Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-11-06 · Civilinė byla Nr. eB2-3611-866/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-06
Bylos Nr.
eB2-3611-866/2020
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01286-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Pikelienė
Kreditorius
N. L.
Suinteresuotas asmuo
BUAB „LDK investicijos“, N. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. eB2-3611-866/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01286-2019-4 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. lapkričio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Asta Pikelienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (kreditoriaus) uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Projektų valdymo kompanija“ pareiškimą dėl kreditorės N. L. reikalavimo sumažinimo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau BUAB) „LDK investicijos“ bankroto byloje, suinteresuoti asmenys BUAB „LDK investicijos“, N. L.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. BUAB „LDK investicijos“ bankroto byloje (civilinė byla Nr. eB2-1498-866/2020) 2020 m. sausio 30 d. nutartimi patvirtinti neginčijami kreditorių reikalavimai, tame tarpe ne ginčo tvarka patvirtintas hipoteka užtikrintas N. L. 304 301,70 Eur reikalavimas, pareikštas paskolos teisinių santykių pagrindu. Šioje byloje nagrinėjamas klausimas dėl kreditorės N. L. reikalavimo sumos pagrįstumo, inicijuotas kreditoriaus UAB „Projektų Valdymo Kompanija“.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas kreditorius UAB „Projektų Valdymo Kompanija“ prašo teismo sumažinti N. L. reikalavimą paskaičiuotų 35 799,43 Eur delspinigių suma, kadangi reikalavimo dalis dėl delspinigių yra nepagrįsta. Apeliuoja į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pakeistą praktiką dėl mokėjimo ir kompensuojamų palūkanų skaičiavimo/išieškojimo po sutarties nutraukimo. Įrodinėja, jog atsižvelgiant į aplinkybę, kad 2015 m. birželio 22 d. Paskolos sutartį kreditorė nutraukė nuo 2018 m. birželio 18 d., kreditorei paskaičiavus reikalavimo sumas dalyje dėl 17 375,12 Eur palūkanų ir 35 799,43 Eur delspinigių buvo nepagrįstai pritaikytos dvi civilinės atsakomybės formos, kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai. Pareiškėjo nuomone, po sutarties nutraukimo Paskolos sutarties 2.5. punkte nurodytos 17 proc. metinės palūkanos iš pelno (mokėjimo) palūkanų tapo kompensuojamomis palūkanomis (netesybomis). Kreditorė įgijo teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę reikalaujant tik 17 proc. dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, arba reikalauti dėl pagal nutrauktą sutartį negautų mokėjimo palūkanų (17 proc.), kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Tačiau ji neturėjo teisės reikalauti priteisti kompensuojamąsias palūkanas ar negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditorės negautų pajamų, atlyginimo, ir kartu 0,02 proc. delspinigių pagal Paskolos sutarties 4.2.4. punktą. Tvirtinant reikalavimą turėjo būti patvirtinta tik didesnę iš nurodytų reikalaujamų sumų. Šiuo atveju didesnė suma būtų 17 315,12 Eur palūkanų, nes 35 799,43 Eur delspinigių sumą kreditorė paskaičiuota už beveik 667 dienas, ko ji negalėjo reikalauti dėl numatyto delspinigiams taikytino 6 mėnesių ieškinio senaties termino (180 dienų).

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo BUAB „LDK investicijos“, atstovaujama nemokumo administratoriaus Kęstučio Butkaus, atsiliepimu prašo pareiškėjo prašymo dėl N. L. reikalavimo tikslinimo netenkinti motyvuodamas tuo, jog šiuo atveju nėra taikoma dviguba civilinė atsakomybė: Paskolos sutarties 2.5 punkte įtvirtintos palūkanos atlieka mokėjimo funkcija už suteiktą paskolą ir naudojimąsi kreditorės pinigais, jos nelaikytinos kompensuojamosiomis palūkanomis. Kompensuojamąją funkciją atlieka Sutarties 4.2.4 punkte aptarti 0 02 proc. numatyti delspinigiai.

4. Suinteresuotas asmuo N. L. atsiliepimu prašo pareiškėjo UAB „Projektų Valdymo Kompanija“ prašymo netenkinti. Pateikė argumentus, būtent: jog patvirtintas reikalavimas bankroto byloje negali būti tikslinimas, kadangi Juridinių asmenų nemokumo įstatyme nėra normos, analogiškos Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 1 dalies normai, numatančiai kreditorių reikalavimų tikslinimą. Atitinkamai, nėra pagrindo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika dėl nebeegzistuojančios normos aiškinimo ir taikymo. Teismo nutartis, kuria patvirtintas reikalavimas, yra įsiteisėjusi, pareiškėjas jos nustatytu terminu neapskundė. Kasacinio teismo praktika buvo suformuota/pakeista tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, iki to pagal praktiką mokėjimo palūkanos galėjo būti skaičiuojamos ir po paskolos sutarties nutraukimo kartu su kompensuojamomis palūkanomis (netesybomis) iki visiško paskolos sumos grąžinimo. Naujai suformuota teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė negali būti taikoma atgal.

5. Paskolos sutarties 2.5 punkte šalys aiškiai susitarė, kad 17 proc. palūkanos bus mokamos tiek galiojant paskolos sutarčiai, tiek ją nutraukus; taip pat ir sutarties 4.2.4 punkte šalys susitarė, kad bendrovė mokės 0,02 proc. delspinigius už kiekvieną dieną nuo laiku nesumokėtos sumos iki tinkamo sumokėjimo, įskaitant sutarties nutraukimo atveju. Reiškia, šalių valia buvo susitarti dėl didesnės nei mokėjimo palūkanos minimalių kreditorės nuostolių kompensacijos paskolos negrąžinimo laiku atveju, tiek iki, tiek po paskolos sutarties nutraukimo. Šiuo atveju faktinės aplinkybės skiriasi nuo nurodytų nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, nes ten ginčo šalys nebuvo susitarę, kad mokėjimo palūkanos bus mokamos ir po sutarties nutraukimo kartu su sutartyje nurodytais delspinigiais.

Šalies argumentai

6. Pareiškėjo nurodoma 268 502,27 Eur negrąžintos paskolos ir palūkanų suma galiojo 2019 m. spalio 28 d., atėmus po turto varžytinių gautas sumas. Tačiau N. L. 2018 m. birželio 8 d. pranešime dėl Paskolos sutarties nutraukimo paskolos ir negrąžintų palūkanų suma buvo ženkliai didesnė, 395 626,14 Eur. Todėl pareiškėjo prašyme pateikti klaidinantys nepagrįsti skaičiavimai dėl neva itin ilgo delspinigių skaičiavimo laikotarpio.

7. Kreditorės nuomone, po bankroto bylos iškėlimo nuolat didėjant palūkanų ir delspinigių sumoms, šiuo metu iš viso gaunasi 325 900,71 Eur. Tai yra daugiau, nei kreditoriniame reikalavime nurodyta 304 301,70 Eur suma, todėl nėra pagrindo reikalavimą mažinti.

Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados

8. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 30 d. nutartimi, N. L. (toliau – kreditorė) 304 301,70 Eur kreditorinis reikalavimus patvirtintas, remiantis į bylą pateiktais dokumentais. Bankroto administratorius teikdamas šį kreditorinį reikalavimą prieštaravimų nereiškė.

9. Teismų praktikoje pažymima, kad kreditorių reikalavimų patvirtinimo procesas, nors pagal savo teisinę prigimtį ir yra panašus į pareikšto ieškinio nagrinėjimą, tačiau procesiniu požiūriu reikalavimų tvirtinimui netaikomos tos pačios taisyklės kaip nagrinėjant civilinę bylą ginčo teisena. Sutiktina, kad šia nutartimi sprendžiami ne tik procesinio pobūdžio klausimai, bet ji yra susijusi su materialiaisiais teisės klausimais – ja sukuriamas teisinis pagrindas kreditoriui, laikantis ĮBĮ nustatytos reikalavimo tenkinimo eilės, gauti visą ar dalį teismo nutartimi patvirtintos sumos iš bankrutuojančios įmonės turto. Tačiau kartu ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta kreditoriaus reikalavimo tikslinimo galimybė, kuri išlieka iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012).

10. Bankroto teisės normose nustatyta teisė tikslinti kreditoriaus reikalavimą nesuteikia galimybės bankroto proceso dalyviams patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus tikslinti bei peržiūrėti nesant tokio teisės aktuose nustatyto pagrindo. Kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimas yra galimas tik paaiškėjus naujoms aplinkybėms, dėl kurių reikalavimo patenkinimas nebelaikytinas teisėtu ir pagrįstu, kurios iki tol nebuvo žinomos ir dėl kurių teismas nėra pasisakęs įsiteisėjusia nutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-233/2014).

11. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pažymima, kad tiktai teismo nutarčiai, kuria patvirtinami jo finansiniai reikalavimai, įsiteisėjus, bankrutuojančios įmonės kreditorius tampa byloje dalyvaujančiu asmeniu ir įgyja visas kreditoriaus teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010, 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-274/2012; kt.).

12. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 26 straipsnio 1 dalies prasmę ir paskirtį suinteresuoti asmenys reikalauti peržiūrėti teismo įsiteisėjusia nutartimi patvirtintų kreditorių reikalavimų pagrįstumą turi teisę ne tik teismo nutarties apskundimo atskiruoju skundu procesine forma (ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalis), tačiau ir pateikdami bankroto bylą nagrinėjančiam teismui motyvuotą prašymą šiuo klausimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-386-381/2016). Be to, gavęs byloje papildomos informacijos dėl teismo įsiteisėjusia nutartimi patvirtinto kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, jeigu kreditoriaus reikalavimas buvo teismo nutartimi patvirtintas be bylos nagrinėjimo iš esmės, teismas ir savo iniciatyva turėtų svarstyti patvirtinto kreditorinio reikalavimo teisėtumo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1317-381/2016).

13. Nagrinėjamu atveju, ginčijamas kreditorinis reikalavimas patvirtintas nesant ginčo iš esmės, bankroto administratoriui patikrinus ir pateikus kreditorinį reikalavimą patvirtinančius dokumentus. Todėl, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktikos išaiškinimus darytina išvada, kad bankroto proceso metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms, pareiškėjas turėjo teisę inicijuoti kreditorinio reikalavimo tikslinimo ar išbraukimo iš kreditorių sąrašo klausimą, atitinkamai pagrindžiant teisinį pagrindą bei įrodant naujas esmines aplinkybes, kurios nebuvo žinomos ir teismo įvertintos, dėl ko patvirtintas kreditorinis reikalavimas neturėtų būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

14. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) ir neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). Pagal JANĮ 155 straipsnio 1 dalį iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio straipsnio 1–5 punktuose nustatytas išimtis. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka patenka į JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, taikymo išimtį, todėl šiuo atveju taikytos ĮBĮ nuostatos (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartis, priimat civilinėje byloje Nr. e2-768-450/2020).

Motyvuojamoji dalis

15. Byloje nustatyta, kad 2015 m. birželio 22 d. paskolos sutartimi, N. L. paskolino 250 000 Eur, grąžinimo terminas – 2017 m. liepos 1 d. Vėlesniu 2018 m. kovo 5 d. susitarimu, dėl paskolos sutarties pratęsimo, paskolos ir su ją susijusių mokėjimų terminą pratęsė iki 2018 m. gruodžio 31 d. Sutartis N. L. 2018 m. birželio 8 d. 8 d. pranešimu nutraukta nuo 2018 m. birželio 25 d. Byloje nėra ginčo, kad 2 000 Eur paskolos sumos buvo grąžinta, taigi negrąžinat paskolos dalis sudaro 248 000 Eur.

16. Sutarties 2.5. punktu šalys susitarė, kad paskolos gavėjas moka paskolos davėjui 17 proc. metinių palūkanų nuo paskolos sumos (įskaitant Sutarties nutraukimo atveju). Taip pat, sulygo dėl palūkanų skaičiavimo tvarkos, o būtent: kiekvienų kalendorinių metų liepos 1 d., pradedant nuo 2016 m. liepos 1 d. palūkanų suma yra pridedama prie paskolos sumos, atitinkamai, paskolos suma padidinama palūkanų suma (įskaitant Sutarties nutraukimo atveju).

17. Teismo vertinimu, aptartas palūkanų skaičiavimo modelis nurodo palūkanų skaičiavimo tvarką ir aptaria sumą nuo kurios skaičiuojamos palūkanos (realiai suteiktos paskolos suma pridedant susikaupusias palūkanas), tačiau tokia sutarties sąlyga negali reikšti, paskolos sutarties dalyko pasikeitimo, atsižvelgiant jau vien į tai, kad paskolos sutartis yra realinė sutartis (CK 6.870 straipsnis), taigi negali ir būti laikoma, kad pagal paskolos sutartį perduota pinigų suma padidėjo nesant pinigų perdavimo fakto.

18. Pažymėtina ir tai, kad pagal CK 6.37 straipsnio 4 dalies nuostatas, palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytas išimtis, jeigu toks šalių susitarimas nepažeidžia sąžiningumo, protingumo ir sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad šalys buvo susitarę sutartimi dėl palūkanų už palūkanas skaičiavimo sutarties vykdymo laikotarpiu, paskola buvo suteikta sąlyginai trumpam laikotarpiui, teismas sprendžia, kad sutartimi sulygtų mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo modelis, sutarties laikotarpiui, iš esmės nepažeidžia nustatyto teisinio reglamentavimo.

19. Teismui pareikalavus, kreditorė pateikė duomenis apie apskaičiuotas palūkanas (DOK-32686). Nurodė, kad iki 2016 m. liepos 1 d. apskaičiuotos palūkanos sudarė 40 916,85 Eur, detalizuojant palūkanų skaičiavimą pagal faktinį pinigų perdavimo momentą. Iki 2017 m. liepos 1 d. apskaičiavo, kad palūkanos sudaro – 49 455,86 Eur, ir už likusį laikotarpį iki sutarties nutraukimo – 56 912,18 Eur. Teismo skaičiavimu, kreditorės nurodytos sumos iš esmės atitinka Sutarties 2.5. punktu sulygtą palūkanų skaičiavimo tvarką ir dydį. Taigi, viso palūkanų iki sutarties nutraukimo skolininkas turėjo sumokėti – 147 284,89 Eur (40 916, 85 + 49 455,86 + 56 912,18).

20. Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 54 punktas).

21. Dėl kreditorės nurodyto argumento, kad šiuo atveju nagrinėjant ginčą negali būti taikoma kasacinės instancijos teismo suformuoti išakinimai, nes kreditorinis reikalavimas jau buvo patvirtintas, pažymėtina, kad kaip nurodyta aukščiau, bankroto procese kreditorinių reikalavimų tikslinimas galimas iki bankroto proceso pabaigos, kita vertus, inicijavus ginčą dėl jau patvirtino kreditorinio reikalavimo bankroto bylą nagrinėjantis teismas turi ne tik teisę bet ir pareigą patikrinti visas faktines aplinkybes susijusias su ginčijamu kreditoriniu reikalavimu.

22. Be to, pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatas teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. CPK 4 straipsnyje nurodyta, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, formuodamas vienodą teismų praktiką kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis, nėra saistomas pirmosios ir (ar) apeliacinės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų, kaip precedentų, todėl gali formuoti kitokius precedentus, o šie privalomi visiems teismams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-313/2019). Taigi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. priimta nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020 ir joje sukurtas precedentas, susijęs su mokėjimo palūkanų skaičiavimu, tapo privalomas visiems Lietuvos Respublikos teismams nuo precedento sukūrimo.

23. Kasacinis teismas, atsižvelgiant ir į anksčiau suformuotus išaiškinimus, 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, be kita ko nurodė, kad sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) Kai kompensuojamosios palūkanos nustatytos sutartyje, taikomos būtent jos, o ne CK 6.210 straipsnyje reglamentuojamos kompensuojamosios palūkanos. Atsižvelgiant į sutampančius netesybų ir kompensuojamųjų palūkanų tikslus, sprendžiant kompensuojamųjų palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka nuostolių kompensavimo funkciją ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, jei šalys sutartimi susitarė dėl atitinkamo dydžio kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo iki visiško paskolos grąžinimo, ši sutarties nuostata ir iš jos kylanti sutartyje nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo prievolė išlieka ir sutartį nutraukus. Minimalių nuostolių, atsiradusių dėl kreditoriaus negalėjimo naudotis negrąžintais pinigais, atlyginimo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos, kurios, kaip jau aptarta šioje nutartyje, gali būti skaičiuojamos ir po paskolos sutarties nutraukimo. Aptartas išaiškinimas neužkerta sutarties šalims kelio susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį.

24. Kaip minėta sutarties 2.5. punktu šalys susitarė dėl 17 proc. metinių palūkanų mokėjimo tiek sutarties vykdymo laikotarpiu, tiek ir sutarties nutraukimo atveju. Toks susitarimas iš esmės lemia išvadą, kad šalys susitarė, jog pelno (mokėjimo) palūkanų dydis ir kreditoriaus nuostolių dydis palūkanų forma bus skaičiuojamas tokia pat tvarka, tiek tinkamai skolininkui vykdant prievolės, tiek ją pažeidus. Pažymėtina, kad aptarta susitarimo sąlyga nenustato palūkanų skaičiavimo pabaigos, pagal sutartyje sulygtą metodiką. Teismo vertinimu, ši susitarimo sąlyga vertintina kaip susitarimas dėl 17 proc. kompensuojamų metinių palūkanų nuo skolos sumos skaičiavimo. Kadangi sutartimi buvo suteikta 250 000 Eur paskola, o sutartimi sulygtas 17 proc. metinių palūkanų skaičiavimas nuo paskolos sumos, tai kompensuojamų palūkanų suma šiuo atveju skaičiuojant nuo sutarties nutraukimo (2018 m. birželio 25 d.) iki įsiteisėjo nutartis, kuria skolininkui iškelta bankroto byla (2019 m. spalio 28 d.), sudaro – 57 054,80 Eur.

25. Kreditorė apskaičiavo, kad delspinigių suma pagal sutartį sudaro 35 799,43 Eur. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, bei teismų praktikoje suformuotus išaiškinimus, kai reikalaujama ir kompensuojamų palūkanų ir delspinigių, tai mažesnė sumą įskaitoma į didesnę. Taigi, reikalavimas laikytinas pagrįstu tik dalyje dėl 57 054,80 Eur kompensuojamų palūkanų.

26. Teismas neturi pagrindo sutikti su kreditore, kad pelno (mokėjimo) funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo metodika, pridedant susikaupusias palūkanas prie skolos sumos, gali būti taikoma ir po sutarties nutraukimo, atsižvelgiant į aukščiau pateiktus išaiškinimus. Visų pirma pažymėtina, kad aptartas Sutarties 2.5. punktas nustato ne vieną, o dvi sąlygas, pirmu sakiniu sulygta, kad bus mokamos 17 proc. metinės palūkanos nuo paskolos sumos, tame tarpe sutarties nutraukimo atveju. Šioje dalyje teismas sprendė, kad buvo susitarta dėl kompensuojamų palūkanų mokėjimo. Antruoju sakiniu, sulygta iš esmės dėl skolos sumos didinimo apskaičiuotų palūkanų dydžiu. Nors sutarties vykdymo laikotarpiu teismas, kaip nurodyta aukščiau, ir sprendė, kad toks palūkanų skaičiavimas nepripažintinas pažeidžiančiu nurodytą teisinį reglamentavimą, atsižvelgiant ir į sutarties laisvės principą (CK 6.156 straipsnis), tačiau sutarties nutraukimo atveju, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, toks palūkanų skaičiavimas kai yra didinama skolos suma, skaičiuojant palūkanas nuo palūkanų nutraukus sutartį, neatitinka nei sąžiningumo, nei protingumo, nei teisingumo reikalavimų (CK 6.37 straipsnio 4 dalis, 1.5 straipsnis).

27. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, kreditorės N. L. kreditorinis reikalavimas laikytinas pagristas dalyje dėl 248 000 Eur negrąžintos paskolos sumos, 147 284,89 Eur ir 57 054,80 Eur kompensuojamų palūkanų. Antstolė pateiktais duomenimis, kreditorei vykdymo procese buvo pervesta viso 201 359,40 Eur suma palūkanoms dengti. Nemokumo administratorius nurodė, kad vykdant bankroto procedūras jokia suma kreditorinis reikalavimas nebuvo padengtas. Taigi galutinę sumą sudaro 248 000 Eur negrąžintos paskolos suma ir 2 980,29 Eur nepadengtų pelno(mokėjimo) palūkanų, viso 250 980,29 Eur.

28. Minėta, kad teismas 2020 m. sausio 30 d. nutartimi patvirtinto N. L. 304 301,70 Eur kreditorinį reikalavimą, kuris atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, mažintinas iki 250 980,29 Eur. Teismas visiškai teisiškai nepagrįstais laiko kreditorės argumentus, dėl palūkanų ir/ar delspinigių skaičiavimo po bankroto bylos iškėlimo, nes tiek ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatas, tiek pagal JANĮ 28 straipsnio nuostatas, visų prievolių vykdymas nutraukiamas.

29. Vadovaujantis CPK 93, 98 straipsniais, tenkinus UAB „Projektų valdymo kompanija“ pareiškimą dėl N. L. kreditorinio reikalavimo sumažinimo, iš pastarosios priteisiamos pareiškėjo patirtos 786, 50 Eur teisinės pagalbos išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290- 291 straipsniais, Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsniu, teismas

nutaria:

N. L. kreditorinį reikalavimą likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau BUAB) „LDK investicijos“ bankroto byloje sumažinti nuo 304 301,70 Eur iki 250 980,29 Eur.

Priteisti iš N. L., a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Projektų valdymo kompanija“, į. k. 302452733, naudai 786, 50 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos, atskiruoju skundu skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Asta Pikelienė