Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: jis, 2020 m. balandžio 22 d. apie 10.20 val., namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kieme, vairuodamas automobilį „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į kieme stovėjusį I. P. automobilį „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir apgadino šio automobilio dešinį šoną, po ko, nelaukdamas nei I. P., nei policijos pareigūnų, kad būtų nustatytos eismo įvykio aplinkybės, toje pačioje vietoje, sėdėdamas automobilyje, vartojo alkoholį, kol apie 11.30 val. jo iškvėptame ore policijos pareigūnai nustatė 2,92 promilių etilo alkoholio koncentraciją, t. y. šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Įtariamojo laikino sulaikymo protokolas ir nutarimas paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį patvirtina, kad A. V. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020-04-22 11.30 val. iki 2020-04-23 12.01 val. (b. l. 66, 67).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Visų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje aprašytų alternatyvių veikų tiesioginis objektas yra transporto eismo saugumas.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog A. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2020-04-22 apie 10.20 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, vairuodamas automobilį „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į kieme stovėjusį I. P. automobilį „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino, po ko nelaukdamas nei I. P., nei policijos pareigūnų, toje pačioje vietoje, sėdėdamas automobilyje, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kol apie 11.30 val. jo iškvėptame ore policijos pareigūnai nustatė 2,92 promilių girtumą.

Kaltinamasis A. V. teismo posėdyje savo kaltę pagal prokuroro pakeistą kaltinimą pripažino, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina kitų byloje surinktų įrodymų visuma: liudytojų policijos pareigūnų M. M. ir M. S. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, tarnybiniai pranešimai, liudytojų I. P. ir A. Š. parodymai, vairuotojo blaivumo patikrinimo rezultatai, įvykio registracijos duomenys, BPC garso įrašas bei iš policijos pateiktas vaizdo įrašas ir jo apžiūros protokolas. Šie įrodymai sutampa dėl esminių įvykio aplinkybių, vieni kitus papildo ir pagrindžia A. V. veiksmų priešingumą baudžiamojo įstatymo nustatytiems draudimams.

A. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis, būdamas transporto priemonės vairuotoju, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.

A. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. V. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir paskirti laiduotoju jo sutuoktinę L. V.. Savo rašytiniame prašyme dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. V. nurodė, jog kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, anksčiau nebuvo teistas, savo elgesį vertina neigiamai, suvokia padarytos veikos padarinius ir įsipareigoja laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų (b. l. 139).

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai (kasacinė nutartis Nr. 2K-86-895/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

A. V. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, jis anksčiau neteistas, naujų ikiteisminių tyrimų nėra pradėta, administracine tvarka baustas 3 kartus už kelių eismo taisyklių pažeidimus (greičio viršijimą), baudas sumokėjo, viena nuobauda galioja, administraciniai pažeidimai nebuvo šiurkštūs. Kaltinamasis nedirba, yra (duomenys neskelbtini), nurodė, kad turi sveikatos problemų (neįgalumo neturi), kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, savo elgesį vertina neigiamai, jo veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, klausimo dėl žalos atlyginimo byloje nėra (žalą dėl apgadinto „Toyota“ automobilio atlygino draudimas). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad A. V. padarė išvadas, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018).

L. V., kurią prašoma paskirti laiduotoja, yra kaltinamojo sutuoktinė, jie gyvena santuokoje (duomenys neskelbtini) metus, vienas kitą gerai pažįsta, juos sieja tarpusavio supratimas, pagarba ir pasitikėjimas. L. V. turi nuolatinį darbą, darbe charakterizuojama teigiamai, yra neteista, vieną kartą 2018 metais bausta administracine tvarka už nešiurkštų KET pažeidimą (greičio viršijimą), galiojančių nuobaudų neturi. Todėl, įvertinęs L. V. asmenybę, jos vertybinę orientaciją ir tarpusavio santykius, teismas mano, kad ji gali būti pavyzdžiu ir daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, todėl yra verta teismo pasitikėjimo būti laiduotoja.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. V. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą. Šiuo atveju pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Prokuroras prašė taikyti kaltinamajam A. V. baudžiamojo poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 metų laikotarpiui (BK 68 str.) ir turto (automobilio „Peugeot“ vertę atitinkančios pinigų sumos su PVM – 2210 eurų) konfiskavimą (BK 72 str. 5 d.). Nurodė, kad inkriminuotas nusikaltimas yra susijęs su transporto priemonės vairavimu ir vairuotojo teisės bei pareigos nebuvo išnykę iki to momento, kol atvyko policija fiksuoti eismo įvykį.

Gynėjas nurodė, jog baudžiamojo poveikio priemonės negali būti skiriamos, nes A. V. padaryta nusikalstama veika nėra susijusi su teisės vairuoti transporto priemones panaudojimu, o automobilis nebuvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas BK 72 straipsnio prasme. Automobilis, kuriame kaltinamasis vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, neatitinka konfiskuotino turto sąvokos, todėl ir taikyti turto konfiskavimą nėra teisinio pagrindo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmenims gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (2019-01-11 įstatymo Nr. XIII-1929 redakcija, įsigaliojo nuo 2019-04-01) atsako ne tik tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, tačiau ir tas, kas vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Minėtame baudžiamojo įstatymo straipsnyje nustatyta nusikalstama veika yra kėsinamasi į transporto eismo saugumą, t. y. tokį transporto priemonių eismo teisinį sureguliavimą, kuris užkerta kelią fizinei ar turtinei žalai padaryti. BK 281¹ straipsnyje nustatyti nusikaltimai kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę. Alkoholio vartojimo po eismo įvykio, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, kriminalizavimas susijęs su griežtesne atsakomybe už KET pažeidimus ir atsakomybės neišvengiamumo principo užtikrinimu (Vilniaus apygardos teismo 2020-06-30 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-315-908/2020).

Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 221 punkte nustatyta, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Analogiška nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 30 straipsnio 4 punkte.

Pagal teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas nusikaltimą transporto eismo saugumui padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–85/2010, 2K-593/2011, 2K-219/2011 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. V. vairuodamas automobilį sukėlė eismo įvykį, po ko, sėdėdamas automobilyje vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 2,92 promilių neblaivumas (sunkus girtumo laipsnis), t. y. jis nesilaikė KET 221 punkto reikalavimų, numatančių pareigą su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams, tame tarpe ir vairuotojams, iškart po eismo įvykio nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimus A. V. neabejotinai žinojo, ką pats patvirtino teismo posėdyje bei nurodė, kad turi beveik (duomenys neskelbtini) metų vairavimo stažą, darytina išvada, kad jo veiksmai buvo tyčiniai ir buvo nukreipti prieš transporto eismo saugumą. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kurio terminas mažesnis už tokios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkį. Specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuotinas nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo ir specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2020-04-23 (b. l. 69, 73).

Nors A. V. ir jo gynėjas prašė šios baudžiamojo poveikio priemonės netaikyti, motyvuojant tuo, kad vairuotojo pažymėjimas yra labai reikalingas, reikia uždirbti šeimai lėšų, mokėti kreditus, tačiau pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas atsakomybę tam, kas vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas ir pripažindamas tokias veikas nusikalstamomis, tuo pabrėžė veikos sunkumą ir jos galimų pasekmių reikšmę visuomenėje, todėl sprendžiant šios poveikio priemonės taikymo klausimą, vadovautis kaltinamojo asmeniniais interesais, sumenkinant visuomenės saugumo svarbą, nėra objektyvaus pagrindo.

BK 72 straipsnis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-122-699/2018, 2K-133-719/2018, 2K-134-1037/2018, 2K-186-942/2018).

Nagrinėjamu atveju A. V. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį yra pripažintas kaltu dėl to, kad vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. A. V. nėra kaltinamas tuo, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, todėl nėra pagrindo teigti, kad jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu. Dėl to kelių transporto priemonė nepripažintina nusikalstamos veikos padarymo priemone, atitinkančia konfiskuotino turto pagal BK 72 straipsnį požymius, todėl nei transporto priemonė, nei jos vertę atitinkanti pinigų suma nekonfiskuotina. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (pvz., Vilniaus apygardos teismo baudžiamosios bylos Nr. 1A-168-312/2020, 1A-315-908/2020).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. V. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bausmė jam neskiriama, teistumas neatsiranda, t. y. sankcijos dėl savo neteisėtų veiksmų jis realiai nepatiria, transporto priemonė ar jos vertė nekonfiskuojama, laidavimas skiriamas be užstato, todėl, siekiant išvengti nebaudžiamumo nuostatų formavimosi, taisomai veikti kaltinamąjį, kad jis laikytųsi kelių eismo taisyklių ir nepažeidinėtų įstatymų, jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, jos dydį nustatant artimą minimaliam – 20 MGL (1000 Eur), įpareigojant sumokėti šią įmoką per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl kardomųjų priemonių, daiktinių įrodymų ir proceso išlaidų

Ikiteisminio tyrimo metu 2020-04-23 nutarimais A. V. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 69-75), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos ir vairuotojo pažymėjimas, saugomas prie bylos viršelio, perduotinas VĮ „Regitra“.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su BPC pateiktu pranešimo garso įrašu (b. l. 146-147) ir CD laikmena su vaizdo įrašu iš policijos vaizdo kameros (bylos galinis viršelis) – paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus materialinio aprūpinimo poskyris pateikė duomenis, kad dėl transporto priemonės „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atlikto nuvežimo ir saugojimo iki 2020-04-23 UAB „Sauda“ aikštelėje patirtos išlaidos sudaro 33,88 Eur su PVM (b. l. 48). Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir turi būti priteistos iš kaltinamojo A. V. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. V., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduoti jį laiduotojos L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti A. V. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 23 d.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu, paskirti A. V. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1000 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant sumokėti šią įmoką per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (gavėjo kodas 188604955) banko sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332, esančią banke Luminor Bank AS (mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę, asmens kodą).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi CD laikmenas su garso ir vaizdo įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Priteisti iš A. V. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 33,88 Eur proceso išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. LT32 7044 0600 0118 8548, esančią AB SEB banke, mokėjimo pavedimo laukelyje „mokėjimo paskirtis“ nurodant automobilio valstybinį numerį ir vardą, pavardę.

Išaiškinti A. V., kad: 1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; 2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti L. V., kad ji, kaip laiduotoja, turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.