Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-05-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-2801-1078/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-05-31
Bylos Nr.
A6.-2801-1078/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02149-2019-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ieva Narbutaitė
Pažeidėjas
M. A.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A6.-2801-1078/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02149-2019-9Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. gegužės 31 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,sekretoriaujant Valentinai Solovejienei,

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. A. (M. A.)

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. A. įgaliotai atstovei advokato padėjėjai G. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. A. savo neveikimu pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) teisių interesus: jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas 302552089, registracijos adresas Laisvės pr. 60, Vilnius (toliau – Bendrovė), vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei turimus įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, privalėdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, t. y. nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. A. atstovė nurodė, kad, nors su inkriminuojamu nusižengimu sutinka, tačiau pažymi, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-1573-270/2019, M. A. jau buvo nubaustas už analogiško nusižengimo padarymą, todėl šioje byloje M. A. paskyrus nuobaudą būtų pažeistas draudimo bausti už tą patį principas.

VMI 2019 m. balandžio 26 d. pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodyta, kad VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2019 m. balandžio 8 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 32 951,16 EUR, iš kurių: 16,92 Eur vykdomieji dokumentai, 146 Eur mokestis už aplinkos teršimą, 1 512,41 Eur gyventojų pajamų mokestis, 5 900 Eur Pelno mokestis, 9718,00 Eur šio mokesčio avansas ir 128,70 šio mokesčio delspinigiai, 15 421,90 Eur pridėtinės vertės mokestis ir 107,23 Eur šio mokesčio delspinigiai. VMI bendrovės atžvilgiu vykdė nepriemokos išieškojimo veiksmus, nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 14 d., priimant nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos ir sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš mokesčio mokėtojo. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi iškėlė Bendrovei bankroto bylą pagal VMI pareiškimą. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2017 m. spalio 31 d. iki 2019 vasario 12 d. dėl pridėtinės vertės mokesčio, pelno mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio, mokesčio už aplinkos teršimą ir vykdomuosius dokumentus. Bendrovė VĮ „Registrų centras“ neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų nuo 2016 metų. Kad bendrovė nemoki patvirtino ir tai, kad mokesčių administratoriui nepavyko išieško UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinės nepriemokos, VMI prie FM duomenimis, bendrovė neturi jokių įdarbintų darbuotojų. Antstolės Daivos Prunskienės 2019 m. vasario 12 d. pažymoje Nr. 0068/18/01191 Reg. Nr. SD-240 nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, kredito įstaigose piniginių lėšų nėra, registracijos adresu Laisvės per. 60, Vilniuje, veiklos nevykdo.

VMI pareiškime nurodytas aplinkybes dėl Bendrovės mokestinių nepriemokų VMI, duomenis dėl Bendrovės turto ir Bendrovės vadovo patvirtina kartu su pareiškimu pateikti mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašai (b. l. 6-33).

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. nutarimo, priimto administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-1573-270/2019, nustatyta, jog M. A. šiuo nutarimu buvo nubaustas už tai, jog žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tikrinamuoju laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-08-31, Bendrovė būdama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) skolininke, tai yra turėdama 32820,85 Eur mokestinę nepriemoką, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais. Taigi, mokėdama kitiems kreditoriams tuo pačiu metu būdama skolinga valstybės (savivaldybės) biudžetui, Bendrovė pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir taip pažeidė kreditoriaus VMI interesus. Nutarime nurodoma, jog posėdžio metu M. A. kaltę pripažino ir paaiškino, jog šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ruošiama iškelti bankroto bylą.

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).

Nagrinėjamu atveju ginčo teisiniams santykiams yra aktualios ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatos, kur nustatyta kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda tik tada, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei įmonės dalyviai per numatytus terminus nesiima priemonių įmonės mokumui atkurti. Taigi norint patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnio 1 dalį įmonės vadovą ar kitą atsakingą asmenį už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymą būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: 1) tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; 2) nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 3) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-56-332/2018).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas M. A. buvo Bendrovės direktorius nuo 2010 m. spalio 4 d. iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui dienos. VMI pareiškimas, VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašai, patvirtina, kad Bendrovė nuo 2017 m. spalio 31 d. turi mokestinę nepriemoką, iš viso Bendrovės nepriemoka sudaro 32715,23 Eur. Iš į bylą pateiktų Nurodymų nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos, matyti, jog, atsižvelgiant į Bendrovės mokestinę nepriemoką, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 31 d. iki 2019 m. vasario 14 d. buvo priimti sprendimai dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš Bendrovės sąskaitų, taip pat buvo priimtas Sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės turto, tačiau iš į bylą pateikto antstolės D. Prunskienės kontoros rašto matyti, jog Bendrovė neturi Bendrovės vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kredito įstaigose piniginių lėšų nerasta, o pati Bendrovė jokios veiklos nevykdo. Administracinėn atsakomybėn traukiamam M. A. apie Bendrovės įsiskolinimą VMI buvo žinoma, nes jis tuo laikotarpiu buvo Bendrovės vadovas. Minėti įrodymai, taip pat kiti byloje esantys įrodymai, patvirtina tai, kad Bendrovė negalėjo ir ateityje negalės atsiskaityti su savo kreditoriumi – VMI, neturėjo jokio turto ir lėšų, todėl yra nemoki. Bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Bendrovė VĮ „Registrų centras“ nebuvo teikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už vėlesnius nei 2016 metus. Apie tai, kad Bendrovė neturi piniginių lėšų ir galimybių atsiskaityti su kreditoriais, bei, kad Bendrovėje dar iki 2019 m. kovo 27 d. buvo susidariusi tokia situacija, kuomet vadovui kyla pareiga inicijuoti Bendrovės bankroto bylos iškėlimą, buvo žinoma administracinėn atsakomybėn traukiamam M. A., patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. nutarime nurodytos aplinkybės. Nepaisant to, jog minėtu Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu M. A. buvo nubaustas už kreditorių teisių pažeidimą, pasireiškusį kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimu, tačiau net ir po šio nutarimo M. A. neatliko jokių veiksmų, siekdamas įgyvendinti savo, kaip vadovo, pareigą inicijuoti bankroto bylos iškėlimą.

Taigi, įvertinus išvardintus įrodymus, darytina išvada, kad UAB „Adresta“ nuo 2017 m. spalio 31 d. (kai Bendrovės skola VMI buvo 2742 Eur), buvo nemoki. Pareiškime nurodyti duomenys, jog 2019 m. balandžio 12 d. VMI pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. eB2-3143-934/2012) VMI pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo buvo priimtas, taip pat patvirtina tai, kad pareiškimą teismui dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo pateikė būtent ne Bendrovės vadovas (M. A.), o VMI, t. y. Bendrovės kreditorė. Tačiau VMI minėtą pareiškimą pateikė teismui jau po to, kai Bendrovės vadovas nebuvo įvykdęs ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos per nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, kai Bendrovė negalėjo ir ateityje nebūtų galėjusi atsiskaityti su kreditoriumi VMI ir ši dar nebuvo pateikusi teismui pareiškimo dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. Byloje nėra duomenų, kad kiti Bendrovės kreditoriai būtų pateikę teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei nuo tada, kai Bendrovė negalėjo atsiskaityti bent su vienu savo kreditoriumi ir tapo nemoki iki tada, kai suėjo ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytas 5 dienų terminas po to, kai Bendrovė tapo nemoki, per kurį Bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. Byloje taip pat negauta duomenų apie tai, kad Bendrovės dalyviai per nustatytus terminus būtų ėmęsi priemonių Bendrovės mokumui atkurti.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Bendrovės vadovas M. A., žinodamas, jog jo vadovaujama Bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką VMI ir dėl Bendrovės nemokumo negalėjo su VMI atsiskaityti, Bendrovės dalyviams nesiėmus priemonių Bendrovės mokumui atkurti, nei per ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytą ne vėlesnį kaip 5 dienų terminą nuo Bendrovės nemokumo atsiradimo dienos, nei vėliau nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, kai per minėtą terminą nė vienas Bendrovės kreditorius taip pat nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, pažeidė kreditoriaus – VMI interesus.

Taigi M. A. veika atitinka administracinio nusižengimo – kreditoriaus teisių pažeidimo sudėtį, nes jis nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, todėl jo veika kvalifikuotina pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

Dėl nuobaudos paskyrimo

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu), į šio nusižengimo padarymo aplinkybes, taip pat į tai, jog M. A. atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad M. A. pripažįsta, kad savalaikiai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo, taip pat į tai, kad nenustatyta M. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens asmenybę. Kartu, teismas pažymi, jog, nors administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog M. A. buvo nubaustas už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. nutarimu, šioje byloje jis yra traukiamas atsakomybėn antrą kartą už tą pati nusižengimą, tačiau su tokia pozicija nesutiktina. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos ir eilės pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais). Šio nusižengimo sudėtis yra formali, jo objektyvieji požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardintų alternatyvių veikų padarymą (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-179-574/2019). Minėtu teismo 2019 m. kovo 27 d. nutarimu M. A. buvo nubaustas už tai, kad pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą, šioje byloje jis visgi traukiamas administracinėn atsakomybėn už savalaikio bankroto procedūros neinicijavimą, t. y. kreditorių teisių pažeidimą padarytą iš esmės jau kitais veiksmais (neveikimu), o asmens nubaudimas už kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo pažeidimą jo neatleidžia nuo prievolės vykdyti ir kitas pareigas kreditoriui. Kita vertus, atsižvelgtina ir į tai, jog iš VMI prašymo pradėti administracinę teiseną, akivaizdu, kad kreditoriui apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki buvo akivaizdu dar iki ankstesnės bylos M. A. atžvilgiu inicijavimo, todėl teismui nėra suprantama, kodėl esant akivaizdžioms aplinkybėms, jog VMI kaip kreditoriaus interesai yra pažeidžiami tiek pažeidžiant kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą, tiek savalaikiai nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, buvo inicijuotos dvi atskiros bylos per ganėtinai trumpą laiką, nenurodant šių aplinkybių viename pareiškime, ir taip užkertant galimybę asmeniui taikyti ANK 38 straipsnio nuostatas subendrinant jam skiriamas nuobaudas. Įvertinęs visas šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis bus pasiekta paskyrus M. A. švelnesnę administracinę nuobaudą negu ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta (ANK 34 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. A. (M. A.) pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, skirti jam įspėjimą.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Narbutaitė