ir nepilnamečio vaiko poreikius, sprendžia, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis po 180,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (t. y., prašomas priteisti išlaikymas vaikui yra mažesnis nei pusė vaiko poreikiams patenkinti nurodytų piniginių lėšų suma) nuo 2020-06-25 iki vaiko pilnametystės būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei vaiko tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai (CK 3.192 str. 2 d.).

25. Be to, šioje byloje nustatyta, kad atsakovas neišlaiko nepilnamečio vaiko nuo 2019-06-01, taigi atsakovas neišlaiko vaiko 12 mėnesių ir 23 dienas (nuo 2019-06-01 iki 2020-06-24). Todėl tenkintinas ieškinio reikalavimas dėl 2160,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo nepilnamečiam vaikui ((180,00 Eur x 12 mėn.)=2160,00 Eur) (CPK 270 str.).

26. Ieškovė skirtina vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise (CK 3.190 str. 1 d.). Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str.). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams (CK 3.203 str. 1 d.).

Dėl nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo.

27. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 str.).

28. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

29. Aiškindamas pirmiau nurodytas teisės normas, kasacinis teismas pasisakė, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

30. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas iš esmės nesirūpina vaiku, jo neauklėja, neprižiūri, neugdo sūnaus, visiškai nedalyvauja sūnaus gyvenime ir su juo nebendrauja. Šios aplinkybės patvirtina, kad būtina skatinti vaiko bendravimą su tėvu, todėl spręstina, kad ieškovės siūloma nustatyti neribota nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu tvarka atitinka vaiko interesus ir nepažeidžia atsakovo teisių. Ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka šiek tiek modifikuotina, nurodant, kad atsakovas privalo pranešti ieškovei apie planuojamą susitikimą su vaiku iš anksto bent 1 dieną prieš susitikimą su vaiku. Manytina, kad toks bendravimo tvarkos pakeitimas suteiks vaiko ir tėvo santykiams stabilumo ir apibrėžtumo. Atsižvelgiant į tai ieškinys dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintinas (CPK 270 str.).

Kiti procesiniai klausimai ir bylinėjimosi išlaidos.

31. Ieškovė šioje byloje yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, jai buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (el. b. medž. 8-9 l.). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą dydis yra 308,08 Eur (el. b. medž. 59 l.).

32. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.).

33. Kadangi ieškinys tenkintas visiškai, iš atsakovo valstybei priteistinas 286,00 Eur žyminis mokestis (49,00 Eur už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, 49,00 Eur už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, 75,00 Eur už neturtinį reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 75,00 Eur už neturtinį reikalavimą dėl vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos nustatymo ir 38,00 Eur už procesinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) bei 308,08 Eur išlaidos už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

34. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 10,18 Eur. Jos priteistinos valstybei iš bylą pralaimėjusios šalies (atsakovo) (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais papildymais ir pakeitimais; CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

35. Šiaulių apylinkės teismo 2020-06-26 nutartimi (el. b. medž. 33-35 l.) pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CPK 150 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 270 straipsniais, teismas

nutaria:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo motina D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 180,00 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimties eurų) išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2020-06-25 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą pervedant į D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB.

Priteisti iš atsakovo G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 2160,00 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto šešiasdešimties eurų) išlaikymo įsiskolinimą, paskaičiuotą už laikotarpį nuo 2019-06-01 iki 2020-06-01, išlaikymo įsiskolinimą pervedant į D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB.

Paskirti ieškovę D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) vaiko K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti, kad nepilnametis vaikas K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir jo tėvas G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauja neribotai. A. G. Rakauskas, a. k. (duomenys neskelbtini) privalo pranešti ieškovei D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) apie planuojamą susitikimą su vaiku iš anksto bent 1 (vieną) dieną prieš susitikimą su vaiku.

Priteisti iš atsakovo G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 286,00 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų) žyminį mokestį, 10,18 Eur (dešimties eurų, 18 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5660) ir 308,08 Eur (trijų šimtų aštuonių eurų, 8 ct) ieškovei suteiktos teisinės pagalbos išlaidų, jas pervedant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - AB „Swedbank“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 - AB „Citadele“ banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 - AB DNB banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 - AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 - Danske Bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 - Nordea banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuo sprendimo priėmimo dienos panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2020-06-26 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.