Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Nerijaus Masiulio, Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, R. A. paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. liepos 7 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjus dalį neatliktos bausmės – 1 mėnesį laisvės atėmimo, R. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pakeista į suėmimą.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo R. A. sulaikymo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, R. A. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

- uždrausta R. A. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metus, šį terminą skaičiuojant nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo dienos ar dienos, kai nuteistasis lygtinai paleidžiamas iš pataisos namų;

- konfiskuota iš R. A. nusikalstamos veikos padarymo priemonės - automobilio „BMW 520D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 5 470 Eur.

Iš R. A. priteista valstybei 60 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti.

Nuspręsta automobilį „BMW 520D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)) grąžinti V. O..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tai suponuoja, kad apeliacinio nagrinėjimo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas.

6. Nagrinėjamu atveju nuteistasis R. A. apeliaciniame skunde neginčijama savo kaltės, pirmosios instancijos teismo nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos teisinės kvalifikacijos, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami, pažymint, jog pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis, teisingai nustatė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir R. A. veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

7. Nuteistasis kelia bausmės individualizavimo klausimą ir prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas bei Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. birželio 27 d. nuosprendžiu jam paskirtos 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

8. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus nustato BK 75 straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą teismas privalo įvertinti visas bylos aplinkybes, tame tarpe ir kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes, t. y. nuosekliai svarstyti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, Nr. 2K-149/2011, Nr. 2K-488/2013, Nr. 2K-56/2014, Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-396-746/2016, Nr. 2K-179-693/2017, Nr. 2K-194-942/2017). Taigi, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, taip pat ir nustatydamas bausmės vykdymo atidėjimo terminą, teismas privalo dar kartą įvertinti aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, bei motyvuoti savo sprendimą. Tuo pačiu pažymėtina, kad BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos, arba asmeniui, nusikalstamą veiką padariusiam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, jog laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-64-495/2020).

9. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje netaikydamas BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidėdamas nuteistajam R. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

10. Nuteistasis R. A. padarė nusikaltimą transporto eismo saugumui – vairavo lengvąjį automobilį „BMW 520D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam 2023 m. birželio 6 d. 6.54 val. nustatytas 2,32 promilių girtumas, 7.14 val. nustatytas 2,25 promilių girtumas. Byloje nustatyta ne tik jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, bet ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas, anksčiau teistas vienuolika kartų, paskutinį kartą 2022 m. liepos 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu už analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, galutine 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, 2023 m. gegužės 4 d. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, neatlikus 2 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmės. Kaip matyti, naują analogišką nusikalstamą veiką įvykdė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, lygtinio paleidimo laikotarpiu, būdamas įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą, praėjus vos mėnesiui laiko po to, kai 2023 m. gegužės 4 d. buvo paleistas iš pataisos įstaigos (1 t., b. l. 66-81). Dar daugiau, iš byloje esančio įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, jog R. A. praeityje buvo teistas ne tik už nusikaltimų nuosavybei, nusikaltimo valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai, nusikaltimų vaikui, bet ir už analogiškų nusikaltimų, t. y. dėl to, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, padarymo (teistas ne tik minėtu 2022 m. liepos 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu, bet ir 2018 m. vasario 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų baudžiamuoju įsakymu). Be to, nusikalto būdamas baustas administracine tvarka dėl Kelių eismo taisyklių nesilaikymo, t. y. dėl to, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, kai teisės vairuoti nėra įgijęs, bei vairavo transporto priemonę, kuri nustatyta tvarka neįregistruota, nedrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (1 t., b. l. 92-93). Kas rodo, jog nuteistasis turi galiojančią administracinę nuobaudą ir už itin šiurkščius administracinius nusižengimus. Tokios aplinkybės neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad apeliantas nevengia piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, iš esmės itin šiurkščiai pažeidžia Kelių eismo taisykles. Be to, toks apelianto elgesys rodo, kad nuteistasis nesupranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo ir kritiškai savo elgesio nevertina, jo nekeičia, toliau pažeidinėja baudžiamuosius įstatymus, o ankstesniais teismo nuosprendžiais skirtos bausmės nepakeitė jo elgesio ir jis reikiamų išvadų nepadarė, todėl ir šiuo atveju valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus ir proporcingas jo asmenybei, padarytos veikos pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.

11. Nors nuteistasis R. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)” darbininku (1 t., b. l. 118-124), kaip teigė, po šio įvykio visiškai atsisakė alkoholio, supratęs, kad visos jo nelaimės, padaryti nusikaltimai yra susiję būtent su alkoholio vartojimu, todėl iš karto po nusikaltimo (2023-06-08) jis kreipėsi į (duomenys neskelbtini) visuomenės sveikatos centro psichologę K. Š., kuri sudarė jam pagalbos programą, yra įsitikinęs, jog, padedant specialistams, visiškai atsikratys žalingų įpročių, taip pat nurodo, kad gyvena su sugyventine V. O., kurios (duomenys neskelbtini) metų dukra E. O. serga sunkia liga, yra neįgali (1 t., b. l. 142-145), jis materialiai padeda V. O. ir jos dukrai E. O., teisėjų kolegija pažymi, jog jokių dokumentų dėl gydymosi nuo alkoholizmo nuteistasis nepateikė, be to, aplinkybės, susijusios su nuteistojo šeimynine situacija, egzistavo jau ir darant nusikaltimą, tačiau nei jos, nei apeliantui anksčiau skirtos bausmės neatgrasė jo nuo naujos nusikalstamos veikos vykdymo, jo atžvilgiu taikyta probacija lygtinio paleidimo laikotarpiu taip pat nebuvo veiksminga, nes, kaip matyti, R. A., žinodamas ir suprasdamas gresiančias pasekmes, net neatlikęs jam ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, padarė dar vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, dėl ko buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Pastebėtina ir tai, kad neįgalumą turintiems asmenims yra mokamos neįgalumo socialinės išmokos, taip pat valstybė moka universalią išmoką vaikui (vaiko pinigus), be to, pareigą išlaikyti vaiką turi ir E. O. tėvas bei motina. O tai, kad nuteistasis po nusikaltimo įvykdymo (2023 m. birželio 14 d.) sudarė darbo sutartį ir pradėjo dirbti, negali būti pripažinta išimtine aplinkybe, lemiančia BK 75 straipsnio nuostatų taikymą. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šioje byloje baudžiamojo poveikio priemonių ar įpareigojimų bei draudimų paskyrimo nepakaktų R. A. nusikalstamo elgesio priežastims pašalinti, įvertinant ir tai, kad jam ankstesniais nuosprendžiais buvo paskirtos ir realios laisvės atėmimo bausmės. Priešingai, manytina, kad toks sprendimas prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytas nusikalstamas veikas jausmo susiformavimo. Dėl to apelianto prašymas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą netenkinamas.

12. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog R. A. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl bausmės vykdymo atidėjimas negalimas. Apeliacinio skundo argumentai šios išvados nepaneigia.

13. Nesant BPK 328 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pakeitimo pagrindų, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

14. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

15. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartimi nuteistajam R. A. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Vilmantas Poškus. Apeliacinės instancijos teisme 2023 m. rugsėjo 19 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 4 ir 6 punktais, prašoma iš R. A. valstybės naudai priteisti 100 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

16. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo R. A. apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė atmesti šį apeliacinį skundą, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti galioti nepakeistą. Gynėjas nuteistajam R. A. buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistojo R. A. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Bylos duomenimis, nuteistasis R. A. yra darbingas, šiuo metu yra dirbantis, be to, nepateikta duomenų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma, kuri yra reali ir pagrįsta (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dydis įrodytas minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma ir gynėjo pateiktu prašymu dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo), adekvati suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, todėl išieškotina iš nuteistojo R. A. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. A. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš R. A. valstybės naudai 100 Eur (vieno šimto eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.