Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal R. N. (toliau – ir pareiškėjas) atstovo advokato Audriaus Pėstininko (toliau – ir pareiškėjo atstovas, apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. liepos 5 d. nutarties, kuria, netenkintas R. N. skundas dėl Ukmergės rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2023 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. SAVAD-81-ANR_N-1-2023 ir šis nutarimas paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

R. N. atstovo advokato Audriaus Pėstininko apeliacinis skundas netenkinamas.

Dėl Institucijos prašymo atnaujinti praleistą terminą atsiliepimui paduoti ir dėl atsiliepime nurodytų motyvų

6. ANK 649 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priėmęs apeliacinį skundą, apylinkės teismas per tris darbo dienas išsiunčia jo kopijas (nuorašus) šio kodekso 644 straipsnyje nurodytiems asmenims, išskyrus apeliacinį skundą padavusį asmenį. Šie asmenys turi teisę, o valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos privalo per keturiolika kalendorinių dienų nuo apeliacinio skundo kopijų (nuorašų) išsiuntimo dienos pateikti apygardos teismui atsiliepimus į apeliacinį skundą ir išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo. Nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija ar institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, privalo pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą tokios formos, kokios pageidauja skundą padavęs asmuo, o jei jis pageidavimo dėl procesinių dokumentų formos nepareiškė, – tokios formos, kokios buvo paduotas apeliacinis skundas. Atsiliepimai į apeliacinį skundą paduodami per apylinkės teismą, o pasibaigus apeliacinių skundų padavimo terminui – tiesiogiai apygardos teismui.

8. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su Institucijos atstovo prašyme nurodytomis aplinkybėmis dėl praleisto termino atsiliepimui paduoti, sprendžia, kad nurodytos priežastys laikytinos svarbiomis, sukliudžiusiomis laiku pateikti atsiliepimą per nustatytą keturiolikos kalendorinių dienų terminą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (toliau – ir Liteko) duomenų matyti, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2023 m. liepos 26 d. lydraščiu išsiųsdami administracinio nusižengimo bylą Vilniaus apygardos teismui, kartu tuo pačiu lydraščiu, siunčiamu per EPP, nurodė Institucijai informaciją, kad „šalys per keturiolika dienų nuo apeliacinio skundo išsiuntimo iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų privalo pateikti Vilniaus apygardos teismui raštu atsiliepimus į apeliacinį skundą ir juose išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo“. Taip pat tame pačiame lydraštyje nurodyta, kad „dalyvaujantiems byloje asmenims siunčiami apeliacinio skundo, jo priedų nuorašai“. Kita vertus, minėtame lydraštyje prie priedų nenurodyta, kad būtų pridedamas skundo, jo priedų nuorašai. Iš Institucijos su atsiliepimu pateiktų priedų (priedas Nr. 1 „EPP puslapio fotofiksacija“) matyti, kad išties, Institucijai nebuvo išsiųsta atsiliepimo pateikimui reikalinga skundo kopija (nuorašas), kaip tai imperatyviai numatyta ANK 649 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, spręstina, kad Institucijai laiku negavus pareiškėjo (jo atstovo) skundo, jo priedų kopijų, Institucija taip pat laiku dėl objektyvių priežasčių negalėjo pateikti atsiliepimo Vilniaus apygardos teismui, todėl atsiliepimas priimtinas.

9. Apygardos teismas atkreipia Institucijos dėmesį į tai, jog, vadovaujantis ANK 649 straipsnio 1 dalimi, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos privalo per keturiolika kalendorinių dienų nuo apeliacinio skundo kopijų (nuorašų) išsiuntimo dienos pateikti apygardos teismui atsiliepimus į apeliacinį skundą ir išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo. Iš šios nuostatos akivaizdu, jog atsiliepime Institucija turi išdėstyti nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo, o ne dėl skundžiamo nutarimo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad dalis atsiliepime nurodytų motyvų yra dėl paties skundžiamo nutarimo ar dėl pareiškėjo skundo motyvų skundžiant nutarimą pirmosios instancijos teismui ir jau buvo išsamiai išanalizuoti pirmosios instancijos teismo (dėl suklastotų fotonuotraukų ir kt.), o ne sietinos su pareiškėjo atstovo skunde nurodytomis aplinkybėmis, todėl Institucijos atstovo atsiliepimo 2–3 puslapiuose nurodyti argumentai detaliau šioje nutartyje neaptariami.

Dėl pareiškėjo atstovo apeliacinio skundo motyvų

10. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos aišku, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

11. Pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, administracinę atsakomybę vairuotojams užtraukia: 1) sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, 2) sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, 3) važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas. Ši norma yra blanketinė ir nukreipianti į KET nuostatas. Pagal KET 150.5 papunktį sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.

12. Šioje byloje Institucijos nutarimu nustatyta, kad R. N. 2022 m. gruodžio 5 d. 12.48 val. pažeidė KET 150.5 punktą, nes (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Mercedes-Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko jį stovėti ant šaligatvio, nesant tokį stovėjimo būdą nurodantiems kelio ženklams ir tokius jo veiksmus kvalifikavo kaip administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. N. neigia, jog padarė jam inkriminuotą ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą ir, pareiškėjo atstovas nurodydamas iš esmės tuos pačius argumentus bei tas pačias aplinkybes, kuriuos pareiškėjas jau buvo nurodęs apylinkės teismui ir dėl kurių šis teismas išsamiai pasisakė, iš esmės siekia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis būtų panaikinta, o administracinio nusižengimo teisena R. N. nutraukta. Apeliantas mano, jog Institucija priėmė nutarimą nesurinkusi pakankami administracinio nusižengimo įvykį ir pažeidimo sudėtį patvirtinančių įrodymų, o apylinkės teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą, nes nepagrįstai rėmėsi Institucijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo specialisto S. I. parodymais, atmesdamas R. N. nurodytas aplinkybes apie kitą asmenį, pažeidimo padarymo metu vairavusį minėtą automobilį.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek Institucija (pareigūnas) priimtame nutarime, tiek apylinkės teismas nutartyje, kuria atmetė R. N. skundą dėl Institucijos (pareigūno) nutarimo, byloje surinktus įrodymus įvertino laikydamiesi ANK 569 straipsnio 5 dalies reikalavimų, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu ir nustatė teisingas faktines bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas esminių pažeidimų vertinant įrodymus šioje byloje nenustatė. Šiuo aspektu pažymėtina, kad R. N. kaltė įrodyta administracinio nusižengimo medžiaga: fotonuotraukomis (b. l. 31–34), kuriose užfiksuotas neleistinoje vietoje stovintis automobilis Mercedes-Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), S. I. 2022 m. gruodžio 8 d. tarnybiniame pranešime ir jo 20213 m. vasario 15 d. paaiškinime (b. l. 11, 12–13), vaizdo kamerų įrašų ir kita rašytine medžiaga. Skunde apeliantas nurodo, kad pirmiausiai ginčijamas pats pažeidimo faktas, kadangi pažeidimas fiksuotas žiemą ir dėl kelio žymėjimų nesimato, kad automobilis būtų pastatytas ant šaligatvio. Administracinio nusižengimo byloje esančios fotonuotraukos (b. l. 31–34) leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog jose akivaizdžiai matomas kelio žymėjimas, bortelis, pėsčiųjų perėja. Akivaizdu ir tai, kad vieta, kurioje buvo pastatytas pareiškėjo R. N. vairuojamas automobilis, yra aiškiai atskirta nuo kelio dalies, kurioje leistinas automobilių statymas, matosi bortelis, kuris nepritaikytas užvažiavimui, kadangi toje vietoje yra šaligatvis, kur prasideda pėsčiųjų perėja, o automobilis užvažiavęs ant šaligatvio. Tai, kad skunde pareiškėjas ir jo atstovas savaip interpretuoja leistiną stovėjimo vietą, taip pat nesudaro pagrindo naikinti pagrįstą apylinkės teismo nutartį. Šiame kontekste pažymėtina, kad draudimą stovėti tam tikroje vietoje įtvirtina ne tik draudžiamieji ženklai, tačiau ir KET nuostatos. KET 150 punkte nustatyta daugelis draudimų dėl sustojimo ar stovėjimo: draudimas stovėti skiriamojoje juostoje, ant tiltų, viadukų, pėsčiųjų perėjos ir t. t., tačiau stovėjimą draudžiantys ženklai kiekvienu atveju nėra statomi. Kelių eismo taisykles privalančiam išmanyti vairuotojui šie draudimai turi būti žinomi ir be kelio ženklų. Pažymėtina, kad vien aplinka, t. y. einantis šaligatvis už pėsčiųjų perėjos, leidžia suvokti, kad būtent nurodytoje vietoje, kurioje stovėjo pareiškėjo R. N. vairuojamas automobilis, yra neleistina stovėjimo ir sustojimo vieta. Taigi konstatuotina, jog R. N. vairuojamas automobilis buvo pastatytas ir stovėjo toje vietoje, kurioje negalėjo sustoti bei stovėti pagal KET reikalavimus, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo atstovo skunde nurodytais argumentais dėl pažeidimo fakto.

14. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad pirmiau paminėtos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog būtent R. N. padarė pirmiau aptartą administracinį nusižengimą. Nors apeliaciniame skunde pareiškėjo atstovas teigia, kad iš pateiktų įrašų neįmanoma identifikuoti asmens, vairavusio minėtą transporto priemonę bei nurodo, kad pažeidimo metu automobilį vairavo (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, aukštesniojo teismo vertinimu, tokie argumentai yra laikytini R. N. gynybine versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, todėl jie atmetami. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai aptarė apelianto nurodomas aplinkybes, o vien tai, kad teismo padarytos išvados yra priešingos pareiškėjo nuomonei arba iš esmės jam nepalankios, neleidžia konstatuoti, jog teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Negalima sutikti ir su skunde nurodyta aplinkybe, kad iš vaizdo įrašo iškarpų neįmanoma nustatyti asmens tapatybės, o tai, kad S. I. matė pravažiuojantį R. N., nėra jokių objektyvių duomenų. Šiuo aspektu aukštesnysis teismas pažymi, kad S. I. identifikavo R. N. kaip asmenį, vairavusį transporto priemonę, ne vien iš vaizdo įrašų, tačiau praėjus kelioms minutėms po to, kai užfiksavo stovinčią transporto priemonę neleistinoje vietoje, matė R. N., vairuojantį tą pačią transporto priemonę, 3–4 metrų atstumu. Nors minimos fotonuotraukos pačios savaime galimai ir neatskleistų padaryto nusižengimo esmės, tačiau jos, vertinamos visumoje su Institucijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo specialisto S. I. tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis ir skyriaus vedėjui A. D. pateiktame paaiškinime, kurį teikdamas S. I. buvo įspėtas dėl melagingų parodymų davimo pagal ANK 224 straipsnio 2 dalį, leidžia daryti išvadą, jog nusižengimo padarymo faktas nekelia jokių abejonių ir yra neginčijamai įrodytas byloje esančių įrodymų bei duomenų visuma. Vertinant aukščiau išdėstytus duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis dėl pažeidėjo kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimu ir konstatuoja, kad pažeidėjo kaltė dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo yra tinkamai įrodyta, todėl naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo.

15. Procesiniam sprendimui neturinčiais įtakos laikytini ir apelianto teiginiai, jog nagrinėjamu atveju buvo nesilaikoma procesinių normų, kadangi protokolas ir nutarimas surašyti R. N. fiziškai nedalyvaujant, todėl, remiantis ANK 611 straipsnio 2 dalimi, administracinio nusižengimo protokolas turėjo būti siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui). Vadovaujantis bylai reikšmingu laiku galiojusia ANK 611 straipsnio 1 dalies redakcija, kai ANK 417 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui), o jei transporto priemonės savininkas (valdytojas) juridinis asmuo, surašomas ir siunčiamas juridinio asmens vadovui. Jei administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo (nutarimo) išsiuntimo dienos pranešti institucijai (institucijos teritoriniam padaliniui), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą, jos nurodytu būdu duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, arba institucijai pareikalavus atvykti į instituciją (institucijos teritorinį padalinį), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą. Nagrinėjamu atveju matyti, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, jog ANK 611 straipsnio 2 dalis nebuvo pažeista, kadangi R. N. darant pažeidimą užfiksavo Institucijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiasis specialistas S. I., kuris gerai pažįsta R. N., kaip žinomą (duomenys neskelbtini) verslininką, o peržiūrėjus vaizdo įrašus matyti, kad būtent R. N. iki pažeidimo užfiksavimo paliko automobilį stovėti neleistinoje vietoje ant šaligatvio, o po pažeidimo užfiksavimo, įsėdo į automobilį ir nuvyko į savo įmonės būstinę, todėl nebuvo pagrindo R. N., kaip įmonės direktoriui, siųsti pranešimą, kad šis nurodytų asmenį, kuris naudojosi automobiliu nusižengimo padarymo metu, kai šis asmuo, R. N., pats buvo užfiksuotas kaip asmuo, padaręs administracinį pažeidimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, pritartina žemesniojo teismo pozicijai, kad esant šioje byloje nustatytų aplinkybių visumai, papildomas pranešimo siuntimas įmonės direktoriui būtų perteklinis susirašinėjimas, todėl R. N. buvo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį nepažeidžiant procesinių normų. Kaip teisingai pažymima Institucijos atsiliepime, ANK 611 straipsnio 2 dalyje nurodyta pareiga Juridinio asmens vadovui pranešti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, o ne pareiga nusižengimą tiriančiam pareigūnui pranešti juridinio asmens vadovui apie ANK 611 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą.

16. Nėra pagrindo pritarti ir apeliacinio skundo argumentams, kad neva skundžiamos nutarties priimtam sprendimo teisėtumui turi įtakos joje esančios rašybos, skyrybos klaidos ar, kad buvo pasiremta neaktualia ANK redakcija. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs R. N. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis vien tik pareiškėjo atstovo apeliaciniame skunde pateiktais, tačiau jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes teisinio pagrindo nėra. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. Jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi pareiškėjas, nesudaro pakankamo pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutartį.

17. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pažeidimų dėl administracinės nuobaudos skyrimo, nenustačius nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta nuobauda, kurios dydis atitinka ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkį. Kadangi administracinėn atsakomybėn patrauktas R. N. neginčija jam paskirtos administracinės nuobaudos, apygardos teismas plačiau dėl to nepasisako.

18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. liepos 5 d. nutartis, kuria paliktas nepakeistas Institucijos 2023 m. vasario 17 d. nutarimas, yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

19. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo atstovo apeliacinis skundas netenkinamas, skunde pateiktas prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo taip pat netenkinamas ir dėl jo plačiau nepasisakoma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. liepos 5 d. nutartį nepakeistą ir R. N. atstovo advokato Audriaus Pėstininko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.