Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

O. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, nevedęs, nusikalstamos veikos padarymo metu dirbęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281¹ str. 1 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis O. B. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas neblaivumas daugiau negu 1,51 promilė: 2024 m. vasario 13 d. apie 13.08 val. Švenčionių r. sav., kelio Utena–Kaltanėnai–Švenčionys 55-ame kilometre vairavo jam priklausantį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore nustatyta etilo alkoholio koncentracija 1,81 promilė, tuo padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 281¹ str. 1 d.

Kaltinamasis O. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Paaiškino, kad 2022 m. balandžio 24 d. viskas nurodyta kaltinime, pripažįsta, kad išgėrė alkoholio ir vairavo, padarė nusikaltimą. Su nustatytu promilių kiekiu sutinka. Labai gailisi, kad taip pasielgė. Iki įvykio alkoholio labai mažai vartojo. Įvykio dieną darbe iš ryto iškilo nesusipratimas, susinervino ir dėl to automobilyje išgėrė alkoholio, po to sugrįžo į darbo vietą ir buvo nušalintas nuo darbo. Išėjęs iš darbovietės, nesuprasdamas ką daro, automobiliu važiavo į namus ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Į darbą 8 val. atvyko blaivus. Kaltę pripažįsta. Dėl sveikatos būklės – jis patyręs širdies miokardo infarktą, jam atliktos dvi širdies operacijos, be to, susidėvėjęs klubas ir pažeisti du stuburo slanksteliai – jam sunku judėti, sudėtinga nueiti ilgesnius atstumus, be transporto priemonės negali aplankyti tėvų kapų, nes sunku nuo stotelės iki kapų nueiti. Savo rajone negali dirbti, nes jam gėda dėl to, kad, būdamas gydytoju, vairavo neblaivus. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Transporto priemones vairavo apie 30 m. Padarė išvadas – po įvykio alkoholio nevartoja visiškai ir ateityje nevartos. Prašo perduoti jį laiduotojos atsakomybei.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo M. S. parodymais, kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 83-86) apklausto kaip liudytojo Vilniaus apskrities VPK Švenčionių r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo M. S. parodymų nustatyta, kad liudytojas 2024 m. vasario 13 d. dirbo ekipaže kartu su tyrėju Rolandu Skuoliu. Apie 13.08 val. kelyje Utena–Kaltanėnai–Švenčionys, 55-ame kilometre patikrinimui sustabdė automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą O. B.. Patikrinimo metu bendraujant su vairuotoju iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Paklausus vairuotojo, ar jis vartojo alkoholį, vairuotojas to neneigė, paaiškino, kad alkoholį vartojo. Vairuotojas sutiko pasitikrinti blaivumą, 13.11 val. jo iškvėptame ore nustatyta etilo alkoholio koncentracija 1,83 promilės, 13.33 val. – 1,81 promilė. Automobilis nugabentas į priverstinai nugabentų automobilių saugojimo aikštelę.

Pagal 2024 m. vasario 13 d. neblaivumo nustatymo akte ir jo prieduose (b. l. 25, 26, 27) esančius duomenis, policijos pareigūnai, nustatę O. B. neblaivumo požymius – iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, ir įvertinę asmens bendrą būklę – negali eiti tiesia linija – pėda po pėdos, alkoholio kiekio matuokliu „Alkotest 6810“ (Nr. ARFM-0441, patikros sertifikatas Nr. 2060551), patikrino O. B. blaivumą. Kaltinamojo 13.11 val. iškvėptame ore nustatyta etilo alkoholio koncentracija 1,83 promilės, 13.33 val. – 1,81 promilė.

Iš 2024 m. vasario 13 d. įvykio vietos apžiūros protokole (b. l. 12-24) esančių duomenų nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), kelio Utena–Kaltanėnai–Švenčionys, 55-ame kilometre. Protokole užfiksuota, kad įvykio vietoje dešinėje kelio pusėje Švenčionėlių kryptimi stovi automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Iš 2024 m. vasario 14 d. kitų objektų apžiūros protokole (b. l. 75-78) esančių duomenų nustatyta, kad apžiūrėti mobiliosios vaizdo stebėjimo priemone „Body“ užfiksuoti vaizdo įrašai: PSS-20240213-132254UTC+0200; PSS-20240213-132519UTC+0200; PSS-20240213-133122UTC+0200; PSS-20240213-133138UTC+0200; PSS-20240213-134026UTC+0200; PSS-20240213-34656UTC+0200; PSS-20240213-135229UTC+0200. Vaizdo įraše PSS-20240213-132254UTC+0200 užfiksuota, kaip policijos pareigūnai kalba su vyriškiu, pokalbio metu vyriškis policijos pareigūnams pasako, kad jis neblaivus, ir prašo policijos pareigūnų palydėti jį į namus. Vaizdo įraše PSS-20240213-133122UTC+0200 užfiksuota, kad policijos pareigūnai pildo automobilio „Opel Astra“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo O. B. neblaivumo nustatymo aktą, akte nurodyta, kad O. B. 2024 m. vasario 13 d. 13.11 val. iškvėptame ore alkoholio kiekio matuokliu užfiksuota 1,83 promilių etilo alkoholio koncentracija. O. B. antrą kartą iškvėptame ore alkoholio kiekio matuoklis rodo 1,81 promilių etilo alkoholio koncentraciją. Policijos pareigūnai atlieka vairuotojo O. B. neblaivumo nustatymo testą, apžiūri automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Byloje pakankamai gauta objektyvių įrodymų, kuriais patvirtinama, kad kaltinamasis 2024 m. vasario 13 d. apie 13.33 val. Švenčionių r. sav., kelio Utena–Kaltanėnai–Švenčionys 55-ame kilometre vairavo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore nustatyta etilo alkoholio koncentracija 1,81 promilė, todėl kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 281¹ str. 1 d., sudėtis.

O. B. kaltinamas ir tuo, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims. LR BK 281¹ str. 1 d. dispozicija nėra blanketinė ir nenukreipia į kitus teisės aktus (šiuo atveju – į KET), todėl iš kaltinimo pašalinama inkriminuojama aplinkybė, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė pažeisdamas KET 14 p. nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ją padaręs, atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra.

Kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 str. 2 d. įtvirtinta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Sprendžiant dėl kaltinamojo prašymo atleisti jį pagal laidavimą atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų (b. l. 133) nustatyta, kad kaltinamasis nebuvo nuteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamojo veiksmais turtinės žalos nepadaryta. Kaltinamasis, jo vairuojamą automobilį sustabdžius policijos pareigūnams, neneigė, kad vairuoja neblaivus, tyrimo metu iš karto pripažino savo kaltę, apklausiamas ikiteisminiame tyrime ir teisiamajame posėdyje davė teisingus parodymus, patvirtindamas padarytos veikos faktą ir nurodydamas veikos padarymo aplinkybes, kaltinamasis išgyveno dėl savo poelgio ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką. Taip pat yra pagrindo manyti, kad O. B. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šis atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas nustatytas atsižvelgus į O. B. nuoširdų gailėjimąsi, į jo elgesį ikiteisminio tyrimo metu, į tai, kad kaltinamasis savikritiškai vertina savo elgesį, suvokia vairavimo esant neblaiviam pasekmes, pergyvena dėl tokio savo elgesio, kaip paaiškino kaltinamasis, jis priėmė atitinkamus sprendimus – alkoholio visiškai nevartoja, taip pat į atsitiktinį nusikalstamos veikos pobūdį – O. B. anksčiau nebuvo nubaustas už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, ir nors turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą už transporto priemonės vairavimą neprisisegus saugos diržo, tačiau, atsižvelgus į tai, kad bauda sumokėta, vertinama, kad minėta aplinkybė nesudaro pagrindo vertinti, kad asmuo ateityje nesilaikys įstatymų ir nustatytos tvarkos. Nustačius visas BK 40 str. numatytas sąlygas, kaltinamasis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybes pagal laidavimą.

Kaltinamasis prašė jį perduoti pagal laidavimą be užstato Z. Č.. BK 40 str. 3 d. nustatyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Kartu su kaltinamuoju neįregistravus santuokos gyvenanti Z. Č. pateikė prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą, teismo posėdyje paaiškino, kad kartu su O. B. gyvena 17 m., kartu tvarko bendrą ūkį, kartu praleidžia daug laiko. O. B. ja pasitiki, vertina jos nuomonę, ji taip pat juo pasitiki, jie daug kalbėjo apie padarytą nusikaltimą, kurį abu vertina kaip didelę klaidą. Toks O. B. poelgis buvo atsitiktinis, per visus bendro gyvenimo metus tokių problemų nebuvo, O. B. dėl savo poelgio labai išgyvena, padarė išvadas, nusprendė visiškai nevartoti alkoholio. Ji pati alkoholio visiškai nevartoja. O. B. ketina įsidarbinti (duomenys neskelbtini), ji jau įsidarbinusi (duomenys neskelbtini), todėl kartu su O. B. bus ne tik laisvalaikio metu, bet ir kartu vyks į darbą. Ir ji, ir O. B. supranta, kad už padarytą nusikaltimą turi atsakyti, tačiau O. B. turi sveikatos problemų, jam atliktos dvi širdies šuntavimo operacijos. Ji įsitikinusi, kad O. B. ateityje nusikalstamų veikų nepadarys.

Nustatyta, kad Z. Č. neteista ir nebausta administracine tvarka, dirba, seniūnijos charakterizuojama teigiamai. Z. Č. ir O. B. ilgą laiką gyvena kartu, tvarko bendrą ūkį, turi bendros nuosavybės, kartu praleidžia laisvalaikį, bendrauja, jų santykiai geri, jie pasitiki vienas kitu, kalbėjo apie O. B. padarytą nusikaltimą, Z. Č. gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, sprendžiama, kad Z. Č. dėl savo asmeninių savybių, gyvenimo būdo bei santykių su kaltinamuoju darys teigiamą poveikį kaltinamajam, padės nekartoti klaidų ir tokiu būdu bus pasiekti baudžiamojo proceso tikslai, todėl kaltinamasis, atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodamas Z. Č. atsakomybei. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, esant pagrindui manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys nusižengimų ir nusikalstamų veikų, skiriamas laidavimas be užstato, atsižvelgus ir į kaltinamajam nustatytą promilių kiekį, nustatomas laidavimo terminas – vieni metai.

LR BK 67 str. 2 d. nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, be kita ko, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 1 d.). Šiuo atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-50-788/2018).

LR BK 72 str. 1, 2 d. nustatyta, kad turto konfiskavimas – priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas Baudžiamajame kodekse uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Tokia nusikalstamos veikos padarymo priemone laikoma ir transporto priemonė, jeigu ja kaltininkas naudojasi tam, kad sudarytų sau galimybę padaryti veiką ar palengvintų jos darymą (LAT nutartys bylose Nr. 2K-514/2007, 2K-339/2008, 2K-463/2011, 2K-205-628/2018). Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazėje esančios informacijos (b. l. 30) nustatyta, kad automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairuodamas kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, valdytoju-savininku įregistruotas kaltinamasis. Kaip minėta, kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę, todėl kaltinamajam priklausanti transporto priemonė, kurios vertė 1320 Eur, konfiskuojama. Transporto priemonė 2024 m. vasario 22 d. nutarimu grąžinti daiktus (b. l. 55-57) grąžinta kaltinamajam.

BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis ir taikymo sąlygos nulemia pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ str. 1 d. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, taikant asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tai, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kiek ir kokias jas tikslinga parinkti, sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas j baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14- 511/2018).

Neabejotina, kad kaltinamasis padarė šiurkštų teisės pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,81 promilės neblaivumas. Padaryta nusikalstama veika tyčinė, tačiau padaryta netiesiogine tyčia, veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, O. B. visiškai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, jo vairuojamą automobilį sustabdžius policijos pareigūnams, neneigė, kad vairuoja neblaivus, sutiko su alkoholio kiekio matuokliu nustatytu tikrinimo rezultatu. Akivaizdu, kad kaltinamasis, vairuodamas transporto priemonę neblaivus, kėlė pavojų ne tik kitų eismo dalyvių, bet ir savo sveikatai ar gyvybei, tačiau, atsižvelgus į tai, kad policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nenurodoma, kad kaltinamojo vairuojamas automobilis būtų važiuodamas vingiavęs, išvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą ar kad dėl kitų priežasčių pareigūnai būtų atkreipę į jį dėmesį, tarnybiniame pranešime nurodoma, kad automobilis buvo sustabdytas patikrinimui, vertinama, kad realus pavojus kaltinamojo veiksmais nebuvo sukeltas.

Kaip minėta, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, supranta savo veikos pavojingumą, išgyvena dėl savo poelgio, dėl to jaučia gėdą, padarė tinkamas išvadas ir alkoholio visiškai nevartoja, iki šiol nusikalstamų veikų nebuvo padaręs ir nebuvo nubaustas už nusižengimus, padarytus esant neblaiviam, turi galiojančią administracinę nuobaudą už vairavimą neprisisegus saugos diržu, tačiau šis pažeidimas nepriskiriamas prie šiurkščių teisės pažeidimų, byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamasis būtų piktnaudžiavęs alkoholiu, kaltinamasis ilgą laiką turi teisę vairuoti transporto priemones (nuo 1989 m.) ir iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo panašių atvejų nebuvo. Kaltinamasis įgijęs aukštąjį išsilavinimą, ilgą laiką dirbo gydytoju, šiuo metu užsiregistravęs užimtumo tarnyboje. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamajam nustatytas promilių kiekis ne itin žymiai viršija minimalų kiekį, kuriam esant numatyta baudžiamoji atsakomybė, vertinama, kad O. B. padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, o ne nulemta jo gyvenimo būdo.

Teisiamajame posėdyje ir kaltinamasis, ir Z. Č. nurodė, kad kaltinamasis turi sveikatos problemų – patyręs širdies miokardo infarktą, jam atliktos dvi širdies šuntavimo operacijos, be to, susidėvėjęs klubas ir pažeisti du stuburo slanksteliai, dėl šių problemų apsunkintas jo judėjimas, jam sunku nueiti didesnius atstumus.

Teismų praktikoje pasisakoma, kad, sprendžiant dėl šios poveikio priemonės taikymo kad ir minimaliam terminui, turi būti įvertinamos ir ateityje atsirasiančios pasekmės. Asmuo neturi būti sužlugdomas, jis turi būti teisingai nubaustas, kad taikomos priemonės jį veiktų prevenciškai, atgrasytų nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, o ne keltų priešišką nusistatymą įstatymų atžvilgiu. (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-286-574/2021). Nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių dėl O. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindu, atsižvelgus į O. B. charakterizuojančius duomenis, į tai, kad jis suprato savo elgesio pavojingumą ir padarė atitinkamas išvadas, galima pasitikėti O. B. ir vertinti, kad ateityje jis nepadarys nusikalstamų veikų, į nustatytą promilių kiekį, daroma išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, taikymas nors ir minimaliam įstatyme nustatytam vienų metų terminui būtų neproporcingas, nes dėl tokio suvaržymo, atsižvelgus į O. B. sveikatos būklę ir amžių, ilgam laikui būtų apribotas jo socialinis gyvenimas, žymiai sumažėtų galimybių įsidarbinti. Šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo vertinti, kad jau pats baudžiamasis procesas O. B. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, O. B. skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, terminas nustatomas trumpesnės trukmės nei BK 68 str. 2 d. numatytas minimalus terminas – penki mėnesiai. Vertinama, kad O. B. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, bei poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones penkis mėnesius, yra pakankamos nubaudimo tikslams pasiekti, jos turės pakankamą auklėjamąjį ir prevencinį poveikį.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas – paliekamos iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

LR BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. nurodytus atvejus. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. kovo 7 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad minėtų išlaidų suma – 98,06 Eur. Nustatyta, kad teismo nutartimi teikti byloje antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam paskirtas adv. A. Skrebutėnas. Gynėjas paskirtas LR BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu – gynėjo dalyvavimas būtinas nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-322/2014). Atsižvelgus į tai, kad kaltinamajam teisę į gynybą užtikrino valstybė nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, minėtos išlaidos iš kaltinamojo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

O. B. (O. B.), padariusį nusikaltimą, numatytą LR BK 281¹ str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos Z. Č., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybei. Nustatyti laidavimo terminą – vienus metus.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti O. B. (O. B.) baudžiamojo poveikio priemones – uždrausti penkis mėnesius (nuo 2024 m. vasario 22 d.) naudotis teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones ir konfiskuoti O. B. priklausantį 1320 (vieno tūkstančio trijų šimtų dvidešimties) Eur vertės automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perduotą saugoti O. B..

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, specialios teisės sustabdymą – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Pratęsti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro 2024 m. vasario 22 d. nutarimu O. B. paskirtą laikiną nuosavybės teisės į automobilį „Opel Astra“ (VIN kodas (duomenys neskelbtini)), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apribojimą iki nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Byloje esantį O. B. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą (Nr. (duomenys neskelbtini)) perduoti institucijai, suteikusiai specialią teisę.

Iš O. B. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos, kaltinamojo – nuo nuosprendžio nuorašo išsiuntimo dienos, gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.