- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-22
- Bylos Nr.
- e2-2603-780/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00147-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka
- Ieškovas
- N. J.
- Atsakovas
- K. K.
- Advokatai
- Sigita Černienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio padidinimo pagal ieškovo N. J. ieškinį atsakovei K. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovė prašo pakeisti 2016 m. gruodžio 7 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-711-780/2016 priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovės K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą E. J. gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) kiekvieną mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki E. J. sulauks pilnametystės.
Ieškinys grindžiamas šiais ieškinyje nurodytais argumentais (t. 1, b. l. 1-4) ir ieškovo paaiškinimais teisme. Ieškovas ir atsakovė K. K. (buvusi G.) yra nepilnamečio vaiko E. J., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Lazdijų rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-711-780/2016 priteisė iš vaiko motinos išlaikymą periodinėmis išmokomis po 73 Eur kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Ieškovas nurodo, kad nuo teismo sprendimo praėjo treji metai, pasikeitė aplinkybės, išaugo vaiko poreikiai, pabrango jo išlaikymas, dėl ko turi būti peržiūrėtas išlaikymo dydis, kuris šiuo metu neatitinka įstatyme įtvirtinto proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principo. Ieškovas nurodo, kad už sūnaus maitinimą darželyje sumoka po 40 Eur per mėnesį, o maistui namuose išleidžia dar apie 60 Eur. Augančio vaiko drabužiams ir avalynei, kuriuos reikia pirkti kas sezoną, išleidžia apie 40 Eur per mėnesį. Sūnus dažnai serga ir jo vaistams bei vitaminams per mėnesį reikia apie 50-60 Eur. Vaiko higienos priemonėms išleidžia apie 30 Eur. Dar apie 30 Eur per mėnesį išleidžia apsilankymui su vaiku kine, teatre, vaikų žaidimų kambariuose ir kitoms pramogoms, nes ieškovas nenori, kad vaikas visą laiką leistų tik namuose. Gyvendamas tėvų namuose ieškovas maždaug 60 Eur per mėnesį prisideda prie būsto išlaikymo, apmokant dalį išlaidų už elektrą, vandenį. Be to, šildymui perkamos malkos, kurių pusę kainos apmoka ieškovas. Paskutinį kartą malkų šildymui su tėvais pirko už 500 Eur, o ieškovo dalis sudarė 250 Eur. Neseniai sūnui buvo taisyti dantys ir ieškovas sumokėjo 30 Eur, o dėl regėjimo gydytoja išrašė vaikui akinius, už kuriuos sumokėjo 144 Eur. Sūnus nuo rugsėjo pirmosios eis į pirmąją klasę, todėl jo poreikiams reikalingos didesnės lėšos. Ieškovas gauna vidutiniškai apie 750 Eur atlyginimą, tačiau pats sega cukriniu diabetu, todėl kasdien vartoja insuliną, perka kitus vaistus ir sveikesnį maistą. Šios papildomos išlaidos mažina jo galimybes skirti daugiau lėšų augantiems vaiko poreikiams. Be to, dėl savo sveikatos arba vaiko ligų jis neretai turi nedarbingumą ir tais laikotarpiais praranda apie ketvirtadalį savo darbo užmokesčio. Ieškovas mano, kad atsakovė neįrodė, jog ji nepajėgi mokėti iki 180 Eur padidintą išlaikymą, todėl ieškovas prašo ieškinį patenkinti, nes abiejų tėvų pareigos yra lygios.
Atsiliepimas
Atsakovė K. K. savo atsiliepime nurodė, kad į teismo posėdį atvykti negali ir prašo sprendimą priimti jai nedalyvaujant (t. 1, b. l. 56-57), apie posėdžio datą, laiką ir vietą jai pranešta ir ji patvirtino, kad šaukimą gavo (t. 1, b. l. 55), bylos nagrinėjimo atidėti neprašė, todėl byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant.
Savo atsiliepime atsakovė nesutinka su ieškiniu. Ji nurodo, kad šiuo metu nedirba, nes augina 1,5 metų dukrą, jokių pajamų negauna, todėl ją ir dukrą išlaiko jos sutuoktinis, kurio pajamos yra apie 1 550 – 1 700 Eur ir užtikrina tik pagrindines išgyventi būtinas sąlygas. Atsakovė nurodo, kad mėnesinis jų nuomos mokestis yra 546,74 Eur, paskolos už automobilį mėnesinė įmoka – 154 Eur, vyro mokama bauda – 140 Eur kas mėnesį, kasmėnesinė suma už elektrą – 55 Eur, telefonų sąskaitos – apie 100 Eur, už internetą moka po 50 Eur, draudimo už automobilį suma – 87,53 Eur per mėnesį, kuro išlaidos į/iš darbo – apie 200 Eur per mėnesį. Kas mėnesį jų trijų asmenų šeimai pragyventi lieka apie 300 Eur. Į šią sumą įeina ir maistas, ir sauskelnės vaikui, rūbai bei avalynė pagal sezoną. Todėl, kol atsakovė yra motinystės atostogose ir negali savęs išlaikyti, ji nesugebėtų mokėti ieškovo reikalaujamos 180 Eur dydžio sumos. Atsakovė nurodo, kad sutiktų sudaryti taikos sutartį, jeigu ieškovas sumažintų reikalaujamą sumą iki 100 Eur per mėnesį (t. 1, b. l. 56-57).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje nustatyta, kad prieš du su puse metų nepilnamečiui ieškovo ir atsakovės sūnui E. J. iš atsakovės priteisto 73 Eur per mėnesį išlaikymo dydžio akivaizdžiai nepakanka padidėjusiems vaiko poreikiams patenkinti, todėl priteisto išlaikymo dydis padidintinas, tačiau atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį ir proporcingumo tarp vaiko poreikių ir atsakovės turtinės padėties principą, didintinas mažesne dalimi nei prašo ieškovas.
Šios teismo išvados grindžiamos šiais, byloje esančiais, įrodymais ir teismo motyvais.
Žemesnės instancijos teismas
Lazdijų rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-711-780/2016 patvirtina, kad iš vaiko motinos K. G. (dabartinė pavardė K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūmui E. J. po 73,00 Eur (septyniasdešimt tris eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išlaikymą išieškant vaiko tėvui N. J. ir pavedant jam šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise (t. 1, b. l. 10-18). Iš Lazdijų r. (duomenys neskelbtini) mokyklos pažymos matyti, kad šalių sūnus E. J. mokosi šios mokyklos priešmokyklinėje klasėje (b. l. 19). Iš UAB „Beržūna“ užsakymo dokumento ir atsiskaitymo kredito kortele kvito matyti, kad už E. J. pagamintus korekcinius akinius ieškovas sumokėjo 141 Eur (t. 2, b. l. 44-46). Darbdavio pažyma apie pajamas patvirtina, kad ieškovas N. J. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 9). Medicininė pažyma patvirtina, kad ieškovui N. J. diagnozuotas I tipo cukrinis diabetas (t. 2, b. l. 43). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) duomenų bazės įrašų matyti, kad ieškovui N. J. per laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2019-05-16 nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas ir pratęstas dešimt kartų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 179 straipsnio 3 dalis). Išrašas iš gimimo akto įrašo Nr. G 571/2017 patvirtina, kad atsakovė turi dukrą K. K., gimusią (duomenys neskelbtini), kurios tėvas A. K. (t. 1, b. l. 58-59). Iš atsakovės K. K. atsiliepimo į nutartį ir jos banko sąskaitos išrašo matyti, kad įplaukas į jos sąskaitą sudaro tik sutuoktinio A. K. ir jo dėdės D. J. pervedimai (t. 2, b. l. 1-13). Darbo sutartis patvirtina, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ buvo priėmusi dirbti K. K. nuo 2016-06-13 (t. 2, b. l. 35), o iš darbdavio pranešimo matyti, kad darbo sutartis su K. K. buvo nutraukta 2016-11-11 (t. 2, b. l. 33-34). A. K. atsiskaitymo pinigų apskaita patvirtina, kad jis dirba Vokietijos metalo liejykloje „(duomenys neskelbtini)“ ir kovo mėnesį jam buvo išmokėtas 1 655,09 Eur atlyginimas (t. 1, b. l. 60). Sąskaita už du telefonus patvirtina, kad A. K. yra įsigiję du telefonus, už kuriuos turi sumokėti 1 224,77 Eur (t. 1, b. l. 61). Iš Ulmo apylinkės teismo pranešimo matyti, kad A. K. 2018-12-20 teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje paskirta bauda už turto pasisavinimą (t. 2, b. l. 20), o Ulmo prokuratūros leidimas mokėti dalimis patvirtina, kad A. K. leista dalimis sumokėti 2 272,50 Eur baudą, mokant po 140 Eur kas mėnesį nuo 2019-03-01 (t. 1, b. l. 62). Išrašas iš sąskaitos patvirtina, kad A. K. nuo 2019-01-15 turi sumokėti 30 įmokų po 154 Eur pagal 2017-06-14 sutartį su banku Santander (t. 1, b. l. 63). Įmokų paskaičiavimas patvirtina, kad A. K. kas tris mėnesius turi mokėti po 262,59 Eur draudimo įmokas už transporto priemonę (t. 1, b. l. 64). Nuomos sutarties pakeitimas dėl modernizavimo patvirtina, kad A. K. turi mokėti 546,74 Eur mėnesinį buto nuomos mokestį (t. 1, b. l. 65). Iš A. K. sąskaitų už ryšio paslaugas matyti, kad 2019-02-25 jis mokėjo 65,08 Eur, 2019-03-25 – 77,41 Eur, o 2019-04-29 – 79,32 Eur (t. 2, b. l. 36-38). Iš A. K. sąskaitų už interneto paslaugas matyti, kad kas mėnesį jis moka po 49,97 Eur (t. 2, b. l. 39-41).
Vertinat ieškovo reikalavimo pagrįstumą pažymėtina, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį. Pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties arba vaiko poreikių pasikeitimai; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Įstatymas numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymo dydį lemiantys kriterijai, įtvirtinti CK, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-469/2006; Nr. 3K-3-216/2006; Nr. 3K-3-620/2005).
Iš ištirtų įrodymų teismas sprendžia, kad ieškovas pagrįstai kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, nes per du su puse metų nuo išlaikymo priteisimo pasikeitę šalių sūnaus E. J. poreikiai, kurie jau dabar reikalauja didesnio išlaikymo, o vaikui netrukus pradėjus eiti į pirmą klasę pareikalaus dar didesnio išlaikymo, yra pagrindas padidinti iš atsakovės priteistą išlaikymo dydį. Išlaikymo priteisimo metu šalių sūnus E. J. dar neturėjo nei penkerių metų amžiaus, o dabar jis jau lanko priešmokyklinio ugdymo įstaigą ir nuo rugsėjo pirmos dienos pradės lankyti pirmąją mokyklos klasę. Be to, paaugęs vaikas nori eiti ir į kiną, užsiimti kita pažintine, ugdomąja ir pramogine veikla, jo poreikiai lankant priešmokyklinio ugdymo klasę yra didesni nei buvo priteisiant išlaikymą, o pradėjus lankyti pirmąją klasę dar labiau padidės ir reikalaus papildomų išlaidų jo mokykliniam ir užklasiniam ugdymui. Kai auga vaiko poreikiai akivaizdu, kad ir išlaikymui reikalingos piniginės lėšos, kurias turi skirti abu tėvai, turi būti didesnės. Be to, priteisto išlaikymo po 73 Eur perkamoji galia, dėl brangstančių prekių ir paslaugų, šiuo metu yra akivaizdžiai mažesnė nei buvo 2016 m. gruodžio mėnesį ir negali užtikrinti išaugusių šalių sūnaus poreikių patenkinimo tokia pat apimtimi kaip anksčiau. Šiuo metu iš priteisto 73 Eur dydžio išlaikymo ieškovas gali skirti 40 Eur apmokėti sūnaus maitinimą mokykloje ir didesnioji dalis iš atsakovės gaunamo išlaikymo jau yra išnaudojama. Tokiu atveju likusios 33 Eur dalies išlaikymo (73 Eur - 40 Eur), kurią ieškovas gali skirti vaikui kartu su savo dalimi, akivaizdžiai nepakanka kitiems būtiniausiems vaiko poreikiams per mėnesį patenkini. Ieškovas patvirtino, kad sūnaus maitinimui namuose išleidžia dar apie 60 Eur per mėnesį, todėl akivaizdu, kad iš atsakovės sūnui mokamo 73 Eur išlaikymo ieškovas negali net pramaitinti jų sūnaus, nes tam per mėnesį reikia apie 100 eurų. Vadinasi visas kitas išlaidas sūnaus poreikiams patenkinti, ir dar dalį išlaidų jo maitinimui, ieškovas padengia vienas. Akivaizdu, kad vaiko išlaikymas reikalauja ir išlaidų jo rūbams bei avalynei įsigyti, vaiko higienos priemonėms įsigyti. Į vaiko išlaikymui reikalingas lėšas įskaitytinos ir būsto išlaikymo išlaidos, kurias patiria kartu su vaiku gyvenantis ieškovas, taip pat išlaidos vaistams, kurios neišvengiamos, nes vaikas metų bėgyje periodiškai sega. Tokios išlaidos yra neišvengiamos ir būtinos, todėl jas privalo padengti abu vaiko tėvai, o ne vien tik tas, su kuriuo vaikas gyvena. Pažymėtina, kad vaikų išlaikymo bylose suformuotoje teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius, todėl nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 ir kiti straipsniai). Teismų praktikoje pripažįstama, kad būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti ne tik vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, bet ir laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Tuo tarpu nagrinėju atveju, dėl pasikeitusių aplinkybių, pragyvenimo sąlygų ir dėl išaugusių vaiko poreikių, iš atsakovės priteisto išlaikymo dydis iš esmės neleistų ieškovui toliau užtikrini net pačių minimaliausių jų sūnaus poreikių maistui, aprangai ir būstui, jeigu visų padidėjusių išlaidų šiems poreikiams nepadengtų vienas ieškovas iš savo pajamų. Todėl tėvų pareigoms esant lygioms, atsakovė taip pat privalo didesne dalimi nei iki šiol prisidėti prie augančių vaiko poreikių patenkinimo. Vien tik minimalus fiziologinių poreikių tenkinimas, nedidinat išlaikymo dydžio, visiškai nesudarytų sąlygų šalių sūnui adekvačiai socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus, nesudarytų realių prielaidų formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, neužtikrintų vaiko teisės į kokybišką poilsį, laisvalaikį, kultūrinį ir kitokį neformalųjį ugdymą.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad padidėję ir nuo rugsėjo pirmosios dar padidėsiantys šalių sūnaus E. J. poreikiai sudaro pagrindą padidinti šalių sūnui priteistą išlaikymo dydį.
Pažymėtina, kad atsakovė byloje neginčija aplinkybės, jog sūnaus poreikiai yra padidėję ir jiems patenkinti reikalingas didesnis tėvų indėlis vykdant pareigą išlaikyti savo vaiką. Atsakovė neginčija ieškovo nurodytų jų sūnaus poreikių dydžio, neįrodinėja, kad po 180 Eur išlaikymui iš abiejų tėvų yra per didelė ar nebūtina suma jų sūnaus poreikiams patenkinti. Atsakovė nesutinka tik su tuo, kad ji yra pajėgi sūnaus išlaikymui skirti 180 Eur. Taigi, nesant ginčo, kad vaiko poreikiams yra reikalinga bendra 360 Eur suma, kurią po lygiai reikalauja dalintis ieškovas, teismas konstatuoja, jog 360 Eur dydis, reikalingas vaiko poreikiams patenkinti, yra įrodytas. Ginčo esmę šioje byloje sudaro tik atsakovės galimybės mokėti po 180 Eur sūnaus išlaikymui vertinimas.
Kasacinis teismas pabrėžia, kad dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Dėl to teismų praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki ir ji pagrįsta byloje surinktais įrodymais, teismas iš tokio tėvo gali priteisti ir mažesnę nei būtina išlaikymo dalį, jeigu nustatoma, kad jis neturi realios galimybės teikti reikalingą išlaikymą vaikui. Kasacinis teismas pažymi, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-231/2004; Nr. 3K-3-5/2004, Nr. 3K-3-286/2004; Nr.3K-3-77/2008). Nors tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis), tačiau įstatymas numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis). Todėl nustatant tėvų dalį jų vaiko išlaikymo prievolėje galimos ir tokios situacijos, kai tėvai skirtinga dalimi prisideda prie vaiko išlaikymo, jeigu jų turtinė padėtis ir galimybės teikti išlaikymą skiriasi.
Nagrinėjamu atveju atsakovė savo atsiliepime neginčija poreikio padidinti iš jos priteistą išlaikymą sūnui, tačiau nesutinka su ieškovo prašomu priteisti nauju išlaikymo dyžiu dėl savo turtinės padėties, kuri, jos teigimu, neleidžia jai mokėti 180 Eur sumos. Atsakovė nurodo, kad sutiktų sudaryti taikos sutartį jeigu ieškovas reikalautų išlaikymą padidinti iki 100 Eur per mėnesį. Taigi, nekylant ginčui dėl poreikio padidinti išlaikymą nepilnamečiui E. J., o šalims nesutariant tik dėl to, iki kokio dydžio atsakovės mokamas išlaikymas turi būti padidintas, teismas turi nustatyti, kokio dydžio padidintas išlaikymas atitiks atsakovės turtinę padėtį ir proporcingumo tarp vaiko interesų ir jos turtinės padėties principą.
Ieškovas patvirtino, kad jis dirba ir gauna apie 750 Eur atlyginimą, iš kurio jis pragyvena ir išlaiko su juo gyvenantį sūnų. Atsakovė šiuo metu nedirba ir neturi galimybės dirbti, nes augina (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą (t. 1, b. l. 58-59). Tačiau tai nereiškia, kad atsakovė laikoma neturinčia pajamų, o vien tik darbo neturėjimas negali būti pakankama priežastimi nevykdyti pareigos išlaikyti savo sūnų. Atsakovė gyvena santuokoje su dukros tėvu, kuris, jos teigimu, dirba ir gauna apie 1 550 - 1 700 Eur algą per mėnesį. Tai pat virtina ir A. K. atsiskaitymo pinigų apskaita už 2018 m. kovo mėnesį, iš kurios matyti, kad jam buvo išmokėtas 1 655,09 Eur atlyginimas (t. 1, b. l. 60). Remiantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl pusė jos sutuoktinio pajamų, kas sudaro apie 775 Eur - 850 Eur per mėnesį, yra laikomos atsakovės pajamomis. Vadinasi šalių nuolatinės pajamos, iš kurių jos gali išlaikyti save ir savo vaikus, iš esmės yra beveik vienodos – apie 750 Eur ieškovo, apie 775 Eur atsakovės. Nežymus skirtumas nėra esminė pajamų nelygybė. Tačiau šalių galimybes iš tokių pajamų išlaikyti jų sūnų E. J. esmingai įtakoja skirtinga ieškovo ir atsakovės šeimos sudėtis ir išlaikytinių skaičius. Atsakovė turi dar vieną vaiką, todėl ji privalo išlaikyti du savo vaikus, o ieškovas tik vieną. Ieškovo pajamas padalijus jam ir sūnui po lygiai, ieškovas sūnaus poreikiams galėtų skirti apie 375 Eur per mėnesį. Tuo tarpu iš esmės tokio pat dydžio atsakovės pajamas padalijus atsakovei ir dviem jos vaikams po lygiai, ji savo sūnui galėtų skirti apie 258 Eur (775 Eur / 3). Taigi, atsakovės galimybės sūnaus išlaikymui skirti tokią pat sumą kaip ir ieškovas iš tiesų yra mažesnės nei ieškovo. Akivaizdu, kad ieškovui skyrus 180 Eur sūnaus išlaikymui, jo vieno asmeniniams poreikiams liktų didesnė suma - 570 Eur (750 Eur – 180 Eur), nei tuo atveju, jeigu atsakovė skirtų 180 Eur sūnaus išlaikymui iš jos pajamų dalies, nes jai liktų tik šiek tiek didesnė suma - 595 Eur (775 Eur – 180 Eur), tačiau iš jos ji privalėtų išlaikyti dar ir savo dukrą. Taigi, ieškovas iš beveik tokios pat pajamų sumos turi pragyventi su vienu vaiku, o atsakovė - su dviem. Be to, atsakovės šeimos pragyvenimo Vokietijoje išlaidos yra kur kas didesnės nei ieškovo, kuris gyvena savo tėvų namuose ir patvirtino, kad būsto išlaikymo kaštus dalijasi su savo tėvais. Atsakovės pateikta buto nuomos sutartis patvirtina, kad vien tik 546,74 Eur dydžio mėnesinis nuomos mokestis (t. 1, b. l. 65) sudaro beveik trečdalį visų jos šeimos mėnesio pajamų. Dar maždaug po 73 Eur kas mėnesį atsakovės sutuoktinis sumoka už jų šeimos telefonų ryšio paslaugas (65,08 Eur + 77,41 Eur + 79,32 Eur už tris mėnesius / 3 mėn.) (t. 2, b. l. 36-38) ir po 49,97 Eur už interneto paslaugas (t. 2, b. l. 39-41). Nuolatines neišvengiamas atsakovės šeimos išlaidas sudaro taip pat ir 154 Eur įmokos bankui Santander pagal jos sutuoktinio sudarytą 2017-06-14 sutartį (t. 1, b. l. 63) ir 87,53 Eur per mėnesį draudimo įmoka už transporto priemonę (t. 1, b. l. 64). Taigi, būtinos kas mėnesį mokamos, atsakovės šeimos išlaidos, kurias ji pagrindė pateiktais dokumentais, sudaro 911,24 Eur (546,74 Eur + 73 Eur + 49,97 + 154 Eur + 87,53 Eur). Vadinasi šias išlaidas atėmus iš jos sutuoktinio gaunamo 1 550 - 1 700 Eur atlyginimo, atsakovės trijų asmenų šeimai lieka apie 638,78 Eur - 788,76 Eur (1 550 - 911,24 Eur ;1 700 Eur - 911,24 Eur). Pažymėtina, kad vertinant atsakovės šeimos būtinąsias išlaidas teismas neįtraukia atsakovės sutuoktinio mokamos baudos, paskirtos baudžiamojoje byloje, nes tai nėra objektyviai būtinos ir nuo jos sutuoktinio valios nepriklausančios išlaidos. Dėl paties asmens kaltės pažeidus įstatymus atsiradusios išlaidos negali būti pagrindu laikyti tai turinę padėtį sunkinančia aplinkybe. Be aptartų ir dokumentais pagrįstų išlaidų, atsakovė savo atsiliepime nurodo, kad jų šeima kas mėnesį sumoka apie ir 55 Eur už elektrą, ir apie 200 Eur išleidžia kuro išlaidoms (t. 1, b. l. 56-57). Nors šių išlaidų atsakovė nepagrindė rašytiniais dokumentais, tačiau tokio pobūdžio išlaidas jos šeima neabejotinai patiria, nes automobilio draudimo mokestis patvirtina, kad jie naudojasi automobiliu, o elektros sąnaudos yra neišvengiamos kiekvienoje šeimoje. Abejoti atsakovės nurodytais šių išlaidų dydžiais teismas neturi pagrindo, nes pateiktais dokumentais ji įrodė didžiąją dalį savo atsiliepime nurodytų argumentų ir nenustatyta jokių aplinkybių, kad atsakovė siektų klaidinti teismą. Todėl nurodytą 638,78 Eur - 788,76 Eur sumą, kuri atsakovės šeimai lieka atskaičius būtinas ir dokumentais pagrįstas mėnesio išlaidas, sumažinus dar maždaug 250 Eur (išlaidos už elektrą ir kurą), atsakovės trijų asmenų šeimai lieka apie 388,78 Eur – 538,76 Eur (638,78 Eur – 250 Eur; 788,76 Eur – 250 Eur). Iš tokios sumos atsakovė turi išlaikyti su ja gyvenančią dukrą, bei pati su savo sutuoktiniu prasimaitinti, apsirengti, patenkinti būtinus jų higieninius poreikius. Atsižvelgiant į tokias nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad iš 388,78 Eur – 538,76 Eur atsakovės šeimos pajamų, liekančių trims asmenims, sumokėjus savo sūnaus išlaikymui dar 180 Eur, atsakovės šeimai iš tiesų liktų per maža suma jos šeimos pragyvenimui ir tai pažeistų kito jos vaiko interesus gauti būtiną išlaikymą. Todėl ieškovo prašomas priteisti iš atsakovės išlaikymo dydis mažintinas atsižvelgiant į šalių sūnaus poreikių ir atsakovės turtinės padėties proporcingumo principą, kuris šioje byloje sudaro pagrindą nukrypti nuo tėvų lygių dalių principo vaiko išlaikymo prievolėje.
Savo atsiliepime pati atsakovė pripažįsta, kad ji sutiktų mokėti savo sūnui 100 Eur dydžio išlaikymą, tačiau teismas konstatuoja, kad priteisto 73 Eur išlaikymo padidinimas tik iki 100 Eur būtų akivaizdžiai nepakankamas jos sūnaus poreikiams patenkinti ir tokiu atveju jau pažeistų ieškovo turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principą. Tokiu atveju šalių sūnui būtiną 360 Eur išlaikymą atsakovė ir ieškovas dalintųsi santykiu 100 Eur / 260 Eur, nors ieškovo pajamos ir galimybės labiau prisidėti prie sūnaus išlaikymo nėra tiek daug geresnės, kad jam turėtų tekti du su puse karto didesnės sūnaus išlaikymo išlaidos nei atsakovei. Teismas sprendžia, kad šalių turinės padėties ir jų sūnaus poreikių proporcingumo principą atitiks šalių pareigos išlaikyti sūnų paskirstymas tokiu santykiu kai atsakovė vaiko išlaikymui skirs 150 Eur, o ieškovas - 210 Eur. Tokia proporcija atitiks dabartines tėvų galimybes prisidėti prie sūnaus išlaikymui reikalingos sumos, todėl atsakovės mokamas sūnui išlaikymo dydis padidintinas iki 150 Eur kas mėnesį.
Dar labiau mažinti ieškovo prašomą priteisti didesnį išlaikymą nėra pagrindo, nes net ir sunkesnė atsakovės dabartinė turtinė padėtis nėra pagrindas jos interesams suteikti prioritetą prieš jos nepilnamečio sūnaus interesų apsaugą. Šiuo atveju vertinant atsakovės pareigą išlaikyti ir kitą savo vaiką atsižvelgtina į kasacinio teismo praktiką, kad priteisiant vienam iš vaikų išlaikymą, kai teisę jį gauti iš to paties asmens turi du ir daugiau vaikų, turi būti randama protinga pusiausvyra tarp visų atsakovo vaikų interesų ir jų poreikių patenkinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Todėl vien tik tai, kad atsakovė turi kitą nepilnametę dukrą nereiškia, kad priteisiant išlaikymą jos sūnui E. J. neturi būti užtikrinami pastarojo vaiko interesai ir negali būti pabloginamos atsakovės galimybės teikti išlaikymą nepilnametei dukrai. Tokiu atveju negali būti sukurta tik tokia situacija, kai atsakovės nepilnametės dukros padėtis pablogėtų iš esmės ar dėl to atsakovė, nepadarydama esminės žalos savo ar nepilnametės dukros teisėms, apskritai negalėtų šios pareigos vykdyti. Tai reiškia, kad iš atsakovės priteisiant išlaikymą šalių sūnui E. J. svarbu užtikrini ne tai, kad atsakovės galimybės išlaikyti dukrą nepablogėtų, o tik tai, kad jos nepablogėtų iš esmės. Papildomos pareigos nustatymas iš tų pačių pajamų išlaikyti dar vieną savo vaiką natūraliai sumažina kito vaiko išlaikymo galimybes, tačiau tai negali paneigti būtinybės tinkamai išlaikyti abu savo vaikus. Sprendžiant situacijas, kai vienas iš tėvų susilaukia kito vaiko ir dėl to kyla sunkumų išlaikyti abu vaikus, teismų praktikoje pažymima, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą savo turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku, nes priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-259/2004, Nr. 3K-3-303/2008). Priimdama sprendimą susilaukti antrojo vaiko atsakovė suvokė, kad turės išlaikyti du savo vaikus ir dėl to patirs daugiau nepatogumų arba turės dėti daugiau pastangų, todėl ji negali reikalauti sumažinti jos prievolę išlaikyti sūnų iki minimumo, vien dėl to, kad jos turtinė padėtis tapo blogesnė gimus antrajam vaikui.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atsakovės pageidavimas padidinti priteisto išlaikymo sūnui dydį ne daugiau kaip iki 100 Eur atmestinas, kaip nepagrįstas ir neatitinkantis vaiko interesų. Kita vertus pažymėtina, kad aplinkybės dėl atsakovės galimybių dirbti neišvengiamai pasikeis kai jos dukra paaugs ir atsakovė turės galimybę grįžti į darbo rinką, todėl šioje byloje nustatyta proporcija (150 Eur / 210 Eur) šalių pareigoje skirti jų sūnui bendrą 360 Eur per mėnesį sumą ateityje galės būti pakeista tiek šalių sutarimu, tiek teismo sprendimu, jeigu šalys nesutars.
Vertinant šalių pateiktus įrodymus teismas atmeta ieškovo atstovės argumentą, kad teismas negali vadovautis atsakovės pateiktais į bylą dokumentais, nes jie neišversti į lietuvių kalbą. Šiuo atveju esmines pateiktų dokumentų dalis, liečiančias įsipareigojimų pobūdį, pagrindą ir dydį, į lietuvių kalbą išvertė teismo vertėja, padarant įrašus lietuvių kalba atsakovės pateiktuose dokumentuose, o išversti visą pateiktų dokumentų tekstą nėra tikslo ir būtinybės, nes bylos aplinkybėms nustatyti svarbu tik atsakovės pateiktuose dokumentuose esantys duomenys apie atsakovės šeimai tenkančių finansinių įsipareigojimų pagrindą ir dydį.
Įvertinus visas nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad ieškinys dėl išlaikymo dydžio padindinimo yra pagrįstas, tačiau dėl atsakovės dabartinės turtinės padėties tenkintinas iš dalies, todėl iš atsakovės priteistas išlaikymas nepilnamečiui jos sūnui E. J. padidintinas iki 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (CK 3.200 straipsnis).
Priimant sprendimą bylinėjimosi išlaidos šalims priteisiamos proporcingai patenkintai ir atmestai reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Kadangi ieškinys tenkinamas iš dalies, tai ieškovui iš atsakovės priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas prašė padidinti iš atsakovės priteisto išlaikymo dydį iki 180 Eur, o teismo sprendimu išlaikymas padidintas iki 150 Eur. Tai reiškia, kad patenkinama 83,33 % ieškovo reikalavimų, todėl jam iš atsakovės prisiteistina 83,33 % jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro 650 Eur išlaidos advokatės pagalbai apmokėti už ieškinio parengimą ir atstovavimą šioje byloje (t. 2, b. l. 48, 49), todėl jam iš atsakovės priteistina 83,33 % šios sumos. Tai sudaro 541,64 Eur sumą.
Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl tenkinant ieškinį iš dalies šis mokestis priteistinas iš atsakovės, apskaičiuojant pagal sumą, kuria padidinamas išlaikymas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Priteistinas iš atsakovės žyminis mokestis valstybei sudaro 21 Eur ((150 Eur – 73 Eur) x 12 mėn. x 3 % x 75 %).
Iš atsakovės taip pat priteistinos ir 1,86 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu ir įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 5 dalis), nes jos susidarė atsakovei nevykdant savo pareigos tinkamai išlaikyti savo sūnų, dėl ko ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą.
Viso iš atsakovės valstybei priteistina 22,86 Eur (21 Eur + 1,86 Eur) bylinėjimosi išlaidų .
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Padidinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-711-780/2016 priteisto išlaikymo nepilnamečiui E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dydį ir priteisti iš atsakovės K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos - 2019 m. kovo 21 d., iki vaiko pilnametystės, išmokas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti vaiko tėvą N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovės K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 541,64 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt vieną eurą 64 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovės K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 22,86 Eur (dvidešimt du eurus 86 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 „Luminor Bank“, AB, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5660).
Dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.