- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-07
- Bylos Nr.
- 2S-534-357/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00213-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Pareiškėjas
- R. Š.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. Š. ir R. Š. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nutartimi patvirtinta pareiškėjų R. Š. ir R. Š. 2013 m. gruodžio 23 d. sudaryta taikos sutartis. Taikos sutartimi šalys reglamentavo vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo vaikus auklėjant teisinius santykius.
Šalies argumentai
2. 2021 m. rugsėjo 20 d. pareiškėja R. Š. kreipėsi į teismą su prašymu dėl vykdomojo dokumento išdavimo pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nutartimi patvirtintą pareiškėjų R. Š. ir R. Š. 2013 m. gruodžio 23 d. taikos sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas 2021 m. rugsėjo 22 d. išdavė vykdomąjį raštą pagal teisėjo 2021 m. rugsėjo 20 d. rezoliuciją išduoti vykdomąjį raštą. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartimi buvo panaikinta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 20 d. teisėjo rezoliucija ir pareiškėjos R. Š. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo perduotas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Atsiliepimas
4. R. Š. nesutiko su vykdomojo rašto išdavimu. Nurodė, kad pareiškėja pateikė neteisingą sutarties pagrindu vaikams mokėtino išlaikymo apskaičiavimo metodą ir netikslias išlaikymo apskaičiavimo formuluotes, atsiliepimu tik deklaratyviai pagrindžiamas vaikų studijavimo užsienyje faktas, tačiau tai savaime neleidžia daryti išvados, jog vaikai studijavo visą laikotarpį, už kurį prašoma išlaikymo priteisimo. Pažymėjo, kad atsiliepime ir kartu su juo pateikiamais priedais niekaip nėra pagrindžiamos realiai patirtos ar patiriamos išlaidos vaikų studijoms užsienio universitetų valstybės nefinansuojamose programose. Nurodo, kad vienam iš taikos sutartyje numatytų vaikų nebepriklausant išlaikymo, bendra taikos sutarties pagrindu mokama kasmėnesinė išlaikymo suma sumažėja tiek 800 litų, tiek 1360 litų suma. Bendru R. Š. ir R. Š. sutarimu buvo pakeistas mokėtino išlaikymo dydis, atsižvelgiant į esmingai pasikeitusias finansines R. Š. galimybes. R. Š. patvirtino, jog sutinka, kad mokėtų 400 Eur per mėnesį už E. ir R. alimentus (po 200 Eur kiekvienam) 2020 m. valstybinio karantino metu arba kol uždaryti prekybos centrai, kuriuose yra (duomenys neskelbtini) parduotuvės. Jokių papildomų mokėjimų už šį laikotarpį nereikalaus. Nurodė, kad vaikams pagrįstai nemokėtas išlaikymas laikotarpiais, kuriais jie nepagrindė, jog studijuoja. R. Š. nežinojus ir objektyviai negalėjus žinoti, jog tokia sąlyga egzistuoja (kad minėti vaikai studijuoja), jis neturėjo jokios pareigos mokėti vykdyti jam tenkančios pareigos – mokėti šiems vaikams išlaikymo. Pažymėjo, kad R. Š. pateikti neva studijų išlaidas pagrindžiantys įrodymai niekaip neįrodo šių išlaidų fakto; pateikiamais priedais niekaip neįrodoma nei vaikų studijoms užsienyje skirta išlaidų suma, nei tai, kad šios išlaidos buvo realiai patirtos; pateikiamais įrodymais niekaip nėra įrodoma, kad juose nurodytos sumos buvo realiai išmokėtos kaip parama už vaikų studijas; kada ir kokiomis sąlygomis vaikai privalės suteiktą finansavimą grąžinti ir ar iš viso privalės jį grąžinti; vaikai iš viso patyrė ar dar patirs išlaidų, susijusių su studijomis valstybės nefinansuojamose vietose (t. y., kad jie jau pradėjo grąžinti paramą/jau grąžino suteiktas paramas ar iš viso tai privalės kada nors daryti). Nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kad vaikai patyrė realių išlaidų studijoms užsienyje. Taikos sutarties 22 p. numatyta R. Š. pareiga kompensuoti studijoms patiriamas išlaidas neatsiejamai susieta su išlaidomis, patiriamomis studijuojant valstybės nefinansuojamoje vietoje. Todėl ši Taikos sutarties nuostata taikoma tik mokslų išlaidoms, o ne pragyvenimo išlaidoms. Pragyvenimo išlaidoms skirta būtent Taikos sutarties 15.2. p. numatyta kiekvienam iš vaikų mokėtina 800 litų kasmėnesinė išlaikymo suma. Todėl R. Š. bet kokiu atveju nebūtų privalėjęs kompensuoti vaikų bendrabučio išlaidų. Net jei Taikos sutarties pagrindu R. Š. ir privalėtų kompensuoti vaikų patiriamas išlaidas bendrabučio kambario nuomai, šių išlaidų dydis bei faktas nėra pagrindžiamas jokiais įrodymais.
Šalies argumentai
5. R. Š. nurodė, kad nuo atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo iki rašytinių paaiškinimų pateikimo padėtis pasikeitė tik taip, kad skolininko skola vaikų išlaikymui padidėjo 4796,10 Eur prieš indeksavimą ir 5866 Eur su indeksavimu (vien tik per kelis mėnesius padidėjo šia suma). Iš skolininko nei pareiškėja, nei vienas iš vaikų per laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki rašytinių paaiškinimų pateikimo (2022 m. birželio 27 d.) nėra gavę nei 1 Eur, t. y. skolininkas apskritai nieko nemokėjo. Skolininkas nepagrįstai imasi interpretuoti Sutarties 15.1-15.2 ir 21 punktus. Teigia, kad neva iš bendros išlaikymo sumos 11 000 LT arba 3 185,82 Eur penkiems vaikams, vienam vaikui neatitinkant išlaikymo sąlygų reikia atimti ne 1360 LT arba 393,88 Eur, kaip įtvirtinta Sutartyje, tačiau neva 1360 LT arba 393,88 Eur + 800 LT arba 231,70 Eur, t. y. 625,58 Eur. Skolininkas nėra tinkamai įvykdęs net ir savo susigalvoto dydžio mokėjimų. Skolininkas privalo sumokėti pusę reikalingos sumos, t. y. šios sumos turi būti reikalingos, tačiau jos nebūtinai jau turi būti patirtos (jau sumokėtos, nors šiuo atveju net ir sumų sumokėjimas yra įrodytas); tai aiškiai užfiksuota Sutarties 22 punkte. Nurodė, jog akivaizdu, jog asmuo mokydamasis (duomenys neskelbtini) patiria išlaidų mokslams, jog studijos kainuoja, o sumų nesumokėjus universitetui asmuo apskritai negalėtų mokytis. Faktas, kad E., A. studijuoja yra įrodytas su atsiliepimu pateiktais įrodymais, pažymomis iš universitetų. M. studijų faktas dar akivaizdesnis: universiteto baigimo diplomas. Aiškinant Sutarties 22 punktą taip, kaip tai bando daryti skolininkas, jis netenka jokios prasmės, tampa realiai neįgyvendinamas, neatitinka nei skolininko, kaip tėvo, pareigų turinio, nei Sutarties esmės. Pažymėjo, kad skolininkas apskritai niekada nevykdė Sutarties 22 punkto: R. Š. nevykdė įsipareigojimo apmokėti pusę sumos reikalingos Vaikui/Vaikams mokantis užsienyje ar Lietuvos universitete įstojus į nefinansuojamą vietą. Skolininkas neneigia, jog nėra nieko sumokėjęs pagal šį punktą. M. Š. studijavo (mokėsi) užsienio universitete, t. y. 2017-09 - 2019-07 mokėsi (duomenys neskelbtini) universitete (su atsiliepimu, kaip priedas Nr. 11 pateiktas studijų baigimo diplomas). Skolininkas netgi imasi ignoruoti jau baigtų studijų oficialų diplomą, kuriame aiškiai nurodyta, kad asmuo baigė dienines studijas užsienio universitete. Nurodė, kad pareiškėja su atsiliepimu, kaip priedus Nr. 10-14, yra pateikusi: pažymą apie skolą už Vaikų mokslą, dokumentus dėl M., E. ir A. studijų dieninėse užsienio universitetų studijose (arba jau jų baigimo); taip pat yra pateikti (atsiliepimo priedai Nr. 12-14) dėl mokslų už studijas apmokėjimo: studentų paskolas administruojančio subjekto pažymos, su mokėjimo grafikais (sumų išmokėjimo įrodymas) aiškiai nurodant, konkrečius studijų metus, nurodant, išmokėtas sumas. Iš šių duomenų yra akivaizdžiai matyti, jog vieni studijų metai (duomenys neskelbtini) universitete kainuoja 9.250,00 £ (svarų). Universitetų išduotose pažymose aiškiai matyti, kad tiek M., tiek A., tiek E. studijos buvo mokamos ir vieni metai kainavo 9.250,00 £ (svarų), t. y. 50 procentų suma už vienus studijų metus vienam vaikui sudaro – 4.625,00 svarų (£). Dokumentuose aiškiai nurodomas konkretus universitetas, kuriam buvo pervesti pinigai, nurodomos konkrečios sumos, konkretūs laikotarpiai; nurodoma mokėjimo paskirtis: „mokėjimas už mokslus“. Aiškiai nurodoma ir mokėjimo tipas: „paskola už mokslus“. Nuo 2019 m. liepos mėn. iki 2022 m. birželio 27 d. skolininkas pagal Sutarties 15.1-15.2 bei 21 ir 25 punktus nėra tinkamai sumokėjęs (įvykdęs) 65 757,00 Eur su indeksavimu ir 56 144,86 Eur be indeksavimo Vaikų ir namo išlaikymui (išlaikymo suma); skolininkas nėra įvykęs Sutarties 22 punkto – nėra sumokėjęs 50 procentų sumos reikalingos Vaikui/Vaikams mokantis užsienyje ar Lietuvos universitete įstojus į valstybės nefinansuojamą vietą: šioje dalyje už M. Š. jau baigtas studijas, A. ir E. Š. studijas iki 2022 metų mokslo metų, nėra sumokėjęs (universitetui jau sumokėtų) 27 750,00 svarų sterlingų arba 33 322,20 Eur (50 procentų universitetams jau sumokėtų sumų).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. liepos 8 d. nutartimi tenkino pareiškėjos R. Š. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl nevykdomos taikos sutarties, išdavė vykdomąjį raštą pagal taikos sutarties 13-27 punktus. Priteisė R. Š. iš R. Š. 2654,71 Eur advokato išlaidų.
7. Teismas nurodė, kad teismo 2014 m. sausio 13 d. nutartimi patvirtintos sutarties 21 punkte numatyta, kad vaikui sulaukus pilnametystės ir toliau nesimokant aukštojoje ar profesinėje mokykloje ar mokantis aukštojoje ar profesinėje mokykloje sulaukus 24 metų amžiaus, namo ir vaikų išlaikymo prievolė mažėja 1360 Lt suma. R. Š. pateikus duomenis, jog vaikui sulaukus atitinkamo amžiaus pagal šį punktą namo išlaidų dalis sumažėjo mažiau nei 560 Lt suma R. Š. gera valia gali dalį ar visas nesumažėjusias išlaidas kompensuoti. Teismas nurodė, kad minėtame punkte įvardinta, jog 1360 Lt suma mažėja namo ir vaikų išlaikymo prievolė, t. y. į šią sumą yra įtrauktos abi prievolės. Todėl sprendė, kad nėra jokio pagrindo teigti, kad antrą kartą turi būti atimama dar ir 800 Lt išlaikymo suma. Nurodė, kad 1360 Lt suma yra įvardinta kaip apimanti abi prievoles. Kad sutartis turi būti aiškinama būtent taip, teismo vertinimu, parodo ir tokios aplinkybės, kad šalys turi penkis vaikus, sutarties 15.2 punktu šalys susitarė, kad vaikų išlaikymui pareiškėjas skirs 4000 Lt, kiekvienam po 800 Lt. Iš 1360 Lt sumos atėmus 800 Lt lieka 560 Lt. Nurodė, kad pagal sutarties 21 punktą R. Š. pateikus duomenis, jog vaikui sulaukus atitinkamo amžiaus pagal šį punktą namo išlaidų dalis sumažėjo mažiau nei 560 Lt suma, R. Š. gera valia gali dalį ar visas nesumažėjusias išlaidas kompensuoti. Šioje vietoje kalbama apie tai, kad namo išlaikymo išlaidos, gali ir nesumažėti 560 Lt, kuriais mažinama namo išlaikymo išlaidų suma. Tai reiškia, kad 1360 Lt sumą sudaro 800 Lt išlaikymas bei 560 Lt išlaidos namo išlaikymui. Esant tokioms aplinkybėms teismas nustatė, kad pareiškėjas neteisingai skaičiuoja savo prievoles, o kiekvieną mėnesį tai sudaro 800 Lt (231,70 Eur) kiekvienam vaikui, todėl, neabejotinai, yra išlaikymo prievolių įsiskolinimas vien šiuo aspektu. Teismas nurodė, kad kiti matematiniai išlaikymo sumų skaičiavimai ir nesutapimai su bendra 4000 Lt ir 7000 Lt sumomis nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, kadangi matyti, kad prie matematinio sutapimo sudarant sutartį nebuvo rišamasi. Teismo vertinimu, konstatavus, kad pareiškėjas neteisingai skaičiuoja išlaikymo prievolės dydį, tai jau yra pagrindas išduoti vykdomąjį dokumentą. Teismas sprendė, kad pareiškėjo nežinojimas apie vaikų studijas neatleidžia jo nuo taikos sutartimi prisiimtos prievolės.
Atsiliepimas
8. Teismo vertinimu, pareiškėjos atsiliepime bei rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, kartu pateikti įrodymai, visiškai įrodo, kad šalių vaikai tam tikrais laikotarpiais studijavo, o studijos buvo mokamos, todėl sprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas neturi prievolės prisidėti prie vaikų studijų kainos sumokėjimo, kaip numatyta pagal sutarties 22 punktą. Pažymėjo, kad pareiškėja pateikė pakankamai įrodymų apie tai, kokia yra vaikų studijų kaina ir kad vaikai tam tikrais laikotarpiais studijavo. Pareiškėjo nurodomi argumentai apie pateiktų įrodymų nepatikimumą, atsižvelgiant į rašytinių įrodymų turinį, juos išdavusias įstaigas, tesimo vertinimu, neturi pagrindo. Pažymėjo, kad pareiškėjas, būdamas vaikų tėvu ir išlaikymo prievolininku, ir pats turi teisę gauti įrodymų iš mokslo įstaigų apie vaikų studijas, jei vertina, kad pareiškėjos pateikti įrodymai yra nepakankami arba nepatikimi. Kadangi pareiškėja nurodė, kad pareiškėjas niekada nevykdė sutarties 22 punkte nurodytos pareigos apmokėti pusę sumos, reikalingos vaikui mokantis užsienyje ar Lietuvos universitete, įstojus į valstybės nefinansuojamą vietą, o pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad tokią pareigą įvykdė, vertinant pareiškėjos rašytiniuose įrodymuose nurodytas studijų kainų sumas, teismas sprendė, kad šiuo aspektu taip pat yra didelis įsiskolinimas, kas taip pat duoda pagrindą išduoti vykdomąjį dokumentą.
9. Pažymėjo, kad pagal sutarties 22 punktą R. Š. įsipareigoja apmokėti pusę sumos reikalingos Vaikui/Vaikams mokantis užsienyje ar Lietuvos universitete įstojus į valstybės nefinansuojamą vietą. Teismas nurodė, kad minėtame punkte nenurodyta, jog apmokama tik studijų kaina, nustatyta mokslo įstaigos. Pagal šalių pasirašytos ir teismo patvirtintos sutarties turinį sprendė, kad šalių valia apėmė ne tik studijų kainą, bet ir gyvenimo užsienio šalyje išlaidas. Nustatė, kad šiuo aspektu pareiškėjas situaciją vertina ir įsiskolinimą skaičiuoja neteisingai. Taip pat pastebėjo, kad sutarties 25 punktu šalys susitarė, jog išlaikymo suma yra indeksuojama kasmet sausio pirmą dieną, atsižvelgiant į metinę infliaciją. Iš pateiktų įrodymų (banko išrašuose matomų pavedimų), teismo vertinimu, galima daryti išvadą, kad pareiškėjas bent kažkuriuo laikotarpiu mokėjo neindeksuotas išlaikymo sumas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėjas R. Š. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 8 d. nutartį, kuria išduotas vykdomasis raštas, ir klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo išspręsti iš esmės - vykdomąjį raštą byloje atsisakyti išduoti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Teismas visiškai neteisingai vertino taikos sutarties nuostatas ir taikos sutarties šalių tikrąją valią, dėl ko nepagrįstai konstatavo, kad vienam iš taikos sutartyje numatytų vaikų nebepriklausant išlaikymo, bendra pareiškėjo mokamo išlaikymo suma mažėja tik 1 360 litų suma. Taikos sutartis aiškiai numato, o taikos sutarties šalių veiksmai aiškiai pagrindžia tai, kad vienam iš vaikų nebepriklausius taikos sutartyje numatyto išlaikymo, bendra pareiškėjo mokamo išlaikymo suma mažėjo bendra 2 160 litų suma (ir 1 360 litų, ir 800 litų suma).
4.2. Nutartyje nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo ir R. Š. susitarimas dėl išlaikymo vaikams mažinimo tam tikrais laikotarpiais (pavyzdžiui, Covid-19 pandemijos laikotarpiu), kuomet buvo reikšmingai apribotos pareiškėjo galimybės gauti įprasto dydžio pajamas, neturi reikšmės nustatant, ar yra susidaręs pareiškėjo įsiskolinimas dėl išlaikymo vaikams mokėjimo.
4.3. Pareiškėjas yra tinkamai ir visiškai sumokėjęs vaikams mokėtiną išlaikymą ginčo laikotarpiu.
4.4. Taikos sutarties 15.2. ir 21 punktuose buvo numatyta, jog vienam iš Taikos sutartyje numatytų vaikų nutraukiant išlaikymo mokėjimą šios sutarties pagrindu, išlaikymas mažinamas tokia tvarka: 1. Iš bendro vaikams mokamo išlaikymo atimama 800 litų suma, kuri buvo skirta konkretaus vaiko išlaikymui, kuriam išlaikymas nebepriklauso (Taikos sutarties 15.2. p. pagrindu); 2. Iš bendro vaikams mokamo išlaikymo atimama 1 360 Litų suma, kuri buvo skirta namo, kuriame gyveno ir vaikas, kuriam išlaikymas nebepriklauso (Taikos sutarties 21 p. pagrindu). Pačios Taikos sutarties šalys šią sutartį faktiškai aiškino ir taikė būtent aukščiau aprašomu būdu. Vadovaujantis aukščiau aprašyta išlaikymo mažinimo tvarka, dviejų vaikų išlaikymas būtų apskaičiuojamas sekančiai: 11 000 litų - ((800 litų * 3 vaikai) + (1 360 litų * 3 vaikai)) = 11 000 litų - (2 400 litų + 4 080 litų) = 11 000 litų - 6 480 litų = 4 520 litų (1 309,08 Eur). Tad nors faktiškai pareiškėjas mokėjo kiek didesnį, nei apskaičiuotinas Taikos sutarties pagrindu, išlaikymą, tačiau iš nurodyto akivaizdžiai matyti, jog apskaičiuojant vaikams mokamą išlaikymą buvo vadovaujamasi aukščiau pateikta išlaikymo apskaičiavimo metodika. Tuo tarpu R. Š. tokiam laiškui tiek po šio laiško, tiek visu kitu laikotarpiu vykdytam išlaikymo mokėjimui, nereiškė prieštaravimo iki pat prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo pateikimo dienos. Iš nurodyto akivaizdžiai matyti, kad pačios Taikos sutarties šalys laikėsi aukščiau aprašytos vaikams mokamo išlaikymo mažinimo tvarkos, t. y. kad vienam vaikui nebepriklausant išlaikymo, bendras mokėtino išlaikymo dydis buvo mažinamas tiek 800 litų, tiek 1 360 litų dydžio suma.
4.5. Teismas neteisingai išaiškino Taikos sutarties 22 p. nuostatą, numatančią pareiškėjo pareigą prisidėti prie vaikų išlaidų, patiriamų vaikams studijavus valstybės nefinansuojamoje vietoje universitete. Šioje nuostatoje įtvirtinta pareiškėjo pareiga kompensuoti pusę mokslams patirtinų vaikų išlaidų siejama su išimtinai vaikų išlaidomis, patirtinomis sumokant už studijas valstybės nefinansuojamoje vietoje universitete. Pareiškėjas pagrįstai nemokėjo išlaikymo laikotarpiu, kurį nebuvo pagrįstas vaikų studijavimo faktas. Pareiškėjui nei R. Š., nei jo vaikai, kaip nurodoma R. Š., studijavę aukštosiose mokyklose universitete, nepateikė jokių įrodymų apie jų studijas universitetuose.
4.6. Atsižvelgiant į tai, kad tarp Taikos sutarties šalių yra ginčas dėl mokėtino išlaikymo dydžio, pareiškėjas visiškai pagrįstai sustabdė išlaikymo vaikams mokėjimą naujausiu laikotarpiu.
Atsiliepimas
5. Pareiškėja R. Š. pateiktu atsiliepimu prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą, apeliantui R. Š. skirti CPK 95 straipsnyje numatytą 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis iš kurios 50 procentų arba 2 500 Eur priteistina pareiškėjos naudai; prijungti kartu su atsiliepimu pateikiamus rašytinius įrodymus; priteisti pareiškėjos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Skolininkas ne tik negalėjo nežinoti, tačiau labai gerai žinojo, kur studijuoja kiekviena iš dukrų (tą patvirtina naujai teikiami įrodymai). Nepaisant žinojimo skolininkas nieko nemokėjo: skolininkas apskritai nėra nei kiek įvykdęs Sutarties 22 punkto ir nėra nei 1 Eur prisidėjęs prie 50 procentų sumų, reikalingų vaikams studijuojant, sumokėjimo.
5.2. Teismas teisingai, išsamiai įvertino įrodymų visetą, teisingai pritaikė teisės normas ir pagrįstai nusprendė patenkinti pareiškėjos prašymą išduoti vykdomąjį raštą pagal Sutarties 13-27 punktus.
5.3. Skolininkas įsipareigojo sumokėti 50 procentų sumos reikalingos mokantis, o šią sumą apima ne tik mokslas už studijas, tačiau ir galimos kitos išlaidos.
5.4. Sutarties 21 punkte aiškiai buvo nurodyta, kad 1360 LT sumažėja namo ir vaikų išlaikymo prievolė, ne tik namo, arba tik vaikų; tame pačiame punkte yra įtvirtintas ir 560 LT dydis, kurį sudėjus su 800 LT gaunamas 1360 LT skaičius. Sutartyje niekur nėra nurodoma, ar įtvirtinama, kad namo ir vaikų išlaikymo prievolė mažėja 2160 LT (1360 + 800), kaip nepagrįstai bando visus įtikinti skolininkas.
5.5. Skolininkas turi aiškiai neįvykdytų įsipareigojimų vaikų išlaikymui, kurio apskritai nebeteikia: nemoka išvis nei vienam vaikui nei vieno euro nuo 2022 m. balandžio mėn. Akivaizdžiausias pagrindas vykdomajam raštui pagal Sutarties 13-27 punktus išduoti – skolininkas pats pripažįsta, kad nevykdo Taikos sutarties ir joje įtvirtintų įsipareigojimų.
5.6. Teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad skolininkas nepateikė jokių priešingų įrodymų, kurie patvirtintų, kad skolininkas apskritai kada nors bent kiek nors įvykdė savo pareigą pagal Sutarties 22 punktą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).
7. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino pareiškėjos R. Š. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl nevykdomos taikos sutarties ir išdavė vykdomąjį raštą pagal taikos sutarties 13-27 punktus.
Dėl naujų įrodymų
8. Pareiškėja R. Š. prašo priimti naujus įrodymus: 2020 m. spalio 29 d. R. Š. elektroninį laišką R. Š. dėl A. Š. studijų su vertimu į lietuvių kalbą; 2020 m. spalio 30 d. R. Š. elektroninį laišką R. Š. dėl E. Š. studijų su vertimu į lietuvių kalbą; 2018 m. sausio 12 d. R. Š. elektroninį laišką R. Š. dėl M. Š. studijų.
9. Draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės dėl apeliacinės instancijos teismo atsisakymo priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Šito reikalauja civilinio proceso ekonomiškumo, koncentracijos, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai.
10. Nagrinėjamu atveju teismas priima naujus įrodymus, atsižvilgamas į spendžiamo klausimo pobūdį bei aplinkybę, kad jie reikšmingi atskirojo skundo argumentų vertinimui.
Dėl ginčo esmės
11. Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. sausio 13 d. nutartimi patvirtino pareiškėjų R. Š. ir R. Š. 2013 m. gruodžio 23 d. sudarytą taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis). Pareiškėjai skirtingai vertina šias Taikos sutarties sąlygas: 1. „21. Vaikui sulaukus pilnametystės ir toliau nesimokant aukštojoje ar profesinėje mokykloje ar mokantis aukštojoje ar profesinėje mokykloje sulaukus 24 metų amžiaus, namo ir vaikų išlaikymo prievolė mažėja 1360 Lt (tūkstančio trijų šimtų šešiasdešimties litų) suma. R. Š. pateikus duomenis, jog vaikui sulaukus atitinkamo amžiaus pagal šį punktą namo išlaidų dalis sumažėjo mažiau nei 560 Lt (penkių šimtų šešiasdešimties litų) suma R. Š. gera valia gali dalį ar visas nesumažėjusias išlaidas kompensuoti.“; 2. „22. R. Š. įsipareigoja apmokėti pusę sumos reikalingos Vaikui/Vaikams mokantis užsienyje ar Lietuvos universitete įstojus į valstybės nefinansuojamą vietą.“
12. Apeliantas R. Š. pateikia teismui savo skaičiavimus, teigdamas, kad vienam iš taikos sutartyje numatytų vaikų nebepriklausant išlaikymo, bendra taikos sutarties pagrindu mokama kasmėnesinė išlaikymo suma sumažėja tiek 800 litų, tiek 1360 litų suma.
13. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas netinkamai interpretuoja Taikos sutarties 21 punktą. Taikos sutarties 14 punkte įtvirtinta, kad „R. Š. įsipareigoja kiekvieną mėnesį skirti Vaikų ir namo išlaikymui 11 000 Lt (vienuolikos tūkstančių litų) sumą t. y. 4000 Lt (keturis tūkstančius litų) vaikų išlaikymui ir 7000 Lt (septynis tūkstančius litų) namo išlaikymui. Taikos sutarties 15 punkte numatyta: „R. Š. mokėtinos sumos: 15.1. pusę išlaidų sumos, kurios patiriamos namo, kuriame gyvena Vaikai, išlaikymui (aplinkos tvarkymas, mokesčiai už patarnavimus, turto mokesčiai ir kt.) bet ne mažiau kaip 7000 Lt (septynis tūkstančius litų); Suma negali viršyti 8000 Lt (aštuonių tūkstančių litų) sumos. Viršijus 7000 Lt (septynių tūkstančių litų) sumą R. Š., esant R. Š. prašymui įsipareigoja pateikti išlaidų, patirtų namo išlaikymui ataskaitą. 15.2. 4000 Lt (keturių tūkstančių litų) suma paskirstoma visiems Vaikams po lygiai t. y. po 800 Lt (aštuonis šimtus litų) kiekvienam Vaikui iki kol jis sulauks 18 metų amžiaus. Jei Vaikas/Vaikai mokosi aukštojoje ar profesinėje mokykloje išlaikymo prievolė prasitęsia iki 24 metų amžiaus. Minėtos sumos mokamos pagal nustatytą tvarką sutarties 13 punkte.“. Taigi, Taikos sutartimi vieno vaiko išlaikymui skirta 800 litų suma ir 1 360 litų dydžio suma namo, kuriame gyvena vaikas, išlaikymui.
14. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino Taikos sutarties sąlygas ir teisingai nustatė, kad Taikos sutarties 21 punkte įvardinta, jog 1360 Lt suma mažėja namo ir vaikų išlaikymo prievolė, t. y. į šią sumą yra įtrauktos abi prievolės. Pažymėtina, kad šis Taikos sutarties punktas yra aiškus, jame nurodytos konkrečios išskaitomos sumos ir kiti Taikos sutarties punktai nelemia kitokio Taikos sutarties 21 punkto vertinimo.
15. CPK 646 straipsnio, reglamentuojančio vykdomojo rašto išdavimo tvarką, 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti; spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės; teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.
16. Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys, nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-3-316/2014).
17. Sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, svarbu nustatyti ne tik faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017, 24 punktas).
18. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustačius, jog teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas. Tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016, 28 punktas).
19. Nagrinėjamu atveju apeliantas kitaip interpretuoja taikos sutarties 21 ir 22 punktus, tačiau, teismo vertinimu, Taikos sutarties turinys yra aiškus ir konkretus. Vien aplinkybė, kad atsakovas netinkamai įvertina minėtus punktus, nėra pagrindas neišduoti vykdomojo rašto, kadangi Taikos sąlygos yra konkrečios ir aiškios, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas gali būti išduodamas.
20. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 646 straipsnio prasmę teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, nesprendžia tarp šalių kilusių ginčų ir išduoda vykdomuosius raštus pagal vykdytinus teismo sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587-687/2015). Vykdomojo rašto išdavimas dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies siejamas su fakto nustatymu, kad viena iš sutarties šalių pažeidė (neįvykdė) joje nustatytas prievoles (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
21. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, iš Taikos sutarties 21 punkte numatytos sumos nėra pagrindo papildomai (be nurodytos 1360 Lt sumos) atimti dar ir 800 Lt išlaikymo sumą. Minėtą vertinimą pagrindžia ir kitos Taikos sutarties nuostatos: šalys turi penkis vaikus, sutarties 15.2 punktu šalys susitarė, kad vaikų išlaikymui pareiškėjas skirs 4000 Lt, kiekvienam po 800 Lt. Iš 1360 Lt sumos atėmus 800 Lt lieka 560 Lt (būtent ši suma yra nurodyta 21 punkte). Taigi, nustatyta, kad 1360 Lt sumą sudaro 800 Lt išlaikymas bei 560 Lt išlaidos namo išlaikymui. Kadangi apeliantas kitaip skaičiuoja išlaikymo dydį, dėl ko kiekvieną mėnesį nesutinka mokėti (231,70 Eur) kiekvienam vaikui, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad šiuo aspektu yra išlaikymo įsiskolinimas.
22. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino Taikos sutarties 22 p. nuostatą, numatančią jo pareigą prisidėti prie vaikų išlaidų, patiriamų vaikams studijavus valstybės nefinansuojamoje vietoje universitete. Nurodo, kad minėtas punktas apima tik jo pareigą kompensuoti pusę mokslams skirtinų išlaidų (mokesčio, mokėtino universitetui už suteikiamą galimybę studijuoti jame), o ne visų išlaidų, kurias vaikas patiria gyvendamas tuo laikotarpiu, kurį jis mokosi. Su tokiais apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad pagal Taikos sutarties 22 punktą, „R. Š. įsipareigoja apmokėti pusę sumos reikalingos Vaikui/Vaikams mokantis užsienyje ar Lietuvos universitete įstojus į valstybės nefinansuojamą vietą“. Kadangi sutartyje nėra aiškiai numatyta, kad apmokama tik studijų kaina, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Taikos sutarties turinys ir šalių valia apėmė ne tik studijų kainą, bet ir gyvenimo užsienio šalyje išlaidas. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad pareiškėja procesiniuose dokumentuose akcentavo lėšas, reikalingas vien įmokoms už mokslą, nereškia kitokio Taikos sutarties turinio vertinimo. Pareiškėja nurodė, kad apeliantas pagal taikos sutarties 22 punktą nėra nieko sumokėjęs, priešingų duomenų teismas neturi, todėl tai įrodo, kad egzistuoja apelianto įsiskolinimas pagal šį Taikos sutarties punktą.
23. Apeliantas nurodo, kad jis pagrįstai nemokėjo išlaikymo laikotarpiu, kurį nebuvo pagrįstas vaikų studijavimo faktas. Pažymi, kad jam nei R. Š., nei jo vaikai, kaip nurodoma R. Š., studijavę aukštosiose mokyklose universitete, nepateikė jokių įrodymų apie jų studijas universitetuose. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apelianto nežinojimas neatleidžia jo nuo privalomo Taikos sutarties vykdymo. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjos kartu su atsiliepimu pateikti nauji įrodymai (2020 m. spalio 29 d. R. Š. elektroninis laiškas R. Š. dėl A. Š. studijų su vertimu į lietuvių kalbą; 2020 m. spalio 30 d. R. Š. elektroninis laiškas R. Š. dėl E. Š. studijų su vertimu į lietuvių kalbą; 2018 m. sausio 12 d. R. Š. elektroninis laiškas R. Š. dėl M. Š. studijų) patvirtina pareiškėjos poziciją, kad apeliantas žinojo apie vaikų mokslus. 2020 metais pareiškėjos apeliantui rašytame elektroniniame laiške dėl A. Š. pareiškėja nurodė, kad dukra studijuoja, nurodyta sumokėta suma už bendrabutį; laiško apačioje pateikta svarbi informacija: universiteto pavadinimas, studento identifikacijos numeris, universiteto elektroninio pašto adresas, kuriuo kreiptis dėl informacijos. 2020 metais pareiškėjos apeliantui rašytame elektroniniame laiške dėl E. Š. pareiškėja nurodė universitetą, studento numerį, informaciją kad dukrai reikia vietos, kur apsistoti, nurodė mokėtinos sumos dalį už gyvenimą (ne mokslą), taip pat informaciją, kur kreiptis dėl detalesnės informacijos. 2018 metais pareiškėjos apeliantui rašytame elektroniniame laiške dėl M. Š. pareiškėja nurodė duktė studijuoja, kad patiriamos išlaidos mokslams, bendrabučiui ir kitos.
24. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad pareiškėjos atsiliepime bei rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, kartu pateikti įrodymai, įrodo, kad šalių vaikai tam tikrais laikotarpiais studijavo, o studijos buvo mokamos, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas neturi prievolės prisidėti prie vaikų studijų kainos sumokėjimo, kaip numatyta pagal sutarties 22 punktą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas nepateikė įrodymų, galinčių nuginčyti pareiškėjos pateiktų įrodymų patikimumą, nors jis, kaip vaikų tėvas, ir pats turi teisę gauti įrodymų iš mokslo įstaigų apie vaikų studijas, jei vertina, kad pareiškėjos pateikti įrodymai yra nepakankami arba nepatikimi.
25. Pareiškėja nurodė, kad apeliantas niekada nevykdė sutarties 22 punkte nurodytos pareigos apmokėti pusę sumos, reikalingos vaikui mokantis užsienyje ar Lietuvos universitete, įstojus į valstybės nefinansuojamą vietą, apeliantas teismui priešingų duomenų nepateikė, todėl yra pagrindas vykdomojo rašto išdavimui.
26. Pareiškėja nurodė, kad apeliantas nevykdė Taikos sutarties 25 punkto, kuriuo šalys susitarė, jog išlaikymo suma yra indeksuojama kasmet sausio pirmą dieną, atsižvelgiant į metinę infliaciją. Priešingų duomenų apeliantas nepateikė, todėl iš pateiktų įrodymų (banko išrašuose matomų pavedimų) teismui nustačius, kad pareiškėjas bent kažkuriuo laikotarpiu mokėjo neindeksuotas išlaikymo sumas, yra pagrindas vykdomojo rašto išdavimui.
27. Pažymėtina, kad Taikos sutarties 26 punkte numatyta, kad „Vaikų/Vaiko išlaikymo suma gali būti keičiama Šalių susitarimu, atsižvelgiant į Vaikų/Vaiko poreikius ir jų pasikeitimą“. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad apelianto nurodytos aplinkybės apie tai, kad šalys susirašinėjimo būdu susitarė, jog tam tikru karantino laikotarpiu bus mokamas mažesnis išlaikymas, nagrinėjamu atveju neturi lemiamos reikšmės, kadangi jau konstatuotas išlaikymo įsiskolinimo faktas. Taip pat pažymėtina, kad minėta apelianto nurodoma aplinkybė yra ginčo klausimas.
28. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais. Teismo sprendimu nustatyta išlaikymo prievolė yra privaloma ir turi būti vykdoma CPK 18 straipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70- 969/2018). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas yra jo turtinė teisė (CK 1.112 straipsnio 1 dalis). Ši nepilnamečio vaiko teisė yra įstatymo ginama ir gali būti panaikinta ar sumažinta tik kitu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172-1075/2018, 41 punktas).
29. Apelianto teiginys, kad tarp šalių esant ginčui dėl Taikos sutarties, jis pagrįstai sustabdė išlaikymo vaikams mokėjimą naujausiu laikotarpiu, yra nepagrįstas, pažeidžiantis vaikų interesus ir patvirtinantis faktą, kad yra pagrindas vykdomojo rašto išdavimui.
30. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teismas neprivalo atskirai nurodyti konkrečių sumų, kokios turi būti išieškomos išduodant vykdomąjį raštą, kai teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra apskaičiuojamojo pobūdžio, konkrečios išieškotinos sumos nustatomos vykdymo procese.
31. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimą, tinkamai įvertino bylos duomenis, rėmėsi reikšminga teismų praktika, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o apelianto atskirasis skundas atmetamas (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Pareiškėja R. Š. prašo priteisti 1892,46 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimą į apelianto atskirąjį skundą, pateikė šių išlaidų apmokėjimą pagrindžiančius duomenis, todėl teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, aplinkybę, kad apeliantė gina bylos šalių vaikų interesus, prašymą tenkina ir pareiškėjai R. Š. iš R. Š. priteisia 1892,46 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
33. Teismas netenkina pareiškėjos R. Š. prašymo apeliantui R. Š. skirti CPK 95 straipsnyje numatytą 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis iš kurios 50 procentų arba 2 500 Eur priteistina pareiškėjos naudai. Pažymėtina, kad teismas nenustatė apelianto sąmoningo piktnaudžiavimo procesu. Aplinkybė, kad apeliantas nesutinka su pareiškėjos reikalavimu, kad pateikia savo pozicijos argumentus bei asmeninį požiūrį į susiklosčiusias bylos aplinkybes, nereiškia piktnaudžiavimo procesu.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1892,46 Eur (tūkstančio aštuonių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų 46 centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.