- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-02
- Bylos Nr.
- eA2-1063-886/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00451-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- A. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1039-413/2024 pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas (atsakovas) A. K. pateikė prašymą (2025-05-27 DOK-12977) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu atnaujinti procesą Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1039-413/2024, kurioje Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimu iš pareiškėjo (atsakovo) priteista ieškovei likviduojamai UAB (duomenys neskelbtini) 53 561,75 Eur žalos atlyginimo ir procesinės palūkanos.
Pareiškėjas nurodo, kad jis, būdamas atsakovu pirmosios instancijos teisme, nebuvo atstovaujamas teisininko ir nesuprato bylos esmės, dėl ko atsiliepimas niekaip neatskleidžia šios bylos esmės. Pareiškėjas, pats to nesuvokdamas, neįrodinėjo savo kaip vadovo atsakomybės nebuvimo sąlygų, o pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo iš esmės ir tik ieškinio pagrindu priėmė sprendimą dėl atsakomybės taikymo atsakovui. Pareiškėjas suvokia, kad jis kaip atsakovas turėjo procesinę teisę bylos esmę atskleisti bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, ir faktas, kad to nepadarė, procesiškai nėra motyvuotas teisinis pagrindas proceso atnaujinimui CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, tačiau kiekvienas procesas turi remtis pamatiniais teisingumo principais (CPK 5 straipsnis), o teismo pareiga – tiesos atskleidimas – yra neatskiriama šio principo esmė. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė teisės taikymo klaidą jo, kaip vadovo, atsakomybės sąlygų konstatavime, ir apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių neturėjo galimybės nagrinėti dėl CPK 314 straipsnio numatyto imperatyvo. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas nebuvo peržiūrėjo apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėjo nuomone, nors jis vis dar turi galimybę kreiptis kasacine tvarka dėl įsiteisėjusios nutarties peržiūrėjimo, tai nepadės atskleisti tikrios tiesos šioje byloje, nes kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų ir vadovaudamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis, apskųstus teismų sprendimus ir nutartis patikrina tik teisės taikymo aspektu. Pareiškėjo nuomone, fakto klausimu bylos esmė atskleista tinkamai, tačiau teisės pagrindo fakto (pagrindo) materialioji tiesa pirmosios instancijos teismo atskleista nėra. O kadangi tai nebuvo nustatytas įrodinėjimo dalykas pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėdamas sprendimą, neturėjo galimybės nustatyti tos materialiosios tiesos. Juridinio asmens valdymo organų civilinė atsakomybė yra deliktinė, todėl vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Paneigti kaltės prezumpciją pareiga tenka bendrovės vadovui. Šiuo atveju bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas, neatstovaujamas advokato, nesugebėjo suprasti bylos esmės ir savo pareigos, kylančios iš delikto – tai yra paneigti kaltės prezumpciją. Šis teisės pagrindas nebuvo nagrinėjamas ir apeliaciniu skundu, nes apeliaciniu skundu nauji įrodymai ir paaiškinimai, kurie galėjo būti teikti pirmosios instancijos teismui, nėra nagrinėjami ir priimami. Taigi pirmosios instancijos teisme, o vėliau apeliaciniame teisme, atsakovo kaltė buvo tik preziumuota, nes jis savo pareigos ją paneigti nesuprato ir nevykdė. Pagal kaltės prezumpciją, bet ne materialiąją tiesą, iš atsakovo buvo priteista žala daugiau nei pusės šimto tūkstančių eurų. Tai nėra teisinga. Subjektyvioji tiesa byloje nėra atskleista, nors objektyvieji pagrindai ir yra nustatyti.
Teismo nustatyti pradelsti įmonės įsipareigojimai neatitinka byloje esančios įmonės finansinės informacijos. Įmonės finansinės ataskaitos rodo: 2019 m. įmonės mokėtinos sumos – 95 708 Eur; 2019 m. pradelsti mokėjimai – 41 992,34 Eur. 2019 m. pradelsti mokėjimai 41 992,34 Eur nustatyti ne pagal faktą, o pagal formalius balanso rodmenis. Reali pradelsti mokėjimai sudaro ne daugiau kaip 25 tūkst. Eur, tai matyti iš įmonės dokumentų (atnaujinus procesą byloje atsakovas pateiks papildomus paaiškinimus byloje čia nurodytų faktų klausimu, nes jie sudarys įrodinėjimo dalyką). Taigi 2019 m. gruodžio 31 d. atsiradę atsakovo neteisėti veiksmai konstatuoti be fakto. Teismas formaliai įvertina balanso skaičius, bet netiria kitų įmonės finansinių dokumentų, dėl ko padaro fakto klaidą. Fakto klaidos netinkamai atskleista materialioji tiesa, tai yra teisinis atsakovo civilinės atsakomybės pagrindas byloje taikytas prieš tai tinkamai neįrodžius dalyko. 2019 metais įmonė turėjo įsipareigojimų, kurie balanse įtraukti prie mokėtinų sumų, tačiau neturėjo kreditorinių reikalavimų iš kreditorių, kurie suponuotų teisinį pagrindą konstatuoti įmonės nemokumo būklę.
Padaryta fakto klaida, ko pasekoje netinkamai taikytos civilinės atsakomybės sąlygos (netinkamas materialiosios tiesos atskleidimas) suponuoja sąlygą proceso atnaujinimui pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjo nuomone, aplinkybė, kad 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimas peržiūrėtas apeliacine tvarka, neužkerta kelio atnaujinti įrodymų tyrimą pirmosios instancijos teisme, nes tik tinkamas materialiosios tiesos atskleidimas leis byloje priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių teismo siejamas išimtinai faktų konstatuotų teismo sprendimu, buvimu ir vėlesnių įmonės finansinių rodiklių gretinimų. Paneigus pirmosios instancijos teismo nustatytus faktus ir atnaujinus bylos nagrinėjimą priežastinis ryšys tarp veiksmo ir nuostolio turi būti nustatomas naujai. Akivaizdu, kad bylos aplinkybės patvirtina, jog priežastinio ryšio be neteisėtų veiksmų būti negali. Tai tampa antru įrodinėjimo dalyku atnaujinus procesą pirmosios instancijos teisme. Vadovo kaltė byloje preziumuota, nustačius neteisėtus veiksmus ir nuostolius bei jų priežastinį ryšį, o atsakovas, privalėdamas paneigti šią prezumpciją ir įrodyti, kad jo kaltės nėra, pats to nesuvokdamas to nedarė. Pirmosios instancijos teisme atsakovo neatstovavo teisininkas ir nors tai nesudaro jokio teisinio pagrindo bylos atnaujinimui, tačiau akivaizdu, kad atsakovas bylos įrodinėjimo dalyką suvokė netinkamai, o šio veiksmo atoveiksmis matyti teismo sprendime – netinkamai nustatyta kaltė byloje liko tik preziumuota, o ne įrodyta.
Atsiliepimas
Ieškovė likviduojama dėl bankroto UAB (duomenys neskelbtini) atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ atsiliepimu į prašymą (2025-06-25 DOK-15163) prašo netenkinti pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo.
Nurodo, kad pareiškėjo minima aplinkybė, jog jis neturėjo advokato ir esą nesuprato proceso, todėl padaryta teisės taikymo klaida, yra formalaus pobūdžio ir neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytų pagrindų procesui atnaujinti. Pareiškėjas (atsakovas) viso proceso metu, trukusionuo 2023 m. spalio 2 d., aktyviai dalyvavo – pats teikė procesinius dokumentus, dalyvavo teismo posėdžiuose, buvo ne sykį informuotas apie teisę turėti atstovą. Atsakovas sąmoningai pasirinko atstovo neturėti. Tokia jo procesinė pozicija negali būti vertinama kaip kliūtis ar esminis proceso pažeidimas, galintis būti pagrindu procesui atnaujinti. Atsakovas yra buvęs BUAB (duomenys neskelbtini) vadovas. Tokiam asmeniui keliami aukštesni atsakingumo, rūpestingumo ir teisinio išprusimo reikalavimai, jis turėjo suprasti bylos esmę ne tik kaip fizinis asmuo, bet ir kaip įmonės vadovas. Pareiškėjo prašymas grindžiamas tik jo pačio subjektyviu požiūriu į savo procesinę taktiką ir negali būti laikomas teisėtu pagrindu procesui atnaujinti, todėl prašymas atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovo pasirinkimas nepasinaudoti savo teise negali būti vertinamas kaip esminis proceso pažeidimas, lemiantis būtinybę atnaujinti procesą. Tokios praktikos laikosi Lietuvos Aukščiausias Teismas, nurodydamas, kad vien tai, kad pareiškėjas neturėjo byloje advokato, nesuponuoja išvados, kad buvo pažeistos jo teisės. Asmens pasirinkimas neatstovauti save per advokatą, kai jam buvo aiškiai išaiškinta teisė turėti atstovą, negali būti laikomas esminiu proceso pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-656-915/2015).
Atsakovui kaip įmonės vadovui keliami didesni atsakingumo, rūpestingumo ir teisinio išprusimo reikalavimai, todėl nors asmuo galimai ir galėjo nesuprasti bylos tam tikrų niuansų, tačiau galėjo suprasti apie poreikį turėti atstovą. Teisė turėti atstovą ne sykį jam buvo išaiškinta. Atsakovas privalėjo įvertinti rizikas dėl atstovo nesuradimo laiku. Visgi advokatė byloje vėliau buvo. 2024 m. gruodžio 11 d. advokatė G. M. pateikė prašymą suteikti prieigą prie elektroninės bylos kortelės, nurodė, kad ji dalyvauja kaip atsakovo A. K. atstovė. 2024 m. gruodžio 31 d. pateiktas apeliacinis skundas. Su 2024 m. gruodžio 31 d. apeliaciniu skundu, kurį padėjo ruošti advokatė, atsakovas pasisakė būtent tokiais pačiais aspektais, kuriuos dabar nurodo kaip kliūtį teisingam teismo sprendimui priimti, nes negalėjo pateikti paaiškinimų. Tačiau tą paneigia paties apeliacinio skundo turinys. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nepriima naujų įrodymų, išskyrus atvejus, kai apeliantas įrodo, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau arba pirmosios instancijos teismas be pateisinamos priežasties atsisakė priimti įrodymus, arba įrodymai buvo nepagrįstai atmesti. Šalys turi teisę teikti naujus teisinius argumentus ar paaiškinimus net ir tiems faktams, kurie buvo nagrinėjami pirmojoje instancijoje, jei tai padeda pagrįsti jų apeliacinį skundą ar atsikirtimus. Šiuo atveju jau atsiradus atstovui – advokatei, savo srities profesionalui esant poreikiui teikti byloje kokius nors naujus paaiškinimus ar naujus įrodymus kliūties iš esmės nebuvo ir teismas būtų pasisakęs dėl šių priėmimo ar vertinimo, tačiau atsakovas šiuo atveju papildomus paaiškinimus įvardija jau besikartojančią ne kartą jo paties išsakytą poziciją ir informaciją. Taigi asmuo jau atstovaujamas advokatės byloje nieko naujo nepateikė ir neapaiškino, ir nenurodė, kad kažko neatliko pirmos instancijos teisme dėl fakto, kad nebuvo atstovo.
Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1039-413/2024 patikslintas ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista ieškovei likviduojamai UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamai nemokumo administratorės UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“, iš atsakovo A. K. 53 561,75 Eur žalos atlyginimo, 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos (53 561,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteista valstybei iš atsakovo 722 Eur žyminio mokesčio.
Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. kovo 18 d. nutartimi išnagrinėjęs atsakovo A. K. apeliacinį skundą Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. e2A-181-912/2025).
CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. CPK 366 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, kuriems esant gali būti atnaujinamas procesas byloje.
Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis.
Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal CPK 370 straipsnį, reglamentuojantį prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą, toks prašymas turi būti nagrinėjamas trimis etapais. Pirma, sprendžiamas prašymo priėmimo klausimas (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Antra, priėmus prašymą atnaujinti procesą, skiriamas teismo posėdis, kuriame sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Spręsdamas šį klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Trečia, teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2011; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020; 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-823/2022).
Nagrinėjamu atveju atsakovas prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas, kai pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, kuris nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalyje 9 punkte numatytu pagrindu, procesas gali būti atnaujintas tik esant visoms žemiau nurodytoms sąlygoms: a) procesinis sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka; b) teismas sprendime padarė aiškią materialinės ar proceso teisės normos taikymo klaidą. Ši nuostata yra imperatyvioji, nes ji pagal asmens prašymą negali būti taikoma, kai sprendimas (nutartis) buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2011). Išimtinė teisė prašyti atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu byloje, kurioje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą instancine tvarka patikrino apeliacinės instancijos teismas, suteikta tik generaliniam prokurorui.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. kovo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-181-912/2025 išnagrinėjęs atsakovo A. K. apeliacinį skundą, Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimą paliko nepakeistą. Iš to seka, kad pareiškėjo prašymas neatitinka vienos iš 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytų imperatyvių taikymo sąlygų: Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Esant tokiai situacijai darytina išvada, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu yra nepagrįstas, dėl to negali būti tenkinamas.
Iš prašymo turinio matyti, kad pareiškėjas teisės taikymo klaidą iš esmės sieja su subjektyvaus vertinimo aplinkybėmis, t. y., kad jis būdamas atsakovu pirmosios instancijos teisme nebuvo atstovaujamas teisininko ir nesuprato bylos esmės, todėl nesuvokdamas neįrodinėjo savo kaip vadovo atsakomybės nebuvimo sąlygų; kiekvienas procesas turi remtis pamatiniais teisingumo principais; pirmosios instancijos teisme padaryta teisės taikymo klaida jo, kaip vadovo, atsakomybės sąlygų konstatavime; jis nesugebėjo suprasti bylos esmės ir savo pareigos, kylančios iš delikto – paneigti kaltės prezumpciją; netinkamai suvokė bylos įrodinėjimo dalyką, o šio veiksmo atoveiksmis matyti teismo sprendime – netinkamai nustatyta kaltė byloje liko tik preziumuota, o ne įrodyta; teismo nustatytas faktas dėl pradelstų įmonės įsipareigojimų neatitinka byloje esančios įmonės finansinės informacijos; teismas formaliai įvertino balanso skaičius, bet netyrė kitų įmonės finansinių dokumentų; fakto klaida teismui suponavo galimybę netinkamos materialiosios tiesos atskleidimui, tai yra teisinis atsakovo civilinės atsakomybės pagrindas byloje taikytas prieš tai tinkamai neįrodžius dalyko; paneigus pirmosios instancijos teismo nustatytus faktus ir atnaujinus bylos nagrinėjimą priežastinis ryšys tarp veiksmo ir nuostolio turi būti nustatomas naujai ir akivaizdu, kad bylos aplinkybės patvirtina, jog priežastinio ryšio be neteisėtų veiksmų būti negali.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad byla pirmą kartą pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta 2024 m. vasario 13 d. (civilinės bylos Nr. e2-519-950/2024). Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi išnagrinėjęs ieškovės LUAB (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą, panaikino Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 13 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (civilinės bylos Nr.e2A-297-330/2024). Teismas civilinėje byloje, kurioje pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, teismo posėdžių metu atsakovui išaiškino jo procesines teises ir pareigas, tarp jų – turėti atstovą, teikti įrodymus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas aktyviai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, teikiant prašymus, įrodymus, paaiškinimus. Taip pat teismas 2024 m. spalio 21 d. bylos nagrinėjimą atnaujino, nustatęs poreikį tirti ir papildomai aiškintis bylos aplinkybes, susijusias su bendrovės nemokumo momento nustatymu, kreditorinių reikalavimų atsiradimo laiku ir jų atsiradimo pagrindu, kadangi šios aplinkybės turėjo tiesioginės reikšmės teismo sprendimo priėmimui. Pareiškėjas ir pats pripažįsta, kad jis turėjo procesinę teisę teikti įrodymus, paaiškinimus, kad visa esmė būtų atskleista bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, ir tas faktas, kad to nepadarė, procesiškai nėra motyvuotas teisinis pagrindas proceso atnaujinimui CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu.
Nesant procesinio pobūdžio sąlygos, kuri yra privaloma, siekiant atnaujinti procesą byloje šiuo pagrindu, teismas išsamiau nevertina ir plačiau nepasisako dėl pareiškėjo nurodomų argumentų, kurie, jo nuomone, pagrindžia padarytas aiškias teisės normos taikymo klaidas (pvz. žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1394/2012).
Teismas, remdamasis aukščiau nutartyje išdėstytomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teisiniu reguliavimu, aktualia teismų praktika, sprendžia, kad nėra pagrindo spręsti dėl galimo proceso atnaujinimo dėl aiškios teisės taikymo klaidos (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu), kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Nustatytų aplinkybių pagrindu pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-1039-413/2024 netenkinamas (CPK 370 straipsnio 2 dalis).
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antros šalies. Netenkinus pareiškėjo prašymo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 370 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
netenkinti pareiškėjo A. K. prašymo (2025-05-27 DOK-12977) dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1039-413/2024.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.