Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) atstovo D. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarimo, kuriuo M. V. administracinio nusižengimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 484 straipsnio 1 dalį, 506 straipsnio 4 dalį ir 508 straipsnį nutraukta, nenustačius administracinių nusižengimų požymių, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Institucijos Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiasis postinis E. S. 2018 m. rugpjūčio 4 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) M. V. dėl to, kad jis 2018 m. rugpjūčio 4 d., 1.30 val. (duomenys neskelbtini) g., būdamas neblaivus (nustatytas 1,57 promilės girtumas) viešoje vietoje svirdinėjo, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, akys buvo paraudusios, tuo įžeidė žmogaus orumą ir dorovę. Be to, aiškinantis pažeidimo aplinkybes, M. V. policijos pareigūnams M. Ž. ir G. R. pareikalavus prisistatyti, atsisakė tai daryti, išvadino juos (duomenys neskelbtini), taip įžeisdamas policijos pareigūnų garbę ir orumą; sulaikomas nevykdė teisėtų reikalavimų eiti iki tarnybinio automobilio, vedant stangrino rankas, muistėsi, stumdėsi trukdydamas jį sulaikyti.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

4.1. Skunde keliamas klausimas, susijęs su įrodymų (policijos pareigūnų, V. A. parodymų ir nepateikto vaizdo įrašo) vertinimu, nesutinkama su apylinkės teismo išvada, kad M. V. veiksmuose nėra jam inkriminuotų administracinių nusižengimo požymių. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, t. y., skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas įrodymų vertinimo aspektu.

4.2. Esminės duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo nuostatos įtvirtintos ANK 569 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 4 dalį teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo prerogatyva, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą.

4.3. Apygardos teismas, išnagrinėjęs Institucijos atstovo apeliacinį skundą bei patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir apylinkės teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjant M. V. administracinio nusižengimo bylą ir sprendžiant jo administracinės atsakomybės klausimą dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų, duomenų pripažinimą įrodymais ir jų vertinimą reglamentuojančių normų buvo laikomasi. Bylos aplinkybės įvertintos detaliai jas išanalizavus, nurodyti išsamūs ir aiškūs skundžiamo nutarimo motyvai ne tik dėl įrodymų nepakankamumo, tačiau ir dėl M. V. kaltės nebuvimo, todėl su apylinkės teismo nutarime išdėstytomis išvadomis visiškai sutinka ir Institucijos atstovo apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas.

4.4. Skunde, kaip jau minėta, teigiama, kad įvykio vietos vaizdo ir garso įrašo nebuvimas nesuteikia pagrindo policijos pareigūnų parodymus pripažinti nepatikimais, tačiau aukštesnės instancijos teismas šį skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Šiuo atveju pritartina apylinkės teismo pozicijai, jog situacijoje, kuomet yra esminių prieštaravimų tarp policijos pareigūnų ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, vien vienos ar kitos šalies parodymų nebepakanka, todėl nesant byloje ir kitų objektyviai patvirtinančių ar paneigiančių vienos iš šalies nurodančių aplinkybių, pripažinti policijos pareigūnų parodymus patikimais išties nėra pagrindo. Apylinkės teismas visiškai teisingai sprendė, jog vaizdo įrašas, kurį fiksavo policijos tarnybiniame automobilyje įmontuota vaizdo kamera, ir kuri įvykio metu, pagal automobilio padėtį, buvo atsukta į įvykio dalyvius (policijos pareigūnus bei M. V.), iš tiesų būtų paneigęs arba atvirkščiai, patvirtinęs, policijos pareigūnų parodymus (M. V. svirdinėjo, akys buvo paraudusios, be to jis atsisakė prisistatyti, įžeidė pareigūnus, atsisakė eiti tarnybinio automobilio link protokolo surašymui), tačiau toks įrašas pateiktas nebuvo.

4.5. Apygardos teismo vertinimu, minėtas įrašas neišliko tik dėl pačios Institucijos veiklos organizavimo trūkumo bei iniciatyvos stokos, kadangi Policijos patrulių veiklos instrukcija aiškiai reglamentuoja, jog vaizdo įrašai saugomi ne mažiau nei 60 parų, tačiau iš Institucijos rašto matyti, jog tokie vaizdo įrašai šioje Institucijoje saugomi ne ilgiau nei 30 dienų. Reiškia, jog dar iki skundžiamo nutarimo priėmimo, įrašas turėjo būti saugomas, tačiau tai padaryta nebuvo. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuo pat pradžių su administracinio nusižengimo protokolu nesutiko, kas pagrįstai taip pat sudarė pagrindą manyti, jog tokio įrašo išsaugojimas buvo būtinas, norint (jau žinant, jog dėl įvykio yra ginčas) išsklaidyti administracinio nusižengimo byloje kylančias abejones dėl M. V. kaltės, tačiau Institucija į šią aplinkybę taip pat neatsižvelgė. Neįvertino ir to, jog administraciniame nusižengime nurodyta bylos nagrinėjimo teisme data bei laikas taip pat neviršijo rašte nurodyto 30 dienų termino, ir nepasirūpino įvykio įrašo, abejonėms išsklaidyti, išsaugojimu. Institucija, akivaizdu, nebuvo suinteresuota, iniciatyvi, ir savalaikiai būtinų veiksmų nesiėmė. Nors Institucija, pateisindama situaciją dėl vaizdo įrašo nebuvo, teigia, jog vaizdo įrašas būtų buvęs prastos kokybės dėl paros laiko, todėl neinformatyvus, tačiau tokiu būdu tik daromos niekuo nepagrįstos prielaidos. Sutiktina, kad nakties metu matomumas nėra toks geras, kaip dieną, tačiau manyti, jog vaizdo įrašas dėl to būtų buvęs nepakankamos kokybės, todėl nenaudingas įvykio išaiškinimui, nėra visiško pagrindo, juolab, įvykio vieta buvo apšviesta automobilio šviesomis.

4.6. Taigi, atsižvelgus į tai, kas aptarta, visiškai sutinkama su apylinkės teismo pozicija, jog vaizdo įrašas buvo būtinas nustatyti objektyvią tiesą byloje, t. y. patvirtinti ar paneigti policijos pareigūnų parodymus apie akivaizdų M. V. neblaivumo sukeltas pasekmes (svirduliavimą, akių paraudimą,), kai nustatyta nežymiai lengvą girtumo laipsnį viršijanti riba, tuo įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę; pareigūnus įžeidžiančių žodžių vartojimą bei jų teisėtų reikalavimų nevykdymą (neprisistatymą, nėjimą prie automobilio). Apylinkės teismas pagrįstai pripažino policijos pareigūnų parodymus nepatikimais, kadangi, kaip jau išsamiai akcentuota ir išanalizuota skundžiamame nutarime, jų parodymai ne tik esmingai skiriasi nuo M. V., tačiau ir tam tikra prasme prieštarauja jau anksčiau byloje nustatytoms ir detaliai šiuo aspektu skundžiamame nutarime nurodytoms aplinkybėms (dėl protokolo surašymo už garsiai leistą muziką poilsiavietėje; nevienkartinio susitikimo su pareigūnais, jų elgesio, įvertinant situaciją prie poilsiavietės, su M. V. ir kt.), todėl naikinti skundžiamo nutarimo aukščiau minėtais skundo argumentais, nėra pagrindo.

4.7. Apygardos teismas pažymi, jog Institucijos reiškiamos abejonės dėl liudytojo V. A. parodymų taip pat nėra pagrįstos, o teiginiai, susiję su žvejybos vietos pasirinkimu ar įvykio aplinkybių įsidėmėjimu yra grįsti subjektyviu vertinimu. Asmuo yra laisvas pasirinkti, tame tarpe ir žvejybos vietą, nepaisant to, jog žūklės sėkmę gali nulemti triukšmo poveikis, tačiau tai nereiškia, kad liudytojas iš tiesų negalėjo žvejoti šalia poilsiavietės bei jam nebuvo žinomos įvykio aplinkybės, juolab, kad nakties metu natūraliame aplinkos fone garsas yra žymiai labiau jaučiamas, todėl visiškai suprantama, kad netoli poilsiavietės žvejojęs liudytojas pakankamai aiškiai galėjo girdėti bei matyti tai, kas vyksta įvykio metu. Paros laikas ar žvejybos vieta nesudaro pagrindo liudytojo parodymus laikyti nepatikimais, juolab, jog jie iš esmės patvirtina M. V. poziciją, kuri esmingai skiriasi nuo policijos pareigūnų.

4.8. Apygardos teismas kartu atkreipia dėmesį į tai, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojamas inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka daryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikas, už kurias turi būti skiriama nuobauda. Svarbu ir tai, jog administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi Institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai Institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

4.9. Įvertinus tai, kas aptarta, apygardos teismas visiškai sutinka su visais apylinkės teismo skundžiamame nutarime nurodytais motyvais, todėl jų visų nekartojęs konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai ir visapusiškai vertino byloje esančius įrodymus, kuriais buvo grindžiamos nusižengimo padarymo faktinės aplinkybės, ir pagrįstai padarė išvadą, kad M. V. veikoje nėra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 484 straipsnio 1 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnyje, sudėties, todėl M. V. atžvilgiu administracinio nusižengimo byla nutraukta pagrįstai. Naikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo byloje priimti naują nutarimą Institucijos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarimą nepakeistą ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato įgalioto atstovo apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.