Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.1.; 3.2.3.2; 3.2.4.9.3.3.; 3.2.4.11.; 3.2.6.1.; 3.4.6.2.

2025 m. liepos 14 d.

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmonės (toliau ir – VĮ) Turto bankas pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Registrų centras, A. R., R. J., V. K., I. K., O. M., Šilutės rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad 104/175 dalys ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė. Nurodo, kad pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 5.62 straipsnio pagrindu, priėmė palikimą po D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties. Mirusiajai pagal VĮ Registrų centro pateikiamus duomenis priklausė butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), ir ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kuriuos 2018-11-15 palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu paveldėjo valstybė ir įregistravo nuosavybės teises nekilnojamojo turto registre. 2024-03-01 palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu po A. A. K. mirties valstybė perėmė palikimą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės į ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra registruotos taip: 1/14 dalis A. R. (pagal 2021-05-24 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini)); 1/14 dalis R. J. (pagal 1996-04-24 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini)); 3/25 dalių pastato V. K. (pagal 2022-07-22 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)); 1/14 dalis I. K. (pagal 1992-07-30 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)); 1/14 dalis O. M. (pagal 1992-07-30 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)); 1/1 dalis (visas ūkinis) dvigubai įregistruota Lietuvos Respublikos nuosavybės teise, kurį patikėjimo teise valdo VĮ Turto bankas (pagal 2018-11-15 palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-11-20 perdavimo-priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2024-03-01 palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini)). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, ūkinio pastato bendraturčių nuosavybės dalys sudaro daugiau negu vienetą (100 proc.). Pareiškėja neginčija tos aplinkybės, kad bendraturčių ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalys atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti, todėl laikoma, kad šie nekilnojamojo turto registro duomenys yra teisingi ir išsamūs. Šiuo atveju labiausiai tikėtina, jog tokia situacija susidarė dėl to, kad nebuvo nustatyta dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje A. K. (vėliau – A. A. K.) bei Lietuvos Respublikos nuosavybės teise valdomam turtui, todėl A. K. bei Lietuvos Respublikai buvo klaidingai registruotos nuosavybės teisės į visą ūkinį pastatą, o ne kaip į dalį ūkinio pastato. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos nuosavybės teisės dalis turėtų būti apskaičiuojama iš 1 atėmus visas kitų bendraturčių dalis: 1- 3/25 - 1/14 - 1/14 - 1/14 - 1/14 =104/175.

VĮ Turto bankas negali aukcione parduoti tokio turto, kuriame bendraturčių nuosavybės dalys sudaro daugiau negu vienetą (100 proc.). Atsižvelgiant į tai, VĮ Turto bankas inicijavo naujo susitarimo tarp bendraturčių pasirašymą, kuriame būtų patikslinta valstybės nuosavybės teisė bei Turto banko patikėjimo teise valdoma ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalis, numatant, kad ši dalis yra 104/175. Šiuo tikslu buvo išsiųsti raštai bendraturčiams su prašymu iki 2024-05-17 susisiekti su Turto banko atstovais ir informuoti apie galimybę dalyvauti naujo susitarimo pasirašyme. Iš 5 bendraturčių atsiliepė tik 2 (O. M. ir V. R. – nuosavybė sesers A. R., gyv. (duomenys neskelbtini)), tačiau ir jie nebuvo suinteresuoti pasirašyti naują susitarimą, nes jų dalys lieka tokios pačios. Pažymi, kad bendraturčių nuosavybės teise valdomo turto dalys nesikeičia, sumažėja (ištaisomas netikslumas) tik pareiškėjos valdomo turto dalies, t. y., ginčo dėl nuosavybės nėra, todėl reiškiamas ne ieškinys, bet pareiškimas ypatingosios teisenos tvarka. Šiuo atveju pasyvus bendraturčių elgesys dėl susitarimo sudarymo, kuriuo būtų ištaisyti netikslumai dėl turto dalių, riboja VĮ Turto banko galimybes vykdyti centralizuoto valstybės turto valdytojo funkcijas: valstybei pardavus turtą viešame aukcione nepatikslinus duomenų, galimai kiltų ginčai tarp naujojo savininko ir kitų bendraturčių. Nors šiuo atveju pareiškėjos registracija yra ankstesnė negu bendraturčių, tačiau akivaizdu, kad 1992-1993 m. privatizuojant turtą, nebuvo atsižvelgta, jog ūkinis pastatas yra bendroji dalinė visų butų savininkų nuosavybė ir per klaidą visas ūkinis pastatas buvo priskirtas vienam bendraturčiui (dabartinis savininkas valstybė). Pareiškėja kreipėsi su prašymu į VĮ Registrų centrą dėl dvigubos registracijos panaikinimo (ištaisymo), tačiau suinteresuotas asmuo nurodė, kad nėra teisinio pagrindo, t. y. reikalingas arba teismo sprendimas, arba bendraturčių susitarimas.

Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras pateiktame atsiliepime nurodė, kad neturi teisinio materialinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi, t. y. nuo to ar pareiškėjos prašomas nustatyti juridinis faktas bus nustatytas ar nebus nustatytas, VĮ Registrų centro teisių ir pareigų apimtis nepasikeis, todėl dėl prašymo pagrįstumo nepasisako.

Suinteresuotas asmuo Šilutės rajono savivaldybės administracija atsiliepime pateiktam pareiškimui neprieštaravo ir nurodė, kad Šilutės rajono savivaldybė nevaldo nei nuosavybės teise, nei patikėjimo teise ir neapskaito savo balanse pareiškime nurodyto nekilnojamojo turto. Teismui pripažinus juridinę reikšmę turintį faktą, Pareiškėja turės galimybę įgyvendinti teisės aktuose nustatytas centralizuoto turto valdytojo teises ir pareigas.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštaraus jei teismas visapusiškai ir pilnai išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasis suformuota teismų praktika nustatys, kad Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka yra pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą.

Suinteresuoti asmenys A. R., R. J., V. K., I. K. ir O. M., kuriems procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje, 3 dalyje ir 130 straipsnyje nustatyta tvarka, atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

Teismas, įvertinęs turimų įrodymų visumą bei dalyvaujančių byloje asmenų pozicijas, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Tokiu būdu juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, tai yra ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009).

CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad pastato valdymo nuosavybės teise faktas yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingosios teisenos tvarka. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tam, jog būtų nustatytas pastato valdymo nuosavybės teise faktas, pareiškėjas turi įrodyti šias būtinąsias sąlygas: 1) jis įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Taigi, bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktą tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiškėjas daiktą nuosavybės teise valdė visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-415/2015).

Iš prie pareiškimo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2024-04-09 VĮ Turto bankas raštu (įregistravimo Nr. (duomenys neskelbtini)) kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydama pakeisti-patikslinti valstybės nuosavybės teise bei VĮ Turto banko patikėjimo teise valdomą ūkinio pastato dalį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini). 2024-04-11 VĮ Registrų centras prašymą atmetė (Nr. (duomenys neskelbtini)), kadangi kartu su prašymu Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nepateikė duomenų, kurių pagrindu galėtų keisti registro objekto duomenis, t. y. turi būti pridėti dokumentai, patvirtinantys Registro objekto, kurį prašoma įregistruoti, išregistruoti ar kurio duomenis prašoma pakeisti, atsiradimą, pasibaigimą (žuvimą, išnykimą, panaikinimą) arba Registro objekto duomenų pasikeitimą, išskyrus tuos atvejus, kai Registro objektui įregistruoti, išregistruoti arba jo duomenis pakeisti pakanka tik asmens prašymo.

Kaip matyti, 2024-05-07 VĮ Turto bankas raštu (Nr. (duomenys neskelbtini)) kreipėsi į bendraturčius (V. K., A. R., R. J., I. K., O. M.), nurodydamas, kad VĮ Turto bankas ketina inicijuoti naujo Susitarimo tarp bendraturčių pasirašymą, kuriame būtų patikslinta valstybės nuosavybės teisė bei VĮ Turto banko patikėjimo teise valdoma ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalis, numatant, kad ši dalis yra 104/175 ir buvo prašoma iki 2024-05-17 susisiekti su VĮ Turto banko atstovais bei informuoti apie galimybę dalyvauti naujo Susitarimo pasirašyme.

Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės į ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), yra registruotos taip: 3/25 dalių pastato nuosavybės teise priklauso V. K. (pagal 2022-07-22 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)); 1/14 dalis – A. R. (pagal 2021-05-24 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini)); 1/14 pastato dalis – R. J. (pagal 1996-04-24 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini)); 1/14 pastato dalis – I. K. (pagal 1992-07-30 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)); 1/14 dalis – O. M. (pagal 1992-07-30 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)); 1/1 dalis (visas ūkinis) dvigubai įregistruota Lietuvos Respublikos nuosavybės teise, kurį patikėjimo teise valdo VĮ Turto bankas (pagal 2018-11-15 palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-11-20 perdavimo-priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2024-03-01 palikimo perėjimo valstybei liudijimus Nr. 941, (duomenys neskelbtini)).

2024-04-05 VĮ Turto bankas raštu (Nr. (duomenys neskelbtini)) kreipėsi VĮ Registrų centrą, prašydamas patikslinti valstybės nuosavybės teise bei Turto banko patikėjimo teise valdomą ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalį, nurodant, kad ši dalis yra 104/175.

2024-12-02 VĮ Turto bankas raštu (Nr. (duomenys neskelbtini)) kreipėsi VĮ Registrų centrą, prašydamas pateikti informaciją ir (arba) dokumentus, kurių pagrindu A. K.) bei Lietuvos Respublikai buvo registruotos nuosavybės teisės į visą ūkinį pastatą.

Kaip matyti iš Nuosavybės tesės liudijimų bei Palikimo perėjimo valstybei liudijimų, po A. A. K. mirties, jo palikimą ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) sav., 2024-03-01 palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu perėmė valstybė. Po D. J. mirties jai priklausantį butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), 2018-11-15 palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu paveldėjo valstybė ir įregistravo nuosavybės teises nekilnojamojo turto registre.

Bylos rašytinė medžiaga patvirtina, kad ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ne tik valstybei – Lietuvos Respublikai, bet ir kitiems bendraturčiams (A. R., R. J., V. K., I. K., O. M.), todėl laikytina, jis (ūkinis pastatas) yra bendroji dalinė visų butų savininkų nuosavybė ir per klaidą visas ūkinis pastatas buvo priskirtas vienam bendraturčiui – Lietuvos Respublikai, tai yra Lietuvos Respublikos nuosavybės teisės buvo registruotos į visą ūkinį pastatą (1/1 dalis), o ne į dalį ūkinio pastato. Pareiškėja negali kitokia tvarka patikslinti nuosavybės teisių, kadangi minėto ūkinio pastato bendraturčiai nebuvo suinteresuoti pasirašyti naują susitarimą. Todėl atsižvelgiant į pareiškėjos pareiškime nurodytas faktines aplinkybes, kitą byloje esančią rašytinę medžiagą, į tai, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas, kad 104/175 dalys ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė, nepažeis kitų minėto ūkinio pastato bendraturčių A. R., R. J., V. K., I. K., O. M. teisių (jų nuosavybės teise valdomo turto dalys nesikeis) bei vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas patikslinti (sumažinti) VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre klaidingai nurodytą Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančią ūkinio pastato dalį ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė yra ne 1/1 dalis, 104/175 dalys ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 178, 185 straipsniai). Teismo vertinimu, nėra aplinkybių, kurių buvimas neleistų nustatyti šį juridinį faktą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsniu, 185 straipsniu, 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 445-448 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad 104/175 dalys ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.