Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.9.8; 1.2.17.3; 2.1.14; 2.4.6.4.1; 2.4.6.5.1

2022 m. birželio 9 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Reginos Pocienės ir Lino Šiukštos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka mišriu būdu (vaizdo konferencijos būdu ir tiesiogiai dalyvaujant posėdyje) išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. ir nuteistosios S. T. gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams.

S. T. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 199² straipsnio 2 dalį – 150 MGL dydžio (7 500 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, nuspręsta konfiskuoti nusikalstamos veikos įrankį – automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su automobilio registracijos ir draudimo liudijimais, rakteliu su pulteliu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. A. D. ir S. T. pripažinti kaltais bei nuteisti pagal BK 199² straipsnio 2 dalį už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nuo 2019 m. gruodžio 6 d. iki 2019 m. gruodžio 13 d., veikdami bendrininkų grupėje, pažeisdami 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių su vėlesniais pakeitimais 2 punktą, numatantį, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutarti ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio ženklais – banderolėmis; neturėdami cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, įgijo, gabeno ir laikė didesnės kaip 250 MGL vertės akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nuo 2019 m. gruodžio 6 d. iki 2019 m. gruodžio 13 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens A. D. neteisėtai įgijo didesnės kaip 250 MGL vertės pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 3 straipsnio 11 dalį akcizais apmokestinamas prekes: 1840 pakelių cigarečių „Minsk Super Slims“, kurių vieno pakelio vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 3,49 Eur, bendra vertė 6 421,6 Eur; 700 pakelių cigarečių „Queen Mentchol“, kurių vieno pakelio vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 3,49 Eur, bendra vertė 2443 Eur; 770 pakelių cigarečių „NZ Black“, kurių vieno pakelio vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 3,49 Eur, bendra vertė 2 687,3 Eur; 810 pakelių cigarečių „NZ Gold“, kurių vieno pakelio vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 3,49 Eur, bendra vertė 2 826,9 Eur; 340 pakelių cigarečių „Minsk Superslims“, kurių vieno pakelio vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 3,49 Eur, bendra vertė 1 186,6 Eur; 20 pakelių cigarečių „Minsk Capital“, kurių vieno pakelio vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 3,49 Eur, bendra vertė 69,8 Eur; 20 pakelių cigarečių „Karona Menthol“, kurių vieno pakelio vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 3,49 Eur, bendra vertė 69,8 Eur – bendrai 15 705 Eur vertės cigaretes, kurias ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nuo 2019 m. gruodžio 6 d. iki 2019 m. gruodžio 13 d., S. T. automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvežė į jos namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą ir automobilį su cigaretėmis paliko S. T., o ji jį ten laikė iki 2019 m. gruodžio 13 d. 7:00 val., kol cigaretės buvo policijos pareigūnų surastos ir paimtos.

II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. D. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 15 d. nuosprendį ir jį išteisinti arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

3. Apeliantas nurodo, kad jam inkriminuoto nusikaltimo iš tiesų nepadarė. Apeliantas pažymi, kad jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką nuteistosios S. T. sugyventinio G. S. prašymu, nes pastarasis pažadėjo už tai sumokėti 2000 Eur, taip pat sakė, jog už nusikaltimą bus paskirta tik bauda. Nuteistasis jokių pajamų negauna, turto neturi, todėl su tokiu pasiūlymu sutiko. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai neapžiūrėjo jo telefono, netikrino nuteistojo telefoninių ryšių išklotinės, taip pat kur jis buvo nusikaltimo padarymo metu.

4. Apeliaciniame skunde nuteistosios S. T. gynėjas advokatas Vidmantas Martyšius prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 15 d. nuosprendžio dalį dėl S. T. pripažinimo kalta ir nuteisimo bei jos atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra nemotyvuotas, neteisėtas, nepagrįstas ir neteisingas. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino šališkai, neobjektyviai ir tendencingai, taip pažeisdamas baudžiamojo proceso principus (tarp jų ir nekaltumo prezumpciją), teismų praktikos išaiškinimus ir nuteistosios S. T. procesines teises.

5. Apeliantas mano, kad ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog S. T. padarė jai inkriminuotą nusikaltimą. Gynėjas pažymi, kad apygardos teismas nepašalino byloje tarp įrodymų esančių prieštaravimų. Nors S. T. ikiteisminio tyrimo metu dėl pareigūnų spaudimo ir apgaulės, nedalyvaujant gynėjui 2019 m. gruodžio 13 d. apklausos metu prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, tačiau vėliau ji šiuos parodymus paneigė. 2020 m. sausio 30 d. papildomos apklausos metu S. T. parodė, kad akcizais apmokestinamos prekės - cigaretės yra ne jos ir kad kaltę prisiėmė būdama šoke bei pamokyta policijos pareigūno M. K.. Tai, kad S. T. prisiėmė kaltę ir save apkalbėjo, patvirtinta ir jos 2019 m. gruodžio 13 d. apklausos turinys, kuris sutampa su vyresniojo tyrėjo M. K. 2019 m. gruodžio 13 d. tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabejojo nuteistosios S. T. teismo posėdžio metu duotais parodymais, kad A. D. matė mokykloje prieš 20 metų, kad ji teisėtai pardavinėjo savo automobilį „Audi A4“ ir kad ji nieko nežinojo, jog A. D., laikinai pasinaudojęs šiuo automobiliu į bagažinę pakrovė cigaretes. Šių nuteistosios parodymų nepaneigia ikiteisminio tyrimo pareigūnų gauti duomenys iš skelbimų portalų. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad šioje byloje buvo nustatytas tikrasis nusikaltimą padaręs asmuo, t. y. A. D., tačiau byla S. T. atžvilgiu vis tiek nebuvo nutraukta. Apeliantas nurodo, kad skundžiamo nuosprendžio išvadas dėl bendrininkų grupės egzistavimo ir S. T. veikimo bendrininkų grupėje paneigia nuteistojo A. D. ir liudytojo G. S. parodymai bei mobilaus ryšio telefonų, kuriais naudojosi S. T. ir A. D., abonentų išklotinių analizė, kuri patvirtina, jog nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. vasario 7 d. tarp šių abonentų jokių kontaktų nebuvo. Taigi, S. T. nežinojo ir negalėjo žinoti ar pagrįstai įtarti, jog kitas nuteistasis A. D., teisėtai iš jos paėmęs automobilį „Audi A4“ apžiūrėjimui ir pabandymui, iš tiesų tą automobilį padarys nusikaltimo įrankiu.

6. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas, grįsdamas S. T. kaltę dėl jai inkriminuoto nusikaltimo, nepagrįstai rėmėsi nenuosekliais ir prieštaringais policijos pareigūnų parodymais. Vyresnysis tyrėjas M. K. 2019 m. gruodžio 13 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad dirbdamas su tyrėjais G. D., L. C. ir vyriausiuoju tyrėju A. G. adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo kieme stovintį automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su įjungtais avariniais šviesos signalais. Jiems sustojus prie minėto automobilio, netrukus priėjo moteris, kuri kartojo, kad su automobiliu viskas tvarkoje, o ji minėtu automobiliu ruošiasi vykti į darbą. Tuomet M. K. paprašė pateikti jos asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir minėtos transporto priemonės dokumentus, o tikrinant transporto salono vidų, bagažinės skyriuje buvo rasta akcizais apmokestinamos prekės - cigarečių pakeliai. Apklaustas liudytoju 2019 m. gruodžio 17 d. M. K. nurodė tokias pačias aplinkybes kaip ir tarnybiniame pranešime. Tuo tarpu 2020 m. sausio 24 d. papildomos apklausos metu šis liudytojas jau nurodė, kad įvykio metu tikrino gautą informaciją, jog gyvenamojo namo bei pagalbinėse patalpose adresu (duomenys neskelbtini), galimai yra akcizais apmokestinamų prekių. Šios apklausos metu liudytojas jau prisiminė, kad matė, kaip į minėto namo kiemą įvažiavo automobilis su Baltarusijos Respublikos valstybiniu numeriu, kieme rado du vyriškius ir moterį, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo G. S. ir Baltarusijos Respublikos piliečiai. Šioje apklausoje M. K. jau visiškai kitaip nurodė aplinkybes apie S. T. buvimą šalia automobilio „Audi A4“, t. y. jis neparodė, kad minėtas automobilis buvo su įjungtais avariniais šviesos signalais ir S. T. ruošėsi minėtu automobiliu važiuoti į darbą.

7. Gynėjas pažymi, kad analogiškus nenuoseklius parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė ir kitas policijos pareigūnas G. D.. Apeliantas mano, kad šiems pareigūnams buvo leista susipažinti su ikiteisminio tyrimo metu iš S. T. 2020 m. sausio 10 d. gauta filmuota medžiaga iš prie jos gyvenamojo namo sumontuotų kamerų, jog jie galėtų pakeisti ir suderinti savo parodymus. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad iš filmuotos medžiagos matyti, jog policijos pareigūnams įsukus į nuteistosios kiemą, ten nebuvo jokio automobilio su įjungtais avariniais signalais. Policijos pareigūnų tarnybinis automobilis buvo vienintelis kieme su įjungtais avariniais šviesos signalais, o pati S. T. į savo namo kiemą apie 7.00 val. išėjo pažadinta triukšmo. Pastaroji buvo apsirengusi tik chalatu, neturėjo automobilio „Audi A4“ užvedimo rakto, todėl akivaizdu, kad nesiruošė niekur važiuoti. Apeliantas taip pat pažymi, kad automobilį „Audi A4“ su bagažinėje esančiomis akcizinėmis prekėmis iš S. T. gyvenamosios vietos kiemo išvairavo vyresnysis tyrėjas M. K., nors akcizais apmokestinamos prekės nebuvo suskaičiuotos, o automobilio bagažinės skyrius nebuvo užplombuotas. Akistatos su S. T. metu liudytojas M. K. nurodė, kad automobiliu kartu su juo vyko ir G. S., tačiau iš filmuotos medžiagos matyti, jog iš S. T. kiemo išvažiuojančiame automobilyje „Audi A4“ jokių kitų asmenų, išskyrus jį vairuojantį M. K., nėra. Apelianto nuomone, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad šis ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neobjektyviai, aplaidžiai, stengiantis padėti policijos pareigūnams M. K. ir G. D. nuslėpti tam tikras aplinkybes bei baudžiamojo proceso ir tarnybinius pažeidimus, kuriuos jie padarė neteisėtai atvykdami į S. T. gyvenamąją vietą, formindami įvykį bei darydami neteisėtą poveikį S. T., jog ji prisiimtų kaltę dėl kitų asmenų padarytos nusikalstamos veikos.

8. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad S. T. yra našlė, viena augina ir rūpinasi dviem savo vaikais, iš kurių vienas nuo gimimo yra neįgalus, o kitas dar yra moksleivis. Todėl nuteistajai S. T. paskirta bausmė (7500 Eur bauda) ir jos automobilio konfiskavimas aiškiai pažeidžia teisingumo principą ir yra neteisingi.

9. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. D. ir jo gynėja advokatė Žana Timaškova prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, nuteistoji S. T. ir jos gynėjas advokatas Vidmantas Martyšius prašė nuteistosios gynėjo apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistojo A. D. apeliacinį skundą atmesti, prokuroras prašė nuteistojo A. D. apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistosios S. T. gynėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. D. apeliacinis skundas tenkinamas, o nuteistosios S. T. gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl bylos įrodymų vertinimo ir A. D. bei S. T. veikos kvalifikavimo pagal BK 199² straipsnio 2 dalį.

10. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, nuteistojo A. D. ir nuteistosios S. T. gynėjo apeliacinių skundų argumentus, taip pat atlikusi įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas pagrįstai S. T. pripažino kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje, tačiau nepagrįstai pripažino S. T. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kuri yra naikintina ir dėl to skundžiamas Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 15 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Taip pat pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, neteisingai vertino jų visumą, tarpusavio sąsajas ir nepagrįstai A. D. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje. Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 15 d. nuosprendžio dalis, kuria A. D. nuteistas pagal BK 199² straipsnio 2 dalį, yra nepagrįsta, todėl naikintina ir A. D. atžvilgiu šioje dalyje priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 326 straipsnio 3 ir 4 dalys, 329 straipsnio 1 punktas).

11. Pagal BK 199² straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Nagrinėjamu atveju A. D. ir S. T. pagal BK 199² straipsnio 2 dalį buvo nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, pažeisdami nustatytą tvarką įgijo, gabeno ir laikė didesnės kaip 250 MGL vertės akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, o būtent: A. D. neteisėtai įgijo didesnės kaip 250 MGL vertės akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, kurias S. T. automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvežė į jos namo kiemą ir automobilį su cigaretėmis paliko S. T., kuri jį ten laikė, kol cigaretės buvo policijos pareigūnų surastos ir paimtos. Nuteistasis A. D. apeliaciniame skunde prašo jį išteisinti, nes jam inkriminuoto nusikaltimo iš tiesų nepadarė, o tik nuteistosios S. T. sugyventinio G. S. prašymu prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką, nes pastarasis pažadėjo už tai sumokėti 2000 Eur. Nuteistosios S. T. gynėjas apeliaciniame skunde prašo jo ginamosios atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, kadangi ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog S. T. padarė jai inkriminuotą nusikaltimą.

12. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra surinkta pakankamai įtikinamų ir patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog A. D. padarė BK 199² straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-173/2014 ir kt.). Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-433-507/2016).

13. Kaltinant asmenį padarius konkrečią nusikalstamą veiką, kiekvienu atveju turi būti nustatyta konkrečios nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Reikiamais atvejais teismas nuosprendyje motyvuoja, ar duomenys gauti teisėtais būdais ir ar laikytini įrodymais. Apkaltinamajame nuosprendyje, be parodymų, patvirtinančių kaltinamojo kaltumą, išdėstomi ir kitais byloje surinktais įrodymais paneigiami kaltinimui prieštaraujantys duomenys. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, po to išdėstomi nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Nagrinėjamu atveju skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį A. D. atžvilgiu pirmosios instancijos teismas pagrindė tik prielaidomis ir neišdėstė įrodymų, patvirtinančių teismo išvadas dėl A. D. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas šioje dalyje bylos aplinkybes išnagrinėjo neišsamiai ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus.

14. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi, apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2012, 2K-P-1/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-193-895/2016).

15. Nagrinėjamu atveju apkaltinamasis nuosprendis A. D. atžvilgiu priimtas iš esmės atsižvelgus vien į A. D. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duotus parodymus, kur jis prisipažino padaręs BK 199² straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Nuteistasis A. D., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad žvejojo Nemune ir pamatė krūmuose 6-7 maišus, kurie nebuvo lengvai pastebimi. Maišai buvo juodos spalvos, užrišti, todėl nesimatė, kas juose yra. Jis juos praplėšė ir pamatė, kad viduje sudėti cigarečių blokai. Maišus jis pernešė į kitą vietą, kur nėra privažiavimo keliuko. Paslėpęs cigaretes, parėjo namo į (duomenys neskelbtini) ir pradėjo galvoti, iš kur gauti automobilį, kad galėtų parvežti cigaretes. Jam draugas buvo sakęs, kad S. T. parduoda automobilį. Tada jis autobusu nuvyko iki pastarosios namų. Jam kažkas pasakė, kaip atrodo namas, kuriame gyvena S. T., kad ten stovi parduodamas ,,Audi A4“ automobilis. Prieš tai su S. T. jis nebendravo ir jai neskambino. Jis lengvai rado pastarosios namus, nes jie prie kelio. Tuo metu namuose buvo tik S. T.. Ji jam parodė parduodamą automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusį namo kieme. Jis paprašė leisti pasivažinėti automobiliu ir tokiu būdu jį apžiūrėti bei išbandyti. Ji sutiko ir jis nuvažiavo bei į automobilio bagažinę sudėjo rastas cigaretes. Tempiant į krūmus, kai kurie maišai suplyšo, todėl jis cigaretes perdėjo į kitus krepšius, skirtus prekėms parduotuvėje susidėti. Ten buvo įvairių cigarečių: ,,Minsk“, ,,NZ Gold“, mėtinės cigaretės. Grįžęs automobilį paliko S. T. kieme. Jai pasakė, kad automobilį pirks už kelių dienų ir kad niekam kitam jo neparduotų, tačiau nesakė, kad automobilyje yra sudėtos cigaretės. Jie buvo sutarę, kad už automobilį jis sumokės 300-350 Eur. Užrakintoje automobilio bagažinėje paliko sudėtas cigaretes, kadangi nežinojo, kur jas dėti. Jis gyvena daugiabutyje su mama, jo namo kiemas matosi iš kitų namų, todėl cigaretes saugiau buvo laikyti pas S. T. kieme. Pasak A. D., cigaretes jis būtų pardavęs. Palikęs S. T. automobilį, jis grįžo autobusu namo. Vėliau praėjus 2-3 dienoms jam paskambino G. S. ir jie susitiko (duomenys neskelbtini). Jam buvo paaiškinta, kad cigaretes rado policijos pareigūnai. Jie susitarė, kad jis nueis į policiją ir prisipažins, jog tai jo cigaretės. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, A. D. parodė, kad policijos pareigūnams negalėjo parodyti vietos, kur rado cigaretes, nes jos neatsiminė, kadangi ten visur buvo miškas (t. 3, b. l. 166–169). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. D. parodė iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes (t. 3, b. l. 98–99, 103, 114).

16. Teisėjų kolegijos nuomone, aptariamoje byloje objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų nuteistojo A. D. prisipažinimą padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nėra. Nuteistoji S. T. ir liudytojas G. S. patvirtino A. D. parodymus, kad S. T. neva pardavinėjo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir davė jį išbandyti A. D.. Nuteistoji S. T., apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad A. D. yra mačiusi vieną kartą mokykloje prieš 20 metų. Nuo to laiko jokių santykių su juo nepalaikė. 2019 m. gruodžio 6 d. ji už 300 Eur nusipirko automobilį „Audi A4“, kurį ketino perparduoti arba važinėtis juo vasaros metu į mišką grybauti. Ji buvo prašiusi vaiko įkelti skelbimą į internetą, kad parduodamas automobilis, bet nežino, ar jis buvo įkeltas. A. D. iš kažkur sužinojo, kad ji parduoda automobilį, ir atvykęs pas ją į namus paprašė leisti išbandyti automobilį. Ji sutiko ir pastarasis išvažiavo, užtruko apie 2-3 valandas. Grįžęs A. D. automobilį pastatė beveik toje pačioje vietoje, iš kurios jį ir pasiėmė. Ji tuo metu automobilio neapžiūrėjo. A. D. paprašė, kad ji niekam to automobilio neparduotų, ir pasakė, jog atvažiuos ir jį nupirks, kai turės pinigų. Jie sutarė, kad už automobilį jis sumokės 400-500 Eur. Telefono numeriais jie neapsikeitė (t. 3, b. l. 169–172). Liudytojas G. S., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad nežino, kaip cigaretės atsidūrė automobilyje „Audi A4“. Šį automobilį S. T. iš R. V. nupirko pardavimui ir juo nevažinėjo. Pirkimo-pardavimo sutartį supildė S. T. vardu, pastaroji pasirašė šią sutartį. Po įvykio jis kalbėjosi su S. T., iš kur bagažinėje atsirado tos cigaretės. Pastaroji paaiškino, kad kelios dienos iki cigarečių suradimo ji savo automobilį buvo davusi A. D. (t. 4, b. l. 10–11).

17. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistosios minėti parodymai negali būti laikomi objektyviais ir patikimais. S. T., būdama įtariama, vėliau kaltinama ir nuteista už šios nusikalstamos veikos padarymą, akivaizdžiai yra suinteresuota duoti A. D. kaltinančius parodymus ir tokiu būdu pati išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, nuteistosios S. T. ir liudytojo G. S. parodymų nepatvirtina kiti bylos duomenys. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu siekiant patikrinti nuteistosios S. T. versiją, jog ji neva pardavinėjo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), skelbimų portalus administruojančioms bendrovėms buvo išsiųsti raštai dėl informacijos pateikimo, prašant pateikti informaciją apie laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. patalpintus skelbimus, įkeltus vartotojų, kurių telefono numeriai yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taip pat skelbimus, kuriuose nurodyti kontaktiniai telefono numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 188, 193, 198; t. 2, b. l. 1). 2020 m. gegužės 5 d. UAB „Diginet LTU“ raštas Nr. R-5070 patvirtina, kad portale „skelbiu.lt“ skelbimų iš telefono numerio, ar kuriuose būtų nurodytas kontaktinis telefono numeris (duomenys neskelbtini) (S. T.), nebuvo patalpinta (t. 1, b. l. 189–192). 2020 m. gegužės 6 d. UAB „Diginet LTU“ raštas patvirtina, kad portale „autoplius.lt“ skelbimų iš telefono numerio, ar kuriuose būtų nurodytas kontaktinis telefono numeris (duomenys neskelbtini) (S. T.) nebuvo patalpinta. (t. 1, b. l. 195–197). 2020 m. gegužės 6 d. UAB „Zotas“ el. laiškas patvirtina, kad portale „www.autobilis.lt“ skelbimų iš telefono numerio, ar kuriuose būtų nurodytas kontaktinis telefono numeris (duomenys neskelbtini) (S. T.), nebuvo patalpinta (t. 1, b. l. 199). 2020 m. balandžio 27 d. UAB „Vertikali medija“ raštas Nr. SD2020/04-03 patvirtina, kad pagal telefono numerį (duomenys neskelbtini) vartotojų nerasta, skelbimuose kontaktiniu nebuvo nurodytas (t. 2, b. l. 1–14). Taigi, baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad S. T. būtų įkėlusi skelbimą dėl automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo.

18. Be to, iš 2020 m. vasario 18 d. gautų skambučių išklotinių analizės matyti, kad išnagrinėjus mobiliojo ryšio bendrovės UAB „Tele2“ priskirto telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (naudotoja S. T.) įeinančių ir išeinančių skambučių bei prisijungimo bokštų (celių) išklotines laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. vasario 7 d. buvo nustatyta, jog nurodytu laikotarpiu tarp abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) (naudotoja S. T.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (naudotojas A. D.) kontaktų fiksuota nebuvo, taip pat nenustatyta telefonu atliktų mokėjimų už paslaugas (skelbimo patalpinimą) (t. 2, b. l. 100). Iš 2020 m. gegužės 6 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad išanalizavus mobiliojo ryšio bendrovės UAB „Tele2“ priskirto telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (naudotojas A. D.) įeinančių ir išeinančių skambučių bei prisijungimo bokštų (celių) išklotines, laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 7 d. iki 2019 m. gruodžio 13 d. abonento jungimosi prie ryšio bokštų, kurių diapozonas apima (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atvejų nenustatyta. Laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 6 d. iki 2020 m. sausio 30 d. abonento kontaktų su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) (naudotoja S. T.) nenustatyta (t. 2, b. l. 105–108). Taigi, minėtų išklotinių analizė patvirtina, jog nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. vasario 7 d. tarp S. T. ir A. D. jokių kontaktų telefonu nebuvo. Be to, minėta išklotinių analizė patvirtina, kad A. D. telefonas aptariamu laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 7 d. iki 2019 m. gruodžio 13 d. nesijungė prie ryšio bokštų, kurių diapozonas apima (duomenys neskelbtini), t. y. vietovę, kur A. D. neva žvejodamas rado akcizais apmokestinamas prekes - cigaretes, ir (duomenys neskelbtini), t. y. vietovę, kurioje gyvena S. T., pas kurią namuose įvykio dieną neva buvo A. D. ir pasiėmė išbandyti jos automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį tariamai sukrovė rastas cigaretes bei jį atvežė atgal ir paliko prie nuteistosios namų.

19. Pirmosios instancijos teismo nuteistųjų A. D., S. T. parodymai neįtikino ir teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog A. D. aiškinimas, kad cigaretes jis rado ant Nemuno kranto žvejodamas, kad joms parsivežti automobilį pasiėmė iš S. T., sakydamas jai, jog nori jį prieš pirkdamas išbandyti, o S. T. aiškinimas, kad ji apie cigaretes nieko nežino, kad jas į automobilio bagažinę sudėjo A. D., kuriam ji davė automobilį pavažiuoti prieš perkant, yra paneigti objektyviais byloje surinktais įrodymais ir neatitinkantys tikrovės. Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, A. D. negalėjo parodyti konkrečios vietos, kurioje jis neva rado cigaretes, taip pat negalėjo logiškai paaiškinti, iš kur jis sužinojo, kad S. T. parduoda automobilį ,,Audi A4“, kaip jis pas ją atvažiavo ir rado pastarosios namus, kodėl S. T. paliko automobilį su pakrautomis cigaretėmis jos namo kieme. Tuo tarpu S. T. negalėjo logiškai paaiškinti, kokiu būdu ji paskelbė apie parduodamą automobilį ,,Audi A4“ ir kaip nepranešęs pas ją atvažiavo potencialus jo pirkėjas A. D..

20. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo veiksmus atlikusiems pareigūnams taip pat kilo abejonių dėl nuteistojo A. D. parodymų patikimumo. Liudytojas A. G., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, jog apie A. D. versiją, kad jis cigaretes rado žvejodamas prie Nemuno, girdėjo iš kitų liudytojų, tačiau ji paneigtina, kadangi prie Nemuno rastos cigaretės nebūtų palaidos, jos būtų supakuotos į dėžes, į blokus. O čia jos buvo palaidos sukrautos į bagažinę, kad kuo daugiau tilptų, o tam reikalinga daug laiko (t. 4, b. l. 5–7). Liudytojas E. N., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad dirba vyriausiuoju tyrėju ir ikiteisminio tyrimo metu atliko tyrimo veiksmus, tarp jų ir pirminę S. T. apklausą. Vėliau policijos komisariate ar prokuratūroje buvo gautas A. D. prašymas, kuriame jis nurodė, kad automobilyje rastos cigaretės neva priklauso jam. Tada jis pastarajam įteikė pranešimą apie įtarimą, apklausė ir skyrė kardomąsias priemones. Jo A. D. pateikta versija neįtikino, tačiau pastarasis nurodė tokias aplinkybes, tad jos buvo užfiksuotos (t. 4, b. l. 7–9).

21. Kaip minėta, byloje yra duomenys, kad A. D. aptariamu laiku toje vietoje, kur neva rado cigaretes, ir prie S. T. namų iš tiesų nesilankė. Be to, byloje nėra duomenų, kad skelbimų portaluose būtų įkeltas skelbimas apie S. T. parduodamą automobilį „Audi A4“. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, į nuteistųjų parodymų nelogiškumą bei jų prieštaravimą byloje esantiems įrodymams, konstatavo, jog nuteistųjų versija, kad S. T. automobilį A. D. ėmė pabandymui prieš tariamą pirkimą, kad pastarasis į jį sudėjo cigaretes ir nežinodamas, ką toliau su jomis daryti, paliko bagažinėje, taip pat, kad S. T. apie cigaretes sužinojo tik policijos pareigūnams jas suradus, neatitinka tikrovės ir yra jų išgalvota. Tačiau apygardos teismas, pripažinęs, kad nuteistojo A. D. parodymai yra nepatikimi, taip pat nesant byloje objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų nuteistojo A. D. prisipažinimą padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nepagrįstai pastarojo atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

22. Siekiant patikrinti nuteistojo A. D. apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, kad inkriminuoto nusikaltimo jis iš tiesų nepadarė, o tik nuteistosios S. T. sugyventinio G. S. prašymu prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką, nes pastarasis pažadėjo už tai sumokėti 2000 Eur, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas. Nuteistasis A. D., apklaustas apeliacinės instancijos teisme, parodė, kad prieš Naujuosius metus jam paskambino G. S. ir pasiūlė susitikti. Pastarasis atvažiavo iki jo namų ir pasiūlė prisiimti kaltę dėl neteisėto disponavimo cigaretėmis, pažadėjo už tai sumokėti 2 000 Eur, patikino, kad sulaikymo atveju jam tikrai paskirs ne laisvės atėmimą, o baudą iki 7 000 Eur, kurią sumokėtų pats G. S.. Pastarasis jam pasakė, kad yra teistas ir kad antrą kartą nenori būti teisiamas už tokį didelį cigarečių kiekį. G. S. jam nesakė, kieno yra aptariamos cigaretės, tačiau jis mano, kad pastarasis prašė prisiimti kaltę dėl savęs. Kaip paaiškino A. D., jis su pasiūlymu sutiko, nes tuo metu neturėjo pinigų, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje ir nelegaliai remontavo butus. Iki šio susitikimo jis G. S. nepažinojo, tik žinojo, kad pastarasis užsiima cigaretėmis. G. S. susitikimo metu davė jam 1300 Eur. Tą pačią dieną jis už 970 Eur nusipirko automobilį BMW, o po kelių dienų užregistravo jį Regitroje. G. S. jam pasakė, ką reikia sakyti policijos pareigūnams, t. y., kad jis žvejodamas prie Nemuno rado cigaretes, kad nuvažiavo pas S. T., norėdamas pirkti automobilį, kad su tuo automobiliu pasiėmė cigaretes, kad su S. T. kartu mokėsi (duomenys neskelbtini). Iki pateikiant prisipažinimą jis S. T. nepažinojo ir kartu su ja nesimokė (jis mokėsi ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini)), ją pirmą kartą pamatė pirmosios instancijos teisme. G. S. yra S. T. sugyventinis, jie kartu gyvena viename name. Jis ten buvo nuvažiavęs, kur G. S. jam davė pinigų. S. T. tuo metu ten nematė. Visų žadėtų pinigų G. S. jam neatidavė, dar tik du kartus davė po šimtą eurų. A. D. taip pat parodė, kad jis byloje pakeitė poziciją, nes nenori už nieką du metus sėdėti kalėjime. Jis nežino, kaip cigaretės atsirado mašinoje, su cigaretėmis jis nieko bendro neturi (t. 4, b. l. 149–151).

23. Taigi, nuteistasis A. D. paneigė savo ankstesnius parodymus ir paaiškino, dėl kokių priežasčių prisiėmė kaltę dėl nusikaltimo, kurio iš tiesų nepadarė. Atsižvelgiant į tai, kad A. D. parodė, jog jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką G. S. prašymu, šiuo atveju svarbūs ir pastarojo parodymai. Liudytojas G. S., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad nežino, kaip cigaretės atsidūrė automobilyje „Audi A4“. Šį automobilį S. T. iš R. V. nupirko pardavimui ir juo nevažinėjo. Pirkimo-pardavimo sutartį supildė S. T. vardu, pastaroji pasirašė šią sutartį. Įvykio rytą pasiimti tarkavimo mašinų pas jį buvo užsukę Baltarusijos piliečiai, kurie cigarečių tikrai neatvežė. Pastariesiems atvykus, iškart atvažiavo policijos pareigūnai ir pradėjo tikrinti visas mašinas ir automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinėje rado cigaretes. Pareigūnai jo klausė, kieno tai cigaretės, tačiau jis nežinojo. S. T., pamačiusi, kad kažkas vyksta kieme, apsirengusi chalatu išėjo į lauką, tačiau nematė, kaip buvo surastos cigaretės. Vėliau jis su vienu iš policijos pareigūnų minėtu automobiliu nuvažiavo į policijos komisariatą, kur buvo skaičiuojamos cigaretes. Kai paaiškėjo, kad automobilis deklaruotas S. T. vardu, ji buvo iškviesta apklausai, o jis paleistas. Jis kalbėjosi su S. T., iš kur bagažinėje atsirado tos cigaretės. Pastaroji paaiškino, kad kelios dienos iki cigarečių suradimo ji savo automobilį buvo davusi A. D.. Todėl jis išvažiavo ieškoti A. D., tačiau pats asmeniškai su juo nesusisiekė ir nesusitiko. A. D. pats nuėjo į policijos komisariatą ir prisipažino padaręs nusikaltimą. Jis nežino, kas liepė A. D. prisipažinti dėl cigarečių (t. 4, b. l. 10–11).

24. Liudytojas G. S., apklaustas apeliacinės instancijos teisme parodė, kad patvirtina savo parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apygardos teisme. Liudytojas paaiškino, kad nežino, kaip cigaretės atsirado automobilyje „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis neprisimena tikslių šio automobilio įsigijimo aplinkybių. Jo draugas R. V. ketino išvažiuoti dirbti į Vokietiją, todėl pasiūlė jam ar S. T. šį automobilį įsigyti. Buvo surašyta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis S. T. vardu. Jis neprisimena, kas mokėjo už automobilį – jis ar S. T.. Tas automobilis buvo įsigytas, norint jį perparduoti, S. T. šiuo automobiliu nesinaudojo. Pastarasis automobilis buvo siūlomas parduoti per pažįstamus, jam atrodo, kad joks skelbimas dėl automobilio pardavimo niekur nebuvo įkeltas. Kai policijos pareigūnai rado cigaretes, šis automobilis vis dar buvo parduodamas. Tuo metu, kai jis būdavo namuose, šis automobilis būdavo jo žinioje, kai jis būdavo išvykęs – S. T. žinioje. Automobilio rakteliai būdavo pakabinti kambaryje. Įvykio dieną į jų kiemą atvažiavo policijos pareigūnai, kurių prašymu jis atnešė ir padavė jiems minėto automobilio „Audi A4“ raktelius. Pareigūnai šiame automobilyje surado cigaretes. Jis neprisimena, kad pareigūnai jo būtų klausę, kam priklauso tos cigaretės. Pas juos kieme policijos pareigūnai tikrai neskaičiavo cigarečių, taip pat jų nepersikrovė į savo tarnybinį automobilį. Iš pradžių policijos pareigūnai su tuo automobiliu, kuriame buvo cigaretės, išvažiavo vieni, o jis liko namuose. Po 10-15 minučių pareigūnai grįžo ir liepė važiuoti su jais į policijos komisariatą. Tada jis atsisėdo keleivio sėdynėje, šalia policijos pareigūno. Policijos komisariate pareigūnai sunešiojo cigaretes iš automobilio ir jas suskaičiavo, tuo metu iš civilių asmenų buvau tik jis. Tada jis paskambino S. T. ir ji taip pat atvažiavo į policijos komisariatą. Jis šiuo metu neprisimena, kada sužinojo, jog šioje byloje kažkuo yra prisidėjęs ir A. D.. Jam apie tai galėjo pasakyti S. T.. Iki šio įvykio jis nežinojo A. D. vardo ir pavardės, tik žinojo pastarojo pravardę „D.“ ir kad jis konfliktiškas žmogus. Po įvykio jis nebandė su A. D. aiškintis dėl minėtų cigarečių, su pastaruoju susitikęs nebuvo, šiam niekada neskambino, jo namuose nebuvo, jokių pinigų nesiūlė ir neprašė prisiimti kaltės. Jis galėjo nebent radęs praleistą skambutį perskambinti A. D., tačiau pirmas pastarajam tikrai neskambino. Aptariamų įvykių laikotarpiu (2019 m. gruodžio mėnesį ir 2020 metų pradžioje) jis naudojosi tuo pačiu telefono numeriu, kuris yra ir dabar, t. y. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu jis neprisimena, kad A. D. būtų atvykęs pas jį į namus. Jis nežino, kada A. D. nuėjo į policijos komisariatą ir prisipažino padaręs nusikaltimą, taip pat, ar pastarąjį kažkas privertė tai padaryti.

25. Teisėjų kolegija pažymi, jog liudytojo G. S. teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, kad jis po įvykio su A. D. susisiekęs nebuvo, prieštarauja jo parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu. 2020 m. liepos 9 d. apklaustas specialiuoju liudytoju pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, G. S. parodė, kad A. D. pažįsta iš matymo, su juo nebendrauja. Gali būti, kad jis yra skambinęs ir kalbėjęs su pastaruoju telefonu, kai paaiškėjo, kad S. T. automobilyje „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo laikomos A. D. cigaretės. Iš kur gavo pastarojo telefono numerį, neprisimena. Su A. D. jis buvo susitikęs vieną kartą, kai pastarasis buvo atvykęs prie jų namų, esančių (duomenys neskelbtini), prisipažinti, kad minėtos cigaretės yra jo (t. 1, b. l. 94–95). Taigi, ikiteisminio tyrimo metu G. S. buvo pripažinęs, kad buvo susitikęs ir telefonu bendravo su A. D.. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojo G. S. teisminio nagrinėjimo parodytos aplinkybės apie nebendravimą su A. D. prieštarauja ir byloje esantiems objektyviems įrodymams. Iš 2020 m. gegužės 6 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad išanalizavus mobiliojo ryšio bendrovės UAB „Tele2“ priskirto telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (naudotojas A. D.) įeinančių ir išeinančių skambučių bei prisijungimo bokštų (celių) išklotines, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 15 d. iki 2020 m. sausio 24 d. nustatyti šio abonento kontaktai su abonentu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 105–108). G. S. patvirtino, kad aptariamu laikotarpiu naudojosi šiuo telefono numeriu. Iš minėto tarnybinio pranešimo matyti, kad aptariamu laikotarpiu tarp A. D. ir G. S. užfiksuota 18 kontaktų. Tai patvirtina pakankamai intensyvų šių asmenų bendravimą. Be to, priešingai nei parodė G. S., tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys patvirtina, kad 2020 m. sausio 15 d., 14:17 val., pirmasis A. D. paskambino būtent G. S.. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad 2020 m. sausio 15 d. A. D. įsigijo automobilį „BMW 330 XD“ (t. 3, b. l. 77). Šie rašytiniai įrodymai netiesiogiai patvirtina A. D. apeliacinės instancijos teisme duotus parodymus, kad G. S. susitikimo metu davė jam 1300 Eur ir kad tą pačią dieną jis už 970 Eur nusipirko automobilį BMW.

26. Teisėjų kolegijos nuomone, aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad būtent apeliacinės instancijos teisme duoti A. D. parodymai yra teisingi ir patikimi. Nors A. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme prisipažino neteisėtai disponavęs akcizais apmokestinamomis prekėmis - cigaretėmis, tačiau atsižvelgdama į aptartus įrodymus teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. D. prisiėmė kitų asmenų kaltę, o save dėl nusikalstamos veikos apkalbėjo. Todėl tokiais parodymais apkaltinamasis nuosprendis A. D. atžvilgiu negalėjo būti grindžiamas. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra surinkta pakankamai įtikinamų ir patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog A. D. dalyvavo padarant BK 199² straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl A. D. nuteisimo nėra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinamas ir priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis, kadangi neįrodyta, jog A. D. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje (BPK 326 straipsnio 3 ir 4 dalys, 329 straipsnio 1 punktas).

27. Kita vertus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji S. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai nustatyti tinkamai, naikinti šios pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies nuteistosios gynėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl nuteistosios S. T. padarytos nusikalstamos veikos, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė nuteistosios bei jos gynėjo versijas. Tai, kad bylos įrodymus teismas įvertino ne taip, kaip to norėtų apeliantas, savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Pirmosios instancijos teismo išvada apie nuteistosios S. T. kaltę padarius BK 199² straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikaltimą pagrįsta nuteistosios S. T. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojų M. K., E. N. parodymais, 2019 m. gruodžio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, 2020 m. birželio 25 d. daiktų (cigarečių) apžiūros protokolu bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, argumentus dėl įrodymų patikimumo, jų įrodomosios reikšmės bei atsižvelgus į visą baudžiamosios bylos medžiagą, nėra pagrindo daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas šioje dalyje netinkamai vertino įrodymus bei priėmė neteisėtą nuosprendį.

28. Nuteistoji S. T. teisminio nagrinėjimo metu neigė neteisėtai disponavusi akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis. Nuteistoji S. T., apklausta pirmosios instancijos teisme, parodė, kad A. D. yra mačiusi vieną kartą mokykloje prieš 20 metų. Nuo to laiko jokių santykių su juo nepalaikė. 2019 m. gruodžio 6 d. ji už 300 Eur nusipirko automobilį „Audi A4“, kurį ketino perparduoti arba važinėtis juo vasaros metu į mišką grybauti. Šį automobilį jai į kiemą atvežė ir paliko asmuo, iš kurio nupirko automobilį, buvo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis. Šiuo automobiliu ji nesinaudojo, į darbą važinėjo kitu automobiliu. Ji buvo prašiusi vaiko įkelti skelbimą į internetą, kad parduodamas automobilis, bet nežino, ar jis buvo įkeltas. A. D. iš kažkur sužinojo, kad ji parduoda automobilį, ir atvykęs pas ją į namus paprašė leisti išbandyti automobilį. Ji sutiko ir pastarasis išvažiavo, užtruko apie 2-3 valandas. Grįžęs A. D. automobilį pastatė beveik toje pačioje vietoje, iš kurios jį ir pasiėmė. Ji tuo metu automobilio neapžiūrėjo. A. D. paprašė, kad ji niekam to automobilio neparduotų, ir pasakė, jog atvažiuos ir jį nupirks, kai turės pinigų. Jie sutarė, kad už automobilį jis sumokės 400-500 Eur. Telefono numeriais jie neapsikeitė. Po kelių dienų, ryte išgirdo triukšmą kieme, išbėgo į lauką, o ten buvo pilna policijos pareigūnų, kurie fotografavo jos namą. Ji nežino, kaip cigaretės atsidūrė pas ją automobilyje, ji tik po kelių dienų sužinojo apie tas cigaretes, nes pati net nebuvo priėjusi prie šio automobilio. Minėtas automobiliu stovėjo nejudinamas 3 dienas. S. T. taip pat parodė, jog jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, skiriasi todėl, kad jai liepė taip kalbėti policijos pareigūnai. Ji pirmą kartą pakliuvo į tokią situaciją, buvo šoko būsenos ir nežinojo, ką sakyti, todėl ir klausė policijos pareigūnų. Pareigūnas M. K. privertė ją duoti melagingus parodymus ir aiškino, kokius parodymus duoti. Ji viską papasakojo tyrėjui E. N., kuris viską užrašė ir davė jai pasirašyti bei paminėjo, kad jai bus paskirta tik bauda. Ji iš pradžių pasakė, kad tikrai nepasirašinės, bet pasirašė, nes vaikas buvo likęs vienas namuose. S. T. taipogi parodė, kad G. S. yra jos draugas, jie gyvena viename name, bet ne kaip šeima. Ar pastarasis galėjo prekiauti cigaretėmis, ji nežino. Po šio įvykio su A. D. ji buvo susitikusi prie policijos ir jis jai pasakė, kad nueis į policiją ir pasakys, kad tai jo cigaretės. Minėtas susitikimas nebuvo atsitiktinis, A. D. surado jos pažįstami asmenys, kurių ji nenori minėti (t. 3, b. l. 169–172).

29. Nuteistoji S. T., apklausta apeliacinės instancijos teisme parodė, kad ji pasilieka prie ankstesnių savo parodymų, kuriuose neigė savo kaltę dėl inkriminuoto nusikaltimo. Ji nieko nežino apie A. D. ir G. S. susitikimus, jų pokalbius, susitarimą dėl kaltės prisiėmimo. Pastarasis jai apie tai nieko nesakė. Įvykio metu G. S. gyveno pas ją namuose kaip draugas, tačiau jie bendro ūkio nevedė. Baltos spalvos automobilis „Audi A4“, kuriame įvykio metu buvo rastos cigaretės, už 400-500 Eur buvo nupirktas iš G. S. pažįstamo ir atvarytas į jos kiemą. Pinigus už automobilį sumokėjo G. S.. Buvo surašyta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, kurią ji pasirašė. Pastarąjį automobilį ji galvojo parduoti, juo visai nesinaudojo, nes į darbą važinėjo savo mėlynos spalvos automobiliu „Audi A4“. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus, S. T. parodė, kad tą dieną, kai minėto automobilio savininkas atvarė mašiną į jos kiemą, jokia pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo surašyta, o apie tai, jog šio automobilio pirkimo-pardavimo sutartis yra sudaryta jos vardu, ji sužinojo tik įvykio dieną iš policijos pareigūnų. Automobilis jos vardu registruotas nebuvo, o jos parašas automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje iš tikrųjų yra suklastotas, ji šios sutarties nepasirašė, tačiau niekas to netyrė, o automobilio pardavėjas jau yra miręs. Ji negalvojo, kad šis automobilis priklauso jai. S. T. taip pat parodė, kad paprašė savo vaikų įkelti skelbimą, jog ji parduoda minėtą baltos spalvos automobilį „Audi A4“. Ji nežino, ar vaikai įgyvendino šį jos prašymą. Tačiau įvykio dieną, t. y. 2019 m. gruodžio 13 d., minėtas automobilis buvo parduodamas. A. D. iš kažkur apie tai sužinojo, atvažiavo pas ją ir kreipėsi dėl šio automobilio pirkimo. Jai pasirodė, kad A. D. yra matytas, todėl ji ir parodė, jog mokėsi kartu su juo. Pastarasis paprašė leisti išbandyti minėtą automobilį. Ji davė A. D. automobilio raktus, pastarasis automobiliu važinėjosi apie dvi valandas. A. D. pasakė, kad pirktų automobilį, tačiau šiuo metu neturi pinigų. Vėliau tuo automobiliu niekas nesinaudojo, o iki įvykio A. D. daugiau nesidomėjo dėl minėto automobilio. Iš policijos pareigūnų ji sužinojo, kad šiame automobilyje buvo rastos cigaretės. Ji nežinojo, kad minėtame automobilyje yra cigaretės. Ji nežino, kieno tos cigaretės, ir negali paaiškinti, kaip jos ten atsidūrė. Iš jos pateikto vaizdo įrašo matyti, kad, kai policijos pareigūnai 6:30 val. atvyko į jos kiemą, minėto automobilio, kuriame vėliau buvo rastos cigaretės, šviesos nebuvo įjungtos. Policijos pareigūnai jai liepė sakyti, kad automobilis ir cigaretės yra jos, sakė, jog jai už tai bus paskirta tik bauda. Ji pirmą kartą pateko į tokią situaciją, ją uždarė septynioms valandoms, liepė prisipažinti, gąsdino. Policijoje jai niekas nesiūlė advokato paslaugų. Todėl ji ir prisipažino tai, ko iš tiesų nepadarė (t. 4, b. l. 169–172).

30. Tokia S. T. išdėstyta įvykių versija prieštarauja jos parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu. 2019 m. gruodžio 13 d. apklausta įtariamąja pas ikiteisminio tyrimo pareigūną S. T. dėl jai pareikšto įtarimo savo kaltę pripažino ir parodė, kad turi šias transporto priemones: automobilius „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Audi A4“, valst. N. (duomenys neskelbtini), kuris nėra įregistruotas nustatyta tvarka, kadangi jį įsigijo tik 2019 m. gruodžio 9 d. 2019 m. gruodžio 7 d., apie 20:30 val., važiuojant po darbo, netoli savo gyvenamosios vietos ji sutiko automobilį, iš kurio vairuotojo vietos išlipo vyriškis ir rusų kalba pasiūlė jai pigiau įsigyti cigarečių. Ji vyriškiui nurodė, kad cigaretes galima sudėti pas ją garaže. Pastarasis įvažiavo į jos kiemą ir iš automobilio bagažinės į garažą sudėjo cigaretes, kurios buvo supakuotos po 10 pakelių. Be minėto vyriškio, tame pačiame automobilyje buvo dar vienas vyriškis, kuris taip pat padėjo iškrauti minėtas cigaretes iš automobilio bagažinės. Iš viso ji nupirko 4500 pakelių cigarečių po 0,8 Eur už pakelį, nesvarbu kokios rūšies. Už visas cigaretes ji sumokėjo 3600 Eur. 2019 m. gruodžio 12 d., apie 20.00 val., ji minėtas cigaretes sudėjo į automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinę, kadangi buvo suradusi pirkėją, kuris turėjo nupirkti visas cigaretes, po 1,2 Eur už pakelį. Jai tik beliko šias cigaretes nugabenti. Sudėjusi cigaretes į automobilio bagažinę, ji nuėjo į savo namus miegoti. Ryte, apie 7:00 val., ji išėjo į kiemą, tuo metu prie automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), privažiavo policijos automobilis, iš kurio išlipo policijos pareigūnai ir nurodė pateikti automobilio dokumentus. Pastarieji atidarę minėto automobilio bagažinę, joje surado jos sudėtas cigaretes. Automobilį su cigaretėmis ir ją policijos pareigūnai pristatė į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą (t. 2, b. l. 197–198). Taigi, S. T. pripažino, kad savo automobilyje „Audi A4“ laikė aptariamas cigaretes, kurias ketino parduoti. Nuteistoji detaliai nurodė, kokį cigarečių kiekį laikė savo automobilyje, kaip jas sukrovė į automobilio bagažinę, už kokią kainą ketino jas parduoti ir pan.

31. Nuteistoji S. T. bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino, nes buvo verčiama tai daryti tyrimą atlikusių policijos pareigūnų. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtus veiksmus atliekant tyrimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistoji 2019 m. gruodžio 13 d. apklausos protokolo specialiame priede savo parašu patvirtino, kad protokolą perskaitė ir kad surašyta teisingai, papildymų neturi (t. 2, b. l. 200). Iš 2019 m. gruodžio 13 d. teisių dėl gynėjo išaiškinimo protokolo matyti, jog prieš minėtą apklausą S. T., vadovaujantis BPK 44, 50 ir 52 straipsniais, buvo išaiškinta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją ir kad atsisakymas gynėjo neatima iš jo teisės vėliau bet kuriuo proceso metu vėl turėti gynėją. S. T. pareiškė, kad apklausos metu jai gynėjas nėra reikalingas (t. 2, b. l. 192). Tai paneigia nuteistosios S. T. teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus, kad policijoje jai niekas nesiūlė advokato paslaugų.

32. Apeliantų nuomone, tai, kad S. T. prisiėmė kaltę ir save apkalbėjo, patvirtinta ir jos 2019 m. gruodžio 13 d. apklausos turinys, kuris sutampa su vyresniojo tyrėjo M. K. 2019 m. gruodžio 13 d. tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Iš bylos medžiagos matyti, jog Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas M. K. 2019 m. gruodžio 13 d. tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo nurodė, kad 2019 m. gruodžio 13 d., apie 7.00 val., dirbdamas su tyrėjais G. D., L. C. ir vyriausiuoju tyrėju A. G. adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo kieme stovintį automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su įjungtais avariniais šviesos signalais. Jiems sustojus prie minėto automobilio, kuris stovėjo minėto namo kieme, netrukus prie jų priėjo moteris, kuri kartojo, kad su automobiliu viskas tvarkoje, o ji minėtu automobiliu ruošiasi vykti į darbą. Tuomet jis paprašė pateikti jos asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir minėtos transporto priemonės dokumentus. Tikrinant transporto salono vidų, bagažinės skyriuje buvo rasta akcizais apmokestinamos prekės - cigarečių pakeliai. Iš viso minėtame automobilyje buvo rasta ir paimta 4500 pakelių cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 15 705 Eur. (t. 1, b. l. 8–9). Pažymėtina, kad nuteistoji S. T. 2019 m. gruodžio 13 d. apklausos metu parodė daug aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos minėtame tarnybiniame pranešime, t. y. nuteistosios apklausos turinys yra gerokai platesnis ir išsamesnis.

33. 2019 m. gruodžio 13 d. nuteistosios apklausą atlikęs vyriausiasis tyrėjas E. N., apklaustas liudytoju pirmosios instancijos teisme, parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu atliko tyrimo veiksmus, tarp jų ir pirminę S. T. apklausą, paskyrė jai kardomąją priemonę, atliko akistatą. Prieš apklausą jis pastarajai paaiškino, kad jai bus įteiktas pranešimas apie įtarimą, išaiškino teisines pasekmes. Pirmiausia surašė pažymą apie proceso dalyvio asmens duomenis, dalis duomenų buvo gauta iš Gyventojų registro, dalį nurodė pati S. T.. Surašius minėtą dokumentą, jis buvo atspausdintas ir su juo susipažino S. T.. Eilutėje proceso dalyvis pasirašė. Vėliau buvo surašytas teisių įtariamajam išaiškinimo protokolas ir su priedais įteiktas S. T., kurį ji perskaitė, susipažino bei jame pasirašė. Kadangi ji nebuvo nei sulaikyta, nei kitaip apribotos jos teisės, tuomet jis pastarosios paklausė, ar ji turi savo gynėją. S. T. pasakė, kad jai nereikia gynėjo. Tuomet jis surašė protokolą dėl gynėjo atsisakymo, su kuriuo pastaroji susipažino ir jame pasirašė. Tada įteikė jai pranešimą apie įtarimą ir atliko apklausą. Pirmiausia buvo užduodamas klausimas, ar minėtas asmuo pripažįsta nusikalstamą veiką. S. T. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nurodė, kad gailisi. Pastaroji nurodė, kad detaliai įvardinti dienos negali, jai būnant namuose atvyko du rusų kalba kalbantys asmenys, pasiūlė įsigyti akcizinių prekių - cigarečių, ji jas įsigijo ir norėdama vėliau parduoti, cigaretes laikė jai nuosavybės teise priklausančiame automobilyje „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vėliau atvykus policijos pareigūnams minėtos cigaretės buvo surastos, dėl to ji gailėjosi. Apklausos metu S. T. apie A. D. nieko neminėjo. Jis jai išaiškino poziciją, kad, kai asmuo gailisi ir prisipažįsta, yra galimybė pabaigti ikiteisminį tyrimą teismo baudžiamuoju įsakymu, tokiu atveju bausmė yra sumažinama 1/3. S. T. su tuo sutiko, susipažino su minėtu protokolu, po to jai buvo pateiktas minėto protokolo priedas, su kuriuo ji taip pat susipažino ir jame pasirašė. Liudytojas taip pat parodė, kad jis prieš apklausą su S. T. nebendravo ir negali pasakyti, su kuo ji konkrečiai bendravo iki apklausos, kadangi jis ją sutiko koridoriuje. Joks pareigūnas jos neatvedė ir nelydėjo. Jis pastarosios atžvilgiu jokios prievartos nenaudojo, parodymus ji davė savo valia. Vėliau policijos komisariate ar prokuratūroje buvo gautas A. D. prašymas, kuriame jis nurodė, kad automobilyje rastos cigaretės neva priklauso jam. Tada jis pastarajam įteikė pranešimą apie įtarimą, apklausė ir skyrė kardomąsias priemones. Jo A. D. pateikta versija neįtikino, tačiau pastarasis nurodė tokias aplinkybes, tad jos buvo užfiksuotos. Liudytojas taipogi parodė, jog S. T. savo kaltę pradėjo neigti 2019 m. gruodžio 23 d., kai atvykusi susipažinti su prokurorės pranešimu apie galimybę procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu nurodė, kad automobilyje rastos cigaretės priklauso ne jai. Pastaroji tuo metu nedetalizavo, kam tos cigaretės priklauso (t. 4, b. l. 7–9).

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byloje nenustatyta, jog minėta 2019 m. gruodžio 13 d. nuteistosios S. T. apklausa ikiteisminio tyrimo metu vyko pažeidžiant baudžiamąjį procesą reglamentuojančias nuostatas (BPK 188 straipsnis). Teisėjų kolegija mano, kad nuteistosios versija, jog jai buvo daromas spaudimas, poveikis iš tyrimą atlikusių pareigūnų pusės, bylos teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Nors kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nuteistosios S. T. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gruodžio 13 d. apklausiant ją įtariamąja, bei atmetė jos vėlesnius parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, kadangi jie ne tik prieštarauja jos pačios anksčiau duotiems parodymams, bet ir kitiems byloje surinktiems įrodymams. Pažymėtina, jog S. T. savo kaltę pradėjo neigti 2019 m. gruodžio 23 d., kai atvykusi susipažinti su 2019 m. gruodžio 19 d. prokurorės R. Ž. pranešimu apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodė, kad prieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir kad nuosavybės teise priklausančiame automobilyje „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rastos cigaretės priklauso ne jai. Pastaroji nurodė nežinanti, kaip cigaretės atsidūrė minėtame automobilyje (t. 3, b. l. 1–3). 2020 m. sausio 14 d. apklausos metu S. T. taipogi neįvardino, kam priklauso jos automobilyje rastos cigaretės. S. T. tik 2020 m. sausio 30 d. akistatos su vyresniuoju tyrėju M. K. ir vėliau tą pačią dieną vykusios apklausos metu įvardino, kad pas ją automobilyje rastos cigaretės priklauso A. D., kuris paėmė išbandyti jos parduodamą automobilį ir jo bagažinėje paliko akcizais apmokestinamas prekes (t. 3, b. l. 9–10, 13–14). Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistoji šiuos parodymus apie A. D. davė tik po pastarojo 2020 m. sausio 17 d. prokuratūrai pateikto rašytinio prisipažinimo, kuriame jis nurodė, kad S. T. automobilyje rastos cigaretės yra jo (t. 2, b. l. 161) ir jų abiejų parodymai dėl A. D. automobilio paėmimo išbandyti ir cigarečių palikimo jame, sutapo. Kaip jau buvo nustatyta šiame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, A. D. prisiėmė kitų asmenų kaltę, o save dėl nusikalstamos veikos apkalbėjo. Tai patvirtina, kad nuteistosios S. T. parodymai apie A. D. dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, duoti ikiteisminio tyrimo metu po 2019 m. gruodžio 13 d. apklausos ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, yra melagingi. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi S. T. 2019 m. gruodžio 13 d. apklausos metu duotais parodymais.

35. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė nuo 2019 m. gruodžio 6 d. buvo S. T. (t. 2, b. l. 166). Nors S. T., apklausta apeliacinės instancijos teisme, parodė, kad jos parašas minėto automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje (t. 1, b. l. 197) yra suklastotas, ji šios sutarties nepasirašė ir tik įvykio dieną iš policijos pareigūnų sužinojo, jog šio automobilio pirkimo-pardavimo sutartis yra sudaryta jos vardu, tačiau šie nuteistosios parodymai yra prieštaringi. Tos pačios apklausos metu nuteistoji parodė, kad ji pasirašė minėto automobilio „Audi A4“ pirkimo-pardavimo sutartį ir kad pastarąjį automobilį ji galvojo parduoti bei paprašė savo vaikų įkelti skelbimą dėl šio automobilio pardavimo. Analogiškas aplinkybes nuteistoji parodė ir apklausta pirmosios instancijos teisme. Be to, liudytojas G. S. taipogi parodė, kad šį automobilį S. T. iš R. V. nupirko pardavimui ir kad pastaroji pasirašė šio automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje. Liudytojas R. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat parodė, kad automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis pardavė S. T. ir kad pastaroji pasirašė šio automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje (t. 1, b. l. 74–75). Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bagažinėje buvo rastos cigaretės su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, iš tiesų priklausė ne S. T..

36. Tai, kad S. T. padarė jai inkriminuotą nusikaltimą, netiesiogiai patvirtina ir liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymai. Liudytojas A. G., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis davė nurodymus G. D., M. K. ir L. C., o į įvykio vietą atvyko jau po visko, bet automobilis su cigaretėmis dar buvo kieme. M. K. jam pasakė, kad S. T. pastarajam nurodė, jog cigaretės yra jos. Jis buvo gavęs informacijos, kad (duomenys neskelbtini), galimai laikomos, gabenamos bei realizuojamos akcizinės prekės. Buvo renkama ir tikrinama informacija, o rugsėjo mėnesį minėtu adresu atliktas patikrinimas ir rasta 1600 pakelių cigarečių. Buvo pradėta administracinė teisena G. S. atžvilgiu, bet jis nebuvo nubaustas administracine tvarka, kadangi kaltę prisiėmė G. Su.. Tęsiant informacijos patikrinimą, buvo nuolat stebimas minėtas adresas ir surinkus pakankamai įrodymų, kad yra pakankamas kiekis ikiteisminio tyrimo pradėjimui buvo nutarta stebėti automobilį. Jis pats asmeniškai stebėjo automobilį vakare, o ryte, pagal priemonių planą, G. D., M. K. ir L. C. nusiuntė tuo adresu laukti, kol žmonės atsikels. Iki to laiko nebuvo informacijos, kad A. D. tokia veikla užsiimtų ir kad bendrautų su G. S. bei S. T.. Kiek jis girdėjo, tai tas automobilis „Audi A4“ pardavinėjamas nebuvo. Tuo automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris registruotas S. T. vardu, naudojosi tiek S. T., tiek G. S.. Tas automobilis būdavo naudojamas kasdien tuomet, kai jame nebūdavo cigarečių. Būtent šiuo automobiliu jokie pašaliniai asmenys nevažinėjo (t. 4, b. l. 5–7).

37. Liudytojas L. C., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2019 m. gruodžio 13 d., apie 7 val. ryto, kartu su kolegomis M. K., G. D. buvo nuvykę į (duomenys neskelbtini). Buvo gauta informacija, kurią jie turėjo patikrinti. Pamatė, kad į kiemą įvažiavo Baltarusijos Respublikos registracijos numeriais pažymėtas automobilis. Jie taip pat įvažiavo į kiemą tarnybiniu automobiliu. Įvažiavę į kiemą, pamatė jame 3 asmenis, du vyrus ir moterį. Vienas iš vyrų buvo G. S., ten gyvenantis namo šeimininkas. Jį pažino iš tarnybos pobūdžio, teko dirbti pagal pareiškimus ir net G. S. bausti. Jis apžiūrėjo Baltarusijos Respublikos piliečių automobilį, tačiau nieko draudžiamo nerado. Asmenys sakė, kad jie vyksta į Alytų, bet užsuko pasišnekėti pas pažįstamą. Apžiūrint automobilius, kolega M. K. pasakė, kad baltos spalvos automobilio „Audi A4“ bagažinėje rado cigarečių. Visus automobilius apžiūrėjo kartu su savininku G. S.. Jis pats asmeniškai neklausė, kieno tos cigaretės, S. T. paaiškinimo negirdėjo. Jis pats matė cigaretes, sudėtas automobilio bagažinėje. Apžiūrėjus visas patalpas bei automobilius, kontrabandinių cigarečių daugiau niekur nebuvo (t. 3, b. l. 179).

38. Liudytojas M. K., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad tikrinant išankstinę informaciją, 2019 m. gruodžio mėn., tikslios datos nepamena, anksti ryte (duomenys neskelbtini), ties pastatu (duomenys neskelbtini), pastebėjo lengvąjį automobilį su baltarusiškais numeriais, įsukantį į paminėto namo kiemą. Jie tarnybiniu automobiliu su kolegomis G. D., L. C. irgi įvažiavo į tą patį kiemą. Įvažiavę rado paminėtą automobilį, o prie jo stovėjo du vyriškiai ir moteris. Vienas iš vyriškių, kaip vėliau paaiškėjo G. S., jam žinomas pagal darbo pobūdį. Priėjus prie Baltarusijos piliečių ir paklausus jų, kokiu tikslu jie atvyko į Lietuvos Respubliką, jie pasakė, kad atvyko į svečius. Jis jų paprašė pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus ir paklausė, ar jie turi kokių draudžiamų daiktų. Jie atsakė, kad neturi. Jokių draudžiamų daiktų nebuvo rasta. Tuomet G. S. paklausus, kam priklauso kitos transporto priemonės, pastarasis pasakė, kad tai jo šeimos. Stovėjo 2 ar 3 ,,Audi“ markės automobiliai ir „Mazda“ markės automobilis. Priėjus prie baltos spalvos automobilio „Audi A4“, G. S. pasakė, kad jis priklauso jo žmonai – sugyventinei S. T.. Automobilis buvo užrakintas, todėl paprašė, kad jį atrakintų, bet G. S. pasakė, kad raktų neturi, nes tai žmonos automobilis, kuriuo ji naudojasi. Tada jie nuėjo į namą, kur S. T. pati padavė šio automobilio raktelius ir patvirtino, kad automobilis yra jos ir kad netrukus juo ketina vykti į darbą. Su G. S. nuėjo ir atrakino minėtą automobilį, kurio bagažinėje surado cigaretes. Tuo metu S. T. šalia nebuvo. Paklausus G. S. kieno tos cigaretės, jis atsakė, kad sugyventinės. Paklausus S. T., kieno tos cigaretės, ji pasakė, kad tiek automobilis, tiek jame esantys daiktai yra jos. Pastaroji neminėjo, kad tą automobilį ji ruošėsi parduoti, kad buvo jį davusi A. D. išbandyti ir kad ji nieko nežino, kas ten bagažinėje sudėta. Toliau buvo atliekami atskiri procesiniai veiksmai. Įvykio vietos apžiūros protokolas buvo rašomas ir pačioje įvykio vietoje, tačiau dėl buvusių lauko sąlygų ir didelio prekių skaičiaus tolimesnė apžiūra buvo vykdoma (duomenys neskelbtini) policijos komisariato vidiniame kieme. Įvykio vietoje jie cigarečių neskaičiavo. Minėtą baltos spalvos automobilį „Audi A4“ į policijos komisariatą nuvairavo jis, kartu važiavo ir G. S.. S. T. vėliau pati atvažiavo į policijos komisariatą. Apsilankymas pas S. T. nebuvo atsitiktinis, kadangi jie turėjo išankstinės informacijos, kad šiuo adresu anksčiau yra pradėti ikiteisminiai tyrimai ir administracinės bylos dėl akcizinių prekių laikymo. Liudytojas taip pat parodė, kad įvažiuojant į minėtą kiemą jis pastebėjo, kad kelis kartus sumirksėjo vieno iš kieme buvusių automobilių avarinis signalas. Jis spėja, kad kažkas iš kieme ar name buvusių asmenų galėjo užrakinti baltos spalvos automobilį „Audi A4“, nes jis vienintelis iš kieme stovėjusių automobilių buvo užrakintas (t. 3, b. l. 175–177).

39. Liudytojas G. D., apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad 2019 m. gruodžio 13 d., apie 7 val., vyko su kolegomis M. K., L. C. į (duomenys neskelbtini). Nakties metu vykdė patruliavimą teritorijoje ir nurodytu laiku būnant tame kaime pastebėjo į kiemą įvažiuojantį automobilį ,,Daewoo“ su Baltarusijos Respublikos numeriais. Tai sukėlė įtarimų, nes buvo informacija, kad (duomenys neskelbtini) galimas akcizinių ir kontrabandinių prekių laikymas. Nusprendė minėtą automobilį patikrinti. Kai jie su kolegomis įvažiavo į kiemą, automobilyje žmonių jau nebuvo. Šalia automobilio stovėjo Baltarusijos piliečiai - moteris ir vyras - bei kalbėjosi su vienu iš namo gyventojų. Iš darbo pobūdžio tą gyventoją pažinojo, tai G. S.. Kieme buvo dar 4 ar 5 automobiliai, kurie stovėjo toliau nuo gyvenamojo namo. ,,Audi“ markės automobiliai buvo 3-4. Visi automobiliai, ūkinės patalpos ir visa teritorija buvo apžiūrėta. Cigaretės buvo aptiktos ,,Audi“ markės automobilyje, kuris stovėjo priekyje arčiau išvažiavimo iš kiemo. Jis pats šio automobilio neatidarinėjo, jam tik kolegos pasakė, kad ten rastos cigaretės. Cigaretės vietoje buvo apžiūrėtos, o tiksliai buvo suskaičiuotos (duomenys neskelbtini) policijos komisariato kieme. Jis negirdėjo, jog S. T. sakytų, kad tai jos automobilis, kad ruoštųsi tą automobilį parduoti ir kad jį buvo davusi pasivažinėti A. D.. Tokios kalbos prie jo nebuvo. Minėtą automobilį į policijos komisariatą nuvairavo M. K.. Jis neprisimena, ar šiuo automobiliu su pastaruoju dar kažkas važiavo (t. 3, b. l. 177–179).

40. Šie policijos pareigūnų parodymai patvirtina, kad, tikrinant išankstinę informaciją apie galimą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, nuteistosios S. T. automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinėje buvo rastos cigaretės su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais. Tai objektyviai užfiksuota ir 2019 m. gruodžio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokole (t. 1, b. l. 18–28) bei 2020 m. birželio 25 d. daiktų (cigarečių) apžiūros protokole (t. 1, b. l. 141–142). Be to, liudytojas M. K. taipogi parodė, kad nuteistoji S. T. įvykio vietoje jam patvirtino, jog minėtame automobilyje rastos cigaretės priklauso jai. Nuteistosios S. T. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, grįsdamas S. T. kaltę dėl jai inkriminuoto nusikaltimo, nepagrįstai rėmėsi nenuosekliais ir prieštaringais policijos pareigūnų M. K. ir G. D. parodymais. Apeliantas mano, kad šiems pareigūnams buvo leista susipažinti su ikiteisminio tyrimo metu iš S. T. 2020 m. sausio 10 d. gauta filmuota medžiaga iš prie jos gyvenamojo namo sumontuotų kamerų, jog jie galėtų pakeisti ir suderinti savo parodymus.

41. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojai M. K. ir G. D. buvo apklausti po tris kartus. 2019 m. gruodžio 17 d. apklaustas liudytoju pas ikiteisminio tyrimo pareigūną M. K. parodė, kad 2019 m. gruodžio 13 d., apie 7:00 val., dirbant kartu su vyriausiuoju tyrėju A. G. ir tyrėjais G. D. bei L. C., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme pastebėjo stovintį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio buvo įjungti avariniai šviesos signalai, o šalia nieko nebuvo. Tarnybiniu automobiliu įvažiavus į minėto gyvenamojo namo kiemą ir jame sustojus, netrukus prie jo priėjo moteris. Jis minėtos moters paklausė, ar nereikalinga pagalba, kas nutiko, kad automobilis įjungtas su avariniais šviesos ženklais. Moteris jam nurodė, kad viskas su automobiliu gerai ir kad ji ruošiasi vykti į darbą. Tuomet jis pastarosios paprašė pateikti asmenybę patvirtinantį dokumentą ir transporto priemonės dokumentus. Susipažinęs su pateiktais dokumentas, sužinojo, kad tai S. T., o minėta transporto priemonė nustatyta tvarka nebuvo įregistruota. Tuomet buvo nuspręsta patikrinti transporto priemonės salono vidų. Tikrinant minėtos transporto salono vidų, bagažinės skyriuje buvo rasta akcizais apmokestinamos prekės - cigaretės su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais. S. T. nurodė, kad minėtas cigaretes įsigijo 2019 m. gruodžio mėn. pradžioje iš rusų kalba kalbančio nepažįstamo asmens, o vėliau norėjo jas brangiau parduoti (t. 1, b. l. 31–32).

41.1. 2020 m. sausio 24 d. apklaustas liudytoju pas ikiteisminio tyrimo pareigūną M. K. parodė, kad 2019 m. gruodžio 13 d., nuo 3:30 val., jis dirbo kartu su vyriausiuoju tyrėju A. G. ir tyrėjais G. D. bei L. C., t. y. jie tikrino gautą informaciją, jog gyvenamojo namo bei jo pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), galimai yra akcizais apmokestinamų prekių. Būnant (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas automobilis „Daewoo Leganza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Baltarusijos Respublikos registracija). Minėtas automobilis įvažiavo į (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kiemą. Jie tarnybiniu automobiliu važiavo paskui minėtą automobilį ir taip pat įvažiavo į šį kiemą. Tuo metu prie minėto automobilio buvo moteris ir du vyrai. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo G. S., Baltarusijos Respublikos pilietis S. T. ir jo žmona A. T.. Priėjus prie Baltarusijos Respublikos piliečių ir paklausus jų, kokiu tikslu jie atvyko į Lietuvos Respubliką, jie pasakė, kad atvyko pas pažįstamą. Jis jų paprašė pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus ir paklausė, ar jie turi kokių draudžiamų daiktų. Jie atsakė, kad neturi. Jis kartu su tyrėju L. C. pradėjo tikrinti automobilį „Daewoo Leganza“. Be šio automobilio, kieme dar buvo automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kiti du automobiliai „Audi A4“ ir automobilis „Mazda 6“. Jis kieme buvusio G. S. paklausė, kam priklauso šie automobiliai. Pastarasis nurodė, kad kieme esantys automobiliai, išskyrus automobilį „Daewoo Leganza“, priklauso šeimai, su kuria jis gyvena. Jis G. S. paklausė, ar automobiliuose, gyvenamajame name ir pagalbinėse patalpose nėra draudžiamų daiktų. Pastarasis nurodė, kad draudžiamų daiktų nėra. Apžiūrėjus mėlynos spalvos automobilį „Audi A4“, draudžiamų daiktų nebuvo rasta. Tada jis nusprendė patikrinti automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jis buvo užrakintas. Jis G. S. paprašė atrakinti šį automobilį. Pastarasis nurodė, kad nežino, kur yra raktai, kadangi jis priklauso jo sugyventiniai S. T.. Tada jis kartu su G. S. nuėjo į gyvenamąjį namą ir S. T. padavė minėto automobilio raktelius. Apžiūrėjus minėtą automobilį, bagažinėje buvo rasta akcizais apmokestinamos prekės - cigaretės. G. S. paklausus, kam priklauso akcizais apmokestinamos prekes (cigaretės), pastarasis nurodė, kad automobilis priklauso sugyventiniai S. T., todėl apie tai reikėtų klausti jos pačios. Jis buvo nuėjęs į gyvenamąjį namą ir jame buvusios S. T. paklausė, kam priklauso automobilyje rastos cigaretės. S. T. jam nurodė, kad cigaretės priklauso jai (t. 1, b. l. 35–37).

41.2. 2020 m. birželio 25 d. apklaustas liudytoju pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, M. K. parodė, kad tvirtina savo ankstesnius parodymus, tačiau prašo laikytis jo 2020 m. sausio 24 d. duotų parodymų, nes jie yra išsamesni. 2019 m. gruodžio 17 d. jis buvo ne taip išsamiai apklaustas, todėl nepaminėjo kai kurių įvykio aplinkybių. 2019 m. gruodžio 17 d. apklausos metu sakydamas, kad jiems 2019 m. gruodžio 13 d. atvykus į kiemą S. T. netrukus atėjo prie automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis nepaminėjo, po kokio laiko tai įvyko (t. 1, b. l. 40).

41.3. Tuo tarpu 2020 m. sausio 9 d. apklaustas liudytoju pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, G. D. parodė, kad 2019 m. gruodžio 13 d., apie 7:00 val., dirbant kartu su vyriausiuoju tyrėju A. G., vyresniuoju tyrėju M. K. ir tyrėju L. C., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme pastebėjo stovintį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio buvo įjungti avariniai šviesos signalai, o šalia nieko nebuvo. Tarnybiniu automobiliu įvažiavus į minėto gyvenamojo namo kiemą ir jame sustojus, netrukus prie jo priėjo moteris. Kaip vėliau paaiškėjo, kad tai S. T.. Su minėta moterimi bendravo M. K., o jis nuėjo kitų kieme stovėjusių dviejų automobilių link, kadangi norėjo juos apžiūrėti. Apžiūrint minėtus automobilius M. K. jam pasakė, kad automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinėje surado akcizais apmokestinamas prekes - cigaretes su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais. Būnant prie minėto automobilio M. K. paklausė S. T., kam priklauso šis automobilis ir jame esančios cigaretės. Pastaroji nurodė, kad minėtas cigaretes įsigijo 2019 m. gruodžio mėn. pradžioje iš rusų kalba kalbančio nepažįstamo asmens, o vėliau norėjo jas brangiau parduoti (t. 1, b. l. 43–44).

41.4. 2020 m. sausio 14 d. apklaustas liudytoju pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, G. D. parodė, kad 2019 m. gruodžio 13 d., nuo 3:30 val., jis dirbo kartu su vyriausiuoju tyrėju A. G., vyresniuoju tyrėju M. K. ir tyrėju L. C., t. y. jie tikrino gautą informaciją, jog gyvenamojo namo bei jo pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), galimai laikomos akcizais apmokestinamos prekės - cigaretės. Būnant (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas automobilis „Daewoo Leganza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Baltarusijos Respublikos registracija). Minėtas automobilis įvažiavo į (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kiemą. Jie tarnybiniu automobiliu važiavo paskui minėtą automobilį ir taip pat įvažiavo į šį kiemą. Tuo metu prie minėto automobilio buvo moteris ir du vyrai. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo G. S., Baltarusijos Respublikos pilietis S. T. ir jo žmona A. T.. Priėjus prie Baltarusijos Respublikos piliečių M. K. paklausė jų, kokiu tikslu jie atvyko į Lietuvos Respubliką. Kažkuris iš šių asmenų pasakė, kad važiavo į Alytų ir sustojo pakeliui pasikalbėti. Jis jų paprašė pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Vėliau jis kartu su tyrėju L. C. patikrino automobilį „Daewoo Leganza“. Automobilyje draudžiamų daiktų nebuvo rasta, abiejų Baltarusijos Respublikos piliečių buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo legalus. Su G. S. bendravo M. K.. Be minėto automobilio, kieme dar buvo automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti du automobiliai „Audi A4“. Jis apžiūrėjo pastaruosius du automobilius, tačiau draudžiamų daiktų nebuvo rasta. Taip pat jis apžiūrėjo ūkinį pastatą bei malkinę. Jam sugrįžtant prie tarnybinio automobilio M. K. pasakė, kad automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinėje surado akcizais apmokestinamas prekes - cigaretes su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais. Tuomet jis sugrįžo prie ūkinio pastato, kadangi norėjo pabaigti apžiūrą. Tuo metu matė, kaip iš gyvenamojo namo vidaus apsirengusi chalatu išėjo moteris, kaip vėliau paaiškėjo S. T.. Ji nuėjo prie įvažiavimo į kiemą vartų, kur kalbėjosi su M. K.. Dėl didelio atstumo jis negirdėjo, ką pastarieji kalbėjosi. M. K. jam vėliau pasakė, kad S. T. pastarajam nurodė, jog automobilis su jame esančiomis cigaretėmis priklauso jai. S. T. nurodė, kad minėtas cigaretes įsigijo 2019 m. gruodžio mėn. pradžioje iš rusų kalba kalbančio nepažįstamo asmens, o vėliau norėjo jas brangiau parduoti (t. 1, b. l. 47–48).

41.5. 2020 m. birželio 25 d. apklaustas liudytoju pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, G. D. parodė, kad prašo laikytis jo 2020 m. sausio 14 d. duotų parodymų, nes jie yra išsamesni. Abiejų apklausų metu duoti parodymai yra teisingi, tačiau pirmosios apklausos metu jis nepaminėjo visų įvykio aplinkybių (t. 1, b. l. 51).

41.6. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad liudytojų M. K. ir G. D. parodymuose yra tam tikrų nesutapimų, nurodant atvykimo į įvykio vietą aplinkybes, t. y. pirmosios apklausos metu liudytojai parodė, kad prie S. T. namų atvyko kieme pastebėję stovintį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio buvo įjungti avariniai šviesos signalai, tuo tarpu vėlesnės apklausos metu šie liudytojai patikslino, kad prie nuteistosios namų atvyko tikrindami išankstinę informaciją apie galimą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis ir pamatę, jog į kiemą įvažiavo automobilis su Baltarusijos Respublikos registracijos numeriu. Šiuos netikslumus teisėjų kolegija vertina kaip neesminius, įtakotus užduodamų klausimų, siekiant detalizuoti liudytojų parodymus, tikslumo ir pobūdžio. Kaip paaiškino patys liudytojai, jų antrosios apklausos metu duoti parodymai yra detalesni, nes pirmosios apklausos metu jie buvo ne taip išsamiai apklausti, todėl nepaminėjo kai kurių įvykio aplinkybių. Teisėjų kolegijos nuomone, šių liudytojų parodymai yra detalūs ir nuoseklūs, esminėmis aplinkybėmis vienodi, o paminėti nesutapimai yra neesminiai. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių policijos pareigūnai, kurie įvykio metu atliko savo tarnybines funkcijas, galėtų būti šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti nuteistąją S. T. tariamos nusikalstamos veikos padarymu, duoti apie ją melagingus paaiškinimus. Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo laikyti šių liudytojų parodymų nepatikimais ir juos atmesti, parodymai atitinka kitus byloje surinktus ir įvertintus įrodymus, o juos paneigiančių objektyvių duomenų byloje nėra.

41.7. Nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, kad iš filmuotos medžiagos matyti, jog policijos pareigūnams įsukus į nuteistosios kiemą, ten nebuvo jokio automobilio su įjungtais avariniais signalais. Apeliantas nurodo, kad policijos pareigūnų tarnybinis automobilis buvo vienintelis kieme su įjungtais avariniais šviesos signalais, o pati S. T. į savo namo kiemą apie 7:00 val. išėjo pažadinta triukšmo. Gynėjas pažymi, kad pastaroji buvo apsirengusi tik chalatu, neturėjo automobilio „Audi A4“ užvedimo rakto, todėl akivaizdu, jog nesiruošė niekur važiuoti. Iš 2020 m. sausio 16 d. ir 2020 m. sausio 21 d. – 2020 m. sausio 22 d. apžiūros protokolų matyti, kad buvo atlikta S. T. pateikto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vaizdo stebėjimo kameros užfiksuoto vaizdo įrašo ir policijos tarnybiniame automobilyje „VW Transporter Combi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esančių vaizdo stebėjimo kamerų užfiksuotų vaizdo įrašų apžiūra (t. 1, b. l. 155–159, 165–170). Iš šių apžiūros protokolų matyti, kad minėtuose vaizdo įrašuose iš tiesų nebuvo užfiksuota, jog 2019 m. gruodžio 13 d. policijos tarnybiniam automobiliui įvažiuojant į namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą, ten stovėtų automobilis su įjungtais avariniais šviesos signalais. Liudytojas M. K., apklaustas pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog įvažiuojant į minėtą kiemą jis pastebėjo, kad kelis kartus sumirksėjo vieno iš kieme buvusių automobilių avarinis signalas. Jis spėja, kad kažkas iš kieme ar name buvusių asmenų galėjo užrakinti baltos spalvos automobilį „Audi A4“, nes jis vienintelis iš kieme stovėjusių automobilių buvo užrakintas. Taigi, liudytojas detalizavo pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu nurodytą aplinkybę, kad minėtame kieme buvo pastebėtas automobilis su įjungtais avariniais šviesos signalais. Be to, teisėjų kolegija mano, kad ši aplinkybė nėra esminė ir nepaneigia fakto, jog minėto namo kieme stovėjusiame nuteistosios automobilyje „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo rastos akcizais apmokestinamos prekės (cigaretės). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad aplinkybė, jog nuteistoji ankstyvą rytą buvo su chalatu, nepaneigia to, kad aptariamą dieną ji ketino automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kažkur važiuoti. Kaip pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė pati S. T., įvykio dieną ji ketino į šį automobilį sukrautas cigaretes nugabenti surastam jų pirkėjui.

41.8. Nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde taip pat pažymi, kad automobilį „Audi A4“ su bagažinėje esančiomis akcizinėmis prekėmis iš S. T. gyvenamosios vietos kiemo išvairavo vyresnysis tyrėjas M. K., nors akcizais apmokestinamos prekės nebuvo suskaičiuotos, o automobilio bagažinės skyrius nebuvo užplombuotas. Anot apelianto, liudytojas M. K. nurodė, kad automobiliu kartu su juo vyko ir G. S., tačiau iš filmuotos medžiagos matyti, jog iš S. T. kiemo išvažiuojančiame automobilyje „Audi A4“ jokių kitų asmenų, išskyrus jį vairuojantį M. K., nėra. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Liudytojas M. K., apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad dėl buvusių lauko sąlygų ir didelio prekių skaičiaus tolimesnė apžiūra buvo vykdoma (duomenys neskelbtini) policijos komisariato vidiniame kieme. Įvykio vietoje jie cigarečių neskaičiavo. Minėtą baltos spalvos automobilį „Audi A4“ į policijos komisariatą nuvairavo jis, kartu važiavo ir G. S.. Taigi, liudytojas logiškai paaiškino, dėl kokių priežasčių, cigaretės buvo skaičiuojamos ne įvykio vietoje, o policijos komisariato kieme. Iš 2020 m. sausio 16 d. apžiūros protokolo matyti, kad vaizdo įraše iš tiesų užfiksuota, jog 2019 m. gruodžio 13 d., 8:35 val., M. K. įsėdo į šviesios spalvos automobilį „Audi A4“ ir išvažiavo iš kiemo. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojas G. S. viso proceso metu nuosekliai patvirtino aplinkybę, jog iš minėto namo kiemo į policijos komisariatą jis automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vyko kartu su M. K.. Taigi, G. S. į minėtą automobilį galėjo įlipti už vaizdo kameros stebėjimo lauko ribų. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju byloje nenustatyta, jog 2019 m. gruodžio 13 d. įvykio vietos apžiūra buvo atlikta pažeidžiant baudžiamąjį procesą reglamentuojančias nuostatas.

42. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistosios S. T. atžvilgiu priimtas skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis nėra grįstas keliančiais abejonių ar prieštaringais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, nuosprendį pagrindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje analizavo ne tik įrodymus, kuriais grindė teismo išvadas, bet nurodė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė nuteistosios S. T. duotus parodymus. Nuteistosios S. T. gynėjo apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvadomis, padarytomis vertinant įrodymus, pateikiant kitokį tų pačių įrodymų vertinimą. Tačiau tai neleidžia spręsti apie neišsamų, neobjektyvų ar šališką nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių ištyrimą, o tuo pačiu ir ištirtų įrodymų įvertinimą. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistosios kaltė neįrodyta ar pagrįsta tik prielaidomis.

43. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje esantys įrodymai papildo vienas kitą ir neabejotinai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog nuteistoji S. T. padarė nusikalstamus veiksmus, kurie atitinka neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis objektyviuosius bei subjektyviuosius požymius. Apygardos teismas, kvalifikuodamas nuteistosios nusikalstamus veiksmus pagal BK 199² straipsnio 2 dalį, įstatymą taikė tinkamai. Kaip minėta, skundžiamu nuosprendžiu A. D. ir S. T. pagal BK 199² straipsnio 2 dalį buvo nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, pažeisdami nustatytą tvarką įgijo, gabeno ir laikė didesnės kaip 250 MGL vertės akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, o būtent: A. D. neteisėtai įgijo didesnės kaip 250 MGL vertės akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, kurias S. T. automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvežė į jos namo kiemą ir automobilį su cigaretėmis paliko S. T., kuri jį ten laikė, kol cigaretės buvo policijos pareigūnų surastos ir paimtos. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu A. D. išteisinamas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos ir kad, be S. T. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotų parodymų, byloje nėra objektyvių duomenų, kada ir kas įgijo byloje aptariamas cigaretes, jas atgabeno bei pakrovė į S. T. priklausantį automobilį „Audi A4“, S. T. šiuo atveju laikoma nuteista tik už neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis laikymą.

44. Pažymėtina, kad akcizais apmokestinamų prekių laikymu pripažįstami bet kokie tyčiniai veiksmai, susiję su faktiniu akcizais apmokestinamų prekių buvimo kaltininko žinioje pažeidžiant teisės aktais nustatytą tokių prekių laikymo tvarką, nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės, jų buvimo vietos. Laikymas gali pasireikšti prekių buvimu patalpose, slaptavietėse, kaltininko turėjimu jų savo žinioje, jei tai nesusiję su šių prekių gabenimu ir kt. Nusikaltimo, įtvirtinto BK 199² straipsnyje, sudėtis yra formalioji. Tai reiškia, kad nusikaltimas laikomas baigtu nuo dispozicijoje nurodytų veiksmų atlikimo momento, t. y. baudžiamajai atsakomybei kilti užtenka vieno laikymo veiksmo. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje aptarti įrodymai patvirtina, jog šiuo atveju S. T. suprato, kad jai priklausančiame automobilyje „Audi A4“ sukrautos cigaretės yra jos žinioje. Taigi, nuteistoji S. T. suvokė, jog neteisėtai laiko akcizais apmokestinamas prekes, bei to siekė. Nuteistosios iškelta įvykių versija, kad A. D. pasiėmė išbandyti jos parduodamą automobilį „Audi A4“, jai nežinant jame sukrovė cigaretes ir grąžino automobilį S. T., žadėdamas jį vėliau įsigyti, prieštarauja teisėjų kolegijos aptartiems įrodymams ir pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai atmesta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistosios S. T. nusikalstama veika įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 199² straipsnio 2 dalį.

45. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu A. D. išteisinamas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 2 dalyje, teisėjų kolegija mano, jog šiuo atveju tikslinga iš naujo išdėstyti nuteistajai S. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos aprašymą. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pripažino įrodytomis šias nuteistosios nusikalstamos veikos aplinkybes: S. T. nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 2019 m. gruodžio 13 d., pažeisdama 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių su vėlesniais pakeitimais 2 punktą, numatantį, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutarti ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio ženklais – banderolėmis; neturėdama cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini), jai priklausančiame automobilyje „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė didesnės kaip 250 MGL vertės pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 3 straipsnio 11 dalį akcizais apmokestinamas prekes: 1840 pakelių cigarečių „Minsk Super Slims“, kurių vieno pakelio vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 3,49 Eur, bendra vertė 6 421,6 Eur; 700 pakelių cigarečių „Queen Mentchol“, kurių vieno pakelio vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 3,49 Eur, bendra vertė 2443 Eur; 770 pakelių cigarečių „NZ Black“, kurių vieno pakelio vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 3,49 Eur, bendra vertė 2 687,3 Eur; 810 pakelių cigarečių „NZ Gold“, kurių vieno pakelio vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 3,49 Eur, bendra vertė 2 826,9 Eur; 340 pakelių cigarečių „Minsk Superslims“, kurių vieno pakelio vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 3,49 Eur, bendra vertė 1 186,6 Eur; 20 pakelių cigarečių „Minsk Capital“, kurių vieno pakelio vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 3,49 Eur, bendra vertė 69,8 Eur; 20 pakelių cigarečių „Karona Menthol“, kurių vieno pakelio vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 3,49 Eur, bendra vertė 69,8 Eur – bendrai 15 705 Eur vertės cigaretes, iki 2019 m. gruodžio 13 d., 7:00 val., kol cigaretės buvo policijos pareigūnų surastos ir paimtos.

Dėl S. T. paskirtos bausmės ir turto konfiskavimo.

46. Nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad S. T. paskirta bausmė (7500 Eur bauda) ir jos automobilio konfiskavimas aiškiai pažeidžia teisingumo principą ir yra neteisingi. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bausmę gali sugriežtinti ar sušvelninti tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajai S. T. šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo jai skiriamos bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistosios asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, bei paskyrė jai teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta ar per švelni.

47. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog S. T. padarė tyčinį nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Nusikaltimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio, yra baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia. S. T. neteisėtai disponuotų akcizais apmokestinamų prekių (cigarečių) vertė daugiau nei pusantro karto viršijo BK 199² straipsnio 2 dalyje numatytą 250 MGL dydžio sumą. S. T. anksčiau neteista (t. 2, b. l. 163), bausta administracine tvarka (t. 2, b. l. 164–165), yra dirbanti (t. 2, b. l. 168–170; t. 4, b. l. 147), darbdavio charakterizuojama teigiamai (t. 2, b. l. 173; t. 4, b. l. 2). Pirmosios instancijos teismas nustatė nuteistosios S. T. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką ji padarė veikdama bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad A. D., kuris skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas už tai, jog nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje, padarė veikdamas bendrininkų grupe su S. T., šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu yra išteisinamas, S. T. nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, yra naikinama. Dėl šios priežasties skundžiamas Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 15 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

48. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas, nustatydamas nuteistajai S. T. bausmės rūšį ir dydį, visapusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes bei tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Nors šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pripažįstama, kad jai inkriminuotą nusikalstamą veiką S. T. padarė viena, taip pat yra naikinama S. T. nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. sumažėja nurodytos S. T. nusikalstamos veikos pavojingumas, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajai yra teisėta ir pagrįsta. Teismas nuosprendyje išdėstė bei įvertino nuteistosios bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistosios asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajai S. T. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje, paskyrė švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – baudą bei nustatė minimalų jos dydį (150 MGL - 7500 Eur), skiriamą už sunkius nusikaltimus (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Tokia bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

49. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju byloje nėra nustatyta išimtinių aplinkybių, apibūdinančių nuteistosios S. T. padarytą nusikaltimą ar jos asmenybę, kurių visuma leistų spręsti, kad už nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje, BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu galėtų būti skirta mažesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė ir taip realizuota BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis. Įvertinusi BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti reikšmingus duomenis, teisėjų kolegija neįžvelgia aplinkybių, kurios leistų vertinti nuteistosios veikos pavojingumą kaip daug mažesnį nei rūšinį tokių nusikalstamų veikų pavojingumą, ar pripažinti, kad nuteistosios asmenybė vertintina kaip mažiau pavojinga. Tokiomis išimtinėmis aplinkybėmis negali būti pripažintos ir nuteistosios gynėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad S. T. yra našlė, viena augina ir rūpinasi dviem savo vaikais, iš kurių vienas nuo gimimo yra neįgalus, o kitas dar yra moksleivis (t. 4, b. l. 93–96). Šios aplinkybės yra reikšmingos, tačiau, vertinant jas bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumos kontekste, nesudaro pakankamo pagrindo švelninti nuteistajai bausmę. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindų nuteistosios S. T. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra.

50. BK 72 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė, rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Nusikalstamos veikos padarymo priemonės baudžiamojoje teisėje suprantamos kaip įtaisai, įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie sudaro sąlygas ar palengvina tokios veikos padarymą, nors jų panaudojimas pats savaime tiesiogiai nedaro žalos atitinkamos veikos objektui ar dalykui. Tokia nusikalstamos veikos padarymo priemone laikoma ir transporto priemonė, jeigu ja kaltininkas naudojasi tam, kad susidarytų galimybę padaryti veiką ar palengvintų jos darymą. Skundžiamu nuosprendžiu buvo nustatyta, kad akcizais apmokestinamos prekės (cigaretės) buvo laikomos automobilyje „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso nuteistajai S. T.. Todėl ši transporto priemonė pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai pripažinta nusikaltimo padarymo priemone ir vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi konfiskuota.

Dėl proceso išlaidų.

51. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, Nr. 1A-314-307/2020, Nr. 1A-310-318/2020).

52. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, turi dalyvauti gynėjas (BPK 322 straipsnio 1 dalis) ir kad A. D. neturėjo sudaręs su jokiu gynėju sutarties, 2021 m. lapkričio 23 d. kreipėsi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo parinkimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartimi A. D. gynėja buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyriaus parinkta advokatė Žana Timaškova. Lietuvos apeliaciniam teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. balandžio 15 d. pažyma Nr. (12.32 Mr) PT-3051 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 381,10 Eur už A. D. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

53. BPK 106 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu A. D. išteisinamas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 2 dalyje, teisėjų kolegija mano, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų priteisimo iš A. D. turi būti atmestas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1 punktu, 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 15 d. nuosprendį dalyje dėl A. D. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 2 dalį panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – A. D. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 2 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Panaikinti A. D. kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

S. T. atžvilgiu Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 15 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistajai S. T. nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. D. atmesti.