Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovei kooperatinei bendrijai „Lietuvos kooperatyvų sąjunga“ dėl darbo užmokesčio bei delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovo atstovas advokatas Vaidotas vaičius teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog Įstatuose nustatyta, kad su valdybos pirmininku turi būti sudaryta darbo sutartis. Ieškovas jokių kitų pareigų, apart valdybos pirmininko, nevykdė.

Atsakovės atstovas advokatas Mantas Mikalopas teismo posėdyje palaikė atsiliepimo į ieškinį argumentus ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, jog ieškovas pas atsakovę dirbti nepradėjo ir jokių funkcijų nevykdė. Byloje nėra jokių įrodymui minėtai aplinkybei pagrįsti. Baigiamosios kalbos pasakymas – nėra darbas. Pastebėjo, jog byloje taip pat nėra jokių įrodymų, jog ieškovas būtų pratęsęs R. K. įgaliojimus ar pasirašęs su juo darbo sutartį. Pranešimas Sodrai nereiškia darbo pradžios.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ieškovas šioje byloje kelia ginčą dėl su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų, t. y. siekia prisiteisti iš atsakovės neišmokėtą darbo užmokesčio dalį bei delspinigius.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2021 m. liepos 9 d. įvyko kooperatinės bendrovės „Lietuvos kooperatyvų sąjunga“ narių susirinkimas, kuriame buvo sprendžiami, be kita ko, naujų Lietkoopsąjungos valdybos pirmininko ir valdybos narių išrinkimo klausimai. Ieškovas išrinktas Lietkopsąjungos valdybos pirmininku (T.1, e. b. l. 14-17). Kooperatinės bendrovės Lietuvos kooperatyvų sąjungos narių susirinkimo 2021 m. liepos 9 d. nutarimu naujai išrinktam valdybos pirmininkui A. T. nustatyta 1868 Eur mėnesinė alga ir 12 val. per savaitę darbo laikas (2 punktas). Susirinkimo pirmininkui V. S. pavesta pasirašyti darbo sutartis valdybos kadencijos laikui su išrinktu valdybos pirmininku A. T. (T.1, e. b. l. 18). 2021 m. liepos 30 d. įvyko kooperatinės bendrovės „Lietuvos kooperatyvų sąjunga“ neeilinis narių susirinkimas, kuriame kitas asmuo – A. P. – išrinktas Lietkoopsąjungos valdybos pirmininku (T.1, e. b. l. 19-24). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1594-294/2022 pagal Lietkoopsąjungos nario UAB „Gulbelė“ ieškinį, buvo pripažinti negaliojančiais 2021 m. liepos 30 d. įvykusiame kooperatinės bendrovės „Lietuvos kooperatyvų sąjunga“ narių neeiliniame susirinkime pirmuoju, antruoju ir trečiuoju susirinkimo darbotvarkės klausimais, priimti sprendimai (nutarimai) nuo jų priėmimo momento: 1) pripažintas negaliojančiu KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos narių 2021 m. liepos 9 d. susirinkimo nutarimas „Dėl valdybos pirmininko ir valdybos narių išrinkimo“ ir patvirtintas balsų skaičiavimo komisijos 2021 m. liepos 30 d. posėdžio protokolas „Dėl KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos narių 2021-07-09 susirinkimo nutarimo „Dėl valdybos pirmininko ir valdybos narių išrinkimo“ pripažinimo negaliojančiu“, kuriuo konstatuojama, kad 2021 m. liepos 9 d. kooperatinės bendrovės „Lietuvos kooperatyvų sąjunga“ narių susirinkimo nutarimas „Dėl valdybos pirmininko ir valdybos narių išrinkimo“ pripažintas negaliojančiu; 2) išrinkti valdybos pirmininku A. P. ir patvirtinti balsų skaičiavimo komisijos 2021 m. liepos 30 d. posėdžio protokolą „Dėl valdybos pirmininko išrinkimo“, kuriuo konstatuojama, kad valdybos pirmininku išrinktas A. P.; 3) išrinkti valdybos nariais A. A., A. G., V. G., R. K., U. T., V. S. ir patvirtinti balsų skaičiavimo komisijos 2021 m. liepos 30 d. posėdžio protokolą „Dėl valdybos narių išrinkimo“, kuriuo konstatuojama, kad valdybos nariais išrinkti A. A., A. G., V. G., R. K., U. T., V. S.; 4) priimti nutarimą „Dėl valdybos pirmininko ir valdybos narių išrinkimo“ (T.1, e. b. l. 26-37). Minėtą sprendimą apskundus apeliacine tvarka, Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2264-936/2022, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (T.1, e. b. l. 38-58). 2022 m. lapkričio 9 d. su ieškovu buvo pasirašyta darbo sutartis Nr. 189, kuria šalys sutarė, kad nuo sutarties pasirašymo dienos A. T. kooperatinėje bendrovėje „Lietuvos kooperatyvų sąjunga“ dirbs valdybos pirmininku (T.1, e. b. l. 66-67). Kooperatinės bendrovės Lietuvos kooperatyvų sąjungos narių neeilinio susirinkimo 2023 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 2, kooperatinės bendrovės Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdybos pirmininkas A. T. atšauktas (2 punktas) (T.1, e. b. l. 110). Darbo sutarties pabaiga – 2023 m. vasario 14 d. Darbo sutarties pasibaigimo pagrindas – 2023 m. vasario 14 d. KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos neeilinio narių susirinkimo nutarimas Nr. 2 „Dėl valdybos pirmininko atšaukimo“, DK 53 straipsnio 7 punkto pagrindu ir kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 17 straipsnio 2 dalis (T.1, e. b. l. 67).

Pasak ieškovo, susitarus dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų tarp jo ir atsakovės 2021 m. liepos 9 d. buvo sudaryta darbo sutartis, kuri įsigaliojo jam pradėjus vykdyti Lietkoopsąjungos valdybos pirmininko pareigas, todėl ieškovui turi būti išmokėtas darbo užmokestis. Atsakovės pozicija – į vidinį teisės aktą (valdybos darbo reglamentą) įtraukus DK prieštaraujančias nuostatas, pagrindo pripažinti, jog tarp šalių buvo susiklostę darbo santykiai, nesudaro.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis − darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis DK 33 straipsnio 2 dalimi, būtinosios darbo sutarties sąlygos – sąlygos (darbo funkcija, darbo apmokėjimo sąlygos ir darbovietė).

Su fiziniais asmenimis – juridinio asmens kolegialaus valdymo ar priežiūros organų nariais – darbo sutartys nesudaromos. Ši taisyklė netaikoma, jeigu su jais sudarytos darbo sutartys, pagal kurias jie už atlyginimą įsipareigoja atlikti kitas darbo funkcijas, taip pat ir derindami jas su nario pareigomis (DK 101 straipsnio 2 dalis).

Kaip minėta, A. T. 2021 m. liepos 9 d. išrinkus kooperatinės bendrovės „Lietuvos kooperatyvų sąjunga“ valdybos pirmininku, susirinkimo pirmininkui V. S. pavesta pasirašyti darbo sutartį valdybos kadencijos laikui. Tačiau to nebuvo padaryta.

Kooperatinių bendrovių ir jų sąjungų steigimą, veiklą, narių teises ir pareigas, kooperatinių bendrovių valdymą ir kontrolę, kapitalo sudarymą, pelno paskirstymą, reorganizavimą, pertvarkymą ir likvidavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų ) įstatymas (toliau – Įstatymas, 1 straipsnis, taikoma nuo 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojusi įstatymo redakcija). Kooperatinės bendrovės organai yra narių susirinkimas, valdyba ir administracijos vadovas (15 straipsnio 1 dalis). Valdybos nariu ir jos pirmininką renka ir atšaukia bei jų darbo reglamentą tvirtina kooperatinės bendrovės narių susirinkimas (16 straipsnio 1 dalies 3 ir 8 punktai). Valdybos narius ir jos pirmininką renka kooperatinės bendrovės narių susirinkimas ne ilgesnei kaip 4 metų kadencijai (17 straipsnio 2 dalis). Taigi, iš minėtų įstatymo nuostatų akivaizdu, jog valdybos pirmininkas yra minėto įstatymo nustatyta tvarka terminuotam laikotarpiui renkamas kooperatinės bendrovės organas, Įstatymas nenustato, jog su juo turėtų būti sudaroma sutartis. Anksčiau minėto DK 101 straipsnio 2 dalis nustato, jog su fiziniais asmenimis – juridinio asmens kolegialaus valdymo nariais darbo sutartys nesudaromos. Nagrinėjant šį ginčą kilo klausimas, dėl pastarosios įstatymo nuostatos aiškinimo.

Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant, ar elgesio taisyklė yra kategoriška ir teisinių santykių subjektai nuo jos nukrypti negali, lingvistinės išraiškos priemonės – žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., aiškiausiai parodo teisės normos imperatyvųjį pobūdį. Tačiau kai teisės normoje nėra taip aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, įvertinami tam tikros teisės normos tikslai, objektas ir interesai, kuriuos ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminiai ryšiai su kitomis normomis ir t. t. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-480/2010). Šiuo atveju įstatymo leidėjas įtvirtino taisyklę, jog su juridinio asmens kolegialaus valdymo nariais darbo sutartys nesudaromos, t.y. minėtoje normoje nėra kategoriškos lingvistinės priemonės, kuria būtų aiškiai įtvirtintas draudimas. To paties straipsnio 1 dalis, nustato, jog su juridinio asmens vienasmeniu valdymo organu – fiziniu asmeniu, dirbančiu atlygintinai, privalo būti sudaryta darbo sutartis, išskyrus tam tikrus atvejus (DK 101 straipsnio 1 dalimi). Įvertinus minėtas įstatymo formuluotes, teismo vertinimu, įstatymų leidėjas DK 101 straipsnio 2 dalyje neturėjo tikslo įtvirtinti imperatyvų draudimą darbo sutarčiai sudaryti. Be to, sprendžiant dėl DK 101 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos normos turinio, pažymėtina, jog civilinėje teisėje vyrauja dispozityvumo principas – leidžiama tai, kas neuždrausta. Nagrinėjamoje situacijoje teisiniai santykiai susiklostė tarp privačių (ne viešojo sektoriaus) subjektų, todėl jų pasirinktas teisinių santykių reguliavimas gali viršyti įstatymo nustatytas ribas, tiek, kiek tai nepažeidžia visuomenės ir viešojo interesų, todėl teismo įsitikinimu, tai jog atsakovės narių susirinkimo nutarimu buvo pavesta su ieškovu sudaryti darbo sutartį, nelaikytina, jog į vidinį teisės aktą (valdybos darbo reglamentą) įtraukta DK prieštaraujanti nuostata. Taip pat pastebėtina, jog darbo sutartį taip pat buvo nuspręsta sudaryti ir 2021 m. liepos 30 d. įvykus neeiliniam narių susirinkimui su naujai išrinktu valdybos pirmininku A. P., o pasibaigus teisminiams procesams dėl 2021 m. liepos 30 d. neeilinio narių susirinkimo, darbo sutartis su ieškovu 2022 m. lapkričio 9 d. buvo sudaryta dėl valdybos pirmininko, bet ne dėl kitų funkcijų atlikimo. Šioje situacijoje būti įvertinti, ar ieškovas pradėjo realiai eiti pareigas ir jis turi teisę į darbo užmokestį.

Ieškovas akcentavo, jog darbo sutartis su juo buvo sutaryta 2021 m. liepos 9 d., kai šalys susitarė dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų. Pažymėtina, kad darbo sutartis įsigalioja darbuotojui pradėjus dirbti (DK 42 straipsnio 3 dalis). Taigi, darbo sutarties įsigaliojimo momentas nesutampa su darbo sutarties sudarymo momentu. Nors ieškovas tvirtino, jog iš karto po susirinkimo jis pradėjo eiti savo pareigas – pasakė baigiamąją kalbą, tačiau teismas su tokia ieškovo pozicija nesutinka. Valdybos pirmininko funkcijos yra nustatytos Kooperatinės bendrovės Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdybos darbo reglamente, patvirtintame Kooperatinės bendrovės Lietuvos kooperatyvų sąjungos narių 2010 m. balandžio 22 d. susirinkimo nutarimu (toliau – Reglamentas). Priešingai, nei teigia ieškovas, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog nuo išrinkimo valdybos pirmininku, jis faktiškai pradėjo vykdyti pirmininko pareigas. Ieškovo paaiškinimais, po išrinkimo, jis kaip Lietkoopsąjungos valdybos pirmininkas ir naujai išrinkta valdyba paskyrė laikinai einančiu Lietkoosąjungos generalinio direktoriaus pareigas R. K. Pažymėtina, jog vadovaujantis Reglamentu, posėdžiai vyksta pagal darbotvarkę, o valdybos posėdžių medžiaga įteikiama valdybos nariams ne vėliau kaip prie 3 darbo dienas iki posėdžio (Reglamento 4.8, 4.10 p.). Be to, posėdžiai yra protokoluojami ir kaip parodė liudytojas R. K., juose yra daromi garso įrašai. Šiuo atveju teismui ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog 2021 m. liepos 9 d. įvyko pirmasis valdybos posėdis. Ieškovo iniciatyva apklausiamas liudytojas R. K. patvirtino, jog „posėdis įvyko, tačiau jis pats jame nedalyvavo, teigė, jog garso įrašo ir protokolo nematė, mano, kad jo ir nebuvo – paprastai protokolą pasirašydavo kitame posėdyje. Paaiškino, kad apie jo skyrimą generaliniu direktoriumi sužinojo iš valdybos pirmininko. Po posėdžio šis informavo, kad įvyko balsavimas: 3 balsavo už 3 prieš. Pirmininkas paspaudė ranką ir pasakė, kad tęsim darbą. Apie tai R. K. buvo informuotas žodžiu, darbo sutartis su juo nebuvo pasirašyta. Kitą dieną jam paskambino buvęs pirmininkas ir pasakė, kad, jo nuomone, rinkimai neteisėti. Pirmadienį kilo ginčai ir apie protokolų pasirašymą jau nebuvo kalbėta“. Priešingai nei parodė liudytojas R. K., liudytoja A. A. teigė, jog „2021 m. liepos 9 d. valdybos posėdžio nebuvo – buvo tik neformalus susitikimas, kuriame šventė A. T. pergalę. Jis atnešė butelį šampano“. Paaiškino, kad „valdybos posėdžiams būna visada pateikiama iš anksto paruošta medžiaga. Šiuo atveju nebuvo sprendžiami jokie klausimai, dėl R. K. paskyrimo taip pat nebuvo sprendžiama. Susitikimas nebuvo protokoluojamas, garso įrašas nebuvo daromas“. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais liudytojos parodymais, kadangi ji pati dalyvavo po susirinkimo vykusiame valdybos narių susitikime, ir byloje nėra jokių duomenų paneigiančių liudytojos nurodytas aplinkybes, t.y. byloje nėra nei vieno dokumento, patvirtinančio, jog 2021 m. liepos 9 d. valdybos nariai būtų sprendę susirinkime kokius nors klausimus. Tuo tarpu liudytojas R. K. pats valdybos susitikime nedalyvavo, o aplinkybė, jog jis tris kadencijas ėjo generalinio direktoriaus pareigas ir įvykus susirinkimui paprastai iš karto įvykdavo ir valdybos posėdis, pati savaime nereiškia, jog ir šiuo konkrečiu atveju buvo laikomasi įprastos tvarkos.

Ieškovas taip pat pažymėjo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų ) įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi valdybos nariai ir pirmininkas savo veiklą pradeda kitą dieną po juos išrinkusio kooperatinės bendrovės narių susirinkimo. Vertinant šį argumentą pastebėtina, jog minėtoji įstatymo nuostata įsigaliojo tik 2022 m lapkričio 8 d. Tuo tarpu narių susirinkimas įvyko 2021 m. liepos 9 d., t.y. tuo metu kai minėta įstatymo nuostata dar nebuvo įsigaliojusi, todėl ieškovas nepagrįstai ja vadovaujasi savo reikalavimams pagrįsti.

Ieškovo paaiškinimais, jo kaip valdybos pirmininko pareigų atlikimas kaip ir visos naujai išrinktos valdybos funkcijų vykdymas buvo iš esmės apribotas tolesnių dalies Lietkoopsąjungos narių veiksmų, siekiant pripažinti sprendimus dėl jų išrinkimo negaliojančiais, bei 2021 m. liepos 30 d. susirinkime neteisėtai priimtų ir teismų nuo jų priėmimo momento panaikintų sprendimų. Taigi įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, atsižvelgiant į susiklosčiusią faktinę situaciją, akivaizdu, jog ieškovas, jį išrinkus pirmininku jokių funkcijų kaip valdybos pirmininkas neatliko. Iš karto po išrinkimo kilo ginčas tarp kooperatinės bendrovės narių, todėl spręstina, jog ieškovas bei 2021 m. liepos 9 d. išrinkta valdyba negalėjo realiai vykdyti savo funkcijų.

Kaip matyti iš ieškinio, ieškovas nesutinka su Darbo ginčų komisijos sprendimu, nurodydamas nesutikimo argumentus. Pažymėtina, jog pagal DK 231 straipsnio 4 dalį, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Dėl darbo ginčo šalies pateiktas ieškinys teismui vertintinas kaip iš naujo inicijuotas ginčas teisme. Ginčo inicijavimas teisme nekeičia ginčo pobūdžio. Darbo byla teisme nagrinėjama vadovaujantis CPK įtvirtintomis taisyklėmis. CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ieškovo teisė pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus. Dėl nurodyto teisinio reglamentavimo teismas plačiau nepasisako dėl ieškinio argumentų, kuriais grindžiamas Darbo ginčų komisijos sprendimo neteisėtumas. Taip pat teismas plačiau nepasisako dėl kitų ginčo šalių išsakytų teiginių ir argumentų, nes nemano, jog nagrinėjamo ginčo dalykui jie yra teisiškai svarbūs ir reikšmingi. Į kiekvieną šalies reikalavimo ar atsikirtimo argumentą, juolab ne esminį, pasisakyti/atsikirsti detaliai nėra privalu (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Apibendrinant teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog egzistavo objektyvios aplinkybės darbo užmokesčio mokėjimui ir kad atsakovė kooperatinė bendrija „Lietuvos kooperatyvų sąjunga“ turėjo pareigą ieškovui mokėti darbo užmokestį už laikotarpį nuo jo išrinkimo valdybos pirmininku (2021 m. liepos 9 d.) iki Darbo sutarties pasirašymo su juo (2022 m. lapkričio 9 d.). Vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo; ieškinys atmetamas; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Teismui atsisakius tenkinti ieškinio reikalavimą dėl darbo užmokesčio priteisimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir ieškinio reikalavimo dėl delspinigių priteisimo, kadangi tai yra išvestinis ieškinio reikalavimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Teismo sprendimas priimtas atsakovės naudai, todėl pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį ji turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindo tenkinti ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra.

Atsakovė teismo prašė priteisti jai iš ieškovo ją atstovavusiam advokatui sumokėtas jos patirtas 3 303,30 Eur išlaidas (jas sudaro 1742,40 Eur išlaidos už atsiliepimo į ieškinį rengimą, 617,10 Eur išlaidos už medžiagos aptarimą su klientu ir pasirengimą ir atstovavimą 2023 m. gegužės 19 d. teismo posėdyje, 943,80 Eur išlaidos už prašymo dėl papildomų dokumentų prijungimą parengimą bei pasirengimą ir atstovavimą 2023 m. birželio 5 d. teismo posėdyje). Kartu su prašymu atsakovė pateikė išlaidas patvirtinančius dokumentus.

Atsakovei teisinės paslaugos buvo suteiktos 2023 m. II ketvirtį (1900,30 Eur užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje). Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu, už atsiliepimo į ieškinį parengimą maksimalus priteistinas dydis, atsižvelgiant į tai, kad atsakovei teisinės paslaugos buvo suteiktos 2023 m. II ketvirtį, sudaro 4750,75 Eur (1900,30 x 2,5). Prašoma priteisti 1742,40 Eur suma už atsiliepimo parengimą neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių.

Teismo posėdžiai vyko: 2023 m. gegužės 19 d. – 16 min., 2023 m. birželio 5 d. – 3 val. 11 min., t.y. iš viso 3 val. 27 min. Atsakovė prašo priteisti už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose bei medžiagos aptarimą su klientu - iš viso už 10 val. 15 min. Todėl vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 p., 9 p. maksimali galimai priteistina suma 1900,30 Eur (1900,30 Eur x 0,1 x 10 val. = 899,50 Eur).

Atsakovė taip pat prašo priteisti už prašymo dėl papildomų dokumentų prijungimą parengimą. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.16 p. maksimali priteistina suma yra 760,12 Eur (1900,30 Eur x 0,4).

Prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų 3303,30 Eur suma neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, yra gerokai mažesnės nei Rekomendacijose nustatyti maksimalūs dydžiai, todėl prašymas dėl jų priteisimo tenkinamas.

Byloje iš viso patirta 13,43 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos priteistinos iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškovo A. T. ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei kooperatinei bendrijai „Lietuvos kooperatyvų sąjunga“ (į. k. 110054563) iš ieškovo A. T. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 3 303,30 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų trijų eurų ir trisdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš ieškovo A. T. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 13,43 Eur (trylikos eurų ir 43 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2023 m. vasario 28 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-131-2651/2023 laikyti netekusiu galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.