Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-01-03 · Civilinė byla Nr. 2A-1130-516/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-03
Bylos Nr.
2A-1130-516/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski, Dalia Višinskienė
Ieškovas
UAB “Julianus Inkaso”
Atsakovas
L.
Kategorijos
  • 2.1.17.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1130-516/2010Procesinio sprendimo kategorija 2.1.17.2; 121.14; 121.18.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. sausio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Višinskienės ir Andžej Maciejevski,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB “Julianus Inkaso” apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 25 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo UAB “Julianus Inkaso” ieškinį atsakovei L. D. dėl skolos grąžinimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Julianus Inkaso“ 2009-12-17 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės L. D. 2523,80 Lt skolos, 76 Lt žyminio mokesčio ir 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.

Nurodė, kad 2004-08-09 tarp UAB „Snoro lizingas“ ir atsakovės buvo pasirašyta Išperkamosios nuomos sutartis, pagal kurią UAB „Snoro lizingas“ suteikė atsakovei teisę valdyti ir naudoti UAB „Snoro lizingas“ priklausančią prekę. Atsakovė įsipareigojo už šią prekę mokėti UAB „Snoro lizingas“ pagal sutartyje nurodytą mokėjimo grafiką. Tačiau atsakovė savo įsipareigojimų nevykdė. Paaiškino, kad 2008-09-22 UAB „Snoro lizingas“ ir ieškovas sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią atsakovės negrąžintas kredito likutis, nesumokėtos palūkanos, delspinigiai, iš viso 7267,65 Lt skola buvo parduota ieškovui. Ieškovas, kreipdamasis į teismą, sumažino priskaičiuotas netesybas ir prašė jas priteisti už 180 dienų- 1195,20 Lt dydžio.

Žemesnės instancijos teismas

Trakų rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 25 d. sprendimu už akių ieškovo ieškinį patenkino iš dalies. Teismas priteisė iš L. D. 1328,60 Lt skolos, 47,83 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1376,43 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2009-12-17, iki sprendimo visiško įvykdymo ir 142,34 Lt bylinėjimosi išlaidų UAB „Julianus Inkaso“. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

Teismas konstatavo, kadangi atsakovė neįvykdė prievolės visiškai atsiskaityti su ieškove už jai perduotas prekes pagal Sutartį, todėl ieškovės reikalavimas dėl 1328,60 Lt skolos priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl vartojimo kredito sutarties sąlygų sąžiningumo ir delspinigių teismas pažymėjo, kad Sutarties 3.9 punktas nustatė, jog atsakovė, laiku nesumokėjusi įmokų, moka ieškovei 0,5 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtų sumų už kiekvieną uždelstą dieną. Kadangi 0,5 procento dydžio delspinigiai sudaro net 182,50 procento per metus, todėl tokią vartojimo kredito sutarties nuostatą dėl mokėtinų delspinigių dydžio teismas pripažino nesąžininga ir pažeidžiančia atsakovės, kaip vartotojos, teises ir teisėtus interesus CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 6.188 straipsnio 3 dalies prasme. Dėl to byloje konstatavo esant pagrindą mokėtinų delspinigių dydžio mažinimui.

Sprendė, jog ieškovo reikalavimas dėl 0,5 procentų dydžio delspinigių priteisimo prieštarautų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai, kuria pripažįstama, kad 0,02 procento dydžio delspinigiai pakankamai kompensuoja nukentėjusiajai šaliai patirtus nuostolius dėl nesavalaikio prievolės įvykdymo pagal sutartį.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas patyrė nuostolių dėl atsakovės neatsiskaitymo laiku. Kadangi CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 6.188 straipsnio 3 dalies ir 6.73 straipsnio 2 dalies prasme minėto dydžio delspinigiai yra aiškiai per dideli, todėl sumažinus priteistinų delspinigių dydį iki 0,02 procento ir byloje nustačius, kad atsakovės skola ieškovei yra 1328,60 Lt, teismas konstatavo, kad minėto dydžio priteistini delspinigiai už 180 dienų sudaro 47,83 Lt sumą. Dėl išdėstyto teismas ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo tenkino iš dalies.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Julianus Inkaso“ prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2010-02-25 sprendimą už akių panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovui iš atsakovės 1328,60 Lt negrąžinto kredito likutį, priskaičiuotas ir nesumokėtas palūkanas, 1195,20 Lt delspinigių, 76 Lt žyminio mokesčio ir 174,99 Lt už procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas nepagrįstai sutartimi nustatytus 0,5 proc. delspinigius nuo nesumokėtos sumos vertino kaip aiškiai per didelius. Šalys laisva valia susitarė dėl 0,5 proc. delspinigių už kiekvieną praleistą dieną. Pagal sutartį atsakovė įsipareigojo skolą apmokėti iki 2006-08-09, tačiau savo įsipareigojimus vykdė netinkamai, sumokėjo tik 52,38 proc. skolos, tuo pažeisdama sutarties 7.1.1 p., dėl ko kreditorius patyrė nuostolius. Apeliantas pabrėžia, jog suteikdamas teisę šalims susitarti dėl netesybų, CK nenustato jokio konkretaus jų dydžio – sutartines netesybas šalys gali nusistatyti savo nuožiūra. Susitardamos dėl netesybų šalys iš esmės iš anksto nurodo galimus nuostolius, todėl kreditoriui nebereikia įrodinėti jų dydžio. Ieškovas taip pat nurodo, jog LAT praktikoje ne kartą yra svarstytas aiškiai per didelių netesybų klausimas ir taikant CK 6.73 str. 2 d., priimta sprendimų dėl jų dydžio nustatymo, tačiau tai nereiškia, jog yra suformuota Lietuvos teismų praktika, kad mažinant aiškiai per dideles netesybas yra priteisiamos 0,02 proc. dydžio netesybos. Be to, apeliantas, remdamasis LAT praktika, pažymi, kad būtų neteisinga spręsti netesybų, kurių paskirtis – užtikrinti prievolės vykdymą susitartomis sąlygomis, mažinimo klausimą. Pagal teismų praktiką priteistų delspinigių dydis turi atkurti teisingumą tarp teisinių santykių šalių, t.y. turi kompensuoti ieškovo patirtus nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo ir grąžinti jį į padėtį, kurioje jis būtų, jei kita šalis būtų tinkamai vykdžiausi sutartinius įsipareigojimus. Apelianto nuomone, teismas, spręsdamas klausimą dėl delspinigių dydžio mažinimo, turi vertinti sutarties šalių santykius dėl apmokėjimo už prekes ir paslaugas tiek iki ieškovo nurodyto laikotarpio, už kurį prašoma priteisti delspinigius, tiek šalių elgesį po šio laikotarpio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas sutarties pagrindu apskaičiuotų delspinigių sumą savo iniciatyva gerokai sumažino ir prašė iš atsakovės priteisti tik dalį apskaičiuotų delspinigių sumos, nėra pagrindo teigti, kad ieškovo prašomų priteisti delspinigių suma yra aiškiai per didelės netesybos, prieštaraujančios pagrindiniams civilinių teisinių santykių principams. Be to, atsakovė prašomos priteisti sumos ir delspinigių neginčijo.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą gauta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat paduodant apeliacinį skundą, nėra siekiama viešojo intereso gynimo, todėl bylą kolegija nagrinėja apeliacinio skundo ribose, būtent, sprendžia, ar teismas pagrįstai sumažino sutartines netesybas ir, jeigu mažinimas pagrįstas- ar teismo nustatytas netesybų dydis pagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, remdamasis vien Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-14 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2006, nustatė, jog yra faktinis ir teisinis pagrindas sumažinti 2004-08-09 išperkamosios nuomos sutartyje nustatytus 0,5 proc. delspinigius iki 0,02 procentų dydžio. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje nagrinėjamą ginčą pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai kvalifikavo kaip kylantį iš vartojimo teisinių santykių, į tai, kad vartotojas yra silpnesnioji sutarties šalis, pripažįsta pagrįstu pirmosios instancijos teismo argumentą, jog ieškovo prašomi priteisti 0,5 proc. dydžio yra akivaizdžiai per dideli ir tokio dydžio delspinigiai negali būti priteisti iš vartotojo.

Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Julianus Inkaso“ 2009-12-17 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės L. D. 2523,80 Lt skolą, iš kurios 1328,60 Lt negrąžinto kredito ir palūkanų, 1195,20 Lt delspinigių. Ieškovas teisę pareikšti ieškinį atsakovei L. D. grindė 2008-09-22 reikalavimo perleidimo sutartimi, sudaryta tarp ieškovo ir UAB „Snoro lizingas“, kuria ieškovas įsigijo UAB „Snoro lizingas“ priklausančius finansinius reikalavimus į visus skolininkus pagal kredito sutartis, išvardytas Reikalavimo teisių perdavimo – perėmimo akto priede Nr. 1 (b. l. 11-12). UAB „Snoro lizingas“ 2008-10-01 išsiuntė atsakovei L. D. raštą dėl kredito sutarties skolos reikalavimo perleidimo, kuriame nurodė, kad 2008-10-01 reikalavimą į atsakovės L. D. 7267,65 Lt skolą UAB „Snoro lizingas“ pagal Sutartį perleido ieškovui UAB „Julianus Inkaso“ (b. l. 15). Ieškovas savo reikalavimus dėl skolos ir delspinigių priteisimo grindė 2004-08-09 išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartimi (toliau ir Sutartis), sudaryta tarp UAB „Snoro lizingas“ ir atsakovės L. D. , pagal kurią UAB „Snoro lizingas“ perdavė atsakovei L. D. atlygintinai valdyti ir naudoti svetainės baldus, o atsakovė įsipareigojo mokėti įmokas pagal mokėjimo grafike nurodytą tvarką nuo 2004-08-09 iki 2006-08-09. Šios Sutarties 3.9 p. nurodyta, kad nesumokėjęs Sutartyje nustatytos įmokos ar mokesčio, pirkėjas, kol bus faktiškai grąžinta visa jo skola, privalo mokėti delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, skaičiuojant nuo pirmosios uždelsimo dienos. Jeigu atsakovas neatsiskaitė ne daugiau kaip 5 kalendorines dienas, jam šiame punkte nustatyti delspinigiai neskaičiuojami (b. l.8). Ieškovas, vadovaudamasis šiuo Sutarties punktu, taip pat išperkamosios nuomos sutartyje nustatyta 0,5 proc. delspinigių norma, prašė priteisti iš atsakovės 1195,20 Lt delspinigių už 180 pradelstas atsiskaityti dienas. Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių tenkino ieškovo reikalavimą dėl skolos priteisimo, iš dalies tenkino ieškovo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, t. y. sumažino sutartyje numatytus 0,5 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną iki 0,02 proc. dydžio delspinigių. Pirmosios instancijos teismas sumažino Sutartyje nustatytą delspinigių dydį atsižvelgdamas į tai, jog ieškovas neįrodė, kad dėl atsakovo neatsiskaitymo laiku patyrė nuostolius, sutarti delspinigiai yra aiškiai per dideli. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-14 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2006, konstatavo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra suformuota praktika, kuria pripažįstama, jog 0,02 proc. dydžio delspinigiai pakankamai kompensuoja nukentėjusiajai šaliai patirtus nuostolius dėl nesavalaikio prievolės įvykdymo pagal sutartį. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo už akių dalimi, kuria pilnai netenkintas prašymas priteisti delspinigius, nurodytus Sutartyje, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad Sutarties šalys susitarė dėl 0,5 proc. dydžio netesybų, jis neturi pareigos įrodinėti nuostolių dydžio, nes CK 6.37 str. 1 d., 6.210 str. 1 d., 6.261 str. yra įtvirtinti minimalūs kreditoriaus nuostoliai, kad nėra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, jog turi būti priteisiamos 0,02 proc. dydžio netesybos. Šie apeliacinio skundo argumentai iš dalies pripažįstami pagrįstais, nes teismų praktikoje nėra nustatyta, kad visais atvejais turi būti mažinamos šalių susitartos netesybos iki 0,02 proc., tačiau kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovui turėjo būti priteistos Sutartyje nustatyto dydžio netesybos - 0,5 proc., nes tokios netesybos vartotojui yra akivaizdžiai per didelės, o ieškovas byloje nepateikė įrodymų, kad jis yra patyręs 1195,20 Lt nuostolius ir dėl to netesybos negali būti mažinamos pagal CK 6.73 str. 2 d.

Ieškovas savo reikalavimus kildino iš tarp UAB „Snoro lizingas” ir atsakovės sudarytos išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutarties, kuria atsakovei buvo perduota atlygintinai valdyti ir naudoti svetainės baldus. Ieškovas byloje nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė nebuvo vartotoja, t.y. kad atsakovė, sudarydama sutartį, siekė tikslų, susijusių su jos užsiėmimu, verslu, prekyba, amatu ar profesija. Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą. Poreikis apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus lemia tai, kad tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialiosios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo būdu, naudojant standartines sutarčių sąlygas, kurios nėra individualiai aptariamos, todėl vartotojas yra priverstas priimti jam primetamas stipraus kontrahento siūlomas sutarties sąlygas arba apskritai atsisakyti sutarties. Nurodytos aplinkybės lemia, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2009-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nustatant priteistinų netesybų dydį reikia atsižvelgti į tai, kad vartotojas yra silpnesnioji sutarties šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009). Taigi šioje byloje būtina atsižvelgti į tai, kad atsakovė, kaip vartotoja, yra silpnesnioji Sutarties šalis, vertinti, ar Sutarties sąlygos dėl netesybų nepažeidžia atsakovės, kaip vartotojos, teisių ir teisėtų interesų. Pažymėtina, kad ieškovas byloje nepateikė įrodymų, jog atsakovė, sudarydama Sutartį, galėjo laisva valia pasirinkti Sutarties sąlygas, iš jų ir sąlygą dėl delspinigių dydžio. Teismų praktikoje 0,5 proc. dydžio delspinigiai vartotojui nepriteisiami, pripažįstama, kad tokio dydžio delspinigiai vartotojui yra per dideli.

Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73, 6.258 str.). Netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius. Tačiau netesybos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo (CK 6.73 str. 2 dalis, 6.258 str. 3 d.). Kadangi sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, todėl jos yra ir civilinės atsakomybės forma. Teismų praktikoje pasisakyta, kad sutartinės atsakomybės proporcijų keitimas kartu reiškia ir šalių sutarties keitimą. Teismui keičiant (mažinant) sutarties netesybas kaip civilinę atsakomybę turi būti atsižvelgiama į CK 6.223 str. nuostatas dėl sutarties keitimo. Pagal CK 6.223 str. 2 d. teismo sprendimu vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista įstatymų nustatytais atvejais. Vienas iš tokių sutarties keitimo atvejų įtvirtintas CK 6.228 str. Jame nustatyta teismo teisė pašalinti esminę šalių nelygybę, kai sudarant sutartį vienai šaliai nepagrįstai suteiktas perdėtas pranašumas. Šis straipsnis kartu su CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. taikytinas mažinant sutartimi nustatytų netesybų dydį ir nustatant protingą ir pagrįstą kreditoriaus ir skolininko interesų balansą. Teismas nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 str. nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2007-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007). Toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje individualioje byloje. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką netesybų įskaitymas į nuostolius nesudaro pagrindo visais atvejais sumažinti sutartines netesybas iki minimalių nuostolių, nes būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad negali būti ir vieno iš anksto nustatyto konkretaus dydžio, kuris reikštų protingas netesybas visiems galimiems atvejams ir iki kurio netesybos turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

Nagrinėjamoje byloje įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su priteistinomis netesybomis, t. y. šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, laikotarpį, per kurį atsakovė nėra įvykdžiusi prievolės, tai, kad ieškovas nėra pateikęs duomenų apie patirtų nuostolių dydį, užtikrinant sutarties šalių interesų pusiausvyrą, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, darytina išvada, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas mažinti ieškovo prašomas priteisti ir Sutartyje nustatytas netesybas nuo 0,5 iki 0,1 proc. už kiekvieną uždelstą dieną, o ne iki 0,02 proc. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.), t. y. priteista 47,83 Lt delspinigių suma padidintina iki 239,15 Lt. Taip pat, remiantis Civilinio proceso kodekso 93 str. nuostatomis, padidintina priteista bylinėjimosi išlaidų suma: kadangi yra tenkinta 62,12 proc. ieškinio reikalavimų, priteista 142,34 Lt bylinėjimosi išlaidų suma padidintina iki 162,13 Lt (ieškovas iš viso yra patyręs 260,99 Lt bylinėjimosi išlaidų- sumokėjęs 76 Lt žyminio mokesčio, 10 Lt už pažymą iš Gyventojų registro tarnybos ir 174,99 Lt už procesinių dokumentų įteikimą viešo apskelbimo būdu ), taip pat sumažintina iš ieškovo priteista 3,32 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei suma iki 2,77 Lt ir atitinkamai padidintina iš atsakovės valstybei priteista 3,98 Lt suma iki 4,53 Lt. Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 76 Lt žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į patenkintą apeliacinio skundo reikalavimo proporciją (20 procentų), ieškovui iš atsakovės priteistina 15,20 Lt žyminio mokesčio.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš dalies patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, nurodytos išlaidos priteistinos proporcingai ieškovo patenkintų ir atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai, t. y. iš ieškovo UAB „Julianus Inkaso“ priteistina 4,48 Lt, iš atsakovės L. D. - 1,12 Lt į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas

nutarė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 25 d. sprendimą už akių pakeisti.

Priteistą iš atsakovės L. D. ieškovui UAB „Julianus Inkaso“ 47,83 Lt delspinigių sumą padidinti iki 239,15 Lt, priteistą 142,34 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą padidinti iki 162,13 Lt.

Sumažinti iš ieškovo UAB „Julianus Inkaso“ priteistą 3,32 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei sumą iki 2,77 Lt.

Padidinti iš atsakovės L. D. priteistą 3,98 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei sumą iki 4,53 Lt.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės L. D. ieškovui UAB „Julianus Inkaso“ 15,20 Lt žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. (duomenys neskelbtini) , įmokos kodas 5660) iš UAB „Julianus Inkaso“ 4,48 Lt, iš L. D. - 1,12 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėDalia VišinskienėAndžej Maciejevski