Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. J. (J. J.) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. sausio 13 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo skundas dėl Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimo Nr. LK-173 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. J. J. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį galutine vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Be to, Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019-04-04 nuosprendžiu jis nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - skirtas laisvės apribojimas 12 mėnesių, įpareigotas bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei uždraudžiant įgyti, turėti ar vartoti alkoholinius gėrimus, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šiam įpareigojimui įvykdyti trijų mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019-09-06 nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčiu, anksčiau nurodytos nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos, paskirta galutinė bausmės 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2019 m. liepos 24 d. Bausmės pabaiga – 2020 m. spalio 24 d.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo J. J. skundas atmestinas.

7. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalį, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei ar aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

8. Nepagrįstas nuteistojo skundo teiginys, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas, nagrinėjant jo skundą dėl Komisijos nutarimo, nepagrįstai neiškvietė jo ir jo gynėjo į posėdį ir taip pažeidė jo procesines teises, kadangi BPK 360 straipsnyje, reglamentuojančiame lygtinio paleidimo iš pataisos namų procesą, nurodyta, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse numatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Kai nagrinėjamas skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo, teismas per tris darbo dienas nuo skundo gavimo apie gautą skundą ir teisę per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo pateikti atsiliepimą, taip pat apie paskirtą šio klausimo nagrinėjimo datą praneša nuteistajam ir prokurorui (BPK 360 straipsnio 3 dalis). Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, apie nuteistojo J. J. skundo nagrinėjimo datą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose buvo pranešta nuteistajam ir prokurorui, kaip to reikalauja nurodytos baudžiamojo proceso kodekso normos, kas patvirtina, kad nuteistojo skundas dėl komisijos nutarimo buvo išnagrinėtas nepažeidžiant nuteistojo procesinių teisių.

9. Iš pateiktos medžiagos yra matyti, kad nuteistasis J. J. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtų aplinkybių nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju J. J. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką rezultatas yra 51 taškas, dėl ko jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Taip pat pažymėtina, kad statiniai kriminogeniniai nekintantys veiksniai iš jų sudaro tik 10 balų, o svertiniai veiksniai, kurie gali kisti, sudaro žymiai didesnę visų taškų dalį – 41 balą, kuriuos nuteistasis savo tinkamu elgesiu turi galimybę mažinti.

10. Nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo J. J. elgesio pokyčiai – jis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, elgesys geras, nuobaudų neturi, skatintas vieną kartą, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamą nuteistojo pažangą, mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Tačiau, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos, siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Apylinkės teismas pagrįstai kaip abejonę dėl pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vertino nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumus. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis linkęs pasirinkti situacijas, padidinančias pakartotinio nusikalstamumo elgesį, linkęs menkinti savo nusikalstamus veiksmus, kaltę perkeldamas aplinkai, geba apgalvoti kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, nes pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe. Jis problemų sprendime pritaiko netinkamas elgesio strategijas. Kalbant apie ateities planus, nuteistajam trūksta konkretumo jų siekime, ypač dėl pastovaus, ilgalaikio darbo. Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai: pasikartojantys smurtiniai nusikaltimai, savo elgesio priežasčių atpažinimo stoka, savikontrolės problemos, žalingas alkoholio vartojimas, mąstymo lankstumo stoka. Visi šie nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys pirmosios instancijos teismui leido pagrįstai manyti, jog nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenė saugumo pusiausvyra.

11. Dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant, ir tai atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiūryje į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį ir jos veiksmingumą, ir pan. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, abu J. J. nusikaltimai padaryti apsvaigus nuo alkoholio. Nuteistasis neneigia, kad nusikalstamam elgesiui įtakos turėjo pavartotas alkoholis, nes blaivus jis taip nesielgia, nėra agresyvus. Tačiau savo žalingą alkoholio vartojimą vertina prieštaringai - teigia alkoholį vartojantis saikingai, tik per šventes, šeimos rate bei teigia, gal jam reikia gydytis dėl alkoholizmo. Pažymėtina, kad savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų J. J. pripažino iš dalies, kas leidžia manyti, jog jis galimai nesuvokia savo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko nepelnyta. Savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio nesuvokimas, jų neanalizavimas, negalvojimas apie padarinius pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo vertinta kaip nuteistojo asmenybę charakterizuojantys faktoriai. Šiuo atveju teismas apie jo padarytas nusikalstamas veikas ir jo požiūrį į anksčiau taikytą lygtinio paleidimo institutą pasisakė ir vertino visų kitų jo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visumoje, nesuteikdamas joms ypatingos ar prioritetinės reikšmės, taigi, jokių įstatymų nuostatų nepažeidė.

12. Teisėjų kolegija sutinka su skundo teiginiu, jog tai, kad jis nedengia priteisto civilinio ieškinio, negali neigiamai charakterizuoti nuteistąjį. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, pataisos namuose J. J. nedirba dėl objektyvių priežasčių – jam darbas siūlytas nebuvo, jis pats raštu pageidavo įsidarbinti suvirintoju, tačiau dėl darbo vietų stokos priimtas nebuvo, todėl neturi pajamų ieškiniui dengti. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ši aplinkybė, vertinant ją visų kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių kontekste, nėra esminė ir nekeičia situacijos tiek, kad būtų galima abejoti tiek Komisijos nutarimo, tiek skundžiamos teismo nutarties teisėtumu ir objektyvumu.

13. Nuteistojo skunde nepagrįstai teigiama, jog teismas neaptarė Komisijos nutarime išdėstyto siūlymo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų taikymo, vykdymo galimybių. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, nuteistajam apskundus Komisijos nutarimą dėl atsisakymo taikyti jam lygtinį paleidimą, Komisija pateikė teismui atsiliepimą, kuriame pateikė siūlymą, kokias Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 75 straipsnio 2 dalies 7, 10 punktuose, 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytas priemones galima būtų taikyti nuteistajam, jeigu būtų priimta nutartis tenkinti J. J. skundą. Šiuo atveju skundą nagrinėjančiam teismui sutikus su Komisijos nutarime padaryta išvada, jog lygtinio paleidimo taikymas nuteistajam dar negalimas, nebuvo teisinio pagrindo aptarinėti lygtinio paleidimo taikymo atveju skirtinas auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas, kuriais netikėti apylinkės teismui nebuvo pagrindo, tokio pagrindo nėra ir aukštesniajam teismui.

14. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Komisija ir pirmosios instancijos teismas J. J. lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai. Visa informacija apie nuteistąjį buvo visapusiškai įvertinta ir padaryta pagrįsta išvada, kad nuteistojo elgesys nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog jis daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti ir jis gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo J. J. skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo J. J. (J. J.) skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. sausio 13 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.