Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos R. Z.-A. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. gegužės 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. gegužės 26 d. nutarimu R. Z.-A. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2025 m. sausio 3 d. 16.21 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę „Tesla Model Y“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Kelių eismo taisyklės), draudžiamoje vietoje – transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 150.5 papunktį.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgaliotoji atstovė D. L. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimo į skundą reikalavimą jame išdėstytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad pagrindinis nesutikimo su skundu argumentas yra tai, jog vietoje, kurioje administracinėn atsakomybėn patraukta vairuotoja R. Z.-A. sustojo ir stovėjo, nėra kelio, todėl nėra ir važiuojamosios kelio dalies kelkraščio. Spręsti, kad aptariama vieta yra transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje, galima pagal tai, kad prieš tai asfaltuotas kelias pereina į neasfaltuotą (padengtą žvyro danga) kelią, turint omenyje, jog ši vietą yra sostinės centre. Patvirtino, kad šioje vietoje kelio ženklo ar elemento, draudžiančio transporto priemonių eismą ar stovėjimą, nėra. Neasfaltuotas (padengtas žvyro danga) kelias yra skirtas pėsčiųjų eismui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta vairuotojų administracinė atsakomybė, be kita ko, už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti.

Kelių eismo taisyklių 150.5 papunkčio pagrindu sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.

Administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį R. Z.-A. patraukta už tai, kad, kaip vairuotoja, sustojo ir stovėjo vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisyklių 150.5 papunktį draudžiama sustoti ir stovėti – transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje.

Skunde nurodyta, kad vairuotoja R. Z.-A. sustojo ir stovėjo važiuojamosios kelio dalies kelkraštyje ar važiuojamosios kelio dalies pakraštyje, kur pagal Kelių eismo taisyklių 141 punktą transporto priemonėms leidžiama sustoti ir stovėti. Atsiliepime į skundą su tuo nesutinkama, teigiama, kad aptariama vieta nėra kelkraštis, nes neturi jam būdingų požymių. Be to, Institucijos atstovė teisme papildomai paaiškino, kad kelio aptariamoje vietoje nėra. Teismas sutinka su Institucija.

Kelių eismo taisyklių 3.7 papunkčio pagrindu kelias – eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas. Pagal šių taisyklių 3.8 papunktį kelkraštis – šalia važiuojamosios dalies (nuo jos krašto iki kelio sankasos briaunos) esantis kelio elementas, dengtas tokia pat kaip važiuojamoji dalis ar kitokia danga arba (ir) atskirtas nuo važiuojamosios dalies jos kraštą žyminčia horizontaliojo ženklinimo linija, tačiau nelaikomas nei šaligatviu, nei pėsčiųjų taku, nei dviračių taku ar dviračių juosta, nei pėsčiųjų ir dviračių taku.

Iš (duomenys neskelbtini), UAB, direktoriaus rašto matyti, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame stovi transporto priemonė, nėra registruota pravažiavimui skirtų servitutų; žemės sklype nustatytoje transporto priemonės stovėjimo vietoje nėra numatytų jokių esamų ar planuojamų kelių ar pravažiavimų. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo skyriaus vedėjo raštas pagrindžia, kad teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namų, nėra esamų ir perspektyvinių gatvių. Atsižvelgiant į tai, vietoje, kurioje vairuotoja R. Z.-A. sustojo ir stovėjo, kelio Kelių eismo taisyklių 3.7 papunkčio prasme nėra, todėl nėra ir važiuojamosios kelio dalies kelkraščio ar pakraščio. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad aptariama vieta yra transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje, todėl joje pagal Kelių eismo taisyklių 150.5 papunktį draudžiama sustoti ir stovėti. Vis dėlto, teismas nesutinka su Institucija, kad pasielgusi priešingai R. Z.-A. yra dėl to kalta.

ANK 2 straipsnio 3 dalies pagrindu asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pagal ANK 7 straipsnį asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. ANK 8 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia (1 dalis); administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (1 dalies 1 punktas) arba jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo (1 dalies 2 punktas); administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (3 dalis). ANK 9 straipsnyje įtvirtinta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo (1 dalis); administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (2 dalis); administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (3 dalis). Taigi kaltė suponuoja asmens pavojingos veikos pobūdžio suvokimą (tiesioginės ir netiesioginės tyčios atveju – visiškai, nepagrįsto pasitikėjimo atveju – bendrais bruožais) arba galėjimą ir turėjimą tai suvokti (nerūpestingumo atveju).

Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad iki vietos, kurioje vairuotoja R. Z.-A. sustojo ir stovėjo, veda iš pradžių asfaltuotas kelias, kuris baigiasi ties darželio transporto priemonių stovėjimo aikštele, toliau – neasfaltuotas (padengtas žvyro danga) kelias. Nuotraukose matomos neasfaltuotame (padengtame žvyro danga) kelyje vėžės, transporto priemonių ratų pėdsakai, juo važiuojančios ir jame stovinčios transporto priemonės. Ypatingai svarbu tai, kad vietoje, kurioje asfaltuotas kelias pereina į neasfaltuotą (padengtą žvyro danga) kelią ir keliu toliau nėra kelio ženklų, draudžiančių transporto priemonių eismą neasfaltuotu (padengtu žvyro danga) keliu, sustojimą ar stovėjimą jame, asfaltuotas kelias nuo neasfaltuoto (padengto žvyro danga) kelio nėra atskirtas kelio elementais (bortelis, užtvaras ir pan.). Pažymėtina, kad teismų praktikoje tai laikoma reikšmingu kriterijumi, atribojančiu transporto priemonių eismui (stovėjimui) skirtą teritoriją nuo tam neskirtosios (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-300-891/2024; 2023 m. spalio 17 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-289-898/2023; 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-237-1072/2023). Taip pat pažymėtina ir pati neasfaltuoto kelio danga – padengta žvyru, vejos nėra, augalai neauga ir pan. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, vairuotoja R. Z.-A. pagal nurodytas vietovės aplinkybes ir savo asmenines savybes negalėjo ir neturėjo suvokti, kad sustojo ir stovėjo transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje. Čia paminėtina ir tai, kad Administracinių nusižengimų registro duomenimis anksčiau už tokį pažeidimą, padarytą aptariamoje vietoje, R. Z.-A. nėra bausta, todėl iš to jai irgi nėra apie tai žinoma. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad R. Z.-A. yra nekalta dėl administracinio nusižengimo padarymo. Atsiliepime į skundą ir Institucijos atstovės teisme nurodyti argumentai, kad vietoje, kurioje sustojo ir stovėjo vairuotoja R. Z.-A., nėra įrengtų transporto priemonių stovėjimo aikštelės, transporto priemonių stovėjimo vietą žyminčio kelio ženklo ir pan., teismo vertinimu, pagrindo spręsti priešingai nesudaro, nes važiuoti neasfaltuotu (padengtu žvyro danga) keliu, sustoti ir stovėti jo kelkraštyje ar pakraštyje pagal Kelių eismo taisykles savaime nėra draudžiama. Teismas sutinka su R. Z.-A., kad nurodyta problema turi būti sprendžiama ne baudžiant vairuotojus, o įrengiant atitinkamus kelio ženklus, kaip tai matoma, kad padaryta, prie skundo pridėtoje kitos gatvės, kurioje kelias taip pat yra neasfaltuotas (padengtas žvyro danga), nuotraukoje.

Tai, kas išdėstyta, sudaro pagrindą panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. gegužės 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.