Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Daina Knezevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „C. V. I. G.“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „M. b. A.“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė ADB „C. V. I. G.“ ir draudėja A. R. 2022 m. rugpjūčio 3 d. sudarė Gyventojų turto draudimo polisą, draudimo liudijimo Nr. 220 0246131, pagal kurį, laikotarpiui nuo 2022 m. rugpjūčio 6 d. iki 2023 m. rugpjūčio 5 d. buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2022 m. lapkričio 22 d. per nesandarias bendrojo naudojimo išorines daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), konstrukcijas, prasiskverbęs vanduo apgadino minėtą ieškovės apdraustą butą. Draudimo sutarties pagrindu ieškovei, kaip šio turto draudikui, atsirado pareiga atlyginti dėl prasiskverbusio vandens atsiradusią žalą, todėl ji, atlikusi žalos sureguliavimą, išmokėjo buto draudėjai 500,00 Eur draudimo išmoką. Atsakovė UAB „M. b. A.“ draudžiamojo įvykio metu buvo atsakinga už daugiabučio namo bendrojo naudojimo išorinių konstrukcijų priežiūrą, ir, kadangi ji šią pareigą atliko netinkamai, būtent iš atsakovės ieškovė turi teisę reikalauti išmokėtos turto draudėjai sumos.

Civilinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Byloje kilo ginčas, ar atsakovė, būdama gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore, yra atsakinga už žalos atlyginimą ieškovei, kuri draudėjai išmokėjo draudimo išmoką už buto, esančio (duomenys neskelbtini), draudiminį įvykį. Ieškovė ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindžia atsakovės neveikimu, jog ji, neįvykdžius pareigos – neužtikrinus, kad išorinės daugiabučio namo konstrukcijos (stogas) nepadarytų žalos, t. y. žinodama apie administruojamo daugiabučio stogo trūkumus, nesiėmė reikiamų veiksmų dėl jų šalinimo, dėl ko buvo padaryta žala butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu atsakovės teigimu, ji nėra atsakinga dėl draudėjos butui kilusios žalos atlyginimo, kadangi šio turto apgadinimas įvyko dėl natūralaus daugiabučio stogo nusidėvėjimo, atsiradusio oro sąlygų įtakoje.

Taigi tarp bylos šalių nėra ginčo, kad statinio, esančio (duomenys neskelbtini), administratore paskirta atsakovė, kuri prižiūrėjo jos administruojamo statinio bendrojo naudojimo objektą – stogą. 2022 m. lapkričio 22 d. buvo apgadintas butas, esantis (duomenys neskelbtini), dėl vandens pratekėjimo per stogą. Šio fakto šalys taip pat neginčija, jį patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai: draudėjos 2022 m. gruodžio 14 d. pranešimas apie žalą turtui, kuriame nurodyta, kad „prakiurus namo stogui vanduo pradėjo skverbtis į kambarį. Pranešiau namą administruojančiai įmonei, nustatė stogo gedimą“; bei eksperto surašytas turto apžiūros aktas, kuriame užfiksuota, kad įvykis, kurio metu buvo apgadintos buto kambario lubos, sienos ir grindys, įvyko dėl tikėtino vandens drėgmės prasiskverbimo per stogo konstrukcijas. Apgadintas butas laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 6 d. iki 2023 m. rugpjūčio 5 d. buvo apdraustas ieškovės 2022 m. rugpjūčio 3 d. gyventojų turto draudimo polisu, draudimo liudijimo Nr. 2200246131, sudarytu tarp jos ir draudėjos A. R., kurio pagrindu ieškovė apskaičiavo ir 2022 m. gruodžio 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. CL22 60492 draudėjai dėl įvykusio įvykio išmokėjo 500,00 Eur draudimo išmoką žalai atlyginti.

Dėl civilinės atsakomybės ir žalos atlyginimo

Gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektai priklauso šio namo butų savininkams (CK 4.82 straipsnio 1 dalis), kurie proporcingai savo namo daliai privalo apmokėti išlaidas namui išsaugoti ir išlaikyti, nustatyta tvarka mokėti mokesčius, kitas įmokas ir rinkliavas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis), reguliariai kaupti lėšas, skirtas namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (CK 4.82 straipsnio 4 dalis). Daugiabučio namo administratorius tuo atveju, kai bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, veikia pagal savivaldybės patvirtintus nuostatus, turtą jis administruoja CK 4.240 straipsnio, nustatančio paprastojo administravimo turinį, pagrindu, jo veiklai mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos (CK 4.84 straipsnio 2, 3, 6 dalys). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis). Pagal Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Administratorius, be kita ko, turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, pagal kompetenciją kontroliuoti, kaip patalpų savininkai laikosi privalomųjų reikalavimų, ir teikti atitinkamoms institucijoms pasiūlymus dėl asmenų, pažeidusių nustatytus reikalavimus, patraukimo atsakomybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12,2013, 2014 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014).

Privalomieji reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinta Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“. Žalos padarymo metu galiojusioje STR redakcijoje 1.07.03:2017 numatyta, kad bendrojo naudojimo objektų valdytojas – daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų įsteigta bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, valdantys bendrojo naudojimo objektus (10.3. punktas), o daugiabučių namų techninės priežiūros darbams priskiriami 13 punkte nurodyti darbai, t. y. mažinant ardančiuosius klimato (vėjo, lietaus, drėgmės, temperatūrinių pokyčių, saulės radiacijos) poveikius, būtina prižiūrėti, kad:

13.1. būtų tvarkingi išorės atitvarų (sienų, stogų, cokolių ir kita), pamatų ir kitų konstrukcijų drėgmę izoliuojantys įrenginiai (izoliacija, drenažiniai sluoksniai ir kita);

13.2. būtų tvarkingi įrenginiai, skirti vandens pašalinimui nuo statinių ir jų konstrukcijų (apskardinimai, latakai, lietvamzdžiai, įlajos, nuogrindos ir kita);

13.3. nesikauptų sniegas ir ledas prie sienų, švieslangių, langų ir kitų atitvarų vertikaliųjų paviršių, o, jam susikaupus, pašalinti nuo šio paviršiaus toliau nei 2 m atstumu;

13.4. liūčių metu ir tirpstant sniegui ar ledui nesusidarytų vėjo blaškomi vandens srautai, šlakstantys statinių atitvaras ar kitas konstrukcijas;

13.5. atitvarų elementų sujungimo siūlėse ir kitose vietose neatsirastų pavojingų deformacijų požymių (plyšių, apsauginių sluoksnių arba ekranų pažeidimų, drenažinių latakų ar vamzdelių užakimo ir kita);

13.6. laiku būtų pašalinti atitvarinių konstrukcijų apsauginio sluoksnio erozijos židiniai, ypač vyraujančiųjų vėjų kryptimis;

13.7. žiemos metu neperšaltų konstrukcijos.

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK teisės normas, kuriose nurodyta, kad civilinei atsakomybei atsirasti yra privalomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalą padariusio asmens kaltė. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta griežtoji atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje Nr. 3K-7-57/2014 byloje yra išaiškinęs, kad minėtai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nustatyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, nenustatinėjant neteisėtų statinio valdytojo veiksmų ir kaltės. Minėta teismo nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų.

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, nėra ginčo, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), apgadinimo metu atsakovė buvo atsakinga už viso pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, ir kad, kaip matyti iš į bylą pateiktų buto apgadinimo fotonuotraukų, turto apžiūros akto, pranešimo apie žalą turtui, butui padaryta žala dėl pastato stogo defekto. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė privalo įrodyti buto apgadinimo/užliejimo faktą, tačiau dėl kokių priežasčių vanduo (drėgmė) prasiskverbė pro stogo konstrukcijas, ieškovė įrodinėti neprivalo. Nustačius, kad butas buvo apgadintas dėl bendrojo naudojimo objekto (pastato stogo) defekto, būtent atsakovei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. atliko bendrojo naudojimo objektų nuolatinius stebėjimus, kasmetines ir sezonines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, ir pan. Tačiau atsakovė jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos, kaip namo administratorės, tinkamą pareigų atlikimą, nepateikė. Kaip matyti iš pateiktų duomenų (2022 m. spalio 1 d. Statinio apžiūros aktas Nr. Kas13-22-1), atliekant periodinę daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūrą, buvo nustatyti stogo defektai: „Parapetų apskardinimai vietomis paveikti korozijos, netinkamo nuolydžio. Trūksta įlajų gaubtų“. Atsižvelgiant į tai, buvo rekomenduojami darbai minėtiems defektams pašalinti: „Rekomenduojama pakeisti naują parapeto skardinimą. Sumontuoti trūkstamus įlajų gaubtus“. Atsakovė į bylą nėra pateikusi jokių duomenų, kad minėti defektai buvo pašalinti, byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė iki draudiminio įvykio būtų ėmusi kokių nors efektyvių veiksmų, susijusių su namo stogo remontu, atliktais darbais, po kurių namo stogas taptų nepralaidus, ar teikusi informaciją gyventojams būtų organizavusi gyvenamojo namo susirinkimus ar balsavimus raštu, siūlydama remontuoti nusidėvėjusias stogo konstrukcijas, ar pan. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, jog nustatyti stogo defektai nebuvo pašalinti. Teismo vertinimu, atsakovės į bylą pateikti kiti įrodymai – Gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalas – neįrodo aplinkybių šalinančių jos atsakomybę, priešingai, jame užfiksuoti minėtame 2022 m. spalio 1 d. Statinio apžiūros akte pastebėti stogo defektai bei rekomenduojami darbai defektams šalinti, tačiau žymoje „Atlikti darbai ir jų įvykdymo data“ nepaminėti jokie atlikti stogo defektų šalinimo darbai. Taigi atsakovė, kaip namo administratorė, dar iki žalos atsiradimo vadovaudamasi įstatymų reikalavimais turėjo pareigą imtis veiksmų ir administruojamąjį namą privalėjo nuolat stebėti, atlikti patikrinimus, spręsti pastebėtų trūkumų šalinimą, ir kt., tačiau, kad šias savo pareigas atsakovė atliko tinkamai, į bylą patvirtinančių įrodymų nėra pateikta (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kvestionuotini atsakovės argumentai, kad žala butui buvo padaryta dėl visiškai nuo jos nepriklausiusių priežasčių, dėl kurių atsiradimo ji nėra ir negali būti atsakinga.

Įvertinus byloje esančius duomenis, konstatavus, jog atsakovė nepateikė įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad ji savo kaip administratorės pareigas vykdė tinkamai ir laiku, darytina išvada, jog atsakovės aplaidumas šiuo atveju pasireiškė tuo, kad ji tinkamai ir laiku nepašalino daugiabučio namo stogo defektų. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog savo veiksmais atsakovė pažeidė pareigą tinkamai organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų valdymą, priežiūrą ir tvarkymą. Atsakovė, būdama gyvenamojo namo bendrojo naudojimo sistemos valdytoja, neatliko veiksmų, kuriuos turėjo atlikti, t. y. nevykdydama administratorės pareigų – nepakankamai rūpindamasi administruojamo daugiabučio namo stogu bei jo priežiūra sąlygojo žalos atsiradimą, t. y. elgėsi neteisėtai – ir tarp šio atsakovės neveikimo bei butui, esančiam (duomenys neskelbtini), padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Atsakovei buvo pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ir tvarkyti gyvenamąjį namą adresu, (duomenys neskelbtini), taigi atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip namo administratorės ir verslininkės pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl laikoma, jog atsakovė yra kalta dėl žalos atsiradimo (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis). Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Vienas tokių taikomų būdų – prarasto turto atkuriamosios vertės nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014). Kaip matyti, ieškovė sąmatoje („Nuostolio apskaičavimas“) apskaičiavo reikalingų atlikti darbų, įsigyti medžiagų padarytiems nuostoliams ištaisyti sumą, nurodytos išlaidos yra realiai tikėtinos, kadangi kiti byloje esantys įrodymai (fotonuotraukos, Turto apžiūros aktas, kt.) patvirtina, jog žala buvo realiai patirta, o atsakovė nepateikė įrodymų, argumentų, savo paskaičiavimų, paneigiančių apskaičiuotų išlaidų pagrįstumą, kad byloje esanti dėl įvykio sudaryta sąmata yra netiksli, neatitinkanti realiai padarytos žalos (CPK 178 straipsnis). Be to, šioje vietoje atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės pateiktame priede prie akto Nr. 22/220-05554 („Nuostolio apskaičiavimas“) nurodyta draudimo išmokos suma yra 1473,83 Eur, o draudėjai realiai išmokėta suma sudaro 500,00 Eur, kadangi pagal ieškovės Valdybos 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu patvirtintų Gyventojų turto draudimo taisyklių nuostatas, dėl drėgmės prasiskverbimo per išorines konstrukcijas mokama draudimo išmoka negali viršyti minėtos 500,00 Eur sumos. Darytina išvada, kad žalos dydis įrodytas ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais, o atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis prašomo priteisti žalos atlyginimo dydžio neginčijo.

Teismo vertinimu, byloje yra nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. atsakovės, kaip namo administratorės pareigų nevykdymas, žalos butui Nr. 46 atsiradimas, priežastinis ryšys tarp atsakovės neveikimo ir žalos atsiradimo bei atsakovės kaltė. Esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, atsakovė laikoma atsakinga dėl 2022 m. lapkričio 22 d. butui (duomenys neskelbtini), padarytos žalos. Įvertinus nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad ieškovė įrodė, jog dėl neatliktų namo stogo defektų šalinimo, ieškovės apdraustam turtui atsirado žala, kuri yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas. Draudžiamojo įvykio pagrindu buto draudėjai 2022 m. gruodžio 20 d. buvo išmokėta 500,00 Eur draudiminė išmoka, todėl ieškovės reikalavimas priteisti turtinės žalos atlyginimą iš atsakovės laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų

Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Ieškovė ADB „Compensa Vienna I. G.“ prašo iš atsakovės priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodytas ieškovės prašymas laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas (CPK 178, 270 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, ieškovei priteisiama iš atsakovės 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. kovo 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje rašytiniais įrodymais patvirtinta, kad ieškovė už pareikštus reikalavimus yra sumokėjusi 21,00 Eur žyminio mokesčio, todėl ši suma priteistina ieškovei iš atsakovės.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „M. b. A.“ 500,00 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. kovo 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 21,00 Eur žyminį mokestį ieškovei akcinei draudimo bendrovei ,,C. V. I. G.“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.