- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-30
- Bylos Nr.
- e2A-692-198/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00518-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė (pran.), Ramunė Čeknienė, Eigirdas Činka
- Ieškovas
- UAB „Statybų technologijos“
- Atsakovas
- R. M.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Statybų technologijos“ apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-769-913/2017 pagal ieškovės UAB „Statybų technologijos“ ieškinį atsakovui R. M. dėl išlaidų už parduoto daikto trūkumų ištaisymą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Statybų technologijos“ prašė priteisti iš atsakovo R. M. 2 987,04 Eur išlaidų atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad 2016 m. spalio 31 d. šalys sudarė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį. Atsakovas pardavė ieškovei transporto priemonę Land Rover Discovery, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), už 3 000 Eur kainą. Sudarant sutartį atsakovas nurodė, kad ši transporto priemonė yra tvarkinga, be trūkumų.2016 m. lapkričio 4 d. kreipusis į L. K. PĮ dėl automobilio variklio tepalų pakeitimo, paaiškėjo, jog automobilis turi didelių trūkumų, susijusių su automobilio rėmo ir dugno surūdijimu.Trūkumams pašalinti/ištaisyti, būtina atlikti papildomus darbus - išrinkti salono detales, nukelti šio automobilio kėbulą nuo rėmo, bei pakeisti esantį automobilio rėmą kitu, ir po to viską vėl surinkti. Darbų atlikimo kaina – 2 987,04 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Anykščių rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 30 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė.Teismas nurodė, kad šalys transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį sudarė galiojant naujam teisiniam reglamentavimui, įpareigojančiam pardavėją nurodyti privalomus duomenis apie transporto priemonės trūkumus. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje atsakovas nenurodė nei vieno privalomo nurodyti parduodamos transporto priemonės trūkumo, o kitoje grafoje, kurioje yra prašoma nurodyti informaciją apie įvykius ir trūkumus, atsakovas įrašė žodį „Nėra“). Tačiau kaip jau yra nurodyta, privalomų nurodyti trūkumų sąrašas yra aiškiai detalizuotas ir turi būti privalomai pildomas tik tuo atveju, jei parduodamo daikto trūkumai yra dėl stabdžių sistemos, vairo mechanizmo ir pakabos elementų, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų, vairuotojų ir keleivių saugos sistemų, dujų išmetimo sistemos, tuo tarpu sutarties grafoje „Informacija apie įvykius ir trūkumus“ pateikiami duomenys nėra taip aiškiai ir detaliai reglamentuoti. Iš to darytina išvada, jog atsakovo nurodyta informacija šioje sutarties grafoje gali apimti informaciją tiek apie įvykius, tiek ir apie trūkumus. Ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės atskleidžia, jog ieškovės atstovas nepasinaudojo galimybe pats įsitikinti ar transporto priemonė nėra surūdijusi. Nors kartu su ieškiniu nėra pateikti įrodymai apie tai, kokio senumo transporto priemonę įsigijo ieškovė, tačiau iš atsakovo atsakymo į pretenziją matyti, jog ieškovė įsigijo 20 metų senumo automobilį. Perkant tokio senumo automobilį iš neprofesionalaus pardavėjo (tokia išvada darytina iš to, kad teismui nėra pateikti įrodymai, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovas automobilių pardavimu užsiima kaip profesine veikla), ieškovė kaip atidus ir rūpestingas asmuo turėjo imtis priemonių tam, kad automobilis prieš pirkimą būtų apžiūrėtas profesionalų ir atitinkamai įvertinta jo būklė. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovė visiškai nieko nenurodo apie tai, ar šio automobilio įsigijimo kaina atitiko rinkos kainą. Iš atsakovo atsakymo į ieškovės pretenziją matyti, jog atsakovas automobilį ieškovei pardavė ne už 3 000 Eur, o už 2 000 Eur. Teismas sprendė, jog parduodama transporto priemonė galimai turėjo pirkimo - pardavimo sutartyje neaptartų trūkumų – automobilio rėmo ir dugno surūdijimų, kurie atsirado iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Šie trūkumai galėjo būti žinomi pardavėjui, nes jie nėra paslėpti, tačiau kita vertus, atsakovui parduodant 20 metų senumo naudotą automobilį ir nesant profesionaliu pardavėju bei galimai neturinčiu specialių žinių autotechnikos srityje, ieškovės pareiga buvo imtis priemonių tam, kad automobilis prieš pardavimą būtų specialistų apžiūrėtas ir jo būklė įvertinta. Teismas vertino, kad šioje byloje yra ypatingai svarbus pačios ieškovės elgesys prieš sudarant transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį. Ieškovė, ketindama įsigyti seną transporto priemonę iš neprofesionalaus pardavėjo, privalėjo elgtis apdairiai bei rūpestingai, t. y. imtis priemonių ir visapusiškai įsitikinti automobilio technine būkle, pvz. patikrinti jį autoservise, juolab žinant, kad automobilis iki įsigijimo buvo eksploatuojamas 20 metų. Neprofesionaliam pardavėjui negali kilti atsakomybė už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas nesiėmė veiksmų, kurie būtų nulėmę jo apsisprendimą įsigyti daiktą, o būtent patikrinti automobilį autoservise (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnio 4 dalis). Teismas konstatavo, kad ieškovė elgėsi neapdairiai, nes ji pati nurodė, kad sudarant transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį buvo tamsus paros metas, o taip pat ieškovė pasitikėjo atsakovu. Todėl ieškovė turi prisiimti savo veiksmų riziką. Teismas pažymėjo, jog ieškovė šioje byloje nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų ieškovės patirtų nuostolių (išlaidų) dydį, atsiradusį dėl to, kad ji turėjo taisyti transporto priemonę (CK 6.334 straipsnio 1 dalis 3 punktas).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Statybų technologijos“ prašo Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimą už akių panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Prašo priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.Prašo prijungti su apeliaciniu skundu teikiamus įrodymus - mokėjimo dokumentus, patvirtinančius, kad autoservisas, realizuoja savo reikalavimo teises į ieškovę pagal 2017 m. vasario 14 d. sudarytą sąmatą, pateikdamas jam mokėjimo dokumentus. Šie dokumentai buvo gauti jau po to, kai pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių.Nurodo, kad nesutinka su teismo motyvais ir įrodymų vertinimu. Nesutinka su teismo išvada, kad ginčo automobilis buvo parduotas ne už sutartyje nurodytą 3 000 Eur, o už 2 000 Eur kainą. Byloje kartu su ieškiniu yra pateikta transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartis, kurioje aiškiai nurodyta šios transporto priemonės pirkimo pardavimo kaina – 3 000 Eur. Pažymi, kad atsakovas net nepateikė atsiliepimo teismui, t. y. nenurodė savo pozicijos ginčo klausimu, neteikė priešieškinio dėl pirkimo pardavimo sutarties dalies nuginčijimo, todėl teismas net negalėjo laikyti, kad daikto pirkimo pardavimo kaina yra kitokia, nei nurodyta pirkimo pardavimo sutartyje.Mano, kad teismas išvadą dėl pirkimo pardavimo kainos priėmė nesant byloje jokių tai patvirtinančių įrodymų. Tai sudaro pagrindą abejoti teismo nešališkumu sprendžiant ginčą. Nesutinka su teismo motyvais, kad ieškovė nepasinaudojo galimybe patikrinti perkamą daiktą autoservise. Teismas netinkamai taikė CK 6.328 straipsnio nuostatas bei nepagrįstai jas susiaurino netiesiogiai laikydamas, kad daikto kokybė ar jo atitikimas sutarčiai gali būti patikrinami tik iki sutarties sudarymo. Mano, kad pirkėjas, sudaręs pirkimo pardavimo sutartį jau po sutarties sudarymo turi teisę pasinaudoti CK 6.328 straipsnyje nustatytu reguliavimu bei per CK 6.53 straipsnio 2 dalyje numatytą terminą patikrinti nusipirkto daikto kokybę ar atitikimą sutartyje nurodytoms sąlygoms. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į šiuos bylai reikšmingus faktus: 1) sutartis sudaryta 2016 m. spalio 31 d. (po darbo valandų, t. y. pirmadienį); 2) sutartyje, kurią pildė atsakovas, nėra nurodyta jokių transporto priemonės trūkumų; 3) ieškovė papildomai pasitikslino pas atsakovą ar jo parduodama transporto priemonė neturi trūkumų, į ką buvo atsakyta neigiamai; 4) ieškovė, jau po pirkimo pardavimo sutarties sudarymo įgijo teisę patikrinti nupirktą transporto priemonę autoservise, ką ir padarė; 5) transporto priemonė buvo patikrinta autoservise 2016 m. lapkričio 4 d., po ko buvo nustatyti trūkumai, nenurodyti jos pirkimo pardavimo sutartyje; 6) atsakovas pastarosios aplinkybės neginčija, o tai reiškia, kad jis šį faktą pripažįsta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnis); 7) apie šiuos trūkumus atsakovas informuotas, tačiau jis atsisakė juos pašalinti ar kompensuoti trūkumų ištaisymo išlaidas; 8) ieškovė, sužinojusi apie parduoto daikto trūkumus, kurie nebuvo aptarti sutartyje, įgijo teisę pasirinkti pažeistų teisių gynimo būdą pagal CK 6.334 straipsnio reguliavimą; 9) kadangi trūkumai buvo ištaisomi, ieškovė pateikdama ieškinį pasinaudojo teise į trūkumų ištaisymo išlaidas. Nurodo, kad yra pateikusi pakankamai įrodymų, kurie patvirtina jos patirtos žalos dydį (rangovo (autoserviso) 2017 m. vasario 14 d. pažyma ir pridedamomis foto nuotraukomis, sąmata). Nei šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas, nei teismų praktika neįpareigoja visais atvejais pateikti įrodymus, kad yra sumokėta atitinkama pinigų suma, kurios priteisimo reikalaujama iš atsakovo.Teigia, kad teismas nepagrįstai taikė CK 6.334 straipsnio 4 dalį. Šiuo atveju ginčo dalykas nėra konkrečios sutarties sąlygos, kurios riboja pardavėjo atsakomybę. Sutartyje nėra expressis verbis nurodyta, kad pardavėjui netaikoma atsakomybė dėl šios sutarties pažeidimo.Sutinka su sprendimo motyvais, kad atsakovas, parduodamas automobilį, negalėjo nežinoti apie parduodamo daikto trūkumus, todėl turėjo pareigą juos nurodyti sutarties punkte „informacija apie trūkumus ir įvykius“, tačiau to nenurodė, t. y. buvo nesąžiningas ir dėl to klaidino ieškovę. Pažymi, kad teismas iš esmės pripažino atsakovo nesąžiningumą tiek iki sutartiniuose santykiuose, tiek ir sudarius sutartį, pasisakydamas, kad atsakovas sudarydamas sutartį buvo nesąžiningas ieškovės atžvilgiu, tačiau teisinio vertinimo ieškinio kontekste nepateikė. Teismas nepaisė sąžiningo elgesio imperatyvo tiek iki sutartinuose santykiuose, tiek sudarant sutartį, ją vykdant, aiškinant jos turinį (CK 1.5 straipsnio 1 dalis, 6.158 straipsnio 1 dalis, 6.163, 6.162, 6.193, 6.200 straipsniai).
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas R. M. prašo ieškovės UAB „Statybų technologijos“ apeliacinį skundą atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad nesutinka su pareikštu apeliaciniu skundu, apeliantės išdėstytais skundo argumentais ir nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis.Pažymi, kad ieškovė nurodo neteisingą pardavimo kainą. Sutartyje buvo nurodyta 3 000 Eur suma ieškovės prašymu. Jam buvo sumokėta tik 2 000 Eur. Tačiau daikto kaina sprendžiant šį ginčą galimai neturi lemiamos reikšmės.Teigia, jog ieškovė melagingai nurodo, kad perkant automobilį ji patikinta, kad automobilio dugnas ir rėmas nesurūdijęs ir jokių trūkumų neturi. Šių klausimų ji visai neuždavinėjo. Pažymi, jog pirkėjai nurodė, kad automobilis yra naudotas. Pagal dokumentus pirkėja matė, kad jis pagamintas 1996 m., su didele rida, kuri nurodyta ir sutartyje, tikėtina, kad jo būklė negali būti ideali. Tačiau automobilis važiuojantis, juo buvo galima naudotis pagal paskirtį, galiojo techninės apžiūros patikra. Apie jokius automobilio trūkumus, išskyrus tai, kad automobilis senokas, daug važinėtas ir dalinai natūraliai susidėvėjęs, jam nebuvo žinoma, todėl sutarties grafoje dėl eismo įvykių ir kitų trūkumų nurodė, kad jų nėra. Atitinkamai buvo suderėta ir kaina.Nurodo, kad nėra profesionalus automobilių meistras ar profesionalus pardavėjas, tai vienetinis atvejis, kai pardavė savo automobilį. Apeliantei siūlė, pasitikrinti automobilio būklę servise, apžiūrėti, įvertinti jį, tačiau ji pati atvažiavo pirkti tik pavakaryje, į servisą patikrai važiuoti nenorėjo. Ieškovė apžiūrėjo automobilį, ją automobilio būklė tenkino, todėl sumokėjo 2 000 Eur ir išvyko. Jokių pretenzijų nereiškė iki 2017 m. kovo mėnesio.Teigia, kad apie daikto trūkumus informuotas 2017 m. kovo mėnesio antroje pusėje, t. y. praėjus beveik 5 mėnesiams po automobilio pardavimo. Todėl nepripažįsta ieškovės nurodomo fakto, jog automobilio trūkumai buvo nustatyti 2016 m. lapkričio 4 d.Nurodo, kad kyla abejonių ieškovės sąžiningumu, nes remonto vertė 1 000 Eur didesnė už automobilio vertę. Ieškovė nekvietė apžiūrėti automobilio ir įvertinti jo būklės, dalyvauti, kai servise buvo atliekama automobilio apžiūra ir sudaroma darbų sąmata nedelsiant, jei darbų vertė net didesnė už automobilio vertę.Pažymi, jog asmuo, manydamas, jog apgaulės pasėkoje įsigijo nekokybišką daiktą, per protingą ir kuo trumpesnį laiką apie parduoto daikto kokybės trūkumus turėtų pranešti pardavėjui ir imtis priemonių aiškiai ir tiksliai fiksuoti visus tokio daikto trūkumus bei dėl automobilio įvertinimo kreiptis į specializuotą įmonę, kurios išduoti dokumentai objektyviai liudytų apie daikto trukumus ir defektus, buvusius iki daikto pardavimo.Atkreipia dėmesį, kad pažyma ir sąmata sudaryta 2017 m. vasario 14 d., o automobilis buvo parduotas 2016 m. spalio 31 d., t. y. automobilis buvo naudojamas visą žiemą. Todėl nepripažįsta, kad autoservise nustatyti trūkumai jau buvo jam parduodant automobilį, nes jie nustatyti tik praėjus beveik 5 mėnesiams po sandorio sudarymo.Teigia, jog ieškovės pateikti duomenys neleidžia vienareikšmiškai spręsti, kad nurodomi trūkumai ir defektai paaiškėjo iškart nusipirkus transporto priemonę, kadangi pagal pateiktas sąskaitas - faktūras automobilis galimai buvo remontuotas 8-9 mėnesių laikotarpyje, po pirkimo juo buvo naudojamasi.Nurodo, kad pagal ieškovės pateiktas automobilio rėmo nuotraukas nėra jokios galimybės identifikuoti automobilio. Rėmas išmontuotas, todėl negalima nustatyti, kokio tai automobilio dalis. Nepripažįsta, jog pateiktos nuotraukos yra būtent jo parduoto automobilio rėmo. Atkreipia dėmesį, kad nenurodomas automobilio kėbulo identifikacinis numeris nei sąmatoje, nei kituose ieškovės pateiktuose dokumentuose.Pažymi, kad apeliantė, dar prieš sudarydama sutartį, suvokė (turėjo suvokti), kad perka pakankamai seną, naudotą automobilį, kuris gali būti pažeistas korozijos, kad ilgą laiką eksploatuojamas automobilis yra nusidėvėjęs, gali būti remontuotas, žinojo, kad automobilio techninė būklė nepatikrinta, matė, kaip automobilis atrodo ir jį apžiūrėjo. Taip pat pažymi, jog ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, jog pirko automobilį su jo nurodomais defektais. Pati elgėsi nesąžiningai (prašydamas sutartyje nurodyti didesnę kainą), nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, atsisakydama patikrinti automobilį autoservise, pretenzijas pareiškė tik praėjus 5 mėnesiams po automobilio įsigijimo, nors teigia, jog defektus nustatė praėjus vos 4 dienoms po transporto priemonės pirkimo, todėl tikėtina, kad defektai galėjo atsirasti eksploatacijos pasėkoje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas. Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: L. K. personalinės įmonės 2017 m. balandžio 3 d., 2017 m. birželio 6 d., 2017 m. birželio 26 d. PVM sąskaitų faktūrų, 2017 m. birželio 6 d. kasos pajamų kvito kopijas, 2017 m. birželio 29 d. „Danske bank“ A/S Lietuvos filialo operacijos išrašų kopijas, prašo juos prijungti prie bylos. Nurodė, kad šie dokumentai buvo gauti jau po to, kai pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių.CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, kad byla pirmosios instancijos teisme ieškovės prašymu buvo išnagrinėta atliekant formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis) ir apeliacine tvarka tikrinamas sprendimo už akių teisėtumas ir pagrįstumas, teisėjų kolegija, siekdama užtikrinti sąžiningą bylinėjimąsi ir proceso operatyvumą, apeliantės pateiktus dokumentus priimti atsisako (CPK 314 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, įrodymų tyrimu, formaliu vertinimu, jų pagrindu padarytomis išvadomis ir argumentais.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2016 m. spalio 31 d. 18.00 val. ieškovė UAB „Statybos technologijos“, atstovaujama direktoriaus D. K., ir atsakovas R. M. sudarė transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas pardavė ieškovei automobilį Land rover discovery, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta transporto priemonės kaina – 3 000 Eur, rida – 2 100 000 km, transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra - galiojanti. Transporto priemonės trūkumai pasirenkamame sąraše: stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; dujų išmetimo sistemos, nepažymėti. Grafoje „Informacija apie įvykius ir trūkumus“ įrašyta - „nėra“.Ieškovė ieškinyje teigė, kad 2016 m. lapkričio 4 d. kreipusis į L. K. PĮ paaiškėjo, jog automobilis turi didelių trūkumų, susijusių su automobilio rėmo ir dugno surūdijimu, kurie gali turėti įtakos automobilio eksploatacijos saugumui. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuos savo teiginius ieškovė įrodinėjo savo paaiškinimais, 2017 m. vasario 14 d. L. K. PĮ pažyma, automobilio remonto sąmata – 2 987,04 Eur sumai, fotonuotraukomis, atsakovo atsakymu į ieškovės atstovo 2017 m. kovo 17 d. pretenziją. Nors byloje atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, tačiau pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, pagrįstai įvertino ir atsakovo atsakyme į ieškovės atstovo 2017 m. kovo 17 d. pretenziją nurodytus argumentus. Kas, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju neprieštarauja CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatai, kad priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų vienos iš šalių pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą.Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, priimdamas sprendimą už akių, teismas paprastai sprendžia tik dėl teisinio pareikštų ieškinio reikalavimų pagrįstumo, vertindamas teisinį byloje esančių įrodymų pagrįstumą ir netirdamas detaliau įrodymų, t. y. netirdamas faktinio įrodymų pagrįstumo. Taigi formalus įrodymų vertinimas reiškia, kad teismui nereikia detaliai tirti įrodymų, nustatinėti konkrečių faktinių bylos aplinkybių, ir teismas pagal byloje esančius įrodymus tik sprendžia, būtų pagrindas tenkinti ieškinį ar jį atmesti, jeigu pasitvirtintų tų įrodymų turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2011). Sprendimas už akių gali būti nepalankus ir aktyviajai šaliai, jeigu formaliai įvertinęs įrodymus teismas nustato, kad aktyviosios šalies pozicija nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006).Nagrinėjamu atveju šalių ginčas dėl prekių kokybės tinkamumo kilo iš pirkimo – pardavimo santykių, kuriuos reglamentuoja Civilinio kodekso XXIII skyriaus normos. Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktą, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų – įprastus reikalavimus. Nuostatos dėl pirkimo – pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo, tačiau tam tikrais aiškiai įstatyme ar sutartyje apibrėžtais pagrindais pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę gali būti netaikoma (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). CK 6.431¹ straipsnyje nustatyti reikalavimai motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarčiai: sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, pardavėjas pirkimo – pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231 patvirtintame Motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąraše, nurodyta, kad sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį nurodomi šie trūkumai: stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; dujų išmetimo sistemos.Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad šalys transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį sudarė galiojant teisiniam reglamentavimui, įpareigojančiam pardavėją nurodyti privalomus duomenis apie transporto priemonės trūkumus. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje atsakovas nenurodė nei vieno privalomo nurodyti parduodamos transporto priemonės trūkumo, o kitoje grafoje, kurioje yra prašoma nurodyti informaciją apie įvykius ir trūkumus, atsakovas įrašė žodį „nėra“. Tačiau remdamasi aukščiau išdėstytu teisiniu reglamentavimu teisėjų kolegija sprendžia, kad pardavėjas nėra įpareigotas transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyti transporto priemonės trūkumus, susijusius su jos rėmo, dugno natūraliu nusidėvėjimu, šiuo atveju korozija, neturinčiu įtakos tinkamumui naudoti ir dalyvauti eisme.Teisėjų kolegija pritaria atsakovo argumentams, kad ieškovės nurodomi automobilio trūkumai – rėmo, dugno korozija, atsižvelgiant į automobilio eksploatavimo laikotarpį - apie 20 metų, labai didelę ridą – 2 100 000 km, laikytini natūraliais. Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu nurodė, kad parduodama transporto priemonė galimai turėjo pirkimo - pardavimo sutartyje neaptartų trūkumų – automobilio rėmo ir dugno surūdijimų, kurie atsirado iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, ir galėjo būti žinomi pardavėjui, nes jie nėra paslėpti, tačiau kita vertus, atsakovas pardavė 20 metų senumo naudotą automobilį, nebuvo profesionalus pardavėjas bei galimai neturėjo specialių žinių autotechnikos srityje, todėl ieškovės pareiga buvo imtis priemonių tam, kad automobilis prieš pardavimą būtų specialistų apžiūrėtas ir jo būklė įvertinta. Apeliacinės instancijos teismas patikslina, kad ieškovė turėjo teisę, bet ne pareigą pasirūpinti specialia automobilio patikra (CK 6.328 straipsnio 1 dalis), tačiau ieškovės (juridinio asmens) atstovas (vadovas), elgdamasis apdairiai ir protingai, vis tik turėjo pasidomėti įmonės vardu įsigyjamo daug metų eksploatuoto daikto būkle ir kokybe. Bylos duomenimis automobilio rėmo ir dugno surūdijimai (korozija) nebuvo paslėpti ar specialiai užmaskuoti, to nenurodo ir ieškovė, todėl spręstina, kad galėjo būti įvertinti apžiūrint transporto priemonę prieš sutarties sudarymą/sutarties sudarymo metu be specialios patikros. Akivaizdžiai matomų automobilio korozinių defektų neaptarimas sutartyje savaime nesudaro pagrindo pardavėjo pripažinti nesąžiningu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.333 straipsnio 2 dalies nuostatas pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo.Apeliantė teigia, kad teismas netinkamai taikė CK 6.328 straipsnio nuostatas, nepagrįstai laikydamas, kad daikto kokybė ar jo atitikimas sutarčiai gali būti patikrinami tik iki sutarties sudarymo. Mano, kad pirkėjas per CK 6.53 straipsnio 2 dalyje numatytą septynių dienų terminą po sutarties sudarymo turi teisę pasinaudoti CK 6.328 straipsnyje nustatytu reguliavimu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal CK 6.327 straipsnio 5 dalies nuostatas pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepranešė pardavėjui ir nenurodė, kokių reikalavimų daiktas neatitinka. Pagal kasacinio teismo praktiką termino atitiktis protingumo kriterijui yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas, ir jo vertinimas priklauso nuo tokių aplinkybių kaip daikto rūšis, šalių tarpusavio santykių praktika ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010).Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje teigė ir apeliaciniame skunde akcentuoja, jog ginčo transporto priemonė autoservise buvo patikrinta 2016 m. lapkričio 4 d., po ko buvo nustatyti trūkumai, nenurodyti pirkimo – pardavimo sutartyje. Tačiau šių ieškovės teiginių nepagrindžia su ieškiniu pateikti įrodymai – 2017 m. vasario 14 d. L. K. PĮ sudaryta automobilio remonto sąmata, pažyma, 2017 m. kovo 17 d. ieškovės atstovo pretenzija dėl netinkamos kokybės daikto pardavimo, atsakovo atsakymas į pretenziją, nes akivaizdu, jog dokumentai surašyti gerokai vėliau. Net ir tuo atveju, jeigu ieškovė automobilio neatitikimą pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytai būklei nustatė 2016 m. lapkričio 4 d., bylos duomenimis atsakovė ir toliau juo naudojosi, be kita ko, žiemos laikotarpiu, o į automobilio pardavėją (atsakovą) dėl netinkamos kokybės daikto pardavimo kreipėsi tik 2017 m. kovo 17 d. pretenzija. Teisėjų kolegija pritaria atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentui, kad asmuo, manydamas, jog apgaulės pasėkoje įsigijo nekokybišką daiktą, per protingą ir kuo trumpesnį laiką apie parduoto daikto kokybės trūkumus turėtų pranešti pardavėjui ir imtis priemonių aiškiai ir tiksliai fiksuoti visus tokio daikto trūkumus bei dėl automobilio įvertinimo kreiptis į specializuotą įmonę, kurios išduoti dokumentai objektyviai liudytų apie daikto trūkumus ir defektus, buvusius iki daikto pardavimo. Atsižvelgiant į paminėtą, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad pirkėjo naudojimasis savo teisėmis atitiko įstatymo reikalavimus, o į pardavėją buvo kreiptasi per protingą terminą.Pastebėtina, kad pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytus savo teisių gynimo būdus, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nurodyti alternatyvūs pirkėjo teisių gynimo būdai, tačiau pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą. Šiuo atveju automobilio remonto darbų kainai (2 987,04 Eur) esant iš esmės tapačiai sutartyje nurodytai automobilio kainai – 3 000 Eur, atsižvelgiant į kitas faktines bylos aplinkybes, pirkėjo pasirinkto savo teisių gynimo būdo teisėjų kolegija nelaiko proporcingu.Atsakant į apeliacinio skundo argumentus paminėtina ir tai, kad teisėjų kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas, nors ir atlikdamas formalų byloje esančių įrodymų vertinimą, turėjo pagrindą suabejoti pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta ginčo automobilio kaina – 3 000 Eur. Iš atsakovo atsakymo į ieškovės pretenziją, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų matyti, kad atsakovas teigia automobilį pardavęs už 2 000 Eur sumą, o 3 000 Eur suma sutartyje nurodyta ieškovės prašymu. Tačiau tikslios parduoto daikto kainos nustatymas - 3 000 Eur ar 2 000 Eur, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neturi esminės reikšmės teisingam šio ginčo išsprendimui. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepagrįstai rėmėsi CK 6.334 straipsnio 4 dalies nuostatomis, tačiau tai neturėjo įtakos apskųsto teismo sprendimo už akių teisėtumui.Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti apeliacinio skundo argumentai, įskaitant ir skunde paminėtą teismų praktiką, reikšmės, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir plačiau neaptaria. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo šališkumo nagrinėjant bylą, išankstinio nuomonės turėjimo nenustatė. Tai, kad ieškovė savo pateiktus įrodymus vertina kitaip, nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime už akių, nesudaro objektyvaus pagrindo abejoti teismo nešališkumu sprendžiant ginčą. Byloje nėra įrodymų, kad apeliantė reiškė teisėjai nušalinimą. Galima daryti pagrįstą prielaidą, kad tik priėmus nepalankų apeliantei sprendimą, ji suabejojo teisėjos nešališkumu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas, atlikdamas formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, teisingai nustatė bylos aplinkybes, įvertino įrodymus, iš esmės teisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias pardavėjo atsakomybę už parduodamo daikto kokybę, bei sprendė, jog ieškovės reikalavimai nepagrįsti. Proceso teisės normų pažeidimų, kurie galėtų turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, pirmosios instancijos teismas nepadarė. Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimas už akių yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo jį panaikinti. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą atsakovas R. M. patyrė 100 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Minėtas išlaidas patvirtina mokėjimo dokumentai, jų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl šios išlaidos atsakovui priteistinos iš apeliantės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB „Statybų technologijos“, juridinio asmens kodas 303374981, 100 Eur (vienas šimtas eurų) bylinėjimosi išlaidas R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.