Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

3. 2019 m. spalio 25 d. pareiškėjas ir Tiekėjas sudarė Pirkimo sutartį, kuriai buvo taikoma fiksuoto įkainio su peržiūra kainodara ir pagal kurią pareiškėjas turėjo teisę įsigyti darbų už ne daugiau kaip 5 134 019 Eur su PVM pagal Tiekėjo pasiūlyme nurodytus ir vėliau į Sutarties nuostatas įtrauktus darbų įkainius. Vykdant darbus buvo sudaryti 9 papildomi susitarimai, iš kurių 4, CPVA nuomone, buvo sudaryti netinkamu VPĮ pagrindu. Pasak CPVA, neteisėtai buvo sudaryti šie susitarimai: 2020 m. rugsėjo 18 d. susitarimas Nr. J9-2492, 2020 m. gruodžio 8 d. susitarimas Nr. J9-3245, 2021 m. birželio 16 d. susitarimas Nr. J9-1593, 2021 m. gruodžio 14 d. susitarimas Nr. J9-3157 (toliau visi kartu – ir Papildomi susitarimai). CPVA, išanalizavusi visus 9 papildomus susitarimus, nustatė, kad Papildomų susitarimų pagrindu nepagrįstai įsigyta ir atlikta darbų bei paslaugų vertė – 682 968,61 Eur su PVM. CPVA Sprendime konstatavo, kad papildomų darbų vertė sudaro 16,37 proc. pradinės Sutarties vertės. Taip pat CPVA nurodė ir tai, kad: 2020 m. rugsėjo 18 d. susitarimu Nr. J9-2492 buvo įsigyti techniniame projekte nenumatyti ir su Projektu nesusiję darbai; 2020 m. gruodžio 8 d. susitarimu Nr. J9-3245 buvo įsigyti techniniame projekte nenumatyti ir su Projektu darbai nesusiję; 2021 m. birželio 16 d. susitarimu Nr. J9-1593 buvo įsigyti nebūtini Pirkimo sutarčiai užbaigti, nenumatyti techniniame projekte darbai, o 298 090,60 Eur vertės įsigyti papildomi darbai neapima Projekto lėšomis finansuojamo objekto ir techninio projekto objekto; 2021 m. gruodžio 14 d. susitarimu Nr. J9-3157 įsigyti 94 062,18 Eur vertės papildomi darbai neapima Projekto lėšomis finansuojamo objekto ir techninio projekto objekto. Taigi, CPVA pripažino, kad ginčo objektu esančiais Papildomais susitarimais nebuvo pirkti Pirkimo objektu esantys ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) lėšomis finansuojami ir CPVA pagal Projekto sutartį kontroliuojami darbai. Atsakovas, atlikęs pažeidimo tyrimą, priėmė Sprendimą, kuriuo pareiškėjui buvo pritaikyta 25 proc. dydžio finansinė korekcija, kuri sudaro 458 952,43 Eur. Sprendimas priimtas vadovaujantis aplinkybe, kad pareiškėjas, sudarydamas Papildomus susitarimus, neva įsigijo papildomų darbų už daugiau nei 15 proc. pradinės Pirkimo sutarties vertės – įsigijo papildomų darbų, kurie sudaro 16,37 proc. pradinės Pirkimo sutarties vertės – ir taip pažeidė VPĮ 89 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą papildomų darbų įsigijimo tvarką.

4. Pareiškėjo manymu, CPVA netinkamai taikė Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 „Dėl Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos (toliau – ir Kainodaros metodikos) nuostatas, dėl to netinkamai apskaičiavo Pirkimo sutarties pakeitimų procentinę išraišką ir nepagrįstai konstatavo pažeidimą, kurio pareiškėjas neatliko. CPVA, klaidingai aiškindama Kainodaros metodikos nuostatas, netinkamai identifikavo pradinę Pirkimo sutarties vertę. CPVA Sprendime konstatavo, kad Pirkimo sutarčiai yra taikoma fiksuoto įkainio su peržiūra kainodara. Pati CPVA nurodė, jog Pirkimo sutarties 2 punkte yra nustatyta preliminari Pirkimo sutarties vertė (Tiekėjo pasiūlymo palyginamoji kaina – 4 172 000 Eur su PVM) ir pradinė Pirkimo sutarties vertė (5 134 019 Eur su PVM). Atsakovas tiksliai ir tinkamai Sprendime citavo Kainodaros metodikos 36.2 ir 36.2.3 punktus nuostatas, tačiau neaišku, kodėl padarė išvadą, jog pradine sutarties verte reikia laikyti Tiekėjo pasiūlymo „palyginamąją“ kainą – 4 172 000 Eur su PVM, o ne maksimalią Pirkimo sutarties vertę – 5 134 019 Eur su PVM. Pirkimo atveju pareiškėjas Pirkimo dokumentuose buvo nurodęs darbų aprašymą, medžiagų specifikacijas, preliminarius darbų kiekius bei maksimalią pirkimui skirtų lėšų sumą – 5 134 019 Eur su PVM. Neaišku, kodėl CPVA darė klaidingą išvadą ir konstatavo, jog pradine Pirkimo sutarties verte reikia laikyti 4 172 000 Eur su PVM sumą, kuri Tiekėjo pasiūlyme buvo nurodyta tik tam, kad būtų galima palyginti Pirkime dalyvavusių tiekėjų pasiūlymus. CPVA netinkamai aiškino Kainodaros metodikos 36 punkto nuostatas ir padarė klaidingą išvadą, jog pradine Pirkimo sutarties verte reikia laikyti Tiekėjo pasiūlyme nurodytą „palyginamąją“ kainą – 4 172 000 Eur su PVM.

5. CPVA netinkamai apskaičiavo Papildomų susitarimų vertės procentinę išraišką ir nepagrįstai nustatė VPĮ 89 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos tvarkos pažeidimą. Sprendimu buvo pritaikyta 25 proc. dydžio (458 952,43 Eur) finansinė korekcija, kadangi, anot atsakovo, pareiškėjas, sudarydamas Papildomus susitarimus ir bendrai įsigydamas 682 968,61 Eur su PVM vertės papildomų darbų, pažeidė VPĮ 89 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą tvarką. Pasak CPVA, minėta papildomų darbų įsigijimo tvarka buvo pažeista, nes Papildomų susitarimų pagrindu įsigytų papildomų darbų vertė viršijo 15 proc. pradinės Pirkimo sutarties vertės. Pareiškėjo įsitikinimu, CPVA netinkamai apskaičiavo Papildomų susitarimų vertės procentinę išraišką ir nepagrįstai nustatė VPĮ 89 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos tvarkos pažeidimą. Sprendime yra pripažinta ir konstatuota, kad pareiškėjas VPĮ 89 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu galėjo sudaryti Papildomus susitarimus ir įsigyti papildomus darbus, tačiau bendra darbų suma negalėjo viršyti 15 proc. pradinės Pirkimo sutarties vertės. Kitaip tariant, šioje byloje nėra ginčo, jog egzistavo likusios dvi, VPĮ 89 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytos, sąlygos. Pareiškėjas, sudarydamas Papildomus susitarimus, kurių bendra vertė yra 682 968,61 Eur su PVM, neviršijo 15 proc. pradinės Pirkimo sutarties vertės, kadangi pradinė Pirkimo sutarties vertė buvo lygi 5 134 019 Eur su PVM. Jeigu CPVA būtų tinkamai įvertinusi susiklosčiusią situaciją ir tinkamai aiškinusi Kainodaros metodikos 36 punkto nuostatas, būtų nustačiusi, kad iš tiesų pareiškėjo sudarytų Papildomų susitarimų procentinė išraiška nuo pradinės Pirkimo sutarties vertės yra lygi 13,30 proc. (682 968,61 Eur su PVM / 5 134 019 Eur su PVM x 100). Taigi, CPVA Sprendime nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas, sudarydamas Papildomus susitarimus, pažeidė VPĮ 89 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą tvarką.

6. CPVA viršijo savo įgaliojimus ir veikė ultra vires, dėl to Sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas. Vadovaujantis Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 (toliau – ir Funkcijų paskirstymo taisyklės), 9.3.5 ir 9.3.7 punktais, turėjo teisę atlikti tik tų pirkimų, kurių išlaidos buvo finansuojamos arba buvo planuojamos finansuoti projekto lėšomis, priežiūrą ir priimti sprendimus tik dėl aplinkybių, kurias galima kvalifikuoti pažeidimu. Pareiškėjas papildomų darbų atlikimą finansavo nuosavomis lėšomis – Projektui įgyvendinti skirti pinigai buvo panaudoti išimtinai tik Pirkimo sutartyje nurodytiems darbams. Papildomi darbai nebuvo finansuoti ES biudžeto lėšomis pagal Projekto sutartį, dėl šios priežasties CPVA neturėjo įgaliojimų Sprendime pasisakyti dėl šių aplinkybių. Taip pat CPVA Sprendimą motyvavo aplinkybėmis, kurios jokia apimtimi negalėjo padaryti įtakos ES biudžetui, o atitinkamai – būti kvalifikuotos pažeidimu. Pareiškėjas Papildomų susitarimų pagrindu įsigytų papildomų darbų atlikimą išimtinai finansavo tik savo biudžeto lėšomis, ES lėšos panaudotos nebuvo.

11. Pradine Pirkimo sutarties verte laikytina 4 172 000 Eur su PVM suma, kadangi darbai buvo atliekami pagal techninį projektą ir darbo projektą, todėl pareiškėjas galėjo tiksliai nustatyti darbų apimtį ir pakankamai tiksliai prognozuoti darbų kiekius, o tai lemia pradinės Pirkimo sutarties vertės nustatymą vadovaujantis ne Kainodaros metodikos 36.2 ir 36.2.3 punktų, bet būtent 36.1 ir 36.1.4 punktų nuostatomis. Apibendrinus Pirkimo dokumentų ir Pirkimo sutarties sąlygas, pasiūlymo formos ir Laimėtojo patekto Pirkimo pasiūlymo ištraukas, darytina išvada, kad tiek pareiškėjui, tiek Laimėtojui buvo aiški Pirkimo I dalies objektą sudarančių darbų apimtis, o darbų kiekių žiniaraščiuose pareiškėjo buvo pateikta pakankamai tiksli darbų kiekių prognozė.

12. CPVA Sprendime tinkamai nustatė pradinę Pirkimo sutarties vertę. Vadinasi, teisingai identifikavusi pradinę Pirkimo sutarties vertę, tinkamai apskaičiavo bendrą atskirų, Papildomais susitarimais sulygtų, papildomų darbų verčių procentinę išraišką, jų santykį su pradine Pirkimo sutarties verte bei pagrįstai nustatė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, VPĮ 89 straipsnio 2 ir 5 dalių nuostatų pažeidimą. Sprendime įsivėlusi Kainodaros metodikos citavimo klaida pažeidimo tyrimo metu neturėjo jokios įtakos tinkamos pradinės Pirkimo sutarties vertės nustatymui, Papildomais susitarimais įsigytų papildomų darbų vertinimui, jų suminiam ir procentiniam palyginimui su pradine verte, o atitinkamai ir pažeidimo nustatymui. Pareiškėjui buvo suteikta teisė išdėstyti savo argumentus dėl neva netinkamai nustatytos pradinės Pirkimo sutarties vertės dar iki Sprendimo priėmimo, tačiau pareiškėjas to nepadarė.

13. CPVA, priimdama Sprendimą, neviršijo savo įgaliojimų. CPVA atlieka jai pavestas funkcijas, nurodytas Funkcijų paskirstymo taisyklių ketvirtojo skirsnio „Įgyvendinančioji institucija“ 9 dalyje ir kuriomis nustatyta CPVA pareiga vykdyti pirkimų, nors ir iš dalies finansuojamų tam tikrų ES struktūrinių fondų lėšomis, priežiūrą. Minėtose taisyklėse nenustatyta, kad CPVA, kaip įgyvendinančioji institucija, turi teisę atlikti tik tos pirkimų dalies priežiūrą, kuri yra finansuojama projekto lėšomis. Priešingai, CPVA įpareigota atlikti pirkimų priežiūrų net ir tuo atveju, kai konkretus pirkimas, nors ir mažoje jo apimtyje, yra finansuojamas projekto lėšomis. Antra, VPĮ 89 straipsnyje nenumatyta, kad konkrečios viešojo pirkimo sutarties pakeitimai papildomai būtų grupuojami ir vertinami pagal atskirus finansavimo šaltinius. Nagrinėjamu atveju CPVA, turėdama pareigą tinkamai įgyvendinti Funkcijų paskirstymo taisyklėse nustatytas funkcijas, tarp kurių ir Projekto lėšų tinkamumo finansuoti įvertinimas, privalėjo, be kita ko, įvertinti visus Pirkimo sutarties pakeitimus tam, kad galėtų tinkamai nustatyti, ar bendra atskirų Pirkimo sutarties pakeitimų, atliktų pagal VPĮ 89 straipsnio 2 dalį, suma neviršija VPĮ 89 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos 15 proc. ribos. Trečia, nors VPĮ 89 straipsniu CPVA įpareigota vertinti visus Pirkimo sutarties pakeitimus nepriklausomai nuo finansavimo šaltinio, tačiau viešųjų pirkimų nuostatų ir (ar) VPĮ nuostatų pažeidimų nustatymo atveju Funkcijų paskirstymo taisyklių 9.3 punktu CPVA įpareigota finansinę korekciją pritaikyti ne visai viešojo pirkimo sutarties vertei, bet tik tinkamų finansuoti projekto lėšomis išlaidų daliai, o tai ir buvo padaryta Sprendimu. Kaip nurodyta Sprendime, pradinė Pirkimo sutarties kaina siekė 4 172 000 Eur su PVM, o įvertinus visus jos pakeitimus ir faktinį kiekių svyravimą, vertė išaugo iki 5 320 771,89 Eur su PVM. Tuo tarpu Pirkimo sutarties vertė, finansuojama Projekto lėšomis ir susijusi su pažeidimu, tuo metu siekė 1 835 809,73 Eur. Atitinkamai Sprendimu 25 proc. finansinė korekcija pritaikyta ne nuo visos Pirkimo sutarties vertės (5 320 771,89 Eur su PVM), bet būtent nuo vertės, tenkančios Projektui (1 835 809,73 Eur). Ketvirta, nors pareiškėjas skunde laikėsi pozicijos, kad CPVA, vertindama Pirkimo sutarties pakeitimus dėl papildomų darbų įsigijimo ne Projekto lėšomis, viršijo savo įgaliojimus, tačiau CPVA, vertindama visus Pirkimo sutarties pakeitimus, įskaitant ir tuos, kuriais įsigyti papildomi darbai išimtinai pareiškėjo lėšomis, neviršijo savo įgaliojimų, o veikė taip, kaip tai numato Funkcijų paskirstymo taisyklių 9.3 punkte įtvirtintos funkcijos ir VPĮ 89 straipsnio nuostatos.

14. Pirkimo sutarties vykdymo metu atliktas VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, VPĮ 89 straipsnio 2 bei 5 dalių nuostatų pažeidimas nelaikytinas formaliu. Pareiškėjas visiškai nepagrįstai Sprendimu nustatyto pažeidimo įtaką ES finansiniams interesams vertino per lėšų, kuriomis buvo įsigyti Papildomais susitarimais sulygti papildomi darbai, kilmę. Visi Pirkimo sutarties pakeitimai, įskaitant ir papildomų darbų įsigijimą, kuriuos finansavo pareiškėjas išimtinai nuosavomis lėšomis, nebuvo įsigyti atskiromis pirkimo procedūromis. Dėl šios priežasties, vadovaujantis VPĮ 89 straipsnio nuostatomis, ne tik visų Pirkimo sutarties pakeitimų leidžiamumas / draudžiamumas, bet ir jų įtaka tiekėjų lygiateisiškumui, sąžiningai jų konkurencijai vertintina ne išskiriant atskirus Pirkimo sutarties pakeitimus pagal jais įsigytų papildomų darbų finansavimo šaltinius, bet bendrai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, vertindamas Sprendimu nustatyto pažeidimo įtaką ES finansiniams interesams, atsakovo vertinimu, nepagrįstai ir klaidingai vertina tik VPĮ 89 straipsnio 2 dalies pagrindu atliktų Pirkimo sutarties pakeitimų, viršijančių VPĮ 89 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą 15 proc. limito ribą, dalį, kuri siekia 57 168,61 Eur ir sudaro 1,37 proc. pradinės Pirkimo sutarties vertės, o ne visą VPĮ 89 straipsnio 2 dalies pagrindu atliktų Pirkimo sutarties pakeitimų imtį, kuri siekia 682 968,61 Eur ir sudaro 16,37 proc. pradinės Pirkimo sutarties vertės. Sprendimu nustatytu pažeidimu buvo padaryta žala ES finansiniams interesams, tačiau, negalėdama tiksliai nustatyti jos dydžio, CPVA pagrįstai vadovavosi Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452 patvirtintų su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių (toliau – ir Gairės) nuostatomis, ir pagrįstai Pirkimo sutarties vertei, finansuojamai Projekto lėšomis, pritaikė Gairėse nustatytą fiksuotą finansinės korekcijos dydį. Sprendimu nustatytas VPĮ 89 straipsnio 2 ir 5 dalių nuostatų bei 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimas laikytinas turinčiu finansinį poveikį ES finansiniams interesams. Be to, ekonominio racionalumo argumentais negalėjo ir negali būti pateisinami Pirkimo sutarties pakeitimai, kuriais įsigytų papildomų darbų bendra vertė, lyginant ją su pradine verte, viršijo VPĮ 89 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą ribą.

15. Sprendimu pritaikyta finansinė korekcija yra proporcinga pareiškėjo Pirkimo sutarties vykdymo metu padarytam VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, VPĮ 89 straipsnio 2 bei 5 dalių nuostatų pažeidimui. CPVA įvertino pareiškėjo atlikto Pirkimo, o kartu ir Pirkimo sutarties vykdymo atitiktį teisės aktų reikalavimams ir nustatė, kad Pirkimo sutartis vykdyta, tiksliau – buvo keičiama pažeidžiant VPĮ 89 straipsnio 2 ir 5 dalių nuostatas bei 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, kadangi pareiškėjo VPĮ 89 straipsnio 2 dalies pagrindu atliktų papildomų darbų vertė viršijo VPĮ 89 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą vertę. Dėl šios priežasties CPVA turėjo ne teisę, bet pareigą pritaikyti pareiškėjui 25 proc. dydžio finansinę korekciją, kuri yra visiškai proporcinga padarytam pažeidimui. Nagrinėjamu atveju atsakovas, pažeidimų tyrimo metu nustatęs, kad pareiškėjas Pirkimo sutarties vykdymo metu pažeidė VPĮ 89 straipsnio 2 ir 5 dalių nuostatas bei 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, kadangi pareiškėjo VPĮ 89 straipsniu 2 dalies pagrindu atliktų papildomų darbų vertė viršijo VPĮ 89 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą vertę, todėl jis privalėjo atlikti naują pirkimo procedūrą vadovaudamasi VPĮ nuostatomis, Sprendime vertino, kad pareiškėjo padaryti pažeidimai tiesiogiai atitinka Gairių antrojo skirsnio 2.3 lentelės 23 punkte nustatyto pažeidimo rūšį. Už tokį pažeidimą taikoma išimtinai 25 proc. pataisos norma, jokių kitų pataisos normų nenumatant.

18. Teismo vertinimu, Sprendime padaryta Kainodaros metodikos nuostatų citavimo klaida neturėjo jokios įtakos paties Sprendimo priėmimui, o tuo labiau nustatyto pažeidimo konstatavimui. Šias aplinkybes patvirtina CPVA identifikuota pradinė Pirkimo sutarties vertė (4 172 000 Eur su PVM), tiek Sprendime atlikta Pirkimo sutarties pakeitimų analizė, kurioje Papildomais susitarimais įsigyti papildomi darbai gretinami ir jų santykinė procentinė bei piniginė išraiška išvedama būtent nuo 4 172 000 Eur su PVM, o ne nuo 5 134 019 Eur su PVM sumos. Sprendime padarius Kainodaros metodikos citavimo klaidą, tačiau patį pažeidimo tyrimą atlikus ir pažeidimą nustačius vadovaujantis tinkamomis Kainodaros metodikos nuostatomis (36.1–36.1.4 p.), Sprendimas neprarado savo atitikties administraciniam sprendimui keliamiems reikalavimams, kadangi iš jo turinio matyti, kokiais nustatytais faktais, kokiomis teisės aktų nuostatomis jis grindžiamas, jame pateikti pakankami ir aiškūs motyvai, aiškios dėl jame išdėstytų aplinkybių kylančios pasekmės. Iš Sprendimo yra aiškus jo pagrindu susiklostantis visuomeninių santykių turinys, galima lengvai identifikuoti suinteresuotų asmenų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį. Sprendime nurodomos ištirtos ir nustatytos aplinkybės, aptarti Pirkimo dokumentai, Sutarties ir jos keitimo dokumentai, Pirkimo procedūrų, Sutarties vykdymo ir jos keitimo eiga, pateikti konkretūs argumentai dėl konstatuotų pažeidimų, aptarti ir įvertinti pareiškėjo pateikti paaiškinimai. Taigi Sprendimas, kaip administracinis aktas, išsamiai ir aiškiai motyvuotas, atitinka kitus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio reikalavimus.

19. Pradine Pirkimo sutarties verte laikytina 4 172 000 Eur su PVM suma, kadangi darbai buvo atliekami pagal techninį projektą ir darbo projektą, todėl pareiškėjas galėjo tiksliai nustatyti darbų apimtį ir pakankamai tiksliai prognozuoti darbų kiekius, o tai lemia pradinės Pirkimo sutarties vertės nustatymą vadovaujantis ne Kainodaros metodikos 36.2 ir 36.2.3 punktų, bet būtent 36.1 ir 36.1.4 punktų nuostatomis. CPVA Sprendime, teisingai identifikavusi pradinę Pirkimo sutarties vertę, tinkamai apskaičiavo bendrą atskirų, Papildomais susitarimais sulygtų, papildomų darbų verčių procentinę išraišką, jų santykį su pradine Pirkimo sutarties verte bei pagrįstai nustatė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, VPĮ 89 straipsnio 2 ir 5 dalių nuostatų pažeidimą.

20. Teismo vertinimu, pradine Pirkimo sutarties verte laikytina 4 172 000 Eur su PVM suma, kadangi buvo parengti ir sudėtine Pirkimo dokumentų dalimi laikytini techninis projektas bei darbo projektas, kurie leido pareiškėjui tiksliai nustatyti darbų apimtį bei pakankamai tiksliai prognozuoti darbų kiekius. Atitinkamai CPVA, teisingai identifikavusi pradinę Pirkimo sutarties vertę, tinkamai apskaičiavo atskirų, Papildomais susitarimais sulygtų, papildomų darbų verčių procentinę išraišką ir pagrįstai nustatė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo bei skaidrumo principų, VPĮ 89 straipsnio 2 ir 5 dalių nuostatų pažeidimą.

23. Teismo vertinimu, CPVA, vadovaudamasi PAFT ir Gairių nuostatomis, turėjo ne teisę, bet pareigą pritaikyti pareiškėjui 25 proc. dydžio finansinę korekciją, kuri yra visiškai proporcinga padarytam pažeidimui. Atsakovas, nustatęs, kad pareiškėjas pažeidė VPĮ 89 straipsnio 2 ir 5 dalių nuostatas bei 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, kadangi VPĮ 89 straipsnio 2 dalies pagrindu atliktų papildomų darbų vertė viršijo VPĮ 89 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą vertę, todėl pareiškėjas privalėjo atlikti naują pirkimo procedūrą vadovaudamasis VPĮ nuostatomis, Sprendime vertino, kad pareiškėjo padaryti pažeidimai tiesiogiai atitinka Gairių antrojo skirsnio 2.3 lentelės 23 punkte nustatyto pažeidimo rūšį – „Direktyvų neatitinkantys skelbime apie pirkimą arba pirkimo specifikacijose nustatytų sutarties elementų pakeitimai“. Pažeidimo aprašyme nurodoma, kad pažeidimas nustatomas, jeigu sutarties elementų pakeitimai viršijo 15 proc. pradinės pirkimo sutarties vertės. Už tokį pažeidimą taikoma išimtinai 25 proc. pataisos norma, jokių kitų pataisos normų nenumatant. Nagrinėjamu atveju nėra galimybės taikyti mažesnę nei 25 proc. finansinės pataisos normą, nes tokios galimybės nesuteikia Gairių ginčo pažeidimų turinio esmė.

24. Teismo vertinimu, Sprendime nustatytas finansinės korekcijos dydis yra pagrįstas, proporcingas ir negali būti mažinamas. Nagrinėjamu atveju nėra galimybės taikyti mažesnę nei 25 proc. finansinės pataisos normą, nes tokios galimybės nesuteikia pačių Gairių ginčo pažeidimo turinio esmė. Be to, CPVA, atlikdama pažeidimo tyrimą, priimdama Sprendimą ir taikydama finansinę korekciją, neviršijo savo kompetencijos bei finansinę korekciją pritaikė vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, Gairėmis bei teismų praktika. Priešingai nei pareiškėjas teigė skunde, iš Sprendimo turinio galima matyti, kad, taikant finansinę korekciją, buvo užtikrintas proporcingumo principo laikymasis, nes buvo atsižvelgta į visas reikšmingas pažeidimo padarymo aplinkybes, pobūdį bei sunkumą, už tokio pobūdžio pažeidimą taikant mažiausią galimą Gairėse nurodomą finansinę korekciją, t. y. 25 proc.

28. Pareiškėjo nuomone, teismo sprendime išdėstyta pozicija, jog CPVA tinkamai taikė Kainodaros metodikos nuostatas, dėl to tinkamai apskaičiavo Pirkimo sutarties pakeitimų procentinę išraišką ir pagrįstai konstatavo pažeidimą, yra nepagrįsta. Pradine sutarties verte yra laikoma maksimali Pirkimo sutarties vertė, o ne Tiekėjo pasiūlyme nurodyta „palyginamoji“ kaina. CPVA tiksliai ir tinkamai Sprendime cituoja Kainodaros metodikos 36.2 ir 36.2.3 punktų nuostatas, tačiau neaišku, kodėl padarė išvadą, jog pradine sutarties verte reikia laikyti Tiekėjo pasiūlymo „palyginamąją“ kainą 4 172 000,00 Eur su PVM, o ne maksimalią Pirkimo sutarties vertę - 5 134 019,00 Eur su PVM. Pirkimo atveju pareiškėjas Pirkimo dokumentuose buvo nurodęs darbų aprašymą, medžiagų specifikacijas, preliminarius darbų kiekius bei maksimalią pirkimui skirtų lėšų sumą – 5 134 019,00 Eur su PVM, kurią pačiuose Pirkimo dokumentuose ir Pirkimo sutartyje aiškiai identifikavo pradine Pirkimo sutarties verte. Tai įrodo Pirkimo sąlygų 10 punktas, Pirkimo sutarties 2 bei 3.2 punktai, Pirkimo sąlygose pateikta pasiūlymų forma.

29. Teismo sprendime išdėstyta pozicija dėl to, jog CPVA tinkamai apskaičiavo Papildomų susitarimų vertės procentinę išraišką ir pagrįstai nustatė VPĮ 89 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos tvarkos pažeidimą, yra nepagrįsta. Pareiškėjo įsitinkinimu, jis, sudarydamas Papildomus susitarimus, kurių bendra vertė yra 682 968,61 Eur su PVM, neviršijo 15 proc. pradinės Pirkimo sutarties vertės, kadangi pradinė Pirkimo sutarties vertė buvo lygi 5 134 019 Eur su PVM. Kitaip tariant, jeigu CPVA būtų tinkamai įvertinusi susiklosčiusią situaciją ir tinkamai aiškinusi Kainodaros metodikos 36 punkto nuostatas, ji būtų nustačiusi, jog iš tiesų pareiškėjo sudarytų Papildomų susitarimų procentinė išraiška nuo pradinės Pirkimo sutarties vertės yra lygi 13,30 proc. (682 968,61 Eur su PVM / 5 134 019 Eur su PVM x 100).

30. Teismo sprendime pateikta pozicija dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su pažeidimo formalumu, atmetimo yra laikytina nepagrįsta. Pareiškėjas neatliko CPVA Sprendime nurodyto pažeidimo, o jei teismas laikytų, kad pažeidimas buvo padarytas, tai jis turėtų būti laikomas formaliu ir nesuderinamu su finansinių korekcijų taikymo tikslais. Sprendime nurodytas ir neva pareiškėjo atliktas pažeidimas ne tik kad nepadarė esminės žalos ES biudžetams, bet ir net negalėjo jos sukelti, dėl to privalo būti laikytinas formaliu. Pareiškėjas papildomų darbų atlikimą finansavo nuosavomis lėšomis – Projektui įgyvendinti skirti pinigai buvo panaudoti išimtinai tik Pirkimo sutarties apimtyje nurodytiems darbams. Be to, jokie pareiškėjo veiksmai nepažeidė tiekėjų lygiateisiškumo ir sąžiningos konkurencijos principų, nes visi papildomi darbai buvo įsigyti už nustatytus ir Pirkimo sąlygose skaidriai patvirtintus įkainius. Tokiu būdu nėra pagrindo vertinti visus Pirkimo sutarties pakeitimus bendrai, kaip potencialiai galinčius turėti įtakos ES biudžetui. Pareiškėjas ir Tiekėjas visos Pirkimo sutarties vykdymo metu susitarimo dėl kainų indeksavimo Pirkimo sutartyje nustatyta tvarka nesudarė. Tai reiškia, jog Papildomų susitarimų pagrindu vykdyti darbai buvo įsigyti vadovaujantis Pirkimo sutartyje užfiksuotais įkainiais, kurie buvo perkelti iš Tiekėjo pasiūlymo, kuris pareiškėjui buvo pateiktas 2019 m. rugsėjo 23 d.. Dėl šios priežasties pareiškėjas, tikėtina, ženkliai sutaupė. Pareiškėjas pažymi, jog, jeigu jau ir būtų konstatuotas pažeidimas, tai 15 proc. riba buvo viršyta itin neženkliai. Anot CPVA, Papildomų susitarimų pagrindu įsigytų papildomų darbų vertė siekė 16,37 proc. pradinės Pirkimo sutarties vertės, arba 1,37 proc. viršijo leistiną 15 proc. ribą. CPVA teigimu, 1,37 proc. perviršis finansine išraiška yra lygus tik 57 168,61 Eur su PVM, kuomet visos vykdytos Pirkimo sutarties vertės maksimali kaina buvo 5 134 019 Eur su PVM. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog pareiškėjas, atlikdamas Papildomus pakeitimus, tikėtina sutaupė 49 959,31 Eur su PVM, Projekto apimtyje galėtų būti kvestionuojama tik 7 209,30 Eur su PVM suma (57 168,61 Eur su PVM - 49 959,31 Eur su PVM), kuri yra lygi 0,14 proc. maksimalios Pirkimo sutarties vertės. Nagrinėjamu atveju ribą viršijanti suma sudaro tik 57 168,61 Eur arba 1,37 proc. pradinės Pirkimo sutarties vertės, iš kurių net 0,14 proc. (7 209,30 Eur) gali būti laikomi faktiniu perviršiu, nes likusi suma buvo sutaupyta dėl papildomų darbų įsigijimo už Pirkimo sutartyje nustatytus įkainius, kurie buvo žemesni nei rinkoje. Tokiu būdu tikrąją poveikio ES finansiniams interesams apimtį galima laikyti nereikšminga.

34. Pradinė Pirkimo sutarties vertė yra būtent joje nurodyta 4 172 000 Eur su PVM suma, o ne 5 134 019 Eur su PVM suma, kuri yra tik paties pareiškėjo iš anksto Pirkimo dokumentų sąlygose nustatyta maksimali riba, iki kurios gali kisti darbų kiekiai, nurodyti darbų kiekių žiniaraščiuose, VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Taigi pradine Pirkimo sutarties verte laikant būtent Sutartyje nurodytą 4 172 000 Eur su PVM sumą, nėra nukrypstama nuo paskelbtų ir visiems tiekėjams išviešintų Pirkimo dokumentų sąlygų, nėra pažeidžiami VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti viešųjų pirkimų principai ar tiekėjų teisėti lūkesčiai.

35. Teismas pagrįstai sprendė, kad pradine Pirkimo sutarties verte laikytina 4 172 000 Eur su PVM suma, kadangi buvo parengti ir sudėtine Pirkimo dokumentų dalimi laikytini techninis projektas bei darbo projektas, kurie leido pareiškėjui tiksliai nustatyti darbų apimtį bei pakankamai tiksliai prognozuoti darbų kiekius.

36. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas, teisingai nustatęs pradinę Pirkimo sutarties vertę, tinkamai apskaičiavo atskirų, Papildomais susitarimais sulygtų, papildomų darbų, kurie pareiškėjo buvo įsigyti būtent VPĮ 89 straipsnio 2 dalies pagrindu, verčių procentinę išraišką, ją tinkamai palygino su VPĮ 89 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytomis ribomis, bei iš šio palyginimo identifikavęs VPĮ 89 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos ribos perviršį, pagrįstai nustatė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo bei skaidrumo principų, VPĮ 89 straipsnio 2 dalies ir 5 dalies nuostatų pažeidimą.

37. Sprendimu nustatytu VPĮ nuostatų ir viešųjų pirkimų principų pažeidimu buvo padaryta potenciali žala ES finansiniams interesams, tačiau nesant galimybės finansinio poveikio tiksliai kiekybiškai įvertinti dėl pažeidimo pobūdžio, atsakovas pagrįstai vadovavosi Gairių nuostatomis, ir įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, pažeidimų pobūdį, jo sunkumą, pagrįstai Pirkimo sutarties vertei, finansuojamai Projekto lėšomis, pritaikė Gairėse nustatytą fiksuotą finansinės korekcijos dydį.

38. Sprendime nustatytas finansinės korekcijos dydis yra pagrįstas, proporcingas ir negali būti mažinamas. Atsakovas, atlikdamas pažeidimo tyrimą, priimdamas Sprendimą ir taikydamas finansinę korekciją, neviršijo savo kompetencijos bei finansinę korekciją pritaikė vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, aktualia teismų praktika bei Gairėmis. Priešingai nei teigia pareiškėjas apeliaciniame skunde, iš Sprendimo turinio galima matyti, kad taikant finansinę korekciją, buvo užtikrintas proporcingumo principo laikymasis, nes buvo atsižvelgta į visas reikšmingas pareiškėjo padaryto VPĮ nuostatų ir viešųjų pirkimų principų pažeidimo padarymo aplinkybes, pobūdį, sunkumą už tokio pobūdžio pažeidimą taikant mažiausią galimą Gairėse nurodomą finansinę korekciją.

41. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog pradine Pirkimo sutarties verte turėtų būti laikoma Pirkimo sutarties maksimali vertė – 5 134 019 Eur su PVM, todėl jis neviršijo 15 proc. pradinės Pirkimo sutarties vertės, net jei būtų laikoma, kad pažeidimas buvo padarytas, jis turėtų būti laikomas formaliu, nes nebuvo padaryta esminės žalos ES biudžetui, o Sprendimu pritaikyta finansinė korekcija yra neproporcinga ir turi būti sumažinta.

42. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

43. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta:

43.1. Administracija įgyvendino projektą „Tilžės g. nuo Šilutės pl. iki geležinkelio pervažos rekonstrukcija, pertvarkant žiedinę Mokyklos g. ir Šilutės pl. sankryžą“. Siekdamas įgyvendinti Projektą, pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 18 d. paskelbė ir atviro konkurso būdu atliko tarptautinį pirkimą „Tilžės g. nuo Šilutės pl. iki geležinkelio pervažos, pertvarkant žiedinę Mokyklos g. ir Šilutės pl. sankryžą, Klaipėdoje“. Pirkimas buvo išskaidytas į dvi dalis: pirmoji dalis – Tilžės g. nuo Šilutės pl. iki geležinkelio pervažos, pertvarkant žiedinę Mokyklos g. ir Šilutės pl. sankryžą Klaipėdoje rekonstrukcijos darbai; ir antroji dalis – kadastrinių matavimų atlikimo paslaugos. Kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė 21 tiekėjas, o pasiūlymus pateikė 3 dalyviai. Pirkimo pirmosios dalies laimėtoja buvo pripažinta UAB „YIT Lietuva“, su kuria 2019 m. spalio 25 d. buvo sudaryta rangos sutartus Nr. J9-2828, kurioje buvo nustatyta, jog preliminari pirmosios Pirkimo sutarties kaina – 4 172 000 Eur su PVM (Pirkimo sutarties 2 p.), o pagal Kainodaros taisykles, Pirkimo sutartyje nustačius fiksuoto įkainio su peržiūrą apskaičiavimo būdą, Pirkimo sutartyje nurodomi atskirų darbų fiksuoti įkainiai, preliminarūs darbų kiekiai ir pradinė vertė, kuri yra 5 134 019 Eur (Pirkimo sutarties 3.2 p.).

43.2. Pareiškėjas, vykdydamas minėtą rangos sutartį, CPVA pateikė Papildomus susitarimus. CPVA kilo įtarimas, kad dalis pareiškėjo ir Laimėtojo atliktų Pirkimo sutarties pakeitimų yra atlikti galimai nesilaikant Pirkimo sutarties sąlygų ir pažeidžiant VPĮ nuostatas, t. y., kad: i) Administracija ir Laimėtojas 2021 m. rugsėjo 21 d. papildomu susitarimu prie Pirkimo sutarties Nr. J9-2341 neturėjo teisės antrą kartą ir ilgesniam kaip 2 mėnesių laikotarpiui pratęsti darbų atlikimo terminą; ii) Papildomais susitarimais buvo atliktas darbų apimties pakeitimas, kuris priskirtinas VPĮ 89 straipsnio 2 dalies įtvirtintam Pirkimo sutarties keitimo pagrindui, galimai viršijo VPĮ 89 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą bendrą atskirų pakeitimų vertės ribą (15 proc.) (CPVA vertino, kad nepagrįsti papildomi darbai sudarė – 843 375,99 Eur; nepagrįsti atsisakomi (nevykdomi) darbai sudarė – 137 163,86 Eur, ir tai bendrai sudarė 23,50 proc. pradinės Pirkimo sutarties vertės), todėl pareiškėjas dalį Papildomais susitarimais įsigytų papildomų darbų, viršijančių VPĮ 89 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą maksimalią ribą, turėjo įsigyti atlikdamas naują pirkimo procedūrą. Įvertinus šias aplinkybes, buvo įregistruotas įtarimas apie pažeidimą, kuriuo CPVA inicijavo ir pradėjo įtariamo pažeidimo tyrimą. Pareiškėjas apie pradėtą įtariamo pažeidimo tyrimą buvo informuotas CPVA 2023 m. sausio 26 d. pranešimu Nr. PR001.

43.3. CPVA 2023 m. liepos 19 d. priėmė Sprendimą, nustatė, kad: 1) pareiškėjui ir Laimėtojui 2021 m. birželio 16 d. papildomu susitarimu Nr. J9-1593 ir 2021 m. rugsėjo 21 d. papildomu susitarimu Nr. J9-2341 pratęsus darbų atlikimo terminą (iš esmės – nustačius naują terminą visiškai naujo objekto rangos darbams atlikti), pareiškėjas VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatos ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo nepažeidė; 2) pareiškėjas, vykdydamas Pirkimo sutartį, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus bei VPĮ 89 straipsnio 2 ir 5 dalies nuostatas, kadangi VPĮ 89 straipsnio 2 dalies pagrindu atliktų papildomų darbų vertė viršijo VPĮ 89 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą vertę, todėl pareiškėjas privalėjo atlikti naują pirkimo procedūrą vadovaujantis VPĮ nuostatomis. Atsižvelgiant į nustatytą pažeidimą bei vadovaujantis PAFT 311 punktu, 7 priedo 6 ir 10 punktais, Gairių 2.3 lentelės 23 punktu, atsakovas pritaikė 25 proc. finansinę korekciją (458 952,43 Eur) nuo Pirkimo sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 1 835 809,73 Eur.

44. VPĮ (byloje taikoma redakcija, galiojusi nuo 2019 m. birželio 11 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d.) 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų.

45. Pagal VPĮ 89 straipsnio 2 dalį pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu taip pat gali būti keičiama pagal šį įstatymą neatliekant naujos pirkimo procedūros, nereikalaujant patikrinti, ar nėra šio straipsnio 4 dalies 1–4 punktuose nurodytų aplinkybių, tačiau yra visos šios sąlygos kartu: 1) bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė neviršija atitinkamų tarptautinio pirkimo vertės ribų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje; 2) bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė neviršija 10 procentų pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės prekių ar paslaugų pirkimo atveju ir 15 procentų – darbų pirkimo atveju; 3) pakeitimu iš esmės nepakeičiamas pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdis.

46. Jeigu pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimas atliekamas kitais negu apibrėžti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse atvejais, tokiam pakeitimui atlikti turi būti atliekama nauja pirkimo procedūra pagal šio įstatymo reikalavimus (VPĮ 89 straipsnio 5 dalis).

47. Pareiškėjas tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde teigia, jog pradine Pirkimo sutarties verte laikytina Pirkimo sutartyje nurodyta maksimali Pirkimo sutarties vertė – 5 134 019 Eur su PVM suma, o ne tiekėjo pasiūlyta kaina – 4 172 000 Eur su PVM.

50. Pirkimo sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad: „Sutartyje nurodomi atskirų darbų fiksuoti įkainiai, preliminarūs darbų kiekiai ir pradinė Sutarties vertė, kuri yra 5 134 019,00 Eur su PVM. Vykdant pirkimo Sutartį, preliminarūs darbų kiekiai gali kisti, tačiau, įsigyjant minėtus darbus, pradinė Sutarties vertė negali būti viršijama.“

51. Pagal Kainodaros metodikos (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. lapkričio 5 d.) 2.11 punktą pradinės sutarties verte laikytina pradinėje sutartyje nurodyta sutarties vertė, apskaičiuota Metodikoje nustatyta tvarka. Pradinėje sutartyje nurodant pradinės sutarties vertę, į ją neįtraukiama ta vertė, kuri gali atsirasti dėl pirkimo dokumentuose ir sutartyje numatytų pasirinkimo galimybių (sutarties termino, perkamų kiekių, apimties, objekto pakeitimų ir pan.) Pirkimo vykdytojas pradinės sutarties vertę nurodo sudaromoje pradinėje sutartyje. Pradinės sutarties vertė nekinta per visą sutarties vykdymo laikotarpį, išskyrus kai sutarties vertė peržiūrima pagal joje nurodytas kainų peržiūros sąlygas.

52. Fiksuoto įkainio su peržiūra kainodara gali būti nustatomas esant Metodikos II skyriaus trečiojo skirsnio dalyje „Fiksuotas įkainis“ nurodytoms sąlygoms bei siekiant išlaikyti šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą (Kainodaros metodikos 39 p.). Nustačius fiksuoto įkainio su peržiūra kainodarą, pradinės sutarties vertė apskaičiuojama kaip numatyta Metodikos II skyriaus trečiojo skirsnio dalyje „Fiksuotas įkainis“. Jei sutarties vertė buvo peržiūrėta pagal sutartyje nurodytas kainų peržiūros sąlygas, atitinkamai patikslinama (didėja arba mažėja) pradinės sutarties vertė (Kainodaros metodikos 40 p.). Taigi Kainodaros metodikos 39 ir 40 punktams nukreipiant į šios metodikos 35–36 punktus, pažymėtina, jog Kainodaros metodikos 36 punkte yra nustatytos dvi aiškios taisyklės, kuriomis reikia vadovautis sprendžiant, kuri suma laikytina pradine sutarties, kurioje yra nustatyta fiksuoto įkainio su peržiūra kainodara, verte. Kai pirkimo vykdytojas tiksliai gali nustatyti darbų apimtį ir kiekius, pirkimo sutarties vertė bus lygi laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kainai, apskaičiuotai sudauginus darbų kiekius iš laimėjusio tiekėjo pasiūlytų įkainių (Kainodaros metodikos 36.1.4 p.), o kai perkami darbai ir pirkimo vykdytojas negali pakankamai tiksliai prognozuoti darbų apimties ir (ar) kiekių, tai pradinės sutarties vertė bus lygi maksimaliai pirkimui skirtai lėšų sumai pirkimo dokumentuose ir sutartyje nurodytų darbų įsigijimui tiekėjo pasiūlyme nurodytais įkainiais (Kainodaros metodikos 36.2.3 p.).

53. Šiuo atveju, teisėju kolegijos vertinimu, darbai buvo atliekami pagal techninį projektą ir darbo projektą, todėl pareiškėjas galėjo tiksliai nustatyti darbų apimtį bei pakankamai tiksliai prognozuoti darbų kiekius, o tai lemia pradinės Pirkimo sutarties vertės nustatymą vadovaujantis ne Kainodaros metodikos 36.2.3 punkto, bet būtent Kainodaros metodikos 36.1.4 punkto nuostatomis. Atsižvelgus į tai, skundžiamame CPVA pagrįstai identifikuota pradinė Pirkimo sutarties vertė yra 4 172 000 Eur su PVM, o Sprendime atlikta Pirkimo sutarties pakeitimų analizė, kurioje Papildomais susitarimais įsigyti papildomi darbai gretinami ir jų santykinė procentinė bei piniginė išraiška išvedama būtent nuo 4 172 000 Eur su PVM, o ne nuo 5 134 019 Eur su PVM sumos.

54. CPVA nustatė ir ginčo dėl to nėra, kad Papildomais susitarimais pareiškėjas įsigijo papildomų darbų, kurių vertė - 682 968,61 Eur, o tai, atsižvelgus į jau nustatytą pradinę sutarties vertę (4 172 000 Eur), sudaro 16,37 proc. jos vertės, todėl pareiškėjas privalėjo atlikti naują pirkimo procedūrą vadovaujantis VPĮ nuostatomis, o jos neatlikęs pažeidė VPĮ 89 straipsnio 2 ir 5 dalis bei 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.

55. Vertinant pareiškėjo argumentus dėl pagrindo taikyti finansinę korekciją nebuvimo, taip pat dėl ginčijamu Sprendimu atliktos korekcijos neproporcingumo, pažymėtina, kad ESTT 2024 m. spalio 4 d. sprendimo Obshtina Svishtov vs Rakovoditel na Upravlyavashtia organ na Operativna programa „Regioni v rastezh“ byloje C-175/23 23–27 punktuose, apibendrindamas savo jurisprundenciją aiškinant Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. gruodžio 17 d. reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1303/2013) 2 straipsnio 36 punktą, be kita ko, pažymėjo: sąvoka „pažeidimas“ Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte apibrėžta kaip bet koks Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės nuostatų dėl jų taikymo pažeidimas, susijęs su ekonominės veiklos vykdytojo veiksmais ar neveikimu, kai dėl nepagrįstų Sąjungos bendrojo biudžeto išlaidų padaroma arba gali būti padaryta žala šiam biudžetui. Taigi tam, kad toks pažeidimas būtų padarytas, turi būti įvykdytos trys sąlygos, t. y. turi būti pažeista taikytina teisė, turi būti ekonominės veiklos vykdytojo veiksmai ar neveikimas, dėl kurių padarytas šis pažeidimas, ir turi būti padaryta reali ar potenciali žala Sąjungos biudžetui (pagal analogiją žr. 2020 m. spalio 1 d. Sprendimo Elme Messer Metalurgs, C‑743/18, EU:C:2020:767, 50 ir 51 punktus ir 2023 m. birželio 8 d. Sprendimo ANAS, C‑545/21, EU:C:2023:451, 27 ir 29 punktus); pirmoji sąlyga susijusi ne tik su pačių Sąjungos teisės nuostatų, bet ir nacionalinės teisės nuostatų, kurios taikomos Sąjungos struktūrinių fondų remiamiems veiksmams ir kuriomis taip prisidedama prie Sąjungos teisės, susijusios su šių fondų finansuojamų projektų valdymu, įgyvendinimu (2020 m. spalio 1 d. Sprendimo Elme Messer Metalurgs, C‑743/18, EU:C:2020:767, 52 punktas ir 2023 m. birželio 8 d. Sprendimo ANAS, C‑545/21, EU:C:2023:451, 30 punktas); dėl antrosios sąlygos, t. y., kad atitinkamas pažeidimas turi būti padarytas ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu, pažymėtina, kad Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 37 punkte „ekonominės veiklos vykdytojas“ apibrėžiamas kaip bet kuris fizinis ar juridinis asmuo ir bet kuris kitas subjektas, dalyvaujantis įgyvendinant fondų paramą, išskyrus valstybę narę, vykdančią valdžios institucijos įgaliojimus; pagal trečiąją sąlygą reikalaujama, kad ekonominės veiklos vykdytojui pažeidus taikytiną teisę „padaroma ar būtų padaryta“ žala Sąjungos bendrajam biudžetui. Iš paties šio reglamento 2 straipsnio 36 punkto teksto, visų pirma iš žodžių junginio „padaroma ar būtų padaryta“, matyti, kad jeigu dėl „pažeidimo“, kaip jis suprantamas pagal šią nuostatą, nereikia įrodyti konkretaus finansinio poveikio Sąjungos biudžetui, taikytinų taisyklių nesilaikymas yra „pažeidimas“, jeigu negalima atmesti galimybės, kad šis pažeidimas turėjo įtakos atitinkamo fondo biudžetui (2017 m. gruodžio 6 d. Sprendimo Compania Na?ional? de Administrare a Infrastructurii Rutiere, C‑408/16, EU:C:2017:940, 60 ir 61 punktai ir 2023 m. birželio 8 d. Sprendimo ANAS, C‑545/21, EU:C:2023:451, 38 punktas); iš to, kas išdėstyta, matyti, kad „pažeidimas“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punktą, gali būti laikomas tik pažeidimu, dėl kurio „padaroma ar [gali būti] padaryta“ žala Sąjungos biudžetui. Taigi pagal šią nuostatą draudžiama, kad bet koks Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, taikytinos veiksmams, finansuojamiems iš Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, pažeidimas būtų laikomas automatiškai darančiu žalą Sąjungos biudžetui arba galinčiu jam daryti žalos, neatsižvelgiant į tokio pažeidimo poveikį Sąjungos biudžetui.

56. Be kita ko, minėto ESTT sprendimo 30–34 punktuose, aiškindamas Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas dėl finansinės pataisos sumos nustatymo, ESTT, be kita ko, pažymėjo: valstybės narės taip pat gali nustatyti tokią fiksuoto dydžio pataisų normų skalę remdamosi Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsniu, siejamu su jo 120 konstatuojamąja dalimi, kad, „laikantis proporcingumo principo“, užtikrintų teisinį saugumą; siekdamos patikslinti kriterijus, taikomus finansinėms pataisoms, atliekamoms remiantis fiksuoto dydžio pataisų normų skale, valstybės narės gali atsižvelgti į tokį dokumentą, kaip 2019 m. Komisijos gairės, net jeigu jos joms nėra privalomos. Šių gairių 1.1 punkte rekomenduojama, kad valstybių narių valdžios institucijos, „ištaisydamos pažeidimus, nustatytus jų pačių tarnybų, taikytų šiose gairėse nustatytus kriterijus ir finansinių pataisų normas“ (pagal analogiją žr. 2023 m. birželio 8 d. Sprendimo ANAS, C 545/21, EU:C:2023:451, 45 punktą); iš minėtų gairių 1.4 punkto matyti, kad kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti finansinio poveikio atitinkamai rinkai, taikant Reglamento Nr. 1303/2013 144 straipsnio 1 dalyje numatytą 5, 10, 25 arba 100 procentų fiksuoto dydžio finansinės pataisos normą, vis dėlto reikia atsižvelgti į nustatyto pažeidimo pobūdį ir sunkumą ir į dėl to Fondui atsiradusius finansinius nuostolius, todėl tokia taikoma norma atitinka proporcingumo principą (pagal analogiją žr. 2023 m. birželio 8 d. Sprendimo ANAS, C 545/21, EU:C:2023:451, 46 punktą); be to, nors Komisija ir valstybės narės gali remtis fiksuoto dydžio pataisos normų skale, vis dėlto galutinei taikytinai pataisos sumai nustatyti būtinas individualus ir išsamus nagrinėjimas, kurį atliekant turi būti atsižvelgta į visus konstatuotą pažeidimą apibūdinančius ypatumus, palyginti su elementais, į kuriuos buvo atsižvelgta nustatant šią skalę ir kurie gali pateisinti didesnės arba, priešingai, sumažintos pataisos taikymą (šiuo klausimu žr. 2016 m. liepos 14 d. Sprendimą Wrocław – Miasto na prawach powiatu, C 406/14, EU:C:2016:562, 48 ir 49 punktus).

57. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad draudžiama, jog bet koks Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, taikytinos veiksmams, finansuojamiems iš Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, pažeidimas būtų laikomas automatiškai darančiu žalą Sąjungos biudžetui arba galinčiu jam daryti žalos, neatsižvelgiant į tokio pažeidimo poveikį Sąjungos biudžetui, o pagrįstai pripažinus pažeidimo poveikį Sąjungos biudžetui fiksuoto dydžio finansinė pataisa, laikantis proporcingumo principo, visų pirma atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir sunkumą, taikoma tik tuomet, kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti iš fondų mokėtinos neteisėtų išlaidų sumos. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (šiuo aspektu žr. 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1538-624/2024; 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-227-415/2025; 2025 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-641-415/2025; 2025 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-526-520/2025; 2026 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-494-442/2026).

58. Nagrinėjamu atveju atsakovas pažeidimą automatiškai laikė darančiu žalą Europos Sąjungos biudžetui arba galinčiu jam daryti žalos, taip pat automatiškai taikė fiksuoto dydžio finansinę korekciją, remiantis vien iš anksto nustatyta fiksuoto dydžio pataisos normų skale, o tai nedera su Reglamento Nr. 1303/2013 nuostatomis.

59. Nustačius, kad atsakovas ginčijamame Sprendime individualizuotais teisiniais argumentais nepagrįsdamas, kodėl pripažįstama, jog pažeidimas laikomas darančiu žalą Europos Sąjungos biudžetui arba galinčiu jam daryti žalą, taip pat, kad neįmanoma tiksliai apskaičiuoti iš fondų mokėtinos neteisėtų išlaidų sumos ir dėl to taikoma fiksuoto dydžio finansinė korekcija, priėmė neteisėtą Sprendimą, kurio dalis dėl finansinės korekcijos taikymo panaikinama, o klausimas dėl finansinės korekcijos taikymo perduodamas atsakovui spręsti iš naujo.

61. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį. Nagrinėjamu atveju dalis pirmosios instancijos teismo sprendimo paliekama nepakeista, o dalis, kuria paliktas nepakeistas atsakovo Sprendimas dėl finansinės korekcijos taikymo, panaikinama ir pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, t. y. galutiniu teismo procesiniu sprendimu patenkinama iš esmės pusė pareiškėjo skundo reikalavimo, todėl pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).