- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-21
- Bylos Nr.
- AN2-108-581/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-50-3-00080-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė (pirm.)
- Institucija
- Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo skyrius
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi J. S. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos L. P. 2020 m. birželio 26 d. nutarimu (toliau ir Nutarimas) J. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalį bauda 500 Eur už tai, kad 2020 m. birželio 6 d., 21.10 val. (duomenys neskelbtini), parduotuvėje MAXIMA XXL, viešoje prekybos vietoje, nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas) 4.2.12 ir 4.2.12.1. punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
2. Nutarimą J. S. skundė apylinkės teismui bei prašė jį panaikinti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Utenos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi J. S. skundas netenkintas konstatuojant, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas.
Šalies argumentai
4. Panevėžio apygardos teisme gautas J. S. skundas, kuriame jis prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartį. Skunde apeliantas nurodo:
4.1. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas neteisingai nurodė, jog jis Nutarime nurodytoje laiku ir vietoje konfliktavo su parduotuvės apsaugos darbuotoja ir atsisakė paklusti reikalavimui prekybos vietoje dėvėti nosį ir burną dengiančią apsaugos priemonę. Tokios aplinkybės nebuvo ir nėra nurodytos nei jam surašytame ir įteiktame (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo protokole, nei Nutarime. 2020-06-26 rašytiniuose paaiškinimuose jis nurodė, jog 2020-06-06, apie 21 val., atvykęs į parduotuvę, niekam nesipriešino, negrasino, su niekuo nekonfliktavo ir neatsikalbinėjo, nenaudojo nei fizinės prievartos, nei psichologinio smurto, o, priešingai, parduotuvės apsaugos darbuotojai ramiai ir dalykiškai paaiškino, kuo vadovaudamasis jis mano, kad parduotuvė nėra laikoma vieša prekybos vieta, todėl joje reikalavimas dėvėti kaukę yra ne privalomas, o tik rekomenduojamas. Savo rašytiniuose paaiškinimuose (duomenys neskelbtini) AVPK jis taip pat nurodė, kad parduotuvės apsaugos darbuotojas, išklausęs jo pateiktų paaiškinimų, be trukdžiu ir jokio konflikto įleido jį į prekybos salę, nesiekė jo sulaikyti, apsauginės veido kaukės užsidėti nereikalavo ir jokių pretenzijų dėl to, kad jis nedėvi nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, nepareiškė.
4.2. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisakė dėl jo skunde nurodytų šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo 4.2.12. ir 4.2.12.1. punktai yra nurodyti šio nutarimo 4.2. punkte „Dėl darbo, ūkinės veiklos ir kitų sąlygų”, kurio 4.2.1. papunktis skelbia, jog „Paslaugos teikiamos, prekyba viešose prekybos vietose bei veikla laisvalaikio ir pramogų vietose vykdoma užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimu nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas“; aptariamo nutarimo 5 punkte nurodoma, jog valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovui (toliau – Operacijų vadovui) yra „<...> pavedama, gavus atsakingos ministerijos pasiūlymą dėl būtinų karantino priemonių nustatymo, nustatyti konkrečias karantino režimo priemones“. Išdėstytas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad Vyriausybė priimdama nutarimą nutarė įpareigoti vyresnius nei 6 metų asmenis viešose prekybos vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, tačiau konkrečias šiuo Vyriausybės nutarimu nustatytas karantino režimo priemones, taigi, ir aptariamo įpareigojimo prekybos vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones įgyvendinimo sąlygas bei tvarką Vyriausybė pavedė nustatyti Operacijų vadovui. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl to, ar asmuo padarė Vyriausybės nutarimo 4.2.12. ir 4.2.12.1. punktuose nurodytą pažeidimą, o taip pat spręsdamas klausimą dėl to, kuris asmuo padarė nurodytą pažeidimą ir ar asmuo yra kaltas dėl padaryto pažeidimo (jeigu toks vis tik buvo padarytas), privalėjo įvertinti ne tik (ir ne tiek) Vyriausybės nutarimo 4.2.12. ir 4.2.12.1. punktuose nurodytas teisės normas, bet ir Operacijų vadovo 2020-05-29 sprendimą Nr. V-1317 „Dėl paslaugų teikimo, prekybos viešose prekybos vietose bei veiklos laisvalaikio ir pramogų vietose vykdymo būtinų sąlygų“ (toliau – Sprendimas), kuris nustato konkrečias Vyriausybės nutarimu įtvirtinto karantino režimo priemones bei detalizuoja, kaip aptariamas įpareigojimas yra įgyvendinamas, o taip pat, kas konkrečiai turi užtikrinti, kad šis įpareigojimas būtų įgyvendintas. A. S. Operacijų vadovas nusprendė įpareigoti prekybos viešose prekybos vietose paslaugas teikiančius asmenis, taip pat paslaugų teikimo vietų administracijas ar kitus jų veiklą organizuojančius subjektus užtikrinti, kad į uždaroje erdvėje esančią paslaugos teikimo vietą būtų įleidžiami tik nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones dėvintys asmenys (Sprendimo 1.4. punktas). Operacijų vadovas, vykdydamas Vyriausybės nutarimu jam duotą pavedimą nustatyti konkrečias karantino režimo viešose prekybos vietose priemones, savo Sprendimu nustatė, jog viena iš karantino režimo priemonių yra tai, kad į viešas prekybos viešas negali būti įleisti asmenys, kurie nedėvi nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių, o už šio įpareigojimo vykdymą (įgyvendinimą) yra atsakinga viešos prekybos vietos administracija.
4.3. Parduotuvės apsaugos darbuotojas, 2020-06-06 apie 21.00 val. prie įėjimo į prekybos salę išklausęs jo pateiktų paaiškinimų, įleido jį į prekybos salę, nesiekė jo sulaikyti, apsauginės veido kaukės užsidėti nereikalavo ir jokių pretenzijų dėl to, kad nedėvi nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, jam nepareiškė, todėl jis manė, kad jokio administracinio nusižengimo nedaro, juo labiau, kad parduotuvės apsaugos darbuotojas privalėjo užtikrinti, kad į prekybos vietą net nebūtų įleistas. Saugomo objekto (šiuo konkrečiu atveju, parduotuvės) apsaugos darbuotojas veikia vadovaudamasis Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymu, kurio 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas suteikia jam teisę sulaikyti įtariama teisės pažeidėją, užkluptą darant administracinį nusižengimą ar nusikalstamą veiką, susijusią su saugomu objektu arba asmeniu, ar tuoj po to.
4.4. Atsižvelgiant į tai, kad Operacijų vadovo Sprendimu parduotuvės administracija buvo įpareigota neįleisti į prekybos centrą asmenų, kurie nedėvi ar atsisako dėvėti nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių, parduotuvės apsaugos darbuotoja, jeigu ji iš tiesų manė, kad jis daro administracinį nusižengimą, turėjo ne tik teisę jį sulaikyti, bet ir turėjo pareigą jį sulaikyti, užkirsti kelią daromam ar ketinamam padaryti administraciniam nusižengimui. Tačiau jam dalykiškai paaiškinus, jog vadovaudamasis teisės aktais jis yra tos nuomonės, kad apsaugos kaukės dėvėjimas parduotuvėje yra tik rekomenduojamas, o ne privalomas, parduotuvės apsaugos darbuotoja jį be trukdžių ir konflikto įleido į prekybos salę. Kodėl parduotuvės apsaugos darbuotoja jau vėliau (apsipirkimo metu) savo nuomonę pakeitė ir iškvietė policijos pareigūnus, jis atsakyti negali.
4.5. Jis nėra kaltas dėl to, kad 2020-06-06 apie 21.00 val. parduotuvėje MAXIMA XXL, apsipirkimo metu nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, nes tokia situacija susidarė ne dėl jo kaltės, o dėl galimai netinkamų parduotuvės MAXIMA XXL administracijai Operacijų vadovo Sprendimu nustatytų įpareigojimų vykdymo.
4.6. Šioje byloje nėra įrodyta, jog administracinis nusižengimas atitinka visus ANK 45 straipsnio 4 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo požymius. ANK 45 straipsnio 4 dalis numato administracinę atsakomybę ne už bet kokį sveikatos srities teisės aktų pažeidimą, o tik už tokį, kuris sukėlė pavojų išplisti pavojingai ar ypač pavojingai užkrečiamajai ligai. Vadinasi, tiriant administracinio nusižengimo bylą turėjo būti nustatyta ne tik tai, kad buvo padarytas vienoks ar kitoks sveikatos srities teisės aktų pažeidimas, bet ir neginčijamai ir patikimai įrodyta, kad toks pažeidimas sukėlė pavojų išplisti ligai, tačiau tas nebuvo padaryta. Vien tik aplinkybė, kad apsipirkimo metu jis nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad tokiu būdu jis sukėlė pavojų išplisti užkrečiamai ligai. Nei skundžiamoje nutartyje, nei Nutarime nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtu galima teigti, kad toks pažeidimas būtų sukėlęs realų pavojų išplisti ligai. Covid –19 yra infekcinė liga, kaip nurodoma Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, taip pat Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ir kitų kompetentingų institucijų viešai skelbiamoje informacijoje, yra perduodama nuo žmogaus žmogui tik artimo sąlyčio su sergančiuoju koronavirusine infekcija metu, o pats virusas plinta per orą kvėpavimo takų sekretų lašeliais, kuriuos žmonės išskiria į aplinką čiaudėdami, kosėdami ar iškvėpdami, tačiau tokiu atveju tarp žmonių būtinas gana artimas, mažesnis kaip 2 metrai, kontaktas. Jei asmuo nedėvi nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, tai savaime nereiškia, kad jis sukelia pavojų išplisti infekcinei ligai – toks asmuo gali būti pripažintas asmeniu, sukėlusiu pavojų išplisti infekcinei ligai tik tuo atveju, jeigu: būtų nustatyta, kad jis serga (pažeidimo padarymo metu sirgo) koronavirusine infekcija, todėl galėjo virusą perduoti kitam (nesergančiam) asmeniui; būtų nustatyta, kad jis pažeidimo padarymo metu turėjo artimą, mažesnį kaip 2 metrai kontaktą su kitu asmeniu, kuris serga (pažeidimo metu sirgo) koronavirusine infekcija, todėl tas kitas asmuo galėjo virusą perduoti pažeidėjui, kadangi pažeidėjas nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės. Šiuo atveju nei Nutarime, nei skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta jokių aplinkybių, jokių faktinių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti ir (ar) manyti, kad padarytasis pažeidimas galėjo sukelti realų pavojų išplisti infekcinei ligai, nes asmuo, nebūdamas koronaviruso infekcijos užkrato nešiotoju ar neturėdamas artimo kontakto su kitu asmeniu, kuris būtų koronaviruso infekcijos užkrato nešiotoju, negali sukelti pavojaus išplisti užkrečiamajai ligai, jei ir nedėvi nosį bei burną dengiančios apsaugos priemonės. Šiuo konkrečiu atveju padarytasis pažeidimas galėjo būti kvalifikuotas nebent pagal ANK 45 straipsnio 1 dalį, t. y. kaip sveikatos srities teisės aktų pažeidimas, kuris nesukėlė realaus pavojaus išplisti ligai, nes byloje nėra jokių objektyviu duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą.
Atsiliepimas
5. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininkas A. I. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su J. S. skundu nesutinka, prašo jį atmesti bei palikti galioti Utenos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartį.
Motyvuojamoji dalis
6. Skundas tenkintinas iš dalies.
7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde J. S. ginčija savo kaltę dėl ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, argumentuodamas, kad jokio visuomenės sveikatos srities teisės akto pažeidimo jis nepadarė, o jeigu ir padarė, tai jo veika turėjo būti kvalifikuota ne pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, o pagal ANK 45 straipsnio 1 dalį.
8. Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinęs skundžiamo procesinio sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto J. S. kaltės padarius visuomenės sveikatos srities teisės akto pažeidimą, tačiau šioje byloje jo veika netinkamai suformuluota administracinio nusižengimo protokole bei Nutarime ir tai lėmė neteisingą kvalifikavimą pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, todėl skundžiama nutartis naikintina ir priimtinas naujas sprendimas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
9. J. S. administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) surašytas ir Nutarimu jis nubaustas dėl to, kad 2020 m. birželio 6 d., 21.10 val. (duomenys neskelbtini) parduotuvėje MAXIMA XXL, viešoje prekybos vietoje, nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (redakcija aktuali nuo 2020-06-01 iki 2020-06-11) 4.2.12. ir 4.2.12.1. punktų reikalavimus. Tokie J. S. veiksmai kvalifikuoti pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį.
10. ANK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą. ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje nurodytas veikas, sukėlusias pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytas karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.
11. Nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 kovo 14 d. nutarimo 4.2.12 punkte buvo numatyta įpareigoti asmenis, vyresnius nei 6 metų, dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones): 4.2.12.1. turgavietėse ir kitose viešose prekybos vietose <...>.
Žemesnės instancijos teismas
12. Visų pirma, apygardos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo teiginius, jog parduotuvės apsaugos darbuotoja J. S. nepareiškė jokių pretenzijų dėl to, kad jis parduotuvėje nedėvi nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, be trukdžių ir priekaištų įleido jį į prekybos salę. Iš paties J. S. paaiškinimų matyti, kad parduotuvės apsaugos darbuotoja nuo pat pradžių jam nurodė, jog prekybos vietoje jis turi dėvėti nosį ir burną dengiančią apsaugos priemonę, tačiau J. S. apsaugos darbuotojai paaiškino, jog to daryti jam nėra privaloma. Kaip matyti, po šio apsaugos darbuotoja iškvietė policijos pareigūnus. Tiek iš policijos komisariato skambučių registravimo išrašo, tiek iš patrulio D. N. 2020-06-06 tarnybinio pranešimo matyti, jog buvo gautas pranešimas, kad prekybos centre MAXIMA XXL apsaugos darbuotoja konfliktuoja su asmeniu, kuris atsisako dėvėti veido apsauginę kaukę. Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad policijos pareigūnams atvykus pranešime nurodytu adresu, apsaugos darbuotoja nurodo, jog į parduotuvę atėjęs asmuo (J. S.) atsisako joje dėvėti nosį ir burną dengiančią apsaugos priemonę; matyti, kad J. S. parduotuvėje vaikšto ir renkasi produktus nedėvėdamas nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės; policijos pareigūnams paklausus, kodėl jis parduotuvėje nedėvi veido apsaugos priemonės, pastarasis nurodo, jog to daryti jam nėra privaloma, nereaguodamas į policijos pareigūnų pasakymus apie būtinumą viešoje prekybos vietoje dėvėti nosį ir burną dengiančios apsaugos, toliau tęsia apsipirkimą.
13. Taigi, byloje ištirtais įrodymais (vyr. patrulio D. N. 2020-06-06 tarnybiniu pranešimu, vaizdo įrašais, administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotais duomenimis ir kt.) nustatyta, jog J. S. 2020-06-06 apie 21.00 val. viešoje prekybos vietoje – parduotuvėje, nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės. Šios aplinkybės J. S. neginčija, tačiau kaip matyti, pažeidimą jis ginčija tuo aspektu, kad, pasak jo, tokia situacija susidarė ne dėl jo kaltės, o dėl galimai netinkamų parduotuvės MAXIMA XXL administracijai Operacijų vadovo Sprendimu nustatytų įpareigojimų vykdymo, šiuo atveju – apsaugos darbuotoja privalėjo užtikrinti, kad jis net nebūtų įleistas į prekybos vietą, turėjo pareigą jį sulaikyti ir užkirsti kelią daromam ar ketinamam padaryti administraciniam nusižengimui, tačiau to nepadarė. Šie argumentai nepagrįsti, todėl atmestini.
14. Apygardos teismas pažymi, kad šioje administracinio nusižengimo byloje sprendžiamas tik J. S., o ne kitų asmenų kaltės dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo, šiuo atveju visuomenės sveikatos srities teisės akto pažeidimo, padarymo klausimas ir tai apibrėžia apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos (ANK 652 straipsnis). Kaip jau minėta, J. S. administracinėn atsakomybėn traukiamas dėl to, kad pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo 4.2.12, 4.2.12.1. punktų reikalavimus, kuriuose buvo numatyta „įpareigoti asmenis, vyresnius nei 6 metų, dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones <...> viešose prekybos vietose <...>. Akivaizdu, kad šiame teisės akte apibrėžtas įpareigojimas buvo skirtas ir jo privalėjo laikytis visi asmenys, kurie lankosi viešose prekybos vietose. Taigi, J. S., būdamas viešoje prekybos vietoje – parduotuvėje, privalėjo laikytis įpareigojimo – dėvėti nosį ir burną dengiančią apsaugos priemonę, tačiau to nepadarė, taip pažeidė minėto visuomenės sveikatos srities teisės akto 4.2.12, 4.2.12.1. punktų reikalavimus. Nors skunde J. S. dėsto aplinkybes, kad, pasak jo, parduotuvės administracija galimai netinkamai vykdė teisės aktų reikalavimus (šios nutarties 4.2. – 4.4. punktai), tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir J. S. veiksmų teisiniam vertinimui reikšmės neturi.
15. Tačiau apeliaciniame skunde pagrįstai keliamas klausimas dėl J. S. veiksmų kvalifikavimo. Kaip minėta, šioje byloje J. S. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį. Kvalifikuojant veiką pagal šią teisės normą, turi būti nustatyta, jog pažeidus ANK 45 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisės aktus (nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo 4.2.12, 4.2.12.1. punktų reikalavimus) buvo sukeltas pavojus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms. Kaip matyti, šis aptariamo administracinio nusižengimo sudėčiai būtinas pavojingumo požymis nebuvo inkriminuotas (nurodytas) J. S. surašytame administracinio nusižengimo protokole. Be kita ko, nei Nutarimą priėmusi Institucija, nei apylinkės teismas administracinio nusižengimo protokole J. S. suformuoto kaltinimo minėta aplinkybe (pavojingumo požymiu) nepapildė – Nutarime dėl šio požymio nepasisakyta, jis apskritai nėra nurodytas, o apylinkės teismas tik nutarties motyvuose nurodė, jog buvo sukeltas pavojus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, tačiau kaip matyti, argumentų dėl to, ar kaltinimą pildo, ar keičia, apylinkės teismas nepateikė. Juolab, kad byloje nėra duomenų, jog apeliantui būtų pranešta apie kaltinimo pildymą/keitimą.
15.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia administracinio nusižengimo protokolas, kuris turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Dėl to administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017 ir kt.). Kita vertus, pagal formuojamą teismų praktiką, administracinių nusižengimų teisenos normos nedraudžia teismui tam tikra apimtimi daryti korekcijų kaltinimo formuluotėse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-53-788-2017).
15.2. Pagal ANK 635 straipsnio 3 dalį, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Taikant ANK 635 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, svarbu užtikrinti, kad nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-53-788-2017, 2AT-66-976-2017).
16. Taigi, neinkriminavus paminėto požymio bei neatlikus procesinių veiksmų dėl kaltinimo papildymo/keitimo, šiuo atveju J. S. veiksmų kvalifikavimas pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį negali būti pripažintas teisėtu.
17. Šioje byloje konstatavus, kad J. S. pažeidė visuomenės sveikatos srities teisės akto – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo 4.2.12, 4.2.12.1. punktų reikalavimus – viešoje prekybos vietoje nedėvėjo nosį ir burną dengiančias apsaugos priemonės, jo veiksmai kvalifikuotini pagal suformuluotą kaltinimą, t. y. pagal ANK 45 straipsnio 1 dalį.
18. Administracinis nusižengimas perkvalifikuotinas iš ANK 45 straipsnio 4 dalies į ANK 45 straipsnio 1 dalį ir J. S. skirtina nauja nuobauda. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (pažeidimas susijęs su žmonių gyvybės ir sveikatos apsauga), kaltės formą (tyčia), J. S. asmenybę (dirba, dėl analogiškų pažeidimų nebaustas), atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (jų nebuvimą), ir daroma išvada, kad nuobaudos tikslai gali būti pasiekti skiriant baudą, jos dydį nustatant minimalų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
J. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartį ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje:
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos L. P. 2020 m. birželio 26 d. nutarimą, kuriuo J. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda 500 Eur bauda, pakeisti:
J. S. veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalį, perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 1 dalį ir J. S. paskirti administracinę nuobaudą – 60 Eur (šešiasdešimties eurų) baudą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.