Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. F. ieškinį atsakovui J. F. dėl santuokos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

3. Vertinant byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.

4. Ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Abi ginčo šalys gyvena Airijoje. Gimimo liudijimai išduoti Airijoje patvirtina jog šalys susilaukė dukters A. S. F., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. F., gim. (duomenys neskelbtini), kurios taip pat gyvena Airijoje. Gyventojų registro pažyma patvirtina, jog šalys (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters D. F., tačiau ji šiuo metu jau pilnametė.

5. VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis šalys santuokos metu Lietuvos Respublikoje nekilnojamojo turto bendrosios jungtinės ar asmeninės nuosavybės teise neįgijo. VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės ir atsakovo vardu nėra įregistruotų transporto priemonių.

7. Iš Gyventojų registro duomenų nustatyta, jog ieškovė nuo 2017-02-19 deklaravo išvykimą į Airiją, iš šalių duotų paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, jog šiuo metų šalys su nepilnamečiais vaikais, kurie gimė Airijoje, gyvena Airijoje. Ieškovė ir atsakovas santuokinio gyvenimo nebegyvena nuo 2022 m. gruodžio mėnesio, nors jie gyvena viename name, tačiau skirtinguose kambariuose, kartu neleidžia laisvalaikio, mokesčius už būstą moka per pusę. Ieškovė nurodė, jog nebejaučia jokių jausmų atsakovui, nuolatos pykstasi, neranda sutarimo. Atsakovas patvirtino, jog su ieškove santuokinio gyvenimo nebegyvena, gyvena atskiruose kambariuose, tarp jų vyksta nesutari. Abi šalys sutiko nutraukti santuoką. Įvertinus tai, jog sutuoktinių ryšiai nutrūkę pakankamai ilgą laiką ir negalima tikėtis, kad šalys vėl pradės gyventi kartu, darytina išvada, jog santuoka tarp ieškovės ir atsakovo yra iširusi.

9. Teismas nurodo, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.63 straipsnyje numatyta, jog abiejų sutuoktinių prašymu teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamoje byloje tik ieškovė išreiškė prašymą nenurodyti santuokos nutraukimo priežasčių, tačiau atsakovas tokio prašymo nepareiškė, todėl nesant abiejų sutuoktinių prašymų, teismas neturi pagrindo sprendime nepasisakyti dėl šalių santuokos nutraukimo priežasčių.

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26 – 3.30, 3.35 – 3.36, 3.85, 3.92, 3.100 straipsniai. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Tai reiškia, kad sutuoktinis šeimoje ir už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio ir šeimos interesais, vengti asmeninių ir šeimos interesų supriešinimo. Pareiga gerbti vienas kitą reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti ištikimi, spręsti gyvenimo klausimus bendru sutarimu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį stengiantis išsaugoti santuoką tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; kt.).

12. Teismas pažymi, jog sutuoktinių ryšių puoselėjimas ir išsaugojimas yra abiejų sutuoktinių pareiga. Byloje surinktų duomenų visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad abi šalys, suprasdamos, jog jų santykiai palaipsniui atitolsta, pradėjus gyventi ir leisti laisvalaikį atskirai, nesiėmė pakankamai priemonių santykiams išsaugoti ir juos vėl atkurti. Abu sutuoktiniai pradėjo gyventi skirtingus gyvenimus, leisti atskirai laisvalaikį, vienas nuo kito atitolo, nebeliko bendrų susisaistymo taškų, sutuoktiniams nepavyko rasti priimtinų būdų išspręsti ir atkurti jų atšalusius santykius, išspręsti kylančius konfliktus. Teismo vertinimu nei vienas iš sutuoktinių nebandė keisti savo elgesio, gyvenimo būdo, pomėgių, abi šalys nusprendė gyventi skirtinguose kambariuose ir toks šeimyninis gyvenimas joms tiko, o prie konfliktų bei nesutarimų atsiradimo neabejotinai prisidėjo tiek ieškovė, tiek atsakovas ir abu sutuoktiniai nesugebėjo rasti abiem priimtinų sprendimų. Šių aplinkybių visuma sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai, supriešino savo asmeninius ir kito sutuoktinio interesus.

13. Teismo vertinimu priežastys dėl šeimos iširimo kilo iš abiejų sutuoktinių elgesio ir dėl to akivaizdu, jog sutriko jų tarpusavio bendravimas, nebuvo bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti santuokinius ryšius, ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

14. Objektyvių ir patikimų duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog santuoka iširo išmintinai dėl ieškovės kaltės, atsakovas nepateikė, o aplinkybė, jog vienas iš sutuoktinių savo pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau, teisiniu požiūriu nėra reikšminga ir nagrinėjamu atveju neturi būti nustatinėjama.

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.49 straipsnio 2 dalis, 3.60 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

17. Teismas nurodo, jog sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 straipsnio 2 dalis).

18. Atsižvelgiant į tai, jog teismas pripažino, jog šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl netaikytina CK 3.69 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, todėl atsakovo nesutikimas, jog ieškovė pasiliktų santuokinę pavardę atmestinas kaip nepagrįstas. Be to CK 3.69 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis, jei sutuoktiniai turi bendrų vaikų, suteikiama teisė pasilikti santuokinę pavardę. Ginčo šalys būtent turi du bendrus vaikus, todėl po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė „F.“, o atsakovui – jo prigimtinė pavardė „F.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl tarpusavio išlaikymo.

19. CK 3.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam iš kito sutuoktinio išlaikymą. Ši teisė siejama su prašančiojo priteisti išlaikymą sutuoktinio turtine padėtimi. Byloje nėra duomenų, jog šalys turi sveikatos problemų, abi yra darbingos. Be to, nei viena iš šalių neprašo priteisti išlaikymą vienas kitam.

20. Įvertinus nurodytas aplinkybes, bylos duomenis darytina išvada, jog pagrindo priteisti išlaikymą atsakovui iš ieškovės, ir ieškovei iš atsakovo nėra, nes jie abu yra pajėgūs save išlaikyti. Be to byloje konstatuota abiejų šalių kaltė dėl santuokos iširimo, todėl nė vienas iš sutuoktinių neturi reikalavimo teisės į išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 1, 4 dalys).

Dėl vaikų išlaikymo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos.

21. Šalys augina du vaikus, kurių gimimo vieta bei nuolatinė gyvenamoji vieta yra Airijoje. Atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnamečiai vaikai nuo gimimo gyvena Airijoje, šiuo metu taip pat gyvena Airijoje, todėl klausimai dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo bei bendravimo su jais tvarkos nustatymo nėra teismingi Lietuvos teismui, o teismingi Airijos teismui, todėl klausimai dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo šioje byloje nespręstini (1996-10-19 Konvencija dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje 5 straipsnio 1 dalis; 2007-11-23 Konvencija dėl tarptautinio vaiko ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo 20 straipsnis).

Dėl santuokos metu įgyto turto, prievolių padalinimo.

22. Spręsdamas santuokos nutraukimą, teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, kartu ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Byloje nustatyta, jog šalys santuokos metu nekilnojamojo bei kilnojamojo registruotino turto Lietuvoje neįgijo, kreditorių Lietuvos Respublikoje neturi.

23. Šalys duodamos paaiškinimus teismo posėdžio metu nurodė, jog turi įgijusios automobilius, kurie įgyti ir įregistruoti Airijoje, taip pat kiekvienas turi AIB Airijos banko išduotas asmenines kreditines mokėjimo korteles. Teismas nurodo, jog teismas gali imtis iš esmės nagrinėti bylą, turinčią užsienio elementą, tik tą reikalavimų dalį, kurią nagrinėti jis yra kompetentingas. Dėl šių priežasčių reikalavimo dėl užsienio valstybėje esančio turto teisinio statuso, prievolių ir jų padalijimo tarptautinio teismingumo klausimas turi būti vertinamas atskirai ir nepriklausomai nuo reikalavimo dėl santuokos nutraukimo nacionalinio teismingumo klausimo.

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tarptautinis šeimos bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdžio, nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos (toliau – ir ES), tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus. Taigi, nacionalinės teisės nustatytos tarptautinio civilinio proceso taisyklės taikytinos tik tais atvejais, kai teismingumo klausimo nereguliuoja ES ar tarptautinės teisės aktas. Joks Europos Sąjungos teisinio reguliavimo instrumentas nereglamentuoja sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimų. Tokie klausimai nepatenka ir į Lugano konvencijos taikymo sritį – šios konvencijos 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ši konvencija netaikoma, be kita ko, nuosavybės teisėms, susijusioms su santuokiniais ryšiais. Dėl to teismas, spręsdamas reikalavimo dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo teismingumo klausimą, turi taikyti tarptautinių teisinės pagalbos sutarčių nuostatas, jeigu ginčas susijęs su valstybe, su kuria Lietuvos Respublika turi sudariusi tokią sutartį, arba nacionalines tarptautinės jurisdikcijos taisykles, įtvirtintas CPK, kai Lietuvos Respublikos ir su ginču susijusios valstybės nesieja jokie tarptautiniai susitarimai.

25. Lietuvos Respublika ir Airija nėra sudariusios dvišalės tarptautinės sutarties dėl teisinių santykių ir teisinės pagalbos civilinėse bylose, todėl jurisdikcija dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo nustatytina taikant nacionalines tarptautinės jurisdikcijos taisykles. Dėl kilnojamojo turto (automobilio) padalijimo klausimo teismingumo pažymėtina, kad, remiantis CPK 784 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir šio asmens be pilietybės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Kadangi pagal CPK 385 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų, be kita ko, dėl turto padalijimo, klausimus, tai CPK 784 straipsnio 1 dalis aiškintina kaip reiškianti, kad teismas, kuriam teismingas santuokos nutraukimo klausimas ir kuris be kita ko privalo išnagrinėti pareikštus reikalavimus dėl turto padalijimo, turi jurisdikciją spręsti dėl kilnojamojo sutuoktinių turto padalijimo. Ši taisyklė taikytina tik papildomai įvertinus, ar valstybė, su kuria yra susijęs byloje esantis užsienio elementas, nėra nustačiusi išimtinės jurisdikcijos klausimams, susijusiems su tam tikru turtu, nagrinėti arba nėra kitų absoliučių pagrindų nepripažinti Lietuvoje priimto teismo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-378/2018. Teismų praktika. 2018, 49, p. 238-251). Tačiau kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog tuo atveju, kai tarptautinį (užsienio) elementą turintis ieškinio reikalavimas pagal Lietuvos Respublikos tarptautinės privatinės teisės normas galėtų būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos teismuose, o užsienio valstybė nėra priskyrusi tokio ieškinio reikalavimo savo išimtinei jurisdikcijai, Lietuvos Respublikos teismai, spręsdami dėl savo jurisdikcijos, turi apsvarstyti ir tai, ar priimtas byloje sprendimas būtų pripažįstamas ir vykdomas užsienio valstybėje. Jeigu byla būtų išnagrinėta Lietuvos teismo ir jo priimtą sprendimą tektų pripažinti ir vykdyti užsienio valstybėje, su kuria nėra sudarytos dvišalės teisinės pagalbos sutarties, Lietuvos teismo sprendimas gali likti neįvykdytas. Todėl nustačius, kad byloje pareikštas reikalavimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso normas nepriskirtas išimtinei Lietuvos teismų jurisdikcijai, o toks reikalavimas priklauso ir atitinkamos užsienio valstybės teismo jurisdikcijai, Lietuvos Respublikos teismas gali atsisakyti priimti pareikštą reikalavimą su tarptautiniu (užsienio) elementu bei pasiūlyti ieškovui kreiptis į užsienio valstybės, kurioje reikės vykdyti būsimą teismo sprendimą, teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-916/2020).

26. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog abi šalys gyvena Airijoje, šalys teismo posėdžio metu nurodė, jog Airijoje yra įgijusios ir įregistravusios transporto priemones bei abi turi kreditines asmenines banko korteles išduotas AIB Airijos banko, tačiau byloje nėra jokių duomenų kokias transporto priemones šalys yra įgijusios ir įregistravusios Airijoje, taip pat duomenų apie šalių prisiimtus bei turimus įsipareigojimus Airijos bankui, be to ir pačios šalys nereiškė reikalavimų dėl šio turto ir prievolių padalijimo. Kita vertus pažymėtina tai, jog pagal Airijoje taikomą teisės doktriną sutuoktinių turtui nėra taikomas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinis režimas, todėl Lietuvos Respublikos teismui pripažinus jurisdikciją dėl Airijoje registruotų automobilių bei šalių prisiimtų įsipareigojimų Airijos bankui ir priėmus atitinkamą sprendimą byloje, iškiltų klausimas dėl sprendimo įvykdymo galimybės. Esant nurodytoms aplinkybėms, šalių įgyti ir Airijoje registruoti automobiliai, taip pat šalių turimos prievolės Airijos bankui, nutraukiant santuoką nedalintini ir nenagrinėtini šioje byloje, nes neteismingi Lietuvos Respublikos teismams (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis).

28. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

29. Ieškovė byloje patyrė 1009,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 109,00 Eur žyminio mokesčio ir 900,00 Eur advokato pagalbos išlaidų (už ieškinio parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose).

30. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už suteiktas teisines paslaugas yra pagrįstos ir neviršija maksimalaus dydžio pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymą „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Todėl ieškinį patenkinus visiškai ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 1009,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

31. Teismas šioje byloje patyrė 11,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Klaipėdos apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurios priteistinos iš atsakovo 11,90 Eur valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 268, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 385 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės R. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo J. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl abiejų kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes: R. F. – „F.“, J. F. – „F.“.

Nustatyti, kad nei vienam buvusiam sutuoktiniui kitas sutuoktinis išlaikymo nemoka.

Priteisti ieškovei R. F. iš atsakovo J. F. 1009,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo J. F. 11,90 Eur (vienuolika eurų 90 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662, mokėjimo paskirtyje nurodyti – civilinėje byloje Nr. e2-10866-1025/2024.

Sprendimui įsiteisėjus jo kopiją per vieną darbo dieną išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.