Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2024-07-23 · Civilinė byla Nr. e2YT-5281-674/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-07-23
Bylos Nr.
e2YT-5281-674/2024
Teisminio proceso Nr.
2-23-3-00455-2024-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aurelija Petkevičienė
Pareiškėjas
V. G.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija, VĮ ,,Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Civilinė byla Nr. e2YT-5281-674/2024Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00455-2024-2)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.2.6.1.; 3.4.6.2.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TESMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 23 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija, VĮ ,,Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas pateikė pareiškimą teismui ir prašo paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, iš karto po tėvo Z. G. mirties (duomenys neskelbtini), priėmiau jo palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti visą jo paliktą turtą.

2. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas Z. G.. Tėvo paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) kaimas. Pareiškėjo mama E. E. G. mirusi (duomenys neskelbtini). Jis palaidojo abu savo tėvus, prižiūri jų kapus. Pareiškėjas yra vienturtis sūnus, todėl jo tėvas, dar būdamas gyvas, jam perleido visą turimą turtą išskyrus miško sklypą. Po tėvo mirties pareiškėjui niekas netrukdė valdyti ir tvarkyti tėvo palikim,- mišką, esanti (duomenys neskelbtini). Tai, kad šiais laikais palikimą reikia tvarkyti pas notarą ne vėliau kaip per 3 mėnesius, pareiškėjas per savo darbus visai pamiršo. Dabartiniu metu norėjo baigti tvarkytis juridiškai tėvo palikimą, tačiau notaras informavo, kad pirma turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, o tik tada su teismo sprendimu gali ateiti pas notarą. Jokiuose archyvuose nėra duomenų apie tėvo miško valdymą ir tvarkymą po jo mirties. Pareiškėjas miško kirtimų nevykdė, išskyrus 2023 m. vasarą miško valymo darbus nuo išvirtusių medžių, sausuolių išrinkimo ir parvežimo į namus. Tai gali paliudyti tik asmenys jam padėję tvarkyti mišką.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo Valstybės Įmonė ,,Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad VĮ Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujantis valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo Z. G. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį z. G. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad V. G. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo tenkinimui. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.

4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę tik tais atvejais, kai valstybė paveldi tik kilnojamąjį turtą taip pat vertybinius popierius (išskyrus akcijas). Atsižvelgiant į tai, kad palikėjo paveldimą turtą sudaro nekilnojamasis turtas, t.y. miškų ūkio paskirties sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), todėl jei jo turtas paveldėjimo teise atitektų valstybei, viso turto paveldėjimą valstybės vardu organizuotų Nacionalinė žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos teritorinis padalinys, o ne VMI. Pažymėjo, kad VMI iki 2024 m. balandžio 2 d. nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo Z. G. palikimo perėjimą valstybei ir iki šiol nėra pradėjusi paveldėjimo veiksmų dėl jo palikimo. Prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra pagal byloje surinktus įrodymus.

5. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, 3.9500 ha miškų ūkio žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), UN (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas mirusiojo Z. G. nuosavybės teise, sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, nurodytas turtas pareiškėjo pateiktuose dokumentuose teismui, atitinka Valstybės įmonės Registrų centras duomenų bazės duomenis. Jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas aktyviais veiksmais ir įstatymo nustatytu terminu priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, Tarnyba neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas V. G. yra Z. G. ir E. E. G. sūnus – pagal gimimo liudijimo duomenis. Iš santuokos liudijimo matyti, kad Z. G. ir E. E. D. (po santuokos G.) (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Iš medicininių mirties liudijimų matyti, kad E. E. G., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), Z. G., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Iš Kelmės rajono 2-ojo notarų biuro 2019 m. spalio 24 d. liudijimo apie palikimo priėmimo faktą matyti, kad po E. E. G. mirties dėl palikimo priėmimo kreipėsi V. G. ir Z. G., buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. 186. Pagal Kelmės rajono 2-ojo notarų biuro 2019 d. spalio 24 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį matyti, kad Z. G. visas savo paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises likusias po savo sutuoktinės E. E. G. mirties (duomenys neskelbtini), dovanojo V. G.. Iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad 3.9500 ha žemės sklypas, UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė Z. G. pagal 2015 m. gewgužės 12 d. Apylinkės teismo sprendimą Nr. 2-6-471/2015 ir 2015 m. gruodžio 10 d. Apygardos teismo nutartį Nr. 2A-902-440/2015. Pagal Testamentų registro išrašą, mirusiojo Z. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra paveldėtas kieno nors vardu.

7. Pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą po Z. G. mirties būtų jo vaikai ir sutuoktinė (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Iš bylos duomenų matyti, kad palikėjo sutuoktinė mirusi anksčiau nei palikėjas ((duomenys neskelbtini)). Z. G. turėjo vieną sūnų, kuris į bylą kreipėsi dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Kaip nurodo pareiškėjas, jis po Z. G. mirties prižiūrėjo jam nuosavybės teise priklausiusį turtą, rūpinosi miško ūkio paskirties žemės sklypu, jame tvarkė medžių išvartas, t.y. perėmė valdyti ir juo disponavo. Į bylą suinteresuotais asmenimis įtraukti VĮ Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie finansų ministerijos, nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos pretenzijų nepareiškė ir neprieštarauja reikalavimo tenkinimui, jei ištyrus visas reikšmingas aplinkybes bus nustatyta, kad pareiškėjas V. G. pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, palikimą priėmė.

8. Palikimo perėmimą faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti patvirtina pareiškime nurodytos aplinkybės, į bylą pateikti rašytiniai įrodymai.

9. Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Lietuvos Respublikos Civilinis kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tai yra visi įpėdiniai per nurodytą trijų mėnesių terminą pradėję valdyti, naudoti, prižiūrėti ar kitaip disponuoti palikėjo visą turtą ar jo dalį, laikomi priėmusiais palikimą.

10. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys bylose: Nr. 3K-3-434/2013; 3K-3-273/2014; 3K-3-165-313/2019 ir kt).

11. Pareiškėjas nurodė, kad jis po tėvo mirties 2023 m. vasarą tvarkė mišką: jame stovinčių medžių nepjovė, tačiau atliko miško valymo darbus, išrinko sausuolius ir parsivežė į namus. Daugiau įpėdinių, kurie galėtų pasirūpinti mirusiojo turtu nėra. Šias aplinkybes patvirtina ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Byloje nėra duomenų, kad minimas turtas būtų perėjęs valstybei paveldėjimo teise. V. G. po Z. G. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą pradėdamas jį valdyti ir tvarkyti. Palikimas nėra priimamas iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (LR CK 5.50 str. 1 d.).

12. LR CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Iš aptarto laikytina, kad V. G., kaip palikėjo sūnus, perėmė, pradėjo turtą valdyti, juo naudotis ir prižiūrėti, kuris priklausė palikėjui. (CK 5.50 str. 2 d.)

13. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas gali sukelti teisines pasekmes, nes V. G. turi teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą po Z. G. mirties. Pareiškėjas V. G. negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų. Esant šiai sąlygai, juridinę reikšmę turintį faktą nustato teismas (LR CPK 445 str.). Byloje įrodyta, kad V. G. po Z. G. mirties perėmė jam priklausiusį turtą, jį pradėjo valdyti, tvarkyti ir juo naudojosi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 270, 279, 444 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po Z. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti ir tvarkyti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Aurelija Petkevičienė