- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-10
- Bylos Nr.
- II-145-814/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-17-3-00023-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Lina Šafronienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. D.
- Pareiškėjas
- D. D.
- Institucija
- Kauno apskrities vyriausiasiojo policijos komisariato Jonavos policijos komisariatas
- Kategorijos
- 2.1Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas (ANK 45 str.)
- 21.18.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.18.12pavadinimo nepavyko patikrinti
vaizdo nuotolinės konferencijos būdu per ZOOM platformą dalyvaujant pareiškėjui – administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. D.,
nedalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą administracinio nusižengimo nutarimą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo D. D. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato 2021 m. sausio 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 61-ANR_N-106-2021.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato (toliau - Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK) Veiklos skyriaus Vyriausiojo tyrėjo V. L. 2021 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 61-ANR-N-106-2021, D. D. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1126 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ (toliau – Nutarimas), laikotarpiu, t. y. 2021 m. sausio 12 d. 08.02 val., (duomenys neskelbtini), degalinėje UAB „Circle K“, nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės (veido kaukės), taip sukeldamas pavojų išplisti COVID-19 ligai ir šiais veiksmais pažeidė Nutarimo 2.1.5.2 papunkčio reikalavimus. D. D. paskirta 1000 Eur bauda (b. l. 3).
Šalies argumentai
Nesutikdamas su šiuo nutarimu D. D. pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti jam neteisėtai paskirtą 1000 Eur baudą. Nurodė, kad niekam nesukėlė jokios grėsmės. Jis laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir civilinės saugos įstatymų, kurie jam leidžia nevykdyti neteisėto Vyriausybės teisės akto Nr. 1126, kuris pareiškėjo nuomone, pažeidžia Konstitucijos 18 straipsnį, 21 straipsnį, 29 straipsnį, žmogaus teises ir laisves, ir prieštarauja Civilinės saugos įstatymo 38 straipsnio nuostatoms. Skunde teigia, kad civilinės saugos įstatymo 38 straipsnyje nurodyta, jog gyventojų apsaugai organizuoti, gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotiniems darbams atlikti, ekstremaliosioms situacijoms likviduoti ir jų padariniams šalinti iš anksto sudaromas valstybės rezervas. Pareiškėjo nuomone, Vyriausybė paskelbus ekstremalią situaciją iš rezervo privalėjo suteiktas visas reikiamas apsaugos priemones, todėl jis iš savo lėšų neprivalo jų pirkti. Nurodė, jog jog civilinės saugos įstatymas turi aukštesnę galią, nei Vyriausybės priimtas nutarimas Nr. 1126. Skunde taip pat nurodė, kad jis neturėjo būti nubaustas, kadangi ANK 18 straipsnyje nurodyta, kas asmuo, kuris nevykdė neteisėto įstatymo ar kito teisės akto, nėra baudžiamas pagal šį kodeksą. Pareiškėjo nuomone, policijos pareigūnai, nežinodami karantino sąvokos ir jį nubausdami pažeidė Konstituciją ir Civilinės saugos įstatymo 38 straipsnį. Pareiškėjas skunde aiškina karantino sąvoką nurodydamas, jog kaukės ir priverstinė izoliacija taikoma tik sergantiems žmonėms, pareigūnai prieš bausdami turėjo įsitikinti, kad jis nedevėdamas veido kaukės kažkam sukėlė grėsmę. Teigia, kad nebuvo atlikti tyrimai, kad jis paskleidė virusą ar, kad jis serga, todėl jam neaišku iš ko pareigūnai nusprendė, kad jis kelia grėsmę neužsidėdamas kaukės. Jis yra sveikas, todėl jam karantino režimas negalioja ir jis neprivalo dėvėti kaukių. Kaukių dėvėjimas varžo jo prigimtines teises bei laisves, taip pat prasilenkia ir su žmogiškumu. Prašė atsižvelgti į Panevėžio apygardos teismo priimtą nutartį Nr. AN2-108-581/2020 ir panaikinti jo atžvilgiu priimtą administracinio nusižengimo nutarimą ir paskirtą baudą, o teismui pritrūkus argumentų dėl baudos panaikinimo, veiką perkvalifikuoti iš ANK 45 straipsnio 4 dalies į ANK 45 straipsnio 1 dalį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK atstovas prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti, nes nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. Nesutinka su skunde pateiktais argumentais, jog ANK 45 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas yra negaliojantys ir prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Nurodė, jog šie teisės aktai pažeidimo padarymo metu galiojo ir iki šiol galioja, ir nėra priimtas joks teisės aktas, naikinantis ar stabdantis ANK 45 straipsnio ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo galiojimą. Pareiškėjo teiginys, kad jis gina savo teises remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija yra nepagrįstas, nes gindamas savo teises D. D. negali pažeisti, kitų asmenų teisių t. y. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytų vertybių, tokių kaip kitų žmonių gyvybė ir sveikata. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 19 straipsnyje numatyta - Žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas, o Konstitucijos 28 straipsnyje numatyta - įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikykis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. D. D. atvykęs į degalinę „Circle K“ be veido apsaugos priemonių sukėlė grėsmę kitų asmenų, t. y. tuo metu buvusių degalinėje gyvybei ir sveikatai. Institucijos atstovas pažymi, kad pareiškėjas 2021 m. sausio 12 dieną neturėjo ką tik atliktų coronaviruso testų rezultatų, patvirtinančių, kad jis yra sveikas ir neplatina COVID-19 ligos viruso. Taip pat atkreipia dėmesį, kad sveiki asmenys, nenaudodami apsaugos priemonių, taip pat gali būti pavojingos ligos nešiotojais ir platinti užkratą. Būtent šias vertybes t. y. visuomenės sveikatą ir gyvybę Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindu saugo ANK 45 straipsnio l dalies nuostatos. Institucijos atstovo nuomone, pareigūnas, tirdamas D. D. administracinio nusižengimo bylą teisingai konstatvo, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 45 straipsnio 4 dalyje ir pagrįstai surašė administracinio nusižengimo protokolą, bei šiuo pagrindu pagrįstai priėmė nutarimą skirti administracinę D. D. nuobaudą - 100 Eur baudą.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjant skundą teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad Vyriausybė nėra įstatymų leidžiamoji valdžia, todėl neturi teisės priimti nutarimų, prieštaraujančių Konstitucijai. Jokiame įstatyme nėra nurodyta apsauginių kaukių dėvėjimo privalomumo. Jis neserga jokiomis ligomis, dėl to neprivalo dėvėti apsauginių kaukių. Jis nedėvėjo ir nedėvės apsauginių kaukių. Karantinas galioja tik sergantiems asmenims. Vyriausybė priimdama tokius nutarimus privalo žmones aprūpinti šiomis apsauginėmis priemonėmis. Covid-19 testo niekada nesidarė, nes nejautė jokių simptomų, o besimptomių ligų nėra. Jokios pandemijos nėra, yra tik paprastas gripas. Apsauginės kaukės nepadeda, o tik kenkia. Prašo atstatyti teisingumą ir panaikinti jo atžvilgiu priimtą nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis.
ANK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas užtraukia atsakomybę. ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos, sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.
Pareiškėjo D. D. veikos padarymo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimas Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“. Šio nutarimo 2.1.5.2 papunktis įpareigoja asmenis, vyresnius nei 6 metų, viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną. Todėl pareiškėjas, būdamas viešoje vietoje – degalinėje UAB „Circle K“, karantino metu privalėjo laikytis šiame teisės akte nustatyto įpareigojimo. Išimčių šiuo atveju minėtame teisės akte nenumatyta.
Administracinio nusižengimo byla grindžiama administracinio nusižengimo protokolu, kuriame užfiksuotas pažeidimo faktas (administracinio nusižengimo byla, b. l. 1-2), degalinės „Circle K” vadovės J. G. pranešimu apie pažeidimą bei pateikta filmuota medžiaga (administracinio nusižengimo byla, b. l. 4, 27), Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės S. Š. tarnybiniu pranešimu, kuriame užfiksuotas pažeidimas, paties D. D. prisipažinimu, kad nedėvėjo ir niekada nedėvės veido apsaugos priemonės (administracinio nusižengimo byla, b. l. 5), apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota CD laikmenos peržiūra iš kurios matyti, kad į degalinės patalpas įėjęs vyriškis nedėvi apsauginės burną ir nosį dengiančios priemonės (administracinio nusižengimo byla, b. l. 6-8) bei administracinių nusižengimų registro išrašu pateiktais duomenimis (administracinio nusižengimo byla, b. l.15-25).
Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje teisės pažeidimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Šiuo atveju akivaizdu, jog degalinės patalpos, kuriose lankėsi D. D. yra viešoji vieta į kurią bet kada turi teisę patekti ir kiti asmenys. Byloje pateiktu tarnybiniu pranešimu nustatyta, jog tuo metu, kai degalinėje lankėsi D. D. be veido apsauginės kaukės, buvo daug žmonių (administracinio nusižengimo byla, b. l. 5).
ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytas administracinio nusižengimo sudėčiai būtinas pavojingumo požymis pareiškėjui D. D. yra inkriminuotas administracinio nusižengimo protokole ir skundžiamame Institucijos nutarime. Nagrinėjamu atveju tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek skundžiamame nutarime D. D. yra kaltinamas savo veiksmais sukėlęs pavojų išplisti Covid – 19 ligai. Pareiškėjo nurodytoje 2020 m. spalio 21 d. Panevėžio apygardos teismo nutartyje Nr. AN2-108-581/2020 konstatuotos kitokios faktinės aplinkybės: nei administracinio pažeidimo protokole, nei skundžiamame Institucijos nutarime nebuvo pasisakyta dėl pavojaus išplisti Covid – 19 ligai požymio buvimo.
Žemesnės instancijos teismas
2020 m. lapkričio 4 d. Vyriausybės nutarimu Nr.1226 Lietuvos Respublikos Vyriausybė visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbė karantiną (1p.). Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 2 straipsnyje įtvirtinta karantino sąvoka - specialus užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių taikymo režimas, nustatomas atskiriems objektams ar apkrėstose teritorijose, kai registruojami nežinomos kilmės užkrečiamųjų ligų sukėlėjų paplitimai arba ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų atvejai, taip pat pavojingų užkrečiamųjų ligų protrūkiai ar epidemijos. Taip pat minėtame įstatyme įtvirtinta karantininės užkrečiamosios ligos sąvoka – ypač pavojingos užkrečiamosios ligos, kurių profilaktiką ir kontrolę nustato tarptautinės teisės aktai.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 278 (aktuali redakcija nuo 2020 m. kovo 19 d.) patvirtintame sąraše „Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami ir (ar) izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai“ nurodyta, jog Covid -19 liga (koronaviruso infekcija) yra ypač pavojinga užkrečiamoji liga. Todėl pareiškėjas D. D., karantino metu viešoje vietoje - degalinėje nedėvėdamas nosį ir burną dengiančios apsauginės kaukės, sukėlė pavojų išplisti Covid-19 ligai, dėl ko D. D. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį.
D. D. samprotavimai, kad jis yra sveikas, neserga jokiomis ligomis, nebuvo atlikti tyrimai, kad jis paskleidė virusą ir kad jis serga, todėl neprivalo dėvėti kaukės, o duomenų, kad jis nedėvėdamas kaukės kėlė grėsmę nebuvo. Visų pirma, atsižvelgiant į oficialiai patvirtintus duomenis apie minimą infekciją (galimi besimptomiai ligos atvejai), jei asmuo tuo metu nebuvo pasidaręs testo, jis negalėjo būti užtikrintas, jog pats nebuvo užsikrėtęs COVID-19 virusu. Be to, kaip mininėta, aptartame Vyriausybės nutarimo 2.1.5.2. papunktyje yra imperatyviai įtvirtinta, jog visi be išimčių asmenys viešose vietose privalo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones. D. D. teiginiai, jog jis neturėjo apsauginės priemonės – veido kaukės, nes valstybė, kuri privalėjo suteikti visas reikiamas apsaugos priemones, jų nesuteikė, o jis apsauginių priemonių iš savo lėšų neprivalo pirkti, be to, apsauginės veido kaukės ne tik neapsaugo nuo ligos, bet ir kenkia, yra atmetami kaip deklaratyvaus pobūdžio. Pastebėtina, jog teisės aktai nenumato valstybės pareigą aprūpinti visus Lietuvos Respublikos gyventojus asmeninėmis apsaugos priemonėmis (veido kaukėmis).
Teismas pažymi, jog ANK 45 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės požymis yra pavojaus sukėlimas išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, o ne asmens sirgimas tokiomis ligomis. Šis požymis yra vienas iš kertinių atskiriant administracinę ir baudžiamąją atsakomybę už panašias veikas. Asmeniui, kuris būdamas medicinos įstaigos informuotas apie savo ligą ir įspėtas dėl apsaugos priemonių, kurių jis privalo laikytis bendraudamas su žmonėmis, sukėlė pavojų kitam asmeniui užsikrėsti pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja liga, numatyta baudžiamoji atsakomybė. Taigi pareiškėjo argumentai, kad jis negali sukelti pavojaus išplisti užkrečiamajai ligai, jei ir nedėvi nosį bei burną dengiančios apsaugos priemonės, niekuo nepagrįsti ir pareiškėjo veiksmų kvalifikavimui pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį teisinės reikšmės neturi.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. D. veiksmai – nosį ir burną dengiančios veido kaukės ar kitokių apsaugos priemonių nedėvėjimas, būnant viešoje vietoje – degalinėje „Circle K“, esančioje (duomenys neskelbtini), kėlė pavojų kitiems asmenims užsikrėsti koronaviruso infekcija, tai yra ypač pavojinga užkrečiamąja liga, atitinka ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.
Pareiškėjas taip pat prašė jo veiką perkvalifikuoti iš ANK 45 straipsnio 4 dalies į ANK 45 straipsnio 1 dalį. Teismas sprendžia, jog administracinio nusižengimo byloje įrodytas ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėčiai būtinas pavojingumo požymis, todėl pareiškėjo veiksmų kvalifikavimas pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį pripažintinas teisėtu ir darytina išvada, jog nėra pagrindo perkvalifikuoti pareiškėjo veiksmus pagal ANK 45 straipsnio 1 dalį, bei spręsti nuobaudos klausimą pagal ANK 45 straipsnio 1 dalį.
D. D. skunde nurodė, kad galiojęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 lapkričio 4 d. nutarimas Nr. 1126 prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, ir pažeidžia jo teises bei laisves. Tačiau teismas neturi pagrindo su tuo sutikti ar kelti dėl to pagrįstas abejones. Ne visos Konstitucijoje įtvirtintos teisės yra absoliučios: „tai, kad pagrindinės žmogaus teisės, laisvės ir jų garantijos vienokia ar kitokia žodine forma suformuluotos Konstitucijoje, dar neleidžia teigti, jog šios formuluotės visais atvejais yra absoliučios jų taikymo prasme. Įstatymu žmogaus teisės, laisvės ir jų garantijos gali būti suformuluotos plačiau, negu jos pažodžiui išreikštos konkrečiame Konstitucijos straipsnyje ar jo dalyje. Taigi platesnis jų taikymas įmanomas, jeigu jį numato kitas teisės aktas, turintis įstatymo galią <...>“ (Konstitucinio Teismo 1995 m. sausio 24 d. išvada).
Konstitucinės žmogaus teisės, kurios nėra absoliučios, gali būti ribojamos, kai šie ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; laikomasi konstitucinio proporcingumo principo, kaip vieno iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, kuris reiškia ir tai, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad šios priemonės neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti“ (Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d., 2009 m. gruodžio 11 d. ir 2011 m. liepos 7 d. nutarimai).
Konstitucinis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tarp asmens teisių ir laisvių iš vienos pusės ir visuomenės interesų – iš kitos neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų. Demokratinėje visuomenėje tokie prieštaravimai sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros, tačiau reikiamais atvejais ir ribojant asmens teises ir laisves (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas).
Pabrėžtina, kad žmogaus teisė į asmens neliečiamybę esant būtinybei gali būti ribojama. Tai gali būti daroma tik įstatymuose nustatytais pagrindais bei tvarka (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas).
Lietuvos Respublikos Vyriausybė karantiną Lietuvoje paskelbė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Pažymėtina, kad būtent Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnis numato karantino metu taikomas priemones, ribojimus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1126 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nustatė Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnyje numatytų ribojimų įgyvendinimo tvarką. Taigi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1126 paskelbto karantino metu žmogaus teisės ir laisvės buvo ribojamos įstatymo, o ne poįstatyminio teisės akto pagrindu.
D. D. prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą, pagal skunde išdėstytus argumentus, yra susijęs su Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. priimto nutarimo Nr. 1126 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ subjektyviu asmeniniu minėto teisės akto vertinimu ir kritika, neanalizuojant nurodytos normos konstitucingumo klausimu. Teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą prievolė, nesant pagrindo manyti, jog D. D. nurodomas teisinis aktas – Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. priimtas nutarimas Nr. 1126, „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, prieštarauja Konstitucijai nekyla, todėl teismas neturi teisinio pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Pažymėtina, kad vien tai, jog D. D. netenkina Vyriausybės priimtas nutarimas, kuriuo jis įpareigojimas karantino metu nešioti apsauginę priemonę – veido kaukę, nėra pagrindas teigti, kad tokia teisės norma prieštarauja Konstitucijai.
Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnis yra papildytas 4 dalimi, numatančia, jog kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones. Šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas. Taigi, D. D., manydamas, jog jo konstitucinės teisės ar laisvės nagrinėjamu atveju yra pažeistos, kaip minėta, laikydamasis Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytos tvarkos, turi galimybę Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui pateikti individualų konstitucinį skundą.
Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Iš ANK 22 straipsnio 2 dalies turinio matyti, kad administracine nuobauda siekiama trijų tikslų: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017).
Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė nei vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Nenustačius D. D. nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, jam paskirtas sankcijoje numatytos baudos vidurkis – 1000 Eur. Skundą nagrinėjant teisme D. D. pripažino, kad jis būdamas degalinėje nedėvėjo burną dengiančios kaukės ir tvirtino, kad niekada jos nedėvės, nes jis yra sveikas, ir niekam nekelia grėsmės, neprašė skirti mažesnę nuobaudą bei nepateikė turtinę padėtį patvirtinančių duomenų, todėl bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatyta naujų aplinkybių, dėl kurių būtų galima panaikinti ar pakeisti nutarimą.
Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai kas aptarta, į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir rūšį, pavojingumą, nusižengimo padarymo aplinkybes, teismas laiko, kad priimdamas skundžiamą nutarimą policijos pareigūnas tinkamai išnagrinėjo bylos medžiagą, tinkamai kvalifikavo pažeidimą, atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes ir tinkamai paskyrė nuobaudą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuobaudų skyrimo taisyklėmis.
Pažymėtina, kad, siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams, įstatymų leidėjas įtvirtino griežtas administracines nuobaudas už ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, todėl šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes.
Vadovaujantis išdėstytais motyvais ir argumentais pareiškėjo D. D. skundas netenkintinas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato 2021 m. sausio 14 d. nutarimas Nr. 61-ANR_N-106-2021, paliktinas nepakeistas
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
D. D. skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato 2021 m. sausio 14 d. nutarimą Nr. 61-ANR_N-106-2021 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.