Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Zitos Smirnovienės ir Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Meyer & John GmbH & Co.KG apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Refakta“ ieškinį atsakovui Meyer & John GmbH & Co. KG, atstovaujamam Meyer & John GmbH & Co. KG Vilniaus filialo, dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vandenys“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas UAB „Refakta“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo Meyer & John GmbH & Co. KG, atstovaujamo Meyer & John GmbH & Co. KG Vilniaus filialo, 128 919,45 Lt skolos, 6 proc. metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, jog 2012-05-31 šalys UAB „Refakta“ ir Meyer & John GmbH & Co. KG sudarė rangos sutartį Nr. 12/05/31, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti sutartyje numatytus statybų rangos darbus atsakovo naudai. Ieškovas numatytus darbus atliko tinkamai ir 2012-09-14 buvo sudaryti atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktai Nr. 005, Nr. 006 ir Nr. 007, 2012-09-14 išrašyta PVM sąskaita-faktūra REF Nr. 001039. Pagal sutartį atsakovas turėjo sumokėti už atliktus darbus per 30 kalendorinių dienų nuo atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo ir PVM sąskaitos faktūros pateikimo atsakovui dienos, tačiau atsakovas su ieškovu už atliktus darbus neatsiskaitė. 2012-11-19 šalys sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 11/10/14-2, kurioje numatė, kad atsakovo reikalavimo teisė dėl UAB „Vilniaus vandenys“ dalies įsiskolinimų atsakovui pereina ieškovui: sutarties 1.1 p. nurodyta, kad pradinis kreditorius (atsakovas) perleidžia naujajam kreditoriui (ieškovui) reikalavimo teises į skolininko pradiniam kreditoriui mokėtiną 128 919,45 Lt sumą pagal sąskaitą-faktūrą Nr. MJ12-58 už pradinio kreditoriaus atliktus statybos rangos darbus pagal 2010-11-05 sutartį „Gyvenamųjų kvartalų prie Santariškių ir Visorių g. prijungimas prie Vilniaus miesto vandentiekio ir kanalizacijos tinklų“ Nr. MJ-345. Atsakovo reikalavimo teisę patvirtina suvestinis (supaprastintas) atliktų darbų aktas Nr. 14 ir 2012-08-31 PVM sąskaita-faktūra MJ 12/58. Iš UAB „Vilniaus vandenys“ pateiktų 2012-11-21 ir 2012-12-18 mokėjimo nurodymų matyti, jog ji sumokėjo Meyer & John GmbH & Co. KG Vilniaus filialui pagal sąskaitą MJ12/58. Taigi skolininkas įvykdė savo prievolę pradiniam kreditoriui, todėl atsakovas, ieškovo nuomone, turi pareigą ieškovui iš UAB „Vilniaus vandenys“ pervestų pinigų sumokėti ieškovui priklausančią dalį – 128 919,45 Lt. Tokią reikalavimo teisę ieškovas turi 2012-11-19 reikalavimo teisių perleidimo sutarties 1.3 p. pagrindu, o jei nebūtų minėtos sutarties nuostatos, atsakovo pareiga ieškovui kiltų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 str. 1 d. pagrindu.

Atsakovas Meyer & John GmbH & Co. KG, atstovaujamas Meyer & John GmbH & Co. KG Vilniaus filialo, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, todėl prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad patikslintame ieškinyje ieškovas pakeitė atsakovą iš UAB „Vilniaus vandenys“ į Meyer & John GmbH & Co. KG, tačiau reikalavimo teisinis pagrindas iš esmės nepasikeitė, t.y. reikšdamas patikslintą ieškinį ieškovas ir toliau nurodo reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Reikalavimo teisių perleidimo sutartis nėra ginčijama. Atsakovas paaiškino, jog pagal Reikalavimo teisių perleidimo sutarties 1.2 p. skolininkas (trečiasis asmuo), gavęs informaciją apie kreditorių pasikeitimą, turi sumokėti reikalavimo sumą naujajam kreditoriui (ieškovui), 2012-11-19 pranešimu ieškovas informavo trečiąjį asmenį apie reikalavimo perleidimą, todėl vadovaujantis CK 6.105 str. 1 d., atsakovo atsakomybė prieš ieškovą baigėsi sudarius sutartį ir ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo gali būti nukreiptas tik į trečiąjį asmenį. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo, kaip skolininkas, būtų atleistas nuo prievolės įvykdymo ieškovui, kaip kreditoriui, tik tuo atveju, jeigu jis įrodytų, kad suklydo sąžiningai. Šiuo atveju trečiasis asmuo padarė mokėjimus ne pagal Reikalavimo perleidimo sutartį savo iniciatyva ir rizika. Remiantis CK 6.47 str. 2 d., atsakovo nuomone, skolininkas (trečiasis asmuo) privalo iš naujo įvykdyti prievolę tinkamam kreditoriui.

Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad prašo ieškinį spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad jis ir Meyer & John GmbH & Co. KG Vilniaus filialas pasirašė „Gyvenamųjų kvartalų prie Santariškių ir Visorių g. prijungimas prie Vilniaus miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų“ rangos sutartį Nr. M1-345. Projektas finansuojamas iš Europos sąjungos fondų lėšų, todėl 2010-01-08 buvo pasirašyta Projekto finansavimo ir administravimo sutartis Nr. V/2010/NS/61 tarp Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – Agentūra) bei trečiojo asmens, kurioje nustatyta Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų finansavimo ir administravimo tvarka bei sąlygos. 2012-11-19 buvo gautas ieškovo raštas Nr. 11/12/19-1, kuriame nurodyta, kad tarp atsakovo ir ieškovo 2012-11-19 yra sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis Nr. 11/10/14-2, kurios 1.2 p. nustatyta, kad skolininkas (trečiasis asmuo) 128 919,45 Lt sumą pagal sąskaitą faktūrą Nr. MJ12-58 turės pervesti naujajam kreditoriui (ieškovui). Trečiasis asmuo pažymėjo, kad tarp trečiojo asmens ir atsakovo sudarytos rangos sutarties Nr. M1-345 14.7 p. numato, jog užsakovas privalo mokėti rangovui, minėtos rangos sutarties bendrosiose sąlygose nėra numatyti tiesioginiai mokėjimai subrangovams arba galimybė perleisti reikalavimo teisę. Trečiasis asmuo nurodė, kad šiuo klausimu buvo kreiptasi į Agentūrą. 2012-12-21 trečiasis asmuo gavo Agentūros atsakymą Nr. APVA-4537, kuriame Agentūra nurodė, kad nepritaria lėšų pervedimui į ieškovo sąskaitą. Esant nurodytoms aplinkybėms, trečiasis asmuo 2012-11-21, 2012-12-18 ir 2012-12-20 atliko mokėjimus pagal sąskaitą MJ12/58, bei pervedė 128 919,45 Lt sumą atsakovui. Trečiasis asmuo atkreipia dėmesį, kad CK 6.101 str. 5 d. numato, jog be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę. Pagal projekto finansavimo ir administravimo sutarties (bendrųjų sąlygų 4.6.2.p.) nuostatas, kreditoriaus (atsakovo) asmuo turi esminę reikšmę trečiajam asmeniui. Taigi, trečiojo asmens nuomone, jis tinkamai įvykdė jam numatytus įpareigojimus, visus mokėjimus, kilusius iš šios rangos sutarties, o taip pat ir pagal sąskaitą MJ12/58, atlikdamas atsakovui. Kadangi atsakovas įgijo ieškovui priklausančias sumas, tai jis privalo jas perduoti tikrajam kreditoriui – ieškovui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo Meyer & John GmbH & Co. KG, atstovaujamo Meyer & John GmbH & Co. KG Vilniaus filialo, 128 919,45 Lt skolos ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 128 919,45 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013-05-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo UAB „Refakta“ naudai, taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad 2012-11-19 reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 11/10/14-2 buvo keičiama 2010-11-05 rangos sutartyje numatyta atsiskaitymo tvarka – trečiasis asmuo reikalavimo teisių perleidimo sutartyje nustatytą pinigų sumą turėjo pervesti ieškovui, kuris nėra 2010-11-05 rangos sutarties šalis. Pažymėjo, kad 2010-11-05 rangos sutartis yra viešojo pirkimo-pardavimo sutartis, kurios vykdymui, sąlygų keitimui privalo būti taikomos Viešųjų pirkimų įstatymo taisyklės. Pagal šio įstatymo 18 str. 8 d., viešojo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos viešojo pirkimo-pardavimo sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias viešojo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. nustatyti principai bei tikslai ir kai tokiems viešojo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Pirmos instancijos teismas nustatė, jog trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ neturėjo Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo pakeisti 2010-11-05 rangos sutarties sąlygas, susijusias su atsiskaitymo tvarka. Atsižvelgdamas į tai bei į trečiojo asmens nurodytus argumentus, jog Agentūra, administravusi projektą, nepritarė lėšų pervedimui į ieškovo sąskaitą pagal Reikalavimo perleidimo sutartį, teismas sprendė, jog trečiasis asmuo pagrįstai laikėsi Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų bei paisė Agentūros apribojimų dėl Projekto išlaidų apmokėjimo sąlygų, dėl ko nepervedė reikalaujamos sumos ieškovui, kaip buvo susitarta Reikalavimo perleidimo sutartimi, o įvykdė mokėjimą pagal rangos sutarties įsipareigojimus tiesiogiai rangovui, t.y. atsakovui. Pirmos instancijos teismas konstatavo, jog trečiajam asmeniui nebuvus galimybių vykdyti reikalavimo perleidimo sutarties sąlygų dėl to, jog šia sutartimi negalėjo būti pakeista viešojo pirkimo sutartyje numatyta atsiskaitymų tvarka, ir jam pagal rangos sutartį atsiskaičius su Meyer & John GmbH & Co. KG, atsakovas turi atsiskaityti su ieškovu UAB „Refakta“ pagal sutartį, iš kurios kilęs reikalavimas buvo perleistas. Nesant ginčų dėl darbų atlikimo fakto ir kokybės, remdamasis 2012-05-31 rangos sutarties 5.1 p., CK 6.38 str. 1 d., 6.245 str. 2 d., 6.655 str., pirmos instancijos teismas nusprendė, jog yra pagrindas iš atsakovo ieškovo naudai priteisti prašomą 128 919,45 Lt skolą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas Meyer & John GmbH & Co. KG, atstovaujamas Meyer & John GmbH & Co. KG Vilniaus filialo, apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Visų pirma apeliantas pažymi, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės į atsakovą, nes, sudarius Reikalavimo perleidimo sutartį, 128 919,45 Lt ieškovui turėjo sumokėti ne atsakovas, o trečiasis asmuo. Pažymi, kad Reikalavimo perleidimo sutartis iki šiol yra teisėta ir galiojanti, nenuginčijus šios sutarties, bet koks sprendimas, kuriuo yra keičiama šalių valia pagal šią sutartį, negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Apeliantas tvirtina, kad visi reikalavimai buvo įvykdyti reikalavimo teisių perleidimo sutartimis, todėl trečiajam asmeniui nebuvo jokių priežasčių nevykdyti Reikalavimo teisių perleidimo sutarties. Taip pat atsakovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo įrodytas nei vienas iš CK 6.101 str. 5 d. ir 6.102 str. numatytų atvejų, dėl kurių būtų draudžiama perleisti reikalavimą pagal Reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Atsakovo nuomone, pirmos instancijos teismas ginčijamame sprendime nepagrįstai pritaikė CK 6.101 str. 5 d. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį, kad bet kuriuo atveju nagrinėjamoje byloje nebuvo pareikštas reikalavimas pripažinti Reikalavimo teisių perleidimo sutartį negaliojančia, todėl net nėra pagrindo nagrinėti šios sutarties teisėtumo. Atsakovas tvirtina, kad trečiasis asmuo, kaip skolininkas, nagrinėjamu atveju būtų atleistas nuo prievolės įvykdymo ieškovui, kaip kreditoriui, tik tuo atveju, jeigu jis įrodytų, kad suklydo sąžiningai, tačiau trečiasis asmuo buvo tinkamai informuotas apie tai, kad mokėjimus turi atlikti ne ieškovui, o atsakovui, todėl laikytina, kad trečiasis asmuo padarė mokėjimus ne pagal Reikalavimo teisių perleidimo sutartį savo iniciatyva ir rizika. Taip pat atsakovas teigia, kad pirmos instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai ieškovo naudai priteisė 3 500 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovo vertinimu, byla nebuvo sudėtinga, todėl nepagrįstai buvo taikomi maksimalūs koeficientai sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo.

Ieškovas UAB „Refakta“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka, todėl prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog Reikalavimo teisių perleidimo sutartis sudaryta neteisėtai, apeliantui neturint teisės perleisti reikalavimą, nes tai prieštarauja imperatyvioms Viešųjų pirkimo įstatymo normoms, todėl ši sutartis yra negaliojanti nuo jos sudarymo momento ir nesukelianti jokių teisinių pasekmių. Pasak ieškovo, pirmos instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principais, netaikė Reikalavimo teisių perleidimo sutarties, kuri yra niekinė, o skolą iš apelianto priteisė remdamasis Rangos sutartimi ir PVM sąskaita – faktūra už ieškovo tinkamai atliktus rangos darbus. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad pagal CK 1.78 str. 5 d. niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas gali konstatuoti ex officio, o vien tai, kad teismas pažodžiui nekonstatavo, jog Reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra niekinė ir negalioja nuo jos sudarymo momento, negali būti pagrindas naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmos instancijos teismo sprendimą. Taip pat ieškovas nurodo, kad pirmos instancijos teismas ir taip sumažino bylinėjimosi išlaidas nuo 7 000 Lt iki 3 500 Lt, o teismo sprendimas dar labiau sumažinti bylinėjimosi išlaidas būtų neteisingas ir nesąžiningas ieškovo atžvilgiu, nes tarp šalių kilęs ginčas yra sudėtingas vien dėl to, kad suklaidintas atsakovo ieškovas turėjo reikšti patikslintą ieškinį, keisti netinkamą atsakovą tinkamu.

Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Trečiojo asmens nuomone, pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi negalėjo būti keičiama Rangos sutartyje numatyta atsiskaitymo tvarka, todėl trečiasis asmuo pagrįstai Rangos sutartyje numatytą sumą pervedė atsakovui, kuris ir buvo Rangos sutarties šalis.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Vilniaus vandenys“, įgyvendindama projektą „Vandentiekio tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Vilniuje“, kodas Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-035, 2010-01-08 sudarė sutartį su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, kurioje nustatyta Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų finansavimo ir administravimo tvarka bei sąlygos (b.l. 53-70). Nurodytam projektui vykdyti trečiasis asmuo ir atsakovas, veikiantis jungtinės veiklos sutarties pagrindu kartu su UAB „Požeminės linijos“, 2010-11-05 sudarė „Gyvenamųjų kvartalų prie Santariškių ir Visorių g. prijungimas prie Vilniaus miesto vandentiekio ir kanalizacijos tinklų“ Rangos sutartį Nr. MJ-345. 2010-11-05 rangos sutartyje įtvirtinta atsiskaitymo ir mokėjimo tvarka, pagal kurią atsakovas už numatytus darbus atsiskaito su rangovu (jungtinės veiklos grupe, susidedančia iš atsakovo ir UAB „Požeminės linijos“) (b.l. 18-19). Ieškovas UAB „Refakta“ ir atsakovas Meyer & John GmbH & Co. KG, veikiantis per Meyer & John GmbH & Co. KG Vilniaus filialą, 2012-05-31 sudarė Rangos sutartį Nr. 12/05/31, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atsakovui atlikti sutartyje numatytus aplinkos tvarkymo darbus, o atsakovas – už juos atsiskaityti (b.l. 7-9). 2012-11-19 šalys sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 11/10/14-2, pagal kurią atsakovas, kaip pradinis kreditorius, perdavė ieškovui, kaip naujajam kreditoriui, reikalavimo teises į trečiojo asmens mokėtiną 128 919,45 Lt sumą pagal sąskaitą-faktūrą Nr. MJ12-58 už atsakovo atliktus darbus pagal 2010-11-05 sutartį „Gyvenamųjų kvartalų prie Santariškių ir Visorių g. prijungimas prie Vilniaus miesto vandentiekio ir kanalizacijos tinklų“ Nr. MJ-345 (b.l. 14-17). Nors ieškovas ir atsakovas 2012-11-19 sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria susitarė, jog atsakovas perduoda savo reikalavimo teisę į trečiojo asmens mokėtiną 128 919,45 Lt sumą, ir apie tai informavo trečiąjį asmenį UAB „Vilniaus vandenys“, tačiau trečiasis asmuo, laikydamasis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų bei Agentūros apribojimų dėl Projekto išlaidų apmokėjimo sąlygų, mokėjimą atliko pagal Rangos sutarties įsipareigojimus tiesiogiai rangovui, t.y. atsakovui. Iš trečiojo asmens pateiktų 2012-11-21 ir 2012-12-18 mokėjimo nurodymų matyti, jog jis sumokėjo atsakovui 262 009,52 Lt sumą (b.l. 107-109). Pagal trečiojo asmens atstovės paaiškinimus bei pagal nurodomą sąskaitos-faktūros Nr. MJ12/58 suvestinį atliktų darbų aktą, į šią sumą įeina ir ieškovo prašoma priteisti 128 919,45 Lt suma (b.l. 20-21, 111). Ieškovas UAB „Refakta“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo Meyer & John GmbH & Co. KG, atstovaujamo Meyer & John GmbH & Co. KG Vilniaus filialo, 128 919,45 Lt skolos, 6 proc. metines procesines palūkanas. Pirmos instancijos teismas nesivadovavo 2012-11-19 Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, ginčijamo sprendimo motyvuose nurodė, jog pasirašyta Reikalavimo perleidimo sutartimi buvo keičiama 2010-11-05 rangos sutartyje numatyta atsiskaitymo tvarka, o pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 18 str. 8 d. viešojo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos viešojo pirkimo-pardavimo sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias viešojo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. nustatyti principai bei tikslai ir kai tokiems viešojo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Pirmos instancijos teismas, remdamasis 2012-05-31 rangos sutarties 5.1 p., CK 6.38 str. 1 d., 6.245 str. 2 d., 6.655 str., nusprendė, jog yra pagrindas iš atsakovo ieškovo naudai priteisti prašomą 128 919,45 Lt skolą. Atsakovas apeliaciniu skundu tokį pirmos instancijos teismo sprendimą prašo panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apelianto nuomone, ieškovas neturi reikalavimo teisės į jį, nes, sudarius Reikalavimo perleidimo sutartį, kuri yra galiojanti ir nenuginčyta, 128 919,45 Lt ieškovui turėjo sumokėti ne atsakovas, o trečiasis asmuo.

Visų pirma nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina, jog šiuo konkrečiu atveju Rangos sutartis yra viešojo pirkimo-pardavimo sutartis. Bylos medžiaga patvirtina, kad UAB „Vilniaus vandenys“ įgyvendina projektą „Vandentiekio tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimo ir plėtra Vilniuje“ projektą, kodas Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-035. Trečiasis asmuo ir atsakovas buvo pasirašę „Gyvenamųjų kvartalų prie Santariškių ir Visorių g. prijungimas prie Vilniaus miesto vandentiekio ir kanalizacijos tinklų“ Rangos sutartį Nr. MJ-345. Kadangi projektas buvo finansuojamas iš Europos Sąjungos fondų lėšų, 2010-01-08 buvo pasirašyta ir Projekto finansavimo ir administravimo sutartis Nr. V/2010/NS/61 tarp Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Aplinkos projektų valdymo agentūros ir trečiojo asmens UAB „Vilniaus vandenys“, kurioje buvo griežtai nustatyta Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų finansavimo ir administravimo tvarka bei sąlygos (b.l. 53-70). 2010-11-05 rangos sutartyje įtvirtinta atsiskaitymo ir mokėjimo tvarka, pagal kurią atsakovas už numatytus darbus atsiskaito būtent su rangovu, t.y. jungtinės veiklos grupe, susidedančia iš atsakovo ir UAB „Požeminės linijos“. Byloje nustatyta, kad 2012-11-19 pasirašyta Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi buvo keičiama 2010-11-05 rangos sutartyje numatyta atsiskaitymo tvarka, nes trečiasis asmuo Reikalavimo teisių perleidimo sutartyje nustatytą pinigų sumą turėjo pervesti ieškovui, kuris nėra nurodytos 2010-11-05 rangos sutarties šalis.

Pažymėtina, kad sprendžiant ginčus, kylančius iš viešųjų pirkimų – pardavimų teisinių santykių, pirmiausia atsižvelgtina į Viešųjų pirkimų įstatymo, kaip specialiojo įstatymo, nuostatas. Kaip ir nurodė pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime, remiantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 2 str. 34 d., 2010-11-05 rangos sutartis yra viešojo pirkimo-pardavimo sutartis, kurios vykdymui, sąlygų keitimui privalo būti taikomos viešųjų pirkimų tvarkos taisyklės. Viešųjų pirkimų įstatymo 18 str. 8 d. įtvirtinta, kad viešojo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos viešojo pirkimo-pardavimo sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias viešojo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. nustatyti principai bei tikslai ir kai tokiems viešojo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Akivaizdu, kad trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ neturėjo Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo pakeisti 2010-11-05 Rangos sutarties sąlygas, susijusias su atsiskaitymo tvarka, tačiau atsakovas pasirašė su ieškovu Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuri pakeitė 2010-11-05 Rangos sutartyje nustatytas atsiskaitymo sąlygas. Taigi, visiškai sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad tokia sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.

CK 1.80 str. 1 d. įtvirtinta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi teisę konstatuoti niekinio sandorio negaliojimo faktą ir taikyti padarinius net ir tada, kai dėl to nepareikštas savarankiškas reikalavimas ieškinyje, prašymas šalių procesiniuose dokumentuose ar pareikštas žodžiu; teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad konkretus sandoris, kuriuo remiasi viena iš bylos šalių, yra niekinis ar niekinė yra tam tikra jo dalis, ex officio konstatuoja niekinio sandorio faktą ir jo teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2008, 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2013 ir kt.). Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, jog pirmos instancijos teismas iš faktinių bylos aplinkybių nustatė, kad atsakovas neturėjo teisės perleisti savo reikalavimo teisę ieškovui, nes tai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, ir netaikė 2012-11-19 Reikalavimo teisių perleidimo sutarties, o skolą ieškovo naudai iš atsakovo priteisė remdamasis Rangos sutartimi, pasirašyta tarp ieškovo ir atsakovo, bei PVM sąskaita-faktūra už ieškovo atliktus darbus. Tačiau pirmos instancijos teismas nekonstatavo, jog toks šalių sudarytas reikalavimo perleidimo sandoris negalioja. Kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas nepagrįstai nepasinaudojo savo teise ex officio akivaizdžiai imperatyvioms Viešųjų pirkimų įstatymo normoms prieštaraujančią Reikalavimo teisių perleidimo sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia. Todėl, esant aukščiau nurodytam, yra pagrindas pirmos instancijos teismo sprendimą pakeisti ir konstatuoti, jog Reikalavimo teisių perleidimo 2012-11-19 sutartis prieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymo imperatyvioms normoms, todėl ji ex officio pripažintina niekine ir negaliojančia ab initio (CK 1.78 str. 5 d., 1.80 str. 1 d., 1.95 str. 1 d.), o reikalavimo teisė grąžintina ją perleidusiam asmeniui (CK 1.80 str. 2 d.).

Pripažinus 2012-11-19 Reikalavimo teisių perleidimo sutartį niekine ir negaliojančia ab inito, nebetenka prasmės apelianto motyvai, susiję su tuo, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės į atsakovą. Atsakovui neginčijant darbų atlikimo fakto ir kokybės, pirmos instancijos teismas pagrįstai, remdamasis 2012-05-31 rangos sutarties 5.1 p., CK 6.38 str. 1 d., 6.245 str. 2 d., 6.655 str., iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 128 919,45 Lt sumą.

Apeliantas pirmos instancijos teismo sprendimą skundžia ir dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 3 578 Lt žyminis mokestis ir 7 000 Lt už advokato pagalbą (b.l. 4, 129-130). Pirmos instancijos teismas ieškovo patirtas išlaidas už advokato pagalbą sumažino iki 3 500 Lt, tačiau atsakovo nuomone, ir ši priteista suma yra per didelė, neatitinkanti nagrinėjamos bylos sudėtingumo. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas; 4) bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 p.). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtus kriterijus bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, sprendžia, kad ieškovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai ieškovo naudai priteisė 3 500 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, bei pritardamas kitiems pirmosios instancijos teismo motyvams, apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja (Europos žmogaus teisių teismo Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.).

Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.). Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas už atsiliepimą į apeliacinį skundą surašymą advokatui sumokėjo 1 500 Lt (b.l. 186). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau minėtus kriterijus, mano, jog minėta suma nagrinėjamu atveju yra pagrįsta ir protinga, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Esant nurodytam, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir pilnai ištyrė byloje esančius įrodymus ir bylos aplinkybes bei priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio panaikinimas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais būtų formalus, prieštarautų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams. Tačiau atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus yra pagrindas skundžiamą pirmos instancijos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimą pakeisti jį papildant ir rezoliucinėje sprendimo dalyje nurodant, jog 2012-11-19 Reikalavimo teisių perleidimo sutartis pripažintina niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento bei reikalavimo teisė grąžintina ją perleidusiam asmeniui (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimą pakeisti, sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio tarp atsakovo Meyer & John GmbH & Co. KG, atstovaujamo Meyer & John GmbH & Co. KG Vilniaus filialo, ir ieškovo UAB „Refakta“ pasirašytą 2012-11-19 Reikalavimo teisių perleidimo sutartį.

Grąžinti perleistą UAB „Refakta“ reikalavimo teisę į Meyer & John GmbH & Co. KG, atstovaujamą Meyer & John GmbH & Co. KG Vilniaus filialo.

Priteisti iš atsakovo Meyer & John GmbH & Co. KG, atstovaujamo Meyer & John GmbH & Co. KG Vilniaus filialo, j.a.k. 300033003, Vytenio g. 9/25, Vilnius, 128 919,45 Lt (vieną šimtą dvidešimt aštuonis tūkstančius devynis šimtus devyniolika litų 45 centus) skolą ieškovo UAB „Refakta“, j.a.k. 123469488, Kauno Vokės g. 38, Grigiškės, Vilnius, naudai.

Priteisti iš atsakovo Meyer & John GmbH & Co. KG, atstovaujamo Meyer & John GmbH & Co. KG Vilniaus filialo, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 128 919,45 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013-05-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo UAB „Refakta“ naudai.

Priteisti iš atsakovo Meyer & John GmbH & Co. KG, atstovaujamo Meyer & John GmbH & Co. KG Vilniaus filialo, 7078 Lt (septynis tūkstančius septyniasdešimt aštuonis Lt) bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Refakta“ naudai.

Priteisti iš atsakovo Meyer & John GmbH & Co. KG, atstovaujamo Meyer & John GmbH & Co. KG Vilniaus filialo, 31,14 Lt (trisdešimt vieną Lt 14 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.“.

Priteisti iš atsakovo Meyer & John GmbH & Co. KG, atstovaujamo Meyer & John GmbH & Co. KG Vilniaus filialo, ieškovo UAB „Refakta“ naudai 1 500 Lt (tūkstantį penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.