Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2023-03-15 · Administracinė byla Nr. eAS-128-602/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2023-03-15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. eI2-5080-609/2023Sprendimas · 2023-06-29Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-03-15
Bylos Nr.
eAS-128-602/2023
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-03814-2022-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
Teisėjai
Veslava Ruskan (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Ramūnas Gadliauskas, Arūnas Dirvonas, Arūnas Sutkevičius
Pareiškėjas
E. Š.
Atsakovas
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Callida
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-128-602/2023Teisminio proceso Nr. 3-63-3-03814-2022-7Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2023 m. kovo 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ramūno Gadliausko ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. Š. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gruodžio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. Š. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja E. Š. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjos 2022 m. spalio 5 d. įsakymą Nr. SP1-2495 „Dėl išmokos besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai mokėjimo nutraukimo ir permokos nustatymo E. Š.“ (toliau – ir Įsakymas).

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. gruodžio 28 d. sprendimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad į bylą pateiktas Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. 21R2-178(AG2-162/16-2022) (toliau – ir Sprendimas) turinys patvirtina, jog apie Įsakymą pareiškėja buvo informuota 2022 m. spalio 5 d.

Kadangi su skundu dėl Įsakymo panaikinimo į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus pareiškėja kreipėsi 2022 m. gruodžio 23 d., teismas priėjo prie išvados, jog skundas paduotas praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytam skundo padavimo terminui.

Esant nustatytai aplinkybei, jog yra praleistas skundo padavimo terminas ir neprašoma jo atnaujinti, įvertinęs tai, jog pareiškėją atstovauja kvalifikuota teisininkė, teismas skundą atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

III.

Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti spręsti iš naujo skundo priėmimo klausimą.

Pareiškėja paaiškino, kad pasinaudojo ikiteismine institucija. Pareiškėjos atstovė pridėjo Komisijos Sprendimą bei suformulavo prašymą. Be to, skundžiant Komisijos Sprendimą, apskundimo terminas praleistas nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria nutarta atsisakyti priimti pareiškėjos skundą, padarius išvadą, kad yra praleistas skundo padavimo terminas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmiausia, teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirojo skundo ribose, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles. Vadinasi, nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą (skundo dalyką), aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, jog būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-789-552/2016, 2017 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017).

ABTĮ aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja, nesutikdama su priimtu Įsakymu, pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka ir kreipėsi į Komisiją, prašydama panaikinti Įsakymą. Komisija Sprendimu nusprendė pareiškėjos skundą dėl Įsakymo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą. Nesutikdama su priimtu Komisijos Sprendimu, pareiškėja Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams padavė skundą, kuriame nurodė, jog nesutinka su Komisijos Sprendimu ir prašė panaikinti Įsakymą. Taigi, kaip matyti iš į bylą pateiktų duomenų, pareiškėja skunde nurodė, kad nesutinka su Komisijos Sprendimu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėja ne tik prašo panaikinti Įsakymą, bet ir nesutinka su Komisijos Sprendimu, kuriuo nebuvo patenkintas jos prašymas, turėjo pasiūlyti suformuluoti reikalavimą dėl Komisijos Sprendimo.

Taigi, tik pasiūlius suformuluoti pareiškėjai reikalavimą dėl Komisijos Sprendimo ir pareiškėjai pasinaudojus šia teise, gali būti sprendžiamas klausimas, ar skundas paduotas laikantis ABTĮ nustatytų skundo padavimo terminų. Papildomai teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ABTĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą ne teismo tvarka išnagrinėjus administracinį ginčą, galima skųsti administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pareiškėjos atskirąjį skundą tenkina, pirmosios instancijos nutartis panaikinama ir skundo priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos E. Š. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gruodžio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasRamūnas GadliauskasVeslava Ruskan