Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-10861-1114/2023

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-12-22
Bylos Nr.: eI3-10861-1114/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-07434-2023-8
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Indrė Pukanasytė-Biekšė, Gediminas Užubalis, Indrė Žvaigždinienė
Pareiškėjas: Lietuvos lenkų rinkimų
Atsakovas: Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos
Trečiasis asmuo: W. U.
Advokatai: Marius Navickas

Administracinė byla Nr. eI3-10861-1114/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07434-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Užubalio ir Indrės Žvaigždinienės,

sekretoriaujant Dovilei Toleikienei,

dalyvaujant pareiškėjos Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovui advokatui Mariui Navickui,

atsakovės Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atstovėms Esterai Miežytei, Gitanai Matiekuvienei.

2023-11-07 viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka ir 2023-12-19 viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos skundą atsakovei Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo W. U.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga (toliau ir – LLRA-KŠS) kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) 2023 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. Sp-156 „Dėl Vilniaus rajone vykusių kalėdinių eglučių įžiebimo švenčių“ (toliau – ir Sprendimas) dalį pripažinti, kad LLRA-KŠS kandidatų į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą sąrašas, dalyvaudamas priimant Lietuvos lenkų sąjungos sprendimą pirkti ir dalyti dovanas per 2022 m. gruodžio 6–18 d. vykusias kalėdinių eglučių įžiebimo šventes Vilniaus rajone bei dalyvaudamas ir pasisakydamas jų metu, kai buvo teikiamos dovanos, pažeidė Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso (toliau – ir Rinkimų kodeksas, RK) 101 straipsnio 1 dalį ir 93 straipsnio 1 dalį.

2. Paaiškina, kad VRK, vadovaudamasi Rinkimo kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 101 straipsnio 1 dalimi, 193 straipsnio 1 dalies 12 punktu ir atsižvelgdama į VRK narių J. B., G. M., J. P., Teisės ir tyrimų skyriaus ir Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus 2023 m. gegužės 10 d. išvadą Nr. 3-45(1.2) „Dėl Vilniaus rajone vykusių Kalėdinių eglučių įžiebimo švenčių“ (toliau – ir Išvada) ginčijamu Sprendimu nusprendė pripažinti, kad LLRA-KŠS kandidatų į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą sąrašas ir kandidatas į merus W. U., dalyvaudami priimant Lietuvos lenkų sąjungos sprendimą pirkti ir dalyti dovanas per 2022 m. gruodžio 6–18 d. vykusias kalėdinių eglučių įžiebimo šventes Vilniaus rajone bei dalyvaudami ir pasisakydami jų metu, kai buvo teikiamos dovanos, pažeidė Rinkimų kodekso 101 straipsnio 1 dalį, netiesiogiai dovanomis papirkdami rinkėjus bei Rinkimų kodekso 93 straipsnio 1 dalį, vykdydami sąžiningų ir garbingų rinkimų principų neatitinkančią rinkimų agitaciją.

3. LLRA-KŠS mano, kad Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas tiek dėl faktinių aplinkybių vertinimo laiko požiūriu, prielaidomis pagrįsto jų sąsajumo su LLRA-KŠS dalyvavimu Vilniaus rajono savivaldybės tarybos ir mero rinkimuose, tiek dėl motyvų nebuvimo skundžiamame administraciniame akte ir kito nesuderinamumo su gero administravimo principais bei Rinkimų kodekso nuostatomis. Kartu pažymi, kad neteisėtas ir nepagrįstas Sprendimas LLRA-KŠS padarė didelę reputacinę žalą.

4. Dėl faktinių aplinkybių ir jų objektyvaus vertinimo teigia, kad visuomeninės kultūrinio pobūdžio piliečių asociacijos - Lietuvos lenkų sąjunga (toliau – ir LLS) ir Lietuvos lenkų sąjungos Vilniaus rajono skyrius (toliau – ir LLS Vilniaus rajono skyrius) apie 15 metų Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje dalyvauja kalėdinių eglučių įžiebimo renginiuose ir savo sąskaita vaikams iki 12 metų įteikia simbolines saldumynų dovanėles. Kiekviena dovanėlė pažymėta LLS lipduku su sveikinimu lietuvių ir lenkų kalba „Linksmų Kalėdų linki Lietuvos lenkų sąjunga“.

4.1. Pažymi, kad nežinomi asmenys VRK tariamai parašė skundus, kad kalėdinių eglučių renginiuose dalijant dovanėles dalyvauja ir LLRA-KŠS nariai. Tariamų skundų autorių teigimu dauguma rinkėjų neskiria LLRA-KŠS nuo LLS, todėl LLS dovanėlės vaikams yra netiesioginis rinkėjų papirkimas LLRA-KŠS naudai.

4.2. VRK pavedė VRK sekretoriato Teisės ir tyrimų skyriui (toliau – VRK TTS) tariamus skundus ištirti. Pagal tyrimo rezultatus 2023 m. vasario 24 d. buvo surašyta pažyma Nr. 3-14(1.2) „ Dėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos bei atskirų pažeidimo“ (toliau – ir VRK TTS pažyma).

4.3. VRK 2023 m. vasario 27 d. posėdyje buvo svarstoma VRK TTS pažyma. Paaiškina, kad posėdžio metu nutarta sudaryti darbo grupę iš VRK narių, VRK sekretoriato Teisės ir tyrimų skyriaus bei Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus darbuotojų. Darbo grupei pavesta papildomai ištirti minėtus tariamus skundus. VRK TTS pažymos ir darbo grupės surinktos papildomos informacijos pagrindu 2023 m. gegužės 10 d. buvo parengta Išvada.

4.4. Atkreipia dėmesį, kad pagal VRK TTS pažymoje pateiktą faktologiją nenustatyta, kad LLS ir LLS Vilniaus rajono skyriaus nariai, kartu dalyvaujantys ir LLRA-KŠS veikloje (Seimo nariai R. T., Č. O., būsimi kandidatai į Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narius ir į merus T. A., K. B., M. K., A. Ž., V. R., T. A., M. G.), 2022 m. gruodžio 6-18 d. vykusiuose kalėdiniuose renginiuose būtų teikę dovanas ar vaišes suaugusiems. Taip pat nenustatyta, kad LLS nariai, dalyvaujantys ir LLRA-KŠS veikloje ir sakę sveikinimo kalbas (R. T., Č. O., W. U.), būtų kalbėję apie rinkimus, pristatę kandidatus, programas, politines idėjas.

4.5. Pagal Išvadą kalėdiniuose renginiuose įvairiu metu viešai pasirodė 12 su LLRA-KŠS sietinų asmenų, įskaitant du Lietuvos Respublikos Seimo narius. Kiti paminėti asmenys yra LLS vadovai ir aktyvistai, atitinkamų administracinių vienetų seniūnai. Tik 7 iš jų buvo kandidatai LLRA-KŠS 62 asmenų rinkimų sąraše į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą, į tarybą pateko 4 asmenys.

5. Teigia, kad sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Visgi nurodo, jog išdėstytos faktinės aplinkybės rodo, kad VRK priimdama ginčijamą Sprendimą nesilaikė objektyvumo principo. Pirmiausia, be faktinio ir teisinio pagrindo, pagal atsitiktinius išorinius požymius padarė prielaidą, kad LLRA-KŠS, LLS ir LLS Vilniaus rajono skyrius bendrai veikia rinkimų politinės kampanijos metu, bei LLS ir LLS Vilniaus rajono skyrius netiesiogiai rinkėjus papirkinėja LLRA-KŠS naudai. Mano, kad pastaroji prielaida suponavo klaidingą Išvadą, kad buvo pažeista Rinkimų kodekso 101 straipsnio 1 dalis ir 93 straipsnio 1 dalis.

6. Be to nurodo, jog VRK visiškai ignoravo faktą, kad su LLRA-KŠS veikla susiję asmenys kalėdiniuose renginiuose dalyvavo 2022 m. gruodžio 6 – 18 dienomis, o LLRA-KŠS tik 2022 m. gruodžio 29 d. VRK pateikė Vilniaus rajone keliamų 62 kandidatų galutinį sąrašą; kad tik 2022 m. gruodžio 22 d. kandidatu į Vilniaus rajono merus buvo iškeltas W. U.; kad tik 2023 m. vasario 2 d. VRK visus 62 sąraše nurodytus asmenis ir į Vilniaus rajono merus keliamą W. U. įregistravo kandidatais dalyvauti rinkimuose.

7. Kartu VRK ignoravo faktą, jog LLS nariai, dalyvaujantys ir LLRA-KŠS veikloje, kalėdiniuose renginiuose nekalbėjo apie rinkimus, nepristatinėjo kandidatų, jų programų, politinių idėjų ir panašiai. Taip pat VRK nevertino fakto, kad, pavyzdžiui, Seimo nariai R. T., Č. O., W. U., konkrečių vietovių seniūnai kalėdiniuose renginiuose dalyvavo pagal pareigas, o ne partinę priklausomybę.

8. Mano, jog dalyvavimo visuomeninės organizacijos kalėdiniuose renginiuose, VRK nesiejo su viešosios teisės ypatumais ir konkrečiomis normomis. Teigia, kad LLRA-KŠS kandidatų sąrašą ir atskiro kandidato atžvilgiu priimdama skundžiamą Sprendimą VRK, matyt, vadovavosi specialaus leidimo (arba bendrojo draudimo) principu, pagal kurį „visa, kas nėra leidžiama, yra draudžiama“. Nors pagal pačios aukščiausios galios norminį aktą Lietuvos Respublikos Konstituciją piliečiams, nepriklausomai nuo lyties, tautybės, partiškumo ir panašiai, laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams. Negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis į taikius susirinkimus. Piliečiai, priklausantys tautinėms bendrijoms, turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius. Valstybė pripažįsta tradicines Lietuvoje bažnyčias bei religines organizacijas. Piliečių tautinės bendrijos savo tautinės kultūros reikalus, švietimą, labdarą, savitarpio pagalbą tvarko savarankiškai (Konstitucijos 35-45 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

9. Atsižvelgiant į tai mano, jog objektyviais duomenimis nepagrįstos prielaidos, LLRA-KŠS narių priklausomybės LLS klaidingas ir neobjektyvus vertinimas bei viešosios teisės principų nesilaikymas lėmė ginčijamo neteisėto ir nepagrįsto VRK Sprendimo priėmimą.

10. Taip pat pabrėžia, jog ginčijamame Sprendime nurodoma, kad galimo Rinkimų kodekso pažeidimo subjektai yra „Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos kandidatų į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą sąrašas“ (toliau gali būti – „Kandidatų sąrašas“) ir kandidatas į merus W. U.

10.1. Teigia, jog sistemiškai aiškinant Rinkimų kodeksą Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo (toliau – ir Teisėkūros pagrindų įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktuose nurodytų principų požiūriu kyla teisinių abejonių dėl „Kandidatų sąrašo“ teisinio subjektiškumo, tai yra jo veiksnumo – galėjimo savarankiškai, savo veiksmais įgyti teises ir pareigas bei jas įgyvendinti. Juridinio asmens teisnumas atsiranda įregistravus juridinį asmenį. „Kandidatų sąrašas“ net neturi kvazi-juridiniam asmeniui būdingų požymių. Tuo tarpu, pavyzdžiui, pagal Rinkimų kodekso 65 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 9 dalį, 81 straipsnio 5 dalies 4-5 punktus „Kandidatų sąrašas“ turi atitinkamas pareigas, jam numatyta atsakomybė. Nors pagal Rinkimų kodekso 65 straipsnio 5 dalį tai tik paprastas politinės organizacijos keliamų kandidatų sąrašas savivaldybių tarybų daugiamandatėse rinkimų apygardose, kuris turi būti patvirtintas politinės partijos įstatų nustatyta tvarka.

10.2. Pažymi ,kad Lietuvos viešosios teisės aktai nenustato kolektyvinės atsakomybės už Lietuvos teisinėje sistemoje apibrėžtus viešosios teisės pažeidimus. Lietuvos viešojoje teisėje yra absoliučiai laikomasi teisinės atsakomybės individualizavimo principo. Tik įstatymu pagal labai aiškius kriterijus gali būti nustatoma bet kokia iš atsakomybės individualizavimo principo išimtis. Tačiau Rinkimų kodekso turinio neaiškumai, sistematiškumo trūkumai suponavo teisinę situacija, kai už 7 žmonių priklausymą nepolitinei visuomeninei organizacijai ir dalyvavimą kultūriniame renginyje ginčijamu sprendimu taikoma kolektyvinė atsakomybė 62 žmonėms. Sąrašas kaip atitinkamas dokumentas savaime negali pažeisti Rinkimų kodekso – ši prerogatyva gali priklausyti individualiai fiziniam ar juridiniam asmeniui, o ne LLRA-KŠS visiems kandidatams į Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narius. Atsižvelgiant į tai mano, jog tai dar vienas pagrindas panaikinti ginčijamą Sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

10.3. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas paaiškino, kad sutinka su skundo argumentais, prašo skundą tenkinti joje nurodyta apimtimi.

11. VRK su skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Žemesnės instancijos teismas

12. Nesutinka su skundo teiginiais, kad Sprendimas yra nepagrįstas motyvais. Teigia, kad faktinės aplinkybės, argumentai, įrodymai ir teisinis vertinimas yra pateikti Išvadoje, kuri yra neatskiriama sudedamoji Sprendimo dalis, todėl Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuotą praktiką srityje dėl individualaus administracinio teisės akto.

12.1. Paaiškina, jog Išvadoje nustatytos faktinės aplinkybės yra dėstomos nuo 3 iki 37 punkto, teisinis reglamentavimas pateikiamas nuo 37 punkto iki 45 punkto. Pagrindiniai Sprendimo priėmimo argumentai ir vertinimas yra dėstomi nuo Išvados nuo 45 punkto iki 52 punkto.

13. Nesutinka su LLRA-KŠS pateiktu Rinkimų kodekso aiškinimu dėl „Kandidatų sąrašo“ teisinio subjektiškumo, tai yra jo veiksnumo - galėjimo savarankiškai, savo veiksmais įgyti teises ir pareigas bei jas įgyvendinti.

13.1. Paaiškina, jog pagal Rinkimų kodekso 65 straipsnio 2 dalies 3 punktą rinkimų politinės kampanijos dalyviu gali būti kandidatų sąrašas savivaldybių tarybų daugiamandatėje rinkimų apygardoje. To paties straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad kandidatai, esantys kandidatų sąraše, neįgyja rinkimų politinės kampanijos dalyvio statuso, jų rinkimų politinė kampanija organizuojama ir finansuojama jiems atstovaujančio savarankiško rinkimų politinės kampanijos dalyvio (kandidatų sąrašo ar iš kėlusios organizacijos) laikantis šiame kodekse nustatytų reikalavimų.

13.2. Atsižvelgiant į tai VRK mano, jog įvertinusi taikytiną teisinį reguliavimą ir tyrimo metu surinktą informaciją argumentuotai ir motyvuotai nusprendė, kad LLRA-KŠR kandidatų sąrašas į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą sąrašas ir kandidatas į merus W. U., dalyvaudami priimant Lietuvos lenkų sąjungos sprendimą pirkti ir dalyti dovanas per 2022 m. gruodžio 6-18 d. vykusias kalėdinių eglučių įžiebimo šventes Vilniaus rajone bei dalyvaudami ir pasisakydami jų metu, kai buvo teikiamos dovanos, pažeidė Rinkimų kodekso 101 straipsnio 1 dalį ir Rinkimų kodekso 93 straipsnio 1 dalį.

14. Taip pat nesutinka su skundo teiginiais, kad VRK be faktinio ir teisinio pagrindo, pagal atsitiktinius išorinius požymius padarė prielaidą, kad LLRA-KŠS, LLS ir LLS Vilniaus rajono skyrius bendrai veikia rinkimų politinės kampanijos metu, ir LLS ir LLS Vilniaus rajono skyrius netiesiogiai rinkėjus papirkinėja LLRA-KŠS naudai. Akcentuoja, jog faktiniai ir teisiniai Spendimo pagrindai yra nurodyti Išvadoje. Be kita ko VRK pažymi, kad tyrimo metu nustatė tas faktines aplinkybes, kurias buvo įmanoma objektyviai nustatyti - kad LLS nupirktų kalėdinių dovanų teikimas kalėdiniuose renginiuose laikytinas rinkėjų papirkimu, veikiant LLRA-KŠS kandidatų sąrašo bei kandidato į merus naudai.

15. Ta aplinkybė, kad LLRA-KŠS kandidatų sąrašo ir kandidatų į merus registravimas buvo vykdomas po minėto renginio padarytai išvadai įtakos neturi, nes rinkimų politinė kampanija pasidėjo 2022 m. spalio 7 d., o LLRA-KŠS įregistruota rinkimų politinės kampanijos dalyve 2022 m. spalio 19 d. Rinkimų kodekso 101 straipsnio 1 dalis yra taikoma nuo rinkimų politinės kampanijos pradžios, t. y. rinkėjų papirkimas gali būti vykdomas ir nesant užregistruotam kandidatų sąrašui ar kandidatui, nes pagal šios teisės normos dispoziciją rinkėjai gali būti skatinami balsuoti už arba prieš vieną ar kitą asmenį, numanomą kelti kandidatu, kandidatą arba kandidatų sąrašą. Bet kuriuo atveju renginiai vyko 2022 m. gruodžio 6-18 dienomis, kuomet dokumentų pateikimo terminas jau buvo prasidėjęs.

15.1. Pažymi, jog tyrimu metu buvo nustatyta tiek politinės partijos LLRA-KŠS, tiek visuomeninių organizacijų LLS ir LLS Vilniaus rajono skyriaus buveinės adresas yra tas pats (duomenys neskelbtini), o pagal šių organizacijų Juridinių asmenų registro duomenis, visoms joms vadovauja vienas ir tas pats asmuo W. T. Nustatyta, kad LLRA-KŠS vadovaujantys asmenys yra paskirti ir į LLS, ir į LLS Vilniaus rajono skyriaus vadovaujančius organus, o visos šios organizacijos jau daug metų kasmet kartu organizuoja sąskrydžius. Išvadoje taip pat išsamiai pasisakyta ir dėl tų pačių asmenų veikiančių ir vienoje ir kitoje organizacijoje todėl LLRA-KŠS yra susijusi su LLS ir LLS Vilniaus rajono skyriumi per tą patį vadovą ir tuos pačius veikiančius asmenis, todėl buvo padaryta pagrįsta išvada, kad LLS - LLS Vilniaus rajono skyrius netiesiogiai rinkėjus papirkinėja LLRA-KŠS naudai, kuri buvo įregistruota dalyvauti rinkimuose ir buvo suinteresuota gauti kuo daugiau rinkėjų balsų.

15.2. Be to, pažymi, kad Vilniaus rajono spaudos pranešimuose apie kalėdinių eglučių įžiebimo šventes buvo minimas LLRA-KŠS partijos pavadinimas ir jai atstovaujantys politikai. Mano, jog išskirtinai vienos partijos minėjimas Vilniaus rajono savivaldybės spaudos pranešimuose rinkėjams galėjo sudaryti įspūdį, kad ši partija yra siejama su šiais renginiais ir kad tokiu būdu yra siekiama propaguoti partiją. Tai, kad Išvadoje nebuvo nustatyta duomenų, kad LLRA-KŠS kandidatai kalbėjo apie rinkimus, pristatinėjo kandidatus, jų programas, politines idėjas, nekeičia vertinimo, kadangi partija buvo propaguojama netiesiogiai - per LLS, LLS Vilniaus rajono skyrių. LLS ir LLS Vilniaus rajono skyrius užtikrino, kad ant dovanų maišelių būtų aiški nuoroda (lipdukas), indikuojanti, kas yra dovanos teikėjas. Taip pat pažymi, kad VRK neturi duomenų, jog vien tik LLRA-KŠS atstovų dalyvavimas minėtuose renginiuose yra privalomas pagal jų tarnybines pareigas. Pareiškėja savo skunde nepagrindė, kad tokia pareiga yra nustatyta jų tarnybinių pareigų aprašymuose.

16. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovės paaiškino, kad paliko atsiliepime pateiktus argumentus, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo W. U. atsiliepimo į skundą nepateikė.

Teismas konstatuoja:

18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo 1 punkto ta apimtimi, kuria nuspręsta pripažinti, kad LLRA-KŠS kandidatų į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą sąrašas, dalyvaudamas priimant LLS sprendimą pirkti ir dalyti dovanas per 2022 m. gruodžio 6-18 d. vykusias kalėdinių eglučių įžiebimo šventes Vilniaus rajone bei dalyvaudamas ir pasisakydamas jų metu, kai buvo teikiamos dovanos, pažeidė RK 101 straipsnio 1 dalį netiesiogiai dovanomis papirkdami rinkėjus ir RK 93 straipsnio 1 dalį, vykdydami sąžiningų ir garbingų rinkimų principų neatitinkančią rinkimų agitaciją, teisėtumo ir pagrįstumo.

19. VRK, vadovaudamasi RK 93 straipsnio 1 dalimi, 101 straipsnio 1 dalimi, 193 straipsnio 1 dalies 12 punktu, atsižvelgiama į Išvadą, 2023-06-06 priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriame nusprendė: „1. Pripažinti, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos kandidatų į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą sąrašas ir <...>, dalyvaudami priimant Lietuvos lenkų sąjungos sprendimą pirkti ir dalyti dovanas per 2022 m. gruodžio 6-18 d. vykusias kalėdinių eglučių įžiebimo šventes Vilniaus rajone bei dalyvaudamas ir pasisakydamas jų metu, kai buvo teikiamos dovanos, pažeidė: 1.1. Rinkimų kodekso 101 straipsnio 1 dalį netiesiogiai dovanomis papirkdami rinkėjus; 1.2. Rinkimų kodekso 93 straipsnio 1 dalį, vykdydami sąžiningų ir garbingų rinkimų principų neatitinkančią rinkimų agitaciją.“.

20. RK (redakcijoje, galiojusioje ginčui aktualiu laikotarpiu) buvo nustatyta:

20.1. Rinkimų politinė kampanija – RK nustatytu laikotarpiu politinės kampanijos dalyvių, rinkėjų ir kitų fizinių bei juridinių asmenų atliekama veikla, susijusi su, be kita ko, savivaldybių tarybų ir merų rinkimais (64 straipsnio 1 dalis). Rinkimų politinė kampanija prasideda nuo rinkimų datos paskelbimo ir baigiasi praėjus 100 dienų nuo VRK sprendimo, kuriuo nustatomi galutiniai rinkimų rezultatai arba rinkimai pripažįstami negaliojančiais, įsigaliojimo dienos; jai vykstant registruojami rinkimų politinės kampanijos dalyviai, kandidatai, kandidatų sąrašai, vykdoma rinkimų agitacija, atliekama rinkimų politinės kampanijos finansavimo ir politinės reklamos stebėsena ir kontrolė (64 straipsnio 2 dalis).

20.2. Rinkimų politinės kampanijos dalyviais gali būti: 1) politinė partija; 2) politinis komitetas; 3) kandidatų sąrašas savivaldybių tarybų daugiamandatėje rinkimų apygardoje; 4) fizinis asmuo, turintis teisę būti kandidatu (65 straipsnio 2 dalis). Rinkimų politinės kampanijos dalyviai dalyvauti šioje kampanijoje registruojami: 1) savo pačių prašymu; 2) politinės organizacijos teikimu (65 straipsnio 3 dalis). Politinės organizacijos teikimu gali būti registruojami politinių organizacijų keliami kandidatų sąrašai savivaldybių tarybų daugiamandatėse rinkimų apygardose (65 straipsnio 5 dalis). Kandidatai, esantys kandidatų sąraše, neįgyja rinkimų politinės kampanijos dalyvio statuso, jų rinkimų politinė kampanija organizuojama ir finansuojama jiems atstovaujančio savarankiško rinkimų politinės kampanijos dalyvio (kandidatų sąrašo ar iškėlusios organizacijos) laikantis RK nustatytų reikalavimų (65 straipsnio 9 dalis).

20.3. Rinkimų agitacija vykdoma laikantis Konstitucijos, RK ir kitų įstatymų, moralės, teisingumo, visuomenės darnos, sąžiningų ir garbingų rinkimų principų; draudžiama vykdyti rinkimų agitaciją, neatitinkančią šioje dalyje nurodytų reikalavimų (93 straipsnio 1 dalis).

20.4. Politinė reklama – valstybės politiko, politinės organizacijos, jos nario, rinkimų politinės kampanijos dalyvio, kandidato, jų vardu ir (ar) interesais bet kokia forma ir priemonėmis už užmokestį ar neatlygintinai rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu ar tarp rinkimų politinių kampanijų skleidžiama teigiama ar neigiama informacija, kuria siekiama daryti įtaką rinkimų rezultatams ar paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose arba kurios skleidimu propaguojamas valstybės politikas, politinė organizacija, jos narys ar rinkimų politinės kampanijos dalyvis, kandidatas, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa (95 straipsnio 1 dalis).

20.5. Nuo rinkimų politinės kampanijos pradžios, tai yra nuo rinkimų datos paskelbimo iki rinkimų dienos, taip pat rinkimų dieną draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų balsus, dovanomis, paslaugomis ar kitokiu atlyginimu skatinti rinkėjus dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą asmenį, numatomą kelti kandidatu, kandidatą arba kandidatų sąrašą, taip pat žadėti rinkėjams už balsavimą atsilyginti po rinkimų, turint tikslą paveikti rinkėjų valią dėl tam tikrų politinių organizacijų, kandidatų arba numatomų kelti kandidatais asmenų, ir taip trukdyti asmenims įgyvendinti rinkimų teisę (101 straipsnio 1 dalis). Rinkėjų papirkimu nelaikomas informacinės medžiagos (veiklos ar rinkimų programos, biografijos ar kitokių informacinio turinio lankstinukų, kalendorių, atvirukų, lipdukų ir panašiai) platinimas (101 straipsnio 2 dalis).

20.6. Vykdant rinkimų agitaciją, draudžiama naudotis tarnybine padėtimi valstybės, savivaldybių ir Europos Sąjungos institucijose, įstaigose ar organizacijose arba organuose, taip pat Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje, regioniniuose transliuotojuose ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse, pavesti tai daryti kitiems asmenims ar kaip nors kitaip naudojantis tarnybine padėtimi arba valstybės, savivaldybių ar Europos Sąjungos institucijų finansiniais ar kitais resursais bandyti paveikti rinkėjų valią. Valstybės politikams, pareigūnams, Europos Sąjungos pareigūnams, valstybės ir kitiems tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose draudžiama naudotis tarnybine padėtimi – sudaryti sau ar kitiems išskirtines rinkimų agitacijos sąlygas (102 straipsnio 1 dalis).

20.7. Savivaldybių tarybų ir merų rinkimų politinių kampanijų savarankiškiems dalyviams aukoti turi teisę Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, turintys kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietybę, nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, neturintys kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietybės (110 straipsnio 1 dalis).

20.8. Asmenims, pagal RK neturintiems teisės finansuoti rinkimų politinės kampanijos dalyvių, draudžiama bet kokia forma juos remti (111 straipsnio 4 dalis). Jeigu nustatoma, kad rinkimų politinės kampanijos dalyvis yra priėmęs ir panaudojęs lėšas ar nepiniginę auką iš kitų, šiame kodekse nenurodytų, finansavimo šaltinių ar šio kodekso reikalavimų neatitinkančias aukas, kurių suma viršija mažos aukos sumą, Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą įpareigoti rinkimų politinės kampanijos dalyvį panaudotų lėšų ar nepiniginės aukos dydžio sumą per 20 darbo dienų pervesti į valstybės biudžetą, išskyrus atvejus, kai dėl šiurkščių RK pažeidimų partijai nėra skirti valstybės biudžeto asignavimai (111 straipsnio 5 dalis).

20.9. Šiurkščiais RK pažeidimais laikoma RK 79 straipsnio 10 dalyje ir 101 straipsnyje nustatyto draudimo papirkti rinkėjus pažeidimas (193 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Sprendimą, ar rinkimų politinės kampanijos dalyvis padarė šiame straipsnyje nurodytą šiurkštų pažeidimą, priima VRK (193 straipsnio 2 dalis).

21. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išskiriamas rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo principas. Konstitucinis Teismas savo baigiamuosiuose aktuose (2004 m. lapkričio 5 d. išvadoje, 2011 m. gegužės 11 d. nutarime, 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime, 2012 m. kovo 29 d. nutarime, 2012 m. spalio 26 d. išvadoje, 2012 m. lapkričio 10 d. išvadoje) ne kartą pažymėjo, kad įstatymų leidėjui iš Konstitucijos kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris, be kita ko, ir savivaldybių tarybų rinkimuose užtikrintų rinkimų proceso sąžiningumą ir skaidrumą. Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2004 m. lapkričio 5 d. išvadoje, 2012 m. kovo 29 d. nutarime, 2012 m. spalio 26 d. išvadoje, 2012 m. lapkričio 10 d. išvadoje) yra konstatavęs, jog neleistina, kad rinkimų kampanijoje būtų naudojamos tokios rinkimų technologijos, kurios prieštarauja moralei, teisingumui, visuomenės darnai. Konstitucinis Teismas 2012 m. kovo 29 d. nutarime pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas rinkimų santykius, pagal Konstituciją turi diskreciją pasirinkti (įtvirtinti) tokias priemones, kurios užtikrintų rinkimų kampanijų sąžiningumą ir finansavimo skaidrumą. Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2004 m. lapkričio 5 d. išvada, 2012 m. spalio 26 d. išvada, 2012 m. lapkričio 10 d. išvada) yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją jokiais motyvais negali būti pateisinamas rinkėjų balsų tiesioginis ar netiesioginis pirkimas, taip pat tokia rinkimų kampanijos praktika, kai rinkėjai yra dovanomis ar kitokiu atlyginimu skatinami dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą kandidatą. Konstitucinio Teismo 2004 m. lapkričio 5 d. išvadoje konstatuota, kad rinkėjų balsų tiesioginis ir netiesioginis pirkimas iškreipia tikrąją rinkėjų valią, sudaro prielaidas nesąžiningai konkuruoti rinkimuose. Konstitucinis Teismas 2012 m. spalio 26 d. ir 2012 m. lapkričio 10 d. išvadose konstatavo, kad masinis ir (arba) sisteminis rinkėjų papirkimas, inter alia dovanomis ar kitokiu atlyginimu skatinant dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą kandidatą, vykstant rinkimų procesui laikytinas šiurkščiu rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo principo pažeidimu.

22. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau ir – EŽTT) yra konstatavęs, kad rinkimai turi būti sąžiningi (žr., pavyzdžiui, EŽTT sprendimus bylose The Georgian Labour Party v. Georgia, no. 9103/04, ECHR 8 July 2008; Sarukhanyan v. Armenia, no. 38978/03, ECHR 27 May 2008), rinkimų kampanijos metu visiems kandidatams turi būti užtikrintos lygios ir sąžiningos sąlygos (žr., pavyzdžiui, EŽTT sprendimus bylose Orujov v. Azerbaijan, no. 4508/06, ECHR 26 July 2011; Abil v. Azerbaijan, no. 16511/06, ECHR 21 February 2012; Khanhuseyn Aliyev v. Azerbaijan, no. 19554/06, ECHR 21 February 2012; Atakishi v. Azerbaijan, no. 18469/06, ECHR 28 February 2012)

23. Lietuvoje 2023-03-05 vykusių savivaldybių tarybų ir merų rinkimų politinė kampanija prasidėjo 2022-10-07. LLRA-KŠS rinkimų politinės kampanijos dalyve įregistruota 2022-10-19. LLRA-KŠS 2022-12-29 pateikė Vilniaus rajono savivaldybės rinkimų komisijai Vilniaus rajone keliamų 62 kandidatų sąrašą. 2022-12-22 kandidatu į Vilniaus rajono merus iškeltas W. U. 2023-02-02 VRK visus 62 sąraše nurodytus asmenis ir Vilniaus rajono merus keliamą W. U. įregistravo kandidatais. Kalėdiniai renginiai Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje vyko 2022 m. gruodžio 6-18 d. Dėl šių aplinkybių ginčas byloje nekyla.

24. Ginčas byloje nekyla ir dėl to, kad ginčui aktualiu laikotarpiu LLS ir LLS Vilniaus rajono skyriaus nariai, kartu dalyvaujantys ir LLRA-KŠS veikloje, buvo Seimo nariai R. T., Č. O., būsimi kandidatai į Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narius ir į merus T. A., K. B., M. K., A. Ž., V. R., T. A., M. G., kurie dalyvavo ir 2022 m. gruodžio 6-18 d. vykusiuose kalėdiniuose renginiuose.

25. Pareiškėja paaiškino, kad VRK visiškai ignoravo faktą, jog su LLRA-KŠS veikla susiję asmenys kalėdiniuose renginiuose dalyvavo 2022 m. gruodžio 6-18 d., o LLRA-KŠS tik 2022-12-29 VRK pateikė Vilniaus rajone keliamų 62 kandidatų galutinį sąrašą; kad tik 2022-12-22 kandidatu į Vilniaus rajono merus buvo iškeltas W. U.; kad tik 2023-02-02 VRK visus 62 sąraše nurodytus asmenis ir į Vilniaus rajono merus keliamą W. U. įregistravo kandidatais dalyvauti rinkimuose. Pareiškėja pažymi, kad pagal RK 81 straipsnio 3 dalį, asmuo kandidato teisinį statusą įgyja jį įregistravus kandidatu. Šie pareiškėjos argumentai atmetami kaip nepagrįsi, remiantis toliau išdėstytais argumentais.

26. RK 64 straipsnyje nustatyta, kad rinkimų politinė kampanija prasideda nuo rinkimų datos paskelbimo. RK 101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuo rinkimų politinės kampanijos pradžios, tai yra nuo rinkimų datos paskelbimo iki rinkimų dienos, taip pat rinkimų dieną draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų balsus, dovanomis, paslaugomis ar kitokiu atlyginimu skatinti rinkėjus dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą asmenį, numatomą kelti kandidatu, kandidatą arba kandidatų sąrašą, taip pat žadėti rinkėjams už balsavimą atsilyginti po rinkimų, turint tikslą paveikti rinkėjų valią dėl tam tikrų politinių organizacijų, kandidatų arba numatomų kelti kandidatais asmenų, ir taip trukdyti asmenims įgyvendinti rinkimų teisę.

27. Kaip matyti iš RK 101 straipsnio 1 dalies, joje įtvirtinto teisinio reguliavimo taikymas siejamas su rinkimų politinės kampanijos pradžia, o ne su asmens įregistravimu kandidatu rinkimuose, ne su kandidatų sąrašo pateikimu VRK, kandidatų sąraše esančių asmenų įregistravimu kandidatais dalyvauti rinkimuose. Jau nuo rinkimų politinės kampanijos pradžios draudžiama tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai dovanomis, paslaugomis ar kitokiu atlyginimu skatinti rinkėjus, be kita ko, dalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą asmenį, numatomą kelti kandidatu, kandidatą arba kandidatų sąrašą, turint tikslą paveikti rinkėjų valią dėl tam tikrų politinių organizacijų, kandidatų arba numatomų kelti kandidatais asmenų. LLRA-KŠS (politinė partija) rinkimų politinės kampanijos dalyve įregistruota 2022-10-19. LLRA-KŠS (politinės partijos) įregistravimas politinės kampanijos dalyve rodo, jog ji ketina dalyvauti rinkimuose, dalyvauti rinkimuose ji gali keldama kandidatus, kandidatų sąrašus; dalyvavimo savivaldybių tarybų rinkimuose pagrindinis tikslas yra laimėti kuo daugiau mandatų savivaldybės taryboje. Taigi, politinės partijos registravimas politinės kampanijos dalyve savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose nėra savitikslis dalykas, o yra siekis, kad kuo daugiau politinės partijos keliamų kandidatų laimėtų rinkimus.

28. Pareiškėja pažymi, kad pagal VRK Išvadą kalėdiniuose renginiuose įvairiu metu viešai pasirodė 12 su LLRA-KŠS sietinų asmenų, įskaitant du Lietuvos Respublikos Seimo narius. Kiti paminėti asmenys yra LLS vadovai ir aktyvistai, atitinkamų administracinių vienetų seniūnai (8-9 punktai). Tik 7 iš jų buvo kandidatai LLRA-KŠS 62 asmenų rinkimų sąraše į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą; pateko į tarybą 4 asmenys. Pareiškėja paaiškino, kad VRK ignoravo faktą, jog LLS nariai, dalyvaujantys ir LLRA-KŠS veikloje, kalėdiniuose renginiuose nekalbėjo apie rinkimus, nepristatinėjo kandidatų, jų programų, politinių idėjų ir panašiai; taip pat VRK nevertino fakto, kad, pavyzdžiui, Seimo nariai R. T., Č. O., W. U., konkrečių vietovių seniūnai kalėdiniuose renginiuose dalyvavo pagal pareigas, o ne partinę priklausomybę. Pareiškėjos teigimu, VRK, priimdama ginčijamą Sprendimą, nesilaikė objektyvumo principo. Pirmiausia, be faktinio ir teisinio pagrindo, pagal atsitiktinius išorinius požymius VRK padarė prielaidą, kad LLRA-KŠS – LLS – LLS Vilniaus rajono skyrius bendrai veikia rinkimų politinės kampanijos metu ir LLS – LLS Vilniaus rajono skyrius netiesiogiai rinkėjus papirkinėja LLRA-KŠS naudai. Pastaroji prielaida suponavo klaidingą VRK išvadą, kad buvo pažeista RK 101 straipsnio 1 dalis ir 93 straipsnio 1 dalis. Teismas šiuos pareiškėjos argumentus atmeta remdamasis toliau išdėstytais argumentais.

29. Teismas pažymi, kad VRK Išvadoje nuo 3 iki 36 punkto yra dėstomos faktinės aplinkybės, be kita ko, susijusios su viešai skelbta informacija apie kalėdinių eglučių įžiebimą Vilniaus rajone, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, LLRA-KŠS, LLSS, Lietuvos Respublikos Seimo narių R. T., Č. O., 22 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos seniūnijų, W. U., kuris buvo LLRA-KŠS kandidatas į Vilniaus rajono savivaldybės merus ir tarybos narius, pateiktais atsakymais VRK, kita viešai skelbta, Juridinių asmenų registre esančia informacija. Išvadoje, be kita ko, nurodyta, kad:

29.1. 2022-12-06 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos tinklalapyje buvo paskelbta informacija apie kalėdinių eglučių įžiebimo šventes, pateiktas švenčių kalendorius, buvo nurodyta, kad renginius organizuoja LLS, Vilniaus rajono savivaldybė, seniūnijos ir kultūros centrai. 2022-12-12 paskelbta informacija apie tai, kad gruodžio 9-11 dienomis Kalėdinės eglutės sužibėjo net 18-oje Vilniaus rajono gyvenviečių; kalėdiniai renginiai vyko Paberžėje, Maišiagaloje, Dūkštose, Nemenčinėje, Kalviškėse, Savičiūnuose, Avižieniuose, Marijampolyje, Bezdonyse, Uosininkuose, Skaisteriuose, Didžiosiose Kabiškėse, Zujūnuose, Mickūnuose, Rudaminoje, Galgiuose ir Pagiriuose. Visų atvykusių laukė gausybė pramogų, susitikimas su Kalėdų Seneliu, vaišės, dovanos vaikams, koncertai ir šokiai; bendruomenes sveikino LLRA-KŠS atstovaujantys Lietuvos Respublikos Seimo nariai R. T. ir Č. O., Lietuvos Lenkų Sąjungos Vilniaus rajono skyriaus pirmininko pavaduotojas V. U., Vilniaus rajono savivaldybės vicemerė L. B., Tarybos nariai, seniūnai ir kt.; renginius organizavo Lietuvos lenkų sąjunga, Vilniaus rajono savivaldybė, seniūnijos ir kultūros centrai.

29.2. Seniūnijose vykusiuose renginiuose buvo dalijamos saldžios dovanos, kurias įsteigė LLS, dalyvavo animatoriai, seniūnijos skirtingai prisidėjo prie renginių išlaidų.

29.3. 2022-10-19 LLRA-KŠS yra įregistruota savarankiška 2023-03-05 savivaldybių tarybų ir merų rinkimų politinės kampanijos dalyve. 2022-12-22 LLRA-KŠS įregistruota dalyvauti 2023-03-05 savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose 12 savivaldybių, tarp jų ir Vilniaus rajono savivaldybėje Nr. 58. LLRA-KŠS 2022-12-29 pateikė Vilniaus rajono savivaldybės rinkimų komisijai Vilniaus rajone keliamų 62 kandidatų sąrašą, iš jų į Vilniaus rajono merus keliamą W. U, kurie visi buvo įregistruoti kandidatais VRK 2023-02-02 sprendimu Nr. Sp-30.

29.4. Peržiūrėjus LLRA-KŠS keltų 62 kandidatų į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą kandidatų pateiktus pareiškinius dokumentus (kandidatų anketas), nustatyta, kad dalis jų nurodė priklausantys LLRA-KŠS, LLS ir LLS Vilniaus rajono skyriui: 34 kandidatai nurodė esantys LLRA-KŠS nariai, iš jų 21 kandidatas – ir kartu LLS narys (18) arba LLS Vilniaus rajono skyriaus narys (3); 8 kandidatai – tik LLS nariai; 20 kandidatų nenurodė narystės nei LLRA-KŠS, nei LLS. Tai yra kiek daugiau nei pusė kandidatų (34 iš 62) nurodė esantys LLRA-KŠS nariai ir beveik pusė keltų kandidatų (29 iš 62) nurodė narystę LLS arba LLS Vilniaus rajono skyriuje.

29.5. Iš LLRA-KŠS keltų 62 kandidatų į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą 16 kandidatų 2023 m. vasario mėn. ėjo Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nario pareigas. Jie 2023-03-05 savivaldybių tarybų ir merų rinkimų kandidatų pareiškiniuose dokumentuose nurodė, kad: 14 kandidatų yra kartu ir LLKA-KŠS, ir LLS arba LLS Vilniaus skyriaus nariai; 1 kandidatas yra tik LLS narys; 1 kandidatas nenurodė narystės nei LLRA-KŠS, nei LLS.

29.6. Iš LLRA-KŠS keltų 62 kandidatų į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą, 11 kandidatų ėjo pareigas, nesuderinamas su Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nario pareigomis (dirbo įvairiuose Vilniaus rajono savivaldybės administracijos struktūriniuose padaliniuose). Šių 11 kandidatų pareiškiniuose dokumentuose nurodyta, kad: 6 kandidatai yra LLRA-KŠS ir kartu LLS Vilniaus rajono skyriaus nariai (iš jų 4 seniūnai – Marijampolio seniūnas A. Ž., Riešės seniūnas V. R., Juodšilių seniūnas T. A. ir Zujūnų seniūnas M. G.); 9 kandidatai yra LLS ar LLS Vilniaus rajono skyriaus nariai; 2 kandidatai nenurodė narystės nei LLRA-KŠS, nei LLS.

29.7. LLRA-KŠS, kuriai vadovauja V. T. (partijos pirmininkas, LLRA-KŠS Vyriausiosios tarybos pirmininkas), vadovaujančius valdymo organus (pirmininko pavaduotojai, Vyriausiosios tarybos nariai yra paskirti šie LLRA-KŠS kelti kandidatai į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą ir merus asmenys: M. R. – LLRA-KŠS pirmininko pavaduotoja ir Vyriausiosios tarybos narė; W. U. – LLRA-KŠS pirmininko pavaduotojas ir Vyriausiosios tarybos narys; S. A. – LLRA-KŠS Vyriausiosios tarybos narys; T. D. – LLRA-KŠS Vyriausiosios tarybos narė; M. K. – LLRA-KŠS Vyriausiosios tarybos narė; V. R. – LLRA-KŠS Vyriausiosios tarybos narys; E. Š. – LLRA-KŠS Vyriausiosios tarybos narys.

29.8. Į vadovaujančius LLS organus yra paskirti šie LLRA-KŠS keliamų kandidatų į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą ir merus asmenys (3 iš 4 yra ir LLRA-KŠS Vyriausiosios tarybos nariai): M. R. – LLS vyriausiosios valdybos narė ir LLS tarybos narė; W. U. – LLS tarybos narys; T. D. – LLS tarybos narė; E. K. – LLS tarybos narė.

29.9. Savarankiška visuomenine organizacija (ne LLS filialas) 1998-08-24 yra įregistruotas LLS Vilniaus r. skyrius. LLS Vilniaus r. skyriaus vadovas yra W. T., o valdymo organe – valdyboje yra šie kandidatai, kelti LLRA-KŠS sąraše į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą: M. R. – LLS Vilniaus r. skyriaus valdybos narė ir pagal jos Privačių interesų deklaracijos, pateiktos 2022-12-16, duomenis, ji yra LLS Vilniaus r. skyriaus vadovė; W. U. – LLS Vilniaus r. skyriaus valdybos narys, o pagal jo paaiškinimą (žr. išvados 20.3 papunktį), jis yra ir LLS Vilniaus rajono skyriaus pirmininko pavaduotojas; A. Ž. – LLS Vilniaus r. skyriaus valdybos narys; E. K. – LLS Vilniaus r. skyriaus valdybos narė; M. G. – LLS Vilniaus r. skyriaus valdybos narys; T. A. – LLS Vilniaus r. skyriaus valdybos narys; V. R. – LLS Vilniaus r. skyriaus valdybos narys; I. K. – LLS Vilniaus r. skyriaus valdybos narė.

29.10. Vykusių kalėdinių renginių metu bendruomenes sveikinę Lietuvos Respublikos Seimo nariai R. T. ir Č. O. taip pat yra ir LLRA-KŠS, ir LLS nariai: R. T. yra LLRA-KŠS pirmininko pavaduotoja, LLRA-KŠS Vyriausiosios tarybos narė ir LLS tarybos narė, Č. O. yra LLRA-KŠS Vyriausiosios tarybos narys ir LLS tarybos narys.

29.11. Dalis LLRA-KŠS į Vilniaus rajono tarybą keltų kandidatų bei renginiuose dalyvavę LLRA-KŠS iškelti Seimo nariai yra ne tik LLRA-KŠS, bet ir LLS ar LLS Vilniaus skyriaus nariai (valdymo organų nariai).

29.12. LLS Vilniaus rajono skyriaus Vilniaus rajono savivaldybėje 2022 m. gruodžio mėn. vykusių kalėdinių renginių metu nupirktos dovanos vaikams – saldainių rinkiniai – buvo paženklinti LLS logotipu, t. y. ant saldainių rinkinių buvo užklijuotas LLS logotipas, kuriame lenkų ir lietuvių kalbomis parašyta „Linksmų Kalėdų linki Lietuvos lenkų sąjunga“. Kaip nurodė LLS, lipduko tikslas buvo pasveikinti saldainių gavėją tiek lietuvių, tiek lenkų kalbomis, už lipdukus LLS sumokėjo 1 476,20 Eur, lipdukus klijavo LLS nariai. Ta aplinkybė, jog saldainius vaikams pirko visuomeninė organizacija LLS Vilniaus rajono skyrius, o ne visuomeninė organizacija LLS, o lipdukas buvo klijuojamas ant saldainių rinkinių LLS, t. y. ne juos pirkusio LLS Vilniaus rajono skyriaus, liudija, kad tiek LLS, tiek LLS Vilniaus rajono skyrius tapatina save kaip vieną organizacinį vienetą.

29.13. Tiek politinės partijos LLRA-KŠS, tiek visuomeninių organizacijų LLS ir LLS Vilniaus rajono skyriaus buveinės adresas yra tas pats (duomenys neskelbtini), o pagal šių organizacijų Juridinių asmenų registro duomenis, visoms joms vadovauja vienas ir tas pats asmuo – W. T. Nustatyta, kad LLRA-KŠS vadovaujantys asmenys yra paskirti ir į LLS, ir į LLS Vilniaus rajono skyriaus vadovaujančius organus (Išvados 30–32 punktai), o visos šios organizacijos jau daug metų kasmet kartu organizuoja sąskrydžius (Išvados 11 punktas).

29.14. 2022 m. kalėdinių eglučių įžiebimų šventės Vilniaus rajone vyko 39 gyvenvietėse. Iš anksto buvo numatyta, kad renginiuose planuojama dalyti dovanas, nors tyrimo metu nenustatyta, kad savivaldybė buvo įsteigusi dovanas ar jos buvo dalytos.

29.15. Iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos interneto svetainės skiltyje „Naujienos“ skelbtos informacijos apie 2022 m. kalėdinių eglučių įžiebimų renginius Vilniaus rajone, matyti, kad jie paskelbti po įvykusių renginių, juose minimi šie renginiuose dalyvavę ir susirinkusius gyventojus su šventėmis sveikinę svečiai: R. T., pristatoma kaip LLRA-KŠS atstovė ir Seimo narė (neišskiriamos renginių vietos, kuriose ji dalyvavo); Č. O., pristatomas kaip LLRA-KŠS atstovas ir Seimo narys (Karoliniškėse, Lavoriškėse (2022-12-06), Nemėžyje (2022-12-07), Skaidiškėse (2022-12-07); Kalveliuose (2022-12-14); V. U., pristatomas kaip LLS Vilniaus rajono skyriaus pirmininko pavaduotojas (Lavoriškėse (2022-12-06), Rastinėnuose (2022-12-07), Nemėžyje (2022-12-07); Kalveliuose (2022-12-14); Grigaičiuose (2022-12-15), Rukainiuose (2022-12-14); Rudaminoje (2022-12-11); Nemenčinėje (2022-12-09); Buivydžiuose (2022-12-08); Šumske (2022-12-04). Šiuose renginiuose minimi dalyvavę šie Vilniaus rajono savivaldybės tarybos ir savivaldybės administracijos ir seniūnijos darbuotojai: Vilniaus rajono savivaldybės vicemerė L. B., Tarybos nariai, seniūnai ir kt. (neišskiriamos renginių vietos); Tarybos nariai: T. A. – 2022-12-15 Grigaičiuose; K. B. – 2022-12-12 Medininkų seniūnijoje; M. K. – 2022-12-11 Rudaminoje; seniūnai: Kalvelių seniūnė K. G. (2022-12-14); Rukainių seniūnė A. S. (2022-12-14); Medininkų seniūnė R. B. (2022-12-12); Rudaminos seniūnas J. Š. (2022-12-11), Lavoriškių seniūnas Mark Pilat (2022-12-06).

29.16. Patikrinus LLR-KŠS kandidatų sąrašą Vilniaus rajone, nustatyta, kad daugiau nei pusė (7 iš 12) šių asmenų buvo kandidatai LLRA-KSŠ rinkimų sąraše į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą (W. U. (išrinktas), L. B., T. A. (išrinktas), K. B. (išrinkta), M. K. (išrinkta), K. G., A. S.).

30. Teismas pažymi, kad VRK Išvadoje (3-36 punktuose) išdėstytų faktinių aplinkybių pareiškėja iš esmės neginčija.

31. Išvados 37-44 punktuose nurodytas aktualus ginčui, Išvadoje nurodytų faktinių aplinkybių vertinimui, Sprendimo priėmimui teisinis reguliavimas.

32. Išvados dalyje „Teisinis vertinimas“ (Išvados 45-52 punktai) pateiktas VRK vertinimas, be kita ko, nurodyta, kad:

32.1. Renginiai apėmė beveik visą Vilniaus rajono savivaldybės teritoriją; renginiai vyko 18 iš 23 seniūnijų, iš viso 39 gyvenvietėse.

32.2. Renginių organizavimu rūpinosi Vilniaus rajono savivaldybės administracija ir seniūnijos, buvo skiriamos lėšos ir iš savivaldybės biudžeto.

32.3. Renginiai viešinti Vilniaus rajono savivaldybės interneto svetainėje, pažymimi įvykę renginiai ir juose dalyvavę LLRA-LKŠS nariai ir (ar) kandidatai.

32.4. Tyrimo metu nustatyta, kad kalėdiniams renginiams paramą skyrė asociacija LLS, kuri nupirko dovanas – saldainių rinkinius, kurie, LLS teigimu, buvo skirti vaikams ir buvo dalijami kalėdinių renginių metu. Dovanoms pirkti buvo skirta 13 083 Eur, nurodoma, kad sprendimą finansuoti dovanas priėmė LLS taryba (Išvados 13.2 papunktis).

32.5. LLS, LLS Vilniaus rajono skyrius ir LLRA-LKŠS yra susijusios organizacijos ne tik pagal vieno iš pranešėjo nurodytą informaciją, bet ir pagal surinktus duomenis iš Juridinių asmenų registro bei įvertinus tyrimo metu gautus dokumentus bei patikrinus viešai prieinamus šaltinius. Pranešėjo teigimu, abi organizacijos, tiek politinė, tiek visuomeninė, yra kilusios iš tos pačios sąjungos (Išvados 1.1 papunktis), nustatyta, kad abiejų organizacijų veikloje dalyvauja tie patys asmenys: LLS ir LLRA-KŠS vadovauja tas pats asmuo – W. T. (Išvados 16.1, 30 punktai), M. R. ir W. U. yra LLRS-KŠS pirmininko pavaduotojai, Vyriausiosios tarybos nariai bei LLS Tarybos nariai (Išvados 34 punktas), nariai (didelė dalis kandidatų į Vilniaus rajono savivaldybę LLRA-KŠS sąraše yra LLS nariai (išvados 27 punktas) ir pan., organizacijas, jų pačių teigimu, sieja ilgametis bendradarbiavimas ir bendros veiklos (bendri sąskrydžiai, renginiai), nagrinėjamu atveju didelė dalis kandidatų į Vilniaus miesto savivaldybę LLRA-KŠS yra LLS nariai (Išvados 27 punktas).

32.6. Dovanas nupirkusios LLS Tarybos nariais tuo metu buvo ir keturi kandidatai į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą, tarp kurių ir kandidatas į merus W. U., beveik pusė LLRA-KŠS Vilniaus rajone keltų kandidatų (29 iš 62) nurodė narystę LLS.

32.7. LLRA-KŠS kandidatai į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą (M. R., W. U.) yra LLS Tarybos nariai, kuri priėmė sprendimą juridinio asmens (LLS) lėšomis pirkti dovanas, kurios buvo naudojamos politinės kampanijos metu Vilniaus rajono savivaldybėje vykusiuose renginiuose, kuriuose LLRA-KŠS kandidatai dalyvavo bei pasisakė. Taip pat šiuose renginiuose pasisakė ir kiti LLRA-KŠS kandidatai į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą bei Seimo nariai. Minėtos dovanos (saldainių rinkiniai), turinčios materialinę vertę, politinės kampanijos laikotarpiu buvo teiktos viešuose renginiuose beveik visose Vilniaus rajono savivaldybės seniūnijose, tai yra beveik visoje rinkimų apygardoje, dalyvavusiems vaikams, kuriuos lydėjo ir suaugę asmenys (vaikų tėvai ar globėjai), tai yra rinkėjai.

32.8. Renginiuose dalyvavę LLRA-KŠS kandidatai (net jei, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ir LLS teigimu, nebuvo įvardyti kaip kandidatai) galėjo prisistatyti ir pabendrauti su dalimi savivaldybės gyventojų, tokiu būdu jie buvo propaguojami ir didinamas jų žinomumas. Įvertinus visas aplinkybes, LLS nupirktų kalėdinių dovanų teikimas kalėdiniuose renginiuose laikytinas rinkėjų papirkimu, veikiant LLRA-KŠS kandidatų sąrašo bei kandidato į merus naudai. Tokie veiksmai, sudarant išskirtines sąlygas vienam kampanijos dalyviui, laikytini sąžiningų ir garbingų rinkimų principų neatitinkančia rinkimų agitacija.

33. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, į byloje esančią medžiagą, teismas kaip nepagrįstus atmeta pareiškėjos argumentus, kad VRK, priimdama ginčijamą Sprendimą, nesilaikė objektyvumo principo, kad be faktinio ir teisinio pagrindo, pagal atsitiktinius išorinius požymius VRK padarė prielaidą, kad LLRA-KŠS – LLS – LLS Vilniaus rajono skyrius bendrai veikia rinkimų politinės kampanijos metu ir LLS – LLS Vilniaus rajono skyrius netiesiogiai rinkėjus papirkinėja LLRA-KŠS naudai. Teismo vertinimu, pareiškėjos argumentai yra abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio, kuriais neginčijami konkretūs VRK Išvadoje nurodyti faktai, faktinės aplinkybės; pareiškėja nepateikė įrodymų, kurie paneigtų Išvadoje nurodytas faktines aplinkybes, faktus. Išvadoje, kuri yra sudėtinė Sprendimo dalis, yra aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, kurias VRK nustatė remdamasi Vilniaus rajono savivaldybės administracijos viešai skelbta informacija, kita viešai skelbiama informacija, VRK gautais dokumentais, kurie nurodyti Išvadoje ir pateikti į nagrinėjamą bylą, tiksliai nurodė teisės normas, kuriomis rėmėsi priimdama Sprendimą, pateikė savo vertinimą, susiedama nustatytas aplinkybes su konkrečiomis teisės aktų nuostatomis. Teismas pritaria VRK Išvadoje padarytai išvadai, kad LLRA-KŠS – LLS – LLS Vilniaus rajono skyrius bendrai veikė rinkimų politinės kampanijos metu, teismo vertinimu, bendro veikimo regimybė yra akivaizdi. Kaip matyti iš byloje esančio 2023-02-21 Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija, LLRA-KŠS teisinė forma yra politinė partija, jos vadovas nuo 2020-09-02 yra W. T., kuris taip pat yra ir LLRA-KŠS tarybos narys (nuo 2020-09-02). Kaip matyti iš byloje esančio 2023-02-09 Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija, LLS teisinė forma yra asociacija, turinti 9 filialus ir 2 skyrius (Vilniaus rajono filialo ar skyriaus nėra), LLS vadovas (prezidentas) nuo 2021-06-26, LLS valdybos narys nuo 2021-07-02, LLS valdybos pirmininkas nuo 2021-07-02 yra tas pats asmuo W. T.. Kaip matyti iš byloje esančio 2023-02-09 Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija, visuomeninės organizacijos Lietuvos Lenkų Sąjungos Vilniaus r. skyriaus teisinė forma yra asociacija, kurios vadovas (pirmininkas) nuo 2021-06-04, valdybos narys nuo 2021-06-04 yra W. T.. Tai, kad LLRA-KŠS, LLS ir LLS Vilniaus rajono skyriaus pirmininkas yra W. T., nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad LLRA-KŠS, LLS i LLS Vilniaus rajono skyriaus veikia visiškai atskirai, kad kiekvienam iš minėtų juridinių asmenų nėra žinoma ir (ar) negali būti, ką daro kiti du juridiniai asmenys. Dėl pareiškėjos teiginio, kad VRK ignoravo faktą, jog LLS nariai, dalyvaujantys ir LLRA-KŠS veikloje, kalėdiniuose renginiuose nekalbėjo apie rinkimus, nepristatinėjo kandidatų, jų programų, politinių idėjų ir panašiai; taip pat VRK nevertino fakto, kad, pavyzdžiui, Seimo nariai R. T., Č. O., W. U., konkrečių vietovių seniūnai kalėdiniuose renginiuose dalyvavo pagal pareigas, o ne partinę priklausomybę, teismas pažymi, kad nėra būtina, jog kalėdiniuose renginiuose, būtų kalbama apie rinkimus, pristatinėjami kandidatai, jų programos, politinės idėjos. Pareiškėja, žinodama, kad vyksta rinkimų politinė kampanija, vertindama savo specifinį statusą, žinodama savo sąsajas su LLS ir LLS Vilniaus rajono skyriumi, vien jau per visiems trims juridiniams asmenims vadovaujantį tą patį asmenį, turėjo veikti apdairiai ir vengti susidaryti situacijoms, kai LLRA-KŠS – LLS – LLS Vilniaus rajono skyriaus bendro veikim rinkimų politinės kampanijos metu regimybė tampa akivaizdi. Atkreiptinas dėmesys, kad RK 101 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas ne tik tiesiogiai, bet ir netiesiogiai pirkti rinkėjų balsus, dovanomis, paslaugomis ar kitokiu atlyginimu skatinti rinkėjus dalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už numatomą kelti kandidatą, kandidatų sąrašą. Teismas sutinka su VRK pozicija, kad LLS nupirktų dovanų teikimas kalėdiniuose renginiuose laikytinas rinkėjų papirkimu, veikiant LLRA-KŠS kandidatų sąrašo naudai.

34. Pareiškėja skunde remiasi VRK TTS pažymos 34, 35 punktais ir paaiškina, kad joje nurodyta, jog nenustatyta, kad LLS ir LLS Vilniaus rajono skyriaus nariai, kartu dalyvaujantys ir LLRA-KŠS veikloje (Seimo nariai R. T., Č. O., būsimi kandidatai į Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narius ir į merus T. A., K. B., M. K., A. Ž., V. R., T. A., M. G.), 2022 m. gruodžio 6-18 d. vykusiuose kalėdiniuose renginiuose būtų teikę dovanas ar vaišes suaugusiems; taip pat nenustatyta, kad LLS nariai, dalyvaujantys ir LLRA-KŠS veikloje ir sakę sveikinimo kalbas (R. T., Č. O., W. U.), būtų kalbėję apie rinkimus, pristatę kandidatus, programas, politines idėjas.

35. Kaip matyti iš pareiškėjos skundo, skunde ji remiasi tiek iš VRK TTS pažyma (skundo 10 punkte, kur dėstoma, kas nebuvo nustatyta, remiamasi minėtos pažymos 34, 35 punktais), tiek Išvada (skundo 11 punktas, kuriame pateikiama nuoroda į Išvados 10 punktą). Šiame kontekste teismas pažymi, kad, kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, Sprendimo sudėtinė dalis yra ne VRK pažyma, o Išvada. Todėl sprendžiant dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, nagrinėtina ne minėta pažyma, o Išvada.

36. Pareiškėja paaiškino, kad dalyvavimo visuomeninės organizacijos kalėdiniuose renginiuose VRK nesiejo su viešosios teisės ypatumais ir konkrečiomis normomis. LLRA-KŠS kandidatų sąrašą ir atskiro kandidato atžvilgiu priimdama skundžiamą sprendimą VRK, matyt, vadovavosi specialaus leidimo (arba bendrojo draudimo) principu, pagal kurį „visa, kas nėra leidžiama, yra draudžiama“. Nors pagal pačios aukščiausios galios norminį aktą Lietuvos Respublikos Konstituciją piliečiams, nepriklausomai nuo lyties, tautybės, partiškumo ir panašiai, laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams. Negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis į taikius susirinkimus. Piliečiai, priklausantys tautinėms bendrijoms, turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius. Valstybė pripažįsta tradicines Lietuvoje bažnyčias bei religines organizacijas. Piliečių tautinės bendrijos savo tautinės kultūros reikalus, švietimą, labdarą, savitarpio pagalbą tvarko savarankiškai (Konstitucijos 35-45 straipsniai).

37. Dėl šių pareiškėjos argumentų teismas pažymi, kad pareiškėjos nurodytų asmenų teisių ir laisvių įgyvendinimas neturi pažeisti RK įtvirtinto teisinio reguliavimo.

38. Pareiškėja paaiškina, kad ginčijamame VRK Sprendime nurodoma, kad galimo RK pažeidimo subjektai yra „Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos kandidatų į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą sąrašas“. Sistemiškai aiškinant RK, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo (toliau ir – TPĮ) 3 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktuose nurodytų principų požiūriu kyla teisinių abejonių dėl „Kandidatų sąrašo“ teisinio subjektiškumo, tai yra jo veiksnumo – galėjimo savarankiškai, savo veiksmais įgyti teises ir pareigas bei jas įgyvendinti. Juridinio asmens teisnumas atsiranda įregistravus juridinį asmenį. „Kandidatų sąrašas“ net neturi kvazijuridiniam asmeniui būdingų požymių. Tuo tarpu, pavyzdžiui, pagal RK 65 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 9 dalį, 81 straipsnio 5 dalies 4-5 punktus „Kandidatų sąrašas“ turi atitinkamas pareigas, jam numatyta atsakomybė. Nors pagal RK 65 straipsnio 5 dalį tai tik paprastas politinės organizacijos keliamų kandidatų sąrašas savivaldybių tarybų daugiamandatėse rinkimų apygardose, kuris turi būti patvirtintas politinės partijos įstatų nustatyta tvarka. Lietuvos viešosios teisės aktai nenustato kolektyvinės atsakomybės už Lietuvos teisinėje sistemoje apibrėžtus viešosios teisės pažeidimus. Lietuvos viešojoje teisėje yra absoliučiai laikomasi teisinės atsakomybės individualizavimo principo. Tik įstatymu pagal labai aiškius kriterijus gali būti nustatoma bet kokia iš atsakomybės individualizavimo principo išimtis. Tačiau RK turinio neaiškumai, sistematiškumo trūkumai suponavo teisinę situacija, kai už 7 žmonių priklausymą nepolitinei visuomeninei organizacijai ir dalyvavimą kultūriniame renginyje ginčijamu Sprendimu taikoma kolektyvinė atsakomybė 62 žmonėms. Sąrašas kaip atitinkamas dokumentas savaime negali pažeisti RK – ši prerogatyva gali priklausyti individualiai fiziniam ar juridiniam asmeniui, o ne LLRA-KŠS visiems kandidatams į Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narius. Tai dar vienas pagrindas panaikinti ginčijamą VRK Sprendimą.

39. Teismas pažymi, kad TPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teisėkūroje vadovaujamasi, be kita ko, proporcingumo principu, reiškiančiu, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti (TPĮ 3 str. 2 d. 2 p.); aiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas (TPĮ 3 str. 2 d. 6 p.). TPĮ 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad TPĮ netaikomas teisės taikymo aktams, išskyrus nuostatas dėl teisės aktų registravimo, skelbimo ir įsigaliojimo. VRK Sprendimas yra individualus teisės taikymo aktas, todėl nagrinėjamu atveju, pareiškėjos nurodytos TPĮ 3 straipsnio 2 dalies nuostatos nėra aktualios. Teismo vertinimu, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į visuomeninių santykių specifiką ir juos reguliuojančių teisė aktų nuostatas. Sistemiškai vertinant anksčiau nurodytą RK 65 straipsnio 2 ir 9 dalyse įtvirtintą teisinį reguliavimą, teismo nuomone, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos pozicija, kad LLRA-KŠS kandidatų į Vilniaus rajono savivaldybė tarybą sąrašas negalėjo būti pripažintas pažeidusiu RK 93 straipsnio 1 dalies ir 101 straipsnio 1 dalies nuostatas.

40. Pareiškėja paaiškina, kad VRK Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl, be kita ko, motyvų jame nebuvimo.

41. LVAT laikomasi pozicijos, jog Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (VAĮ) nėra nustatyta, keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas individualaus administracinio akto pagrindimas (jo turinys) ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t. y. nereikalaujama, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente; papildomos dokumentacijos buvimas lemia, kad ginčijamas sprendimas yra grindžiamas objektyviais duomenimis, kurie yra sudėtinė ginčijamo sprendimo dalis (pvz., žr., 2009 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-426/2009; 2011 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575‑651/2011; 2011 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442‑1411/2011; LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą byloje Nr. A556-336/2011). Neretai susiklosto tokios faktinės situacijos, kai individualus administracinis aktas būna atitinkamo prieš tai atlikto darbo įteisinimas, iki tokio akto priėmimo atliktas darbas, gauta informacija, įforminta bet kokios formos dokumente (ataskaitoje, patikrinime, išvadoje ir kt.), atspindintys individuliam administraciniam aktui priimti reikalingus duomenis, tai ištaka, tarnaujanti individualiam administraciniam aktui priimti; pirminėje informacijoje atspindėti faktai nebūtinai turėtų būti perkėlinėjami į administracinį aktą, tad priimant individualų administracinį aktą neretai pakanka padaryti nuorodą į atitinkamą šaltinį (2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-633/2008; 2015 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1266-624/2015 ir kt.); jei atitinkamas individualus administracinis aktas yra priimamas ankstesnių procedūrinių dokumentų pagrindu, tokiu atveju individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti tuose dokumentuose nustatytas aplinkybes; tokiu atveju individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje pakanka nurodyti tuos procedūrinius dokumentus, kurių pagrindu priimtas individualus administracinis aktas; administracinių teismų praktikoje tokie atvejai traktuojami, kad individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje nurodyti procedūriniai dokumentai yra to individualaus akto sudėtinė (motyvuojamoji) dalis (2015 m. vasario 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-327-146/2015; 2015 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1266-624/2015).

42. Kaip matyti iš ginčijamo Sprendimo, jis priimtas atsižvelgiant į Išvadą. Taigi, Išvada yra sudedamoji Sprendimo dalis, kurioje išdėstyti Sprendimo motyvai (faktinis ir teisinis pagrindai), o Sprendime nurodyti nustatyti pažeidimai. Teismo vertinimu, Išvadoje išsamiai ištirtos bei išanalizuotos visos aplinkybės, svarbios Sprendimo priėmimui, todėl teismas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad Sprendimas yra nemotyvuotas, jog Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nurodyto administracinio sprendimo motyvuotumo principo. Pareiškėjos teiginys, kad Sprendime nėra motyvų, yra deklaratyvaus, bendro pobūdžio.

43. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į byloje esančią rašytinę medžiagą, anksčiau išdėstytą nagrinėjamai bylai aktualų teisinį reguliavimą, VRK Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjų nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

44. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Indrė Pukanasytė-BiekšėGediminas UžubalisIndrė Žvaigždinienė