Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Laimos Ribokaitės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“ netiesioginį ieškinį atsakovams V. V. (V. V.), uždarajai akcinei bendrovei „Testona“, uždarajai akcinei bendrovei „Haupas NT“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, byloje – V. Š., R. M., Š. R., J. R., Ergo Insurance SE Lietuvos filialas, asmuo, kurio naudai reiškiamas netiesioginis ieškinys, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Manfula“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kontmena“ kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti niekinėmis ir (ar negaliojančiomis): 1) 2016 m. lapkričio 17 d. bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Manfula“ ir UAB „Haupas NT“ sudarytą Paskolos sutartį, 2) 2016 m. gegužės 5 d. Paskolos sutartį, sudarytą tarp V. V. ir BUAB „Manfula“, 3) 2016 m. liepos 22 d. Paskolos sutartį, sudarytą tarp V. V. ir BUAB „Manfula“, 4) 2016 m. gegužės 13 d. Sutartinę hipoteką ir 2016 m. liepos 21 d. Sutartinį įkeitimą, 5) 2017 m. lapkričio 21 d. Kreditinio reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp V. V. ir UAB „Testona“, 6) 2017 m. lapkričio 21 d. Kreditinio reikalavimo perleidimo sutartį Nr. KRPS-2017-11, sudarytą tarp UAB „Haupas NT“ ir UAB „Testona“; tenkinus pirmąjį reikalavimą, konstatuoti ex officio (savo iniciatyva) (pripažinti), kad 2016 m. gegužės 13 d. Sutartinės hipotekos ir 2016 m. liepos 21 d. Sutartinio įkeitimo sandoriai prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ir yra niekiniai nuo jų sudarymo momento, išsprendžiant šių niekinių sandorių teisinius padarinius, t. y. konstatuojant, jog visas sutartinės hipotekos sandoriuose nurodytas turtas nėra ir nebuvo įkeistas hipoteka V. V. naudai nuo sandorių sudarymo momento bei netaikyti restitucijos; konstatuoti ex officio (pripažinti), kad 2019 m. lapkričio 14 d. Susitarimas ir 2019 m. lapkričio 19 d. Priėmimo-perdavimo aktas prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ir yra niekiniai nuo jų sudarymo momento, išsprendžiant šių niekinių sandorių teisinius padarinius, t. y. grąžinti jais perduotą turtą į BUAB „Manfula“ turto masę; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad ji yra BUAB „Manfula“ bankroto byloje patvirtinta kreditorė, kuri, atsižvelgdama į tai, kad bankrutavusios bendrovės administratorė mažoji bendrija (toliau – MB) „Nemokumo valdymas“ negina bendrovės kreditorių teisių, kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu. Ieškovė savo reikalavimams pagrįsti išdėstė tokias faktines aplinkybes:

2.1. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 2S-2/2015 BUAB „Manfula“ paskyrė 333 900 Eur baudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 18 d. galutine nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-169-822/2017 minėtą nutarimą paliko nepakeistą.

2.2. BUAB „Manfula“, užtikrindama savo prievoles pagal 2016 m. gegužės 5 d. ir 2016 m. liepos 22 d. Paskolų sutartis, sudarytas su atsakovu V. V., 2016 m. gegužės 13 d. Sutartinės hipotekos sutartimi atsakovo naudai įkeitė du negyvenamuosius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) bei pastato Nr. 1 priklausinį – inžinierinį statinį. 2016 m. liepos 21 d. Sutartinio įkeitimo sutartimi atsakovo naudai BUAB „Manfula“ įkeitė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). V. V. teises ir pareigas pagal Paskolų sutartis (tačiau ne pagal hipotekos sutartis) 2017 m. lapkričio 21 d. perleido UAB „Testona“.

2.3. 2016 m. lapkričio 17 d. BUAB „Manfula“ sudarė Paskolos sutartį su atsakove UAB „Haupas NT“, kuria atsakovė įsipareigojo suteikti bendrovei 1 mln. Eur vertės paskolą, tačiau faktiškai suteikė – 560 000 Eur. 2017 m. lapkričio 21 d. Kreditinio reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. KRPS-2017-11 UAB „Haupas NT“ perleido atsakovei UAB „Testona“ reikalavimus į 560 000 Eur dydžio BUAB „Manfula“ skolą, mokėtinas palūkanas (35 431, 67 Eur), netesybas ir UAB „Haupas NT“ bendrovės jau sumokėtas pinigų sumas – 9 034, 58 Eur.

2.4. BUAB „Manfula“ turėjo įsiskolinimų kreditoriams (UAB „Šebsta“, UAB „Dabingė“ ir kt.) pagal 2013 – 2014 metais sudarytus sandorius ir šias skolas grąžinti žadėjo 2015 m., kuriais bendrovės pajamos siekė 13,5 mln. Eur ir buvo 3,5 karto didesnės nei 2014 m., o grynasis pelnas augo 30 proc., tačiau su šiais kreditoriais bendrovė neatsiskaitė. 2014 m. pab. bendrovė susidūrė su mokumo problemomis.

2.5. Nors 2016 m., lyginant su 2015 m., bendrovės turto struktūra iš esmės nesikeitė, 2017 m. padidėjo BUAB „Manfula“ įsipareigojimai, tačiau bendrovės įsipareigojimai kreditoriams ginčo paskolų tariamo suteikimo laikotarpiu išliko iš esmės tie patys (2015 m. – 2 820 687 Eur; 2016 m. – 2 967 004 Eur; 2017 m. – 3 526 173 Eur). Bendrovės pelningumas 2015 m. siekęs 84 418 Eur, 2016 m. – 25 535 Eur, per nepilnus keturis 2017 m. mėn. staiga tapo neigiamu, bendrovei patyrus net 777 115 Eur nuostolį.

2.6. UAB „Testona“ vardu veikia ir dokumentus pasirašinėja R. M., kuris iki 2017 m. gruodžio 7 d. buvo ir UAB „Haupas NT“ akcininkas, kuris atsakovės UAB „Haupas NT“ vardu taip pat veikia ir pasirašinėja dokumentus.

3. Ieškovės vertinimu, aukščiau išdėstytos aplinkybės, t. y. bendrovės veiksmai, prisiimant prievoles pagal Paskolų sutartis, jau esant susidūrus su mokumo problemomis, taip pat finansinės atskaitomybės neteikimas už 2016 m., buvo atlikti siekiant išvengti bendrovės prievolių vykdymo kreditorių atžvilgiu. Tokiais veiksmais buvo sukurta schema bendrovės turtą išsaugoti, jį apsunkinant hipoteka už suteiktas paskolas, kurių pagrindu gautos lėšos įvairių kitų schemų, tikėtinai balansuojančių ant sukčiavimo ribos, pagalba buvo tik didinamos bendrovės prievolės kreditorėms UAB „Testona“ ir UAB „Haupas NT“, o pačios paskolintos lėšos ar jų didžioji dalis, neatvaizduojant to bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentuose, tikėtinai netrukus buvo pagal fiktyvius sandorius perkeltos į šiuo metu galimai nemokius arba Lietuvos jurisdikcijai sunkiai pasiekiamus užsienio juridinius ar fizinius subjektus, susijusius su naujaisiais hipotekos kreditoriais, kurie iš esmės sandorių sudarymo metu buvo valdomi to paties asmens.

4. Ieškovės įsitikinimu, R. M. ir BUAB „Manfula“ akcininkas V. Š. veikė bendrai: sudarant 2016 m. gegužės 5 d. ir 2016 m. liepos 22 d. Paskolų sutartis, būsimos bankroto bylos akivaizdoje, siekta perimti BUAB „Manfula“ turtą – įmonei nesugebėjus grąžinti bendros 1 500 000 Eur paskolos per trumpą vienerių metų terminą, įkeistas turtas, perėjęs V. V. nuosavybėn, liko apsaugotas nuo kreditorių reikalavimų. 2016 m. lapkričio 17 d. paskolos sandoriu, kuriuo R. M. valdomos bendrovės įgijo finansinį reikalavimą į BUAB „Manfula“, siekta perimti BUAB „Manfula“ kontrolę būsimame jos kreditorių susirinkime, iškėlus bankroto bylą.

5. Ieškovei nežinoma, kokiu būdu buvo panaudotos pagal tariamas paskolas BUAB „Manfula“ gautos piniginės lėšos, tačiau ieškovė mano, kad gautos piniginės lėšos buvo panaudotos tariamiems sandoriams, sudarytiems su: 1) šiuo metu likviduotais arba nemokiais juridiniais asmenimis, veiklą vykdančiais (vykdžiusiais) Lietuvoje, arba 2) užsienio ir (ar) ofšorinėmis kompanijomis finansuoti, o vėliau tos pačios piniginės lėšos vėl buvo V. V. skolinamos pakartotinai BUAB „Manfula“, o galiausiai per susijusius asmenis tikėtinai grižo paskolos davėjams.

6. Bendrai pagal abi Paskolų sutartis V. V. turėjo paskolinti BUAB „Manfula“ 1 500 000 Eur, tačiau pagal administratorės į bendrovės bankroto bylą pateiktus pirminiais dokumentais nepagrįstus duomenis, buvo atlikti sekantys mokėjimai, viso bendrovei paskolinant 1 250 000 Eur: 1) 400 000 Eur - 2016 m. gegužės 18 d; 2) 200 000 Eur - 2016 m. gegužės 30 d.; 3) 60 000 Eur - 2016 m. liepos 26 d.; 4) 150 000 Eur - 2016 m. liepos 27 d.; 5) 290 000 Eur - 2016 m. liepos 27 d.; 6) 23 000 Eur - 2016 m. liepos 29 d.; 7) 127 000 Eur - 2016 m. rugpjūčio 31 d.

7. Aplinkybė, kad paskola suteikiama dalimis, leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad galimai vyko paskolos suteikimo, siekiant gauti didelės vertės finansinį reikalavimą bei hipoteką, imitavimas, „karuseliniu“ būdu pervedant BUAB „Manfula“ dalines tariamos paskolos sumas, jas iš karto susigrąžinant per tarpininkus fiktyvių sandorių pagrindu bei vėl tas pačias lėšas tariamai skolinant, taip auginant tariamai BUAB „Manfula“ paskolintų lėšų sumą, siekiant gauti hipoteką bei jos pagalba iškelti įkeistą turtą į kitą įmonę bei išvengti beveik 400 000 Eur prievolės valstybei bei kitiems kreditoriams realaus vykdymo. Iš UAB „Haupas NT“ ir V. V. įsipareigotos suteikti bendros 2 500 00 Eur paskolos bendrovei faktiškai buvo suteikta 1 810 000 Eur suma.

8. Hipotekos registro duomenimis, įkaito turėtojas V. V. vis dar nėra pakeistas esą jo reikalavimą perėmusia UAB „Testona“ ir vis dar nėra niekam perleidęs teisių ir pareigų pagal 2016 m. gegužės 13 d. Sutartinę hipoteką ir 2016 m. liepos 21 d. Sutartinį įkeitimą.

9. Ieškovės nuomone, ginčo sandoriai (paskolų ir įkeitimo) pripažintini niekiniais, kaip prieštaraujantys viešajai tvarkai ir gerai moralei (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.81 straipsnio 1 dalis), kadangi turto įkeitimu tariamų paskolinių sutarčių pagrindu buvo siekiama užkirsti kelią bendrovės kreditoriams į teisę patenkinti savo reikalavimą iš bendrovės turto.

10. Taip pat egzistuoja visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). BUAB „Manfula“ kreditorių reikalavimai susiformavo 2013 – 2014 m. ir dar anksčiau. Bendrovė ginčo sandorių metu turėjo eilę įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams (Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) ir kt.) bei buvo faktiškai nemoki, jos atžvilgiu nuolatos buvo vykdomas įsiskolinimų VSDFV išieškojimas ne ginčo tvarka. Ginčo sandoriai pažeidė BUAB „Manfula“ kreditorių interesus, nes įkeičiant turtą apsunkino kitų kreditorių galimybę gauti jų reikalavimų patenkinimą. Paskolintos 1,8 mln. Eur lėšos iš esmės nebuvo panaudotos atsiskaitymui su bendrovės kreditoriais, o tikėtinai buvo grąžintos tiems patiems asmenims. Bendrovė šių sandorių sudaryti neprivalėjo, juos sudarydama veikė priešingai savo kreditorių interesams. Negalima atmesti ir prielaidos, kad atsakovas V. V. šioje situacijoje buvo tik statytinis, kadangi vėliau savo reikalavimą perleido UAB „Testona“, valdomai R. M., tą padarydamas tą pačią dieną, kaip ir UAB „Haupas NT“, valdyta to paties R. M..

11. Pagal tariamas Paskolų sutartis gauti pinigai buvo neabejotinai panaudoti pažeidžiant imperatyvias CK 6.930¹ straipsnio nuostatas.

12. Pripažinus Paskolų sutartis niekinėmis ir (ar) negaliojančiomis, 2017 m. lapkričio 21 d. sudarytos teisių ir pareigų pagal šias Paskolų sutartis perleidimo sutartys taip pat turi būti pripažintos niekinėmis ir (ar) negaliojančiomis, kadangi jų sudarymo pagrindas iš esmės niekinis ir (ar) negaliojantis. Be to, V. V. ir UAB „Testona“ sudaryta 2017 m. lapkričio 21 d. Kreditinio reikalavimo perleidimo sutartis naikintina dar papildomu savarankišku pagrindu ir dėl to, kad ji neatitinka tokiam sandoriui nustatytos formos – ji yra paprastos rašytinės formos, nors turėjo būti sudaryta notarine tvarka. Jeigu teismas pripažins ginčo paskolų ir hipotekos sutartis niekinėmis, egzistuoja teisinis pagrindas teismui ex officio pripažinti reikalavimo perleidimo sandorius niekiniais, kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymų normoms. Sandoris, kilęs iš nuginčyto (niekinio) sandorio, yra niekinis pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį.

13. Kadangi ginčo sandoriais įkeisto turto perdavimas buvo atliktas 2019 m. lapkričio 14 d. Susitarimo ir 2019 m. lapkričio 19 d. Priėmimo-perdavimo akto pagrindu, pripažinus ginčo paskolų ir hipotekos sandorius niekiniais, egzistuoja teisinis pagrindas teismui pripažinti šiuos sandorius niekiniais, kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymų normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

14. Atsakovė UAB „Testona“ prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės vertinimu, ieškinys nepagrįstas įrodymais, reikalavimas pripažinti niekinėmis ir (ar negaliojančiomis) sandorius savo esme yra kreditorės UAB „Testona“ reikalavimo ginčijimas BUAB „Manfula“ bankroto byloje. Kadangi UAB „Kontmena“ reikalavimo suma siekia 37,31 Eur ir sudaro 0,001 proc. visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų į BUAB „Manfula“, jis negali būti tenkintas, nes UAB „Kontmena“ neturi teisės reikšti tokio ieškinio (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 26 straipsnio 6 dalis).

15. UAB „Kontmena“, reikšdama reikalavimą BUAB „Manfula“ naudai, siekia pripažinti niekinėmis ir (ar negaliojančiomis) sutartis, kurios buvo sudarytos 2016 – 2017 metais. Šios sutartys buvo pateiktos BUAB „Manfula“ bankroto administratorei, taigi, apie pastarąsias bankroto administratorė sužinojo iki 2018 m. vasario 13 d., kuomet Kauno apygardos teismo tos pačios dienos nutartimi buvo patvirtintas UAB „Testona“ finansinis reikalavimas BUAB „Manfula“ bankroto byloje, todėl yra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 6.66 straipsnis).

16. UAB prekybos namai „V.V.V“ pareiškė tapatų ieškinį šiam ieškiniui Kauno apygardos teisme. Iki bankroto bylos BUAB „Manfula“ iškėlimo UAB „Kontmena“ jokių verslo ar kitokių santykių su BUAB „Manfula“ neturėjo, UAB „Kontmena“ įsteigta 2017 m. lapkričio 7 d., t. y. tuo metu, kai BUAB „Manfula“ jau buvo iškelta bankroto byla. UAB prekybos namai „V.V.V“ ir UAB „Kontmena“ yra susijusios bei veikia susitarusios – Kauno apygardos teismui pateikė tapačius ieškinius su tapačiais reikalavimais bei trūkumais civilinėse bylose Nr. e2-2321-390/2019 ir Nr. e2-2350-587/2019. Jų reiškiami reikalavimai, patiriant santykinai dideles sąnaudas procesinių dokumentų rengimui, yra siekis trukdyti BUAB „Manfula“ bankroto procesui.

17. Trečiasis asmuo Ergo Insurance SE Lietuvos filialas atsiliepime į ieškinį prašė jo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra bei paaiškino, kad ieškinyje, be kitų reikalavimų, prašoma pripažinti niekiniais ir negaliojančiais sutartinės hipotekos bei sutartinio įkeitimo sandorius, kurie yra patvirtinti (duomenys neskelbtini) J. R.. Tačiau ieškinyje nėra nurodyta jokių neteisėtų notarės J. R. veiksmų ar neveikimo, kaip savarankiškų minėtų sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų. Dėl nurodytos priežasties, draudiko vertinimu, nėra jokių aplinkybių, dėl kurių notarei ateityje galėtų kilti civilinė atsakomybė, o draudikui pareiga mokėti draudiminę išmoką. Byloje nėra sprendžiami notarės civilinės atsakomybės taikymo ir / ar draudiko pareigos mokėti draudiminę išmoką klausimai.

18. BUAB „Manfula“ nemokumo administratorė MB „Nemokumo valdymas“ pirmosios instancijos teismui pateiktuose paaiškinimuose iš esmės nurodė tas pačias atsakovės UAB „Testona“ atsiliepime išdėstytas aplinkybes bei argumentus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

19. Kauno apygardos teismas 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė.

20. Teismas nustatė, kad 2019 m. spalio 24 d. Kauno apygardos teismo nutartimi ieškovė UAB „Kontmena“ įtraukta į BUAB „Manfula“ kreditorių sąrašą su 37,31 Eur sumos finansiniu reikalavimu, kurį įsigijo iš pirminės kreditorės UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“. 2020 m. gruodžio 8 d. Kauno apygardos teismo nutartimi patvirtintas patikslintas UAB „Kontmena“ finansinis reikalavimas 5 181,39 Eur sumai, kadangi kreditorės UAB „Vitakonsult“ ir UAB „Gamaka“ perleido ieškovei savo finansinius reikalavimus. 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi BUAB „Manfula“ bankroto byloje yra patvirtintas atsakovės UAB ,,Testona“ 800 000 Eur reikalavimas užtikrintas turto įkeitimu, kilęs atsakovui V. V. savo reikalavimo teisę į BUAB „Manfula“ perleidus UAB „Testona“ pagal 2016 m. gegužės 5 d. Paskolos sutartį. 2018 m. balandžio 22 d. Kauno apygardos teismo nutartimi patvirtintas atsakovės UAB „Testona“ trečios eilės 905 893, 10 Eur finansinis reikalavimas, taip pat kilęs iš byloje ginčijamų reikalavimo perleidimo sutarčių.

21. Teismo vertinimu, aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad ne atsakovė UAB ,,Testona“ yra BUAB „Manfula“ skolininkė, o priešingai BUAB „Manfula“ yra atsakovės UAB ,,Testona“ skolininkė (prieš perleidžiant reikalavimo teises BUAB „Manfula“ buvo atsakovų V. V. ir UAB „Haupas NT“ skolininkė). Taigi, byloje nenustatyta, kad BUAB „Manfula“, kaip kreditorė, turi ar turėjo turtinę reikalavimo teisę į atsakovus UAB ,,Testona“, V. V., UAB „Haupas NT“ kaip skolininkus, todėl teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė CK 6.68 straipsnyje nustatytos būtinosios sąlygos pareikšti netiesioginį ieškinį – BUAB „Manfula“ turtinės reikalavimo teisės atsakovams, kaip skolininkams.

22. Teismas sutiko su atsakovės UAB „Testona“ pozicija, kad ieškovė, pareikšdama ieškinį pripažinti BUAB „Manfula“ bei atsakovų V. V. ir UAB „Haupas NT“ paskolų ir atitinkamai reikalavimo perleidimo sutartis negaliojančiomis ir šių sutarčių pagrindu atsiradusius hipotekos bei įkeitimo sutartinius santykius negaliojančiais, iš esmės siekia ne įgyvendinti BUAB „Manfula“ turtinę teisę, o nuginčyti UAB ,,Testona“ reikalavimą tam, kad padidėtų tikimybė patenkinti savo kaip kreditorės reikalavimą BUAB „Manfula“ bankroto byloje. Toks netiesioginio ieškinio instituto taikymas prieštarauja jo esmei ir paskirčiai. Tiek ieškovės, tiek atsakovės UAB „Testona“ reikalavimų BUAB „Manfula“ klausimai buvo sprendžiami bankroto byloje ir gali būti sprendžiami (keičiami) ĮBĮ nustatyta tvarka.

23. Teismas nusprendė, kad ieškovė negali reikšti netiesioginio ieškinio savo skolininko kreditoriui, nes netiesioginis ieškinys gali būti reiškiamas tik skolininko skolininkui. Netiesioginiu ieškiniu iš esmės siekiama naikinti sandorius, sudarytus tarp BUAB „Manfula“ kreditorių (atsakovų V. V., UAB „Haupas NT“ ir UAB „Testona“), sumažinant atsakovės UAB „Testona“ finansinį reikalavimą BUAB „Manfula“ bankroto byloje. Tačiau tokie klausimai spręstini ĮBĮ 26 straipsnio tvarka. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad byloje pareikšti reikalavimai negali būti netiesioginio ieškinio dalykas. Ieškovė, įsigydama finansinius reikalavimus iš pirminių BUAB „Manfula“ kreditorių, akivaizdu galėjo ir turėjo žinoti, kad kreditorinių reikalavimų patvirtinimo nutartys nėra apskųstos, taigi jos yra įsiteisėję ir galiojančios, o ieškovei įgijus kreditorinius reikalavimus iš pirminių kreditorių, kartu perėjo ir jų turėtos teisės bei pareigos (teisė apskųsti minėtas nutartis), kuriomis jie nesinaudojo, t. y. jų neginčijo, su jomis patvirtintais kreditoriniais reikalavimais sutiko.

24. Teismas paaiškino, kad nors ieškovė nurodo, jog skolininko kreditoriai galimai nesuteikė ginčijamose Paskolų sutartyse nurodytų sumų, tačiau jokių atitinkamas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė, bankroto administratorė, patikrinusi dokumentus, kreipėsi į teismą dėl pagal šias paskolas gautų sumų finansinių reikalavimų atitinkamiems kreditoriams patvirtinimo, teismas jas patvirtino, todėl abejoti patvirtintais kreditoriniais reikalavimais nėra pagrindo. Ieškovei UAB „Kontmena“, kaip materialinių teisių perėmėjai,visi veiksmai, atlikti procese iki jos įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi asmeniui, kurio vietoj įstojo. Taigi nutarties dėl finansinių reikalavimų tvirtinimo neskundimas irgi rodė pirminių kreditorių sutikimą su patvirtintais kreditoriniais reikalavimais, kas teismo įsitikinimu neįgalina bei nesuteikia teisės ieškovei vėl jų ginčyti, tik kita forma.

25. Ieškovės tikslas įsigyjant reikalavimo teisę į bendrovę – ne patenkinti savo kreditorinius reikalavimus, o teisės ginčyti sandorius įgijimas. Teismo įsitikinimu, tai nėra racionalus bei sąžiningas verslo modelis nei savo bendrovės, nei bankrutuojančios bendrovės bei jos kreditorių atžvilgiu. Civilinės bylos eigoje bendrovė UAB „Zelus“ 2020 m. spalio 14 d. padengė BUAB „Manfula“ skolas UAB „Kontmena“ ir prašė bankroto byloje patvirtinti jos kreditorinį reikalavimą, tačiau ieškovė su tuo nesutiko, jai pervestas lėšas grąžino UAB „Zelus“, dėl to teismas UAB „Zelus“ kreditorinio reikalavimo netvirtino. Esant nustatytoms aplinkybėms teismas padarė išvadą, kad ieškovės tikslas nėra jos kreditorinių reikalavimų patenkinimas (kaip minėta, ieškovė įgijo papildomų finansinių reikalavimų šios bylos nagrinėjimo metu), jos tikslas didinti savo įtaką BUAB „Manfula“ bankroto procese, jį įtakoti konfrontuojant su bankroto administratorės pozicija. Teismo įsitikinimu, ieškovės turimo reikalavimo dydis yra neproporcingas ginčijamų sandorių sumai, ieškovės reikalavimas prasilenkia su proporcingumo principu.

26. Teismas vertino, kad net ir actio Pauliana ieškiniui pagrįsti sąlygų nėra, nes: (1) ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovai byloje suteikę paskolas BUAB „Manfula“ iki bankroto bylos iškėlimo buvo nesąžiningi, kad sudarant paskolų ir po jų sekusias sutartis buvo nesąžininga BUAB „Manfula“, jos vadovas, (2) sudarant minėtus sandorius ieškovės teisės pažeistos nebuvo, ji pati (per valdymo organus) įgydama reikalavimo teises, galimai neįvertino bankrutuojančios bendrovės galimybių patenkinti visų kreditorinių reikalavimų. Todėl teismas nurodė nepasisakysiantis dėl ieškinio senaties termino šiuo pagrindu taikymo ar atnaujinimo.

27. Teismas nurodė, kad ieškovei laikant, jog nemokumo administratorė netinkamai administruoja bendrovę, ji gali kreiptis dėl jo atsakomybės įstatymų nustatyta tvarka, o ne tikrinti visos bendrovės ūkinę - finansinę veiklą ar įpareigoti tą padaryti teismą, reikšdama prašymus išreikalauti ne tik bankrutuojančios bendrovės, bet ir trečiųjų, į bylą neįtrauktų asmenų finansinius dokumentus, bankų išrašus už kelių metų laikotarpius.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

- išduoti teismo liudijimą, suteikiantį teisę apeliantės atstovui advokatui V. S. gauti iš visų Lietuvoje veikiančių finansų rinkų 20 dalyvių informaciją apie UAB „Haupas NT“ valdytų ir / ar vis dar valdomų banko ar kitų sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki duomenų pateikimo dienos;

- įpareigoti BUAB „Manfula“ nemokumo administratorę UAB „Nemokumo valdymas“: (1) patikslinti, ar atsiskaitymų, kurie buvo atlikti ne grynaisiais pinigais ir ne mokėjimo pavedimais kredito įstaigose, o bet kokiais kitais būdais – reikalavimų perleidimas, užskaitymai, ir t. t. už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki dabar, kiek tai tiesiogiai ar netiesiogiai yra susiję su disponavimu piniginėmis lėšomis, gautomis ar sutartomis gauti pagal UAB „Haupas NT“ ir UAB „Manfula“ 2016 m. lapkričio 17 d. sudarytą Paskolos sutartį ir V. V. ir UAB „Manfula“ sudarytas 2016 gegužės 5 d. ir 2016 m. birželio 22 d. paskolų sutartis“ nebuvo apskritai, ar nėra tik administratoriaus žinioje; (2) pateikti sutartis, gautas sąskaitas ir bet kokius kitus turimus dokumentus, susijusius su: 1) BALIONA TRADING s. r. o. Atliktais 2016 m. liepos 27 d., 2016 m. rugpjūčio 17 d., 2016 m. rugpjūčio 31 d., 2016 m. gruodžio 27 d., 2016 m. gruodžio 28 d. mokėjimais ir jų pagrindimu; 2) 2016 m. gegužės 18 d. UAB „Rudesta“ atliktu 132 000 Eur mokėjimu ir jo pagrindimu; 3) 2016 m. lapkričio 23 d. UAB „Turkmėnlita“ atliktu 10 000 Eur pavedimu ir jo pagrindimu; 4) 2016 m. lapkričio 29 d. atliktu 10 000 Eur ir 2016 m. gruodžio 22 d. atliktu 13 000 Eur pavedimais V. Š. ir jų pagrindimu;

- vadovaujantis Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose kreiptis į Ministerstvo spravedlnosti České republiky, administracinis adresas: Vyšehradsk? 16, Praga 2, CZ-128 10, faksas : (420) 221997919, su prašymu dėl teisinės pagalbos renkant įrodymus: V. V., kodas: (duomenys neskelbtini), gyv, (duomenys neskelbtini), valdytų ir / ar vis dar valdomų banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki duomenų pateikimo dienos;

- vadovaujantis Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose kreiptis į Ministry of Justice of the Slovak Republic, administracinis adresas: Župné n?mestie 13, Bratislava, SK-81311su prašymu dėl teisinės pagalbos renkant įrodymus: BALIONA TRADING s. r. o., kodas: 48075051, reg. Boženy N?mcovej 8 811 04 Bratislava, Komarov, Osek 268, CZ-26762, Čekijos Respublika, valdytos ir / ar vis dar valdomos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), išrašą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki duomenų pateikimo dienos;

- vadovaujantis Konvencija dėl įrodymų civilinėse arba komercinėse bylose paėmimo užsienyje kreiptis į kompetentingą Šveicarijos įstaigą paimti įrodymus iš UBS SWITZERLAND AG, BAHNHOFSTRASSE 45, ZH-8001 Zürich – V. V., kodas: 650427/1807, gyv, Komarov, Osek 268, CZ-26762, Čekijos Respublika, valdytą ir / ar vis dar valdomą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – jos išrašą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki duomenų pateikimo dienos;

- prijungti prie nagrinėjamos bylos medžiagos UAB „Kontmena“ prašymą 2020 m. gruodžio 8 d. DOK-31635 ir kartu su juo pateiktą BUAB Manfula apeliacinį skundą dėl 2020 m. spalio 13 d. teismo sprendimo;

- išreikalauti iš UAB „Testona“: 1) 2017 m. lapkričio 21 d. Kreditorinio reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos V. V. ir UAB „Testona“ ir jos priedo originalą, 2) visas sutartis ir bet kokius susitarimus, sudarytus tarp UAB „Testona“ ir / ar R. M. ir / ar V. V.; išreikalauti iš V. Š. UAB „Manfula“ ir BALIONA TRADING s. r. o. 2016 m. balandžio 7 d. sutarties, pasirašytos tik iš vienos pusės, originalą; išreikalauti iš R. M. visas sutartis ir bet kokius susitarimus, sudarytus tarp UAB „Testona“ ir / ar R. M. ir / ar V. V.; išreikalauti iš Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informaciją apie Rusijos Federacijos pilietės E. S., gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos sienos kirtimą laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d.;

- bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti byloje liudytojos procesiniu statusu A. R.;

- Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Kauno apygardos teismui.

28.1. Bylą nagrinėjusio teismo pasyvumas ar net aktyvus siekis užkirsti kelią apeliantei rinkti įrodymus, kuriuos ji rinkti turėjo teisę, tokia teise pasinaudojo savalaikiai, t. y. vos tik susipažinusi BUAB „Manfula“ administratorės į bylą pateiktais papildomais bendrovės dokumentais bei nustačiusi eilę naujų aplinkybių (V. V. bendrovei pervedė ne 1 250 000 Eur, o 1 027 000 Eur; dalis ginčo paskolų sandorių pagrindu gautų pinigų buvo be jokio teisėto pagrindo pervesti šiuo metu nebeegzistuojančiai UAB „Rudesta“ – 132 000 Eur, ir BALIONA TRADING s. r. o. – 821 569,3 Eur, kurios atstovas yra šiuo metu Kipre gyvenantis M. S., o akcininkai – Britų Mergelių salose registruota įmonė ERFALISO TRADING LTD ir Rusijos Federacijos pilietė E. S.), kreipėsi į teismą su atitinkamais prašymais, galėjo nulemti bylos esmės neatskleidimą. Būtent tuo remdamasi ieškovė pateikė apeliacinės instancijos teismų eilę procesinių prašymų.

28.2. UAB „Kontmena“ prašė Paskolų sutartis pripažinti negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) CK 6.66 straipsnyje, CK 1.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Teismas dėl ginčo sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu sprendime nepasisakė. Sprendimas priimtas neatskleidus bylos esmės, taip pat egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

28.3. BUAB „Manfula“ turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovus (teisę ginčyti ginčo sandorius), dėl ko atitinkamai apeliantė turi teisę reikšti netiesioginį reikalavimą savo skolininko (BUAB „Manfula“) skolininkui (atsakovams). Priešingas CK 6.68 straipsnio nuostatų aiškinimas sudarytų situaciją nesąžiningiems asmenims išvengti prievolių vykdymo, kai tokie asmenys prisidengdami, jog nėra įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintos reikalavimo teisės jų atžvilgiu (t. y. jie nėra skolininko skolininkai), galėtų išvengti bet kokių, net ir akivaizdžiai neteisėtų ir bankrutuojančiai įmonei žalingų sandorių peržiūros, jei pačios įmonės negintų nemokumo administratorius. Apeliantė pasirinko tinkamą savo teisių gynybos procesinę formą ir tinkamai įgyvendino savo teises, t. y. turi teisę pareikšti netiesioginį reikalavimą šioje byloje.

28.4. Atsakovų finansiniai reikalavimai BUAB „Manfula“ bankroto byloje buvo patvirtinti vadovaujantis ginčo sutartimis. Todėl BUAB „Manfula“ bankroto byloje atsakovų finansinių reikalavimų ginčijimas, nenuginčijus ginčo sandorių, nėra galimas ir atsakovų finansinis reikalavimas, nenuginčijus pradinių dokumentų, tikslinamas nebūtų. Priešingai nei nurodė teismas, jei sandoriai būtų nuginčyti ir pripažinti negaliojančiais bei pritaikyta apeliantės prašoma restitucija (grąžinant ne mažiau, nei 800 000 Eur, o tikėtinai – ir didesnės, vertės turtą BUAB „Manfula“), apeliantės finansinis reikalavimas galėtų būti bent iš dalies patenkintas. Todėl apeliantė turi teisę ginčyti sandorius ir jos pasirinktas teisių gynimo būdas nėra neproporcingas, nes kito apeliantės teisių gynimo būdo tiesiog nėra.

28.5. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos actio Pauliana taikymo sąlygos: (1) Apeliantė turi reikalavimo teisę, (2) ginčo sandoriai (paskolų ir įkeitimo) pažeidė BUAB „Manfula“ kreditorių interesus, nes bendrovė, juos sudarydama, buvo faktiškai nemoki, apsunkino kitų kreditorių galimybę gauti jų reikalavimo patenkinimą įkeičiant savo turtą, (3) sandorių sudaryti bendrovė neprivalėjo, ir (4) ginčo sandorių šalys buvo nesąžiningos. Jei ginčo sandoriai buvo teisėti ir šalys ketino juos iš tiesų vykdyti, tuomet atkreiptinas dėmesys, kad V. V. įsipareigojo paskolinti 1 250 000 Eur, tačiau tariamai paskolino tik 1 027 000 Eur. BUAB „Manfula” dėl neaiškių priežasčių nei nereikalavo „trūkstamos“ 223 000 Eur dalies, nei ėmėsi veiksmų dar nesuteiktai 250 000 Eur likusiai paskolos daliai gauti. Dėl kitų actio Pauliana sąlygų taikymo (ieškinio senaties termino) teismas iš viso nepasisakė.

28.6. Teismas neįvertino aplinkybių, kad tarp V. V. ir UAB „Testona“ sudaryta Kreditinio reikalavimo perleidimo sutartis naikinta papildomu savarankišku pagrindu, nes ji neatitinka tokiam sandoriui nustatytos formos – sandoris yra rašytinės formos, nors juo perleidžiami / įgyjami reikalavimai pagal 2016 m. gegužės 5 d. sutartį, kuri yra patvirtinta Kauno m. 6-ojo notarų biuro notarės, galėjo būti perleidžiami tik notarine tvarka (CK 6.103 straipsnis). Teismas, kuris bankroto bylose turi būti aktyvus, nurodytą aplinkybę turėjo konstatuoti ex officio.

28.7. Sprendime teismas neatskleidė bylos esmės, nepasisakė dėl pagrindinių šalių argumentų, dalį esančių įrodymų byloje ignoravo, dalį – neaišku kokiu pagrindu vertino priešingai jų turiniui ar įrodymų visetui, nusižengė suformuotai teismų praktikai panašiose bylose. Dėl šių aplinkybių byla turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi pakartotinai apeliacinės instancijos teisme naujais aspektais. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties. Be to, šalis, nesutikdama su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminių ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas apskųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją. Dėl to sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

29. Atsiliepime į apeliacinį skundą BUAB „Manfula“ nemokumo administratorė MB „Nemokumo valdymas“ prašė jį atmesti, palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

29.1. Apeliantė turėjo galimybę, teisę ir pareigą aktyviai rinkti įrodymus, siekdama pagrįsti ieškinį. Vertinant BUAB „Manfula“ turimus dokumentus, apeliantei buvo suteikta galimybė su jais susipažinti (atvykti į nemokumo administratorės buveinę dėl susipažinimo su jais), tačiau ji pati nesiėmė jokių aktyvių veiksmų (susipažinimui neatvyko), siekdama savarankiškai surinkti jai reikalingus duomenis, o priešingai, tikėjosi, jog teismas, nagrinėdamas bylą, įpareigos proceso šalis tokius dokumentus pateikti, kas neabejotinai patvirtina apeliantės pasyvumą renkant įrodymus civilinėje byloje. Teismui tenkinus dalį ieškovės prašymų dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, netrukus buvo pateikiami nauji prašymai. Tai, kad teismas atmetė dalį nepagrįstų ieškovės prašymų, neįrodo teismo pasyvumo ir trukdymo apeliantei rinkti įrodymus. Apeliantės subjektyvi nuomonė nepanaikina fakto, kad ji pati tinkamai neįgyvendino savo pareigos aktyviais veiksmais rinkti įrodymus ieškiniui pagrįsti. Taip pat apeliantė skunde nenurodo, kaip konkrečių įrodymų ir dokumentų išreikalavimas, dėl kurių ji teikė prašymus praeityje, turėtų įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui.

29.2. BUAB „Manfula“ neturi galiojančios ir vykdytinos teisės į UAB „Testona“, kuri, kaip būtina sąlyga, reikalaujama siekiant pareikšti netiesioginį ieškinį. Be to, ieškovė negali reikšti netiesioginio ieškinio savo skolininko kreditoriui, nes netiesioginis ieškinys gali būti reiškiamas tik skolininko skolininkui. Apeliantė netiesioginiu ieškiniu iš esmės siekia naikinti ginčijamus sandorius, tokiu būdu sumažinant UAB „Testona“ finansinį reikalavimą BUAB „Manfula“ bankroto byloje, nors kreditoriaus reikalavimų BUAB „Manfula“ klausimai sprendžiami bankroto ĮBĮ nustatyta tvarka (ĮBĮ 26 ir kiti straipsniai).

29.3. Nėra jokių prielaidas patvirtinančių faktų ar įrodymų, patvirtinančių nemokumo administratorės pasyvumą ar netinkamą pareigų vykdymą. Tai, jog apeliantės subjektyvia nuomone nemokumo administratorė netinkamai vykdo savo pareigas, nesudaro pagrindo teigti, kad apeliantė turi teisę pareikšti netiesioginį ieškinį BUAB „Manfula“ vardu. Jei ieškovė mano, kad dėl administratorės neveikimo ji patyrė žalą, turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, tačiau šiuo atveju galiojantis teisinis reglamentavimas nesuteikia teisės reikšti netiesioginį ieškinį. Nemokumo administratorė ne vengia imtis kreditorių interesus ginančių veiksmų, tačiau tiek pareikštą ieškinį, tiek apeliacinį skundą laiko nepagrįstais. Apeliantė turi teisę ginti savo kaip kreditorės teises, jei mano, kad jos yra pažeistos, kita ĮBĮ ar Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nustatyta tvarka, nereikalaujančia, jog kreditoriaus teisė būtų vykdytina, o nesiremti išgalvotu, neegzistuojančiu teisiniu reglamentavimu, vien todėl, kad jai tai teisiškai patogiau ar ekonomiškai naudingiau.

29.4. Ieškovė neįrodė visų actio Pauliana salygų: (1) apeliantė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad BUAB „Manfula“ ginčijamų sandorių sudarymo metu, buvo nemoki, (2) visos ginčijamais sandoriais gautos lėšos buvo naudojamos BUAB „Manfula“ ūkinės – komercinės veiklos vykdymui, bet nepervedamos atgal atsakovams, (3) tiek atsakovai, tiek BUAB „Manfula“, hipoteka įkeisdama turtą, buvo sąžiningos, atliko nekilnojamojo turto vertinimą bei laikėsi jame nurodytų rinkos verčių, (4) apeliantė nenagrinėja BUAB „Manfula“ finansinės padėties, turto apimties ir įmonės pradelstų finansinių įsipareigojimų pokyčio prieš ir po ginčijamų sandorių sudarymo, nedetalizuoja bei nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, jog BUAB „Manfula“ nesudariusi ginčijamų sandorių būtų galėjusi padengti didesnę dalį finansinių reikalavimų, (5) įrodymų, leidžiančių spręsti apie ginčo sandorio šalių nesąžiningumą, byloje nėra. Skundžiamu sprendimu visiškai pagrįstai nepasisakyta dėl likusių actio Pauliana sąlygų, kadangi nenustačius bent vienos iš sąlygų, pagrindo ginčijamus sandoriius pripažinti negaliojančiais nėra.

29.5. Paskolų sutartys tarp BUAB „Manfula“ ir V. V. buvo sudarytos 1 027 000 Eur dydžio sumai, pavedimu, todėl tokiai sutarčiai yra taikoma paprastos rašytinės formos reikalavimas. Vertinant tai, jog hipotekos atsiradimo pagrindas yra kilęs iš paskolos sutarties, daiktinių teisių suvaržymo apimtis po reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo nepakito, pasikeitė tik reikalavimo teisę į BUAB „Manfula“ turinti pagrindinio sandorio šalis, kuria tapo UAB „Testona“. Nesant imperatyvios teisės normos dėl reikalavimo perleidimo sandorio į skolą, kuriuo perleidžiama ir hipoteka, tvirtinimo notarine tvarka, nei 2017 m. lapkričio 21 d. reikalavimo perleidimo sutarties forma, nei UAB „Testona“ vardu neperregistruota hipoteka, nepažeidžia įstatymų nustatytų reikalavimų.

29.6. Apeliantė teigia, jog tik grąžinus bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui bei pateikus naujus prašymus dėl informacijos pateikimo ir juos patenkinus esą būtų atskleista bylos esmė, tačiau ji apeliacinės instancijos teismo neprašo priimti sprendimo iš esmės ar atskleisti bylos esmę, todėl akivaizdu, jog apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo tenkinti apeliantės prašymus – tokius prašymus ji galėtų teikti pirmosios instancijos teismui bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, dėl ko jo visi prašymai atmestini.

30. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Testona“ prašė jį atmesti, palikti galioti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas skundžiamame sprendime nustatytomis aplinkybėmis bei pirmosios instancijos teismui atsakovės pateiktais argumentais. Papildomi nurodomi tokie atsikirtimai:

30.1. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas nepripažino įrodyta ir konstatuota aplinkybę, kuria UAB „Kontmena“ grindžia savo reikalavimus, nereiškia įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo. UAB „Kontmena“ teiginys, kad teismas pažeidė pareigą veikti aktyviai įrodinėjimo procese, nesiėmė veiksmų tam, kad išreikalautų įrodymus, kurie pagrįstų jos teiginius, laikytinas deklaratyviu. Toks teiginys pagrįstas tik pačios UAB „Kontmena“ subjektyvia nuomone ir, tikėtina, pačios ar / ir jos vardu veikiančio atstovo nesąžiningu elgesiu bei patirtimi kitose bankroto bylose.

30.2. Apie šioje byloje ginčijamas sutartis BUAB „Manfula“ bankroto administratorė sužinojo iki 2018 m. vasario 13 d. ir ginčijamų sutarčių sudarymo faktinės aplinkybės bankroto administratorei abejonių nesukėlė, todėl yra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas, kurį UAB „Testona“ procesiniuose dokumentuose prašė taikyti, todėl jeigu apeliacinės instancijos teismas taikys actio Pauliana institutą šioje byloje, vien ši faktinė aplinkybė yra pakankamas pagrindas netaikyti CK 6.66 straipsnio nuostatų.

30.3. Nesant imperatyvios teisės normos dėl reikalavimo perleidimo, kuriuo perleidžiama ir hipoteka, tvirtinimo notarine tvarka, paprasta rašytine forma sudarytos reikalavimo perleidimo sutartys – 2017 m. lapkričio 21 d. Kreditinio reikalavimo perleidimo sutartis bei 2017 m. lapkričio 21 d. Kreditinio reikalavimo perleidimo sutartis Nr. KRPS-2017-11 nepažeidžia įstatymų reikalavimų. Šios reikalavimų perleidimo sutartys nėra anksčiau sudarytų ginčijamų sutarčių pakeitimai ar papildymai, kuriems būtų privaloma tokia forma, kuria sudarytos pačios sutartys.

30.4. UAB „Kontmena“ apeliaciniame skunde reiškiami prašymai dėl dokumentų išreikalavimo, dėl liudijimo išdavimo rinkti duomenis apie byloje nedalyvaujančius asmenis yra nepagrįsti, reiškiami tik UAB „Kontmena“ ir jos atstovui advokatui V. S. žinomais, savanaudiškais tikslais ir laikytini piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, o ne siekiu ginti BUAB „Manfula“ ir jos kreditorių teises. Teismas turėtų vertinti prašomų išreikalauti dokumentų sąsajumo su reikalavimų šioje byloje nebuvimą.

31. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Ergo Insurance SE Lietuvos filialas, atsižvelgdamas į tai, kad teismas priimdamas sprendimą ex officio nenustatė, jog: (1) notarai vykdydami jiems įstatymu pavestas funkcijas ir patvirtinami ginčijamus sandorius būtų netinkamai atlikę savo pareigas, (2) skunde taip pat nėra nurodyta jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą abejoti notarų suteiktų paslaugų kokybe ir veiksmų teisėtumu, prašo palikti Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą nepakeistą dalyse dėl 2016 m. gegužės 5 d. Paskolos sutarties, 2016 m. liepos 21 d. Sutartinio įkeitimo sandorio bei 2016 m. liepos 21 d. Sutartinės hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiais, o dėl likusių sprendimo dalių spręsti savo nuožiūra, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl ieškovės procesinio pobūdžio prašymų

33. Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktame skunde ieškovė pateikė eilę procesinio pobūdžio prašymų, kurių pateikimą iš esmės motyvavo pirmosios instancijos teismo netinkamais veiksmais, tariamai neleidusiais apeliantei rinkti bei pateikti papildomus įrodymus.

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės pateiktus procesinius prašymus, sprendžia, kad ieškovės dalis pateiktų prašymų (pvz., dėl teismo liudijimo išdavimo, liudytojos apklausos, žodinio bylos nagrinėjimo) nemotyvuoti, dalis prašymų (pvz., dėl BUAB „Manfula“ įpareigojimų, dėl kreipimosi į užsienio kompetentingas institucijas) taip pat nėra tinkamai motyvuoti bei pagrįsti, taip pat nėra aišku, kokio procesinio rezultato pateiktais prašymais (pvz., dėl pirmosios instancijos teismui teikto prašymo su priedu prijungimo, papildomų dokumentų išreikalavimo) ieškovė siekia. Galiausiai, apeliacinio skundo reikalavimas grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo įrodo, kad procesinio pobūdžio prašymais siekiama pateikti naują informaciją, kuri nebuvo nagrinėta skundžiamame sprendime.

35. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007; kt.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

36. Apeliacinis skundas taip pat negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), o CPK 312 straipsnyje imperatyviai draudžiama apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliaciniame procese galioja bendra taisyklė, kad apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, o dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo ir jį priėmęs teismas.

37. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nutarties 33 – 36 punktuose nustatytas aplinkybes, į tai, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme, ieškovės prašymų netenkina.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacinio skundo esmės

38. Bylos duomenimis, 2016 m. gegužės 5 d. Paskolos sutartimi atsakovas V. V. suteikė BUAB „Manfula“ 800 000 Eur paskolą iki 2017 m. gegužės 6 d. Paskolos sutartimi, sudaryta 2016 m. liepos 22 d., atsakovas V. V. suteikė BUAB „Manfula“ 700 000 Eur paskolą vieneriems metams ir vienai dienai. BUAB „Manfula“, užtikrindama savo prievoles atsakovui V. V., 2016 m. gegužės 13 d. Sutartine hipoteka įkeitė negyvenamuosius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), o 2016 m. liepos 21 d. Sutartiniu įkeitimu žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2017 m. lapkričio 21 d. Kreditinio reikalavimo perleidimo sutartimi V. V. perleido hipoteka ir įkeitimu užtikrintą reikalavimo teisę į jam priklausiusį 1 250 000 Eur finansinį reikalavimą į BUAB „Manfula“ pagal 2016 m. gegužės 5 d. ir 2016 m. liepos 22 d. Paskolų sutartis bei visas mokėtinas palūkanas ir netesybas nuo šios sumos reikalavimo įgijėjai UAB „Testona“, kuri vėliau įkeistą turtą įsigijo.

39. 2016 m. lapkričio 17 d. Paskolos sutartimi atsakovė UAB „Haupas NT“ suteikė BUAB „Manfula“1 000 000 Eur paskolą iki 2017 m. lapkričio 30 d., paskolą suteikiant dalimis Paskolos sutartyje numatytu grafiku. 2017 m. lapkričio 21 d. Kreditinio reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Haupas NT“ perleido reikalavimo teisę reikalavimo įgijėjai UAB „Testona“ į BUAB „Manfula“ 560 000 Eur skolą pagal 2016 m. lapkričio 17 d. Paskolos sutartį, nuo šios sumos mokėtinas palūkanas ir netesybas bei reikalavimo teisę į už BUAB „Manfula“ sumokėtas pinigų sumas, kurių bendra suma – 9 034,58 Eur.

40. 2017 m. rugsėjo 18 d. Kauno apygardos teismo nutartimi BUAB „Manfula“ buvo iškelta bankroto byla. 2018 m. lapkričio 13 d. Kauno apygardos teismo nutartimi buvo patvirtintas atsakovės UAB ,,Testona“ finansinis 800 000 Eur reikalavimas, užtikrintas turto įkeitimu, kilęs atsakovui V. V. savo reikalavimo teisę į BUAB „Manfula“ perleidus UAB „Testona“ pagal aukščiau minėtas Paskolų sutartis. 2018 m. balandžio 22 d. Kauno apygardos teismo nutartimi buvo patvirtintas atsakovės UAB „Testona“ trečios eilės 905 893,10 Eur finansinis reikalavimas, taip pat kilęs iš byloje ginčijamų reikalavimo perleidimo sutarčių.

41. 2019 m. spalio 24 d. Kauno apygardos teismo nutartimi ieškovė UAB „Kontmena“ įtraukta į BUAB „Manfula“ kreditorių sąrašą su 37,31 Eur sumos finansiniu reikalavimu, kurį įsigijo iš pirminės kreditorės UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“. 2020 m. gruodžio 8 d. Kauno apygardos teismo nutartimi bendrovės bankroto byloje buvo patvirtintas patikslintas 5 181,39 Eur UAB „Kontmena“ finansinis reikalavimas, pirminėms kreditorėms UAB „Vitakonsult“ ir UAB „Gamaka“ perleidus ieškovei savo reikalavimo teises į BUAB „Manfula“.

42. Ieškovė UAB „Kontmena“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su netiesioginiu ieškiniu (CK 6.68 straipsnis), kurį grindė CK 1.80 straipsnio 1 dalyje bei CK 1.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais sandorių negaliojimo pagrindais, taip pat nurodė, jog egzistuoja ir actio Pauliana instituto (CK 6.66 straipsnis) taikymo sąlygos. Pirmosios instancijos teismui, konstatavus, kad ieškovė neturi teisės teikti netiesioginį ieškinį bei nenustačius egzistuojant visas actio Pauliana sąlygas, t. y. ieškinį atmetus, ieškovė pateikė apeliacinį skundą.

43. Apeliantės įsitikinimu, ji turėjo teisę kreiptis su netiesioginiu ieškiniu į teismą, ginčydama paskolų bei turto įkeitimo sandorius, nes tai vienintelis apeliantės teisių gynybos būdas, kurį įgyvendinus, t. y. nuginčijus sandorius, bus galimas atsakovų reikalavimų BUAB „Manfula“ bankroto byloje ginčijimas ir ieškovės reikalavimo patenkinimas. Apeliantė teigia egzistuojant visas actio Pauliana taikymo sąlygas paskolų sandorių nuginčijimui, taip pat absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), teismui nepasisakius dėl CK 1.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo, kuriuo ieškovė inter alia (be kita ko) grindė netiesioginį ieškinį.

Dėl kreditorės UAB „Kontmena“ teisės reikšti netiesioginį ieškinį

44. CK 6.68 straipsnyje nustatytas vienas kreditoriaus interesų gynimo būdų, pagal kurį kreditorius už skolininką jo vardu turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Tokiu atveju kreditorius priverstinai įgyvendina skolininko reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį pareikšdamas netiesioginį ieškinį (skolininko skolininkui).

45. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas; 2) skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan.; 3) skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę; 4) tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis)). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2007 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2007; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2008; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014; 2020 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-403/2020 ir kt.).

46. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja tik viena iš keturių kasacinio teismo praktikoje suformuotų netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų – „kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę“. Dėl šios sąlygos ginčo nėra, nagrinėjamu atveju į teismą su netiesioginiu ieškiniu kreipėsi bankrutavusios įmonės kreditorė UAB „Kontmena“, kurios reikalavimo teisė yra patvirtinta įsiteisėjusia bankrotą bylą nagrinėjančio teismo nutartimi. Nagrinėjamai bylai yra aktuali netiesioginio ieškinio instituto taikymo ir aiškinimo praktika, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-219/2015. Šioje nutartyje kasacinis teismas sprendė, kad kasatorius (ieškovas) neturėjo teisės CK 6.68 straipsnio pagrindu atsakovui reikšti netiesioginio ieškinio, nes trečiasis asmuo (bankrutuojanti įmonė) neturi turtinės teisės į atsakovą, jis nėra atsakovo kreditorius, o atsakovas nėra trečiojo asmens skolininkas ir neturi jokių pareigų jo atžvilgiu. Nagrinėjamoje byloje iš esmės yra susiklosčiusi analogiška situacija, t. y. šių civilinių bylų ratio decidendi sutampa, nes bylose nagrinėti savo prigimtimi panašūs teisiniai santykiai, o būtent, dėl kreditoriaus teisės pareikšti netiesioginį ieškinį bankrutuojančios įmonės vardu, ginčijant sandorius bendrais sandorių negaliojimo pagrindais.

47. Šioje nutartyje išdėstytos faktinės aplinkybės, ką teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, patvirtina, kad ne atsakovė UAB ,,Testona“ yra BUAB „Manfula“ skolininkė, o priešingai, BUAB „Manfula“ yra atsakovės UAB ,,Testona“ skolininkė (prieš perleidžiant reikalavimo teises BUAB „Manfula“ buvo atsakovų V. V. ir UAB „Haupas NT“ skolininkė). Pažymėtina, kad netiesioginiu ieškiniu kreditorius priverstinai įgyvendina skolininko reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį pareikšdamas netiesioginį ieškinį (skolininko skolininkui), tačiau nagrinėjamu atveju netiesioginis ieškinys yra pareikštas kreditoriaus skolininko kreditoriui, ginčijant jų sudarytus sandorius, kurių pagrindu susidarė skolininko kreditoriaus reikalavimas. Kaip minėta, netiesioginio ieškinio pareiškimo atveju skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Tokiai skolininko teisei taip pat keliamas reikalavimas būti neabejotina, galiojančia ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Kadangi kreditorės (ieškovės UAB „Kontmena“) skolininkė (BUAB „Manfula“) tiek netiesioginio ieškinio pareiškimo metu, tiek ir tokio ieškinio nagrinėjimo metu neturi tokias savybes atitinkančios turtinės (reikalavimo) teisės į atsakovus, tai nėra pagrindo konstatuoti, jog BUAB „Manfula“ tokią teisę delsia (vengia) įgyvendinti bei kad tokia jos teisė yra neabejotina, galiojanti ir vykdytina. Būtent pirmosios instancijos teisme pradėta civiline byla ieškovė ir siekė sukurti tokio pobūdžio bendrovės reikalavimo teisę į atsakovus, taikius restituciją. Vadinasi, bylos nagrinėjimo metu neegzistuojančios turtinės (reikalavimo) teisės neįgyvendinimas taip pat negali pažeisti ieškovės interesų. Nenustačius visų netiesioginiam ieškiniui pareikšti būtinų sąlygų, tokio ieškinio pareiškimas yra negalimas, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė neįrodė CK 6.68 straipsnyje nustatytos būtinosios sąlygos pareikšti netiesioginį ieškinį – BUAB „Manfula“ turtinės reikalavimo teisės atsakovams, kaip skolininkams.

48. Teisėjų kolegija taip pat pritaria sprendimo išvadoms, kad ieškovė, pareikšdama ieškinį pripažinti paskolų ir atitinkamai reikalavimo perleidimo sutartis negaliojančiomis ir šių sutarčių pagrindu atsiradusius hipotekos bei įkeitimo sutartinius santykius negaliojančiais, iš esmės siekė ne įgyvendinti BUAB „Manfula“ turtinę teisę, o nuginčyti UAB ,,Testona“ reikalavimą tam, kad padidėtų tikimybė patenkinti savo kaip kreditorės reikalavimą BUAB „Manfula“ bankroto byloje. Apeliantė skunde šios išvados nepaneigė, nurodydama, kad tiesiog nėra kito būdo, kaip nuginčyti sandorius. Tačiau toks netiesioginio ieškinio instituto taikymas prieštarauja jo esmei ir paskirčiai, ką pasakė ir kasacinis teismas aukščiau minėtoje 2015 m. balandžio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-219/2015. Tiek ieškovės, tiek atsakovės UAB „Testona“ reikalavimų BUAB „Manfula“ klausimai buvo sprendžiami bankroto byloje ir gali būti sprendžiami juridinių asmenų bankrotą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatyta tvarka.

49. Minėta, kad ieškovė netiesioginį ieškinį grindė CK 1.80 straipsnio 1 dalyje bei CK 1.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais sandorių negaliojimo pagrindais. Tačiau nustačius, kad ieškovė iš esmės neturėjo teisės ginčyti sandorių, teikdama netiesioginį ieškinį, apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė vienu iš ieškovės nurodytų sandorių negaliojimo pagrindų, nesudaro pagrindo spręsti, kad egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Dėl analogiškos priežasties teismas taip pat neturėjo pagrindo spręsti dėl tarp V. V. ir UAB „Testona“ sudarytos Kreditinio reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia papildomu savarankišku pagrindu (CK 6.103 straipsnis). Ieškovei neturint teisės kreiptis į teismą su netiesioginiu ieškiniu ir tai konstatavus teismo sprendimu, pirmosios instancijos teismui nekilo pareiga jo nagrinėti, t. y. analizuoti ir pasisakyti dėl ieškiniu teikiamų argumentų dėl ginčo sandorių negaliojimo jame nurodytais pagrindais.

50. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos aiškinant netiesioginio ieškinio institutą (CK 6.68 straipsnis), todėl padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė neturėjo teisės bankrutuojančios įmonės vardu pareikšti netiesioginį ieškinį ginčijant sandorius CK 1.80 – 1.81 straipsnių pagrindu.

Dėl actio Pauliana ieškinio ir jo patenkinimo sąlygų

51. Ieškovė kaip savo reikalavimų pagrindą taip pat nurodė ir actio Pauliana institutą. Pažymėtina, kad Pauliano ieškinys ir netiesioginis ieškinys yra savarankiški kreditorių teisių gynimo būdai, kurie kiekvienas turi aiškiai apibrėžtą paskirtį ir taikymo sritį. Actio Pauliana suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Taigi actio Pauliana naudojamas tada, kai siekiama nuginčyti skolininko sudarytus sandorius, dėl kurių sumažėjo kreditoriaus galimybė sulaukti reikalavimo patenkinimo iš skolininko. Tuo tarpu netiesioginis ieškinys naudojamas tada, kai skolininkas neįgyvendina savo reikalavimo teisės į savo skolininkus (neprisiteisia skolos, nesusigrąžina turto ir kt.) ir tuo nepagerina savo mokumo, todėl vietoje skolininko tokį reikalavimą gali pareikšti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę turintis kreditorius (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1508/2012). Atsižvelgiant į pateiktus teismų išaiškinimus, konstatuotina, kad action Pauliana ieškinį kreditorė turėjo teisę pareikšti, o pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės reikalavimų pagrįstumą, turėjo analizuoti bei tirti aplinkybes, ar egzistuoja visos actio Pauliana instituto taikymui būtinos sąlygos.

52. Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nustatytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas.

53. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios actio Pauliana sąlygos, yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; kt.).

Dėl BUAB „Manfula“ kreditorių teisių pažeidimo / nepažeidimo ginčijamais sandoriais

54. Siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, būtina nustatyti skolininko nemokumą (kad dėl sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės. Įrodyti šias aplinkybes pareiga tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 56 punktas; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-611/2021, 22 punktas).

55. Nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiškai pajėgi atsiskaityti. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas kaip teisinė sąlyga actio Pauliana atveju ginčijamų sandorių sudarymo metu suprantamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012). Ši teismų praktikos nuostata suformuluota atsižvelgiant ne į šiuo metu galiojančiame JANĮ, bet į ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą įmonės nemokumo sąvoką, galiojusią ginčijamų paskolų bei turto įkeitimo sandorių sudarymo metu, todėl aktualią nagrinėjamoje byloje.

56. Į bylą pateikto 2016 m. balanso duomenimis, BUAB „Manfula“ 2016 m. gruodžio 31 d. turėjo 3 668 982 Eur vertės turto: ilgalaikio turto už 906 940 Eur, iš kurio 67 Eur vertės nematerialaus turto ir 627 978 Eur vertės materialaus turto, 61 688 Eur vertės finansinio turto, taip pat 217 207 Eur vertės kito ilgalaikio turto; trumpalaikio turto už 2 757 155 Eur, iš kurio didžiausią dalį sudarė 2 396 265 Eur vertės debitorinės skolos. Bendrovės įsipareigojimai nurodytu laikotarpiu siekė 2 967 004 Eur. Per 2016 m. bendrovė uždirbo 25 535 Eur pelną.

57. 2017 m. balanso duomenimis, BUAB „Manfula“ 2017 m. balandžio 24 d. turėjo 3 412 530 Eur vertės turo: ilgalaikio turto už 889 857 Eur, iš kurio 5 Eur vertės nematerialaus turto ir 610 957 Eur vertės materialaus turto, 61 688 Eur vertės finansinio turto; trumpalaikio turto už 2 522 673 Eur, iš kurio didžiausią dalį sudarė 2 190 967 Eur vertės debitorinės skolos. Bendrovės įsipareigojimai nurodytu laikotarpiu siekė 3 526 173 Eur. Per 2016 m. bendrovė patyrė 777 116 Eur nuostolių.

58. Minėta, kad siekiant nustatyti nemokumą kaip teisinę sąlygą actio Pauliana atveju ginčijamo sandorio sudarymo metu turi būti vertinamas bendrovės pradelstų įsipareigojimų santykis su pusę į balansą įrašyto turto verte. Pareiga įrodyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisė, tenka ieškovui. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti BUAB „Manfula“ 2016 m. – 2017 m. pradelstų įsipareigojimų dydį, kuris, santykyje su į balansą įrašyto turto verte, leistų nustatyti bendrovės mokumo būseną tiek ginčo sandorių (sudarytų 2016 m. gegužės – lapkričio mėn.) sudarymo, tiek jų įgyvendinimo metu. Kita vertus, Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartyje, sprendęs BUAB „Manfula“ bankroto bylos iškėlimo klausimą, nustatė, kad reali atsakovės turto vertė bankroto bylos iškėlimo dieną buvo 1 942 663 Eur, o pradelsti finansiniai įsiskolinimai siekė 1 598 576,30 Eur. Tačiau nurodytos aplinkybės iš esmės neleidžia spręsti, kad būtent dėl ginčijamų sandorių sudarymo bendrovė tapo nemoki, ar sudarydama sandorius buvo nemoki. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde, kaip teisingai akcentuota atsakovės UAB „Testona“ atsiliepime, nenagrinėjo BUAB „Manfula“ finansinės padėties, turto apimties ir įmonės pradelstų finansinių įsipareigojimų pokyčio prieš ir po ginčijamų sandorių sudarymo, nedetalizavo bei nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog BUAB „Manfula“ nesudariusi ginčijamų sandorių būtų galėjusi padengti didesnę dalį finansinių reikalavimų. Tokiu būdu ieškovė neįrodė, kad ginčo sandoriai turėjo įtakos BUAB „Manfula“ mokumui ar kad jais buvo sumažintas bendrovės mokumas.

59. Atsižvelgdama į aukščiau padarytas išvadas, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo pritarti ieškovei, kad ginčo paskolų ir turto įkeitimo sutartys pažeidė BUAB „Manfula“ kreditorių interesus.

Dėl ginčijamų sandorių šalių nesąžiningumo

60. Kitos CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos actio Pauliana taikymo sąlygos yra skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumas, t. y. kreditoriaus teises pažeidžiantys sandoriai gali būti nuginčyti tik tuomet, kai nustatoma, kad: skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Taigi, taikant actio Pauliana turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys).

61. CK 6.67 straipsnyje išvardinti atvejai, kada yra preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, t. y. pripažįstama, kad, esant nurodytoms įstatyme aplinkybėms, sandorio šalys žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus interesus. Šios įstatyme įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcijos gali būti paneigtos, todėl skolininkas, perėmęs pareigą įrodinėti savo sąžiningumą, gali teikti įrodymus ir apsiginti nuo kreditoriaus reikalavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Kitais atvejais įrodyti trečiojo asmens nesąžiningumo faktą yra sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijančio kreditoriaus pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 64 punktas).

62. Pagal ankstesnę kasacinio teismo praktiką pagal objektyvųjį sąžiningumo kriterijų (ką asmuo turėjo žinoti, veikdamas teisingai ir protingai, elgdamasis atidžiai ir rūpestingai) sąžiningu galėjo būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Vėlesnėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įgijėjo pareiga domėtis skolininko kitais kreditoriais negali būti absoliutinama: ginčijamo sandorio šalių sąžiningumas turi būti vertinamas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, t. y. pagal tai, ką numatė ar galėjo numatyti šalys pagal sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes, o ne ex post (po fakto) – pagal bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes, be kita ko, skolininko bankroto situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020, 56.2 punktas).

63. Ieškovė, teigdama esant ginčijamų sandorio šalių nesąžiningumą jų sudarymo metu, nurodė, kad paskolų bei turto įkeitimo sutartimis, o vėliau reikalavimų perleidimo sutartimis buvo sukurta schema bendrovės turto apsaugojimui nuo kreditorių reikalavimų. Tačiau paskolų sandorių sudarymas ir jų įvykdymo užtikrinimas skolininko turtu, savaime sandorius sudariusių šalių atliktų veiksmų nesąžiningumo nepagrindžia. Apeliantė, teigdama, kad paskolų sutartimis bendrovei suteiktos paskolos buvo grąžinamos atsakovams, šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Be to, vien ta aplinkybė, kad UAB „Testona“ ir UAB „Haupas NT“ buvo susijusi per trečiąjį asmenį R. M., jokių atsakovų nesąžiningų veiksmų BUAB „Manfula“ bei jos kreditorių atžvilgiu atlikimo taip pat nepatvirtina.

Dėl privalomumo sudaryti ginčijamus sandorius

64. Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Ši sąlyga paprastai visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010, 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016, 20, 22 punktai; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018, 42, 43 punktai).

65. Ieškovei nepateikus įrodymų, kad ginčijami sandoriai turėjo įtakos BUAB „Manfula“ mokumui, nepagrindus šiuos sandorius sudariusių šalių nesąžiningumo, teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek BUAB „Manfula“, tiek atsakovų V. V., UAB „Testona“, UAB „Haupas NT“ veiksmai, sudarant ginčijamus sandorius, atitiko protingo asmens, veikiančio kreditorių interesais tomis aplinkybėmis, elgesį, nulemtą susiklosčiusių faktinių aplinkybių, tačiau jos nėra pakankamos ginčo Sutarties privalomumui pagrįsti. Tačiau bet kuriuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai, ginčo sandorių privalomumo nekonstatavimas jokios įtakos šio sandorio galiojimui neturi.

66. Apibendrindama nutarties 54 – 65 punktuose nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo pripažinti ginčo paskolų bei turto įkeitimo sandorius negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu, nėra.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

67. Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytus argumentus ir motyvus, sprendžia, kad pagrindo naikinti iš esmės teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra.

68. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).

69. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovai bei tretieji asmenys atsakovų pusėje įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimą iš ieškovės. Atsakovei UAB „Testona“ pateikus prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau nepateikus tokių išlaidų faktą bei dydį patvirtinančių įrodymų, jų pritesimo klausimas nesprendžiamas. Iš BUAB „Manfula“ nemokumo administratorės pateiktų dokumentų (prašymo, PVM sąskaitos faktūros, kredito įstaigoje atlikto mokėjimo) nustatyta, kad BUAB „Manfula“ už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 633 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš Ergo Insurance SE Lietuvos filialo pateiktų dokumentų (prašymo, PVM sąskaitos faktūros, patvirtinimo apie kliento lėšų įskaitymą) nustatyta, kad Ergo Insurance SE Lietuvos filialas patyrė 508,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Bylos dalyvių prašomos priteisti sumos už atsiliepimus į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijose nustatytą maksimalaus dydžio ir priteistinos pastariesiems iš ieškovės UAB „Kontmena“.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“ (juridinio asmens kodas 304708672) 1 633 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt tris eurus) bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Manfula“ (juridinio asmens kodas 133639191) naudai ir 508,20 Eur Ergo Insurance SE Lietuvos filialas (juridinio asmens kodas 302912288) naudai bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.