Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-27-502/2026

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-01-07
Bylos Nr.: eA-27-502/2026
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-07434-2023-8
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Laimutis Alechnavičius, Artūras Drigotas, Dalia Višinskienė
Pareiškėjas: Lietuvos lenkų rinkimų
Atsakovas: Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai
Trečiasis asmuo: W. U.

Kategorijos

5.7Kiti su rinkimais, referendumais ir politinių partijų veikla susiję klausimai

Administracinė byla Nr. eA-27-502/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07434-2023-8Procesinio sprendimo kategorija 5.7 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. sausio 7 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – W. U.) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga (toliau ir – LLRA-KŠS) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) 2023 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. Sp-156 „Dėl Vilniaus rajone vykusių kalėdinių eglučių įžiebimo švenčių“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria pripažinta, kad LLRA-KŠS kandidatų į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą sąrašas, dalyvaudamas priimant Lietuvos lenkų sąjungos sprendimą pirkti ir dalyti dovanas per 2022 m. gruodžio 6–18 d. vykusias kalėdinių eglučių įžiebimo šventes Vilniaus rajone bei dalyvaudamas ir pasisakydamas jų metu, kai buvo teikiamos dovanos, pažeidė Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 101 straipsnio 1 dalį ir 93 straipsnio 1 dalį.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad VRK, vadovaudamasi Rinkimo kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 101 straipsnio 1 dalimi, 193 straipsnio 1 dalies 12 punktu ir atsižvelgdama į VRK narių J. B., G. M., J. P., Teisės ir tyrimų skyriaus ir Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus 2023 m. gegužės 10 d. išvadą Nr. 3-45(1.2) „Dėl Vilniaus rajone vykusių Kalėdinių eglučių įžiebimo švenčių“ (toliau – ir Išvada) ginčijamu Sprendimu nusprendė pripažinti, kad LLRA-KŠS kandidatų į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą sąrašas ir kandidatas į merus W. U., dalyvaudami priimant Lietuvos lenkų sąjungos sprendimą pirkti ir dalyti dovanas per 2022 m. gruodžio 6–18 d. vykusias kalėdinių eglučių įžiebimo šventes Vilniaus rajone bei dalyvaudami ir pasisakydami jų metu, kai buvo teikiamos dovanos, pažeidė Rinkimų kodekso 101 straipsnio 1 dalį, netiesiogiai dovanomis papirkdami rinkėjus bei Rinkimų kodekso 93 straipsnio 1 dalį, vykdydami sąžiningų ir garbingų rinkimų principų neatitinkančią rinkimų agitaciją.

3. LLRA-KŠS manė, kad Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas tiek dėl faktinių aplinkybių vertinimo laiko požiūriu, prielaidomis pagrįsto jų sąsajumo su LLRA-KŠS dalyvavimu Vilniaus rajono savivaldybės tarybos ir mero rinkimuose, tiek dėl motyvų nebuvimo skundžiamame administraciniame akte ir kito nesuderinamumo su gero administravimo principais bei Rinkimų kodekso nuostatomis. Kartu pareiškėjas pažymėjo, kad neteisėtas ir nepagrįstas Sprendimas LLRA-KŠS padarė didelę reputacinę žalą.

4. Dėl faktinių aplinkybių ir jų objektyvaus vertinimo pareiškėjas teigė, kad visuomeninės kultūrinio pobūdžio piliečių asociacijos – Lietuvos lenkų sąjunga (toliau – ir LLS) ir Lietuvos lenkų sąjungos Vilniaus rajono skyrius (toliau – ir LLS Vilniaus rajono skyrius) apie 15 metų Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje dalyvauja kalėdinių eglučių įžiebimo renginiuose ir savo sąskaita vaikams iki 12 metų įteikia simbolines saldumynų dovanėles. Kiekviena dovanėlė pažymėta LLS lipduku su sveikinimu lietuvių ir lenkų kalba „Linksmų Kalėdų linki Lietuvos lenkų sąjunga“.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad nežinomi asmenys VRK tariamai parašė skundus, kad kalėdinių eglučių renginiuose dalijant dovanėles dalyvauja ir LLRA-KŠS nariai. Tariamų skundų autorių teigimu, dauguma rinkėjų neskiria LLRA-KŠS nuo LLS, todėl LLS dovanėlės vaikams yra netiesioginis rinkėjų papirkimas LLRA-KŠS naudai.

6. VRK pavedė VRK sekretoriato Teisės ir tyrimų skyriui (toliau – VRK TTS) tariamus skundus ištirti. Pagal tyrimo rezultatus 2023 m. vasario 24 d. buvo surašyta pažyma Nr. 3-14(1.2) „Dėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos bei atskirų pažeidimo“ (toliau – ir VRK TTS pažyma). VRK 2023 m. vasario 27 d. posėdyje buvo svarstoma VRK TTS pažyma. Pareiškėjas paaiškino, kad posėdžio metu nutarta sudaryti darbo grupę iš VRK narių, VRK sekretoriato Teisės ir tyrimų skyriaus bei Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus darbuotojų. Darbo grupei pavesta papildomai ištirti minėtus tariamus skundus. VRK TTS pažymos ir darbo grupės surinktos papildomos informacijos pagrindu 2023 m. gegužės 10 d. buvo parengta Išvada.

7. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad pagal VRK TTS pažymoje pateiktą faktologiją nebuvo nustatyta, kad LLS ir LLS Vilniaus rajono skyriaus nariai, kartu dalyvaujantys ir LLRA-KŠS veikloje (Seimo nariai R. T., Č. O., būsimi kandidatai į Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narius ir į merus T. A., K. B., M. K., A. Ž., V. R., T. A., M. G.), 2022 m. gruodžio 6–18 d. vykusiuose kalėdiniuose renginiuose būtų teikę dovanas ar vaišes suaugusiems. Taip pat nebuvo nustatyta, kad LLS nariai, dalyvaujantys ir LLRA-KŠS veikloje ir sakę sveikinimo kalbas (R. T., Č. O., W. U.), būtų kalbėję apie rinkimus, pristatę kandidatus, programas, politines idėjas.

Šalies argumentai

8. Pareiškėjo teigimu, pagal Išvadą kalėdiniuose renginiuose įvairiu metu viešai pasirodė 12 su LLRA-KŠS sietinų asmenų, įskaitant du Lietuvos Respublikos Seimo narius. Kiti paminėti asmenys buvo LLS vadovai ir aktyvistai, atitinkamų administracinių vienetų seniūnai. Tik 7 iš jų buvo kandidatai LLRA-KŠS 62 asmenų rinkimų sąraše į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą, į tarybą pateko 4 asmenys.

9. Pareiškėjas teigė, kad sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Visgi nurodė, jog išdėstytos faktinės aplinkybės rodė, kad VRK priimdamas ginčijamą Sprendimą nesilaikė objektyvumo principo. Pirmiausia, be faktinio ir teisinio pagrindo, pagal atsitiktinius išorinius požymius padarė prielaidą, kad LLRA-KŠS, LLS ir LLS Vilniaus rajono skyrius bendrai veikia rinkimų politinės kampanijos metu, bei LLS ir LLS Vilniaus rajono skyrius netiesiogiai rinkėjus papirkinėja LLRA-KŠS naudai. Pareiškėjas manė, kad pastaroji prielaida suponavo klaidingą Išvadą, kad buvo pažeista Rinkimų kodekso 101 straipsnio 1 dalis ir 93 straipsnio 1 dalis.

10. Be to pareiškėjas nurodė, jog VRK visiškai ignoravo faktą, jog su LLRA-KŠS veikla susiję asmenys kalėdiniuose renginiuose dalyvavo 2022 m. gruodžio 6–18 dienomis, o LLRA-KŠS tik 2022 m. gruodžio 29 d. VRK pateikė Vilniaus rajone keliamų 62 kandidatų galutinį sąrašą; kad tik 2022 m. gruodžio 22 d. kandidatu į Vilniaus rajono merus buvo iškeltas W. U.; kad tik 2023 m. vasario 2 d. VRK visus 62 sąraše nurodytus asmenis ir į Vilniaus rajono merus keliamą W. U. įregistravo kandidatais dalyvauti rinkimuose.

11. Pareiškėjo vertinimu, VRK ignoravo faktą, jog LLS nariai, dalyvaujantys ir LLRA-KŠS veikloje, kalėdiniuose renginiuose nekalbėjo apie rinkimus, nepristatinėjo kandidatų, jų programų, politinių idėjų ir panašiai. Taip pat VRK nevertino fakto, kad, pavyzdžiui, Seimo nariai R. T., Č. O., W. U., konkrečių vietovių seniūnai kalėdiniuose renginiuose dalyvavo pagal pareigas, o ne partinę priklausomybę.

12. Pareiškėjas manė, jog dalyvavimo visuomeninės organizacijos kalėdiniuose renginiuose, VRK nesiejo su viešosios teisės ypatumais ir konkrečiomis normomis. Teigė, kad LLRA-KŠS kandidatų sąrašo ir atskiro kandidato atžvilgiu priimdama skundžiamą Sprendimą VRK, matyt, vadovavosi specialaus leidimo (arba bendrojo draudimo) principu, pagal kurį „visa, kas nėra leidžiama, yra draudžiama“. Atsižvelgiant į tai. pareiškėjas manė, jog objektyviais duomenimis nepagrįstos prielaidos, LLRA-KŠS narių priklausomybės LLS klaidingas ir neobjektyvus vertinimas bei viešosios teisės principų nesilaikymas lėmė ginčijamo neteisėto ir nepagrįsto VRK Sprendimo priėmimą.

13. Taip pat pareiškėjas pabrėžė, jog ginčijamame Sprendime nurodoma, kad galimo Rinkimų kodekso pažeidimo subjektai yra „Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos kandidatų į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą sąrašas“ (toliau – ir Kandidatų sąrašas) ir kandidatas į merus W. U.. Pareiškėjas teigė, jog sistemiškai aiškinant Rinkimų kodeksą Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktuose nurodytų principų požiūriu kyla teisinių abejonių dėl Kandidatų sąrašo teisinio subjektiškumo, tai yra jo veiksnumo – galėjimo savarankiškai, savo veiksmais įgyti teises ir pareigas bei jas įgyvendinti. Juridinio asmens teisnumas atsiranda įregistravus juridinį asmenį. Kandidatų sąrašas net neturi kvazi-juridiniam asmeniui būdingų požymių. Tuo tarpu, pavyzdžiui, pagal Rinkimų kodekso 65 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 9 dalį, 81 straipsnio 5 dalies 4–5 punktus Kandidatų sąrašas turi atitinkamas pareigas, jam numatyta atsakomybė. Nors pagal Rinkimų kodekso 65 straipsnio 5 dalį tai tik paprastas politinės organizacijos keliamų kandidatų sąrašas savivaldybių tarybų daugiamandatėse rinkimų apygardose, kuris turi būti patvirtintas politinės partijos įstatų nustatyta tvarka.

14. Pareiškėjas pažymėjo, kad Rinkimų kodekso turinio neaiškumai, sistematiškumo trūkumai, suponavo teisinę situacija, kai už 7 žmonių priklausymą nepolitinei visuomeninei organizacijai ir dalyvavimą kultūriniame renginyje Sprendimu taikoma kolektyvinė atsakomybė 62 žmonėms. Sąrašas kaip atitinkamas dokumentas savaime negali pažeisti Rinkimų kodekso – ši prerogatyva gali priklausyti individualiai fiziniam ar juridiniam asmeniui, o ne LLRA-KŠS visiems kandidatams į Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narius. Atsižvelgdamas į tai pareiškėjas manė, jog tai dar vienas pagrindas panaikinti ginčijamą Sprendimą.

Atsiliepimas

15. Atsakovas VRK atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

16. VRK nurodė, kad faktinės aplinkybės, argumentai, įrodymai ir teisinis vertinimas buvo pateikti Išvadoje, kuri yra neatskiriama sudedamoji Sprendimo dalis, todėl Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuotą praktiką srityje dėl individualaus administracinio teisės akto. VRK paaiškino, jog Išvadoje nustatytos faktinės aplinkybės buvo dėstomos nuo 3 iki 37 punkto, teisinis reglamentavimas pateikiamas nuo 37 punkto iki 45 punkto. Pagrindiniai Sprendimo priėmimo argumentai ir vertinimas buvo dėstomi nuo Išvados nuo 45 punkto iki 52 punkto.

17. Atsakovas nesutiko su LLRA-KŠS pateiktu Rinkimų kodekso aiškinimu dėl Kandidatų sąrašo teisinio subjektiškumo, tai yra jo veiksnumo – galėjimo savarankiškai, savo veiksmais įgyti teises ir pareigas bei jas įgyvendinti. VRK paaiškino, jog pagal Rinkimų kodekso 65 straipsnio 2 dalies 3 punktą rinkimų politinės kampanijos dalyviu gali būti kandidatų sąrašas savivaldybių tarybų daugiamandatėje rinkimų apygardoje. To paties straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad kandidatai, esantys kandidatų sąraše, neįgyja rinkimų politinės kampanijos dalyvio statuso, jų rinkimų politinė kampanija organizuojama ir finansuojama jiems atstovaujančio savarankiško rinkimų politinės kampanijos dalyvio (kandidatų sąrašo ar iškėlusios organizacijos) laikantis šiame kodekse nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai atsakovas teigė, jog VRK įvertinęs taikytiną teisinį reguliavimą ir tyrimo metu surinktą informaciją argumentuotai ir motyvuotai nusprendė, kad LLRA-KŠR kandidatų į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą sąrašas ir kandidatas į merus W. U., dalyvaudami priimant Lietuvos lenkų sąjungos sprendimą pirkti ir dalyti dovanas per 2022 m. gruodžio 6–18 d. vykusias kalėdinių eglučių įžiebimo šventes Vilniaus rajone bei dalyvaudami ir pasisakydami jų metu, kai buvo teikiamos dovanos, pažeidė Rinkimų kodekso 101 straipsnio 1 dalį ir Rinkimų kodekso 93 straipsnio 1 dalį.

18. Atsakovas akcentavo, jog faktiniai ir teisiniai Spendimo pagrindai yra nurodyti Išvadoje. Be kita ko VRK pažymėjo, kad tyrimo metu nustatė tas faktines aplinkybes, kurias buvo įmanoma objektyviai nustatyti – kad LLS nupirktų kalėdinių dovanų teikimas kalėdiniuose renginiuose laikytinas rinkėjų papirkimu, veikiant LLRA-KŠS kandidatų sąrašo bei kandidato į merus naudai.

19. Atsakovo teigimu, aplinkybė, kad LLRA-KŠS kandidatų sąrašo ir kandidatų į merus registravimas buvo vykdomas po minėto renginio, padarytai išvadai įtakos neturėjo, nes rinkimų politinė kampanija pasidėjo 2022 m. spalio 7 d., o LLRA-KŠS įregistruota rinkimų politinės kampanijos dalyve 2022 m. spalio 19 d. Rinkimų kodekso 101 straipsnio 1 dalis yra taikoma nuo rinkimų politinės kampanijos pradžios, t. y. rinkėjų papirkimas gali būti vykdomas ir nesant užregistruotam kandidatų sąrašui ar kandidatui, nes pagal šios teisės normos dispoziciją rinkėjai gali būti skatinami balsuoti už arba prieš vieną ar kitą asmenį, numanomą kelti kandidatu, kandidatą arba kandidatų sąrašą. Bet kuriuo atveju renginiai vyko 2022 m. gruodžio 6–18 dienomis, kuomet dokumentų pateikimo terminas jau buvo prasidėjęs.

20. Atsakovas pažymėjo, jog tyrimo metu buvo nustatyta, kad tiek politinės partijos LLRA-KŠS, tiek visuomeninių organizacijų LLS ir LLS Vilniaus rajono skyriaus buveinės adresas yra tas pats (duomenys neskelbtini), o pagal šių organizacijų Juridinių asmenų registro duomenis, visoms joms vadovauja vienas ir tas pats asmuo W. T.. Buvo nustatyta, kad LLRA-KŠS vadovaujantys asmenys paskirti ir į LLS, ir į LLS Vilniaus rajono skyriaus vadovaujančius organus, o visos šios organizacijos jau daug metų kasmet kartu organizuoja sąskrydžius. Išvadoje taip pat išsamiai pasisakyta ir dėl tų pačių asmenų veikiančių ir vienoje ir kitoje organizacijoje, todėl LLRA-KŠS yra susijusi su LLS ir LLS Vilniaus rajono skyriumi per tą patį vadovą ir tuos pačius veikiančius asmenis, todėl buvo padaryta pagrįsta išvada, kad LLS, LLS Vilniaus rajono skyrius netiesiogiai rinkėjus papirkinėja LLRA-KŠS naudai, kuri buvo įregistruota dalyvauti rinkimuose ir buvo suinteresuota gauti kuo daugiau rinkėjų balsų.

21. Atsakovas akcentavo, kad Vilniaus rajono spaudos pranešimuose apie kalėdinių eglučių įžiebimo šventes buvo minimas LLRA-KŠS partijos pavadinimas ir jai atstovaujantys politikai. VRK manė, jog išskirtinai vienos partijos minėjimas Vilniaus rajono savivaldybės spaudos pranešimuose rinkėjams galėjo sudaryti įspūdį, kad ši partija yra siejama su šiais renginiais ir kad tokiu būdu yra siekiama propaguoti partiją. Tai, kad Išvadoje nebuvo nustatyta duomenų, jog LLRA-KŠS kandidatai kalbėjo apie rinkimus, pristatinėjo kandidatus, jų programas, politines idėjas, nekeitė vertinimo, kadangi partija buvo propaguojama netiesiogiai – per LLS, LLS Vilniaus rajono skyrių. LLS ir LLS Vilniaus rajono skyrius užtikrino, kad ant dovanų maišelių būtų aiški nuoroda (lipdukas), indikuojanti, kas yra dovanos teikėjas. VRK nurodė, kad neturėjo duomenų, jog vien tik LLRA-KŠS atstovų dalyvavimas minėtuose renginiuose buvo privalomas pagal jų tarnybines pareigas, o ir pareiškėjas savo skunde nepagrindė, kad tokia pareiga yra nustatyta jų tarnybinių pareigų aprašymuose.

II

22. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

23. Teismas pirmiausiai nustatė, kad VRK, vadovaudamasi Rinkimų kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 101 straipsnio 1 dalimi, 193 straipsnio 1 dalies 12 punktu, atsižvelgiamas į Išvadą, 2023 m. birželio 6 d. priėmė Sprendimą, kuriame nusprendė: „1. Pripažinti, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos kandidatų į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą sąrašas ir <...>, dalyvaudami priimant Lietuvos lenkų sąjungos sprendimą pirkti ir dalyti dovanas per 2022 m. gruodžio 6–18 d. vykusias kalėdinių eglučių įžiebimo šventes Vilniaus rajone bei dalyvaudamas ir pasisakydamas jų metu, kai buvo teikiamos dovanos, pažeidė: 1.1. Rinkimų kodekso 101 straipsnio 1 dalį netiesiogiai dovanomis papirkdami rinkėjus; 1.2. Rinkimų kodekso 93 straipsnio 1 dalį, vykdydami sąžiningų ir garbingų rinkimų principų neatitinkančią rinkimų agitaciją.“.

Žemesnės instancijos teismas

24. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas kilusį ginčą, vadovavosi Rinkimų kodekso (64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 9 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, 95 straipsnio 1 dalimi, 101 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 102 straipsnio 1 dalimi, 110 straipsnio 1 dalimi, 111 straipsnio 4 ir 5 dalimis, 193 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir KT) jurisprudencija ir baigiamaisiais aktais, E. Ž. Teisių Teismo (toliau ir – EŽTT) praktika.

25. Teismas pažymėjo, kad Lietuvoje 2023 m. kovo 5 d. vykusių savivaldybių tarybų ir merų rinkimų politinė kampanija prasidėjo 2022 m. spalio 7 d. LLRA-KŠS rinkimų politinės kampanijos dalyve įregistruota 2022 m. spalio 19 d. LLRA-KŠS 2022 m. gruodžio 29 d. pateikė Vilniaus rajono savivaldybės rinkimų komisijai Vilniaus rajone keliamų 62 kandidatų sąrašą. 2022 m. gruodžio 22 d. kandidatu į Vilniaus rajono merus iškeltas W. U.. 2023 m. vasario 2 d. VRK visus 62 sąraše nurodytus asmenis ir Vilniaus rajono merus keliamą W. U. įregistravo kandidatais. Kalėdiniai renginiai Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje vyko 2022 m. gruodžio 6–18 d. Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nekilo.

26. Ginčas byloje nekilo ir dėl to, kad ginčui aktualiu laikotarpiu LLS ir LLS Vilniaus rajono skyriaus nariai, kartu dalyvaujantys ir LLRA-KŠS veikloje, buvo Seimo nariai R. T., Č. O., būsimi kandidatai į Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narius ir į merus T. A., K. B., M. K., A. Ž., V. R., T. A., M. G., kurie dalyvavo ir 2022 m. gruodžio 6–18 d. vykusiuose kalėdiniuose renginiuose.

Šalies argumentai

27. Pareiškėjas paaiškino, kad VRK visiškai ignoravo faktą, jog su LLRA-KŠS veikla susiję asmenys kalėdiniuose renginiuose dalyvavo 2022 m. gruodžio 6–18 d., o LLRA-KŠS tik 2022 m. gruodžio 29 d. VRK pateikė Vilniaus rajone keliamų 62 kandidatų galutinį sąrašą; kad tik 2022 m. gruodžio 22 d. kandidatu į Vilniaus rajono merus buvo iškeltas W. U.; kad tik 2023 m. vasario 2 d. VRK visus 62 sąraše nurodytus asmenis ir į Vilniaus rajono merus keliamą W. U. įregistravo kandidatais dalyvauti rinkimuose. Pareiškėjas pažymėjo, kad pagal Rinkimų kodekso 81 straipsnio 3 dalį, asmuo kandidato teisinį statusą įgyja jį įregistravus kandidatu. Šie pareiškėjo argumentai teismo atmesti kaip nepagrįsti, remiantis Rinkimų kodekso 64 straipsniu, 101 straipsnio 1 dalimi. Teismas pažymėjo, kad iš Rinkimų kodekso 101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo buvo matyti, jog jo taikymas siejamas su rinkimų politinės kampanijos pradžia, o ne su asmens įregistravimu kandidatu rinkimuose, ne su kandidatų sąrašo pateikimu VRK, kandidatų sąraše esančių asmenų įregistravimu kandidatais dalyvauti rinkimuose. Jau nuo rinkimų politinės kampanijos pradžios draudžiama tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai dovanomis, paslaugomis ar kitokiu atlyginimu skatinti rinkėjus, be kita ko, dalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą asmenį, numatomą kelti kandidatu, kandidatą arba kandidatų sąrašą, turint tikslą paveikti rinkėjų valią dėl tam tikrų politinių organizacijų, kandidatų arba numatomų kelti kandidatais asmenų. LLRA-KŠS (politinė partija) rinkimų politinės kampanijos dalyve įregistruota 2022 m. spalio 19 d. LLRA-KŠS (politinės partijos) įregistravimas politinės kampanijos dalyve rodė, jog ji ketina dalyvauti rinkimuose, dalyvauti rinkimuose ji gali keldama kandidatus, kandidatų sąrašus; dalyvavimo savivaldybių tarybų rinkimuose pagrindinis tikslas yra laimėti kuo daugiau mandatų savivaldybės taryboje. Taigi, teismo vertinimu, politinės partijos registravimas politinės kampanijos dalyve savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose nėra savitikslis dalykas, o yra siekis, kad kuo daugiau politinės partijos keliamų kandidatų laimėtų rinkimus.

Žemesnės instancijos teismas

28. Teismas pažymėjo, kad VRK Išvadoje nuo 3 iki 36 punkto yra dėstomos faktinės aplinkybės, be kita ko, susijusios su viešai skelbta informacija apie kalėdinių eglučių įžiebimą Vilniaus rajone, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, LLRA-KŠS, LLSS, Lietuvos Respublikos Seimo narių R. T., Č. O., 22 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos seniūnijų, W. U., kuris buvo LLRA-KŠS kandidatas į Vilniaus rajono savivaldybės merus ir tarybos narius, pateiktais atsakymais VRK, kita viešai skelbta, Juridinių asmenų registre esančia informacija. Išvadoje, be kita ko, nurodyta, kad:

28.1. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos tinklalapyje 2022 m. gruodžio 6 d. buvo paskelbta informacija apie kalėdinių eglučių įžiebimo šventes, pateiktas švenčių kalendorius, buvo nurodyta, kad renginius organizuoja LLS, Vilniaus rajono savivaldybė, seniūnijos ir kultūros centrai. 2022 m. gruodžio 12 d. paskelbta informacija apie tai, kad gruodžio 9–11 dienomis Kalėdinės eglutės sužibėjo net 18-oje Vilniaus rajono gyvenviečių; kalėdiniai renginiai vyko Paberžėje, Maišiagaloje, Dūkštose, Nemenčinėje, Kalviškėse, Savičiūnuose, Avižieniuose, Marijampolyje, Bezdonyse, Uosininkuose, Skaisteriuose, Didžiosiose Kabiškėse, Zujūnuose, Mickūnuose, Rudaminoje, Galgiuose ir Pagiriuose. Visų atvykusių laukė gausybė pramogų, susitikimas su Kalėdų Seneliu, vaišės, dovanos vaikams, koncertai ir šokiai; bendruomenes sveikino LLRA-KŠS atstovaujantys Lietuvos Respublikos Seimo nariai R. T. ir Č. O., Lietuvos Lenkų Sąjungos Vilniaus rajono skyriaus pirmininko pavaduotojas V. U., Vilniaus rajono savivaldybės vicemerė L. B., Tarybos nariai, seniūnai ir kt.; renginius organizavo Lietuvos lenkų sąjunga, Vilniaus rajono savivaldybė, seniūnijos ir kultūros centrai.

28.2. Seniūnijose vykusiuose renginiuose buvo dalijamos saldžios dovanos, kurias įsteigė LLS, dalyvavo animatoriai, seniūnijos skirtingai prisidėjo prie renginių išlaidų.

28.3. 2022 m. spalio 19 d. LLRA-KŠS yra įregistruota savarankiška 2023 m. kovo 5 d. savivaldybių tarybų ir merų rinkimų politinės kampanijos dalyve. 2022 m. gruodžio 22 d. LLRA-KŠS įregistruota dalyvauti 2023 m. kovo 5 d. savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose 12 savivaldybių, tarp jų ir Vilniaus rajono savivaldybėje Nr. 58. LLRA-KŠS 2022 m. gruodžio 29 d. pateikė Vilniaus rajono savivaldybės rinkimų komisijai Vilniaus rajone keliamų 62 kandidatų sąrašą, iš jų į Vilniaus rajono merus keliamą W. U., kurie visi buvo įregistruoti kandidatais VRK 2023 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. Sp-30.

28.4. Peržiūrėjus LLRA-KŠS keltų 62 kandidatų į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą kandidatų pateiktus pareiškinius dokumentus (kandidatų anketas), buvo nustatyta, kad dalis jų nurodė priklausantys LLRA-KŠS, LLS ir LLS Vilniaus rajono skyriui: 34 kandidatai nurodė esantys LLRA-KŠS nariai, iš jų 21 kandidatas – ir kartu LLS narys (18) arba LLS Vilniaus rajono skyriaus narys (3); 8 kandidatai – tik LLS nariai; 20 kandidatų nenurodė narystės nei LLRA-KŠS, nei LLS. Tai yra kiek daugiau nei pusė kandidatų (34 iš 62) nurodė esantys LLRA-KŠS nariai ir beveik pusė keltų kandidatų (29 iš 62) nurodė narystę LLS arba LLS Vilniaus rajono skyriuje.

28.5. Iš LLRA-KŠS keltų 62 kandidatų į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą 16 kandidatų 2023 m. vasario mėn. ėjo Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nario pareigas. Jie 2023 m. kovo 5 d. savivaldybių tarybų ir merų rinkimų kandidatų pareiškiniuose dokumentuose nurodė, kad: 14 kandidatų yra kartu ir LLKA-KŠS, ir LLS arba LLS Vilniaus skyriaus nariai; 1 kandidatas yra tik LLS narys; 1 kandidatas nenurodė narystės nei LLRA-KŠS, nei LLS.

28.6. Iš LLRA-KŠS keltų 62 kandidatų į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą, 11 kandidatų ėjo pareigas, nesuderinamas su Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nario pareigomis (dirbo įvairiuose Vilniaus rajono savivaldybės administracijos struktūriniuose padaliniuose). Šių 11 kandidatų pareiškiniuose dokumentuose nurodyta, kad: 6 kandidatai yra LLRA-KŠS ir kartu LLS Vilniaus rajono skyriaus nariai (iš jų 4 seniūnai – Marijampolio seniūnas A. Ž., Riešės seniūnas V. R., Juodšilių seniūnas T. A. ir Zujūnų seniūnas M. G.); 9 kandidatai yra LLS ar LLS Vilniaus rajono skyriaus nariai; 2 kandidatai nenurodė narystės nei LLRA-KŠS, nei LLS.

28.7. LLRA-KŠS, kuriai vadovauja V. T. (partijos pirmininkas, LLRA-KŠS Vyriausiosios tarybos pirmininkas), vadovaujančius valdymo organus (pirmininko pavaduotojai, Vyriausiosios tarybos nariai yra paskirti šie LLRA-KŠS kelti kandidatai į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą ir merus asmenys: M. R. – LLRA-KŠS pirmininko pavaduotoja ir Vyriausiosios tarybos narė; W. U. – LLRA-KŠS pirmininko pavaduotojas ir Vyriausiosios tarybos narys; S. A. – LLRA-KŠS Vyriausiosios tarybos narys; T. D. – LLRA-KŠS Vyriausiosios tarybos narė; M. K. – LLRA-KŠS Vyriausiosios tarybos narė; V. R. – LLRA-KŠS Vyriausiosios tarybos narys; E. Š. – LLRA-KŠS Vyriausiosios tarybos narys.

28.8. Į vadovaujančius LLS organus yra paskirti šie LLRA-KŠS keliamų kandidatų į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą ir merus asmenys (3 iš 4 yra ir LLRA-KŠS Vyriausiosios tarybos nariai): M. R. – LLS vyriausiosios valdybos narė ir LLS tarybos narė; W. U. – LLS tarybos narys; T. D. – LLS tarybos narė; E. K. – LLS tarybos narė.

28.9. Savarankiška visuomenine organizacija (ne LLS filialas) 1998 m. rugpjūčio 24 d. yra įregistruotas LLS Vilniaus r. skyrius. LLS Vilniaus r. skyriaus vadovas yra W. T., o valdymo organe – valdyboje yra šie kandidatai, kelti LLRA-KŠS sąraše į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą: M. R. – LLS Vilniaus r. skyriaus valdybos narė ir pagal jos Privačių interesų deklaracijos, pateiktos 2022 m. gruodžio 16 d., duomenis, ji yra LLS Vilniaus r. skyriaus vadovė; W. U. – LLS Vilniaus r. skyriaus valdybos narys, o pagal jo paaiškinimą (žr. išvados 20.3 papunktį), jis yra ir LLS Vilniaus rajono skyriaus pirmininko pavaduotojas; A. Ž. – LLS Vilniaus r. skyriaus valdybos narys; E. K. – LLS Vilniaus r. skyriaus valdybos narė; M. G. – LLS Vilniaus r. skyriaus valdybos narys; T. A. – LLS Vilniaus r. skyriaus valdybos narys; V. R. – LLS Vilniaus r. skyriaus valdybos narys; I. K. – LLS Vilniaus r. skyriaus valdybos narė.

28.10. Vykusių kalėdinių renginių metu bendruomenes sveikinę Lietuvos Respublikos Seimo nariai R. T. ir Č. O. taip pat yra ir LLRA-KŠS, ir LLS nariai: R. T. yra LLRA-KŠS pirmininko pavaduotoja, LLRA-KŠS Vyriausiosios tarybos narė ir LLS tarybos narė, Č. O. yra LLRA-KŠS Vyriausiosios tarybos narys ir LLS tarybos narys.

28.11. Dalis LLRA-KŠS į Vilniaus rajono tarybą keltų kandidatų bei renginiuose dalyvavę LLRA-KŠS iškelti Seimo nariai yra ne tik LLRA-KŠS, bet ir LLS ar LLS Vilniaus skyriaus nariai (valdymo organų nariai).

28.12. LLS Vilniaus rajono skyriaus Vilniaus rajono savivaldybėje 2022 m. gruodžio mėn. vykusių kalėdinių renginių metu nupirktos dovanos vaikams – saldainių rinkiniai – buvo paženklinti LLS logotipu, t. y. ant saldainių rinkinių buvo užklijuotas LLS logotipas, kuriame lenkų ir lietuvių kalbomis parašyta „Linksmų Kalėdų linki Lietuvos lenkų sąjunga“. Kaip nurodė LLS, lipduko tikslas buvo pasveikinti saldainių gavėją tiek lietuvių, tiek lenkų kalbomis, už lipdukus LLS sumokėjo 1 476,20 Eur, lipdukus klijavo LLS nariai. Ta aplinkybė, jog saldainius vaikams pirko visuomeninė organizacija LLS Vilniaus rajono skyrius, o ne visuomeninė organizacija LLS, o lipdukas buvo klijuojamas ant saldainių rinkinių LLS, t. y. ne juos pirkusio LLS Vilniaus rajono skyriaus, liudijo, kad tiek LLS, tiek LLS Vilniaus rajono skyrius tapatina save kaip vieną organizacinį vienetą.

28.13. Tiek politinės partijos LLRA-KŠS, tiek visuomeninių organizacijų LLS ir LLS Vilniaus rajono skyriaus buveinės adresas yra tas pats (duomenys neskelbtini), o pagal šių organizacijų Juridinių asmenų registro duomenis, visoms joms vadovauja vienas ir tas pats asmuo – W. T.. Nustatyta, kad LLRA-KŠS vadovaujantys asmenys yra paskirti ir į LLS, ir į LLS Vilniaus rajono skyriaus vadovaujančius organus (Išvados 30–32 punktai), o visos šios organizacijos jau daug metų kasmet kartu organizuoja sąskrydžius (Išvados 11 punktas).

28.14. 2022 m. kalėdinių eglučių įžiebimų šventės Vilniaus rajone vyko 39 gyvenvietėse. Iš anksto buvo numatyta, kad renginiuose planuojama dalyti dovanas, nors tyrimo metu nenustatyta, kad savivaldybė buvo įsteigusi dovanas ar jos buvo dalytos.

28.15. Iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos interneto svetainės skiltyje „Naujienos“ skelbtos informacijos apie 2022 m. kalėdinių eglučių įžiebimų renginius Vilniaus rajone, buvo matyti, kad jie paskelbti po įvykusių renginių, juose minimi šie renginiuose dalyvavę ir susirinkusius gyventojus su šventėmis sveikinę svečiai: R. T., pristatoma kaip LLRA-KŠS atstovė ir Seimo narė (neišskiriamos renginių vietos, kuriose ji dalyvavo); Č. O., pristatomas kaip LLRA-KŠS atstovas ir Seimo narys (Karoliniškėse, Lavoriškėse (2022 m. gruodžio 6 d.), Nemėžyje (2022 m. gruodžio 7 d.), Skaidiškėse (2022 m. gruodžio 7 d.); Kalveliuose (2022 m. gruodžio 14 d.); V. U., pristatomas kaip LLS Vilniaus rajono skyriaus pirmininko pavaduotojas (Lavoriškėse (2022 m. gruodžio 6 d.), Rastinėnuose (2022 m. gruodžio 7 d.), Nemėžyje (2022 m. gruodžio 7 d.); Kalveliuose (2022 m. gruodžio 14 d.); Grigaičiuose (2022 m. gruodžio 15 d.), Rukainiuose (2022 m. gruodžio 14 d.); Rudaminoje (2022 m. gruodžio 11 d.); Nemenčinėje (2022 m. gruodžio 9 d.); Buivydžiuose (2022 m. gruodžio 8 d.); Šumske (2022 m. gruodžio 4 d.). Šiuose renginiuose minimi dalyvavę šie Vilniaus rajono savivaldybės tarybos ir savivaldybės administracijos ir seniūnijos darbuotojai: Vilniaus rajono savivaldybės vicemerė L. B., Tarybos nariai, seniūnai ir kt. (neišskiriamos renginių vietos); Tarybos nariai: T. A. – 2022 m. gruodžio 15 d. Grigaičiuose; K. B. – 2022 m. gruodžio 12 d. Medininkų seniūnijoje; M. K. – 2022 m. gruodžio 11 d. Rudaminoje; seniūnai: Kalvelių seniūnė K. G. (2022 m. gruodžio 14 d.); Rukainių seniūnė A. S. (2022 m. gruodžio 14 d.); Medininkų seniūnė R. B. (2022 m. gruodžio 12 d.); Rudaminos seniūnas J. Š. (2022 m. gruodžio 11 d.), Lavoriškių seniūnas M. P. (2022 m. gruodžio 6 d.).

28.16. Patikrinus LLR-KŠS kandidatų sąrašą Vilniaus rajone, nustatyta, kad daugiau nei pusė (7 iš 12) šių asmenų buvo kandidatai LLRA-KSŠ rinkimų sąraše į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą (W. U. (išrinktas), L. B., T. A. (išrinktas), K. B. (išrinkta), M. K. (išrinkta), K. G., A. S.).

29. Teismas pažymėjo, kad VRK Išvadoje (3–36 punktuose) išdėstytų faktinių aplinkybių pareiškėja iš esmės neginčija. Išvados 37–44 punktuose nurodytas aktualus ginčui, Išvadoje nurodytų faktinių aplinkybių vertinimui, Sprendimo priėmimui teisinis reguliavimas. Išvados dalyje „Teisinis vertinimas“ (Išvados 45–52 punktai) pateiktas VRK vertinimas, be kita ko, nurodyta, kad:

29.1. Renginiai apėmė beveik visą Vilniaus rajono savivaldybės teritoriją; renginiai vyko 18 iš 23 seniūnijų, iš viso 39 gyvenvietėse.

29.2. Renginių organizavimu rūpinosi Vilniaus rajono savivaldybės administracija ir seniūnijos, buvo skiriamos lėšos ir iš savivaldybės biudžeto.

29.3. Renginiai viešinti Vilniaus rajono savivaldybės interneto svetainėje, pažymimi įvykę renginiai ir juose dalyvavę LLRA-LKŠS nariai ir (ar) kandidatai.

29.4. Tyrimo metu nustatyta, kad kalėdiniams renginiams paramą skyrė asociacija LLS, kuri nupirko dovanas – saldainių rinkinius, kurie, LLS teigimu, buvo skirti vaikams ir buvo dalijami kalėdinių renginių metu. Dovanoms pirkti buvo skirta 13 083 Eur, nurodoma, kad sprendimą finansuoti dovanas priėmė LLS taryba (Išvados 13.2 papunktis).

29.5. LLS, LLS Vilniaus rajono skyrius ir LLRA-LKŠS yra susijusios organizacijos ne tik pagal vieno iš pranešėjo nurodytą informaciją, bet ir pagal surinktus duomenis iš Juridinių asmenų registro bei įvertinus tyrimo metu gautus dokumentus bei patikrinus viešai prieinamus šaltinius. Pranešėjo teigimu, abi organizacijos, tiek politinė, tiek visuomeninė, yra kilusios iš tos pačios sąjungos (Išvados 1.1 papunktis), nustatyta, kad abiejų organizacijų veikloje dalyvauja tie patys asmenys: LLS ir LLRA-KŠS vadovauja tas pats asmuo – W. T. (Išvados 16.1, 30 punktai), M. R. ir W. U. yra LLRS-KŠS pirmininko pavaduotojai, Vyriausiosios tarybos nariai bei LLS Tarybos nariai (Išvados 34 punktas), nariai (didelė dalis kandidatų į Vilniaus rajono savivaldybę LLRA-KŠS sąraše yra LLS nariai (išvados 27 punktas) ir pan., organizacijas, jų pačių teigimu, sieja ilgametis bendradarbiavimas ir bendros veiklos (bendri sąskrydžiai, renginiai), nagrinėjamu atveju didelė dalis kandidatų į Vilniaus miesto savivaldybę LLRA-KŠS yra LLS nariai (Išvados 27 punktas).

29.6. Dovanas nupirkusios LLS Tarybos nariais tuo metu buvo ir keturi kandidatai į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą, tarp kurių ir kandidatas į merus W. U., beveik pusė LLRA-KŠS Vilniaus rajone keltų kandidatų (29 iš 62) nurodė narystę LLS.

29.7. LLRA-KŠS kandidatai į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą (M. R., W. U.) yra LLS Tarybos nariai, kuri priėmė sprendimą juridinio asmens (LLS) lėšomis pirkti dovanas, kurios buvo naudojamos politinės kampanijos metu Vilniaus rajono savivaldybėje vykusiuose renginiuose, kuriuose LLRA-KŠS kandidatai dalyvavo bei pasisakė. Taip pat šiuose renginiuose pasisakė ir kiti LLRA-KŠS kandidatai į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą bei Seimo nariai. Minėtos dovanos (saldainių rinkiniai), turinčios materialinę vertę, politinės kampanijos laikotarpiu buvo teiktos viešuose renginiuose beveik visose Vilniaus rajono savivaldybės seniūnijose, tai yra beveik visoje rinkimų apygardoje, dalyvavusiems vaikams, kuriuos lydėjo ir suaugę asmenys (vaikų tėvai ar globėjai), tai yra rinkėjai.

29.8. Renginiuose dalyvavę LLRA-KŠS kandidatai (net jei, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ir LLS teigimu, nebuvo įvardyti kaip kandidatai) galėjo prisistatyti ir pabendrauti su dalimi savivaldybės gyventojų, tokiu būdu jie buvo propaguojami ir didinamas jų žinomumas. Įvertinus visas aplinkybes, LLS nupirktų kalėdinių dovanų teikimas kalėdiniuose renginiuose laikytinas rinkėjų papirkimu, veikiant LLRA-KŠS kandidatų sąrašo bei kandidato į merus naudai. Tokie veiksmai, sudarant išskirtines sąlygas vienam kampanijos dalyviui, laikytini sąžiningų ir garbingų rinkimų principų neatitinkančia rinkimų agitacija.

30. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, į byloje esančią medžiagą, teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus, kad VRK, priimdamas ginčijamą Sprendimą, nesilaikė objektyvumo principo, kad be faktinio ir teisinio pagrindo, pagal atsitiktinius išorinius požymius VRK padarė prielaidą, kad LLRA-KŠS – LLS – LLS Vilniaus rajono skyrius bendrai veikė rinkimų politinės kampanijos metu ir LLS – LLS Vilniaus rajono skyrius netiesiogiai rinkėjus papirkinėja LLRA-KŠS naudai. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai buvo abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio, kuriais neginčijami konkretūs VRK Išvadoje nurodyti faktai, faktinės aplinkybės; pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų Išvadoje nurodytas faktines aplinkybes, faktus. Išvadoje, kuri yra sudėtinė Sprendimo dalis, buvo aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, kurias VRK nustatė remdamasi Vilniaus rajono savivaldybės administracijos viešai skelbta informacija, kita viešai skelbiama informacija, VRK gautais dokumentais, kurie nurodyti Išvadoje ir pateikti į nagrinėjamą bylą, tiksliai nurodė teisės normas, kuriomis rėmėsi priimdamas Sprendimą, pateikė savo vertinimą, susiedamas nustatytas aplinkybes su konkrečiomis teisės aktų nuostatomis. Teismas pritarė VRK Išvadoje padarytai išvadai, kad LLRA-KŠS – LLS – LLS Vilniaus rajono skyrius bendrai veikė rinkimų politinės kampanijos metu, teismo vertinimu, bendro veikimo regimybė yra akivaizdi. Kaip buvo matyti iš byloje esančio 2023 m. vasario 21 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija, LLRA-KŠS teisinė forma yra politinė partija, jos vadovas nuo 2020 m. rugsėjo 2 d. yra W. T., kuris taip pat yra ir LLRA-KŠS tarybos narys (nuo 2020 m. rugsėjo 2 d.). Kaip buvo matyti iš byloje esančio 2023 m. vasario 9 d. Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija, LLS teisinė forma yra asociacija, turinti 9 filialus ir 2 skyrius (Vilniaus rajono filialo ar skyriaus nėra), LLS vadovas (prezidentas) nuo 2021 m. birželio 26 d., LLS valdybos narys nuo 2021 m. liepos 2 d., LLS valdybos pirmininkas nuo 2021 m. liepos 2 d. yra tas pats asmuo W. T.. Kaip buvo matyti iš byloje esančio 2023 m. vasario 9 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija, visuomeninės organizacijos Lietuvos Lenkų Sąjungos Vilniaus r. skyriaus teisinė forma yra asociacija, kurios vadovas (pirmininkas) nuo 2021 m. birželio 4 d., valdybos narys nuo 2021 m. birželio 4 d. yra W. T.. Tai, kad LLRA-KŠS, LLS ir LLS Vilniaus rajono skyriaus pirmininkas yra W. T., nesudarė pagrindo daryti išvadą, kad LLRA-KŠS, LLS ir LLS Vilniaus rajono skyriaus veikė visiškai atskirai, kad kiekvienam iš minėtų juridinių asmenų nebuvo žinoma ir (ar) negalėjo būti, ką daro kiti du juridiniai asmenys. Dėl pareiškėjo teiginio, kad VRK ignoravo faktą, jog LLS nariai, dalyvaujantys ir LLRA-KŠS veikloje, kalėdiniuose renginiuose nekalbėjo apie rinkimus, nepristatinėjo kandidatų, jų programų, politinių idėjų ir panašiai; taip pat VRK nevertino fakto, kad, pavyzdžiui, Seimo nariai R. T., Č. O., W. U., konkrečių vietovių seniūnai kalėdiniuose renginiuose dalyvavo pagal pareigas, o ne partinę priklausomybę, teismas pažymėjo, kad nebuvo būtina, jog kalėdiniuose renginiuose, būtų kalbama apie rinkimus, pristatinėjami kandidatai, jų programos, politinės idėjos. Pareiškėjas, žinodamas, kad vyksta rinkimų politinė kampanija, vertindamas savo specifinį statusą, žinodamas savo sąsajas su LLS ir LLS Vilniaus rajono skyriumi, vien jau per visiems trims juridiniams asmenims vadovaujantį tą patį asmenį, turėjo veikti apdairiai ir vengti susidaryti situacijoms, kai LLRA-KŠS – LLS – LLS Vilniaus rajono skyriaus bendro veikimo rinkimų politinės kampanijos metu regimybė tampa akivaizdi. Teismas atkreipė dėmesį, kad Rinkimų kodekso 101 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas ne tik tiesiogiai, bet ir netiesiogiai pirkti rinkėjų balsus, dovanomis, paslaugomis ar kitokiu atlyginimu skatinti rinkėjus dalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už numatomą kelti kandidatą, kandidatų sąrašą. Teismas sutiko su VRK pozicija, kad LLS nupirktų dovanų teikimas kalėdiniuose renginiuose laikytinas rinkėjų papirkimu, veikiant LLRA-KŠS kandidatų sąrašo naudai.

31. Pareiškėjas skunde rėmėsi tiek VRK TTS pažyma (skundo 10 punkte, kur dėstoma, kas nebuvo nustatyta, remiamasi minėtos pažymos 34, 35 punktais), tiek Išvada (skundo 11 punktas, kuriame pateikiama nuoroda į Išvados 10 punktą). Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad, kaip buvo matyti iš skundžiamo Sprendimo, Sprendimo sudėtinė dalis yra ne VRK TTS pažyma, o Išvada. Todėl sprendžiant dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, teismo nagrinėta ne minėta pažyma, o Išvada.

Šalies argumentai

32. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad dalyvavimo visuomeninės organizacijos kalėdiniuose renginiuose VRK nesiejo su viešosios teisės ypatumais ir konkrečiomis normomis. LLRA-KŠS kandidatų sąrašą ir atskiro kandidato atžvilgiu priimdama skundžiamą sprendimą VRK vadovavosi specialaus leidimo (arba bendrojo draudimo) principu, pagal kurį „visa, kas nėra leidžiama, yra draudžiama“. Nors pagal pačios aukščiausios galios norminį aktą Lietuvos Respublikos Konstituciją piliečiams, nepriklausomai nuo lyties, tautybės, partiškumo ir panašiai, laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams. Negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis į taikius susirinkimus. Piliečiai, priklausantys tautinėms bendrijoms, turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius. Valstybė pripažįsta tradicines Lietuvoje bažnyčias bei religines organizacijas. Piliečių tautinės bendrijos savo tautinės kultūros reikalus, švietimą, labdarą, savitarpio pagalbą tvarko savarankiškai (Konstitucijos 35-45 straipsniai). Dėl šių pareiškėjo argumentų teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytų asmenų teisių ir laisvių įgyvendinimas neturi pažeisti Rinkimų kodekse įtvirtinto teisinio reguliavimo.

Žemesnės instancijos teismas

33. Teismas pažymėjo, kad VRK Sprendimas yra individualus teisės taikymo aktas, todėl nagrinėjamu atveju, pareiškėjo nurodytos Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatos nėra aktualios. Teismo vertinimu, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į visuomeninių santykių specifiką ir juos reguliuojančių teisė aktų nuostatas. Sistemiškai vertinant Rinkimų kodekso 65 straipsnio 2 ir 9 dalyse įtvirtintą teisinį reguliavimą, teismo nuomone, nebuvo pagrindo sutikti su pareiškėjo pozicija, kad LLRA-KŠS kandidatų į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą sąrašas negalėjo būti pripažintas pažeidusiu Rinkimų kodekso 93 straipsnio 1 dalies ir 101 straipsnio 1 dalies nuostatas.

34. Teismas įvertino, kad iš ginčijamo Sprendimo buvo matyti, jog jis priimtas atsižvelgiant į Išvadą. Taigi, Išvada yra sudedamoji Sprendimo dalis, kurioje išdėstyti Sprendimo motyvai (faktinis ir teisinis pagrindai), o Sprendime nurodyti nustatyti pažeidimai. Teismo vertinimu, Išvadoje išsamiai ištirtos bei išanalizuotos visos aplinkybės, svarbios Sprendimo priėmimui, todėl teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad Sprendimas yra nemotyvuotas, jog Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nurodyto administracinio sprendimo motyvuotumo principo. Teismas sprendė, kad pareiškėjo teiginys, jog Sprendime nėra motyvų, yra deklaratyvaus, bendro pobūdžio.

35. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į byloje esančią rašytinę medžiagą, nagrinėjamai bylai aktualų teisinį reguliavimą, VRK Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjo nurodytais motyvais nebuvo pagrindo, todėl pareiškėjo skundą teismas atmetė kaip nepagrįstą.

36. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nebuvo esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeitė sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinėjo.

III

37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2023 m. gruodžio 22 sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti VRK Sprendimo dalį pripažinti, kad LLRA-KŠS kandidatų į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą sąrašas, dalyvaudamas priimant Lietuvos lenkų sąjungos sprendimą pirkti ir dalyti dovanas per 2022 m. gruodžio 6–18 d. vykusias kalėdinių eglučių įžiebimo šventes Vilniaus rajone bei dalyvaudamas ir pasisakydamas jų metu, kai buvo teikiamos dovanos, pažeidė: Rinkimų kodekso 101 straipsnio 1 dalį, netiesiogiai dovanomis papirkdamas rinkėjus; Rinkimų kodekso 93 straipsnio 1 dalį, vykdydamas sąžiningų ir garbingų rinkimų principų neatitinkančią rinkimų agitaciją.

38. Pareiškėjas apeliaciniame skunde remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

38.1. Teismo sprendimas grindžiamas VRK Išvados prielaidomis, o ne teisminio nagrinėjimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. VRK priimdamas skundžiamą Sprendimą neanalizavo ir nevertino, ar apskritai yra visi pažeidimo sudėties elementai. Teismo sprendime šiuo aspektu taip pat nepasisakyta. Teismas nustatė, kad LLS sprendimu saldainių dovanų maišeliai su LLS atributika Kalėdų eglučių įžiebimo renginiuose buvo dovanojami susirinkusiems vaikams iki 12 metų amžiaus. Pagal Rinkimų kodekso 53 straipsnio 1 dalies prasmę teisę rinkti turi asmuo sukakęs 18 metų. VRK teismui kartu su „penkių asmenų“ skundais pateiktose nuotraukose matyti, kad Kalėdų senelis saldainių maišelius įteikia asmenims akivaizdžiai neturintiems nei pasyviosios nei aktyviosios rinkimų teisės. Kadangi saldainių maišelius gavo vaikai neturintys teisės rinkti, tai jų balsų niekam nereikėjo pirkti. Be to, dėl aukščiau nurodytos priežasties keliais saldainiais vaikų nereikėjo skatinti dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą asmenį, numatomą kelti kandidatu, kandidatą arba kandidatų sąrašą, žadėti jiems atsilyginti po rinkimų, ar trukdyti vaikams įgyvendinti rinkimų teisę, kurios jie artimiausią penkmetį neturės.

38.2. Teismas, atmesdamas skundą teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje (42 p.) nurodo, kad Sprendimas priimtas atsižvelgiant į Išvadą, kurioje teismo vertinimu, išsamiai ištirtos bei išanalizuotos visos aplinkybės, svarbios Sprendimo priėmimui. Minėtas teismo vertinimas prieštarauja bylos medžiagai ir teisminio nagrinėjimo metu nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Pradėti tyrimą dėl LLRA-KSŠ ir vadovaujantis Išvada priimti Sprendimą buvo VRK teismui pateiktų penkių sąlyginių pranešėjų (asmens duomenys iš dokumentų kopijų pašalinti) elektroniniai laiškai. Juose daromos prielaidos, kad atskiri juridiniai asmenys LLRA-KSŠ, LLS bei LLS Vilniaus rajono skyrius organizaciniu požiūriu per LLRA-KSŠ pirmininką W. T. bei kitus LLRA-KSŠ narius rinkimų kampanijoje veikia kaip vienas asmuo. Be to, skunde „daugelio rinkėjų“ vardu teigiama, kad jie neskiria LLRA-KŠS nuo LLS (2022 m. gruodžio 12 d. pranešimas). Pagal kitą pranešėją LLS, kuriai vadovauja politinės partijos vadovas, logotipo demonstravimas yra sąmoningas žingsnis, skirtas įtakoti Vilniaus rajono gyventojų apsisprendimą per rinkimus bei galimas bandymas papirkti rinkėjus (2022 m. gruodžio 13 d. pranešimas). Išvadoje kaip LLRA, LLS ir LLS Vilniaus rajono skyriaus organizacinę sąsają patvirtinantis faktas nurodoma, kad minimų juridinių asmenų buveinės adresas yra tas pats (duomenys neskelbtini). Teismas tai vertina kaip vieną iš Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įrodymų. Tačiau, jeigu VRK tyrimas būtų atliekamas išsamiai ir be galimo išankstinio nusistatymo, tai kartu būtų atskleista vieša informacija, kad nurodytu adresu administracinis pastatas nuosavybės teise priklauso Labdaros ir paramos fondui VILNIAUS LENKŲ KULTŪROS NAMAI (NTR registro Nr. 10/324155) ir čia veikia kelios dešimtys lenkų tautinės mažumos įvairaus profilio ir interesų organizacijų, įskaitant LLRS-KSŠ, LLS ir LLS Vilniaus rajono skyrių. Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą grindžiančioje Išvadoje minimi 2022 m. gruodžio 20 d. ir 2022 m. gruodžio 29 d. gauti pranešimai turėjo būti itin kruopščiai patikrinti ir kritiškai įvertinti, nes 2022 m. gruodžio 20 d. pranešime be menkiausio įrodymo LLKA-KSŠ metami sunkūs kaltinimai rinkėjų papirkinėjimu. 2022 m. gruodžio 29 d. pranešimas anoniminis. Teisminio nagrinėjimo metu VRK atstovė pripažino, kad su „pareiškėjais“ nebuvo susisiekta ir paprašyta pateikti jų rašinių teiginius patvirtinančių konkrečių įrodymų. Taip pat VRK atstovė pripažino, kad Kalėdų eglučių įžiebimo renginiuose dalyvavę ir kalbėję asmenys buvo pristatomi pagal užimamas pareigas, o ne partinę priklausomybę; ant saldainių maišelių nebuvo LLRA-KSŠ atributikos, renginiuose nebuvo pristatomi LLRA-KSŠ kandidatai, nebuvo dalijama LLRA-KSŠ agitacinė medžiaga, nebuvo kviečiama balsuoti už LLRA-KSŠ sąrašą ar atskirus kandidatus, nebuvo žadama po rinkimų atsilyginti ar kitaip įtakojama potencialių rinkėjų valia balsuoti už LLRA-KSŠ kandidatus. Taigi, teismas nepagrįstai pritarė Išvadoje padarytoms išvadoms, kad LLRA-KŠS – LLS – LLS Vilniaus rajono skyrius bendrai veikė rinkimų politinės kampanijos metu ir, kad teismo vertinimu, bendro veikimo regimybė yra akivaizdi. Nepagrįsta teismo nuomonė, kad nėra būtina, jog kalėdiniuose renginiuose, būtų kalbama apie rinkimus, pristatinėjami kandidatai, jų programos, politinės idėjos (p. 33). Toks teismo vertinimas suponuoja pagrįstą prielaidą, kad bet kurios rinkimų kampanijos metu tiesiog negalimi jokie daugiametes tradicijas turintys piliečių subūrimai.

38.3. Pagal VRK atstovę, LLS priimant sprendimą vaikams iki 12 metų dovanoti saldainių maišelius dalyvavo tik keturi asmenys iš 62 LLRA-KŠS keltų kandidatų į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą sąrašo. Esant tokiai nustatytai aplinkybei negalima sutikti su teismo nuomone, jog nėra pagrindo sutikti su LLRA-KŠS pozicija, kad LLRA-KŠS kandidatų sąrašas negalėjo būti pripažintas pažeidusiu Rinkimų kodekso 93 straipsnio 1 dalies ir 101 straipsnio 1 dalies nuostatas (39 p.). Teismo nuostata, kad už keturių asmenų dalyvavimą priimant sprendimą turi atsakyti dar 58 asmenys, yra neteisėtas kolektyvinės atsakomybės taikymas be įstatyminio pagrindo.

38.4. Teismas sutiko su VRK pozicija, kad LLS nupirktų dovanų teikimas kalėdiniuose renginiuose laikytinas rinkėjų papirkimu, veikiant LLRA-KŠS kandidatų sąrašo naudai (33 p.). Kartu teismo vertinimu, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į visuomeninių santykių specifiką ir juos reguliuojančių teisės aktų nuostatas (39 p.). Nei VRK, nei teismas neatsižvelgia į prieš daug šimtmečių susiformavusių visuomeninių santykių specifiką ir jų santykį su šių dienų rinkimų teisės aktais bei pastarųjų VRK taikymu ir pirmosios instancijos teismo pritarimu VRK pozicijai.

Atsiliepimas

39. Atsakovas VRK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

40. Atsakovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismui nurodytus motyvus, ir remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

40.1. Tyrimo faktinės aplinkybės ir jų vertinimas yra detaliai išdėstyti Išvados 3–36 punktuose.

40.2. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pasisako dėl Rinkimų kodekso 101 straipsnio 1 dalies ir išskiria jo nuomone 4 elementus, tačiau toliau šie išskirti elementai nėra analizuojami ir nepasakoma, kurie pareiškėjo nurodyti pažeidimo elementai nėra nustatyti. Šiuo atveju rinkėjų papirkimas pasireiškė dovanų dalijimu tikslinei auditorijai – į Vilniaus rajone organizuojamus kalėdinius renginius atėjusiems Vilniaus rajono gyventojams – kurių metu su gyventojais bendravo LLRA-KŠS kandidatai į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą. Detalūs teisiniai vertinimai yra nurodyti Išvados 45–52 punktuose. Rinkimų kodekso 101 straipsnio 1 dalies pažeidimas pasireiškė netiesiogiai per vaikus dalinamomis dovanomis rinkėjams. Be to, vaikai renginyje buvo kartu su suaugusiais asmenimis, kurie dovanas vaikams galėjo suprasti kaip paskatą dalyvauti ir balsuoti rinkimuose už tokias dovanas dovanojančius ir vaikams tokiu būdu dėmesį rodančius asmenis. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas savo sprendime atkreipė dėmesį į svarbias faktines aplinkybes: buvo dalinamos dovanos turinčios materialinę vertę; renginiai buvo vykdomi beveik visoje rinkimų apygardoje; renginiuose dalyvavo ir pasisakė LLRA-KŠS kandidatai į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą; kartu su vaikais renginiuose dalyvavo ir suaugę asmenys (vaikų tėvai ar globėjai). Kandidatų dalyvavimas ir pasisakymas viešuosiuose renginiuose pats savaime gali būti laikomas rinkimų agitacija, tokiu būdu sudarant įspūdį rinkėjams, kad dovanos dovanojamos jų vardu. Taigi, teismas įvertinęs esamą reguliavimą (Rinkimų kodekso 101 str. 1 d.) ir faktines aplinkybes, konstatavo netiesioginio papirkimo faktą, kad politinės kampanijos laikotarpiu materialinę vertę turinčios dovanos buvo teiktos vaikams viešuose renginiuose, kuriuos lydėjo ir suaugę asmenys.

Žemesnės instancijos teismas

40.3. Teismui VRK pateikė (nuasmenintus – pranešėjų tapatybės niekaip nėra susijusios su pranešimuose pateiktais faktais) gautus pranešimus. Išvadoje nurodoma, kad gavus penkis skirtingus pranešimus apie galimus pažeidimus, VRK pagal kompetenciją patikrino pirminę informaciją ir buvo priimtas sprendimas atlikti tyrimą. Tyrimo metu buvo surinkta išsami informacija, kurios pagrindu priimtas Sprendimas. Išvadoje matyti, kad VRK kreipėsi su prašymais pateikti informaciją, taip pat buvo renkama papildoma viešai skelbiama informacija, tikrinami juridinių asmenų registro duomenys. Prašymus pateikti informaciją taip pat gavo ir pareiškėjas. Taigi, pranešimuose nurodytos aplinkybės buvo įvertintos, patikrintos, o Sprendimas priimtas ne pranešimų, o tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu.

Šalies argumentai

40.4. Pareiškėjas apeliaciniame skunde neigia sąsajas tarp LLRA-KŠS ir LLS ir taip pat nesutinka su atsakomybės taikymu LLRA-KŠS kandidatų sąrašui, tačiau atsakomybės taikymą LLRA-KŠS kandidatų sąrašui pagrindžia ir Rinkimų kodekso 72 straipsnyje numatyta kandidatų į savivaldybių tarybų narius nustatyta tvarka, kurioje aiškiai nurodoma, kad Kandidatų sąrašas yra kampanijos dalyvis, o ne atskiri sąraše įrašyti kandidatai. Visa kandidatų į savivaldos rinkimus finansavimo, registravimo, kito reguliavimo nuostatai yra susisiję su visu sąrašu. Todėl VRK savo praktikoje taiko atsakomybę Kandidatų sąrašui, o ne visai partijai, nes toks vertinimas yra proporcingas atsakomybės bei sankcijos prasme. Kandidatų sąraše įrašyti kandidatai rinkimų politinės kampanijos metu veikia kaip Kandidatų sąrašo atstovai, t. y. kaip kolektyvinis rinkimų subjektas. Individualaus kandidatavimo galimybė į savivaldybės tarybą Rinkimų kodekse nėra numatyta. Todėl laikytina, kad kandidatai veikia Kandidatų sąrašo vardu.

40.5. Bylą nagrinėjęs teismas išsamiai atsakė į visus pareiškėjo skundo argumentus, įvertino šalių duotus paaiškinimus bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka teisme metu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pareiškėjo pateiktas apeliacinis skundas yra nepagrįstas, nes konkretūs argumentai dėl sprendimo ar jo dalies neteisėtumo ar nepagrįstumo nėra pateikti (apeliacinio skundo juridinis pagrindas), o apeliacinio skundo argumentai iš esmės kartojasi.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

41. Nagrinėjamos bylos dalykas – VRK Sprendimo 1 punktas ta apimtimi, kuria nuspręsta pripažinti, kad LLRA-KŠS kandidatų į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą sąrašas, dalyvaudamas priimant LLS sprendimą pirkti ir dalyti dovanas per 2022 m. gruodžio 6–18 d. vykusias kalėdinių eglučių įžiebimo šventes Vilniaus rajone bei dalyvaudamas ir pasisakydamas jų metu, kai buvo teikiamos dovanos, pažeidė Rinkimų kodekso 101 straipsnio 1 dalį netiesiogiai dovanomis papirkdami rinkėjus ir Rinkimų kodekso 93 straipsnio 1 dalį, vykdydami sąžiningų ir garbingų rinkimų principų neatitinkančią rinkimų agitaciją.

42. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad Išvada yra sudedamoji Sprendimo dalis, kurioje išdėstyti Sprendimo motyvai (faktinis ir teisinis pagrindai), o Sprendime nurodyti nustatyti pažeidimai, įvertino, jog Išvadoje išsamiai ištirtos bei išanalizuotos visos aplinkybės, svarbios Sprendimo priėmimui. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į byloje esančią rašytinę medžiagą, nagrinėjamai bylai aktualų teisinį reguliavimą, VRK Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjo nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundą teismas atmetė kaip nepagrįstą.

43. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, tvirtina, kad teismo sprendimas grindžiamas VRK Išvados prielaidomis, o ne teisminio nagrinėjimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Teismo vertinimas dėl Išvados prieštarauja bylos medžiagai ir teisminio nagrinėjimo metu nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai, kaip vieną iš Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įrodymų nurodė LLRA, LLS ir LLS Vilniaus rajono skyriaus buveinės tą patį adresą. Pareiškėjo tvirtinimu, teismas nepagrįstai pritarė Išvadoje padarytoms išvadoms, kad LLRA-KŠS – LLS – LLS Vilniaus rajono skyrius bendrai veikė rinkimų politinės kampanijos metu ir, kad teismo vertinimu, bendro veikimo regimybė yra akivaizdi. Teismo nuostata, kad už keturių asmenų dalyvavimą priimant sprendimą turi atsakyti dar 58 asmenys, yra neteisėtas kolektyvinės atsakomybės taikymas be įstatyminio pagrindo. Pareiškėjas akcentuoja ir tai, kad saldainių dovanų maišeliai Kalėdų eglučių įžiebimo renginiuose buvo dovanojami vaikams iki 12 metų amžiaus, kurie neturi teisės dalyvauti rinkimuose.

44. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

45. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu (ABTĮ 136 str.), atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė ir neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis bei jų vertinimu. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei apeliaciniame skunde tvirtina pareiškėjas, išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis bei padarė faktines aplinkybes bei teisinį reguliavimą atitinkančias išvadas.

46. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus, pirmiausiai pažymi, kad Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta piliečių teisė dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus. Oficialiojoje Konstitucinio Teismo formuojamoje konstitucinėje doktrinoje šiuo aspektu pažymima, kad vienas iš esminių demokratinės valstybės požymių yra demokratiški atstovaujamųjų valstybinės valdžios institucijų rinkimai. Būtent per rinkimus kiekvienas pilietis įgyvendina savo teisę kartu su kitais dalyvauti valdant savo šalį (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 23 d. išvada).

47. Įstatymų leidėjas, užtikrindamas Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą piliečių teisę dalyvauti valdant savo šalį inter alia per demokratiškai išrinktus atstovus, turi sudaryti prielaidas atspindėti rinkėjų valią, inter alia užtikrinti rinkimų proceso skaidrumą, pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių subjektų sąžiningą konkurenciją ir rinkėjams reikšmingos informacijos apie juos viešumą (Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimas).

48. Demokratiški rinkimai yra svarbi piliečių dalyvavimo valdant valstybę forma, kartu ir būtinas valstybės politinių atstovaujamųjų institucijų formavimo elementas. Rinkimai negali būti laikomi demokratiškais, o jų rezultatai – legitimiais ir teisėtais, jeigu jie vyksta paminant Konstitucijoje įtvirtintus demokratinių rinkimų principus, pažeidžiant demokratines rinkimų procedūras. Konstitucinėje demokratijoje politinių atstovaujamųjų institucijų formavimui yra keliami ypatingi reikalavimai. Šios institucijos negali būti formuojamos tokiu būdu, kad kiltų abejonių dėl jų legitimumo, teisėtumo inter alia dėl to, ar renkant asmenis į politines atstovaujamąsias institucijas nebuvo pažeisti demokratinės teisinės valstybės principai. Priešingu atveju būtų pakirstas žmonių pasitikėjimas atstovaujamąja demokratija, valstybės institucijomis, pačia valstybe (Konstitucinio Teismo 2004 m. lapkričio 5 d. išvada, 2008 m. spalio 1 d. nutarimas, 2008 m. lapkričio 7 d. išvada, 2010 m. lapkričio 9 d., 2012 m. kovo 29 d. nutarimai, 2012 m. spalio 26 d. išvada, 2012 m. lapkričio 10 d. išvada).

49. Konstitucinio Teismo 2004 m. lapkričio 5 d., 2012 m. spalio 26 d., 2012 m. lapkričio 10 d. išvadose, be kita ko, konstatuota, kad pagal Konstituciją jokiais motyvais negali būti pateisinamas tiesioginis ar netiesioginis rinkėjų balsų pirkimas, taip pat tokia rinkimų kampanijos praktika, kai rinkėjai yra dovanomis ar kitokiu atlyginimu skatinami dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (ar) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą kandidatą. Minėtose 2012 m. spalio 26 d. ir 2012 m. lapkričio 10 d. išvadose konstatuota, jog masinis ir (arba) sisteminis rinkėjų papirkimas, inter alia dovanomis ar kitokiu atlyginimu, skatinant dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą kandidatą, vykstant rinkimų procesui (inter alia rinkimų agitacijos kampanijos, balsavimo laikotarpiu) laikytinas šiurkščiu demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų, inter alia rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo, principų pažeidimu.

50. Konstitucinė VRK paskirtis organizuoti rinkimus taip pat suponuoja jos įgaliojimus kontroliuoti ir imtis priemonių, kad būtų veiksmingai užtikrintas demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų, inter alia rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo, principų laikymasis. Atsižvelgiant į tai, pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi nustatyti tokį rinkimų proceso teisinį reguliavimą, pagal kurį VRK ir teritorinės rinkimų organizavimo institucijos turėtų įgaliojimus veikti taip, kad būtų veiksmingai užtikrintas minėtų rinkimų principų laikymasis, inter alia būtų užkirstas kelias šių principų pažeidimams, jie būtų ištirti ir būtų taikomos sankcijos atsakingiems už šiuos pažeidimus rinkimų proceso dalyviams ir kitiems asmenims (Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 26 d. išvada).

51. Pirmiau pateiktą teisinį reguliavimą bei nurodytas oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas įvertinus nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekste, matyti, jog demokratija (demokratiški atstovaujamųjų valstybinės valdžios institucijų rinkimai) reiškia, be kita ko, ne tik teisę tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus dalyvauti valdant savo šalį bet ir pareigą šia teise naudotis atsakingai, garbingai, laikantis Konstitucijoje įtvirtintų demokratinių rinkimų principų – sąžiningumo ir skaidrumo, o rinkėjų papirkinėjimas, be kita ko, dovanomis rinkimų laikotarpiu, siekiant paskatinti juos dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (ar) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą kandidatą, yra draudžiamas.

52. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas VRK Išvados prielaidomis, o ne teisminio nagrinėjimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. VRK priimdama skundžiamą Sprendimą, kad LLRA-KŠS kandidatų į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą sąrašas ir kandidatas į merus W. U. pažeidė Rinkimų kodekso 101 straipsnio 1 dalį ir 93 straipsnio 1 dalį (straipsnio redakcija galiojusiu iki 2022 m. rugsėjo 1 d.), tinkamai išanalizavo ir įvertino, visus pažeidimo sudėties elementus ir dėl jų pasisakė.

53. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Rinkimų kodekso 101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuo rinkimų politinės kampanijos pradžios, tai yra nuo rinkimų datos paskelbimo iki rinkimų dienos, taip pat rinkimų dieną draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų balsus, dovanomis, paslaugomis ar kitokiu atlyginimu skatinti rinkėjus dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą asmenį, numatomą kelti kandidatu, kandidatą arba kandidatų sąrašą, taip pat žadėti rinkėjams už balsavimą atsilyginti po rinkimų, turint tikslą paveikti rinkėjų valią dėl tam tikrų politinių organizacijų, kandidatų arba numatomų kelti kandidatais asmenų, ir taip trukdyti asmenims įgyvendinti rinkimų teisę.

54. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2023 m. kovo 5 d. savivaldybių tarybų ir merų rinkimų politinės kampanijos laikotarpis prasidėjo 2022 m. spalio 7 d., t. y. būtent nuo nurodytos datos įsigaliojo Rinkimų kodekso 101 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas.

55. Byloje nėra ginčo, kad 2022 m. gruodžio 6–18 d. vyko Vilniaus rajone kalėdinių eglučių įžiebimo šventės, kuriuose dalyvavo ir LRA-KŠS kandidatai į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą. Šiuo atveju rinkėjų papirkimas pasireiškė dalinimu saldainių dovanelių, ant kurių buvo pažymėtas LLS lipduku su sveikinimu lietuvių ir lenkų kalba „Linksmų Kalėdų linki Lietuvos lenkų sąjunga“, tikslinei auditorijai – į Vilniaus rajone organizuojamus kalėdinius renginius atėjusiems Vilniaus rajono gyventojams.

56. Atkreiptinas dėmesys, kad iš Išvados, kuri yra sudėtinė Sprendimo dalis, turinio, matyti, kad:

56.1. Renginiai apėmė beveik visą Vilniaus rajono savivaldybės teritoriją; renginiai vyko 18 iš 23 seniūnijų, iš viso 39 gyvenvietėse.

56.2. Renginių organizavimu rūpinosi Vilniaus rajono savivaldybės administracija ir seniūnijos, buvo skiriamos lėšos ir iš savivaldybės biudžeto.

56.3. Renginiai viešinti Vilniaus rajono savivaldybės interneto svetainėje, pažymimi įvykę renginiai ir juose dalyvavę LLRA-LKŠS nariai ir (ar) kandidatai.

56.4. Tyrimo metu nustatyta, kad kalėdiniams renginiams paramą skyrė asociacija LLS, kuri nupirko dovanas – saldainių rinkinius, kurie, LLS teigimu, buvo skirti vaikams ir buvo dalijami kalėdinių renginių metu. Dovanoms pirkti buvo skirta 13 083 Eur, nurodoma, kad sprendimą finansuoti dovanas priėmė LLS taryba (Išvados 13.2 papunktis).

56.5. LLS, LLS Vilniaus rajono skyrius ir LLRA-LKŠS yra susijusios organizacijos ne tik pagal vieno iš pranešėjų nurodytą informaciją, bet ir pagal surinktus duomenis iš Juridinių asmenų registro bei įvertinus tyrimo metu gautus dokumentus bei patikrinus viešai prieinamus šaltinius. Pranešėjo teigimu, abi organizacijos, tiek politinė, tiek visuomeninė, yra kilusios iš tos pačios sąjungos (Išvados 1.1 papunktis), nustatyta, kad abiejų organizacijų veikloje dalyvauja tie patys asmenys: LLS ir LLRA-KŠS vadovauja tas pats asmuo – W. T. (Išvados 16.1, 30 punktai), M. R. ir W. U. yra LLRS-KŠS pirmininko pavaduotojai, Vyriausiosios tarybos nariai bei LLS Tarybos nariai (Išvados 34 punktas), nariai (didelė dalis kandidatų į Vilniaus rajono savivaldybę LLRA-KŠS sąraše yra LLS nariai (Išvados 27 punktas) ir pan., organizacijas, jų pačių teigimu, sieja ilgametis bendradarbiavimas ir bendros veiklos (bendri sąskrydžiai, renginiai), nagrinėjamu atveju didelė dalis kandidatų į Vilniaus miesto savivaldybę LLRA-KŠS yra LLS nariai (Išvados 27 punktas).

56.6. Dovanas nupirkusios LLS Tarybos nariais tuo metu buvo ir keturi kandidatai į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą, tarp kurių ir kandidatas į merus W. U., beveik pusė LLRA-KŠS Vilniaus rajone keltų kandidatų (29 iš 62) nurodė narystę LLS.

56.7. LLRA-KŠS kandidatai į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą (M. R., W. U.) yra LLS Tarybos nariai, kuri priėmė sprendimą juridinio asmens (LLS) lėšomis pirkti dovanas, kurios buvo naudojamos politinės kampanijos metu Vilniaus rajono savivaldybėje vykusiuose renginiuose, kuriuose LLRA-KŠS kandidatai dalyvavo bei pasisakė. Taip pat šiuose renginiuose pasisakė ir kiti LLRA-KŠS kandidatai į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą bei Seimo nariai. Minėtos dovanos (saldainių rinkiniai), turinčios materialinę vertę, politinės kampanijos laikotarpiu buvo teiktos viešuose renginiuose beveik visose Vilniaus rajono savivaldybės seniūnijose, tai yra beveik visoje rinkimų apygardoje, dalyvavusiems vaikams, kuriuos lydėjo ir suaugę asmenys (vaikų tėvai ar globėjai), tai yra rinkėjai.

56.8. Renginiuose dalyvavę LLRA-KŠS kandidatai į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą (net jei nebuvo įvardyti kaip kandidatai) galėjo prisistatyti ir pabendrauti su dalimi savivaldybės gyventojų, tokiu būdu jie buvo propaguojami ir didinamas jų žinomumas. Įvertinus visas aplinkybes, LLS nupirktų kalėdinių dovanų teikimas kalėdiniuose renginiuose laikytinas rinkėjų papirkimu, veikiant LLRA-KŠS kandidatų sąrašo bei kandidato į merus naudai. Tokie veiksmai, sudarant išskirtines sąlygas vienam kampanijos dalyviui, laikytini sąžiningų ir garbingų rinkimų principų neatitinkančia rinkimų agitacija.

57. Išdėstytos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo vertinimą, kad Išvadoje, kuri yra sudėtinė Sprendimo dalis, yra aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, kurias VRK nustatė remdamasi Vilniaus rajono savivaldybės administracijos viešai skelbta informacija, kita viešai skelbiama informacija, VRK gautais dokumentais, kurie nurodyti Išvadoje ir pateikti į nagrinėjamą bylą, tiksliai nurodė teisės normas, kuriomis rėmėsi priimdama Sprendimą, pateikė savo vertinimą, susiedama nustatytas aplinkybes su konkrečiomis teisės aktų nuostatomis. VRK Išvadoje pagrįstai padarė išvadą, kad LLRA-KŠS – LLS – LLS Vilniaus rajono skyrius bendrai veikė rinkimų politinės kampanijos metu, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu, kad bendro veikimo regimybė yra akivaizdi. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne tik minėtų juridinių asmenų tuo pačiu buveinės adresu, bet ir analizavo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinius išrašus su istoriją, pagal kuriuos LLRA-KŠS vadovas (nuo 2020 m. rugsėjo 2 d.), tarybos narys (nuo 2020 m. rugsėjo 2 d.), LLS vadovas (prezidentas) (nuo 2021 m. birželio 26 d.), LLS valdybos narys (nuo 2021 m. liepos 2 d.), LLS valdybos pirmininkas (nuo 2021 m. liepos 2 d.), LLS Vilniaus rajono skyriaus vadovas (pirmininkas) (nuo 2021 m. birželio 4 d.), valdybos narys (nuo 2021 m. birželio 4 d.) yra tas pats asmuo W. T.. Teismas tinkamai įvertino, kad tai, jog LLRA-KŠS, LLS ir LLS Vilniaus rajono skyriaus pirmininkas yra W. T., nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad LLRA-KŠS, LLS ir LLS Vilniaus rajono skyriaus veikia visiškai atskirai, kad kiekvienam iš minėtų juridinių asmenų nėra žinoma ir (ar) negali būti, ką daro kiti du juridiniai asmenys. Taigi, pareiškėjas, žinodama, kad vyksta rinkimų politinė kampanija, vertindamas savo specifinį statusą, žinodamas savo sąsajas su LLS ir LLS Vilniaus rajono skyriumi, vien jau per visiems trims juridiniams asmenims vadovaujantį tą patį asmenį, turėjo veikti apdairiai ir vengti susidaryti situacijoms, kai LLRA-KŠS – LLS – LLS Vilniaus rajono skyriaus bendro veikimo rinkimų politinės kampanijos metu regimybė tampa akivaizdi.

58. Pastebėtina, kad nurodyta Rinkimų kodekso 101 straipsnio 1 dalies nuostata nustato draudimą skatinti rinkėjus (ne)dalyvauti rinkimuose ne tik jau kandidatais esančiais asmenims, tačiau ir numatomiems būti kandidatais. Nagrinėjamu atveju vertintina, kad aplinkybė, jog dovanos buvo skirtos vaikams, nepaneigia aplinkybės, kad jie ginčo renginių metu buvo lydimi tėvų, kuriuos ir buvo skatinama tokiu būdu paveikti, sudaryti teigiamą / palankų įspūdį apie renginyje dalyvaujančius politikus, su jais pabendrauti, didinti jų žinomumą. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas savo sprendime pagrįstai sutiko su VRK pozicija, kad LLS nupirktų dovanų teikimas kalėdiniuose renginiuose laikytinas rinkėjų papirkimu, veikiant LLRA-KŠS kandidatų sąrašo naudai.

59. Tai konstatavus, pareiškėjo argumentai, kad byloje nebuvo nustatyti Rinkimų kodekso 101 straipsnio 1 dalies pažeidimo elementai, pripažintini nepagrįstais bei atmestini. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek VRK, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino ginčo pažeidimų pobūdį ir pažeidimui aktualias aplinkybes.

60. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad Išvadoje išsamiai ištirtos bei išanalizuotos visos aplinkybės, svarbios Sprendimo priėmimui, todėl atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į byloje esančią rašytinę medžiagą, bylai aktualų teisinį reguliavimą Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

61. Aplinkybė, kad VRK Sprendime ar Išvadoje nenurodyti asmenų, pateikusių skundą dėl ginčo įvykių, duomenys, nepatvirtina, kad teismas rėmėsi byloje neegzistuojančiais įrodymais. Šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su atsakovo pozicija, kad VRK, paskelbus šiuos duomenis (skundą pateikusių asmenų) būtų paneigtas šių asmenų anonimiškumas. Taip pat iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas analizavo ginčo pažeidimų, kuriuos nustatė ir įvertino VRK, pagrįstumą ir teisėtumą, pagal byloje esančius duomenis ir nustatytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad Išvadoje buvo nurodyti apie pažeidimą pranešusių asmenų kaltinimai, kurie, kaip matyti iš Išvados turinio, buvo žinomi pareiškėjui, kadangi į juos pareiškėjas pateikė savo argumentus (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gruodžio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-774-525/2025).

62. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, pažymi, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo atliktas aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tiek atsakovas, tiek ir pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl esminių pareiškėjo nurodytų argumentų. Todėl priešingi apeliacinio skundo argumentai nepripažįstami pagrįstais.

63. Pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste, todėl pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas esmines aplinkybes ir detaliai atsakius į pagrindinius šalių argumentus, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99); taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1410-442/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020; ir kt.). Proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų. Todėl šiuo aspektu apeliacinio skundo argumentai atmestini.

64. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus (dėl LLRA-KŠS kandidatų į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą sąrašo atsakomybės, dėl kandidatų dalyvavimo renginiuose nenurodant savo partinės priklausomybės, dėl susiformavusios visuomeninių santykių specifikos ir jų santykio ir kt.), pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami, kaip neturintys teisinės reikšmės bylos išsprendimui.

65. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusArtūras DrigotasDalia Višinskienė