- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-10
- Bylos Nr.
- e2-99-1043/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10627-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Ieškovas
- E. Z.
- Atsakovas
- H. S., M. S.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. Z. ieškinį atsakovams H. S. ir M. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovo reikalavimai ir jo argumentai
1. Ieškovas ieškiniu prašo teismo priteisti solidariai iš atsakovų 20 000,00 Eur skolą, 1 080,00 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinyje ir dublike nurodė, kad 2018 m. kovo 6 d. su atsakovais, kurie yra sutuoktiniai, buvo sudarę paskolos sutartį (notarinio registro Nr. MC-1131), kuria ieškovas atsakovams paskolino 30 000 Eur šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovai įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2019 m. sausio 1 d. grynais pinigais ieškovo gyvenamosios vietos adresu. Pagal paskolos sutarties 6 punktą, atsakovai neįvykdę prievolės, t. y. sutartyje nustatytu terminu negrąžinę skolos, įsipareigojo mokėti po 0,02 procentus dydžio netesybas už kiekvieną pavėluotą dieną nuo sumos, kurią grąžinti praleistas terminas. Teismui priėmus teismo įsakymą, 2019 m. liepos 16 d. dalį skolos – 10 000 Eur atsakovas pervedė į ieškovo sąskaitą. Atsakovai pasirašydami sutartį pas notarą patvirtino, kad visos paskolos sutarties nuostatos atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, atsakovai sutarties sąlygų nesiekė keisti, sutartis buvo pasirašyta laisva valia. Atsakovų prievolė grąžinti skolą su delspinigiais yra solidari, atsiradusi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.109 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes paskolos sutartis buvo sudaryta abiejų sutuoktinių, siekiant tenkinti šeimos poreikius. Atsakovo prašymas dėl skolos išdėstymo yra nepagrįstas, nes atsakovas neįrodė savo sunkios padėties. Skolindamasis pinigus atsakovas turėjo nekilnojamojo turto Lietuvoje, turi komercines patalpas, kurias nuomoja ir gauna nuomos mokestį. Atsakovas už didelius pinigus įveža Armėnijos piliečius į Lietuvą laikinam darbui. Atsakovas lėšas, skirtas teisminiam bylinėjimuisi, galėjo skirti skolai padengti. Ieškovas yra senatvės pensininkas, gaunantis 485 Eur pensiją ir neturintis jokių kitų pajamų, jo sutuoktinė irgi yra senatvės pensininkė gaunanti 260 Eur, todėl lėšų užtenka tik minimaliems poreikiams tenkinti. Atsakovo prašomas teismo sprendimo išdėstymas suteiks atsakovams nepagrįstą pranašumą dėl kurio ieškovas patirs nepagrįstus nuostolius.
3. Ieškovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad su atsakovais buvo draugai, draugavo šeimomis, todėl kai atsakovas paprašė paskolinti pinigų, sutiko. Pinigus skolino šeimos poreikiams. Ieškovas sutinka, kad teismo sprendimu priteista skola atsakovams būtų išdėstyta 3 metų laikotarpiui, nes jeigu jie negali atiduoti visos skolos, tai bent jau lai moka dalimis kiekvieną mėnesį po 585 Eur (2020 m. vasario 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 05 min. 08 sek. – 12 min. 54 sek.).
4. Ieškovo atstovė posėdžio metu nurodė, kad ieškovas turbūt nesuprato dėl skolos išdėstymo, nes procesiniuose dokumentuose su skolos išdėstymu nesutiko. Ieškovui sudėtinga orientuotis šioje teisinėje situacijoje. Atsakovai yra darbingo amžiaus žmonės, tačiau atsakovė niekur nedirba, o atsakovas yra mažosios bendrijos „B“ savininkas, tačiau įmokų negauna. Atsakovų gyvenimo būdas parodo, kad jie turi pinigų, tačiau juos gauna nelegaliai. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovai yra prasiskolinę, jų turtas areštuotas, nemoka net komunalinių mokesčių, todėl neaišku iš kur kiekvieną mėnesį ras pinigų sumokėti ieškovui po 585 Eur (2020 m. vasario 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 12 min. 23 sek. – 17 min. 46 sek.).
II. Atsakovų argumentai
5. Atsakovas su pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies, atsiliepime nurodė, kad neginčija 2018 m. kovo 6 d. sudarytos paskolos sutarties, tačiau pagal paskolos sutartį buvo perduota ne 30 000 Eur, o 20 000 Eur, kurią įsipareigojo grąžinti 2019 m. sausio 1 d. 10 000 Eur buvo palūkanos, kurių ieškovas nenorėjo įrašyti į paskolos sutartį. 2019 m. liepos 16 d. atsakovas pervedė ieškovui 10 000 Eur, o likusią skolos sumą prašo išdėstyti dėl sudėtingos atsakovo turtinės padėties, nes jis neturi realių galimybių nedelsiant įvykdyti prievolės visa apimtimi. Skolos suma atsakovui yra didelė, todėl yra pagrindas išdėstyti būsimą teismo sprendimo vykdymą 3 metų laikotarpiui, įpareigojant atsakovą mokėti po 585 Eur per mėnesį. Triplike nurodė, kad nevengia vykdyti prievolės ir dalį prievolės jau yra įvykdęs, tačiau atsakovų turtinė padėtis sunki, nes yra nedirbantys, turi įgiję kreditorinį įsipareigojimą, atsakovams priklausančias negyvenamąsias areštavusi antstolė. Prašo 20 000 Eur skolą ir 1 080 Eur delspinigius išdėstyti 3 m. laikotarpiu, o likusią ieškinio dalį atmesti.
6. Atsakovas teismo posėdžio metu atsiliepimą ir tripliką palaikė. Nurodė, kad su skolos suma sutinka ir jos neginčija. Armėnijoje turi nedidelį verslą, todėl galės kas mėnesį mokėti po 585 Eur ieškovui. Sutuoktinė niekur nedirba, yra užsiregistravusi Darbo biržoje. Atsakovas su procesinėmis palūkanomis nesutinka. Dėl solidarios atsakomybės irgi nesutinka, nes įsipareigoja pats grąžinti skolą ir nori, kad žmona nebūtų painiojama (2020 m. vasario 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 19 min. 36 sek. – 42 min. 48 sek.).
7. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškinys tenkinamas visiškai.
8. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad 2018 m. kovo 6 d. ieškovas su atsakovais sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas paskolino atsakovams 30 000,00 Eur, o atsakovai įsipareigojo skolą grąžinti iki 2019 m. sausio 1 d. Atsakovai patvirtino, kad 30 000 Eur gavo grynais pinigais prie sutarties pasirašymą. Paskolos sutartis buvo patvirtina Kauno miesto 27 notarų biure (t. 1, e. l. b. l. 37–40). 2019 m. birželio 21 d. pagal ieškovo pareiškimą teismui priėmus teismo įsakymą dėl paskolos priteisimo, atsakovas 2019 m. liepos 16 d. bankiniu pavedimu pervedė į ieškovo sąskaitą 10 000 Eur (t. 1, e. b. l. 41)
9. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
10. Bylos duomenimis nustatyta, jog tarp ieškovo ir atsakovų susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1–6.4 straipsniai, 6.870 straipsnio 1 dalis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Ieškovas suteikė atsakovams 30 000 Eur paskolą, atsakovai neneigė fakto, kad paskolą gavo, tačiau paskolos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais paskolos negrąžino. 2019 m. birželio 20 d. ieškovas kreipėsi su pareiškimu į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo ir teismas 2019 m. birželio 21 d. priėmė teismo įsakymą dėl skolos priteisimo iš atsakovų. Po teismo įsakymo priėmimo, atsakovas 2019 m. liepos 16 d. grąžino dalį paskolos ieškovui, t. y. bankiniu pavedimu pervedė į ieškovo sąskaitą 10 000 Eur ir liko skolingi 20 000 Eur. Byloje ginčo, kad atsakovai sprendimo priėmimo dieną pagal paskolos sutartį yra skolingi ieškovui 20 000 Eur, nekilo, todėl ši suma priteistina iš atsakovų (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis).
Dėl delspinigių priteisimo
11. Prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį netesybomis (CK 6.70 straipsnis). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).
12. Kaip matyti iš paskolos sutarties, šalys susitarė, kad neįvykdė prievolės paskolos sutartyje nustatytu terminu grąžinti skolą (ar atitinkamą jos dalį), skolininkai įsipareigoja mokėti paskolos davėjui 0,02 procento dydžio netesybas už kiekvieną pavėluotą dieną nuo sumos, kurią grąžinti praleistas terminas (paskolos sutarties 6 punktas). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų 1 080 Eur delspinigius, paskaičiuotus už 180 dienų. Atsakovams praleidus prievolės įvykdymo terminą bei šalių sutartyje sutartus įsipareigojus už termino praleidimą mokėti delspinigius, nurodyta delspinigių suma priteistina ieškovui (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis, sutarties 27 punktas).
Dėl solidarios atsakomybės
13. Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymo numatytas išimtis, pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinio bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Solidariosios atsakomybės atveju kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).
14. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą minėta, kad solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018). Riziką dėl vieno iš bendraskolių nemokumo prisiima ne kreditorius, o kiti solidariosios prievolės skolininkai (CK 6.8 straipsnio 4 dalis, 6.9 straipsnio 1 dalis). Sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai kreditoriaus atžvilgiu (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių.
15. Atsakovas atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodė, kad nesutinka, kad skola būtų priteista iš atsakovės, jis pats įsipareigoja skolą grąžinti ieškovui. Kaip matyti iš paskolos sutarties, paskolos teisiniai santykiai susiklostė būtent tarp ieškovo ir atsakovų. Paskola buvo suteikta atsakovams esant santuokoje, jų šeimos poreikiams tenkinti. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas nori paskolą ieškovui grąžinti vienas nekeičia solidariosios atsakomybės esmės dėl sutuoktinių atsakomybės už šeimos bendras prievoles (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 2 dalis). Atsakovas teismo posėdžio metu nepaneigė fakto, jog paskola buvo panaudota ne šeimos poreikiams tenkinti, o asmeniniams atsakovo poreikiams. Paskolos sutartį pasirašė abu atsakovai. Be to, atsakovai paskolos sutarties 11 punkte nurodė, kad sutarties pasirašymo metu yra sudarę santuoką, nėra sudarę vedybų sutarties. Teismo vertinimu, kadangi atsakovų santuoka nenutraukta, reikalavimas teismui dėl turto padalijimo nepareikštas, todėl nėra jokio pagrindo laikyti, kad prievolė pagal paskolos sutartį yra asmeninė atsakovo, o ne solidari atsakovų prievolė, todėl ieškovui skola ir delspinigiai iš atsakovų priteistini solidariai.
Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų
16. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios vadinamosios procesinės palūkanos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, kartu – operatyviam teismo sprendimo įvykdymui skatinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018). Atsakovas nesutiko su procesinėmis palūkanomis, tačiau motyvų kodėl nesutinka nenurodė.
17. Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Bylos iškėlimo momentu laikomas teisėjo rezoliucijos priėmimo momentas (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, procesas byloje prasidėjo ieškovui kreipusis į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, t. y. pasinaudojus sumarinio (pagreitinto) proceso forma, numatyta CPK XXIII skyriuje (431-440 straipsniai). CPK 435 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jeigu kreditoriaus pareiškimas atitinka šiame skyriuje nustatytus reikalavimus, išduodamas teismo įsakymas ir nesurašoma teismo nutartis ar teisėjo rezoliucija dėl pareiškimo priėmimo. Atsižvelgiant į minėtą reguliavimą, kai pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimas išsprendžiamas nefiksuojant jo konkrečiu procesiniu veiksmu, bylos iškėlimo momentu yra laikomas teismo įsakymo išdavimas. Teismo įsakymo įsiteisėjimas yra sąlygotas priešingos šalies sutikimo su priimtu procesiniu sprendimu, t. y. prieštaravimų nustatytu terminu nepareiškimu. Skolininkui pareiškus prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo, kreditorius turi teisę pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles pareikšti ieškinį ir taip transformuoti pagreitintą procesą į kitą bylos nagrinėjimo formą. Teismo įsakymą išdavusio teismo, kuriam CPK 439 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pareikštas ieškinys, nutartimi, išsprendžiamas ieškinio priėmimo klausimas, kartu panaikinamas teismo įsakymas (CPK 439 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, jog panaikinus teismo įsakymą pasikeičia proceso forma, tačiau tai neturi įtakos bylos iškėlimo momentui, nes pats teisminis procesas nenutrūksta. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Atsižvelgiant į tai, jog teisminio proceso pradžia nagrinėjamu atveju yra teismo įsakymo išdavimas, todėl procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo teismo įsakymo priėmimo dienos – 2019 m. birželio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
18. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 237,00 Eur žyminis mokestis, 120,00 Eur už vertimus ir 400,00 Eur advokato išlaidos (t. 1, e. b. l. 3, 5–6, 42, 44–45, 72–74, 76–77). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas minėtas išlaidas patyrė dėl to, kad atsakovai netinkamai vykdė savo prievolę grąžinti paskolą nustatytu terminu, ieškovas buvo priverstas savo interesus ginti teisme, todėl ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovų kaltės.
19. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 įsakymu pakeistų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Atstovavimo išlaidų dydis nėra pernelyg didelis ir neprotingas, iš esmės atitinka byloje suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir apimtį, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovų ieškovui lygiomis dalimis. Ieškovo patirtos išlaidos už vertimus taip pat laikomos pagrįstomis ir lygiomis dalimis priteistinos iš atsakovų ieškovui.
20. Iš viso ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos 757,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (237,00 Eur + 400,00 Eur + 120,00 Eur), t. y. po 378,50 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis
21. Valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis tai pat priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – po 8,20 Eur (b. l. 2) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo
22. Atsakovas, motyvuodamas sunkia finansine padėtimi, prašė teismo skolos ir delspinigių mokėjimą išdėstyti 3 metų laikotarpiu, mokant ieškovui kas mėnesį po 585 Eur.
23. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, pakeisti sprendimo vykdymo tvarką – atidėti teismo sprendimo vykdymą ar jį išdėstyti (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006).
24. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis bendraisiais teisės principais – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, ne kartą yra akcentavęs ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1485-196/2018; 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1064-943/2018).
25. Pažymėtina, jog teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes). Tačiau vien turtinė skolininko padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo privalomo išdėstymo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1533-302/2015).
26. Atsakovas būtinybę išdėstyti teismo sprendimo vykdymą argumentavo tuo, kad skolos suma yra didelė, o atsakovų turtinė padėtis šiuo metu neleidžia teismo sprendimo įvykdyti iš karto, atsakovams priklausantis nekilnojamasis turtas yra areštuotas antstolių. Atsakovas turi firma Armėnijoje ir ten gauna pajamas, todėl atsakovas galėtų kas mėnesį ieškovui mokėti po 585 Eur 3 metus. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymu, atsakovui priklauso mažoji bendrija „B., tačiau bendrija 2019 m. įmokų negavo. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovams nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – kepyklėlė-kavinė, esanti (duomenys neskelbtini), kuri yra areštuota antstolių J. Ž., R. B., V. K., N. B. (t. 1, e. b. l. 146–149). Atsakovai turi skolinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams (t. 1, e. b. l. 150–173). Atsakovas nevengia vykdyti savo įsipareigojimų, t. y. 2019 m. liepos 16 d. atsakovas grąžino dalį paskolos ieškovui, pervedamas 10 000 Eur (t. 1, e. l. l. 41), tačiau dėl objektyvių priežasčių pilna apimtimi per trumpą laiko tarpą finansiškai nėra pajėgus grąžinti ieškovui 21 080 Eur sumos, kurią sudaro 20 000 Eur negrąžinta paskolos suma ir 1 080 Eur palūkanos.
27. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, bei į tai, kad ieškovas 2020 m. vasario 12 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su sprendimo išdėstymu, t. y. kad atsakovai skolą grąžintų dalimis per 3 metus kas mėnesį mokant po 585 Eur (2020 m. vasario 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 06 min. 37 sek. – 07 min. 25 sek.), teismas sprendžia, kad priteistos iš viso 21 080,00 Eur skolos mokėjimą išdėstant trisdešimt šešių mėnesių laikotarpiui nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, bus išlaikyta ieškovo ir atsakovų teisėtų interesų pusiausvyra. Teismas vertina, kad tokia teismo sprendimo vykdymo išdėstymo tvarka ir terminai atitinka CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, o ieškovo patiriamus minimalius nuostolius kompensuoja teismo priteistos procesinės palūkanos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 284 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti solidariai iš atsakovų M. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir H. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui E. Z. (asmens kodas) 20 000,00 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų) skolą, 1 080,00 (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt eurų) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (21 080,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. birželio 21 d) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei iš kiekvieno atsakovo po 378,50 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovų M. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir H. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 8,20 Eur (aštuonis eurus 20 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (šias išlaidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660).
Išdėstyti teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-99-1043/2020 iš atsakovų M. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir H. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą 21 080,00 Eur skolą, 5 procentus metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. birželio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo E. Z. (asmens kodas) naudai, mokėjimą dalimis 36 mėnesių laikotarpiui, pradedant mokėti nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos ir mokant kiekvieną mėnesį iki atitinkamo mėnesio paskutinės dienos lygiomis dalimis po 585,00 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus), kartu sumokant atitinkamai paskaičiuotas 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. birželio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.