Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutarimas, II-10-791/2021

Teismas: Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2021-04-12
Bylos Nr.: II-10-791/2021
Teisminio proceso Nr.: 4-13-3-00364-2020-8
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.

Teisėjas: Vilma Dapkevičienė (pirm.)
Pareiškėjas: E. O.
Institucija: Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-10-791/2021Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00364-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4; 21.10.3; 21.10.4 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. balandžio 12 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja V. D.,sekretoriaujant E. B.,dalyvaujant pareiškėjui E. O., jo įgaliotam atstovui advokatui R. M.,

nutarimą ne teismo tvarka priėmusios institucijos – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato - atstovui J. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio bylos nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo E. O. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2020 m. rugsėjo 12 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą E. O., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 484 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2020 m. rugsėjo 20 d. apie 0.05 val. (duomenys neskelbtini) Alytaus r. sav., viešoje vietoje jis gėrė alkoholinį gėrimą „Starka“ 42,0 alk. tūrio iš 0,5 l. stiklinės taros (nustatytas 1,51 promilių girtumas) ir tokiais savo veiksmais įžeidė žmogaus orumą bei visuomeninę dorovę.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarimu E. O. nubaustas pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį 60 Eur bauda.

Šalies argumentai

E. O. pateikė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams skundą dėl Institucijos 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarimo. Skunde nurodė, kad alkoholinių gėrimų viešoje vietoje nevartojo ir nedarė nieko, kas įžeistų žmogaus orumą bei visuomenės dorovę. Tuo metu, kai atvažiavo policijos pareigūnai ir surašė jam administracinio nusižengimo protokolą, jis tiesiog prieš kelias akimirkas buvo iš namų atėjęs prie savo parduotuvės, prie kurios ant laiptų sėdėjo E. Ž., A. L. ir R. T., kurie kėlė triukšmą, o jis tenorėjo juos sudrausminti. Šie asmenys gali paliudyti, kad su jais alkoholinių gėrimų viešoje vietoje nevartojo, net nebuvo su jais prieš tai, kai atvažiavo policijos pareigūnai ir surašė administracinio nusižengimo protokolą. Atėjo iš šalia esančių namų paprašyti, kad asmenys skirstytųsi, nes jau buvo vėlus paros laikas, kai tuo metu atvažiavę policijos pareigūnai patikrino blaivumą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą, motyvuodami tuo, kad jis vartojo alkoholį viešoje vietoje, taip įžeidžiant žmogaus orumą bei visuomeninę dorovę. Nėra aišku, kokiomis aplinkybėmis ir kokiais veiksmais buvo įžeistas žmogaus orumas bei visuomeninė dorovė. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad aplinkybėmis, kurioms esant girto asmens pasirodymas viešojoje vietoje įžeidžia žmogaus orumą ir dorovę, pripažintina, pavyzdžiui, asmens griuvinėjimas, šlitinėjimas, triukšmavimas, kabinėjimasis prie žmonių, netvarkinga išvaizda, nesiorientavimas aplinkoje ir taip toliau (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N756-661/2008, N62-2683/2010, N575-5919/2010, N62-1678/2011). Neabejotina, kad nebuvo nustatyta nei viena iš šių aplinkybių, pareigūnai rėmėsi tik pačiu „faktu“, nesiekė išsiaiškinti daugiau reikšmingų aplinkybių, todėl šis nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, kadangi nebuvo jokių veiksmų, kurie galėtų būti pripažinti kaip žeidžiantys žmogaus orumą ir dorovę, už ką numatyta atsakomybė ANK 484 straipsnio 1 dalyje. Įstatymai numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms, netrikdytų įprasto jiems gyvenimo būdo. Šiuo atveju jokie jo veiksmai niekaip negalėjo sukelti nepatogumų kitiems žmonėms, netrikdė jų įprasto gyvenimo ir ramybės. Skundu prašo panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarimą dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 484 straipsnio 1 dalyje, ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti, iškviesti į teismo posėdį ir apklausti jo nurodytus liudytojus (b. l. 2–3).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje dalyvavęs pareiškėjas E. O. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, nuobaudą panaikinti, paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo mėn. jo žmona pranešė, kad prie jų parduotuvės kažkas rėkauja, ir prašė nueiti pažiūrėti. Nuėjo ir rado tris vaikinus, kuriems liepė eiti iš čia ir nerėkauti bei pasiimti nuo staliuko butelį. Po kelių minučių pravažiavo policija, vaikinai ėmė garsiau kalbėti, nelabai norėjo iš karto nueiti nuo parduotuvės, policija stabtelėjo, bet nuvažiavo toliau, tačiau po 3-5 minučių sugrįžo atgal, privažiavo prie jų, pareigūnai išlipo iš mašinos ir pasakė, kad jis girtauja. Jis tuo metu arba stovėjo, arba sėdėjo prie staliuko, kuris buvo prie parduotuvės. Ant stalo buvo butelis ,,Starkos“ ir lyg tai limonado. Pareigūnas jo prašė prieiti prie mašinos ,,prasipūsti“, jis sutiko, įvyko incidentas su pareigūnu R. D., sakė pareigūnams, kad jis negėrė, o tų jaunų kaimiečių vaikinų net nepažįsta, gal nebent tik iš matymo. Būdamas neblaivus jis jau išėjo iš namų, nes po darbo grįžęs pasidarė kokteilį ir namuose išgėrė, apsvaigęs nesijautė, buvo pavargęs, gal todėl pripūtė 1,5 promilės. Pūtė į alkotesterį, pareigūnas ėmė rašyti jam protokolą, įrašė ne jo vardą. Pareigūnas pradėjo jį vadinti visai kitu vardu, jis paklausė, iš kur jis pažįsta jo giminaitį, gal čia kokie asmeniniai santykiai. Pareigūnas susimėtė, jis (E. O.) paprašė dar kartą duoti paskaityti protokolą, pareigūnas davė, tačiau jam beskaitant paklausė ,,kas ten ateina“ ir staigiai stvėrė jam iš rankų protokolą ir metė į mašiną. Jis paklausė pareigūno: ,,ką jūs čia darot?“. Kitas pareigūnas stovėjo prie automobilio durų. Sakė pareigūnams, kad taip daryti negalima. Pareigūnas surašė kitą protokolą, jis atsisakė jį pasirašyti, nes to, kas nurodyta protokole, nebuvo. Pareigūnai pasakė, kad jie turi filmuotą medžiagą, jis pasakė, kad gerai, kad turi, tai ją pateiks teisme. Pareigūnas paėmęs protokolą išvažiuodamas jam dar pasakė ,,aš tave, kontrabandiste, dar padarysiu“ ir išvažiavo. Prie parduotuvės buvusių vaikinų pareigūnai ,,neformino“, o protokolą surašė tik jam, nors su tais vaikinais jis negėrė. Mano, kad pareigūnas turėjo protokolus surašyti visiems keturiems, o ne tik jam. Buvo vidurnaktis, nekreipė dėmesio, ar viešoje vietoje buvo dar ir kitų žmonių, jei ir buvo, tai tik toliau, prie fontano. Atsakydamas į institucijos atstovo klausimus, nurodė, kad ateidamas su savimi turėjo limonado butelį, kokio limonado, neatsimena, o iš jų turėto butelio negėrė, nes iš kito butelio net negali gerti, jei iš jo kas nors yra gėręs. Namuose išgėrė kokteilį ir viskio 2-3 stikliukus ir jau ruošėsi eiti miegoti. Pareigūnus pamatė tik kai jie arti privažiavo. Jaunuoliai su juo nekonfliktavo, jau ruošėsi eiti į kitos parduotuvės teritoriją, todėl neprašė policijos pagalbos. Atsakydamas į įgalioto atstovo klausimus, pareiškėjas nurodė, kad pareigūnai netikrino kitų asmenų girtumo. Pareigūnų prašė parodyti video medžiagą, kurioje būtų fiksuota, kad jis gėrė, bet pareigūnai nerodė. Pareigūnai ten buvusių asmenų neapklausė dėl to, ar jis gėrė alkoholį. Baigiamųjų kalbų metu E. O. nurodė palaikantis savo atstovo argumentus, patvirtino, kad alkoholio jis negėrė.

Šalies argumentai

Pareiškėjo įgaliotas atstovas advokatas R. M. palaikė pareiškėjo skundą, nurodė su nutarimu nesutinkantis, kadangi pažeidimas nėra užfiksuotas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai nieko neįrodo. Siekiant pripažinti, kad asmuo padarė pažeidimą, pareigūnai privalėjo apklausti ten buvusius asmenis, įvykis turėjo būti fiksuotas vaizdo-garso įrašu, kuris turėjo būti išsaugotas, tokių duomenų teismui nepateikta. Mano, kad priimtas nutarimas turėtų būti panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta. Baigiamųjų kalbų metu pareiškėjo atstovas prašė skundą visiškai tenkinti, nutarimą panaikinti, administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nurodė, kad E. O. alkoholio viešoje vietoje negėrė, neįžeidinėjo asmens orumo ir visuomenės dorovės, prieš kelias akimirkas jis buvo atėjęs iš namų prie savo parduotuvės, kur buvo neblaivūs asmenys, kurie kėlė triukšmą, kad juos sudrausminti, nes buvo vėlus paros metas. Protokolas buvo surašytas vienam asmeniui, o iš bylos medžiagos matyti, kad buvo daugiau neblaivių asmenų. Mano, kad negalima vadovautis pareigūnų, ypač D., parodymais, nes iš tokio atstumo tamsiu paros metu pareigūnai objektyviai negalėjo matyti E. O. veiksmų. Pareigūnai patvirtino, kad buvo apie 50-100 metrų atstumas, todėl jie galėjo sąžiningai klysti, nepagrįstai apkalbėdami jo klientą. Pareigūnas B. nematė E. O. veido, jį atpažino tik iš drabužių, kurių įvardinti negalėjo. Pareigūnams nesimatė, ką konkrečiai vartoja E. O.. Siūlė vadovautis E. O. ir ten buvusių liudytojų parodymais, kurių E. O. nepažįsta. Alkoholio jis buvo išgėręs namuose. Kyla klausimas, kodėl protokolas buvo surašytas tik E. O., nors kiti asmenys gėrė alkoholį ir tai pripažino. Kartu su E. O. buvę liudytojai nurodė E. O. pažįstantys tik iš matymo, tačiau nesantys draugai, jam nepasiūlė gerti alkoholio, nes viskas greitai įvyko, vieta, kur jie sėdėjo, buvo neapšviesta. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad patys pareigūnai provokuoja, užduoda netinkamus klausimus. Jo klientas nuo pat pradžių nurodė, kad alkoholio nevartojo, tai nurodė ir protokole. Mano, kad nėra aišku, kokiomis aplinkybėmis ir kokiais veiksmais buvo įžeistas žmogaus orumas, nes E. O. nei triukšmavo, nei šlitinėjo, nei buvo netvarkingai apsirengęs, jo veiksmai netrikdė kitų asmenų įprasto gyvenimo ir ramybės. Pareigūnai nuo pat pradžių nesiėmė veiksmų išsiaiškinti visų pažeidimo aplinkybių. Byloje nėra surinkta pakankamai pažeidėjo kaltės įrodymų, filmuotos medžiagos iš automobilio policija nepateikė, t. y. nesurinko įrodymų. Prašė tenkinti pareiškėjo skundą ir Institucijos nutarimą panaikinti.

Atsiliepimas

Institucija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo E. O. skundo netenkinti ir 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad ANK 484 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kelis administracinius nusižengimus, kurie gali būti padaryti viešoje vietoje, t. y., alkoholinių gėrimų ir kitų naudojant spiritą pagamintų gėrimų gėrimą viešose vietose ir neblaivaus asmens pasirodymą viešoje vietoje, įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę. Taigi, kvalifikuojant veiką dėl to, kad asmuo viešoje vietoje gėrė alkoholinius gėrimus, nėra būtina nurodyti kitus konkrečius veiksmus, kuriais buvo įžeistas žmogaus orumas ir dorovė, nes pats alkoholinių gėrimų gėrimo veiksmas viešoje vietoje įžeidžia žmogaus orumą ir dorovę. E. O. skunde nurodytas aplinkybes, jog jis tuo metu, kada atvyko policijos pareigūnai, prieš kelias akimirkas tik buvo atėjęs iš namų prie parduotuvės, vertino kaip gynybinę poziciją, o skunde nurodyti liudytojai galimai yra E. O. draugai arba pažįstami asmenys, kurie galimai bus suinteresuoti duoti parodymus E. O. naudai. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė yra įrodyta byloje surinktais įrodymais: policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, video medžiaga, administracinio nusižengimo protokolu, todėl Alytaus apskrities VPK tinkamai įvertino byloje nurodytas aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl panaikinti 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarimą E. O. skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo (b. l. 37-38).

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos atstovas teismo posėdyje su pareiškėjo skundu nesutiko, paaiškino, kad duomenų nubausti asmenį pakanka, nes anksčiau net nebuvo filmuojama ir remiamasi tik policijos pareigūnų paaiškinimais ir kitais duomenimis. Dėl nusižengimo filmavimo pareigūnai jam paaiškino, kad iš tokio atstumo, iš kurio jie matė, vaizdo įraše iš automobilio nebūtų matęsi, nes tai vyko tamsiu paros metu, nors vieta apšviesta. Teismui pateikti įrašai iš nešiojamų vaizdo registratorių, o iš automobilio įrašų nėra. Dėl protokolo surašymo paaiškino, kad pirmame protokole pažeidėjo duomenys buvo gerai suvesti, tik suklysta nurodant pažeidėjo vardą, t. y. nurodyta ne E. O., o A. O., dėl to buvo anuliuotas protokolas. Kiek jam žinoma, kitiems asmenims nebuvo surašyti protokolai. Kaip sakė pareigūnai, jie kitiems asmenims protokolų nesurašė, nes nematė, kad jie gertų alkoholį, matė geriantį tik E. O.. Iš vaizdo įrašo matyti, kad tai buvo 0,5 l talpos stiklinis ,,Starkos“ butelis, buvo geriama iš pačio butelio. Prašo palikti nutarimą nepakeistą. Atsakydamas į dalyvaujančių byloje asmenų klausimus, nurodė, kad prašymas dėl automobilio vaizdo registratoriaus duomenų pateikimo buvo gautas jau praėjus tam laikui, kurį duomenys saugomi. Tie duomenys nebuvo išimti iškart, nes pareigūnai nurodė, kad iš automobilio registratoriaus nesimatys gėrimo fakto. Automobilio registratoriaus duomenys saugomi 60 dienų - du mėnesius. Jie patys niekaip prie tų duomenų negali prieiti, jie teikia užklausą ir gauna atsakymą. Pareigūnų vaizdo registratoriaus duomenis bet kada galima išsiimti ir pasižiūrėti, jie saugomi ilgiau - apie tris mėnesius. Teismas apklaus teisme pareigūnus ir įsitikins dėl tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių. Kaltinimą palaiko remdamiesi tarnybiniais pranešimais ir įrašytais vaizdo įrašais. Pripažino, kad iš nešiojamų vaizdo registratorių nesimato, kad E. O. viešoje vietoje geria iš stiklinio butelio.

Institucijos atstovas po pertraukos į teismo posėdį neatvyko, apie neatvykimo priežastis nepranešė, apie posėdžio vietą ir laiką Institucijos atstovui J. P. buvo pranešta pasirašytinai (b. l. 79).

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. D. parodė, kad įvykio dieną, patruliuodami Butrimonių miestelyje, pamatė keturių asmenų grupelę, sėdinčią prie parduotuvės už staliuko, ant stalo buvo padėtas butelis, tą kartą nematė, kad kas nors vartotų alkoholį, todėl tęsė patruliavimą ir, apsukę ratą, grįždami stabtelėję iš apie 50 metrų atstumo matė, kaip šis žmogus (E. O.) atsigėrė iš stiklinio butelio kažkokio stipraus gėrimo, ant stalo dar buvo didesnis ,,pepsio“ butelis, iš kurio užsigėrė, tačiau aiškiai matė, kad O. alkoholį gėrė iš mažesnio butelio, tai truko tiek, kiek reikia užsiversti buteliui ir gurkštelti gurkšnį stipraus gėrimo, todėl privažiavo, prisistatė ir surašė jam protokolą. Kitiems asmenims protokolų nerašė, nes nematė, kad jie gertų, t. y. nematė pačio gėrimo fakto. Jei O. sako, kad jie gėrė ir jie prisipažins, kad jie gėrė alkoholį, tai galima ir jiems surašyti protokolus. Nors tie asmenys buvo neblaivūs, tačiau viešosios tvarkos nepažeidė, nesvirduliavo, negriuvinėjo. Yra įsitikinęs, kad O. gėrė alkoholį iš to butelio, nes pravažiavo tą vietą, matė, kas buvo ant sudėta ant staliuko, vieta buvo apšviesta. O. alkoholio gėrimas įžeidė žmogaus orumą ir visuomenės dorovę, nes jis gatvėje vartojo alkoholį. Protokolo surašymui pažeidėją atsivežė prie automobilio, nustatė girtumą ir surašė protokolą, o su likusiais liko bendrauti kolega, po to ir jis priėjo prie O., nes jis buvo neramus, šūkavo, blaškėsi. Surašant protokolą O. sakė, kad jis atėjo sudrausminti tuos tris geriančius prie jo parduotuvės ir kad jis net nesėdėjo prie parduotuvės, tačiau jie pravažiuodami matė, kad jis sėdėjo, ir po to, kai jie pamatė pažeidimą, jis irgi vis dar ten sėdėjo toje pačioje vietoje ir kėdėje. Tai truko 5-10 min. Viskas buvo fiksuota pareigūnų vaizdo registratoriais, nežino, ar tuo metu veikė automobilio vaizdo registratorius.

Atsakydamas į pareiškėjo atstovo klausimus, liudytojas R. D. nurodė nepamenantis, kuris pirmas iš pareigūnų pamatė O. geriant iš butelio. Automobilio vaizdo registratorius veikia tik 10 metrų atstumu, todėl vaizdo įraše negalėjo būti fiksuota, kad pažeidėjas gera iš butelio. Nors O. nesutiko su pažeidimu, automobilio vaizdo registratoriaus vaizdo įrašas nebuvo išsaugotas, nes jame nebuvo jokių tyrimui reikšmingų duomenų ir ne jo atsakomybė yra įrašą išsaugoti. Jei advokatas anksčiau būtų pareikalavęs išsaugoti įrašą, jis būtų išsaugotas, tačiau, kadangi advokatas to nepareikalavo, įrašas nebuvo išsaugotas. Automobilių vaizdo registratoriais fiksuojami įvykiai autoįvykio metu, kad apsaugoti juos, kad jie nedarytų pažeidimų, neimtų kyšių, kad neapgadintų automobilių, kai jie išeina į iškvietimus, taip pat ir tam, kad apsaugoti viešąją tvarką ir fiksuoti pažeidimus. Automobilių vaizdo kameros nėra raiškios, tik viena kamera automobilio viduje yra raiški, visos kitos kameros yra mažos raiškos ir su jomis pažeidimai nėra fiksuojami, jie, kai to reikia, fiksuojami fotoaparatais. Turi ,,body“ kameras ir jomis fiksuoja bendravimą. O. jiems trukdė surašyti protokolą, jis daug kalbėjo, vaikščiojo, priekaištavo, kad protokolą rašo tik jam, o ne ir jo draugams, jautėsi, kad jis buvo įžeistas, kad tik jis vienas yra ,,forminamas“. Kiti asmenys nebuvo apklausti dėl alkoholio gėrimo, nes pažeidimas mažareikšmis, būtų perteklinis veiksmas sėdėti ir apklausinėti girtus asmenis, kurie irgi neadekvačiai bendravo, vienas apsišlapinęs išėjo į namus. Nurodė, kad yra davęs priesaiką, dar niekada nemelavo duodamas parodymus, jei būtų melavęs, tai per 10 metų jau būtų už tai nubaustas. Jo parodymų teisingumą gali patvirtinti kolega. Teigė, kad nors buvo sutemę, matomumas buvo labai geras, puikiai mato naktį tamsoje, neturi jokių sveikatos problemų.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas K. B. parodė, kad buvo iškvietime, po to, tikrindami Butrimonių miestelį, prie parduotuvės matė sėdinčius asmenis, ant stalo stovėjo alkoholiniai gėrimai. Nuvažiavo į kitą miestelio pusę, grįždami sustojo atidžiau pažiūrėti ir pamatė, kaip vienas iš vyriškių vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. užsivertė ir atsigėrė iš butelio. Kad O. gėrė, pamatė iš 50-70 m atstumo. Pravažiuodami matė, kad stiklinis butelis buvo tik vienas ir kad būtent O. iš jo gėrė. Ant stalo buvo alkoholis, kažkas užsigerti, stiklinės, puodukai buvo prie visų asmenų. Kolega vienam vyrui surašė protokolą už tai, kad jis vartojo alkoholinius gėrimus. O. kolega nusivedė prie automobilio, o jis (K. B.) daugiau bendravo su kitais asmenimis, kurie teigė, kad gėrė prie parduotuvės. Kadangi jie nematė to fakto, kad ir kiti asmenys gėrė, todėl protokolo jiems nerašė. Asmenys nurodė, kad atėjo draugas ir su jais bendravo, po to vartojo alkoholį. Kai priėjo prie automobilio, O. nurodė, kad alkoholio nevartojo, kad parduotuvė priklauso jam. O. buvo nustatytas girtumas. Jei O. nebūtų gėręs alkoholio ir jie to nebūtų matę, jam nebūtų rašę protokolo, nes ir jo draugams nerašė protokolų, kadangi nematė, kad jie vartotų alkoholį ar pažeistų viešąją tvarką. Pats alkoholio vartojimo faktas įžeidžia visuomenės dorovę. Tai, kad O. gėrė, matė jo draugai, kitų žmonių ten lygtai nebuvo.

Atsakydamas į pareiškėjo atstovo klausimus, liudytojas K. B. nurodė, kad pravažiuodami iš 50-70 m atstumo pagal bruožus matė, kaip O. vartojo alkoholinius gėrimus, tiksliai negalėjo pasakyti, kaip jis ir kiti buvo apsirengę, nurodė, kad vieno asmens striukė buvo šviesi, o O. striukė buvo juoda, gal su gobtuvu. Pagal drabužius atskyrė, kuris asmuo gėrė alkoholį. Negalėjo atsakyti, kuris pirmas pamatė, kad O. geria iš butelio. Patvirtino, kad jis pats irgi betarpiškai matė, kaip O. užsivertė butelį. Automobilį vairavo kolega. Vaizdo registratorių jis neperžiūri, nes neturi tokios teisės, todėl negalėjo atsakyti, kas buvo užfiksuota vaizdo registratoriumi. Kiti asmenys pripažino, kad jie gėrė, tai pripažino aukštas ir plikas asmuo, kuriam protokolo nesurašė, nes jie patys nematė gėrimo fakto, girtumas jam nebuvo nustatytas, todėl negali pasakyti, ar jis buvo blaivus. Girtumas buvo nustatytas tik O.. Mano, kad turėtų būti užfiksuotas faktas, kad asmuo vartoja alkoholį ir kad jis neblaivus. Ant stalo matė butelį, negalėjo nurodyti, ar jis buvo užsuktas, ar atsuktas. O. nepripažino, kad gėrė alkoholį, jis nenurodė, kad tik imitavo geriantis iš užsukto butelio. Patį įvykį ir bendravimą fiksuoja vaizdo registratoriais.

Liudytojas E. Ž. parodė, kad O. pažįsta iš matymo, santykiai neutralūs. Rugsėjo kažkurią dieną Butrimonyse ,,Kupolo“ kavinėje su draugais išgėrė alaus, kavinę uždarė, todėl jie nusprendė pratęsti, draugas turėjo kažkokio gėrimo, todėl nuėjo ir atsisėdo prie staliuko prie parduotuvės. Lygtai nuo savo namų, kurie yra apie 500 metrų atstumu nuo parduotuvės, pusės atėjo ponas O. ir stovėdamas prie staliuko pasakė, kad čia jo teritorija ir būtų gerai, kad jie išeitų, nedarytų netvarkos. O., kiek pamena, nebuvo prisėdęs prie staliuko. Iki O. ateinant, jam atrodo, kad jie labai netriukšmavo, galbūt garsiai kalbėjosi. Neatrodė, kad O. būtų išgėręs, jis pats buvo išgėręs. Be jų, kitų žmonių šalia nebuvo. Neprisiminė, ar O. turėjo ką nors rankose, gal limonado, jis pats tikrai nesiūlė O. išgerti, nespėjo to padaryti, nes viskas greitai įvyko. Po kokių 5 minučių nuo O. atėjimo pirmą kartą pravažiavo policijos pareigūnai, bet nesustojo, po to pareigūnai antrą kartą atvažiavo po 5-10 minučių nuo O. atėjimo, jie užėjo pas juos ir juos tik apklausė, o O. išsivedė ,,prasipūsti“. Ant staliuko turėjo alkoholio ir kažko užsigerti, negalėjo nurodyti, ko dar buvo ant staliuko. Teigė, kad O. su jais alkoholio nevartojo. Neprisiminė, ar jis policijos pareigūnams pats pasisakė, kad vartojo alkoholį. Nuo policijos pareigūnų sustojimo iki jų staliuko buvo 50-100 metrų atstumas, matomumas buvo geras, nors buvo tamsus paros metas ir ta vieta, kur jie sėdėjo, nebuvo apšviesta.

Liudytojas A. L. parodė, kad O. žino kaip žmogų, konfliktų su juo neturi. Žino, kad jie trise po pasisėdėjimo kavinėje pasiėmė gėrimo ir nuėjo prie staliuko, esančio prie O. parduotuvės. Jie gal leido muziką, gal garsiai kalbėjo, kai prie jų priėjo O. ir liepė jiems skirstytis. Nuo O. namų iki jo parduotuvės yra kelių šimtų metrų atstumas, nuo O. namų parduotuvės nesimato. Jis rankose nieko neatsinešė, prie jų prisėdęs nebuvo, buvo į turėklus atsirėmęs ir sakė, kad jie čia nesėdėtų. Tuoj pamatė pravažiuojančius policijos pareigūnus, kurie ties sankryža apsisuko ir privažiavo, į juos nukreipė šviesas, priėjo, paklausė pavardžių bei ką veikia. O. pareigūnams gal pasakė, kad sėdime prie staliuko. Ant staliuko jie turėjo ,,Starkos“ gėrimo, ,,Coca-colos“ ir dar buvo vienkartinių indelių. Nėra tikras, bet jam atrodo, kad jie dar net nebuvo pradėję gerti ,,Starkos“. Nesiūlė O. išgerti. Gal butelis ir buvo atsuktas, bet pamatę pareigūnus jie gal jį užsuko ir padėjo šalia. O. atėjus po kokių 2 minučių pamatė, kad pravažiuoja pareigūnai. O. ir pareigūnų pokalbio negirdėjo, jie pasitraukė į tarpelį tarp parduotuvių, R. nuėjo namo. Jų girtumo pareigūnai netikrino ir jų neapklausė. Mano, kad būtų paklausę O. ir pasitraukę iš O. teritorijos. Aplink kitų žmonių nebuvo. Nurodė, kad jis pats buvo išgėręs alaus, bet nebuvo labai girtas, kad neatsimintų, patvirtino, kad O. su jais alkoholio negėrė, teismui jis sako tiesą. Nemano, kad iš tokio atstumo pareigūnams įmanoma įžiūrėti žmonių veiksmus.

Liudytojas R. T. parodė, kad O. pažįsta iš matymo, su juo nekonfliktuoja. Jis, A. ir E. susitiko kavinėje, kur išgėrė po bokalą alaus. Kavinei užsidarius patraukė prie parduotuvės, kur prisėdo, po kokių 5 minučių atėjo E. O. pasakyti, kad išeitų, nedarytų bardako. O. tai pasakė stovėdamas, jie iš karto jo nepaklausė, jis dėl to nepyko. Vieta, kur jie sėdėjo, nėra gerai apšviesta, nors ji yra prie gatvės, kuri yra apšviesta. O. atėjus po kelių minučių pravažiavo policija, vėliau apsisuko ir po minutės grįžo prie jų, klausė, ką jie daro, paklausė pavardžių, pareigūnai pasišaukė E., jam tikriausiai liepė pūsti. Ant staliuko turėjo ,,Starkos“ butelį, limonado ir gal vienkartinę stiklinę. O. išgerti nieko nesiūlė ir jis nieko negėrė. Jei O. būtų gėręs, jis tikriausiai tai būtų matęs. Teismui sako tiesą. Atrodo, kad O. rankose nieko neturėjo, nepastebėjo, kad jis kažką gertų iš butelio. Pareigūnai pirmiausia priėjo prie E. ir nusivedė jį prie automobilio, negirdėjo, ką O. sakė pareigūnams. Buvo išgėręs bokalą alaus, lygtai nebuvo pradėję gerti ,,Starkos“, butelis buvo užsuktas, jam atrodo, kad butelis net nebuvo pradėtas gerti. Nurodė, kad O. nuo parduotuvės gyvena 500 metrų atstumu.

Administracinio nusižengimo (toliau – AN) bylos duomenimis nustatyta, kad:

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis K. B. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 20 d. patruliuojant tarnybiniu automobiliu su policijos skiriamaisiais ženklais ,,VW Transporter Kombi“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (šaukinys 1707) kartu su vyriausiuoju patruliu R. D. apie 0 val. 05 min. (duomenys neskelbtini) namu pastebėjo asmenų grupę, kurie sėdėjo prie stalo, ir vienas iš asmenų, kaip vėliau paaiškėjo, tai yra E. O., gim. (duomenys neskelbtini), gėrė alkoholinius gėrimus. Privažiavo prie asmenų, prisistatė. Išlipę ir priėję pastebėjo, kad E. O. gėrė alkoholinį gėrimą „Starka“ iš 0,5 stiklinės taros, 42 proc. alk. tūrio. Kolega R. D. E. O. paaiškino, kad dėl padaryto teisės pažeidimo jam bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas, todėl jį nusivedė prie tarnybinio automobilio. Asmuo reikalavimus vykdė, tačiau su pažeidimu nesutiko, aiškino, kad alkoholį gėrė namuose, prie minėto staliuko nesėdėjo, o tik atėjo pažiūrėti, kas prie jo parduotuvės vartoja alkoholinius gėrimus. Bendraujant su likusiais asmenimis, paaiškėjo, kad tai yra A. L., R. T., E. Ž.. Vyriškiai jiems matant alkoholinių gėrimų nevartojo. E. O. alkoholio kiekio matuokliu Drager 7510, ARJK-0149, patikros Nr. 1302726, buvo nustatytas 1,51 prom. neblaivumas, jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas, pagal ANK 484 straipsnį. Asmuo su alkoholio kiekio matuoklio parodymais sutiko. Bendravimas su asmenimis fiksuotas nešiojamaisiais garso ir vaizdo registratoriais (AN b. l. 5).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis R. D. tarnybiniame pranešime nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir pareigūnas K. B. (AN b. l. 6).

Žemesnės instancijos teismas

Skundo bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 20 d. 0.20 val. E. O. buvo surašytas protokolas, kuris vėliau buvo anuliuotas, nes aprašant nusižengimo esmę ir nustatytas aplinkybes buvo neteisingai nurodyta traukiamo atsakomybėn asmens vardo raidė, t. y. vietoje E. O. nurodyta A. O.. Nutarimas perbrauktas pieštuku, nurodyta: ,,anuliuotas, suklysta rašant protokolą“ (b. l. 40-41).

Prie bylos pridėtame kompaktiniame diske esančiuose vaizdo įrašuose, filmuotuose iš pareigūnų nešiojamų vaizdo registratorių, fiksuota, kaip pareigūnams privažiavus tarnybiniu automobiliu prie šalia pastato esančio staliuko sėdi keturi asmenys, tarp jų ir E. O., ant staliuko stovi keletas butelių, tarp jų ir butelis ,,Starkos“ bei ,,Coca-colos“, vienkartinių stiklinių. Pareigūnas paprašo prisistatyti E. O., klausia, kodėl jis geria viešoje vietoje, šis teigia negėręs, tik su jais kalbėjęs, atėjęs patikrinti, kas vyksta prie jo parduotuvės. Pareigūnas paaiškina, kad asmenys viešoje vietoje vartodami alkoholį, pažeidžia viešąją tvarką, įspėja juos dėl to. Kiti asmenys yra A. L., R. T. ir E. Ž.. Pareigūnas teigia matęs, kad jie kilnojo taureles, yra filmuotas įrašas ir jei E. O. skųs pareigūnus, galės pasitikrinti. Vėliau pareigūnas nurodo, kad jam visi E. O. draugai sakė, kad jie visi gėrė. E. O. iš antro pūtimo alkotesteriu nustatomas girtumas. Pučiant pirmą kartą prietaisas nesuveikė, nes kaip nurodė pareigūnas, per didelis alkoholio kiekis. Prieš pūtimą E. O. pareigūnas neleido atsigerti vandens. E. O. priėjusiam draugui A. L. paaiškina, kad jie trise čia gėrė, o jis atėjo paklausti, ar jie čia ,,baliovos“. E. O. pareigūnui siūlo padaryti ,,labas ir viso gero, o rytoj pakalbėsim“. Pareigūnas sako, kad atiduos protokolą ir bus viso gero. Fone girdėti kitų trijų asmenų balsai, garsi kalba, dainos bei necenzūriniai žodžiai, todėl pareigūnas perspėja juos, kad ir jiems surašys protokolus, jei jie rėks. Susipažindamas su protokolu, E. O. nurodo, kad jo vardas E., o ne A. O.. Pareigūnas pripažįsta suklydęs vardo raidę. Vėliau pakartotinai išspausdinus protokolą, E. O. labai ilgai skaito protokolą, tačiau ant jo atsisako pasirašyti, prašo pareigūno paeiti į šoną, nes nori su juo pakalbėti, paėjus į šoną, kamera išjungiama. Nei viename iš kompaktiniame diske esančių vaizdo įrašų nėra užfiksuota, kad E. O. geria alkoholį nei tiesiai iš butelio, nei iš ant stalo stovinčių vienkartinių indų (b. l. 55).

Motyvuojamoji dalis

Nutarimas panaikinamas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukiama

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teisėtas nutarimas yra tada, kai jis priimtas ir surašytas laikantis ANK ir kitų teisės normų reikalavimų, pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl asmeniui inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltumo arba nekaltumo, skiriamos administracinės nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 484 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už alkoholinių gėrimų ir kitų naudojant spiritą pagamintų svaigalų gėrimą gatvėse, stadionuose, skveruose, parkuose, visų rūšių viešajame transporte, automobilių salonuose, išskyrus autotransporto priemones, kurių salonas yra stacionariai atskirtas nuo vairuotojo vietos, parodose, mugėse ir masiniuose renginiuose, kuriuose savivaldybių tarybų nustatyta tvarka įmonėms, Europos juridiniams asmenims ar jų filialams yra išduotos licencijos prekiauti alkoholiniais gėrimais, sporto varžybų metu salėse ir kitose vietose, išskyrus mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietas, kuriose savivaldybių tarybų ar savivaldybių administracijų direktorių leista pardavinėti alkoholinius gėrimus išpilstant, neblaivaus asmens pasirodymą viešosiose vietose įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę.

Institucijos 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarimu konstatuota, kad E. O. padarė ANK 484 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, t. y. 2020 m. rugsėjo 20 d. apie 0.05 val. (duomenys neskelbtini), Alytaus r. sav., viešoje vietoje jis gėrė alkoholinį gėrimą „Starka“ 42,0 alk. tūrio iš 0,5 l. stiklinės taros (nustatytas 1,51 promilių girtumas) ir tokiais savo veiksmais įžeidė žmogaus orumą bei visuomeninę dorovę.

E. O. kaltės dėl nusižengimo nepripažino, paaiškino, kad prie parduotuvės viešoje vietoje alkoholio nevartojo, atėjo tik paprašyti, kad ten buvę asmenys pasišalintų ir netriukšmautų, teigė, kad iš kito butelio net negali gerti, jei iš jo kas nors yra gėręs. Pareiškėjo E. O. versiją, kad jis alkoholio nevartojo, atėjo prie parduotuvės tik paprašyti, kad ten buvę asmenys pasišalintų ir nekeltų triukšmo, patvirtino teisme apklausti liudytojai R. T., A. L. ir E. Ž., kurie nurodė, kad E. O. su jais kartu alkoholio negėrė, jam gerti jie nesiūlė. Liudytojas R. T. nurodė, kad jei O. būtų gėręs, jis tai būtų matęs. Teigė, jog jam atrodo, kad O. rankose nieko neturėjo, nepastebėjo, kad jis kažką gertų iš butelio. Pats buvo išgėręs bokalą alaus, lygtai jie dar nebuvo pradėję gerti ,,Starkos“, butelis buvo užsuktas. Liudytojas E. Ž. parodė, kad O. nebuvo prisėdęs prie staliuko, neprisiminė, ar O. turėjo ką nors rankose, teigė, kad jis tikrai nesiūlė O. išgerti, nespėjo to padaryti, nes viskas greitai įvyko ir kad O. su jais alkoholio nevartojo. Liudytojas A. L. parodė, kad sėdėdami prie staliuko jie gal leido muziką, gal garsiai kalbėjo. Nėra tikras, bet jam atrodo, kad jie dar net nebuvo pradėję gerti ,,Starkos“, gal butelis ir buvo atsuktas, bet pamatę pareigūnus jie jį užsuko ir padėjo šalia. Nurodė, kad jis pats buvo išgėręs alaus, bet nebuvo labai girtas, kad neatsimintų, patvirtino, kad O. su jais alkoholio negėrė. Taigi, liudytojų R. T., A. L. ir E. Ž. parodymai akivaizdžiai prieštarauja teisme apklaustų liudytojų policijos pareigūnų parodymams. Pareigūnai R. D. ir K. B. paaiškino, jog patruliuodami Butrimonių miestelyje viešoje vietoje iš 50-100 metrų atstumo nakties metu prie parduotuvės pamatė grupę asmenų, iš kurių tik vienas, sėdėdamas prie staliuko, gėrė iš stiklinės taros, kaip vėliau paaiškėjo, alkoholinį gėrimą ,,Starka“. Abu policijos pareigūnai, apklausti liudytojais teisme, patvirtino patys betarpiškai matę, kad E. O. gėrė iš butelio. Užfiksavę šį pažeidimą, pareigūnai privažiavo prie minėtų asmenų, kur prie parduotuvės ant staliuko matė 0,5 l butelį alkoholio, didesnį butelį limonado bei vienkartines stiklines. Liudytojas R. D. papildomai parodė, kad nors buvo sutemę, matomumas buvo labai geras, jis puikiai mato naktį tamsoje, neturi jokių sveikatos problemų. Analogiškas nusižengimo užfiksavimo aplinkybes pareigūnai R. D. ir K. B. nurodė ir savo tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 9). Teismas pastebi, kad abiejų policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų turinys yra identiškas ir beveik pažodinis, t. y. akivaizdu, kad juose iš esmės pateikta vieno asmens patirtimi grįsta įvykio versija. Esant tokiai situacijai teismas neturi galimybės vienareikšmiškai spręsti apie šiuose pranešimuose nurodytų aplinkybių patikimumą.

Esminės duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo nuostatos įtvirtintos ANK 569 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 4 dalį teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo prerogatyva.

Šioje byloje susiklostė situacija, kai pareiškėjo E. O. ir trijų liudytojų parodymai dėl to, ar E. O. viešoje vietoje gėrė alkoholį iš butelio, yra kardinaliai priešingi dviejų kitų liudytojų - policijos pareigūnų parodymams. Nors liudytojas policijos pareigūnas R. D. teismo posėdyje nurodė, kad yra davęs priesaiką ir niekada nemelavo duodamas parodymus, o jo parodymų teisingumą gali patvirtinti kolega, teismas atkreipia dėmesį, kad policijos pareigūno parodymus teismas turi vertinti visų kitų įrodymų kontekste ir policijos pareigūno parodymai neturi didesnės įrodomosios galios, nei bet kuris kitas įrodymas, taigi privalo būti įvertinti pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti byloje surinkti duomenys. Taigi teismas liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymus, jog jie matė E. O. geriant iš butelio, vertina visų kitų byloje surinktų byloje įrodymų kontekste: E. O. parodymų, kad jis negėrė alkoholio, tik buvo atėjęs sudrausminti triukšmą keliančių asmenų, trijų liudytojais apklaustų asmenų, kurie visi trys patvirtino, kad E. O. kartu su jais negėrė, o tik atėjo jų nuvyti nuo parduotuvės, bei į bylą pateiktų vaizdo įrašų, filmuotų iš pareigūnų nešiojamų vaizdo registratorių, kuriuose nėra užfiksuota, kad E. O. geria alkoholį (b. l. 55). Taigi teismas šiuo atveju laiko nepatikimais policijos pareigūnų parodymus, tuo labiau, kad pareigūnai, tuo metu, kai jie neva matė E. O. geriantį iš butelio, nuo E. O. buvo 50-100 metrų atstumu, buvo tamsus paros metas, o vieta, kurioje vyko veiksmas, buvo apšviesta tik gatvės žibinto šviesa, todėl, kaip baigiamųjų kalbų metu nurodė pareiškėjo atstovas, pareigūnai vertindami situaciją galėjo sąžiningai klysti.

Tai, kad yra konfliktinė situacija ir E. O. ginčija nusižengimą, policijai buvo žinoma jau tą pačią naktį, berašant administracinio nusižengimo protokolą. Todėl akivaizdu, jog vaizdo įrašas, užfiksuotas transporto priemonėje, kuria privažiavo policijos pareigūnai ir apšvietė asmenis, sėdinčius už staliuko šalia parduotuvės, būtų patvirtinęs ar paneigęs konfliktuojančių pusių teiginius. Teismo posėdyje Institucijos atstovas nurodė, kad prašymas dėl automobilio vaizdo registratoriaus duomenų pateikimo buvo gautas jau praėjus tam laikui, kurį duomenys saugomi - 60 dienų. Vaizdo stebėjimo priemonėmis užfiksuotų vaizdo duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. 5-V-963 „Dėl vaizdo stebėjimo būdu užfiksuotų duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – Taisyklės) 42.1 punktas numato, kad vaizdo stebėjimo priemonėmis, įrengtomis tarnybinėse transporto priemonėse, užfiksuoti vaizdo duomenys saugomi automobilyje įrengtoje duomenų saugykloje ne trumpiau kaip 15 dienų, tačiau ne ilgiau kaip 60 dienų. Taisyklių 44 punktas numato, kad policijos įstaigos vadovo motyvuotu sprendimu (ilgai trunkantis tyrimas, ginčas, skundo nagrinėjimas ir kita), Taisyklių 42 punkte nustatyti vaizdo duomenų saugojimo terminai gali būti pratęsti, tačiau ne ilgiau kaip iki aplinkybių, dėl kurių jie buvo pratęsti, pabaigos. Pratęsimų skaičius neribojamas. Šiuo konkrečiu atveju teismo manymu buvo pakankamas pagrindas pratęsti vaizdo iš automobilio duomenų saugojimo terminą, kol bus išnagrinėtas E. O. skundas dėl Institucijos nutarimo ir įsiteisės byloje priimtas procesinis sprendimas, tačiau toks policijos įstaigos vadovo motyvuotas sprendimas priimtas nebuvo. Institucijos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad prašymas dėl automobilio vaizdo registratoriaus duomenų pateikimo buvo gautas jau praėjus tam laikui, kurį duomenys saugomi. Pabrėžtina, kad policijos įstaigos vadovo motyvuotas sprendimas pratęsti vaizdo duomenų saugojimo terminą turėjo būti priimtas be atsakomybėn traukiamo asmens atskiro prašymo. Teismo vertinimu, minėtas įrašas neišliko tik dėl pačios Institucijos veiklos organizavimo trūkumo bei iniciatyvos stokos. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuo pat pradžių su administracinio nusižengimo protokolu nesutiko ir nepripažino nusižengimo, kas pagrįstai taip pat sudarė pagrindą manyti, jog tokio įrašo išsaugojimas ir jo išėmimas buvo būtinas, žinant, jog dėl įvykio yra ginčas bei norint išsklaidyti administracinio nusižengimo byloje kylančias abejones dėl E. O. kaltės, tačiau Institucija į šią aplinkybę taip pat neatsižvelgė bei nepasirūpino įvykio įrašo išsaugojimu. Institucija, akivaizdu, nebuvo suinteresuota, iniciatyvi ir savalaikiai būtinų veiksmų nesiėmė. Nors Institucija, pateisindama situaciją dėl vaizdo įrašo neišsaugojimo, teigia, jog vaizdo įrašas būtų buvęs prastos kokybės dėl paros laiko ir pakankamai didelio atstumo nuo automobilio iki įvykio vietos, todėl neinformatyvus, tačiau tokiu būdu tik daromos niekuo nepagrįstos prielaidos. Sutiktina, kad nakties metu matomumas nėra toks geras, kaip dieną, tačiau manyti, jog vaizdo įrašas dėl to būtų buvęs nepakankamos kokybės, todėl nenaudingas įvykio išaiškinimui, nėra visiško pagrindo, juolab, įvykio vieta buvo apšviesta automobilio šviesomis bei gatvės žibintais.

Iš nešiojamų vaizdo registratorių vaizdo įrašų nematyti, kad E. O. viešoje vietoje geria iš stiklinio butelio. Šiuo atveju, kuomet yra esminių prieštaravimų tarp policijos pareigūnų ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei trijų įvykį mačiusių asmenų, vien vienos ar kitos šalies parodymų nebepakanka, todėl nesant byloje ir kitų objektyviai patvirtinančių ar paneigiančių vienos iš šalies nurodytas aplinkybes duomenų, pripažinti policijos pareigūnų parodymus patikimais nėra pagrindo. Vaizdo įrašas, kurį fiksavo policijos tarnybiniame automobilyje įmontuota vaizdo kamera, kuri įvykio metu, pagal automobilio padėtį, buvo atsukta į įvykio dalyvius (policijos pareigūnus bei pareiškėją ir kitus įvykio vietoje buvusius asmenis), iš tiesų būtų paneigęs arba atvirkščiai, patvirtinęs, policijos pareigūnų parodymus, kad E. O. viešoje vietoje geria alkoholį, tačiau toks įrašas prie bylos pridėtas nebuvo. Taigi vaizdo įrašas buvo būtinas nustatyti objektyvią tiesą byloje, t. y. patvirtinti ar paneigti policijos pareigūnų parodymus apie E. O. alkoholio (ne)gėrimą viešoje vietoje, tuo įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnių instancijų teismai (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-163-768/2018). Šiuo atveju nei Institucija, nei policijos pareigūnai neužtikrino, jog įrašas, užfiksuotas automobilio vaizdo kamera, būtų pridėtas byloje kaip įrodymas ir jį būtų galima įvertinti sprendžiant dėl policijos pareigūnų, pareiškėjo bei kitų liudytojų parodymų patikimumo. Nepateikus įrašo, atsižvelgus į kardinaliai prieštaringus įvykyje dalyvavusių asmenų parodymus, teismas pripažįsta, kad policijos pareigūnų parodymais remtis besąlygiškai nėra pagrindo. Kitų įrodymų, patvirtinančių E. O. kaltę, nepateikta, priešingai, byloje teismo buvo surinkti ir ištirti įrodymai – trijų liudytojų parodymai, kurie paneigia E. O. kaltę. Prielaidomis pripažinti asmenį padarius jam inkriminuojamą nusižengimą negalima. Policija, įvertinus tas aplinkybes, jog konfliktai tarp policijos pareigūnų ir asmenų dažnėja, tokie konfliktai neretai gali būti fiksuojami techninėmis priemonėmis, kurias jie turi savo žinioje, turėtų imtis veiksmų siekiant užtikrinti, jog transporto priemonėse, kurias naudoja policija, fiksuojami vaizdai būtų išsaugomi ir pateikiami kaip įrodymai. Tikėtina, jog policijos automobilyje darytas vaizdo įrašas būtų paneigęs vienos ar kitos pusės nurodytas aplinkybes, bet tokio įrašo nesant, abejonė, kad policijos pareigūnai netiksliai nurodo konflikto aplinkybes ar sąžiningai klysta, išlieka, todėl teismas konstatuoja, jog trūkstant įrodymų, patvirtinančių E. O. kaltę gėrus alkoholį viešoje vietoje, administracinio nusižengimo byla dėl ANK 484 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo yra nutraukiama nenustačius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nusižengimo požymių. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas (šiuo atveju dviejų policijos pareigūnų parodymų), nepakanka daryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Svarbu ir tai, jog administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi Institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai Institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Teismas taip pat pastebi, kad nors įvykio vietoje buvo rasti keturi iš pažiūros neblaivūs asmenys, administracinio nusižengimo protokolas surašytas tik vienam iš jų (E. O.). Kiti asmenys tuoj po įvykio net neapklausti, neužfiksuoti jų parodymai, jų anketiniai duomenys net nenurodyti administracinio nusižengimo protokole, nors iš pat pradžių E. O. kaltę dėl nusižengimo neigė. Taigi, policijos pareigūnai nesiėmė priemonių surinkti įrodymams įvykio vietoje iš karto po įvykio, kai tuo tarpu Institucija turi būti aktyvi ir stengtis surinkti bei teismui pateikti kuo daugiau nagrinėjamai situacijai reikšmingų duomenų. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnių instancijų teismai (pvz., Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-404-579/2020). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad administracinių nusižengimų bylose pareiga įrodinėti tenka Institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai bylą. ANK nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, išsamiai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais.

Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs byloje esančius įrodymus, kuriais buvo grindžiamos nusižengimo padarymo faktinės aplinkybės, daro išvadą, kad E. O. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatytų ANK 484 straipsnio 1 dalyje, sudėties, todėl Institucijos Nutarimas panaikinamas, administracinio nusižengimo teisena E. O. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

Panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną E. O. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja V. D.