Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-981-794/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-03-31
Bylos Nr.: e2S-981-794/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-34570-2021-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vaclovas Paulikas
Atsakovas: D. D.
Ieškovas: K. S.

Kategorijos

3.1.18.1.1Pagrindai taikyti laikinąsias apsaugos priemones
3.1.18.2.1Atsakovo nekilnojamojo daikto areštas
3.1.18.2.11Laikino materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas
3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės

Civilinė byla Nr. e2S-981-794/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34570-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1; 3.1.18.2.1; 3.1.18.2.11; 3.3.2.3; 3.3.2.4

(S)VILNIAUS apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-3770-930/2022 pagal ieškovės K. S. ieškinį atsakovui D. D. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovo įpareigojimo gyventi skyrium, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, uzufrukto, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė K. S. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui D. D., kuriuo prašoma šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo šeimos, priteisti išlaikymą vaikams periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur kiekvienam vaikui, nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, nustatyti ieškovei ir nepilnamečiams vaikas uzufrukto teisę į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisti 7 200,00 Eur išlaikymo vaikams įsiskolinimą.

2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur kiekvienam vaikui iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, areštuoti arba taikyti apribojimą disponuoti nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), bei atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu, esančiu (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 7 d. ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo D. D. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. D., D. D. ir V. D. kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur kiekvienam vaikui nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Be kitą ko, teismas taikė laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą – namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo; areštavo atsakovo vardu registruotą turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), klėtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), klėtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), klėtį unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

4. Teismas, priteisdamas laikiną išlaikymą vaikams, įvertino tai, kad atsakovas šiuo metu Lietuvoje nedirba, duomenų, kad gautų pastovių pajamų dirbdamas užsienyje, byloje nėra. Spręsdamas dėl priteistino laikino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgė į teismų praktiką vaikui priteistino laikino išlaikymo dydžio klausimu, orientacinį minimalios mėnesinės algos (atskaičius mokesčius), reikalingos kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020), įvertino pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamas išmokas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas), ir nutarė ieškovės prašymą tenkinti iš dalies – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui nuo nutarties priėmimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

5. Teismas nustatė, jog ieškovės prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – turto areštą ar disponavimo juo apribojimą yra tiesiogiai susijusi su bylos dalyku, t. y. ieškovė ieškiniu reiškė reikalavimą dėl uzufrukto teisė į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – namą, esantį (duomenys neskelbtini), nustatymo. Teismas nurodė, jog perleidus šį turtą, toks reikalavimas negalėtų būti tenkinamas, todėl ieškovės prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis būtų užtikrintas galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog atsakovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atitiktų CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodytą laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį. Teismas vertino, jog pakankama laikinąja apsaugos priemone tokiu atveju yra įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo.

6. Teismas taip pat nustatė, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog atsakovas prisideda prie vaikų išlaikymo. Teismas vertino, jog nustačius uzufrukto teisę į būstą, kuriame gyvena vaikai, į jį negalėtų būti nukreiptas išlaikymo išieškojimas, todėl darė išvadą, jog esant grėsmei teismo sprendimo įvykdymui tuo atveju, jei likęs atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas būtų perleistas kitiems asmenimis.

7. Teismui nustačius, kad išlaikymo vaikams teikimas gali būti apsunkintas, siekiant užtikrinti prioritetinius nepilnamečių vaikų teisėtus interesus į abiejų tėvų teikiamą išlaikymą, sprendė, jog tikslinga taikyti laikinąją apsaugos priemonę, apribojančią atsakovo galimybę disponuoti nurodytu turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), jį areštuojant. Teismas nustatė, kad bendra šio turto vertė – 6 811,00 Eur, o šalys turi tris nepilnamečius vaikus, kurių išlaikymui iki jų pilnametystės ieškovė prašo priteisti po 300,00 Eur per mėnesį. Teismas sprendė, kad šio reikalavimo tenkinimo atveju, nurodyto turto vertė nepadengtų nei vienerių metų bendros išlaikymo sumos, todėl arešto mastas nėra neproporcingas ieškinio reikalavimams.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Atsakovas D. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. nutartį dalyje, kurioje teismas taikė laikiną apsaugos priemonę – areštavo atsakovo vardu registruotą turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), klėtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), klėtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), klėtį unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) ir ieškovės prašymo šioje dalyje netenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Atsiliepimas

8.1. Atsakovo teigimu, teismas visiškai nevertino ir neanalizavo – kur nepilnamečiai vaikai gyveno 2021 m. birželio – gruodžio mėnesį, nors tas pats teismas yra priėmęs nutartį, kuria įpareigojo atsakovą gyventi atskirai. Teismas taip ir nevertino, kaip ieškovė iš savo gaunamų pajamų galėjo viena išlaikyti tris nepilnamečius vaikus, išlaikyti save ir rūpintis namu. Teismas nevertino ar tokių pajamų objektyviai galėtų pakakti, kaip ir teismas nevertino ar yra įprasta, kad nepilnamečių vaikų išlaikymo faktą patvirtinta tik išrašai apie pavedimus.

8.2. Atsakovas nurodo, jog pateikė banko išrašus kuriuose matosi, kad ieškovės nurodytu ginčo laikotarpiu jis mokėjo komunalinius mokesčius už namą, mokėjo už telekomunikacines paslaugas name ir nepilnamečio vaiko mobilų telefoną, mokėjo už K. į klasės fondą, už D. darželį, mokėjo už pratybas ir turėjo kitų išlaidų. Nurodo, kad vos ne 70 procentų išlaidų dalį sudaro apsipirkinėjimas maisto prekių parduotuvėje, pavyzdžiui, vien tik 2021 rugsėjo mėnesį išlaidos maisto prekių parduotuvėje, atsiskaitant bako kortele sudarė virš 500,00 Eur, spalį – apie 300,00 Eur. Šie pirkiniai buvo skirti visai 5 asmenų šeimai. Taip pat nurodo, jog atsakovas periodiškai nuimdavo grynų pinigų, kurie buvo skirti vaikų išlaikymui, nes dalį jų jis perduodavo ieškovei.

8.3. Atsakovo teigimu, ieškovė nepateikia jokių įrodymų apie tai, kad atsakovas buvo nesąžiningas, kad jis atliko kokius nors veiksmus, kurie sąlygotų galimai jam nepalankaus teismo sprendimo nevykdymą. Teismas niekaip nepagrindė kaip tokios priemonės taikymas yra susijęs su atsakovo galimu nesąžiningumu, o rėmėsi iš esmės tik argumentais, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas prisidėtų prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Laikinoji apsaugos priemonė, kuria teismas atsakovo areštavo atsakovo vardu registruotą turtą, pritaikyta nepagrįstai, pažeidžiant nusistovėjusią teismų praktiką.

8.4. Atsakovui nesuprantama teismo padaryta išvada, kad nustačius uzufrukto teisę į būstą, kuriame gyvena vaikai, į jį negalėtų būti nukreiptas išlaikymo išieškojimas, t. y. teismas nenurodo kokiais motyvais teismas tokią išvadą padarė.

8.5. Teismui pritaikius laikinąją apsaugos priemone įrašu viešame registre dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą – namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo, t. y. suvaržius atsakovo turto už 46 385,00 Eur ir atsakovui šios nutarties dalies neskundžiant laikytina, kad šis suvaržymas yra daugiau nei proporcingas ieškovės pareikšto ieškinio kontekste, nes suvaržytas turtas yra kelis kartus didesnės vertės, nei ieškovės nors ir nurodyti, bet taip ir pateikimo stadijoje neįrodinėtini ieškinio reikalavimai.

9. Ieškovė K. S. atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Šalies argumentai

9.1. Ieškovės teigimu, atsakovas nors ir turi objektyvią galimybę teikti išlaikymą vaikams iš santaupų ar įsidarbinęs, pareigos vengia ir tikėtina, šios pareigos vengs ir ateityje.

9.2. Ieškovė nurodo, jog atsakovo pateikti įrodymai nepatvirtina fakto, kad atsakovas iki ieškinio pareiškimo iš esmės, o ne epizodiškai prisidėjo prie kasdieninių vaikų poreikių. Taip pat atsakovas nevykdo teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir šiuo metu neskiria vaikams išlaikymo. Nors atsakovas nurodo, kad jis skyrė pirkinius šeimai, tačiau atsakovo pateikti įrodymai nepatvirtina atsakovo teiginių, o būtent fakto, kad atsakovas šiuos pirkinius skyrė šeimai.

9.3. Nors atsakovas nurodo, kad periodiškai nuimdavo grynų pinigų, kurie taip pat buvo skirti vaikų išlaikymui, nes dalį jų jis perduodavo ieškovei, tačiau nepateikia tai patvirtinančių įrodymų. Be to, atsakovas niekaip nepaaiškina kaip jis teikė išlaikymą vaikams dirbdamas užsienyje, nes 2021 metais jis buvo išvykęs laikotarpiais nuo 2021 m. birželio 15 d. iki 2021 m. rugpjūčio 2 d. ir nuo 2021 m. spalio 23 d. iki 2021 m. gruodžio 18 d., ir neišlaikė šeimos.

9.4. Pažymėjo, kad atsakovui nedirbant oficialiai Lietuvoje ir netaikius atsakovo turtui arešto, atsakovui vengiant mokėti, nebūtų objektyvios galimybės išieškoti priteisto išlaikymo vaikams ir vaikų teisė į išlaikymą būtų pažeista. Atsakovas neteikia vaikų išlaikymui piniginių lėšų, prisideda tik epizodiškai, tokiu būdu pažeisdamas nepilnamečių vaikų teises ir interesus į kasdieninį išlaikymą. Arešto atsakovo turtui taikymas bent iš dalies leistų užtikrinti vaikų poreikio į tinkamą išlaikymą patenkinimą. Atsakovo teisės naudotis turtu nėra apribotos, todėl proporcingumo principas yra išlaikytas.

9.5. Vertinant atsakovo agresyvų elgesį, netinkamą elgesį ir požiūrį į ieškovę ir vaikus, atsakovo grasinimus palikti ieškovę be būsto, grasinimus bei faktus, kad atsakovas išsikraustydamas iš šeimos namų sugadino šildymo įrangą, dėl ko gali būti nepataisomai sugadinta visa namo šildymo sistema, susprogs vamzdžiai, namas ims pelyti, taip pat ir kitų prietaisų piktybinį sugadinimą, atsisakymą sugadintus prietaisus remontuoti, draudimą ieškovei juos remontuoti, verčiant ją išvykti iš šeimos namų, yra reali grėsmė, kad nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas paslėps turimą turtą ir teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, t. y. vaikai negaus priteisto išlaikymo.

10. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimo į atsakovės atskirąjį skundą teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

12. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino iš dalies ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – atsakovui priklausančio turto arešto (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 5 punktas), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

13. Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – banko išrašus. Taip pat ieškovė 2022 m. kovo 4 d. pateikė naujus įrodymus – atsakovo laišką dėl daiktų grąžinimo, ieškovės mokėjimą už darželį, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadą ir šalių dalį susirašinėjimo dėl bendravimo su vaikais. Ieškovė nurodė, kad teismo nustatytu terminu ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau nepridėjo atsiliepime nurodytų priedų.

14. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

15. Šiuo konkrečiu atveju atsižvelgus į byloje sprendžiamo procesinio klausimo pobūdį ir jo išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme procesinę formą bei tvarką, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka nepranešus šalims (CPK 147 straipsnis), taip pat siekiant teisingai išspręsti šį klausimą ir nustatyti, ar tikrai egzistavo sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta vėliau kilusį poreikį teikti naujus įrodymus, taigi juos priima bei vertina kartu su byloje jau esančiais įrodymais. Tiek ieškovės, tiek atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimo metu yra žinomi, nes jie šalims buvo išsiųsti kartu su atsakovo atskiruoju skundu ir su ieškovės atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą šalims susipažinti.

Dėl atsakovo atskirojo skundo argumentų

16. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus, inter alia (be kita ko), ir bylose, kuriose sprendžiamas vaiko globos klausimas.

17. Vienas iš CK 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas, taip pat siekiant užtikrinti išlaikymo mokėjimą (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Šių priemonių taikymo tikslas yra užtikrinamasis, siekiant užtikrinti, kad sutuoktinių turimas turtas išliks tokios pačios sudėties, kokios yra šiuo metu, kad po jo padalijimo nepasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas ir būtų galimybė realiai įvykdyti teismo sprendimą.

18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, siekiant užtikrinti išlaikymo mokėjimą, areštavo atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bendra areštuotina atsakovo turto vertė yra 6 811,00 Eur suma.

19. Atsakovo teigimu, ieškovė nepateikia jokių įrodymų apie tai, kad atsakovas buvo nesąžiningas, kad jis atliko kokius nors veiksmus, kurie sąlygotų galimai jam nepalankaus teismo sprendimo nevykdymą. Taip pat nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrindė kaip tokios priemonės taikymas yra susijęs su atsakovo galimu nesąžiningumu, o rėmėsi iš esmės tik argumentais, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas prisidėtų prie nepilnamečių vaikų išlaikymo

20. Kaip jau minėta, antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas nedirba ir byloje nėra duomenų, jog atsakovas prisideda prie vaikų išlaikymo, todėl tai vertino kaip teismo sprendimo neįvykdymo rizikos padidėjimą. Šios aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui įžvelgti grėsmę, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti, t. y. atsakovas gali imtis kokių nors veiksmų, siekdamas perleisti turimą turtą kitiems asmenims ir taip sumažinti turimo turto mastą, dėl to išlaikymo vaikams teikimas gali būti apsunkintas.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje akcentuojama, jog tokios laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje 2-28-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016 ir kt.). Finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017). Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie šalies jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-530-852/2020).

22. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas savo turtą bandė slėpti, jį slepia šiuo metu, savo turtą ketina parduoti ar perleisti kitiems asmenims artimiausioje ateityje, ar panašiai. Taigi ieškovė nepateikė duomenų apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (CPK 178 straipsnis).

23. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje proceso stadijoje teismas neturėjo faktų nustatyti atsakovo nesąžiningumą ir juo keliamą grėsmę ieškovės turtiniams interesams. Pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad atsakovas nedirba ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas prisideda prie išlaikymo, nepatvirtina, kad atsakovas sieks turtą nuslėpti, jį perleisti ar sumažinti jo mastą (CPK 12, 178 straipsniai), t. y. nepagrindžia atsakovo nesąžiningumo. Pažymėtina ir tai, kad jeigu būtų vertinama kitaip, teismai galėtų taikyti disponavimo turtu ribojimus iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje būtų pareikštas reikalavimas dėl piniginės sumos priteisimo, o tai akivaizdžiai neatitiktų šio procesinio instituto paskirties bei jo taikymo išimtinumo.

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių dalis, t. y. atsakovui priklausančio turto areštas, yra perteklinės ir neproporcingos, pažeidžia ekonomiškumo principą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1268/2014; 2014 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1472/2014; kt.). Taigi, turi būti parenkamos tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti.

25. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto pozicija, kad ieškovės prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), nurodyti argumentai buvo (yra) nepakankami laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas šį klausimą dalyje dėl atsakovui priklausančio turto arešto išsprendė neteisingai.

26. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, arba vertintini bylą nagrinėjant iš esmės, todėl dėl jų teismas išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

27. Įvertinus visą duomenų visetą ir nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – areštuoti atsakovui priklausantį turtą, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas šį klausimą išsprendė neteisingai, pažeisdamas CPK normas. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas atsakovo atskirąjį skundą tenkinti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria pirmosios instancijos teismas taikė laikiną apsaugos priemonę – areštavo atsakovo D. D. vardu registruotą turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), klėtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), klėtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), klėtį unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą šioje dalyje atmesti.

28. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. nutarties dalį, kuria tenkintas ieškovės K. S. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių (arešto) taikymo atsakovo D. D. vardu registruotam turtui – žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), klėčiui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), klėčiui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), klėčiui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini) ir klausimą išspręsti iš esmės.

Atmesti ieškovės K. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (arešto) taikymo dalyje dėl atsakovui D. D. asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. nutarties likusią dalį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Vaclovas Paulikas