Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aivos Survilienės, Nidos Vigelienės,

nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam J. D., jo gynėjai advokatei Danguolei Elenai Mikalauskaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nuosprendžio, kuriuo J. D., padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu, perduotas pagal laidavimą sutuoktinei T. D. vienerių metų terminui be užstato, baudžiamoji byla nutraukta ir, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, J. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant iš J. D. automobilio „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinę rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 220 Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. J. D. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 promilių neblaivumas, t. y. jis, 2021 m. vasario 1 d., apie 17.30 val., Vilniuje, ties Justiniškių g. ir Rygos g. sankryža, vairavo automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio. Policijos pareigūnai tikrinimo alkotesteriu metu jam nustatė 2.98 promilių neblaivumą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nuosprendį pakeisti ir, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti J. D. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2021 m. vasario 2 d.

3. Nurodo, kad uždraudimas naudotis specialia teise yra viena iš BK 67 straipsnyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių. Baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama kartu su bausme. Tačiau, nepaisant to, ši priemonė taip pat gali būti skiriama ir tuo atveju, kai asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tokiu atveju, siekiama prevencinių ir auklėjamojo pobūdžio tikslų, t. y. siekiama apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei siekiama jį paveikti taip, kad nebedarytų naujų teisės pažeidimų ir nusikaltimų. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė. Nustatęs pagrindus taikyti šią baudžiamojo poveikio priemonę, teismas jos terminą nustato atsižvelgdamas į visumą aplinkybių, apibūdinančių tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą, pobūdį, tiek ir į asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmenybę charakterizuojančias aplinkybes.

4. Teigiamas kaltininko asmenybės įvertinimas, buvo pagrindas priimti sprendimą atleisti J. D. nuo baudžiamosios atsakomybės ir su ja susijusių padarinių – teistumo ir bausmės. Tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra atleidimas nuo atsakomybės apskritai. Visų pirma, teismo išreikštas pasitikėjimas ir atleidimas yra sąlyginis ir jei asmuo nesilaiko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, sprendžiama dėl jo atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Antra, asmuo padaręs itin šiurkštų teisės pažeidimą neturi tikėtis išvengti bet kokių neigiamų pasekmių, suvaržymų, kurie gali užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir įtakoti asmens apsisprendimą dėl panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Būtent šiuos tikslus užtikrina baudžiamojo poveikio priemonės, kurios pagal baudžiamąjį įstatymą gali būti taikomos atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonės atlieka nubaudimo ir prevencinę funkcijas, yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodydamas, kad sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje (kasacinė nutartis Nr. 2K-136-699/2018).

5. Už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK 422) straipsnio 5 dalyje numatytą ženkliai mažesnio pavojingumo administracinį nusižengimą (transporto priemonių vairavimas, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis), vairuotojai baudžiami nuo 300 iki 450 Eur, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad J. D. tyčia vairavo automobilį, būdamas neblaivus (nustatytas 2,98 promilių neblaivumas, kuris viršija 1,5 promilės ribą, nuo kurios taikoma jau nebe administracinė, o baudžiamoji atsakomybė). Padarytas nors ir nesunkus, tačiau labai pavojingas tyčinis nusikaltimas, keliantis didelę grėsmę visų eismo dalyvių saugumui, kas leidžia daryti išvadą, kad J. D. automobiliu – padidinto pavojaus šaltiniu, naudojosi visiškai lengvabūdiškai, nesusimąstydamas, kokį pavojų jis kelia. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog J. D. neblaivus automobilį vairavo judrioje gatvėje, piko valandomis – Ateities g. bei Justiniškių g. ir Rygos g. sankryžoje, Vilniuje, neabejotina, jog faktiškai sunkaus apsvaigimo nuo alkoholio laipsnio vairuotojo reakcija yra vangesnė, orientacija apsunkinta, todėl dėmesingai ir saugiai valdyti padidinto pavojaus šaltinį bei tinkamai įvertinti situacijas kelyje kur kas sudėtingiau ir realu, jog vairuotojas gali nebepajėgti priimti tinkamiausią sprendimą dėl automobilio valdymo. Šiuos teiginius patvirtina ir liudytojo parodymai, kad J. D. vairuojamas automobilis mėtėsi po kelią, jis (liudytojas) pamatęs link jo artėjantį automobilį, pasitraukė į kelkraštį, kad išvengtų susidūrimo.

6. Teisės vairuoti transporto priemones laikinas netekimas sukels tam tikrus nepatogumus, tačiau tai, paprastai, nelaikytina pagrindu neatimti asmeniui specialios teisės. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, rūpinantis savo artimaisiais, turi būti suinteresuotas nedaryti tokių veiksmų, kurie galėtų lemti šios specialios teisės netekimą. Žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra svarbi, šia specialia teise naudojosi neatsakingai, nesilaikė visuomenėje priimtų normų, elgėsi itin lengvabūdiškai. Nekyla abejonių, kad be automobilio bus sudėtingiau nuvažiuoti į darbą, pasirūpinti artimaisiais, vykdyti kitus savo įsipareigojimus ir pan., tačiau šias pasekmes J. D. turėjo numatyti, prieš darydamas nusikalstamą veiką. Skirtina baudžiamojo poveikio priemonė neabejotinai suvaržys apeliantą, galimai įtakos jo galimybes atlikti darbines funkcijas pagal šiuo metu sudarytą darbo sutartį, tačiau šie nepatogumai bus tik laikini. Tokie padariniai, taikant valstybės prievartos priemonę, yra adekvatūs ir proporcingi jo padarytai nusikalstamai veikai, todėl uždraudimas jam vieneriems metams naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones atitinka BK 68 straipsnio nuostatas.

7. Vertinant draudimo naudotis specialiąja teise pagrįstumą ir proporcingumą, pažymėtina ir tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais yra siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės (BK 281 straipsnio ir ANK 422 straipsnio pakeitimų įstatymų projektų aiškinamasis raštas). Šiuo atveju skirtina baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams – yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir būtina BK 40 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. Priešingai, nepaskyrus šios baudžiamojo poveikio priemonės, nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

8. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės J. D. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

9. Apeliaciniu skundu atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės J. D. kaltė, veikos kvalifikavimas, taip pat BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų taikymo pagrįstumas neginčijami, nuosprendis skundžiamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, nepaskyrimo ir prašoma uždrausti J. D. vairuoti kelių transporto priemones 1 metų laikotarpiui. Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

10. BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti, kiekvienoje byloje teismas sprendžia individualiai, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, nagrinėjamos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes. Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine paskirtimi. Uždraudimas naudotis specialia teise yra viena iš BK 67 straipsnyje įtvirtintų baudžiamojo poveikio priemonių. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones skyrimo klausimą.

11. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-261-489/2018). Baudžiamojo poveikio priemonės taikymas taip pat turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Svarbu atkreipti dėmesį, kad įstatymų leidėjas nenumato teismo pareigos skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę visais atvejais, kai nusikalstama veika yra padaryta, naudojantis specialiomis teisėmis. Tokį sprendimą teismas turi priimti įvertinęs konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybių visumą. Nagrinėjamu atveju, J. D. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Taigi, yra formalus pagrindas J. D. taikyti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo priemonę

12. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), klausimą – skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis.

13. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones skyrimo J. D., išsamiai įvertino nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, J. D. charakterizuojančius, jo darbinę veiklą, šeimyninę bei socialinę aplinką apibūdinančius duomenis. Teismas nuosprendyje nurodė, kad J. D. padarė šiurkštų teisės pažeidimą – vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,98 promilių neblaivumas. Padaryta nusikalstama veika yra tyčinė, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. J. D. visiškai prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje nėra duomenų, kad J. D. piktnaudžiautų alkoholiu, nusikalstama veika yra vienintelis jo gyvenime padarytas teisės pažeidimas. Anksčiau J. D. nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka, dėl savo poelgio labai išgyvena, tai buvo matyti ir iš jo pasisakymų apeliacinės instancijos teismo posėdyje. J. D. daugiau kaip 20 metų dirba UAB „V“ buhalteriu ir tiekėju, darbdavio charakterizuojamas išskirtinai teigiamai. Teismui pateiktas UAB „V“ prašymas neskirti J. D. teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo, nes būtinybė vairuoti yra tiesiogiai susijusi su jo darbu. Prašyme nurodoma, kad J. D. dėl padaryto nusikaltimo itin išgyvena.

14. Iš bylos duomenų, kurie išsamiai aptarti teismo nuosprendyje, matyti, kad Šalčininkų rajone, (duomenys neskelbtini) gyvenančiai šiuo metu 87-metei J. D. motinai F. D., nuo 2013 metų nustatytas didelių specialių poreikių lygis. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, J. D. paaiškino, kad mama gyvena kaime viena, ji nevaikšto ir išskyrus jį (kaltinamąjį) daugiau nėra kam slaugyti mamą, socialinė darbuotoja ją aplanko tik du kartus per savaitę, todėl jis kiekvieną savaitgalį važiuoja pas ją apie 100 km į Šalčininkų rajoną. Atsivežti mamą slaugyti į Vilnių neturi galimybės, nes su sutuoktine gyvena vieno kambario bute. J. D. ir T. D. taip pat nurodė, kad vienas iš jų sūnų gyvena užsienyje, kitas Vilniuje, tačiau gyvena atskirai, yra sukūręs šeimą, augina mažą vaiką, o Vilniuje gyvenantis kaltinamojo brolis yra atitolęs nuo giminės ir visiškai nusišalinęs nuo mamos priežiūros. T. D. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad sutuoktinis yra vienintelis jos artimoje aplinkoje vairuojantis žmogus ir ją vežioja pas gydytojus ir, kad dėl stuburo ir sąnarių ligų, dėl kurių jai nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, jai tai yra didelis palengvinimas. Be to, J. D. ir pats turi sveikatos problemų (serga podagra, patiria stiprius priepuolius). Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog J. D. poelgis, kuomet jis neblaivus vairavo automobilį, jam nebūdingas, yra atsitiktinio pobūdžio. Teisė vairuoti transporto priemones J. D. būtina tiek darbe, tiek prižiūrint didelių specialiųjų poreikių turinčią neįgalią mamą, tiek jam rūpinantis neįgalia sutuoktine – jis yra vienintelis šiuos artimųjų būtinuosius poreikius galintis patenkinti, transporto priemonę vairuojantis asmuo.

15. Visgi, vertinant J. D. nustatytą neblaivumo laipsnį, nusikalstamos veikos padarymo vietą, tai, jog vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio, kaip minėta, yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįstai buvo nuspręsta išvis neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Tačiau, aukščiau aptarti bylos duomenys teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikymas nors ir minimaliam, prokurorės prašomam 1 metų terminui, atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, būtų neproporcingas, nes dėl tokio suvaržymo, J. D. prarastų darbą, dėl ko šeima prarastų vieninteles pajamas, būtų apribotos galimybės rūpintis specialių poreikių turinčiais šeimos nariais. Teisėjų kolegijos nuomone, dėl šios poveikio priemonės taikymo prokurorės prašomam 1 metų terminui, ateityje atsirasiančios pasekmės taip pat turi būti įvertinamos sprendžiant dėl skiriamos poveikio priemonės proporcingumo ir būtinybės ją taikyti vienerius metus.

16. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės buvo įvertintos tiek atleidžiant J. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį ir nustatant laidavimo terminą, tiek parenkant bei skiriant jam kitą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. J. D. yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir ši aplinkybė jau rodo daug mažesnį asmens pavojingumą, teismo pasitikėjimą kad atleistas nuo atsakomybės asmuo daugiau nenusikals (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Siekiant užtikrinti ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją, J. D. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, tačiau, atsižvelgiant į aukščiau aptartas minėtos priemonės taikymui svarbias aplinkybes, nustatytinas trumpesnis, nei BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas minimalus terminas – 3 mėnesiai. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog J. D. paskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trims mėnesiams, nagrinėjamu atveju, bus pakankamas tikslams ir principams, siekiant užtikrinti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytų veikų prevenciją. Ši baudžiamojo poveikio priemonė tarpusavyje suderinama su kita J. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemone – turto konfiskavimu.

17. Skundo argumentai, susiję su administracinės atsakomybės taikymu vairuotojams esant neblaiviems bei jiems skiriamomis nuobaudomis, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, jog šiuo konkrečiu atveju, jau pats baudžiamasis procesas J. D. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, o pastarajam šioje byloje skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant transporto priemonės vidutinę rinkos vertę bei draudimas vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams yra pakankamos nubaudimo tikslams įgyvendinti ir turės pakankamą auklėjamąjį ir prevencinį poveikį. Asmuo neturi būti sužlugdomas, jis turi būti teisingai nubaustas, kad taikomos priemonės jį veiktų prevenciškai, atgrasytų nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, o ne keltų priešišką nusistatymą įstatymų atžvilgiu.

18. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-144-628/2018), baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas turi būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nusikaltimas padarytas 2021 m. vasario 1 d. J. D. kardomoji priemonė - vairuotojo pažymėjimo paėmimas paskirta 2021 m. vasario 2 d. (1 t., b. l. 44-45). Taigi, J. D. 2021 m. vasario 2 d. realiai buvo suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, todėl baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo šios dienos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės J. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2021 m. vasario 2 d.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.