- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-05
- Bylos Nr.
- 2S-170-368/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Atsakovas
- R. S.
- Ieškovas
- R. G.
- Kategorijos
- 3.5.14Vykdomasis raštas
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. S. (T.) atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7554-797/2018, kuria išspręsti ieškovo R. G. ir atsakovės R. S. (T.) prašymai dėl vykdomųjų raštų išdavimo, nevykdant ar netinkamai vykdant patvirtintos taikos sutarties sąlygas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovė R. S. (T.) pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje dėl taikos sutarties nevykdymo ar netinkamo jos vykdymo. Atsakovė prašymą grindė tuo, kad ieškovas nuolat pažeidinėja nustatytą bendravimo tvarką ir sukelia vaikui emocinius ir psichologinius išgyvenimus. Ieškovui nepateikus prašymų ar prieštaravimų teismui, toks atsakovės prašymas buvo patenkintas ir nutarta išduoti vykdomąjį raštą. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl nutarties ir prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nes pati atsakovė nevykdanti taikos sutarties sąlygų. Teismo nutartis buvo panaikinta ir skirtas teismo posėdis šalių pateiktiems prašymams išnagrinėti.
Atsiliepimas
2. Ieškovo pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog kas antrą mėnesio savaitgalį pasiimti dukros negali, nes dirba Vokietijoje ir darbo grafikas yra kadencijomis, namo parvažiuoja trims savaitėms ir pirmą savaitgalį visada važiuoja susitikti su dukra, jei tik leidžia jos motina R. T.. Dėl susitikimo laiką derina prieš mėnesį. Dukrą pasiima iš namų šeštadienį 10 val. ir parveža šeštadienį 20 val., nes pasiimti dukters ilgesniam laikui griežtai neleidžia R. T., o jo ketinimą bendrauti su dukra viešbutyje, atsakovė griežtai uždraudė dėl ten esančių ligų. Jis neturintis galimybės per dvi dienas važiuoti keturis kartus maršrutu Klaipėda - Pakruojis. Atsakovė jam 2022 m. leido susitikti su dukra tik du kartus, nurodydama, kad dukra lankosi pas psichologą, ji neleido su dukra matytis 8 mėnesius. Su dukra kalba telefonu tik nustatytu laiku, neatsižvelgiant, kada dukra atsiliepia, nurodo, kad vaikas ribojamas kaip įkalinimo įstaigoje. Po taikos sutarties sudarymo 2018 m., jis pirmą kartą dukrą parsivežė per atostogas tik 2020 m. vasarą. Yra kalbėjęs su vaiko motina, kad jeigu jai yra sunku, dukrą jis galėtų pasiimti, motina dažnai manipuliuoja vaiko norais, nes vaiko norai yra motinos norai ir nuotaika. Ieškovas atsiliepimą grindžia darbo Vokietijoje grafikais.
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog tarp šalių patvirtintos taikos sutarties 2.2 punkte sąlygos ieškovas nei karto nuo 2019 m. kovo mėnesio nėra įvykdęs, nėra pasiėmęs dukros visam savaitgaliui, tai darė tik iš dalies. Tėvo ir vaiko susitikimai vykdavo tik šeštadieniais nuo 10 val. iki 20 val. Jai paprašius dukrą pasiimti visam savaitgaliui, jis nurodė, kad neuždirba tiek pinigų, kad galėtų važinėti pirmyn ir atgal ar apsistoti Klaipėdoje. Nurodo, jog dukra nori bendrauti su tėčiu, bet ieškovas nevykdo pareigos ir, vaiko tėvui negalint atvykti pagal nustatytą bendravimo tvarką, jis neteikia informacijos atsakovei apie tai, nors sutarties 2.4 ir 2.5 punktuose tai numatyta, bet ieškovas tokios pareigos nevykdė niekada, jis neteikė darbo grafikų, kad būtų galima tinkamai suplanuoti dukters laiką. Nurodo, jog ir taikos sutarties pasirašymo dieną ieškovas dirbo tokį pat darbą, todėl aplinkybėms nėra pasikeitusios. Kadangi nustatytą bendravimo tvarką ieškovas pažeidžia nuolat, prašo išduoti vykdomąjį raštą dėl nustatytos bendravimo tvarkos priverstinio vykdymo, o ieškovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmesti. Taip pat nurodo, jog kreipėsi į mediatorių dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, tačiau šalims nepavyko susitarti. Atsiliepimą grindžia (duomenys neskelbtini) miesto šeimos ir vaiko gerovės centru informacija, kad atsakovės R. T. šeimai nuo 2022-04-21 taikoma atvejo vadyba ir kad šeima yra motyvuota spręsti kylančias problemas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. sausio 3 d. nutartimi atmetė ieškovo R. G. ir atsakovės R. S. (T.) prašymus dėl vykdomųjų raštų išdavimo.
5. Teismas vertino tai, kad nors atsakovė nurodo, jog ieškovas nevykdo taikos sutarties, nesilaiko nustatytos bendravimo tvarkos, neteikia informacijos, tačiau tokią nuomonę, kad pati atsakovė trukdo tinkamai bendrauti ieškovui su dukra, nurodo ir ieškovas.
6. Iš šalių pateiktų procesinių dokumentų teismas nustatė, jog ieškovas iš dalies vykdo nustatytą bendravimo tvarką, tik ieškovo atžvilgiu egzistuoja objektyvi aplinkybė – darbo pobūdis Vokietijoje, kur ieškovas išvyksta kelioms savaitėms, todėl pagal nustatytą tvarką apsunkinta galimybė bendrauti su dukra. Ieškovas nurodo, kad tinkamai (dažniau) bendrauti su vaiku, ieškovui kliūtis sudaro pat atsakovė. Teismas pripažino, jog šalys nepakankamai tarpusavyje bendradarbiauja, neteikia informacijos apie negalėjimą bendrauti su vaiku, sudaromos kliūtys ieškovui tinkamai bendrauti su dukra, kas lemia šalių nesutarimus, po ko jie inicijuoja prašymus dėl vykdomųjų raštų išdavimo, nors šiuo atveju reikia šalių geranoriškumo sprendžiant klausimą, susijusį su vaiko teisėmis ir interesais.
7. Teismas pažymėjo, kad tėvai patys turi nusistatyti abiem tinkamą tarpusavio bendravimo tvarką, jei patvirtinta tvarka netinka arba kreiptis į teismą dėl jos ir bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, nes vaiko bendravimas su abiem tėvais yra esminis vaiko interesas, pagrindinė jo asmeninė teisė, o tėvų pareiga yra stengtis netrukdyti vienas kitam bendrauti su vaiku ir elgtis geranoriškai, sąžiningai ir bendradarbiauti.
8. Priverstinis vykdymo procesas pradedamas tik tuomet, kai teismui pateikti duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog šalis nevykdo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų ir nėra svarbių priežasčių, kurios objektyviai tai trukdo padaryti. Teismas sprendė, kad šiuo atveju tiek ieškovo darbo grafikas, tiek jo nurodytas atsakovės trukdymas tinkamai bendrauti su vaiku, kai tokią galimybę jis turi, nėra pakankamas pagrindas išduoti vykdomuosius raštus. Teismas atkreipė šalių dėmesys, jog jos tinkamai nevykdo tarpusavio bendradarbiavimo pareigos, taikos sutartyje patvirtintos sąlygos iš dalies yra vykdomos, šalys turėtų tinkamai užtikrinti vaiko interesus arba kreiptis į teismą dėl visiems priimtinos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, nes patvirtinta bendravimo tvarka neįgyja galutinio teismo sprendimo galios.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovė R. S. (T.) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir patenkinti atsakovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo priverstiniam šios sutarties vykdymui. Tai motyvavo objektyvia priežastimi – tėčio darbo pobūdžiu, tačiau neatkreipė dėmesį, kad tėtis nemėgina ieškoti būdų, kaip kompensuoti pagal bendravimo tvarką numatytą bendravimo laiką su vaiku. Nemėginama tartis su vaiko mama dėl galima laiko praleidimo kartu su vaiku per skyrium gyvenančio tėčio laisvadienius ir vaiko atostogas, sutampančias su tėčio laisvadieniais, ar savaitgalių nuo penktadienio popietės iki sekmadienio vakaro planavimas. Nėra užtikrinamas vaiko interesų ir teisių užtikrinimas vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir geranoriškumo principais. Siekdama priverstinai paskatinti skyrium gyvenantį tėtį ieškoti būdų kuo daugiau laiko praleisti su skyrium gyvenančia dukra, atsakovė kreipėsi į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo.
Atsiliepimas
9.2. Teismas rėmėsi tik skyrium gyvenančio vaiko tėčio atsiliepime išsakytais pasakymais, o ne konkrečiais įrodymais apie kartu su vaiku gyvenančios mamos sukeliamus trikdžius vaikui bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėčiu. Ieškovas R. G. nepateikė jokių įrodymų, kad mama trukdo vaikui bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėčiu.
9.3. Apeliantės nuomone, skyrium gyvenantis tėtis aplaidžiai žiūri į tėvo pareigą auklėti vaiką, formuoti jo tinkamą pasaulėžiūrą, moralę ir elgesį. Aplaidžiai vykdydamas savo teises ir pareigas formuoja netinkamą ir vaiko suvokimą apie visuomenės normas, pareigų vykdymą, atsakomybę už savo elgesį. Tėtis nededa jokių pastangų užtikrinti glaudesnį ryšį su vaiku, o tik dangstosi ir teisinasi nepagrįstais motyvais apie vaiko mamos draudimus ir trikdžius bendravimui. Atsakovė siekia, kad vaiko išreiškiamas noras glaudžiau bendrauti su tėčiu būtų patenkintas ir vykdomas priverstinai, užtikrinant tinkamą vaiko interesą ir gerovę. Nurodoma, kad ieškovas atsakovės atžvilgiu yra nusiteikęs negatyviai, kas išaiškėja pateiktame ieškovo prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo. Todėl bendradarbiavimas gali būti įgyvendinamas tik priverstiniu būdu, priverstinai vykdant taikos sutartimi numatytą bendravimo su vaiku tvarką.
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas R. G. prašo netenkinti atsakovės R. T. (S.) atskirojo skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 3 d. nutarties panaikinimo. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Dėl ieškovo darbo specifikos, jis negali matytis su dukra pagal nustatytą bendravimo tvarką. Atsakovė neteisingai nurodo, kad ieškovas nesistengia kompensuoti prarasto laiko su dukra, kai būna išvykęs. Kai tik grįžta į Lietuvą, ieškovas susisiekia su atsakove ir prašo jos, kad leistų pasimatyti su dukra. Net ir įspėjus atsakovę iš anksto apie ieškovo grįžimą į Lietuvą, ji dažnu atveju sudaro kliūtis jam pasimatyti su dukra. Taip pat, atsakovė apsunkina jam bendravimą su dukra, žinodama, kad ieškovas gyvena Pakruojyje, o dukra su mama gyvena Klaipėdoje ir jis neturi finansinių galimybių kasdien važinėtis iš Pakruojo į Klaipėdą ar nuomotis viešbutį. Ieškovo pastangas bendrauti ir matytis su dukra įrodo ieškovo ir atsakovės susirašinėjimai žinutėmis.
10.2. 2021 m. birželio mėn. susirašinėjimas su atsakove, taip pat įrodo, kad ieškovas maksimaliai stengiasi matytis su dukra, kai yra Lietuvoje, planuoja su ja leisti atostogas ir visus savo planus derina su dukros mama, atsakove. Vėliau, po mėnesio, liepą vėl ieškovas bendravo su atsakove dėl jo atostogų su dukra. Atsakovė nurodė, kad dėl prasto dukros elgesio mokykloje jai su ieškovu derėtų praleisti tik savaitę ar savaitgalį, ne mėnesį. Tai taip pat įrodo, kad su dukra matytis ieškovas nori, deda pastangas ir stengiasi tartis su atsakove dėl jų bendravimo, tačiau vaiko motina vis kliudo ieškovo ir dukros bendravimui. Kreipėsi į savo į advokatę, kad galėtų teisminiu būdu pakeisti bendravimo su skyrium gyvenančiu vaiku tvarką ir kad ateityje kiltų mažiau ginčų dėl bendravimo su dukra, tad akivaizdu, kad su dukra ieškovas bendrauti nori ir deda visas įmanomas pastangas, kad bendravimas vyktų, kai tik yra Lietuvoje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkinti abiejų šalių prašymai išduoti vykdomąjį raštą dėl nevykdomos šalių sudarytos taikos sutarties 2 punkto sąlygų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų prie bylos pridėjimo
13. Ieškovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė pažymą iš darbdavio ir jos vertinimą bei šalių susirašinėjimą įrodančius įrašus.
14. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
15. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos į bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas (-i) priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
16. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovo papildomais rašytiniais įrodymais, sprendžia, kad remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui ieškovo pateikti įrodymai priimtini ir vertintini tiek, kiek yra būtina nagrinėjamam klausimui išspręsti.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
17. CPK 646 straipsnio, reglamentuojančio vykdomojo rašto išdavimo tvarką, 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti; spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės; teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019).
18. Vykdomasis raštas dėl teismo patvirtintos taikos sutarties nevykdymo išduodamas vadovaujantis CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Minėtoje įstatymo normoje yra nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma. Atsižvelgiant į bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pagal kurią dalyvaujantys byloje asmenys turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis), aplinkybes dėl taikos sutarties nevykdymo privalo įrodyti pareiškėjai. Teismas nustato ar taikos sutartis (ne)vykdoma vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami abiejų šalių pateikti įrodymai ir nurodytos aplinkybės.
19. Nagrinėjamu atveju atsakovė pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl patvirtintos taikos sutarties nevykdymo, nes ieškovas nevykdo pareigos – nebendrauja su vaiku taip, kaip numatyta sutarties 2.2 punkte, o, jam negalint atvykti pagal nustatytą bendravimo tvarką, jis neteikia informacijos atsakovei apie tai, nors sutarties 2.4 ir 2.5 punktuose tai numatyta, ieškovas tokios pareigos nevykdė niekada, neteikė darbo grafikų, kad būtų galima tinkamai suplanuoti dukters laiką. Ieškovas prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodo, kad atsakovė nevykdo pareigos ir neleidžia bendrauti su dukra, manipuliuoja vaiko norais, o pagal nustatytą bendravimo tvarką jam ne visada pavyksta bendrauti su dukra, nes jis dirba Vokietijoje, nebūna Lietuvoje kelias savaites, bet kai grįžta, susitinka su dukra, jei tik leidžia vaiko motina.
20. Pirmosios instancijos teismas netenkino šalių prašymo išduoti vykdomąjį raštą dėl patvirtintos taikos sutarties nevykdymo motyvuodamas tuo, kad pačios šalys nevykdo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų ir nėra svarbių priežasčių, kurios objektyviai tai trukdo padaryti. Šiuo atveju tiek ieškovo darbo grafikas, tiek jo nurodytas atsakovės trukdymas tinkamai bendrauti su vaiku, kai tokią galimybę jis turi, nėra pakankamas pagrindas išduoti vykdomuosius raštus. Teismas sprendė, kad taikos sutartyje patvirtintos sąlygos iš dalies yra vykdomos, o šalims tinkamai nevykdant tarpusavio bendradarbiavimo pareigos, šalys pačios turėtų tinkamai užtikrinti vaiko interesus arba kreiptis į teismą dėl visiems priimtinos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.
21. Atsakovė, nesutikdama su tokiomis teismo išvadomis, atskirąjį skundą grindžia esminiais argumentais, kad siekdama priverstinai paskatinti skyrium gyvenantį tėtį ieškoti būdų kuo daugiau laiko praleisti su skyrium gyvenančia dukra, atsakovė kreipėsi į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad mama trukdo vaikui bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėčiu. Apeliantės nuomone, tėtis nededa jokių pastangų užtikrinti glaudesnį ryšį su vaiku, o tik dangstosi ir teisinasi nepagrįstais motyvais apie vaiko mamos draudimus ir trikdžius bendravimui. Todėl bendradarbiavimas gali būti įgyvendinamas tik priverstiniu būdu, priverstinai vykdant taikos sutartimi numatytą bendravimo su vaiku tvarką. Su tokia apeliantės dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
22. Visų pirma, nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad ginčą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku šalys išsprendė taikiai, tai yra teismas 2018-09-04 patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kurioje vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove R. S., o su tėvu R. G. buvo nustatyta bendravimo tvarka, taip pat susitarta, kad šalys įsipareigoja netrukdyti viena kitai bendrauti telefonu, kitomis ryšio priemonėmis, kad apie bendravimo grafiko pasikeitimą vaiko tėvai įsipareigojo informuoti vienas kitą likus 1-2 paroms iki bendravimo datos (77-79 b. l.).
23. Antra, iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog taikos sutartimi patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos ne visuomet yra laikomasi, ir šias aplinkybes iš esmės pripažįsta tiek pati apeliantė, tiek ieškovas. Kaip pagrįstai vertino pirmosios instancijos teismas, ieškovas iš dalies vykdo nustatytą bendravimo tvarką, tik ieškovo atžvilgiu egzistuoja objektyvi aplinkybė – darbo pobūdis Vokietijoje, kur ieškovas išvyksta kelioms savaitėms, todėl pagal nustatytą tvarką apsunkinta galimybė bendrauti su dukra. Šiuo atveju, įvertinus byloje pateiktus duomenis, yra pagrindas spręsti, kad tinkamai ieškovui bendrauti su vaiku, kliūtis sudaro pati atsakovė ir nėra pačių šalių geranoriškumo sprendžiant klausimą, susijusį su vaiko teisėmis ir interesais.
24. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir yra vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2015). Vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Teismo gali būti keičiama tik šių sąlygų, nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2015). Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014).
25. Nagrinėjant civilinę bylą dėl vykdomojo rašto byloje išdavimo nėra sprendžiamas klausimas dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, turinčioms esminę reikšmę šalių nepilnamečio vaiko teisėms ir teisėtiems interesams, tiek apeliantė, tiek ieškovas turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis). Šios pozicijos laikėsi ir pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodydamas, kad tėvai patys turi nusistatyti abiem tinkamą tarpusavio bendravimo tvarką, jei patvirtinta tvarka netinka arba kreiptis į teismą dėl jos ir bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.
26. Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis, ieškovas 2023-03-16 kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo (CPK 179 straipsnio 3 dalis), ir tai leidžia pripažint, kad ieškovas nevengia bendravimo su dukra. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų bendravimo su vaiku aspektu (ne)vykdymą, pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo priverstiniam procesui pradėti, tai yra išduoti vykdomuosius raštus pagal abiejų šalių prašymus.
27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus laikėsi įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų, tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimą, todėl apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.