- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-24
- Bylos Nr.
- e2YT-14792-1204/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-01565-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Jakubėnė
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Turto bankui
- Advokatai
- Daiva Balčiūnienė
- Kategorijos
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Diana Jakubėnė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų nepilnamečio K. K., atstovė pagal įstatymą D. K., ir E. Š., atstovaujamų advokatės Daivos Balčiūnienės, pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinio fakto nustatyto.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami tikslu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti daiktines teises, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. Š. ir K. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso po 1/4 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir po 699/23088 dalių ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausiusių jų tėvui E. K., ir iš jo gautų kaip išlaikymas turtu.
Pareiškime pareiškėjai nurodė, kad D. K. (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su E. K.. Gyvenant santuokose susilaukė vaikų E. K. (dabartinė pavardė – Š.) ir K. K.. 2018 m. spalio 31 d. pareiškėja D. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl jos ir E. K. santuokos nutraukimo. Bylos nagrinėjimo metu D. K. ir E. K. susitarė santuoką nutraukti bendru sutuoktinių sutikimu ir sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmai patvirtino 2019 m. sausio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-493-284/2019). E. K. kreditoriui „Plius Plius Baltic“ OU Lietuvos filialui pateikus apeliacinį skundą dėl to, kad E. K. tenka per maža kompensacija dalijant santuokoje įgytą turtą, Šiaulių apygardos teismas 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi panaikino sprendimo dalį dėl turto padalijimo ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismas įpareigojo pareiškėją D. K. ir E. K. pateikti naują sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį santuokoje įgyto turto padalijimo dalyje, tačiau E. K., kuris šeimą seniai buvo palikęs ir kartu negyveno, D. K. pareiškė, kad savo dalį sutuoktiniams priklausančio buto ir butui priklausančios ūkinio pastato, palieka vaikams kaip išlaikymą, teismo įpareigojimą pateikti naują sutartį turto dalyje ignoravo, todėl klausimas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo paliko nenagrinėtas. E. K. (duomenys neskelbtini) mirė. Pareiškėja D. K. gavo valstybės įmonės Turto banko pranešimą, kad ši atlieka veiksmus dėl galimo E. K. turto paveldėjimo valstybės vardu, nurodė, kad turimais duomenimis po E. K. mirties liko 1/2 dalis buto su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini), piniginės lėšos, esančios „Swedbank“, AB banko ir Lietuvos centrinės kredito unijos sąskaitose, automobiliai: „Lexus RX300“, „Renault Megane“, „VW Passat“, „VW Passat“, pasiūlė jai, kaip nepilnamečio įstatyminio įpėdinio (sūnaus) atstovei informuoti apie savo apsisprendimą imtis veiksmų palikimui priimti. Pareiškėja D. K. nepilnamečio sūnaus K. K. vardu ir pareiškėja E. Š. palikimo po E. K. mirties nepriėmė ir neketina priimti, joms žinoma, kad E. K. turėjo skolų, kurios galimai viršijo jo turėtą turtą. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės įmonė Turto bankas paveldimu po E. K. mirties vertina ir E. K. priklausančią 1/2 dalį buto su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini), kurią E. K. perdavė savo nepilnamečiams vaikams kaip išlaikymą turtu, tačiau išlaikymo būdo pakeitimas nebuvo oficialiai įteisintas, teismui teikiamas pareiškimas dėl juridinio fakto, kad E. K. nepilnamečiams vaikams E. K. (Š.) ir K. K. už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 7 d. teikė turtu, t. y. kiekvienam vaikui po 1/4 dalį buto, ir 699/23088 dalių ūkinio pastato. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. sausio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-493-284/2019 patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo dalyje, kurios apeliacinės instancijos teismas nepanaikino, E. K. nepilnamečiams vaikams E. K. (Š.) ir K. K. turėjo teikti išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis po 130 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, nuo 2019 m. sausio 1 d. iki vaikų pilnametystės, be to, turėjo sumokėti išlaikymo nepilnamečiams vaikams skolą 1782 Eur iki 2019 m. gruodžio 31 d. E. K., iš naujo derinant turto padalinimo nutraukus jo ir D. K. santuoką klausimą, pareiškęs, kad savo dalį buto palieka nepilnamečiams vaikams kaip išlaikymą. Nustatyto išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnamečiams vaikams neteikė, išlaikymo skolos nepadengė, pareiškėja D. K. dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo nesikreipė, bute su vaikais gyvena iki šiol, moka mokesčius ir vykdo visas savininkų pareigas – tai patvirtina, kad D. K. ir E. K. susitarė ir pripažino išlaikymo formos pakeitimą, t. y., kad E. K. vaikams išlaikymą teikė turtu. Nuo 2019 m. sausio 1 d. iki dukros pilnametystės, t. y. už 14 mėn. 7 d., E. K. periodinėmis išmokomis abiem vaikams turėjo sumokėti išlaikymo 3700,76 Eur, pridėjus išlaikymo įsiskolinimą – iš viso 5482,76 Eur, t. y. kiekvienam po 2741,38 Eur. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis pareiškėjai D. K. ir E. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusio buto, mokestinė vertė, iš esmės atitinkanti tokio buto (duomenys neskelbtini) rinkos kainą, yra 7860,00 Eur (vertinimo data 2021 m. sausio 1 d.), butui priklausančių 2796/23088 dalių ūkinio pastato, vidutinė rinkos vertė yra 726,61 (vertinimo data 2022 m. balandžio 20 d.), taigi bendra turto vertė yra 8586,61 Eur. Pagal CK 3.117 straipsnyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių principą, E. K. priklausančios turto dalies vertė – 4293,31 Eur. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad E. K. priklausiusios dalies buto su priklausiniais vertė atitinka sumą, kurią jis turėjo sumokėti nepilnamečiams vaikams E. K. (Š.) ir K. K.. Pažymėtina, kad po 2020 m. kovo 7 d. iki mirties (duomenys neskelbtini). E. K. išlaikymo nepilnamečiui sūnui K. neteikė, nors jo paliktas turtas nedengė vaikui reikalingo būtino išlaikymo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateiktu atsiliepimu į pareiškimą prašė, pareiškėjų D. K., atstovaujančios K. K. ir E. Š. pareiškimo prašymo pagal byloje esančius rašytinius įrodymus netenkinti ir jį nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas atmestinas.
Teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Pareiškime turi būti nurodoma: 1) kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; 3) įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti (CPK 447 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2006).
Šiuo nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. Š. ir K. K., asmeninės nuosavybės teise priklauso po 1/4 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir po 699/23088 dalių ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausiusių jų tėvui E. K., ir iš jo gautų kaip išlaikymas turtu.
Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. sausio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-493-284/2019 buvo tenkintas D. K. ir E. K. prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis (išskyrus dalį dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, kuri buvo palikta nenagrinėta). Minėta sutartimi buvę sutuoktiniai sutarė, kad šalių nepilnamečiai vaikai lieka gyventi su motina D. K., o E. K. kiekvienam iš jų teikia po 130 Eur išlaikymą kas mėnesį.
Pareiškėjai teikdami teismui pareiškimą siekia įrodyti, kad tarp jų tėvų egzistavo kitoks susitarimas dėl teikiamo išlaikymo, t. y., kad E. K. buvo nutaręs pareiškėjams išlaikymą teikti ne periodinėmis išmokomis, o jam priklausančiu turtu. Teismui nepateikta jokių įrodymų, kurie pavirtintų tokius E. K. ketinimus.
Iš pareiškimo turinio matyti, kad D. K. ir E. K. santuoką nutraukė 2019 m. Pasak pareiškėjų, visą šį laiką tėvas vaikams išlaikymo neteikė, tačiau duomenų, kad pareiškėjų motina būtų ieškojusi būdų, kaip neteikiamą periodinį išlaikymą pakeisti į išlaikymą turtu nėra, nors išlaikymas vaikams, pagal paaiškinimus, buvo neteikiamas vienam daugiau nei 1 metus laiko, kitam – beveik 4 metus.
Tuo pačiu pastebėtina, kad klausimas dėl išlaikymo būdo pakeitimo buvo iškeltas tik po to, kai valstybės įmonė Turto bankas kreipėsi į D. K. nurodydamas, kad ketina imtis veiksmų dėl mirusiojo E. K. turto paveldėjimo valstybės vardu. Visos šios aplinkybės, nesant kitokių įrodymų, leidžia pagrįstai abejoti, kad E. K. kada nors turėjo ketinimų šalių vaikams teikti išlaikymą jam priklausančiu turtu.
Teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turinčius faktus, ne tik atsižvelgia į pateiktus įrodymus, patvirtinančius tų juridinių faktų egzistavimą, tačiau tuo pačiu ir įsitikiną ar to fakto nustatymas nesukels nepelnytai neigiamų pasekmių tretiesiems asmenims.
Šiuo atveju patys pareiškėjai pareiškime nurodo, kad po tėvo mirties dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir neketina to daryti, nes jų žiniomis tėvas turėjo daug skolų, kurių suma galimai viršija palikimo vertę. Taigi netgi esant įrodymų, patvirtinančių pareiškėjų teiginius, teismui patenkinus pareiškėjų prašymą ir pripažinus, kad E. K. buvo nutaręs pareiškėjams teikti išlaikymą turtu, dėl to taptų negalima patenkinti po tėvo mirties likusių kreditorinių reikalavimų, t. y. būtų pažeisti trečiųjų asmenų teisėti lūkesčiai.
Kaip teisingai savo atsiliepime pastebėjo suinteresuotas asmuo Turto bankas kad palikėjo iki jo mirties susidaręs pareiškime nurodytas įsiskolinimas dėl sūnaus K. K. ir dukros E. Š. išlaikymo turėtų būti priskirtos prie kreditorinių reikalavimų, kurie turi būti pareikšti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Pareiškėjai, kaip palikėjo kreditoriai savo teises susidariusioje teisinėje situacijoje turėtų realizuoti, vadovaudamiesi minėtu teisiniu reglamentavimu.
Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008; kt.). Šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 494/2013).
Šiuo nagrinėjamu atveju teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, jog mirusysis E. K. būtų turėjęs ketinimų šalių vaikams teikti išlaikymą jam priklausančiu turtu, todėl pareiškėjų pareiškimas atmestinas, kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu, 442 straipsnio 13 punktu, 443 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjų K. K., atstovė pagal įstatymą D. K., ir E. Š. pareiškimą atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.