Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų G.K., O. B. R., J. S.Ž. patikslintą skundą atsakovams Kretingos rajono savivaldybei, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Kretingos vandenys” dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), pareiškėjoms po 5000 Eur kiekvienai ir iš atsakovės Kretingos rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) po 5000 Eur kiekvienai neturtinei žalai atlyginti;

2) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, pareiškėjoms po 534 Eur kiekvienai ir iš Kretingos rajono savivaldybės po 534 Eur kiekvienai turtinei žalai atlyginti;

3) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, pareiškėjai G. K. 150 Eur ir iš Kretingos rajono savivaldybės pareiškėjai G. K. 150 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Apibendrina, kad padaryta ne tik turtinė, bet ir moralinė žala dėl valstybės valdžios institucijos - Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, kurios teises ir pareigas perėmė NŽT, ir Kretingos rajono savivaldybės neteisėtų veiksmų (neveikimo) rengiant kompleksinius ir preliminarius žemės reformos žemėtvarkos projektus, negrąžintiną žemę grąžinant natūra ir nustatant specialiąsias žemės naudojimo sąlygas bei sprendžiant dėl neprivatizuojamų visuomenės poreikiams naudojamų teritorijų plotų.

Pažymi, jog dabar paaiškėjus nurodytoms aplinkybėms, viskas - išgyvenimai, nerimas, stresas, tęsiasi; jaučia nusivylimą, beviltiškumą ir gyvenimo nestabilumą bei nepasitikėjimą valdžios institucijoms, kankina nežinia, kiek dar šis procesas, prasidėjęs prie kelis dešimtmečius, baigsis, nes per tą laiką paseno, dar labiau susilpnėjo sveikata. Neturtinę žalą vertina po 10 000 eurų kiekvienai iš mūsų, tai yra bendra suma 30 000 eurų.

Dėl turtinės žalos paaiškina, kad susidarė situacija, kad teisiškai yra nekilnojamo turto savininkės, tačiau negali šiuo turtu naudotis, valdyti ir juo disponuoti, tai yra nėra savininko teisių turinio, kad iš esmės neteko turto, tokiu atveju turi būti atlyginta indeksuota žemės sklypo vertė J.S. Ž. -69 Eur, G. K. - 66 Eur ir O.B.- 69 Eur- bendra suma 204 Eur. Pažymi, jog visą laiką prižiūrėjo į vandenvietės sanitarinę zoną patenkančius sklypus - samdė asmenį kad pjautų žolę ir kt. (bendra suma už atliktus darbus 1800 Eur), mokėjo žemės mokesčius (bendra suma 8,86 Eur), kainavo kelionės išlaidos (kuro išlaidų bendra suma 1191,14 Eur), tai yra vertinamos mūsų turėtos išlaidos 3 000 Eur. Bendra suma su žemės sklypo verte yra 3 204 Eur turtinės žalos.

Atkreipia dėmesį, jog 2008-12-15 pirkimo pardavimo sutartimi iš Kretingos rajono žemės ūkio bendrovės „Melkota” įsigijo Pastatą - Siurblinę, Inžinierinius tinklus – Gręžinį, kurie įregistruoti įstatymo numatyta tvarka, nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje. Paaiškina, kad šie tinklai įsigyti geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui. Nors šiuo metu geriamas vanduo iš šio gręžinio ir nėra tiekiamas, tačiau šis gręžinys yra naudojamas kaip rezervinis, esant reikalingumui iš šio gręžinio vanduo būtų teikiamas (duomenys neskelbtini) gyventojams.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas skundas atmestinas.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad nukentėję asmenys turi teisę į žalos atlyginimą, jei tenkinamos trys sąlygos: nustatyti neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšys. Šios trys valstybės ir (ar) savivaldybės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra kumuliacinės ir vienos iš jų nebuvimo pakanka prašymui dėl žalos atlyginimo atmesti. Kalbant apie tariamą pareiškėjų patirtą turtinę žalą, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju viešosios atsakomybės atsiradimo sąlygas reikia analizuoti iš pradžių patikrinant atsakovų galbūt neteisėtų veiksmų sąlygą, vėliau – sąlygas, susijusias su žalos realumu ir priežastiniu ryšiu tarp įvardytų veiksmų bei nurodomos žalos. Tik tuo atveju, jeigu šios sąlygos būtų įvykdytos, toliau reikėtų nagrinėti dėl to pareiškėjų naudai priteistinos kompensacijos dydį. Pažymėtina, kad pateikti įrodymus dėl tariamos žalos buvimo ir jos dydžio bei įrodyti esant priežastinį neteisėtų savivaldybės ar (ir) valstybės institucijų veiksmų ir šios žalos ryšį turi viešąją atsakomybę pripažinti siekianti šalis, t.y. pareiškėjai (žr., pvz., LVAT 2011-12-15 sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011, 2020-11-11 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2265-575/2020 ir kt.).

Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-26 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010 ir kt.). Priežastinio ryšio nustatymo procese sąlygiškai išskiriami du etapai. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar konkretūs neigiami padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo (conditio sine qua non (būtina sąlyga) testas). Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-11-26 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007; 2008-06-09 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008; LVAT 2011-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-3034/2011, kt.). Būtent sprendžiant dėl teisinio priežastinio ryšio buvimo atsižvelgtina į pirmiau nurodytą netiesioginio priežastinio ryšio taisyklę, kad, norint konstatuoti esant priežastinį ryšį, pakanka nustatyti, jog atsakingo asmens elgesys yra, nors ir ne vienintelė, bet pakankama žalos atsiradimo priežastis. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, taigi padaryta žala nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėtų veiksmų, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę. Kartu pažymėtina, kad priežastinio ryšio nustatymo ypatumas neveikimo atveju yra tas, jog šiuo atveju nėra veiksmo, dėl kurio galėtų būti sprendžiama, ar jis pripažintinas conditio sine qua non konkrečių neigiamų padarinių atžvilgiu, todėl nėra ir faktinio priežastinio ryšio. Tačiau teisine prasme pripažįstama, kad priežastinis ryšys yra, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-26 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010).

Taigi, teismas, nagrinėjantis bylą dėl žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgia į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teise, be kita ko, nenusižengdamas iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priima sprendimą, ar tuo konkrečiu atveju yra pagrindas valstybei atlyginti žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijos neteisėtų veiksmų. Teismo atliekama tariamų neteisėtų veiksmų patikra valstybės deliktinės atsakomybės kontekste yra atitinkamų faktinių ir teisinių aspektų vertinimas CK 6.271 straipsnio nuostatų prasme (žr., pvz. LVAT 2011-07-14 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-3034/2011).

Iš skundo turinio matyti, kad turtinę žalą pareiškėjos kildina dėl to, kad atkuriant nuosavybės teises NŽT nepateikė duomenų apie tai, jog ginčo žemės sklypams yra nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos dėl vandenvietės sanitarinės ir vandentiekio apsaugos zonos. Paaiškina, jog esant nurodytų duomenų, nebūtų sutikusios, kad į tokią žemę būtų atkurta nuosavybės teisė. Teismas pažymi, jog Klaipėdos apskrities viršininko 2009-02-21 sprendimai, kuriais pareiškėjoms buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą, grąžinant tenkančią nekilnojamojo turto dalį natūra po 0,09 ha žemės, įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyti ir yra galiojantys. Nurodytos aplinkybės pareiškėjos neginčija ir neteikia duomenų, kurie patvirtintų, kad su Klaipėdos apskrities viršininko 2009-02-21 sprendimais kokiu nors būdu nesutiko ar nesutinka nagrinėjimo ginčo metu. Be kita ko, bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjų nuosavybės teisės į Klaipėdos apskrities viršininko 2009-02-21 sprendimais atkurtas žemės dalis yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, ir šie duomenys taip pat įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyti. Taigi, administracinės bylos duomenų visuma patvirtina, kad pareiškėjos su Klaipėdos apskrities viršininko 2009-02-21 sprendimais sutiko (ir šiuo metu sutinka), todėl nuo 2009-02-21 yra laikytinos ginčo žemės sklypų savininkėmis. Įvertinus byloje esančius duomenis, inter alia (be kita ko) tai, jog Klaipėdos apskrities viršininko 2009-02-21 sprendimai yra galiojantys, nenuginčyti, teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad priimant šiuos sprendimus atsakovės atstovas NŽT pažeidė konkrečias teisės aktų nuostatas, ir todėl atliko kokius nors neteisėtus veiksmus juos priimdamas.

Pareiškėjos patikslintame skunde taip pat nurodo, jog ginčo žemės sklypuose gali tik šienauti pievą, tai yra iš esmės prižiūrėti vandenvietės sanitarinę ir vandentiekio apsaugos zoną - atlikti veiksmus, kurių neprivalo atlikti ir dėl tokios situacijos, priklausantys žemės sklypai ne tik neduoda jokios ekonominės naudos, bet pareiškėjos patiria ir nuostolius juos tvarkydamos. Iš administracinės bylos duomenų matyti, kad pareiškėjos ne kartą kreipėsi į atsakovus prašydamos pašalinti iš jų privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų kitiems asmenims priklausančius vandentiekio vamzdžius, nuotekų šulinius, išpjauti krūmynus, medžius, išvalyti šiukšles ir kt. Kaip jau buvo minėta anksčiau, pateikti argumentus, įrodymus dėl tariamos žalos buvimo turi pareiškėjos. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog (duomenys neskelbtini) įregistruoti statiniai nuosavybės teise priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Kretingos vandenys”. Teismas sutinka su atsakovų pozicija, jog pareiškėjos, būdamos ginčo žemės sklypų savininkėmis, privalo pačios rūpintis ginčo žemės sklypais, juos prižiūrėti, tvarkyti ir turi teisę juos naudoti pagal pagrindinę jų naudojimo paskirtį bei naudojimo būdą. Pareiškėjos, be kita ko, nepagrindė teisiniais argumentais teiginių, kad ginčo žemės sklypais privalo rūpintis atsakovai, inter alia (be kita ko) kad ginčo žemės sklypuose negali vykdyti ūkinės veiklos pagal nustatytą žemės ūkio paskirtį, bei kad bandė tokią veiklą vykdyti, bet joms buvo uždrausta. Dėl pareiškėjų žemės sklypuose esančių įrenginių, pažymėtina, kad administraciniai teismai nesprendžia ginčų tarp privačių asmenų, t. y., pareiškėjos, turėdamos tam tikrų pretenzijų UAB „Kretingos vanduo” dėl jiems priklausančių įrenginių, turi teisę tokį ginčą spręsti civiline tvarka.

Taip pat pažymėtina, jog Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog specialiosios žemės naudojimo sąlygos Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (jo daliai) taikomos nuo žymos apie nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas žemės sklypo registro įraše padarymo dienos. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad ginčo žemės sklypai suformuoti pagal preliminarius matavimus ir nėra žemės sklypuose nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonos. Apibendrinus nurodytas teisės aktų nuostatas, atsakovų paaiškinimus ir pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, kad iš esmės tik atlikus kadastrinius matavimus ir įregistravus specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, bus galima įvertinti, ar ginčo žemės sklypas patenka į specialiųjų žemės naudojimo sąlygų apsaugos zoną, ir kitas aplinkybes, kurios patvirtintų pareiškėjų nurodytą žalą - suvaržytas galimybes ginčo žemės sklype vykdyti tam tikrą veiklą.

Dėl pareiškėjų nurodytos žalos pažymėtina, jog pagal LVAT praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., LVAT 2011-03-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011 ir kt.). Vertindamas pareiškėjų į bylą pateiktus įrodymus, teismas pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., LVAT 2016-02-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, 2016-06-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1670-520/2016 ir kt.).

Įvertinus pareiškėjų nurodytas aplinkybes apie jų patirtą neturtinę žalą, pažymėtina, kad pareiškėjos iš esmės tik nurodė, kad patyrė tam tikrus dvasinius išgyvenimus, tačiau šių teiginių nepagrindė jokiais įrodymais. Teismas sutinka, kad pareiškėjos galėjo patirti tam tikrus dvasinius išgyvenimus, susijusius su nagrinėjama situacija, tačiau šiuo atveju sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą esminę reikšmę turi tai, kad nėra nustatyta atsakovų neteisėtų veiksmų, todėl atsakovai negali būti laikomi atsakingais už pareiškėjų nurodytą neturtinę žalą.

Vertinant pareiškėjų nurodytus argumentus, kad joms turi būti atlyginta indeksuota žemės sklypo vertė, pažymėtina, kad nurodytas atlyginimas pinigais yra vienas iš už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius, būdų, nustatytų Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme. Nagrinėjamu atveju dar kartą atkreiptinas dėmesys, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2009-02-21 sprendimai, kuriais pareiškėjoms buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko nuosavybės teisėmis valdytą žemę, įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyti ir yra galiojantys; pareiškėjų nuosavybės teisės yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Dėl prašomos atlyginti žalos už sumokėtus žemės mokesčius, žolės pjovimą, kelionės išlaidas, taip pat pažymėtina, kad pareiškėjos yra ginčo žemės sklypų savininkės, todėl nenuginčijus šios aplinkybės, būtent joms, o ne kitiems subjektams, tenka pareiga mokėti mokesčius, susijusius su joms nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, šiais sklypais rūpintis.

Kadangi pareiškėjos neįrodė žalos ir nepagrindė jos patikimais įrodymais, spręstina, kad jos neįrodė, kad patyrė nuostolius dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Teismo vertinimu, visuma anksčiau nurodytų aplinkybių rodo, kad atsakovų neteisėtų veiksmų, iš kurių pareiškėjams kilo žala, nėra. Pareiškėjai neįrodė, kad atsakovai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Be kita ko, teismas įvertinęs pareiškėjų nurodytą neturtinę žalą, taip pat sprendžia, kad ji taip pat yra nepagrįsta.

Kitos žalos sąlygos nevertintinos, nes šiuo atveju yra teisiškai nereikšmingos. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. nesant vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjų reikalavimas dėl neturtinės, turtinės žalos atlyginimo priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėjai ir trečiasis suinteresuotas asmuo prašo priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Aptariamo straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgus į tai, jog pareiškėjų patikslintas skundas atmetamas, bylinėjimosi išlaidos joms nepriteistinos.

Nustačius, jog yra patenkinamos ar apginamos trečiojo suinteresuoto asmens teisės, teismas sprendžia, kad yra pagrindas priteisti iš pareiškėjų trečiajam suinteresuotam asmeniui bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Minėtas dydis nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (taikoma įsakymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-03-20; TAR, 2015, Nr. 2015-03968; toliau – ir Rekomendacijos).

Pabrėžtina, kad LVAT yra pažymėjęs, jog teismas spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje turi kompleksiškai įvertinti pareiškėjo patenkintų reikalavimų dalį, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios, priteisdamas atstovavimo išlaidas turi atsižvelgti į Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, reikalaujantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai. Nei vienas iš šių nurodytų kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamai šaliai klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (žr., pvz., LVAT 2013-05-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013).

Trečiasis suinteresuotas asmuo prašo atlyginti 363 Eur už advokato pagalbą.

Pagal bylos duomenis trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimą surašė ir teismui pateikė jo atstovas advokatas Raimondas Simonavičius, veikęs pagal 2021-01-15 atstovavimo sutartį. Iš pateiktų įrodymų (mokėjimo nurodymo) spręstina, jog už nurodytus veiksmus trečiasis suinteresuotas asmuo sumokėjo prašyme nurodytus 363,00 Eur.

Rekomendacijų 8.2 punktas numato, jog rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už dokumentų parengimą (atsiliepimo surašymą) yra 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Kadangi procesiniai veiksmai - atsiliepimo surašymas - buvo atliekami 2021 m. I ketvirtyje, pagrindu imami 2020 m. III ketvirčio rodikliai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis (www.socmin.lt), vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) nurodytą ketvirtį buvo 1454,80 Eur, todėl maksimali priteistina suma už atsiliepimo surašymą yra 3637,00 Eur (1454,80 * 2,5). Prašoma priteisti 363,00 Eur suma neviršija Rekomendacijose nustatyto rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio. Pažymėtina, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų reikšti reikalavimai teismo sprendimu atmesti visa apimtimi, todėl iš pareiškėjų priteisiamos visos pagrįstos trečiojo suinteresuoto asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, teismas trečiojo suinteresuoto asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkina ir jam iš pareiškėjų priteisia 363,00 Eur už atsiliepimo surašymą lygiomis dalis, t.y. po 121,00 Eur iš kiekvienos pareiškėjos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėja

nusprendžia:

Pareiškėjų G.K., O.B.R., J.S. Ž.patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš pareiškėjų G. K., O. B. R., J.S. Ž. po 121,00 Eur (vienas šimtas dvidešimt vienas euras) iš kiekvienos, viso 363,00 Eur (trys šimtai šešiasdešimt trys eurus), išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Kretingos vandenys” .

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.