Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dariaus Kantaravičiaus ir Jurgio Kiškio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. J. (J. J.) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. liepos 21 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Marijampolės pataisos namuose 2020 m. birželio 12 d. priimto nutarimo Nr. LK-105 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. J. J. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį 149 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. 2019 m. balandžio 4 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausme su atitinkamais įpareigojimais. 2019 m. rugsėjo 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nutartimi subendrintos bausmės, paskirtos pagal 2019 m. kovo 29 d. ir 2019 m. balandžio 4 d. nuosprendžius, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

2. Bausmės pradžia – 2019 m. liepos 24 d., bausmės pabaiga – 2020 m. spalio 24 d.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo J. J. skundas atmetamas.

8. Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio redakcija, tačiau šiuo atveju tikrinamas apylinkės teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas neišeinant už skundo ribų, todėl teisėjų kolegija vadovaujasi įstatymo, galiojusio skundžiamos nutarties priėmimo metu, nuostatomis (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija). Tai neprieštarauja ir 2019 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2264 75 straipsnio (Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas) nuostatoms.

9. BVK 157 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

10. Pažymėtina, kad nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos, priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, turi būti galima daryti išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Įstatymas neįpareigoja įgaliotų institucijų taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam nuteistajam, kai tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, jei iš byloje surinktų duomenų negalima padaryti išvados, jog probacija bus sėkminga, o bausmės paskirtis įgyvendinta, nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skundo teiginius, Socialinio tyrimo išvados duomenis, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, daro išvadą, kad lygtinio paleidimo taikymas J. J. šiuo metu nėra tinkama poveikio priemonė, t. y. keisti kalinimo sąlygas jam netikslinga.

11. Nors nuteistasis skunde teigia, kad apylinkės teismo nutartis yra neteisėta, nepagrįsta ir diskriminacinė, išreiškianti neapykantą jam, kaip lenkų tautybės asmeniui, tačiau jokių svarių šiuos teiginius pagrindžiančių motyvų nenurodo, todėl jie laikytini deklaratyviais. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, laikėsi BVK nuostatų ir savo sprendimą pakankamai aiškiai ir išsamiai motyvavo. Tai, kad J. J. netenkina priimtas sprendimas, nedaro skundžiamos nutarties neteisėtos, šališkos ar kitaip pažeidžiančios jo teises bei interesus. Teismas yra savarankiška institucija, o teisėjas, priimdamas vieną ar kitą sprendimą, vadovaujasi tik įstatymais ir teisine sąmone. Nei asmens tautybė, nei lytis, amžius, socialinė padėtis ar kitos aplinkybės neturi jokios įtakos procesinio sprendimo priėmimui. Nors nuteistasis teigia, kad laikosi pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir atitinka visus kriterijus lygtinio paleidimo taikymui, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemia ne vien asmens rizikos nusikalsti įvertinimas pagal OASys metodiką, tačiau ir nuteistojo elgesio bei mąstysenos pokyčiai bausmės atlikimo metu, jo pastangos resocializuotis ir siekti savo gyvenimo tikslų teisėtomis priemonėmis.

12. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, jog savo padarytas nusikalstamas veikas J. J. minimizuoja, t. y. menkina savo atliktus neteisėtus veiksmus ir jais sukeltas pasekmes, kas atsispindi tiek Socialinio tyrimo išvadoje, tiek skunde aukštesnės instancijos teismui. Nuteistasis pasikėsinimą išžaginti laiko mažareikšme veika, o fizinio skausmo sukėlimą artimam giminaičiui – močiutei, vertina kaip netyčinį veiksmą (vėliau teigė, kad veikė netiesiogine tyčia). Psichologinės tarnybos specialistai yra pastebėję, kad J. J. yra nelankstaus, uždaro būdo, nekomunikabilus, jo neatsakingas gyvenimo būdas yra siejamas su pažeminta saviverte bei alkoholio vartojimu jos kompensavimui. Nuteistasis sunkiai geba išskirti savo problemines sritis, jų vertinime, sprendime vyrauja prieštaravimai. J. J. mąstymas yra labiau kategoriškas, jam sudėtinga valdyti emocijas bei spręsti su savo nusikalstamu elgesiu susijusias problemas. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta ir tai, kad nuteistasis yra linkęs daryti plačius apibendrinimus, kaltę stengiasi perkelti aplinkai, vyrauja atsakomybės už savo elgesį stoka, motyvacija savęs keitimui nėra pakankama. Taigi, J. J. palaikomos nuostatos, mąstysenos ydingumas neleidžia tikėtis tinkamo jo elgesio būnant laisvėje.

13. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistuoju, kad laisvės atėmimo bausmę jis atlieka pirmą kartą, vis dėlto, susidūrimų su teisėsaugos institucijomis yra buvę ir anksčiau – dar būdamas nepilnametis (17 m.) J. J. vairavo automobilį neturėdamas specialios teisės tai daryti, taip pat buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Todėl vertinti, jog įstatymų imperatyvus nuteistasis pažeidė pirmąjį kartą, nėra pagrindo. Aplinkybės, kad J. J. yra sukūręs šeimą ir turi mažametį vaiką, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, nėra kuo nors išskirtinės, išimtinai teigiamai apibūdinančios nuteistojo asmenybę, priešingai, tai daugumai nuteistųjų būdingos aplinkybės, kurios lygtinio paleidimo taikymui pačios savaime didelės įtakos neturi. Skundo autorius bausmę atlieka už dviejų smurtinių nusikaltimų (vienas kurių taip pat susijęs su seksualinio apsisprendimo laisve ir asmens neliečiamumu), apsvaigus nuo alkoholio, padarymą. Taigi, teisėjų kolegija didesnį dėmesį skiria nuteistojo požiūriui į svaigiuosius gėrimus, taip pat smurtinio elgesio prevencijai. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad J. J. individualiame socialinės reabilitacijos plane, be kita ko, buvo numatyta lankyti anoniminių alkoholikų susirinkimus, dalyvauti programoje „Padėk sau“, pažymėta, jog programą nuteistasis yra pabaigęs, tuo tarpu apie anoniminių alkoholikų susirinkimų lankymą duomenų nėra. Vien aplinkybė, jog pataisos įstaigoje nebuvo fiksuotas apsvaigimo faktas, nepatvirtina, jog nuteistojo požiūris į nesaikingą alkoholinių gėrimų vartojimą yra pasikeitęs, taip pat lieka neaišku, ar J. J. sugebėtų kontroliuoti potraukį svaigintis ir būdamas laisvėje, kur draudimų įsigyti alkoholio, priešingai nei pataisos įstaigoje, nėra. Analogiškai teisėjų kolegija laiko, jog sudalyvavimas vienkartinėje programoje „Konfliktinių ir stresinių situacijų valdymo būdai“ neįrodo, jog nuteistasis nestruktūrizuotoje aplinkoje sugebės valdyti savo agresiją, kontroliuojantį, smurtinį elgesį.

14. Skundą nagrinėjančios kolegijos vertinimu, turimi finansiniai įsipareigojimai, kurių dengimui neskiriamas pakankamas dėmesys, taip pat gali turėti neigiamos įtakos sėkmingai probacijai. Nors J. J. yra pateikęs pažymą, jog paleistas lygtinai būtų įdarbintas buvusioje darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ automechaniku, tačiau nuteistojo darbinė motyvacija nelaikytina stipria. Pateiktos medžiagos duomenimis skundo autorius pataisos namuose nedirba, kartą jis raštu išreiškė pageidavimą dirbti suvirintoju, tačiau dėl darbo vietų stokos įdarbintas nebuvo. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistieji, siekiantys prasmingo darbinio užimtumo, neturėtų kelti sąlygų kokius konkrečiai darbus galėtų ar norėtų dirbti. Be abejo, darbas nuteistiesiems suteikiamas pagal jų turimas kompetencijas, darbinius įgūdžius, sveikatos būklę ir pan., tačiau tikėtis, jog bus suteiktas konkretus pageidaujamas darbas, nėra pagrįsta. Akivaizdu, kad J. J. noras dirbti tik suvirintoju užkirto jam kelią įsidarbinti ir tokiu būdu užsidirbti pragyvenimui, o kartu ir priteisto ieškinio atlyginimui. Socialinio tyrimo išvados duomenimis šiuo metu nuteistąjį finansiškai remia motina, kuri siunčia jam pinigus, tačiau savanoriškai turimų finansinių įsipareigojimų J. J. vis tiek nedengia, 43,70 Eur suma yra išskaičiuota iš trečių asmenų gaunamų pajamų. Neturint jokių santaupų bei nepaisant turimų skolų, nuteistasis teigia, kad jo finansinė padėtis yra stabili, kas leidžia daryti išvadą, jog skundo autorius nesugeba tvarkyti savo lėšų bei pajamų bei neturi jokių konkrečių planų, kaip ketina padengti esamus įsiskolinimus.

15. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, priešingai nei teigiama skunde aukštesnės instancijos teismui, nėra žema. J. J. priskiriamas vidutinei rizikos grupei – 47 balai pagal OASys metodiką, todėl būtina nustatyti reikšmingą pažangą mažinant nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurių nuteistajam išskiriama net trylika (du nekintantys ir vienuolika kintančių): nusikalstamo elgesio istorija, nusikalstamos elgsenos modelis, gyvenimo būdas, susijęs su alkoholio vartojimu, savikontrolės problemos, smurtinio elgesio menkinimas, agresyvus/kontroliuojantis elgesys, savivertės problemos, savo elgesio pasekmių minimizavimas, mąstymo lankstumo stoka, savo elgesio priežasčių atpažinimo stoka, finansiniai įsipareigojimai, mąstymo lankstumo stoka ir nepakankama motyvacija savo elgesio keitimui. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nuteistajam nustatytų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatų pagrįstumas nėra analizuojamas. Tačiau itin svarbu įvertinti, ar nuteistojo rizika nusikalsti mažėja, didėja ar išlieka tokia pati, kokia buvo ankstesnio vertinimo metu. Analizuojamu atveju matyti, kad J. J. pakartotinio nusikalstamumo rizika nuo ankstesnio svarstymo sumažėjo keturiais balais nuo 51 iki 47 balų, vis dėlto, rizika nusikalsti vis dar išlieka vidutinė, teigti, jog nuteistasis padarė akivaizdžią bei ženklią pažangą, keisdamas savo elgesį bei mąstyseną teigiama linkme, nėra pagrindo.

16. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių (stengiasi dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse, yra vieną kartą skatintas, bausmės atlikimo metu nepiktnaudžiauja psichiką veikiančiomis medžiagomis, palaiko ryšius su šeimos nariais) nepakanka daryti išvadai, kad J. J. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

17. Remiantis išdėstytu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą, netinkamai ar nepakankamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, J. J. teisė į teisingą ir nešališką teismą nebuvo pažeista. Tuo pačiu pažymėtina, jog skundžiamoje nutartyje nėra teiginių apie tai, kad nuteistasis yra pernelyg švelniai nubaustas, t. y. jam paskirta neadekvati ar neproporcinga padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmė. Tokias išvadas nuteistasis padarė subjektyviai, nes nutarties tekste jam paskirtos bausmės rūšis ar dydis nėra analizuojami. Taip pat apygardos teismas plačiau nepasisako dėl J. J. skunde aptariamo Komisijos sprendimo taikyti lygtinio paleidimo institutą kitam nuteistajam, kurio teisinė padėtis yra neva blogesnė už skundo autoriaus. Šiuo aspektu pažymėtina, jog kiekvieno nuteistojo asmenybė yra vertinama individualiai ir bet koks nuteistų asmenų lyginimas nėra galimas. Konstatuojama, jog Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo J. J. (J. J.) skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. liepos 21 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.