Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-03-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-1573-270/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-03-27
Bylos Nr.
A6.-1573-270/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01029-2019-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Olegas Zaicevas
Pažeidėjas
M. A.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A6.-1573-270/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01029-2019-5Procesinio sprendimo kategorija: 7.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. kovo 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas,sekretoriaujant Rūtai Purickaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. A.,

nedalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. A. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė), į. k. (duomenys neskelbtini), vadovas, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y., kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tikrinamuoju laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-08-31, Bendrovė būdama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) skolininke, tai yra turėdama 32820,85 Eur mokestinę nepriemoką, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais. Taigi, mokėdama kitiems kreditoriams tuo pačiu metu būdama skolinga valstybės (savivaldybės) biudžetui, Bendrovė pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir taip pažeidė kreditoriaus VMI interesus. Šiais veiksmais įmonės vadovas padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. A. kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino visiškai ir dėl to labai gailisi. Paaiškino, jog šiuo metu UAB (duomenys neskelbtini) ruošiama iškelti bankroto bylą. Asmeninės mėnesio pajamos – 540 Eur. Turi du mažamečius vaikus.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje yra numatyta juridinių asmenų vadovų ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai.

Motyvuojamoji dalis

CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio pirmą dalį – skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to vykdytini atsiskaitymai pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Bendrovės vadovas M. A., žinodamas įmonės finansinę padėtį, tai, kad įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio reikalavimų. Kadangi prioritetas šiuo atveju buvo teikiamas atsiskaitymui su kitais asmenimis ir įstatymo reikalavimų nesilaikyta, įmonės vadovas M. A. kaip atsakingas asmuo padarė nusižengimą, numatytą ANK 120 str. 1 d. Be jo paties paaiškinimų teisme, jo kaltę patvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga: Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašai, Operatyvaus patikrinimo pažyma, bankų sąskaitų išrašai, taip pat kiti byloje esantys duomenys. Šių byloje esančių įrodinėjimo priemonių, kurias teismas pripažįsta įrodymais, pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa tarpusavyje, patvirtina, papildo viena kitą ir leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ANK 120 str. 1 d. numatyti administracinio nusižengimo sudėties požymiai.

M. A. teismo posėdžio metu iš esmės neginčijo, jog pažeidimas padarytas, dėl situacijos išreiškė gailestį ir teismas tai pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas M. A. nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas nusižengimas susijęs su kreditorių teisių pažeidimu), bendras M. A. nurodytas aplinkybes dėl Bendrovėje susidariusios situacijos, kaltininko kaltės formą ir rūšį (nusižengimas padarytas tiesiogine tyčia), į jo asmenybę – jauno amžiaus, duomenų apie jo ankstesnį baustumą administracine tvarka byloje nepateikta, paties nurodytą finansinę padėtį, į tai, kad turi du mažamečius vaikus. Atsižvelgiant į tai, M. A. skirtina minimali ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. A. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, paskirti 1400 Eur dydžio baudą.

Vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi paskirtos 1400 Eur baudos mokėjimą išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų vieną iš sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą – 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį (A6.-1573-270/2019).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Olegas Zaicevas