- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-14
- Bylos Nr.
- e2-56-1079/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje
- Atsakovas
- M. P., L. S.
- Trečiasis asmuo
- R. P., S. P.
- Advokatai
- Zigmas Burba, Daiva Balčiūnienė, Valdas Falkauskas
dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Genovaitei Eidukienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje ieškinį atsakovams M. P. ir L. S. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo nepilnamečiam vaikui, tretieji asmenys R. P. ir S. P..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė: 1) neterminuotai apriboti tėvo valdžią L. S. dukros L. S., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 2) neterminuotai apriboti motinos valdžią M. P. dukros L. S., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 3) priteisti iš atsakovės M. P. dukros L. S., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės; 4) nustatyti L. S., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), iki įsiteisės teismo sprendimas dėl nuolatinės globos L. S. nustatymo. Ieškinyje nurodė, jog atsakovai turi vieną vaiką L. S., gimusią (duomenys neskelbtini). Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 22 d. įsakymu M. P. ir jos dukrai L. S. buvo nustatyta laikinoji globa (rūpyba), globėjais (rūpintojais) skirti S. P. ir R. P.. 2017 m. rugpjūčio 28 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-814-457/2017 iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas dukrai L. S. po 150 Eurų kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jos pilnametystės. (duomenys neskelbtini) atsakovei tapus pilnamete, Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. A-913 mažametei L. S. buvo panaikinta laikinoji globa, nes ja pradėjo rūpintis pati mama. 2018 m. kovo 5 d. ieškovė gavo atsakovės prašymą nustatyti jos dukrai L. S. laikinąją globą, nes ji dukra negali pasirūpinti, neturi kur gyventi, pati planuoja apsistoti nakvynės namuose, o grįžti gyventi pas S. P. nenori. 2018 m. kovo 5 d. L. S. buvo paimta iš atsakovės ir perduota prižiūrėti dėdės S. P. ir R. P. šeimai. 2018 m. kovo 8 d. Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-250 vaikui L. S. buvo nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju skirtas S. P.. Atsakovas priteisto išlaikymo dukrai neteikė, dukros nelankė. Atsakovas 2019 m. vasario 26 d. ieškovei pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad nevykdo teismo nutarties, neteikia dukrai išlaikymo, šiuo metu dirba Norvegijoje ir dukros auginti neturi galimybių. Atsakovai nevykdė savo pareigos rūpintis dukra, jos neišlaikė, su ja nebendravo, pas ieškovę su prašymu susigrąžinti dukrą nebuvo kreipęsi. Atsakovai yra jauni, sveiki, darbingi, todėl tėvų pareigų nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms yra laikytini jų kaltais veiksmais. 2017 m. rugpjūčio 28 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-814-457/2017 L. S. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, todėl tikslinga mergaitės gyvenamąją vietą nustatyti su S. P. jo gyvenamojoje vietoje. Kadangi apribojus tėvų valdžią išlieka pareiga išlaikyti savo vaikus, tikslinga iš atsakovės priteisti išlaikymą L. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eurų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukros pilnametystės.
Atsakovė M. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Atsiliepimas
Atsakovas L. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, kad po vaiko gimimo kartu su atsakove gyveno apie šešis mėnesius pas jo močiutę ir tėvus. Greitai po dukters gimimo vaiko motinai ir vaikui buvo nustatyta laikinoji globa, nes atsakovė tuo metu dar buvo nepilnametė. Jų globėjais buvo paskirti vaiko motinos giminaičiai – tretieji asmenys. Po globos nustatymo ji kartu su jų vaiku persikėlė pas globėjus. Nuo tada jų santykiai pasidarė epizodiniai, nes lankytis pas jos globėjus neturėjo galimybės. 2017 m. spalio 2 d. atsakovė sulaukė pilnametystės ir dėl šios priežasties jų dukteriai L. S. buvo panaikinta laikinoji globa ir dukters motina pilnai pradėjo rūpintis vaiku. Augant vaikui, jis stengėsi sekti jos gyvenimą ir vystymąsi: palaikė su dukters motina telefoninį ryšį, lankė vaiką ligoninėje Kaune, teikė pagalbą tiek pinigais, tiek ir daiktais. Po kurio laiko per aplinkinius žmones sužinojo, kad motina paliko vaiką globėjams, o pati išvyko į Angliją. Jis apie tokią situaciją nebuvo informuotas nei iš vaiko motinos pusės, nei iš globėjų, nei iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus. Kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių Šiauliuose, kur sužinojo, kad jis turi pirmenybės teisę auklėti, prižiūrėti ir išlaikyti savo dukterį. Tačiau tokios galimybės iki šiol niekas nesvarstė ir jam nesuteikė. Dukters globėjai P. neskatino jo bendravimo su dukterimi ir nesudarė tam jokių prielaidų. Buvo atvykęs pas vaiką su dovanomis, tačiau jie net neleido patekti į kiemą ir pasimatyti su dukterimi. Su anūke bendrauja jo motina. Kokios išskirtinės aplinkybės rodo, kad jis kenkia vaiko interesams ir kad nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti – ieškinyje duomenų ir įrodymų nėra. Išlaikymo neteikimas arba nepakankamas teikimas susiklostė dėl objektyvių aplinkybių, kurios mažai priklausė nuo jo valios. Laikinieji vaiko globėjai ir ieškovė privalėjo imtis visų įmanomų priemonių tam, kad vaikas grįžtų į šeimą. Ieškovė turėjo pareigą išaiškinti laikiniesiems globėjams tokį laikinosios globos tikslą, teikti jiems metodologinę ar bet kokią kitą pagalbą, siekiant vaiko ir tėvų ryšio išsaugojimo. Taip pat ieškovė galėjo ir privalėjo imtis priemonių tam, kad būtų ugdomi jo ar atsakovės tėvystės ir motinystės įgūdžiai, suteikiamos atitinkamos vaiko auginimo bei priežiūros žinios, atliekamas atitinkamas švietimas ir lavinimas. Jam yra reikalinga tam tikra pagalba, kad sugebėtų savarankiškai auginti savo vaiką. Turi nuosavą butą (duomenys neskelbtini), kuriame yra visi patogumai ir kurį baigia apstatyti baldais. Tikisi, kad teismas ex officio gindamas vaiko teises ir teisėtus interesus, išspręs laikinosios globos panaikinimo ir vaiko perdavimo tėvui klausimus.
Tretieji asmenys S. P. ir R. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka, patvirtino jame nurodytas faktines aplinkybes, kad mažametės L. S. mama M. P. pati atsisakė auginti dukrą, ją paliko tretiesiems asmenims, dukra nesirūpina, nelanko, nesidomi ir neišlaiko, atsakovės buvimo vieta tretiesiems asmenims nežinoma. Vaiko tėvas L. S. dukros neišlaiko ir ja nesirūpina. Tretieji asmenys sutinka būti laikinaisiais ir nuolatiniais mažametės L. S. globėjais bei prašo ieškinį tenkinti.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė Genovaitė Eidukienė patikslino ieškinio reikalavimus, prašydama laikinai apriboti atsakovams tėvų valdžią jų vaiko L. S. atžvilgiu. Ieškovės atstovė nurodė, kad Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 22 d. įsakymu M. P. ir jos dukrai L. S. buvo nustatyta laikinoji globa (rūpyba), globėjais (rūpintojais) skirti S. P. ir R. P., nes tuo metu atsakovė buvo nepilnametė. 2017 m. rugpjūčio 28 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas dukrai L. S. po 150 Eurų kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jos pilnametystės. (duomenys neskelbtini) atsakovei tapus pilnamete, Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 6 d. įsakymu mažametei dukrai L. S. buvo panaikinta laikinoji globa, nes ja pradėjo rūpintis pati mama. 2018 m. kovo 5 d. ieškovė gavo atsakovės prašymą nustatyti jos dukrai L. S. laikinąją globą, nes ji dukra negali pasirūpinti, neturi kur gyventi, pati planuoja apsistoti nakvynės namuose, o grįžti gyventi pas S. P. nenori. 2018 m. kovo 5 d. L. S. buvo paimta iš atsakovės ir perduota prižiūrėti dėdės S. P. ir R. P. šeimai. 2018 m. kovo 8 d. vaikui L. S. buvo nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju skirtas S. P.. Jis yra išklausęs globėjams ir įtėviams organizuojamus kursus, atitinkantis visus globėjams keliamus reikalavimus. Nustačius laikiną globą, kol atsakovė gyveno Joniškio r., tol jai buvo teikiamos socialinės paslaugos – informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo, socialinių įgūdžių ugdymo. Tarpininkauta ją palydint pas gydytoją Č.. Atsakovei buvo išaiškintas laikinosios globos tikslas, kad vaikas nėra atimamas, tikslas – grąžinti vaiką į šeimą. Ji buvo informuota, kad išvykdama ji turi nurodyti gyvenamąją vietą, socialinė darbuotoja nežinojo, kur jos ieškoti. Atsakovė išvykusi į užsienį, nesirodė, nebuvo žinoma jos gyvenamoji vieta, su globėjais nebendravo. Jai išvykus, paslaugos nebuvo teikiamos, pati nesusiekė su atvejo vadybininke, nenurodė, kur ji yra, ir tik pateikus teismui ieškinį, pavyko ją rasti. Jai grįžus į Lietuvą, atvejo vadybininkė vėl susisiekė, toliau buvo tęsiamos socialinės paslaugos. Tikėjosi, kad ieškovė dės pastangas, buvo pradėta atvejo vadyba, tačiau teismo proceso eigoje ji išvyko į Šiaulius, nedėjo jokių pastangų, sutartu laiko atvejo vadybininkė jos nerasdavo, jai skirta administracinė nuobauda. Dabar atsakovė išvykusi į Vokietiją, nėra duomenų, kad atsakovė keis savo elgesį. 2020 m. vasario mėnesį motina su dukra buvo susitikusios du kartus prieš karantiną, kai atsakovė buvo laikinai grįžusi iš užsienio. Po to jos niekas nematė. Atsakovas iki ieškinio pateikimo taip pat dukra nesirūpino. 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, kurioje nurodyta, kad jis turėjo įvykdyti reikalavimus, norėdamas su ja bendrauti, t. y. turėjo išklausyti tėvystės lavinimo kursus, turėjo pradėti bendrauti su dukra po 1 val. dalyvaujant psichologui, ir tik pastarajam davus teigiamą išvadą, galėjo pradėti dažniau matytis. Gavus prašymą iš atsakovės dėl laikinosios globos, atsakovui vaikas nebuvo perduotas, nes jam buvo teistumai, fiksuotas smurtas, todėl ir buvo teismo nustatyti įsipareigojimai, kurių jis iki tol nebuvo įvykdęs, neteikė vaikui išlaikymo. 2019 m. vasario 26 d. paaiškinime atsakovas nurodė, kad nevykdė teismo nutartyje nurodytų įsipareigojimų išklausyti tėvystės lavinimo kursus, nes važinėjo po užsienį, su dukra paskutinį kartą bendravo prie du metus, dukrai išlaikymo neteikė, nes nebendravo, dukros auginti negali, nes neturi gyvenamosios vietos, išvažiuoja dirbti į Norvegiją, žada įsigyti butą Naujojoje Akmenėje. Vėliau jo mama netgi nurodė, kad jis vaiku pasirūpinti negalėtų, todėl vaikas buvo atiduotas globoti šeimai, kuri ir anksčiau yra padėjusi. Socialinės paslaugos teikiamos šeimai, kur gyvena vaikas, todėl atsakovui socialinės paslaugos nebuvo teikiamos. Nors laikinosios globos tikslas yra sugrąžinti vaiką į šeimą, tačiau tėvai turi įrodyti ne tik teises, bet ir tai, kad vykdė pareigas. Pareiga yra bent jau teikti išlaikymą. Atsakovas tik vieną mėnesį teikė nepilną išlaikymą, pradėjo lankyti tėvystės įgūdžių lavinimo kursus, nurodo, kad nusipirko butą, jis registruotas sesers vardu. Apžiūrėjus butą, matyti, kad jis pakankamai neblogas, baigiami remontai. Atsakovui pradėjus lankytis pas psichologą, tėvystės lavinimo kursus, jam pasiūlyta parašyti prašymą dėl socialinių paslaugų teikimo. Pas globėjus vaikas yra puikiai prižiūrimas. 2018 m. S. P. buvo paskirtas L. S. globėju, nes buvo susijęs giminystės, emociniais ryšiais, prieš tai globojo abi – ir atsakovę, ir mergaitę. Vaikas auga gerų globėjų šeimoje, mergaitė prižiūrima, aprūpinta. Globėjai niekada nesisavino vaiko, mergaitė juos vadina dėde ir teta. Negalima atiduoti vaiko atsakovams, kurie iki šiol nevykdė savo tėviškų pareigų. Laikinas tėvų valdžios ribojimas yra kaip prevencinė priemonė, kad tėvai pradėtų vykdyti savo pareigas dukros atžvilgiu. Laikinoji globa gali trukti iki 18 mėnesių, po to privaloma kreiptis į teismą. Taikant laikiną tėvų valdžios ribojimą, terminas nagrinėjamu atveju neturėtų būti nustatomas. Šis apribojimas gali būti panaikintas išnykus aplinkybėms, esančioms apribojimo pagrindu. Tėvai turi parodyti realią pažangą visose probleminėse srityse, tai reikštų tėvų pastangas atkurti ryšį su dukra, domėtis jos poreikiais, ugdymu, sveikata, vystymusi, sukurti tinkamą gyvenimo aplinką ir teikti išlaikymą. Nustačius laikiną globą 2018 m. kovo 8 d., nei vienas iš tėvų nerodė iniciatyvos susigrąžinti dukrą, nors suprato netinkamai vykdantys savo kaip tėvų pareigas. M. P. nuolat keitė savo gyvenamąją vietą, teikti socialines paslaugas jai buvo neįmanoma. L. S. neteikė išlaikymo, nedėjo pastangų susigrąžinti dukrą, abu tėvai raštu yra nurodę, kad negali auginti savo dukros būtent tuo metu, kai dukra buvo mažametė. L. buvo nustatyta laikinoji globa, kad vaikas neliktų be įstatyminio atstovo ir jai būtų sukurta saugi aplinka. 2019 m. balandžio 2 d. skyriui pasikreipus į teismą, atsakovas pradėjo dėti pastangas susigrąžinti dukrą. Atsižvelgiant į tėvo daromus teigiamus pokyčius, prašo laikinai riboti tėvų valdžią atsakovams, nenurodant termino. Šiuo metu tarp atsakovo ir vaiko dar nėra susiformavusio stipraus emocinio ryšio. Atvykus M. P. į Lietuvą, jai buvo sudaryta galimybė kas savaitę pasimatyti su dukra, tačiau ji šios galimybės neišnaudojo. Mažai bendravo su atvejo vadybininke, o išvykusi į Šiaulius, neatsakinėjo į telefono skambučius, dukra nesidomi ir jos neišlaiko. Atsakovas išklausė pozityvios tėvystės kursus, jam sudaryta galimybė pamažu atkurti ryšį su dukra. Kaip nurodė psichologė, būtina palaipsniui susitikimus dažninti, atsisakant globėjo ir psichologo dalyvavimo. Tikslinga taikyti laikiną tėvų valdžios ribojimą, kad tėvai galėtų savo veiksmais įrodyti, ar norės ir sugebės auginti dukrą ateityje. Atsakovai neįrodė, kad gali užtikrinti mažamečiam vaikui tinkamą priežiūrą, nepateikė įrodymų, kad yra išnykusios aplinkybės, dėl kurių vaikui buvo nustatyta laikinoji globa. Abu tėvai suaugę, veiksnūs, neturi neįgalumo, todėl turi vykdyti tėvų pareigas.
Atsakovė M. P. atvyko į vieną teismo posėdį ir su patikslintu ieškinio reikalavimu dėl laikino motinos valdžios ribojimo sutiko, sutinka mokėti išlaikymą po 100 Eur. Nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. ji išvyko gyventi ir dirbti į Vokietiją, į atstovo elektroninius laiškus neatsakė, bylos nagrinėjime nebedalyvavo.
Atsakovės M. P. atstovas advokatas Zigmas Burba teismo posėdžio metu parodė, jog atsakovė tikėjosi, kad grįš iš Anglijos ir dukra jai bus grąžinta. Tačiau jai buvo paaiškinta, kad reikia atkurti ryšį, todėl jos iliuzijos sužlugo. Grįžusi 2020 m. vasario mėnesį, atsakovė tikėjosi vaiką susigrąžinti, buvo pradėta atvejo vadyba. Jai grįžus, ji buvo susitikusi su dukra, bet karantinas viską išbalansavo, bendravimas buvo ribojamas. Kaip matyti, atsakovė neturėdama 16 metų pagimdė dukrą, jai ir jos dukrai buvo skirta rūpyba, ir dabar atsakovė yra pakankamai jauno amžiaus, sudėtinga iš jos sulaukti pakankamos atsakomybės, nes asmenybė tik formuojasi. Iki vaikų teisių tarnybos įsikišimo į jos šeimos teisinius santykius, bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė tinkamai atliko motinos pareigas. Ji yra našlaitė, neturėjo atsakomybės, išsiugdžiusi šeimos santykių principų, galbūt ir globėjai neįdėjo pastangų, kad išugdytų šias jos savybes. Bylos duomenys rodo, kad M. P. pati inicijavo dukters laikiną globą, nes jos psichologinė būsena ir materialinė padėtis buvo kritinė – neturėjo nei būsto, nei darbo. Po teismo posėdžio ji dėl savo materialinės padėties sunkumo vėl buvo priversta ieškotis darbo. Aiškaus atsakymo, kokie jos ateities planai santykyje su dukra, nedavė. Atsakovė teisme sutiko dėl laikino motinos valdžios ribojimo. Ji sakė, kad sieks atkurti santykius su dukra, todėl manytina, kad tai ir darys. Jos padėtis sudėtinga – neturi ją remiančių asmenų, neturi gyvenamosios vietos, yra pakankamai vieniša. Ji supranta, kad turi teikti išlaikymą. Į Vokietiją išvyko, kad galėtų teikti išlaikymą dukrai ir išlaikyti save. Dėl jauno amžiaus neįvertino situacijos rimtumo, tačiau didelės iniciatyvos iš atsakovės dėl bylos nėra. Paimant iš atsakovės vaiką, jai nebuvo suteikta tinkama pagalba. Ryšys su vaiku yra nutrūkęs, abi yra psichologiškai sužalotos dėl netinkamo požiūrio į buvusią situaciją, tačiau atsakovės siekis susigrąžinti dukrą išlieka. Globėjų ir atsakovės santykiai nebuvo tinkamai susiklostę, globėjas tinkamai neatliko savo pareigų atsakovės atžvilgiu, nes elektroninis susirašinėjimas su atsakove geranoriškumu nedvelkia. 2020 m. vasario 11 d. buvo sudarytas pagalbos planas, kuriame ji nurodė, kad dės visas pastangas susigrąžinti dukrą. Tikėtina, kad dabartinė situacija gali keistis, sutinka, kad motinos valdžia galėtų būti ribota laikinai ir iš atsakovės priteistas išlaikymas.
Šalies argumentai
Atsakovas L. S. su patikslintu ieškiniu sutiko ir nurodė, kad jis šiuo metu dukros paimti negali, nes reikia, kad dukra prie jo priprastų, dabar kas dvi savaites vyksta susitikimai su dukra. Nežino, kiek laiko turėtų būti ribota jo kaip tėvo valdžia dukros atžvilgiu. Gimus dukrai, atsakovė su dukra gyveno pas jį, būdavo, kad pasipykdavo. Vieną dieną ji pasakė, kad važiuoja gyventi pas giminaičius. Po to ji kreipėsi į policiją, kad jis buvo ją sumušęs, jis sutiko, nes buvo nepilnametė. Su vaiku gyveno tris mėnesius, po to retkarčiais su dukra pasimatydavo, kai motina vesdavo vaiką į darželį, lankė dukrą, kai ji gulėjo Kauno ligoninėje. Nuo 2016 m. spalio mėnesio jam neleido bendrauti su dukra, todėl jis kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, jam nebuvo teikta jokios pagalbos, važiavo pagalbos į Šiaulius. 2017 m. pasirašė taikos sutartį dėl išlaikymo teikimo dukrai, sutiko, kad dukra gyventų su motina, o pats išvyko dirbti į Norvegiją. Iš aplinkinių sužinojo, kad atsakovė paliko vaiką. Motinai vaiką palikus, jo nematė apie 2 metus, mergaitė jo nebepažįsta. Tuo laiku neteikė vaikui jokios pagalbos. Susilaukę dukters buvo jauni, neturėjo būsto, atsakovė rūpinosi vaiku, sugebėjo jį prižiūrėti, mylėjo vaiką. Sudarant pirmuosius pagalbos planus, kalbėjo, kad padės vienas kitam, kad susigrąžintų vaiką. Grįžęs į Lietuvą, sužinojo, kad jam bus apribota tėvo valdžia. Mano, kad turi siekį auginti dukrą, stengiasi ją susigrąžinti, turi galimybes auginti vaiką – gyvena sesers vardu registruotame 3 kambarių bute, kurį pats nupirko, kai dirbo Norvegijoje, bijo, kad už skolas dėl išlaikymo gali jį antstoliai areštuoti, todėl nepersirašė savo vardu. Jo butas yra didelis, įrenginėja kambarį vaikui. Antstoliai nuo jo atlyginimo nuskaičiuoja dukrai išlaikymą, pradžioje pervesdavo pats globėjams. Su dukra matosi kas dvi savaites po 40 minučių. Susitikimai vykdavo pas psichologę, po to buvo susitikę parke. Su dukra pažaidžia, ji dar jo tėčiu nevadina, iš pradžių bijo, paskui pripranta, visada būna psichologė. Susitinka dalyvaujant globėjams. Jam teikiama socialinė pagalba, baigė pozityvios tėvystės kursus. Reikia laiko, kad vaikas prie jo priprastų. Vykdė jam nustatytų planų priemones, jį lanko atvejo vadybininkė. Jis gyvena su drauge, kuri vaikų neturi, jie kartu dirba, su drauge gyvena penkis mėnesius, draugė vaiko nėra mačiusi. Jis nežino, kokios išlaidos vaiko poreikiams patenkinti, darželyje nesidomėjo, kaip dukrai sekasi. Sutinka, kad 2018 m. dalyvavo globos posėdyje, žinojo, kad bus nustatoma globa. Teismo nutartimi jam buvo nustatyti įpareigojimai, tačiau tuo metu jis jokių veiksmų neatliko, kad galėtų bendrauti su dukra. Sutinka, kad pastangas susigrąžinti vaiką pradėjo dėti gavęs ieškinį. Išlaikymą pradėjo teikti tik prasidėjus teismui, nes nenori prarasti dukters visam laikui. Mano, kad galėtų rūpintis dukra, yra prižiūrėjęs du sesers vaikus. Pats moka gaminti maistą, nors nežino, ką mergaitė mėgsta. Dabar negali pirkti jai daiktų – tik per gimtadienį, Kalėdas, kartu pažaisti nusineša žaislų. Psichologė sakė, kad reikia metų atkurti ryšį su dukra. Pripažįsta, kad per du metus jis jokios iniciatyvos bendrauti su dukra nerodė, globėjams dėl rūpinimosi dukra jokių pretenzijų neturi. Mano, kad sugebės užtikrinti lygiavertę priežiūrą ir meilę, kokią gauna iš globėjų. Su dukters globėjais nebendrauja, bendravimas su jais vyksta per psichologę. Jo mama taip pat susitinka su dukra. Mama su ja bendravo beveik visada, bet buvo labai sunku susitikti su vaiku, jiems pasiimti vaiko neleisdavo atsakovė. Jo mama susiskambina su globėjais ir susitaria dėl susitikimo. Nuo 2017 m. atlikęs bausmę, išvyko dirbti į Vokietiją, po to į Norvegiją, po to vėl į Vokietiją ir Norvegiją, tik trumpam grįždavo į Lietuvą, Lietuvoje pradėjo dirbti 2019 m. rugsėjo 23 d. Pradėjus mokėti tik minimalų atlyginimą, jis šiuo metu yra išėjęs iš darbo (duomenys neskelbtini), kur pradžioje uždirbdavo 700 iki 900 Eur. Dabar dirba (duomenys neskelbtini) pagal paslaugų kvitus, tikisi uždirbti 600-700 Eur, dar yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Antstolės neinformavo apie pasikeitusius darbus. Pakeitęs darbą, geranoriškai išlaikymo nemokėjo. Nenori vaiko traumuoti, bet nori, kad vaikas kuo greičiau su juo gyventų.
Atsakovo L. S. atstovas advokatas Valdas Falkauskas teismo posėdžio metu parodė, jog atsakovas supranta, kad po ilgo nebendravimo su dukterimi tarp jų yra dingęs emocinis ryšys, ir reikalingas laikas šiam ryšiui sukurti. Supranta, kad staigus vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas, sukeltų vaikui neigiamas psichologines pasekmes. Prieš kelis metus tėvams, kurie buvo pakankamai jauni ir socialiai nebrandūs, trūko institucinės pagalbos. Tam, kad vaikas grįžtų į šeimą, reikia visų suinteresuotų šalių bendradarbiavimo. Visų suinteresuotų šalių veikimas šiuo atveju turėtų būti aktyvesnis. Prašo laikinai apriboti tėvo valdžią L. S., nustatant vienerių metų terminą, kad tarp šalių būtų aktyvus bendravimas. Tėvo ir vaiko ryšį galima atkurti ne pinigais, bet bendravimu, todėl dėmesio nukreipimas į materialinius dalykus kelia destrukciją tarp atsakovo ir vaiko globėjų.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo R. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos vyras yra atsakovės M. P. dėdė. 2015 m. rugsėjo mėnesį mirus atsakovės globėjai – jos anytai, atsakovė kartu su mėnesio dukra liko be globos, nes atsakovės mama gyveno Airijoje. Buvo sutarta, kad M. su L. S. gyvens pas L. mamą ir rūpinsis vaiku. Nepraėjus pilnam mėnesiui po anytos mirties, tarnyba pranešė, jog L. S. mama atsisako prisiimti globą. Buvo pasiūlyta jiems globoti M. ir L.. Nusprendus jas globoti, jie buvo paskirti laikinais globėjais, tačiau bendru giminių sutarimu, nuo 2015 m. spalio 22 d. M. P. su dukra gyveno pas močiutės brolį A. P., (duomenys neskelbtini), nes pas juos nebuvo sąlygų gyventi. Pas A. P. atsakovė su dukra gyveno iki 2018 m. vasario mėnesio. Trečią L. S. augimo mėnesį M. buvo paguldyta į ligoninę, tuomet pilnai jie prižiūrėjo L.. Vaiko kraujo tyrimai buvo prasti, buvo ieškoma ligos. 2016 m. kovo 4 d. jie pasiekė Kauno klinikas, kur L. buvo nustatyta tuberkuliozė. Paaiškėjo, kad gimdymo metu Šiaulių ligoninė neturėjo skiepų nuo tuberkuliozės, buvo liepta tėvams atvežti vaiką, kai skiepai atsiras. Jie laiką susiderino, bet vaiko nepaskiepijo, dėl ko vaikas nuo 2016 m. kovo 4 d. iki spalio 30 d. kartu su M. P. gulėjo Kauno klinikose. Jų žiniomis, tėvas vaiką ligoninėje lankė 3 kartus per 8 mėnesius. 2016 m. spalio mėnesį grįžusi M. tęsė mokslus suaugusių mokykloje. 2018 m. vasario mėnesį buvo paguldyta su L. į Šiaulių ligoninę dėl plaučių uždegimo, buvo paskelbtas karantinas, nebuvo galima įeiti, susisiekus su atsakove, pastaroji vis pranešdavo, kad vis dar guli ligoninėje, vėliau pranešė, kad 2018 m. kovo 5 d. bus išleidžiamos. Nuvykus į ligoninę, paaiškėjo, kad jos išleistos prieš dvi savaites. Tuo metu M. P. jau buvo pilnametė, bet jiems vis tiek rūpėjo, kur jos yra, kadangi negrįžo į savo gyvenamąją vietą. Kai vaikas buvo atvestas į darželį, tik tuo metu mama buvo surasta, nes nesisakė, kur esanti. Taip nuo 2018 m. kovo 5 d. L. S. atsidūrė jų šeimos globoje. Vaiko teisių apsaugos tarnyba paaiškino, kad atsakovė su dukra tuo metu gyveno kažkokiame kaime, kiek žinoma, pas kažkokio draugo močiutę. M. P. negrįžo gyventi pas A. P., nes norėjo savarankiškumo. Ji nekėlė ragelio, į žinutes neatsakė. Jai tapus pilnamete, jie vaiko teisių apsaugos tarnybos buvo skirti tokie kaip jos prižiūrėtojai, jiems buvo sakoma, kad jeigu pasikeistų M. gyvenamoji vieta, būtinai informuotų vaiko teises. Kai jos nerado ligoninėje, pasakė tarnybai, kad nežino gyvenamosios vietos. Nežino, kieno iniciatyva atsirado atsakovės prašymas, kad jos vaikui būtų nustatyta globa. Kai atsakovė atvedė pirmą dieną vaiką į darželį, vaiko teisių apsaugos tarnyba ją pasitiko, tuo metu atsirado jos prašymas globoti vaiką ir vakare ji parsivedė vaiką iš darželio. 2018 m. kovo 5 d. vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistė R. pasakė, kad jie turi paimti vaiką iš darželio. Po to su M. susitiko tik dabar teisme. Jie domėjosi, kur ji gyvena, vaiko teisių tarnyba juos informavo, bet jie su ja nebendravo, jos neieškojo. 2018 m. kovo 5 d. paimant vaiką iš darželio, jis nebuvo neprižiūrėtas. Tarnyba M. siūlė apsigyventi krizių centre, ji ten nenuvyko ir toliau jos buvimo vieta buvo nežinoma. Tarp jų ir L. S. susiformavęs stiprus emocinis ryšys. Vaiku rūpinasi sutuoktinis jai padedant. Abu elgiasi su ja kaip su vaiku, kuriam reikia priežiūros. Ji žino, kad jie yra dėdė ir teta, žino, kaip atrodo jos mama, nes buvo nuėjusi susitikti. Ji matydavo mamos nuotraukas savo ir jos telefone. 2020 m. sausio mėnesį atsiradus mamai, kreipėsi į specialistus, kad vaiką paruoštų susitikimui su mama. Vaikas niekada neprašė parodyti tėvų nuotraukų. Atsakovo motina V. S. nuolatos bendrauja su L. S. parke ar jaunimo centre, jos žaidžia. Vaiko tėvas anksčiau su dukra susitikdavo gatvėje. M. ir L. iš jo mamos namų buvo paimtos dėl smurto, todėl jie baimindamiesi neleido jam atvykti į gyvenamąją vietą, niekada su juo nebendravo, jis į juos nesikreipė dėl bendravimo su dukra. Jam nerodant iniciatyvos, jie nebandė surasti tėvo. 2017 m. taikos sutarties jie nevykdė, nes iš vaiko teisių apsaugos tarnybos žinojo, kad atsakovas nebuvo baigęs kursų, išlaikymo neteikė, todėl suprato, kad taikos sutarties jie vykdyti neturėjo. Registruotu paštu 2017 m. spalio mėnesį nusiuntė jam laišką, kur turi būti pervestas jo išlaikymas vaikui. Tik dabar kreipėsi į antstolius, kad iš jo išieškotų skolą. Sutinka su dažnesniu tėvo bendravimu. L. žino, kad tai jos tėvas, apie jį nieko nepasakoja. Ji žino, kad turi tėvą, nes močiutė yra tėvo mama. Močiutė L. nepasiima, bendrauja dalyvaujant globėjui. Jie nenori be specialistų jos atiduoti močiutei, nes vaikas nepratęs būti paliktas. Kai močiutė atvykdavo pas A. P. į namus, L. nepasiimdavo, nes vaikas buvo mažas. Močiutė ją lankė nuolatos nuo pat gimimo, į ligonines važinėjo, neaiškino, kur jos sūnus. Nenori, kad atsakovas atvyktų į jų namus bendrauti su vaiku.
Trečiasis asmuo S. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra L. S. globėjas. Nurodė, kad jie buvo griežti atsakovei M. P., versdavo ją lankyti mokyklą, ji bėgdavo iš pamokų, jiems meluodavo, su ja būdavo nuolatinis konfliktas, kad reikia lankyti mokyklą bei yra kitos pareigos, ji nenorėjo jų priežiūros. Jis nežino, kodėl atsakovė nenorėjo grįžti gyventi pas A. P., kur turėjo savo kambarį, pati gaminosi valgyti. Jie norėjo išugdyti jos savarankiškumą, mokė skaičiuoti pinigus. Atsakovei tapus pilnamete, jie jai padėjo, susirgus nuvežė į ligoninę, todėl, kai jos ten neberado, pranešė vaikų teisių apsaugos tarnybai. Išėjusi iš ligoninės, ji parašė žinutę, kad joms abiems su L. viskas gerai, ir po to į skambučius, žinutes neatsiliepdavo, buvo apsistojusi pas draugo močiutę. 2018 m. kovo 5 d. vaiką pasiėmė jo žmona iš darželio, kai paskambino iš tarnybos ir pasakė, kad M. nebenori auginti vaiko, dar yra neišsilaksčiusi. Po to atsakovė gyveno ir Akmenėje, ir Pakruojyje, bet su ja susisiekti buvo neįmanoma, ieškojo ir per V. S.. 2018 m. kovo pabaigoje buvo nusprendę, kad atsakovė galės gyventi su vaiku močiutės bute, nes valstybė skirs pajamas kaip našlaitei, bet ji nenorėjo. Jai visada buvo sakoma, kad sulaukusi pilnametystės galės gyventi tame bute. Jai patiko lengvabūdiškas gyvenimas, draugų įtaka. Pradžioje buvo ir su atsakovu pabėgusi iš namų. Atsakovė vaiku rūpinosi, mylėjo, tai gal jai atsibodo. Prieš atiduodama vaiką jiems yra sakiusi, kad jai reikia laisvės, ji nėra išsilaksčiusi. Paėmus mergaitę, atsakovė buvo pati nusprendus eiti į nakvynės namus, bet ten nepasirodė. Vaikas prieš tai pas juos yra buvęs 1 mėnesį, kai M. gulėjo psichiatrinėje ligoninėje. Su mergaite jie bendravo seniai, bet ryšys sustiprėjo, kai atsakovė ją paliko. Jis nesako, kad ji vaiku nesirūpino, vaiką ji mylėjo, vaikas buvo prižiūrėtas, paruoštas į darželį. Kai L. atsirado pas juos, neklausė, kur yra jos mama, ji juos jau pažinojo. Jam nežinomos aplinkybės, kodėl atsakovė parašė prašymą vaiko laikinai globai. Specialistė R. pasakė, kad atsakovė liepusi jiems pasiimti vaiką. Anksčiau jis neleido atsakovei su dukra bendrauti su L. S., nes bijojo, kad kas blogo nenutiktų, žinant, kad atsakovas yra smurtavęs prieš M., ji buvo sumušta nėščia ir vaikui gimus, dėl to yra teismo nuosprendis. Atsakovas buvo baustas, todėl negalėjo leisti su juo bendrauti. Močiutė V. S. rodė norą ir susitiko su vaiku. Atsakovas iki ieškinio dėl bendravimo tvarkos nustatymo su juo susisiekti nebandė, po to taip pat nerodė noro susitikti su mergaite. Atsakovo mama visada bendravo su L., niekada nėra sakiusi, kad atsakovas norėtų ateiti pasimatyti su dukra, paminėdavo, kad jis užsienyje. Močiutė nėra ir dovanų atnešusi nuo tėčio. Dabartinis L. S. elgesys grėsmės vaikui nekelia. Nepripažįsta savo kaltės, kad neleido bendrauti S. su vaiku. Jis neturėjo vaiko tėvų kontaktų, todėl nepalaikė su jais ryšio. Jie su atsakove buvo apsipykę, kad paliko vaiką, nelankė mokyklos, daug kartų buvo pabėgusi iš namų, sužinojo daug jos melo. M. blogai jaučiasi, kad paliko L., nes jai sąlygos buvo pakankamai geros. Grįžus iš užsienio, atsakovė iš keturių paskirtų susitikimų su dukra atvyko į du pirmuosius susitikimus. Vaikas nesupranta, kas yra mama. Po pirmo posėdžio pervedė išlaikymui 100 Eur. Liepos mėnesį per „mesenger“ programą parašė, kad nupirko vaikui žaislą, bet jie jo iki šiol negavo. Prieš savaitę prašė atsiųsti vaiko nuotrauką. Iš atsakovo paskutinį kartą išlaikymą gavo liepos mėnesį, rugpjūčio mėnesį negavo, rugsėjo mėnesį gavo 9 Eur, o šiaip išlaikymo sumos svyruoja. Sutinka bendradarbiauti su tėvu, kad vaikas geriau jį pažintų.
Trečiųjų asmenų atstovė advokatė Daiva Balčiūnienė teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su ieškovo ieškinio reikalavimais, pateikti visi įrodymai, kad tėvo valdžia būtų apribota laikinai, o motinos valdžia būtų apribota neterminuotai. Teismo procesas įrodo, kad atsakovė nesirūpina savo vaiku ir neatlieka motinos pareigų. Mamą pavyko surasti tik paskelbus jos paiešką. Jai parvykus, buvo pasiūlyta institucijų pagalba, tačiau šių paslaugų mama nepriėmė, nesidomi teismo procesu, į atstovo elektroninius laiškus neatsako, kur ji dabar yra ir kokį gyvenimo būdą veda – nežinoma, išlaikymo neteikia, pas psichologus nesilankė, savo gyvenamosios vietos nenurodo. Vaikas jai nėra svarbus ir vaiko interesai jos gyvenime nėra prioritetiniai. Ji visiškai nesirūpina savo vaiku ir neatlieka motinos pareigų. Atsakovui L. S. yra pagrindas riboti tėvo valdžią laikinai, nes jis bando dėti pastangas, kad ryšys būtų atkurtas. Kiek tai yra sąžininga, tai teismo vertinimas. Išlaikymas iš atsakovo L. priteistas 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi, bet jis neteikė išlaikymo. 2017 m. atsakovas dirbo Vokietijoje, 2018 m. – Norvegijoje, o po ieškinio pareiškimo 2019 m. rugsėjo 23 d. pradėjo dirbti Lietuvoje. Gaudamas dideles pajamas, vaiko neišlaikė ir vaikas jam nerūpėjo. Lietuvoje pradėjęs dirbti, jis neišdirbo nei metų, išėjo dirbti kitur, kur moka daugiau. Bet iš pateiktų duomenų matyti, kad darbo užmokestis buvo didesnis anksčiau, nei dabar dirbant pagal paslaugų kvitus pas ūkininką. Neaišku, kieno iš tiesų yra butas, kuriame gyvena atsakovas – jo ar sesers. Jei atsakovas, dirbdamas Norvegijoje, sugebėjo įgyti butą, kodėl jis neskyrė nė kiek lėšų vaiko išlaikymui. Jei butas vis dėlto yra sesers nuosavybė, neaišku, ar ji sutinka, kad jos bute lankytųsi vaikas. Neaišku, ar atsakovo ketinimai yra sąžiningi ir nuoširdūs, nes elgesys rodo priešingas aplinkybes. Mergaitei tėčio vaizdinys yra tik dabar susikūręs, kad jie gyventų kartu, turi būti sukurtas saugus tėvo ir vaiko ryšys, kurio nebuvo. Kiek užtruks ryšio sukūrimas, priklauso nuo tėvo. Darboviečių keitimas, neatvykimas į susitikimus su psichologe, motyvuojant, kad negali dėl darbo, kelia abejonių, ar jis turės galimybes lankyti vaiką, bandyti su juo sukurti ryšį. Neužtenka būti išklausius pozityvios tėvystės kursus, reikia turėti savaimę suprantamų įgūdžių, pvz. sudrausminti vaiką. Globėjai padarė viską, kad M. P., L. S. turėtų viską, ką galimą gauti. Močiutei mirus, nepaliko M. vienos, jai buvo užtikrintos visos gyvenimo sąlygos, buvo vežiojama į gydymo įstaigas, gyveno pas gimines, buvo siūlomas butas vienai gyventi. Grįžusi iš užsienio, buvo sutikta, bendrauta su ja, organizuojami susitikimai su dukra pas psichologus, kad jie padėtų bendrauti, bet moteris yra dingusi. L. S. taip pat turėjo rodyti iniciatyvą, nueiti pas globėjus, padėkoti, kad augino dukrą, paprašyti padėti sukurti ryšį su dukra. Dėl paminėtų aplinkybių prašo sprendimą priimti atsižvelgiat į vaiko interesus augti sveikoje, saugioje, jam įprastoje aplinkoje, kad vaikas būtų kuo mažiau traumuojamas. Prašo ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Liudytoja K. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2019 m. vasario mėnesį tarnyba kreipėsi prašydama organizuoti laikinosios globos peržiūrą. Tuo metu ji buvo paskirta M. P. atvejo vadybininke. 2019 m. kovo mėnesį organizavo globos peržiūrą, posėdyje dalyvavo globėjai. Į globos peržiūrą buvo kviestas atsakovas L. S., jis dalyvauti atsisakė, nurodydamas, kad išvyksta į užsienį, o M. P. gyvenamoji vieta nebuvo žinoma, ji posėdyje nedalyvavo. Buvo nurodytas M. adresas (duomenys neskelbtini) nuvykusi jos nerado, teiravosi globėjų, atsakovo, kur galėtų ją rasti, atsakovo motina padėjo surasti M. P. paskyrą ir per „mesengerį“ jai parašė, kad turi svarbios informacijos apie dukterį, prašė susisiekti, bet atsakovė nesusisiekė. Pirmą kartą ją pamatė 2020 m. vasario 5 d. Atsakovas 2020 m. pats kreipėsi, kad norėtų susigrąžinti dukrą, pateikė prašymą, kad sutinka gauti socialines paslaugas. Šiuo metu atsakovas gana savarankiškas ir motyvuotas, priima pagalbą, dėl jos teiraujasi. Didžiausia pagalba jam buvo reikalinga organizuojant susitikimus su dukra, šiuo metu vyksta jų susitikimai. Ji lankėsi pas L. S. bute, ten švaru, tvarkinga, butas apstatytas būtiniausiais baldais, sudarytos sąlygos vaikui gyventi, yra vaikui skirtas kambarys, bet dar be baldų. Atsakovas turi pastovias pajamas, kur gyventi, šiuo metu pakankamai motyvuotas auginti dukrą, bet reikia laiko pamatyti, kaip jam sekasi. Atsakovė 2020 m. vasario 11 d. atvyko į atvejo vadybos posėdį, apsitarė dėl įpareigojimų, geranoriškai bendravo, buvo užsiminusi, kad turi planų išvykti į Šiaulius. Vasario pabaigoje atsakovė „sms“ žinute informavo socialinę darbuotoją, kad išvyko į Šiaulius, nenurodė tikslaus adreso. Tada apie kovo vidurį patikslino adresą ir jie perdavė informaciją apie šeimą Šiauliams. Su M. P. pradžia buvo daug žadanti, bet paskui prasidėjo jos ieškojimas, neatsiliepimas ir neatvykimas numatytu laiku. Atsakovė Joniškyje buvo trumpai, per mažai laiko įvertinti jos motinystės įgūdžius. Globėjai lanksčiai žiūrėjo į organizuojamus susitikimus su atsakovu, psichologo pasikeitimą, kliūčių bendravime nekelia. Kiek bendravo su globėjais, jie teigdavo, kad atsakovas nesidomi vaiku, neparašo, savo iniciatyva jam taip pat nerašė. Abi pusės turėtų rodyti iniciatyvą. L. yra pakankamai savarankiškas, sugeba ir parašyti, ir paklausti, už savo vaikus dera prisiimti atsakomybę.
Liudytoja D. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė M. P., būdama nepilnametė, buvo globojama, jos globėja buvo močiutė. Atsakovė kartais dingdavo iš namų, susitikinėjo su pilnamečiu L. S., tapo nėščia, gimė vaikas, močiutė mirė, jai pačiai reikėjo įstatyminio atstovo. Pradžioje prašė, kad atsakovo mama sutiktų tapti atsakovės rūpintoja, ji sutiko, reikėjo dokumentus susitvarkyti skubiai, per tris dienas, bet ji nebeatvyko, paskambinus, paaiškino, kad šeimos iš atsakovų nebus, ji nebesutinka būti globėja ir pradėjo verkti. Tada surado M. artimuosius – dėdę S. P., kuris buvo paskirtas atsakovės rūpintoju, nustatyta globa L. S.. (duomenys neskelbtini) atsakovė tapo pilnamete. Ji liko gyventi su vaiku pas savo dėdę, socialinės paslaugos nebuvo teikiamos, nes gyvenant pas giminaičius, jie padėjo prižiūrėti vaikutį. 2018 m. kovo pradžioje paskambino R. P. į vaiko teisių apsaugos skyrių ir pasakė, kad dingo M. su dukryte, buvo ligoninėje, nebepavyksta susisiekti, vaikui 2,5 metų, šalta, žiemos metas. Bandė ieškoti per jos draugus, po to (duomenys neskelbtini) seniūnė informavo, kad viena močiutė sakė, jog pas ją apsistojusi nepilnametė su vaiku. Seniūnė nuvykusi ten ją rado, ji buvo su draugu pas jo močiutę, buvo paprašyta atvykti į tarnybą spręsti situacijos, kodėl negrįžta į gyvenamąją vietą ir neveda vaiko į darželį. Tuomet ji išvedė vaiką į darželį ir atvyko į tarnybą. Tarnyboje pateikė paaiškinimą, kad grįžti gyventi pas dėdę nenori, gyventi ji neturi kur, sutinka gyventi nakvynės namuose, kol susiras darbą, būstą ir galės pasirūpinti vaiku, nurodė norinti gyventi savarankiškai, įsidarbinti, baigti mokyklą. Į nakvynės namus tuo metu nebuvo priimamos mamos su vaikais, todėl pati M. pasakė, kad gal S. P. gali pasirūpinti jos dukra. Surado S. P., kuris sutiko laikinai pasirūpinti vaiku, kol ji tvarkysis. Sprendė dėl laikinosios globos vaikui nustatymo. Į nakvynės namus atsakovė nenuvyko. Atvykęs S. pasakė, kad leidžia ją į močiutės butą, kuris yra tuščias. Kadangi močiutės namuose nebuvo įrengtas dušas, ji sakė, kad bus nakvynės namuose, o kai sutvarkys butą, ji neatsakė, ar ji eis gyventi į tą butą. M. pasakė, kad (duomenys neskelbtini) kaime ji apsistojusi laikinai su jai pažįstamu asmeniu, todėl jai buvo pasiūlyti nakvynės namai. Tuo metu būtinybė paimti vaiką buvo dėl to, kad motina neturėjo gyvenamosios vietos ir saugių gyvenamųjų sąlygų vaikui. Ji nebuvo susitvarkiusi sau globos išmokos, jokių pajamų, nei vaiko išmokos, nei išlaikymo, ją maitino vaikinas su savo močiute. Nežino, kodėl atsakovė atsisakė grįžti pas A. P., tiesiog norėjo būti savarankiška. Po to atsakovė pradėjo nebeatsiliepti į skambučius, buvo sudėtinga su ja dirbti paskirtam socialiniam darbuotojui. Atsakovei išsikrausčius iš (duomenys neskelbtini), socialinė darbuotoja ją rado vėl pas kažkokį vaikiną (duomenys neskelbtini), po to ją atrado Pakruojo r., kol nusiuntė dokumentus, ji ir iš ten pradingo. Atsakovė socialinių darbuotojų vengdavo, neatsiliepdavo. Ji buvo įtraukta į jaunimo mokyklos sąrašus, bet ir ten nelankė, į skambučius neatsiliepdavo, 9 klasėje buvo trejus metus. Teismo nutartimi vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su mama, todėl institucijų pastangos buvo kreipiamos į mamą. Motina sakė, kad su vaiko tėvu nebendrauja. Patikrinus buvo nustatyta, kad jis niekur nedirbo, išlaikymo neteikė. Tėvas buvo kviestas pasirašyti globos plane, kuriame jis pasirašė, kad vykdys teismo nutartį, prisidės prie išlaikymo. M. socialinės paslaugos buvo pradėtos teikti nuo tada, kai pasakė, kad neturi kur gyventi. Bet ji vis keitė gyvenamąją vietą, buvo sunkiai pasiekiama. Ji L. S. matė darželyje, negali pasakyti, ar mergaitė buvo neprižiūrėta. Tarnyba po vaiko paėmimo motinai jokios pagalbos neteikė, nes tai ne jos kompetencija: skyrius motiną įrašė į socialinės rizikos šeimų apskaitą, sprendimas buvo išsiųstas Socialinės paramos skyriui, kuris priėmė sprendimą teikti socialines paslaugas, buvo paskirtas socialinis darbuotojas seniūnijoje, kuris, kiek buvo įmanoma, dirbo su M.. Jos gyvenimo sąlygų tarnyba (duomenys neskelbtini) kaime netikrino, nes draugo močiutė pasakė, kad jos čia nelaikys, ji svetimas žmogus. 2018 m. kovo 5 d. atsakovė prašymą rašė pati, sutiko, kad tvarkysis ir pati augins mergaitę. Grįžusi iš užsienio, mama nepasinaudojo, kas buvo surašyta pagalbos plane, nes išvyko į Šiaulius. Ten atvejo vadybininkė teigė, kad su atsakove nepavyksta susisiekti ir ji nepriima paslaugų. Niekas nesitikėjo iš atsakovės, kad ji nepriims paslaugų ir nesieks susigrąžinti vaiko, nes būdama nepilnametė ilgai išbuvo su vaikų tuberkuliozinėje ligoninėje, labai mergaite rūpinosi, prižiūrėjo, gamindavo maistą. Globėjai atsakovų vaiku rūpinasi, prižiūri, aplankymo metu L. sėdasi globėjui ant kelių, vedasi jį kartu, žino, kad čia yra dėdė ir teta, žino, kad dar yra tėtis, mama. Niekas neturi jokių nusiskundimų, kad jie netinkamai vykdytų globėjų pareigas. Tėvas atsirado, kai atsirado ieškinys teisme. Tėvas iki tol išlaikymo neteikė, daugiau vaiku domėjosi atsakovo mama.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoja I. L. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji yra psichologė Pedagoginėje ir psichologinėje tarnyboje. 2020 m. birželio mėnesio viduryje į juos kreipėsi vaiko teisių apsaugos tarnyba, kad būtų tarpininkaujama susitikinėjant L. S. ir L. S.. Nuo tada jie susiplanavo susitikimus, kurie vykdavo kas dvi savaites, o dabar kas savaitę. Pirmuosiuose susitikimuose dalyvavo ir globėjas, paskutinis susitikimas vyko be globėjo. Susitikimų tikslas buvo užmegzti mergaitei kontaktą su savo tėvu, su kuriuo prieš tai nebuvo bendravusi. Pirmieji susitikimai buvo sunkūs, nes mergaitės vaizdinyje tėčio iš viso nėra, jį užima globėjas. Nors tėtis L. S. ateidavo pasiruošęs, atsinešdavo priemonių, bet kontaktas mezgėsi sunkiai, pirmo susitikimo metu mergaitė iš viso nebendravo, vėliau jau globėjas toliau sėdėjo, paskutiniame susitikime, kuris vyko be globėjo parke, buvo pirmas kartas, kai mergaitė leidosi tėčio paimama ant rankų. Sunku pasakyti, kiek reikės laiko ryšiui sukurti. Susitikimai turi būti tankinami ir ilginami. Ilgainiui tėtis turi išmokti pasirūpinti dukra, tėčiui dar nesiseka jos sudrausminti. Tėtis dar stokoja elementaraus tėviško rūpesčio įgūdžių, pavyzdžiu, ar nešalta dukrai. Ateityje susitikimai vyks be psichologo, kai mergaitė jausis saugi su tėvu, bet kol kas mergaitė dar saugiai nesijaučia. Tėvas su močiute dalyvavo jos gimtadienyje be psichologo. Paskutinėje konsultacijoje paaiškėjo, kad jos vaizdinyje yra tėtis ir yra kitas tėtis, jie yra lygiavertėse pozicijose. Iki tol tėčio poziciją užėmė globėjas, kaip ji vadina „dėdė S.“. Mamos vietą pas ją užima teta R.. Ji teigia, kad gali pažiūrėti mamos nuotraukas telefone, bet kaip asmuo jos gyvenime mama nefigūruoja. Nors mergaitė matėsi su mama, bet apie tai konsultacijų metu neužsiminė ir nekalbėjo. Kai L. S. neatėjo į susitikimą, mergaitė klausė „kur tėvas“, bet didelio nusivylimo nedemonstravo. Persikėlimas pas tėvą vaikui būtų trauma bet kokiu atveju, nes gyvenamosios vietos pakeitimas – tai krizinė situacija, tuo pačiu ir globėjų netektis. Globėjai yra nubrėžę mergaitei elgesio ribas, žino taisykles. Bendraujant su tėvu, taisyklių nebelieka, todėl mergaitė gali imti manipuliuoti, kas jai yra geriau. Ateityje galima leisti paviešėti pas tėtį, bet kaip tai atsilieps jos elgesiui, sunku atsakyti. Globėjų šeimoje yra pakankami griežtos taisyklės ir ji jų laikosi. Dar du, trys susitikimai turėtų būti su psichologu trumpalaikiai ir jau galima pradėti galvoti apie ilgesnius paviešėjimus. L. S. ateina pasiruošęs, pakankamai motyvuotas, bet džiaugiasi, kai susitikimas eina į pabaigą, nes L. pavargsta, didelių norų, kad pailginti susitikimus, nėra išreikšta. Mamos vaizdinio pas L. nėra. Ryšį su mama įmanoma atkurti, bet kiek jis bus kokybiškas – sunku pasakyti. Vaikai labai jaučia neverbalinę kalbą, nutylėtus jausmus, todėl jei L. ir atvyktų pas globėjus į namus, svarbu būtų, koks jų ryšys, o ne pati susitikimo vieta. Teoriškai, intensyviai bendraujant, sukurti dukters ir tėvo ryšį reikėtų nuo pusės metų iki metų laiko, tačiau praktiškai viskas priklausys nuo visų pusių. Šiuo metu tarp L. ir mergaitės nėra sukurto vaiko ir tėčio ryšio. Ryšys tarp jų yra kaip žaidimų partnerio ir draugo, o ne kaip tėčio ir dukters. Baimė tėčio yra didesnė, nei darželio auklėtojos. Ryšio saugumo vertinimą atlieka psichologai. Per paskutinį susitikimą vaikas dar būtų mielai pažaidęs parke, bet iki tol susitikimai buvo žiūrint į laikrodį. Atsakovo kontakto su globėju nėra, bet konfliktinių situacijų nepasitaikė. Globėjai neprieštarauja, kad tėvas susitiktų su dukra. Močiutė mergaitės vaizdiniuose taip pat nefiguravo, išskyrus kai močiutė su tėčiu atvažiavo per gimtadienį ir atvežė dovanų. L. L. S. vadina „tėvu“. Jeigu kontaktas vystysis toliau, svarstys tėvo ir dukters bendravimą kitoje aplinkoje. Jei vaikas būtų atiduotas tėvui dabar, pasekmės būtų tokios pat, kaip netekus tėvų. Tėtis yra išklausęs pozityvios tėvystės kursus. Jis supranta, kad vaikas gali gyventi pas jį tik kai apsipras būti su juo. Vaikai iki trejų metų neturi ilgalaikės atminties. Kadangi buvo ilga pertrauka, kol jie nebendravo, todėl ryšys dingo, nes santykio su tėvais vaikas nepamena. Tam kad būtų išlaikomas emocinis ryšys, jis turi būti kuriamas ir palaikomas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovai yra L. S., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai; Gyventojų registro duomenimis, atsakovai daugiau vaikų neturi; iš Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015 m. spalio 27 d. rašto matyti, kad atsakovė M. P. nuo 2012 m. rugpjūčio 27 d. buvo globojama močiutės I. P., kuri (duomenys neskelbtini) mirė; M. P. išreiškė norą, kad jos rūpintoja būtų paskirta V. S., tačiau pastaroji 2015 m. spalio 21 d. atsisakė toliau rūpintis atsakove dėl sūnaus L. S. nesutarimų ir netinkamo elgesio prieš atsakovę; atsakovės M. P. 2015 m. spalio 21 d. paaiškinime nurodyta, kad jos atžvilgiu atsakovas L. S. ne vieną kartą smurtavo, netgi jai esant nėščiai, vadino įvairiais necenzūriniais žodžiais, vartojo alkoholį, vaiko L. S. prižiūrėti nenorėdavo; 2015 m. spalio 21 d. rašytiniu sutikimu M. P. sutiko, kad ja iki 18 metų rūpintųsi dėdė S. P., prižadėjo jų klausyti ir nebendrauti su L. S.; iš Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 22 d. įsakymo Nr. A-1030 matyti, kad atsakovei M. P. ir jos dukrai L. S. buvo nustatyta laikinoji globa (rūpyba), globėjais (rūpintojais) skirti S. P. ir R. P.; Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu L. S. pripažintas kaltu padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, nes 2015 m. balandžio mėnesį neblaivus tyčia kumščiu vieną kartą sudavė nėščiai sugyventinei M. P. į dešinės pusės šonkaulių sritį, o 2015 m. spalio mėnesio pirmojoje pusėje tyčia koja vieną kartą spyrė sugyventinei M. P. į pilvą, taip pastarajai sukeldamas fizinė skausmą; 2017 m. rugpjūčio 28 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-814-457/2017 patvirtinta taikos sutartis, kuria nustatyta, kad L. S. bendravimas su nepilnamete dukra L. S. galės prasidėti tik L. S. Joniškio rajono švietimo centro pedagoginėje psichologinėje tarnyboje išklausius tėvystės įgūdžių lavinimo programą (konsultacijas) ir gavus šios tarnybos išvadą, kad jis pasirengęs bendrauti su nepilnamete dukra L. S.; šalys sutarė, kad po to, kai L. S. įvykdys minėtas sąlygas, jis bendraus su nepilnamete dukra L. S. vieną kartą per mėnesį, iki vienos valandos, Joniškio rajono švietimo centro pedagoginėje psichologinėje tarnyboje stebint psichologui; pereinamasis periodas baigiasi psichologui davus išvadą, kad L. S. su dukra L. S. gali bendrauti nedalyvaujant psichologui; šia teismo nutartimi taip pat buvo nustatyta detali bendravimo su vaiku tvarka iki vaikui sueis treji metai ir vėliau, nustatyta, kad atsakovei M. P. sulaukus pilnametystės jos dukters nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su motina, o atsakovas L. S. įsipareigoja teikti nepilnametei dukrai L. S. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis po 150,00 Eur kas mėnesį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki dukros pilnametystės; Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. spalio 5 d. teikime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) M. P. tapo pilnamete, ji augina savo dukrą L. S., nori ir gali pasirūpinti savo vaiku, mergaitei sudarys tinkamas gyvenimo sąlygas, todėl L. S. tikslinga grąžinti mamai; Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. A-913 pripažintas netekusiu galios Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 22 d. įsakymas Nr. A-1030 „Dėl laikinosios rūpybos M. P. ir laikinosios globos L. S. nustatymo ir laikinojo rūpintojo (globėjo) paskyrimo“; Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje gautas 2018 m. kovo 5 d. M. P. prašymas dėl L. S. laikinos globos, iš kurio matyti, kad atsakovė prašė nustatyti jos dukrai L. S. laikiną globą, nes atsakovė neturi kur gyventi, planuoja apsistoti nakvynės namuose, baigti dešimt klasių, ieškoti darbo, būsto, priims socialinės darbuotojos pagalbą, pas A. P. gyventi negrįš; R. P. 2018 m. kovo 5 d. paaiškinime nurodė, kad jos šeima sutinka laikinai pasirūpinti L. S., kol vaiko motina spręs savo problemas; Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. kovo 7 d. teikime nurodyta, kad atsižvelgiant į susidariusią situaciją M. P. šeimoje, gautą telefoninę informaciją, vaiko motinos gyvenimo būdą, įvertinus vaiko buvimo sąlygas, socialinės ir sveikatos grėsmės vaikui pavojų, 2018 m. kovo 5 d. L. S. paimta iš motinos M. P., neturinčios gyvenamosios vietos, ir laikinai perduota prižiūrėti dėdės S. P. ir R. P. šeimai; Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. A-250 „Dėl laikinosios globos L. S. nustatymo“ likusiai be tėvų globos L. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju skirtas S. P., mergaitės globos ir gyvenamoji vieta nustatyta globėjo gyvenamojoje vietoje; Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. kovo 15 d. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) plane nurodyta, kad vaiko motina M. P. įsipareigojo paprašyti globėjų buto, pabaigti mokslus, auginti vaiką, susirasti darbą, vykdyti socialinės darbuotojos įpareigojimus, vaiko tėvas įsipareigojo vykdyti teismo nutartį ir prisidėti prie išlaikymo, nurodyta, kad socialinės priežiūros paslaugos bus teikiamos motinos šeimai; atsakovė M. P. 2018 m. kovo 21 d. savo paaiškinime nurodė, kad šiuo metu laikinai gyvena pas draugo mamą, adresu (duomenys neskelbtini); iš viešosios įstaigos Joniškio socialinių paslaugų ir užimtumo centro 2018 m. balandžio 11 d. rašto matyti, kad atsakovės M. P. šeimai nuo 2018 m. kovo 19 d. buvo teikiamos informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir socialinių įgūdžių ugdymo paslaugos, ji laikinai gyvena pas draugo mamą, kol dėdė leis gyventi močiutės bute, tarpininkauta palydint atsakovę pas psichiatrę dėl emocinės būklės, suicidinių minčių, pastaroji patarė lankyti anoniminius grupių susitikimus su psichologe, su atsakove sutarta, kad lankys mokyklą, paskambins dėdei dėl buto, lankys grupinius užsiėmimus pas psichologę, išreiškė norą susigrąžinti vaiką, žadėjo lankyti pozityvios tėvystės kursus; 2018 m. kovo 27 d. atsakovė informavo, kad buvo mokykloje, buvo susitikusi su dėde ir sutarė dėl buto, tačiau patikrinus informaciją, nustatyta, kad informacija nepasitvirtino – dėdė merginos sutikęs nebuvo, ji neatsako į jo skambučius, pasak mokyklos darbuotojos, M. P. mokyklos nelanko, neatsako į mokytojų skambučius; 2018 m. kovo 29 d. apsilankius atsakovės draugo mamos namuose, pastaroji nurodė, kad mergina su sūnumi susipyko ir išėjo, kur šiuo metu yra – nežino; nuo minėto apsilankymo socialinei darbuotojai su atsakove nepavyko susisiekti, nežinoma jos gyvenamoji vieta, neatsako į telefono skambučius, sms žinutes; 2018 m. balandžio 12 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte nurodyta, kad globėjas nebendrauja su L. S. mama M. P., nes nežino, kur ji gyvena, mama ir tėvas savo vaiku nesidomi; VšĮ Joniškio socialinių paslaugų ir užimtumo centras 2018 m. gegužės 10 d. raštu informavo Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, kad atsakovė M. P. gyvena Pakruojo r., todėl Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2018 m. gegužės 23 d. paprašė persiųsti jos šeimos bylą; Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. A-522 atsakovės M. P. šeima išbraukta iš Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos, nes šeima išvyko gyventi į kitą savivaldybę; 2018 m. birželio 7 d. Pakruojo savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius M. P. šeimos bylą grąžino, kadangi atsakovė išvyko atgal gyventi į Joniškio rajoną.
Iš 2018 m. gruodžio 6 d. S. P. paaiškinimo matyti, kad mergaitė nereguliariai susitikdavo su močiute V. S., močiutei paskambinus kartą per mėnesį ar du mėnesius, su močiute kilo konfliktas dėl mergaitės nuotraukų viešinimo socialiniuose tinkluose bei noro vežtis anūkę be globėjų visai dieną į Pakruojo dvarą; V. S. 2018 m. gruodžio 12 d. savo paaiškinime nurodė, kad jai apie vaiko paėmimą iš motinos niekas nepranešė ir nebuvo pasiūlyta globa, su L. S. susitinka kartą per mėnesį ar rečiau, su globėjais sunku susisiekti, sunku suderinti laiką, globėjai nurodė, kad jie bendraus tik per vaikų teises, nes ji nusiuntė motinai kelias nuotraukas, kurias pastaroji patalpino į „instagramą“, norį anūkę matyti du kartus per mėnesį; Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro 2018 m. gruodžio 27 d. rašte Nr. (1.8)S-763 nurodyta, kad centras organizavo pagalbą globėjui giminaičiui S. P. sprendžiant iškilusias problemas; iš 2018 m. gruodžio 21 d. susitarimo matyti, kad globėjas S. P. ir vaiko močiutė V. S. susitarė dėl močiutės bendravimo tvarkos su anūke L. S. iki 2019 m. gegužės 1 d.; Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. vasario 8 d. rašte Nr. 6SD-669 nurodyta, kad atsakovei M. P. buvo teikiamos socialinės paslaugos nuo 2018 m. kovo 9 d. iki jos išvykimo 2018 m. gegužės 30 d. gyventi į Pakruojo r., tačiau 2018 m. birželio 7 d. Pakruojo rajone nebegyveno, grįžo gyventi į Joniškio r.; L. S. 2019 m. vasario 26 d. paaiškinime nurodė, kad nevykdė teismo nutartimi nustatyto įpareigojimo išklausyti tėvystės lavinimo programos, nes važinėjo po užsienį, su dukra paskutinį kartą bendravo prieš dvejus metus, dukrai išlaikymo neteikia, nes nebendrauja, dukros auginti ir ja rūpintis negali, nes neturi gyvenamosios vietos, išvažiuoja dirbti į Norvegiją; 2019 m. vasario 27 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte Nr. 6GVA-202 nurodyta, kad nepilnametis vaikas L. S. globėjų šeimoje yra aprūpinta rūbais, avalyne, žaislais, buities sąlygos vaikui augti labai geros, sudarytos tinkamos sąlygos poilsiui ir ugdymui, tinkami ir laiku teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, teikiama visavertė mityba, vaikas jaučiasi saugus ir mylimas, sako, kad myli dėdę ir tetą, jai pas juos labai gerai, su mama nebendrauja, jos neaplanko, tėvas taip pat nebendrauja, neaplanko, neteikia išlaikymo, tėvai vaiku nesidomi, močiutė V. S. aplanko anūkę, globėjas su vaiko mama nebendrauja, nes nežino, kur ji gyvena; V. S. 2019 m. kovo 1 d. savo paaiškinime nurodė, kad priekaištų globėjams neturi, tik nori, kad būtų užtikrintas jos ir anūkės bendravimas, sutinka, kad sūnus L. S. šiuo metu nesugebės rūpintis dukra, pati močiutė bijo prisiimti globą, nes mergaitei gali būti per sunku keisti gyvenamąją vietą; iš 2019 m. kovo 7 d. Pagalbos plano matyti, kad buvo nutarta tęsti laikiną globą L. S., kreiptis į teismą dėl neterminuoto tėvų valdžios ribojimo atsakovams ir vaiko nuolatinės globos nustatymo, konsultuoti vaiko globėjus globos ir įvaikinimo klausimais, tarpininkauti sudarant susitarimą dėl vaiko susitikimų su močiute, nurodyta, kad organizuojant vaiko globos peržiūros posėdį nepavyko susisiekti su vaiko motina, nėra tiksliai žinoma jos buvimo vieta, nėra įmanoma jai skirti socialines paslaugas ir sudaryti pagalbos planą, tėvas dirba užsienyje, su dukra nebendrauja ir išlaikymo neteikia.
2019 m. gegužės 3 d. teismo nutartimi paskelbus atsakovės M. P. paiešką, buvo nustatyta, kad ji gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje; procesiniai dokumentai įteikti atsakovei jos darbo vietoje Jungtinėje Karalystėje; 2019 m. lapkričio 26 d. atsakovė elektroniniu paštu susisiekė su Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos specialiste, nurodydama, kad bijo susisiekti su globėjais, pati dirba legaliai Anglijoje, labai norėtų susigrąžinti dukterį; tarnyba patarė stengtis pačiai bendrauti su dukra ir globėjais; 2019 m. gruodžio 16 d. atsakovė parašė elektroninį laišką savo atstovui advokatui, nurodydama, kad nebendrauja nei su mergaite, nei su globėjais, nes neturi drąsos, nori ją pasiimti pas save, pradėjo dirbti, ketina studijuoti, turi gyvenamąją vietą ir darbą Anglijoje; iš teismui pateiktų atsakovės duomenų apie pajamas matyti, kad ji dirbo Jungtinėje Karalystėje, įmonėje (duomenys neskelbtini), jos valandinis darbo užmokestis 8,30 svarų, uždirbtos pajamos per metus neatskaičius mokesčių 6189,93 svarų; iš jos pateikto elektroninio susirašinėjimo su globėjais matyti, kad atsakovė 2019 m. gruodžio 19 d. per programą „Messenger“ parašė globėjui, atsiprašė dėl nebendravimo, prašė globėjo susitikti su dukra; iš 2020 m. vasario 11 d. Pagalbos plano matyti, kad vykusiame atvejo vadybos posėdyje atsakovei M. P. nustatyti įpareigojimai bendradarbiauti su socialine darbuotoja, pateikti prašymą savivaldybei dėl socialinio būsto, savarankiškai ieškotis būsto, pasiteirauti S. P. dėl būsto (duomenys neskelbtini), kreiptis į seniūniją dėl piniginės socialinės paramos, susirasti pastovų darbą, gera valia teikti dukrai išlaikymą, dalyvauti susitikimuose su vaiku, lankyti individualias psichologo konsultacijas, lankyti grupinius tėvystės gebėjimų ugdymo ir stiprinimo užsiėmimus; Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centras 2020 m. gegužės 28 d. rašte nurodė, kad nuo 2020 m. balandžio 23 d. M. P., gyvenančios (duomenys neskelbtini), šeimai paskirta atvejo vadybininkė ir socialinė darbuotoja, tačiau iki 2020 m. gegužės 28 d. socialiniams darbuotojams nei karto nepavyko rasti M. P. namuose, ji neatsiliepia į telefono skambučius, neatsako į žinutes, nereaguoja į kvietimą, siųstą registruotu laišku (kaimynai patikino, kad šiame būste ji gyvena su draugu), todėl M. P. šeimai nėra galimybės pradėti atvejo vadybos procesą, įvertinti šeimos pagalbos poreikį bei teikti socialines paslaugas; 2020 m. birželio 18 d. paaiškinime M. P. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pradėjo gyventi nuo 2020 m. vasario 28 d., gyvena su draugu K. K., pas socialinius darbuotojus nevyko, nes buvo sugedęs telefonas, registruoto laiško negavo, pažadėjo reaguoti į skambučius, bendrauti su socialine darbuotoja, kviečiama atvykti, nurodė, kad planuoja pakeisti gyvenamąjį būstą, apie pasikeitimus informuos; 2020 m. birželio 18 d. Pagalbos plane nurodyta, kad tą dieną vykusio atvejo vadybos posėdžio metu M. P. nurodė, kad Pozityvios tėvystės mokymų programoje nedalyvavo, psichologų konsultacijų nelankė, nes jai psichologo pagalba nereikalinga, dukros karantino metu nelankė, bet skambindavo, rašė globėjui; pagalbos plane jai buvo nustatyti įpareigojimai užsiregistruoti ir lankyti psichologo konsultacijas, palaikyti pastovų darbą, išklausyti „Pozityvios tėvystės“ mokymus, bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, mokėti išlaikymą, bendrauti su dukra ir ja domėtis, tačiau su pagalbos planu rašytinai supažindinta nebuvo, nes neatvyko į tarnybą, telefonu neatsiliepė; SODRA duomenimis, atsakovė M. P. nuo 2020 m. balandžio 9 d. iki 2020 m. balandžio 10 d. dirbo (duomenys neskelbtini), o nuo 2020 m. birželio 3 d. iki 2020 m. birželio 29 d. dirbo (duomenys neskelbtini); atsakovė M. P. neteista, 2020 m. liepos 14 d. bausta administracine tvarka dėl to, kad nakties metu garsiai leido muziką, garsiai kalbėjo, taip trikdydama kitų asmenų ramybę; 2020 m. liepos 23 d. elektroniniu paštu informavo savo atstovą advokatą Zigmą Burbą, kad 2020 m. rugpjūčio 1 d. išvažiuoja 6 mėnesiams dirbti į Vokietiją, nes neturi iš ko mokėti dukrai išlaikymo.
Atsakovas L. S. teistas keturis kartus, baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi; iš SODRA duomenų nustatyta, kad atsakovas nuo 2016 m. liepos 4 d. iki 2017 m. liepos 18 d., nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. birželio 20 d., nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. iki 2020 m. rugpjūčio 10 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. iki 2018 m. vasario 14 d. bei nuo 2018 m. spalio 11 d. iki 2019 m. vasario 8 d. – (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugpjūčio 25 d. dirbo (duomenys neskelbtini), šiuo metu dirba pas ūkininką K. Z. pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus; dirbdamas (duomenys neskelbtini) gamybos operatoriumi, gaudavo kintantį darbo užmokestį, kuris kartais siekė ir 1544,43 Eur neatskaičius mokesčių, darbdavio buvo charakterizuojamas teigiamai; iš SODRA duomenų išrašo matyti, kad atsakovui dirbant (duomenys neskelbtini), draudžiamosios pajamos per mėnesį sudarė apie 596,64 Eur; iš 2019 m. lapkričio 14 d. L. S. prašymo matyti, kad jis prašo grąžinti dukters globą, nes vaiko motina be jo žinios atidavė vaiką globoti kitiems asmenims; 2019 m. lapkričio 25 d. Joniškio rajono švietimo centro pažyma patvirtina, kad atsakovas L. S. 2019 m. lapkričio 8 d. kreipėsi į Joniškio rajono švietimo centro Pedagoginę psichologinę tarnybą dėl Bendravimo su vaikai tobulinimo kursų; iš 2019 m. gruodžio 12 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto matyti, kad ieškovės atstovė apsilankė pas atsakovą L. S., adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad atliekamas buto remontas, atsakovas nurodo, kad tai jo butas, kurį susiremontuos ir ateityje galės gyventi su dukra L. S.; Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovo seseriai I. S.; iš byloje pateikto atsakovo susirašinėjimo per „Messenger“ programą su atsakove M. P. matyti, kad atsakovas siūlo materialinę pagalbą atsakovei aprūpinant jo vaiką L. S., bet atsakovė atsisakė pagalbos; iš 2020 m. vasario 13 d. Pagalbos plano matyti, kad vykusiame atvejo vadybos posėdyje atsakovui L. S. nustatyti įpareigojimai bendradarbiauti su socialine darbuotoja, susitvarkyti būsto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės dokumentus, deklaruoti ten gyvenamąją vietą, baigti jį remontuoti, palaikyti pastovų darbą, teikti vaikui išlaikymą, pasidomėti pas antstolį dėl susidariusios išlaikymo skolos, lankyti individualius psichologo užsiėmimus tėvystės gebėjimų ugdymo ir stiprinimo klausimais, pateikti prašymą Joniškio rajono švietimo centro Pedagoginei psichologinei tarnybai dėl pagalbos organizuojant susitikimus su vaiku; byloje esanti 2020 m. vasario 24 d. buto (namo) panaudos sutartis patvirtina, kad I. S. davė L. S. neatlygintinai, neterminuotai naudotis butu, esančių (duomenys neskelbtini); iš 2020 m. vasario 25 d. pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad L. S. nuo 2020 m. vasario 25 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą minėtu adresu; iš psichologės A. S. 2020 m. kovo 2 d. pažymos matyti, kad atsakovui L. S. nuo 2019 m. spalio 14 d. iki 2020 m. kovo 2 d. buvo suteikta dešimt individualių psichologo konsultacijų, kurių metu jis įgijo tėvystės ugdymo žinių ir yra pasirengęs bendrauti su dukra, rekomenduojama, kad susitikimai vyktų du kartus per mėnesį; byloje esantis 2020 m. balandžio 7 d. antstolės Vaivos Šimkienės patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, vykdymo išlaidų paskaičiavimas ir raginimas įvykdyti sprendimą patvirtina, kad ieškotojas S. P. pateikė antstolei vykdyti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-814-457/2017 dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui L. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), išieškojimo iš skolininko L. S.; iš 2020 m. gegužės 25 d. pagalbos plano matyti, kad atvejo vadybos posėdžio metu atsakovui L. S. nustatyti įpareigojimai toliau bendradarbiauti su socialine darbuotoja, palaikyti pastovų darbą, teikti vaikui išlaikymą, dalyvauti numatytuose susitikimuose su dukra; Joniškio rajono švietimo centras 2020 m. liepos 7 d. pažymoje nurodė, kad atsakovas, dalyvaujant globėjui S. P. ir tarpininkaujant psichologui, du kartus buvo susitikęs su dukra (karantino metu susitikimai nevyko), atėjo pasiruošęs, rodė iniciatyvą bendrauti, stengėsi užmegzti emocinį kontaktą, mergaitei pradėtos teikti psichologinės konsultacijos, norint atkurti tėvo ir dukters emocinį ryšį, tikslinga susitikimus organizuoti dažniau, atisakyti globėjo, vėliau – psichologo, juos ilginti ir išplėsti susitikimo vietos ribas.
Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.
Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Dėl to teismai, priimdami sprendimus riboti tėvų valdžią, turi nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, įvertinti jų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms ir tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę. Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai.
Dėl motinos valdžios ribojimo
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė M. P., neseniai sulaukusi pilnametystės, būdama konfliktiniuose santykiuose su giminaičiais, neturėdama nei išsilavinimo, nei darbo, nei nuosavo būsto, 2018 m. kovo 5 d. atvykusi į Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, prašė nustatyti jos dukrai L. S. laikiną globą. Savo prašymą motyvavo tuo, kad pas giminaičius gyventi negrįš, pati neturi kur gyventi, planuoja apsistoti nakvynės namuose, baigti dešimt klasių, ieškoti darbo, būsto, bei sutiko priimti socialinių darbuotojų pagalbą. Atsakovė pati pasiūlė, kad jos 2,5 metų dukterimi laikinai gali pasirūpinti ją ir jos dukterį anksčiau globojęs dėdė S. P., todėl mažametė L. S. buvo paimta iš gyvenamosios vietos neturinčios motinos M. P. ir laikinai perduota prižiūrėti dėdės S. P. ir R. P. šeimai, mergaitei nustatyta laikinoji globa. Atsakovei buvo išaiškinta, kad globos tikslas – vaiką grąžinti į šeimą. Teismas nurodo, sprendžiant motinos valdžios ribojimo klausimą, aktualios yra faktinės aplinkybės, susijusios su motinos pareigų vykdymu po globos jos dukrai nustatymo ir dabartinėmis atsakovės pastangomis atkurti ryšį su vaiku ir jį susigrąžinti.
Kaip matyti, atsakovė pasirašė 2018 m. kovo 15 d. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) plane, kuriame buvo numatyti jos įsipareigojimai prašyti globėjų buto, pabaigti mokslus, auginti vaiką, susirasti darbą, vykdyti socialinės darbuotojos įpareigojimus. Jai nuo 2018 m. kovo 19 d. pradėtos teikti socialinės paslaugos, atsakovė palydėta pas gydytoją psichiatrę dėl emocinės būklės, žadėjo lankyti grupinius užsiėmimus pas psichologę, pozityvios tėvystės kursus. Atsakovė savo pasižadėjimų nevykdė – nelankė nei minėtų užsiėmimų, nei mokyklos, neatsakė į giminaičių, mokytojų, socialinių darbuotojų skambučius, pradėjo dažnai keisti gyvenamąsias vietas, socialinių paslaugų teikimas tapo neįmanomas, galiausiai atsakovė išvyko gyventi į užsienį, vaiku nesidomėjo, nesirūpino, neišlaikė, su vaiko globėju nebendravo, jos gyvenamoji vieta tapo nežinoma. 2019 m. kovo mėnesį organizuojant vaiko globos peržiūrą, atvejo vadybininkei parašius atsakovei per „Mesenger“ programą, kad turi svarbios informacijos dėl jos vaiko ir prašant susisiekti, pastaroji į laišką neatsakė. Atsakovę pavyko surasti Jungtinėje Karalystėje tik paskelbus jos paiešką, nagrinėjant bylą teisme dėl motinos valdžios ribojimo. Atsakovė 2019 m. lapkričio 26 d. pati susisiekė su ieškove, nurodė norinti susigrąžinti vaiką. 2019 m. gruodžio mėnesį susiekė su savo atstovu advokatu Zigmu Burba bei su globėju, jo atsiprašė dėl nebendravimo. Grįžusiai į Lietuvą atsakovei buvo pasiūlyta institucijų pagalbą – 2020 m. vasario 11 d. ji dalyvavo atvejo vadybos posėdyje ir vėl įsipareigojo bendradarbiauti su socialine darbuotoja, susirasti būstą, pastovų darbą, kreiptis į seniūniją dėl piniginės socialinės paramos, gera valia teikti dukrai išlaikymą, dalyvauti susitikimuose su vaiku, lankyti individualias psichologo konsultacijas, lankyti grupinius tėvystės gebėjimų ugdymo ir stiprinimo užsiėmimus. Atsakovė nuo 2020 m. vasario 28 d. persikėlė gyventi į Šiaulius, tačiau socialinių paslaugų nepriėmė – socialiniai darbuotojai nerasdavo jos namuose, ji į skambučius neatsiliepdavo, nereagavo į registruotu laišku siųstą kvietimą. 2020 m. birželio 18 d. atvejo vadybos posėdžio metu nurodė, kad Pozityvios tėvystės mokymų programoje nedalyvavo, psichologų konsultacijų nelankė, nes jai psichologo pagalba nereikalinga, dukros karantino metu nelankė, bet skambindavo, rašė globėjui, vėl ketina keisti gyvenamąjį būstą, apie tai informuos. Su 2020 m. birželio 18 d. Pagalbos planu atsakovė pasirašytinai supažindinta nebuvo, nes vėl neatvyko į tarnybą, telefonu neatsiliepė. Kaip matyti iš SODRA duomenų, atsakovė pastovaus darbo grįžusi į Lietuvą neturėjo. Byloje jai paskirtą atstovą informavo, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. išvyksta dirbti į Vokietiją, ir po to teismo procesu nebesidomėjo, į atstovo laiškus neatsakė. Nors atsakovės atstovas teismo posėdžio metu akcentavo, kad atsakovė yra jauno amžiaus, dukrą pagimdė 15 metų, pati būdama globojama, dukters globą inicijavo būdama kritinėje situacijoje, iki tol vaiku rūpinosi, tinkamai atliko motinos pareigas, tačiau pats pripažino, kad atsakovė jam aiškaus atsakymo nedavė, kokie jos ateities planai santykyje su dukra. Nurodė, kad iš atsakovės didelės iniciatyvos dėl bylos nėra.
Aukščiau aptartos faktinės aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad atsakovė per vaiko teisių apsaugos instituciją paprašiusi giminaičių laikinai pagloboti jos dukrą, pati nuo rūpinimosi vaiku nusišalino. Atsakovės noras grįžus į Lietuvą susigrąžinti vaiką buvo trumpalaikis, ji abejingai žiūri į savo pareigas vaikui arba jų turinio net nesupranta. Atsakovės nesirūpinimą vaiku rodo tai, kad atsakovė nuo laikinosios globos vaikui nustatymo iki kol teismas ją surado Jungtinėje Karalystėje, t. y. du metus, visiškai vaiku nesidomėjo, su globėjais nebendravo, prie vaiko išlaikymo jokia forma neprisidėjo. Grįžusi į Lietuvą, mergaitę aplankė tik du iš keturių numatytų kartų, emocinis ryšys su mergaite yra nutrūkęs, mamos vaizdinio pas mergaitę nėra. Atsakovės pastangos, kad situacija pasikeistų, buvo epizodinės, šiuo metu ji vėl yra išvykusi, vaiku nesirūpina, išlaikymo neteikia, jos ateities planai santykyje su vaiku nėra aiškūs, po savo išvykimo su globėjais bendravo tik vieną kartą – prašė vaiko nuotraukos, todėl motinos elgesys vertintinas kaip socialiai neatsakingas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl atsakovė, siekdama išsaugoti motinos valdžią, turėjo nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti motinos pareigas ir rūpintis vaiku. Pažymėtina, kad domėtis kartkartėmis ir fragmentiškai vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).
Atsakovė nei gyvendama Anglijoje, nei dabar išvykusi dirbti į Vokietiją, vaiko poreikiais nesidomėjo, išlaikymo mergaitei jokia forma neteikė. Grįžusi į Lietuvą, vieną kartą davė 100 Eur. Pažymėtina, kad bet kuris socialiai atsakingas asmuo, besirūpinantis savo pareigomis vaiko atžvilgiu, turi suvokti, kad vaikui išlaikymas reikalingas tiek gyvenant kartu, tiek skyrium, nes reikia užtikrinti jo būtinuosius poreikius, tokius kaip būstas, maistas, sveikatos apsauga, higiena ir kt. Teismo vertinimu, vaiko poreikių užtikrinimas ir nuoseklus bei kryptingas veikimas, siekiant suteikti vaikams materialinę paramą rodo pasirengimą vykdyti tėvų pareigas, tuo tarpu byloje nėra įrodymų, kad atsakovė kokiu nors būdu siekia šią savo pareigą sistemingai įgyvendinti.
Iš bylos medžiagos matyti, kad institucijos dėjo dideles pastangas, bandydamos padėti atsakovei M. P. spręsti problemas, susigrąžinti vaiką į šeimą, tačiau atsakovė vengė socialinių darbuotojų pagalbos, jai siūlomų paslaugų nepriėmė, nesuvokia esamos situacijos rimtumo, neprisiima atsakomybės, nepripažįsta, kad jai reikalinga psichologinė pagalba ar papildomos žinios, siekiant atkurti ryšį su vaiku. Teismo nuomone, numatytos pagalbos priemonės šeimai ir socialinių darbuotojų teikiama pagalba yra ramsčiai tėvams, siekiantiems pakeisti esamą situaciją ir susigrąžinti vaiką į šeimą, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovė savo pastangomis visiškai nesiekia pakeisti situacijos, nepripažįsta problemų, teismo vertinimu, vengia jos gyvenime susidariusių problemų sprendimo.
Ieškovė, tikslindama ieškinio reikalavimus, prašė laikinai riboti atsakovei motinos valdžią jos dukters L. S. atžvilgiu, atsakovė su patikslintu ieškiniu sutiko. Teismas įvertinęs teismo posėdžio metu šalių, trečiųjų asmenų, jų atstovų išsakytą nuomonę, liudytojų parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus sprendžia, kad nėra pakankamai duomenų apie atsakovės asmenybės ir elgesio pasikeitimus, kurie įtikinamai parodytų nuolatinį ir nuoširdų rūpinimąsi dukterimi. Teismo vertinimu, atsakovei yra patogu, kad vaikas gyvena globėjo šeimoje, kol ji galimai kada nors susitvarkys savo gyvenimą, byloje nėra duomenų, kad situacijų artimiausiu metu nors kiek keistųsi.
Remiantis CK 3.183 straipsnio 2 dalimi, teismas, nagrinėjantis ieškinius dėl tėvų valdžios apribojimo bei perduotus nagrinėti ieškinine tvarka pareiškimus dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų, nesaistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaiko interesus. CPK 376 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė (CPK 49 straipsnis). Tai susiję su didesniu vaiko pažeidžiamumu ir priklausymu nuo suaugusiųjų valios, taip pat būtina sėkminga vaiko raida, užtikrinančia geresnę visos visuomenės ateitį. Viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams. Tokio pobūdžio šeimos bylose teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir siekdamas apginti nepilnamečio vaiko interesus, turi teisę išeiti už ieškinio reikalavimo ribų ir priimti, teismo nuomone, geriausiai vaiko, taigi ir viešąjį interesą atitinkantį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016 21 punktas).
Teismo vertinimu, atsakovė savo vaiku nesirūpina, problemų nepripažįsta, institucijų pagalbos nepriima, teismo procesu nesidomėjo, jos gyvenamoji vieta šiuo metu nežinoma, atsakovė vengia atlikti motinos pareigas ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, kad atsakovė yra motyvuota ir pajėgi pakeisti esamą situaciją. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių atsakovės pasiryžimą ir gebėjimą atnaujinti ryšį su vaiku, tinkamai juo rūpintis, užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, sukurti jam stabilią ir saugią aplinką, nėra ir jokių labiau tikėtinų duomenų, kad atsakovės elgesys iš esmės artimiausiu metu gali bent kiek pasikeisti. Atsakovei neveikiant, nesiekiant pakeisti savo elgesio ir gyvenimo būdo, nepriimant pagalbos bei toliau nesirūpinant vaiku, yra pagrindas neterminuotai apriboti motinos valdžią jos dukters L. S. atžvilgiu. Šiuo atveju neterminuotas motinos valdžios apribojimas atsakovei yra proporcingas, užtikrinantis, kad vaikas augtų saugioje ir sveikoje aplinkoje, ir nepažeidžiantis vaiko interesų. Pažymėtina, kad atsakovė yra pakankamai jauno amžiaus, todėl jeigu pati imsis iniciatyvos, dės pastangas, priims pagalbą ir įrodys, kad pakeitė savo elgesį ir gali auginti vaiką, motinos valdžios ribojimas jai gali būti panaikintas.
Dėl tėvo valdžios ribojimo
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 28 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu L. S. buvo nubaustas dėl smurto prieš savo vaiko motiną M. P.. Kaip pats nurodė, jam nuo 2016 m. spalio mėnesio neleido bendrauti su dukra, todėl jis kreipėsi į teismą, ir 2017 m. rugpjūčio 28 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-814-457/2017 patvirtinta taikos sutartis, kuria nustatytos L. S. bendravimo su nepilnamete dukra L. S. sąlygos ir tvarka bei atsakovas įsipareigojo teikti nepilnametei dukrai išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur nuo 2017 m. spalio 1 d. iki dukros pilnametystės. Gavus prašymą iš atsakovės dėl laikinosios globos L. S. nustatymo, atsakovas pasirašė 2018 m. kovo 15 d. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) plane, įsipareigodamas vykdyti 2017 m. rugpjūčio 28 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutartį ir prisidėti prie dukters išlaikymo, tačiau šių įsipareigojimų nevykdė, dukters auginti nenorėjo. Kaip pats nurodė 2019 m. vasario 26 d. paaiškinime, teismo nutartimi nustatyto įpareigojimo išklausyti tėvystės lavinimo programos nevykdė, nes važinėjo po užsienį, su dukra paskutinį kartą bendravo prieš dvejus metus, dukrai išlaikymo neteikia, nes nebendrauja, dukros auginti ir ja rūpintis negali, nes neturi gyvenamosios vietos, išvažiuoja dirbti į Norvegiją. Atsakovo motina V. S. 2019 m. kovo 1 d. paaiškinime patvirtino, kad jos sūnus šiuo metu nesugebės rūpintis dukra. Tik ieškiniui dėl tėvo valdžios ribojimo pasiekus teismą, atsakovas ėmėsi aktyvių veiksmų, kad užmegztų ryšį su dukra ir ateityje galėtų pats ją auginti.
Iš aptartų aplinkybių matyti, kad atsakovas ilgą laiką savo valia neįgyvendino jam teismo nutartyje nustatytų sąlygų, kad galėtų su dukterimi bendrauti, savo vaiku nesidomėjo, su globėjais nebendravo, nors ir dirbdamas užsienyje, priteisto išlaikymo nemokėjo, susidarė išlaikymo įsiskolinimas, pats buvo aiškiai nurodęs, kad dukters auginti negali, ryšys su dukterimi buvo visiškai nutrūkęs, mergaitė jo nebepažino. Teismo vertinimu, šis atsakovo neveikimas buvo jo sąmoningas pasirinkimas, kas duoda pagrindą išvadai, jog atsakovas yra kaltas dėl tokios faktinės situacijos, todėl jam taikytinas tėvo valdžios ribojimas.
Atsakovas sutiko su patikslinto ieškinio reikalavimu, kad jam laikinai būtų apribota tėvo valdžia. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas 2019 m. lapkričio 14 d. pateikė prašymą grąžinti jam auginti dukterį. Šiuo metu atsakovas yra grįžęs gyventi į Lietuvą, panaudos pagrindais gyvena sesers vardu registruotame, tačiau, kaip pats nurodė, faktiškai jam priklausančiame bute, kuriame yra atskiras kambarys vaikui, jame dar trūksta baldų. Atsakovui taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos, jis stengiasi vykdyti pagalbos planuose jam nustatytus įpareigojimus, nuo 2019 m. spalio 14 d. iki 2020 m. kovo 2 d. jam buvo suteikta dešimt individualių psichologo konsultacijų, kurių metu jis įgijo tėvystės ugdymo žinių. Atsakovas pradėjo bendrauti su dukra, į susitikimus ateina pasiruošęs, rodo iniciatyvą bendrauti, stengiasi sukurti tėvo ir vaiko emocinį ryšį, tačiau, kaip nurodė psichologė, tėčiui dar trūksta elementaraus tėviško rūpesčio įgūdžių, kol kas tarp atsakovo ir mergaitės nėra sukurto vaiko ir tėčio ryšio, su juo vaikas nesijaučia iki galo saugus, vaikas galės gyventi su tėvu, tik kai su juo apsipras, bus sukurtas emocinis tėvo ir vaiko ryšys. Atsakovas ir pats pripažįsta, jog reikia laiko, kad vaikas prie jo priprastų.
Norėdamas susigrąžinti dukterį, atsakovas buvo pradėjęs teikti vaikui priteistą išlaikymą, dabar išlaikymą išieško antstoliai. Atsakovas šiuo metu neturi pastovaus darbo, dirba pas ūkininką pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus, todėl išieškomas išlaikymas yra nereguliarus ir nevienodo dydžio.
Teismas įvertinęs teismo posėdžio metu šalių, trečiųjų asmenų, jų atstovų išsakytą nuomonę, liudytojų parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus sprendžia, kad atsakovas nėra abejingas savo vaikui, siekia susigrąžinti dukrą į šeimą ir, teismo nuomone, tai galėtų padaryti, jei tarp tėvo ir vaiko būtų atkurtas saugus emocinis tėvo ir vaiko ryšys, sukurtos tinkamos ir saugios sąlygos vaikui gyventi tėvo namuose, jei tėvas palaikys pastovų darbą, vykdys savo pareigą teikti vaikui išlaikymą, domėsis vaiko poreikiais, ugdymu, sveikata, vystymusi, toliau bendradarbiaus su socialiniais darbuotojais, psichologais, vaiko globėju, todėl tikėtina, kad padėtis atsakovo šeimoje gali pasikeisti. Remdamasis išdėstytu, teismas daro išvadą, jog šiuo metu pačios griežčiausios, išimtinės priemonės – neterminuoto tėvo valdžios apribojimo – taikymas būtų neproporcingas ir neadekvatus, todėl atsakovui L. S. tėvo valdžia jo dukters L. S. atžvilgiu apribotina laikinai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Nors šiems pokyčiams įvykti yra reikalingas tam tikras laiko tarpas, bet paprastai jo trukmė sprendimo priėmimo metu nėra ir negali būti žinoma, tiek dėl aplinkybių, kurios turi pasikeisti, sudėtingumo, tiek dėl to, kad šių pokyčių buvimas ar nebuvimas priklauso nuo tėvų, kuriems tėvų valdžia apribota, noro ir pastangų. Kitaip tariant, tam, kad išnyktų tėvų valdžios apribojimo pagrindai, vien konkretus laikotarpis nėra pakankamas, nes, tėvams nesiimant veiksmų savo elgesiui pakeisti, net ir nustačius ilgą apribojimo terminą, teigiamas rezultatas nebus pasiektas. Tai sudaro prielaidą išvadai, kad joks konkretus laikino tėvų valdžios apribojimo terminas (dienomis, mėnesiais, metais) negali būti nustatomas, šis apribojimas gali būti panaikinamas ne suėjus kažkokiam terminui, o tik tada, kai išnyksta apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį (CK 3.182 straipsnio 3 dalis), priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia.
Teismas, atsižvelgdamas į suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę nenustato konkretaus laikino tėvo valdžios apribojimo termino atsakovui.
Laikinas tėvų valdžios apribojimas negali būti neapibrėžtas, todėl teismas kartu su vaiko teisių apsaugos srityje veikiančiomis institucijomis turi nustatyti aiškų veiksmų planą, kokių priemonių tėvai turėtų imtis, kad, situacijai pasikeitus, jie galėtų kreiptis dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir susigrąžinti vaikus. Tėvams neveikiant, nesiekiant pakeisti savo elgesio ir gyvenimo būdo bei toliau nesirūpinant vaiku, atsakingos institucijos turi nedelsiant kreiptis dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.
Atsižvelgiant į atsakovo siekį susigrąžinti dukrą į šeimą, jam nustatytinas veiksmų planas: 1) turėti pastovias, ne mažesnes kaip 1 MMA pajamas per mėnesį; 2) siekiant sukurti tėvo ir vaiko emocinį ryšį, susitikti su vaiku ir bendrauti su juo bent vieną kartą per savaitę; 3) sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, mokymosi, vystymosi sąlygas; 4) mokėti vaikui priteistą išlaikymą.
CPK 407 straipsnis numato, jog teismas priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.
Byloje nustatyta, jog šiuo metu nepilnametės L. S. laikina gyvenamoji vieta yra nustatyta laikino globėjo S. P. šeimoje. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog laikinojo globėjo gyvenamojoje vietoje nepilnametė aprūpinta visais būtiniausiais reikmenimis, žaislais, buities sąlygos vaikui augti labai geros, sudarytos tinkamos sąlygos poilsiui ir ugdymui, vaikas jaučiasi saugus ir mylimas, todėl nustatytina nepilnametės L. S. gyvenamoji vieta laikinojo globėjo S. P. gyvenamojoje vietoje.
Ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės M. P. išlaikymą jos nepilnametei dukrai L. S. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamų, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.
Byloje nustatyta, jog atsakovė išvykusi dirbti ir gyventi į Vokietiją, byloje nėra duomenų apie jos turtą ir šiuo metu gaunamas pajamas. Atsakovė yra jauno, darbingo amžiaus, sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų dirbti, neturi, su prašomu išlaikymo dydžiu sutiko. Teismo vertinimu ieškovės prašoma išlaikymo suma minimaliems vaiko poreikiams tenkinti yra pakankama, atsakovė turi galimybes dirbti ir uždirbti, bei teikti tokio dydžio išlaikymą savo nepilnametei dukrai, todėl iš atsakovės M. P. priteistina jos nepilnametei dukrai L. S. 100 Eur dydžio išlaikymo suma kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
S. P. skirtinas nepilnamečio vaiko L. S. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
CK 3.180 straipsnio 4 dalis numato, jog apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas.
Atsakovei M. P. neterminuotai apribojus motinos valdžią ir atsakovui L. S. laikinai apribojus tėvo valdžią jų dukters L. S. atžvilgiu, jiems paliekama teisė matytis su L. S..
Atsakovams išaiškintina, jog tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas pagal tėvų (motinos ar tėvo) ieškinį, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).
Atsakovui L. S. išaiškintina, kad tinkamai nevykdant nustatyto plano bei nesikeičiant šeimos situacijai dėl ko buvo priimtas spendimas laikinai apriboti tėvo valdžią, tėvo valdžia vaiko atžvilgiu jam gali būti apribota neterminuotai pagal teismui pateiktą ieškinį.
Atsakovei M. P. išaiškintina, kad jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu (CK 3.181 straipsnio 3 dalis).
Nagrinėjamu atveju bylos šalys yra atleistos nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš jų nepriteistinos.
Tretieji asmenys prašo iš atsakovų jiems priteisti 665,50 Eur jų patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Analogiška norma įtvirtina ir CPK 98 straipsnio 1 dalyje, kurioje paskirstyta tarp šalių išlaidų advokato ar advokato padėjėjo apmokėti atlyginimo prievolė. Pažymėtina, kad įstatyme tiesiogiai nenurodyta apie trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teises ir pareigas dėl bylinėjimosi išlaidų, tačiau ir šie proceso dalyviai laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais, nes pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jie turi tokias pačias procesines teises bei pareigas kaip ir šalys, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, tačiau nesusijusias su bylinėjimosi išlaidomis. Tretieji asmenys buvo įtraukti į bylą ieškovės pusėje. Byloje pateikti duomenys, kad tretieji asmenys patyrė 665,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo atsakovai nėra atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų, nurodytų CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose, t. y. išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomų faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu (t. 1, b. l. 80-81; 107).
Teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijų rekomenduojamus priteisti maksimalius užmokesčio dydžius, į pateikto atsiliepimo turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, teismo posėdžių kiekį, vertina, kad trečiųjų asmenų prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba yra pagrįstos ir teisėtos, todėl priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovų (93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.179-3.184 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 271, 282, 400-407 straipsniais, teismas
nusprendė:
patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.
Neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei M. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) vaiko L. S., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Laikinai apriboti tėvo valdžią atsakovui L. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) vaiko L. S., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Nustatyti atsakovui L. S. veiksmų planą laikino tėvo valdžios apribojimo laikotarpiui:
1) turėti pastovias, ne mažesnes kaip 1 MMA pajamas per mėnesį;
2) siekiant sukurti tėvo ir vaiko emocinį ryšį, susitikti su vaiku ir bendrauti su juo bent vieną kartą per savaitę;
3) sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, mokymosi, vystymosi sąlygas;
4) mokėti vaikui priteistą išlaikymą.
Nustatyti vaiko L. S., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą jos laikinojo globėjo S. P., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje iki teismo sprendimo dėl nuolatinės vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo.
Priteisti iš atsakovės M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) vaiko L. S., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki L. S. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
Paskirti S. P., gimusį (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko L. S. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.
Neterminuotai apribojus motinos valdžią atsakovei M. P. ir laikinai apribojus tėvo valdžią atsakovui L. S. jų dukters L. S. atžvilgiu, jiems paliekama teisė matytis su dukra L. S..
Išaiškinti atsakovams, jog tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas pagal tėvų (motinos ar tėvo) ieškinį, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.
Išaiškinti atsakovui L. S., kad tinkamai nevykdant nustatyto plano bei nesikeičiant šeimos situacijai, dėl ko buvo priimtas spendimas laikinai apriboti tėvo valdžią, tėvo valdžia vaiko atžvilgiu jam gali būti apribota neterminuotai pagal teismui pateiktą ieškinį.
Išaiškinti atsakovei M. P., kad jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) tretiesiems asmenims R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 665,50 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 50 ct), t. y. iš kiekvieno po 332,75 Eur (tris šimtus trisdešimt du eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.