Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (skolininkės) uždarosios akcinės bendrovės „Atgalaikas“ skundą dėl antstolio Andriaus Bublio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Andrius Bublys, F. C. (išieškotojas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Antstolis Andrius Bublys 2024 m. vasario 15 d. patvarkymu Nr. S-24-42-6312 pareiškėjos skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

5. Antstolis nurodo, kad vadovaujantis proceso įstatymo nuostatomis, antstolis, priėmęs patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo, turi teisę imtis priemonių skolininko turtui surasti ir areštuoti, o ne naikinti pritaikytą areštą.

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 20 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjos skundą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2024 m. kovo 12 d. 9.00 val. Byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2024 m. vasario 20 d. nutarties patvirtintas kopijas bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510–512 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

8. Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

9. Iš byloje pateiktos vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolis Andrius Bublys vykdo vykdomąją bylą Nr. 0042/23/02231 dėl 11 207 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Atgalaikas“ išieškotojo F. C. naudai. Išieškojimas šioje vykdomoje byloje vykdomas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 19 d. vykdomojo rašto, išduoto civilinėje byloje Nr. e2-106-864/2023, pagrindu. Vykdomasis raštas byloje išduotas Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2A-683-790/2023, pagrindu.

10. Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 21 d. antstolis priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-42-46480 ir surašė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-23-42-46481, kuriuo nustatė pareiškėjai 10 dienų terminą sumokėti 11 207 Eur skolos ir 218,10 Eur vykdymo išlaidų sumą į antstolio depozitinę sąskaitą. Be to, tą pačią dieną antstolis taip pat priėmė vykdymo išlaidų apskaičiavimo patvarkymą Nr. S-23-42-46482. Minėti antstolio procesiniai dokumentai buvo siųsti pareiškėjai jos buveinės adresu Savanorių pr. 60-1107, Vilnius, taip pat šie procesiniai dokumentai buvo įteikti CPK 660 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. per vykdomosios bylos portalą.

11. Pareiškėja per raginime nurodytą terminą neįvykdė teismo sprendimo, todėl antstolis 2024 m. sausio 10 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-24-42-985, kuriuo įpareigojo Piniginių lėšų apribojimo sistemą (toliau – PLAIS) nurašyti iš pareiškėjos sąskaitos 12 321,66 Eur sumą. Tą pačią dieną antstolis taip pat surašė vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-24-42-983.

12. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. sausio 11 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjos (kasatorės) UAB „Atgalaikas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2A-683-790/2023, taip pat – sustabdė šio sprendimo vykdymą iki bus išnagrinėta byla pagal UAB „Atgalaikas“ kasacinį skundą. Antstolis 2024 m. sausio 15 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo Nr. S-24-42-1630, kuriuo, vadovaudamasis kasacinio teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartimi, sustabdė vykdomąją bylą iki bus išnagrinėta civilinė byla pagal pareiškėjos kasacinį skundą.

13. Pareiškėja 2024 m. sausio 22 d. pateikė antstoliui prašymą dėl nurašytų lėšų grąžinimo ir arešto panaikinimo, kuriuo prašė grąžinti vykdomojoje byloje Nr. 0042/23/02231 iš jos išieškotą 336,33 Eur sumą ir panaikinti antstolio patvarkymą dėl priverstinio lėšų nurašymo. Antstolis 2024 m. sausio 29 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą. Nesutikdama su antstolio pozicija, pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio veiksmų.

14. Nagrinėjamoje byloje tarp vykdymo proceso dalyvių – antstolio ir skolininkės – kilo ginčas dėl to, ar antstolis turi panaikinti vykdymo procese pritaikytus apribojimus skolininkės sąskaitai ir grąžinti vykdymo procese iš skolininkės išieškotas lėšas sustabdžius vykdomąją bylą.

15. Vykdomosios bylos sustabdymo privalomieji pagrindai yra išvardinti CPK 626 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais: 1) skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas; 2) skolininkui netekus veiksnumo; 3) iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui; 4) skolininkui bankui ar Centrinei kredito unijai paskelbus veiklos apribojimą (moratoriumą); 5) gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį; 6) kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus).

16. Be to, kasacinio teismo praktikoje yra išgrynintas dar vienas privalomasis vykdomosios bylos sustabdymo pagrindas – kai kasacinis teismas nutartimi sustabdo kasacine tvarka skundžiamo sprendimo vykdymą. Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimu, kasacinio skundo padavimo ir vėliau šio skundo priėmimo (CPK 350 straipsnio 1, 4, 6 dalys) faktas pats savaime nedaro įtakos kasacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo ar nutarties teisinei galiai, taigi ir nesustabdo šio sprendimo ar nutarties vykdymo. Tačiau CPK 363 straipsnis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų atrankos kolegijai, teisėjų kolegijai, Civilinių bylų skyriaus ar teismo plenarinei sesijai suteikia diskrecijos teisę sustabdyti kasacine tvarka skundžiamo sprendimo ar nutarties vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Kasacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymas iš esmės reiškia vykdymo veiksmų pagal vykdomąjį raštą, išduotą to sprendimo ar nutarties pagrindu, sustabdymą. Taigi, CPK 363 straipsnyje nurodytam subjektui priėmus nutartį sustabdyti kasacine tvarka skundžiamo sprendimo (nutarties) vykdymą, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, esant vienam privalomųjų vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų (CPK 626 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2013).

17. Pagal CPK 628 straipsnio 3 dalį, sustabdžius vykdomąją bylą CPK 626 ir 627 straipsniuose numatytais pagrindais, antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai vykdomoji byla sustabdoma kitais CPK ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais, antstolis turi teisę atlikti skolininko turto paieškos ir arešto veiksmus. Toks teisinis reguliavimas, sudarantis pagrindą net ir vykdomosios bylos sustabdymo atveju antstoliui atlikti turto paieškos ir arešto veiksmus, grindžiamas išieškotojo teisių apsauga bei poreikiu užtikrinti vykdomojo dokumento įvykdymą ir pernelyg nevaržo skolininko interesų, nes areštuotas turtas neskirstomas išieškotojams. Pažymėtina, kad, sustabdžius vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus, vykdomasis dokumentas nepanaikinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2013).

18. Nagrinėjamu atveju vykdomąją bylą antstolis sustabdė dėl to, kad kasacinio teismo atrankos kolegija sustabdė teismo sprendimo, kurio pagrindu yra išduotas vykdomasis raštas dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjos, vykdymą. Toks antstolio elgesys atitiko kasacinio teismo suformuotą praktiką. Pažymėtina, kad minėtos kasacinio teismo nutarties priėmimas neįpareigojo antstolio panaikinti anksčiau (iki vykdomosios bylos sustabdymo) priimto nurodymo nurašyti pinigines lėšas iš pareiškėjos (skolininkės) sąskaitos, nes šis procesinis dokumentas laikytinas priemone skolininko turtui surasti ir areštuoti.

19. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Vilniaus apygardos teismas vienoje iš nagrinėtų bylų nesutiko su apelianto pozicija, kad antstolio nurodymas apriboti pareiškėjo disponavimą piniginėmis lėšomis yra prilygstamas priverstinio išieškojimo priemonėms. Teismas konstatavo, kad apeliantas šio savo teiginio niekuo nepagrindžia; CPK 624 straipsnio 2 dalis numato, kad priverstinio vykdymo priemonės yra: 1) išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių; 2) išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis; 3) uždraudimas kitiems asmenims perduoti skolininkui pinigus, turtą ar vykdyti skolininkui kitas prievoles; 4) dokumentų, patvirtinančių skolininko teises, paėmimas; 5) išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų; 6) tam tikrų teismo sprendime nurodytų daiktų paėmimas iš skolininko ir perdavimas išieškotojui; 7) skolininko turto administravimas ir iš to gautų pajamų panaudojimas išieškojimui padengti; 8) skolininko įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti; 9) priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymas; 10) kitos įstatymų numatytos priemonės. Kaip matyti iš išvardintų priemonių sąrašo, lėšų areštas nėra laikytinas priverstinio vykdymo priemone (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-23-661/2018).

20. Kaip matyti, taikytinas teisinis reglamentavimas aiškiai nustato, kad sustabdžius vykdomosios bylos nagrinėjimą, antstolis (nuo sustabdymo momento) negali vykdyti aktyvių įsiskolinimo išieškojimo veiksmų, tačiau gali imtis priemonių skolininko turtui surasti ir areštuoti bei tokiu būdu užtikrinti status quo (esamą padėtį) iki vykdomosios bylos sustabdymo pagrindo išnykimo. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad antstolis veikė įstatymo ribose, t. y. paskutiniai išieškojimo iš pareiškėjos turto veiksmai (336,33 Eur sumos nurašymas iš pareiškėjos sąskaitos) buvo atlikti iki vykdomosios bylos sustabdymo, po bylos sustabdymo yra taikomas pareiškėjos lėšų areštas, t. y. priemonė, kuri yra leidžiama pagal proceso įstatymą, o lėšų išieškojimas nebėra vykdomas.

21. Kaip teisiškai nepagrįstas atmestinas ir pareiškėjos reikalavimas dėl vykdymo procese iš jos išieškotos 336,33 Eur sumos grąžinimo. Pažymėtina, kad vien tas faktas, jog Lietuvos Aukščiausiame Teisme yra iškelta byla pagal pareiškėjos kasacinį skundą, nereiškia, kad teismo priimtas procesinis sprendimas bus palankus būtent pareiškėjai, todėl šioje proceso stadijoje nėra pagrindo taikyti sprendimo vykdymo atgręžimo (CPK 760 straipsnis).

22. Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, kad pareiškėjos pateiktame skunde nurodyti argumentai nepagrindžia antstolio veiksmų neteisėtumo, kadangi vykdomosios bylos duomenys patvirtina, jog antstolis savo veiksmais nepažeidė proceso normų reikalavimų.

23. Kiti pareiškėjos skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

24. Taigi, teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis ir šalių paaiškinimus, konstatuoja, kad antstolis Andrius Bublys nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, antstolis veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjos skundas dėl antstolio Andriaus Bublio veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Atgalaikas“ skundo dėl antstolio Andriaus Bublio veiksmų netenkinti.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.