Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant Laurai Stonkutei, dalyvaujant ieškovei J. K., ieškovės atstovei advokatei Liucijai Bagačiovienei, atsakovui V. S. (V. S.), atsakovo atstovei advokatei Marinai Saveljevai, institucijos, teikiančios išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Anželai Šumauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui V. S. (V. S.), trečiasis asmuo F. S., institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė J. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad su atsakovu kartu nebegyvena nuo 2014 m. rugsėjo mėn. Nurodė, kad santuokos metu pradėjo kilti nesutarimai dėl pareigų šeimai pasiskirstymo. Atsakovas neskyrė pakankamai dėmesio ne tik jai, bet ir nepilnamečiams vaikams. Pažymėjo, jog V. S. šeima nerūpėjo, jo tikslas buvo gauti leidimą gyventi Lietuvoje. Jis išeidavo savo asmeniniais reikalais, susitikdavo su draugais, gyveno tarsi atskirą gyvenimą. Atkreipė dėmesį, jog savo veiksmuose nemato jokios kaltės dėl santuokos iširimo, priešingai, ji rūpinosi šeima, stengdavosi prisitaikyti. Nurodė, kad šiuo metu negauna jokių pajamų, išskyrus pašalpą už vaikus, tačiau šių metų vasarą baigs mokslus ir ketina ieškotis darbo. Sumažino prašomo priteisti išlaikymo dydį iki 100,00 – 120,00 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam iš nepilnamečių vaikų iki jų pilnametystės. Nurodė, jog atsakovas yra pajėgus iš savo darbo užmokesčio teikti prašomą nepilnamečiams vaikams išlaikymą. Sutiko su atsakovo pasiūlyta bendravimo su vaikais tvarka.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Anžela Šumauskienė teismo posėdyje paaiškino, jog ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra, todėl neprieštarauja ir pritaria šalių reikalavimui vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, t. y. vaiko motina. Taip pat sutinka su tarp ieškovės ir atsakovo sutarta bendravimo su vaikais tvarka, kadangi šiai dienai ji atitinka vaikų interesus. Teigia, jog visiems vaikams (tiek iš pirmosios santuokos) turi būti užtikrintas išlaikymas, tačiau mano, jog atsakovo siūloma 50,00 Eur suma, mokama kas mėnesį nepilnamečiams vaikams yra per maža. Pažymėjo, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas pakankamai nesistengė išsaugoti šeimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovė J. K. ir atsakovas V. S. susituokė 2011-12-09 Kaliningrado mieste, Rusijoje. Santuoka 2012-01-31 įregistruota Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 36 (b. l. 6). Santuokos metu (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. S. a. k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7), o (duomenys neskelbtini)gimė antras sūnus M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Iš VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo pažymų matyti, kad J. K. ir V. S. vardu nėra nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų (b. l. 12, 13). VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo pažymų duomenimis J. K. ir V. S. vardu nėra įregistruotų transporto priemonių (b. l. 14, 15).

Dėl santuokos nutraukimo.

Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. Tuo tarpu atsakovas nesutinka, kad dėl santuokos iširimo kaltas jis, todėl prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Teismas, nutraukdamas santuoką privalo nurodyti, kas kaltas dėl santuokos iširimo. Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, nagrinėdamas sutuoktinių ginčą ar iširo santuoka dėl vieno, ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoką – sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011 ir kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Tokių pareigų pažeidimas reiškia sutuoktinio kaltą elgesį, pažeidžiantį pagrindinį santuokos tikslą – šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagalba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-25 nutartis civilinėje byloje D. A. v. A. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-51/2008; 2006-03-08 nutartis civilinėje byloje E. D. v. P.D., bylos Nr. 3K-3-175/2006; ir kt.).

Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus laikytina, kad sutuoktinių santuoka faktiškai iširo, kadangi sutuoktiniai nuo 2014 m. rugsėjo mėn. gyvena atskirai, bendro ūkio nebetvarko. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad santuokos išsaugoti nebenori. Nors atsakovas bylos nagrinėjimo metu siekė susitaikyti su ieškove, tačiau atsižvelgęs į tai, jog ieškovė nebenori kartu su juo gyventi, sutiko, kad santuoka būtų nutraukta. Pažymėtina, kad nuo ieškinio pateikimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos praėjo beveik šeši mėnesiai, bet sutuoktiniai taip ir nesusitaikė. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad nebėra tikimybės, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, ir nemano, kad tikslinga imtis papildomų priemonių sutuoktiniams sutaikyti (LR CK 3.53 str. 1 d., 3.54 str. 1 d.).

Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, jog ieškovė kaltino atsakovą, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, kadangi atsakovas nebuvo pakankamai dėmesingas ne tik ieškovei, bet ir vaikams, vis išeidavo su draugais, nebuvo pakankamai rūpestingas, be to, jo gaunamos pajamos iš darbo užmokesčio nebuvo pakankamos siekiant pilnai išlaikyti šeimą. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė kitas aplinkybes ir nesutiko, jog santuoka būtų nutraukta dėl jo kaltės. Paaiškino, jog jis siekė išsaugoti šeimą, stengėsi susitaikyti su ieškove, tačiau ji to nenorėjo. Taip pat atkreipė dėmesį, jog 2014 m. rugsėjo mėn. atsakovas iš namų išėjo ne savo noru, o buvo ieškovės išvarytas. Nurodė, jog visus uždirbtus pinigus atiduodavo ieškovei (šios aplinkybės ieškovė neginčija). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes konstatuotina, jog byloje surinktų įrodymų nepakanka padaryti pagrįstai išvadai, kad šalių bendras gyvenimas tapo negalimas vien tik dėl atsakovo netinkamo elgesio. Ieškovė neįrodė aplinkybės, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi byloje nėra duomenų patvirtinančių atsakovo netinkamą elgesį su ieškove ar nepilnamečiais vaikais. Priešingai, bylos medžiaga bei šalių paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu patvirtina aplinkybes, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą todėl kaltais dėl santuokos iširimo laikytini abu sutuoktiniai, kurie nebuvo pakankamai dėmesingi vienas kitam, lojalūs, jiems trūko tolerancijos, supratimo, pagarbos ir pagalbos vienas kitam (CK 3.61 str. 2 d.). Po santuokos nutraukimo ieškovei J. K. paliktina iki santuokos sudarymo ir santuokoje turėta pavardė pavardė – K., atsakovui V. S. (V. S.) paliktina turėta pavardė – S.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė gyvena kartu su nepilnamečiais vaikais D. S. ir M. S., tarp jų yra susiformavę tvirti abipusiai ryšiai. Ieškovė užtikrina tinkamas sąlygas vaikų vystimuisi. Atsakovas neprieštarauja, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Esant nurodytoms aplinkybėms bei vadovaujantis nepilnamečių vaikų interesais, nepilnamečių vaikų D. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove J. K. (CK 3.174 str. 2 d.).

Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (LR CK 3.194 str.). Ieškovė ieškiniu nepilnamečiams vaikams D. S. ir M. S. iš atsakovo prašė priteisti kas mėnesį po 145,00 Eur kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, jog prašomo priteisti išlaikymo dydį mažina iki 100,00 – 120,00 Eur per mėnesį kiekvienam iš vaikų. Atsakovas su ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma nesutiko, teigdamas, kad, atsižvelgiant į jo dabartinę finansinę padėtį, jis nėra finansiškai pajėgus kas mėnesį teikti tokio dydžio išlaikymą, todėl prašė teismo nepilnamečiams vaikams priteisti po 50,00 Eur išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės. Akcentavo, jog iš pirmosios santuokos turi dar du nepilnamečius vaikus, kurių išlaikymui kas mėnesį skiria po 50,00 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Abu tėvai yra atsakingi už vaikų auklėjimą ir vystimąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Išlaikymas turi būti pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3 str., 27 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8 str., 11–14 str., 18 str. ir kiti, LR CK 3.155 str., 3.165 str.) bei proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai (LR CK 3.192 str. 2 d.).

Ieškovė nurodė, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui būtina kas mėnesį skirti 283,83 Eur (980,00 Lt), į kuriuos įskaičiuotos rūbų, avalynės, vitaminų ir vaistų, sauskelnių, žaislų ir ugdymo priemonių, vaikiškos arbatos, sanitarinių ir higienos priemonių, maisto mišinių išlaidos, neįskaitant maisto, bei komunalinių ir kitų mokesčių. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad išlaikymo dydis nepilnamečiams vaikams turi pilnai užtikrinti jų poreikius, tačiau jo dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Nurodė, kad atsakovo prašoma iš jo priteisti 50,00 Eur suma kiekvienam iš vaikų neužtikrintų minimalių vaikų poreikių patenkinimo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė kas mėnesį už nepilnamečius vaikus vidutiniškai gauna 56,48 Eur pašalpos (b. l. 16, 17). Kaip paaiškino teismo posėdžio metu, šiais metais ieškovė ketina baigti studijas ir susirasti darbą, o vaikus leisti į darželį. Tuo tarpu atsakovas dirba UAB „Klaipėdos baldai“ ir vidutiniškai per mėnesį gauna 417,13 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį (b. l. 64-65), iš kurio turi ne tik mokėti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, bet ir išlaikyti nuomojamą būstą, mokėti mokesčius be patenkinti savo būtinuosius poreikius. Iš VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo ir VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo pažymų matyti, kad V. S. vardu nėra nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, taip pat nėra įregistruotų transporto priemonių. Bylos duomenimis V. S. iš pirmosios santuokos turi dar du nepilnamečius vaikus M. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 49-54, 81-82), kurių išlaikymui kas mėnesį skiria po 50,00 Eur (b. l. 83-86). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad iš atsakovo gaunamo 417,13 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio atskaičius 100,00 Eur išlaikymą, mokamą nepilnamečiams vaikams iš pirmosios santuokos bei iš atsakovo priteisus ieškovės prašomą priteisti išlaikymo dydį vaikams po 120,00 Eur, viso 240,00 Eur, atsakovui kas mėnesį savo būtiniesiems poreikiams patenkinti liktų 77,13 Eur ir ši suma nebūtų pakankama atsakovo būtiniesiems poreikiams patenkinti. Minėta, jog tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai savo turtinei padėčiai.

Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-12-09 nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008, 2010-02-08 nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-27 nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl kasatorius turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009).

Iš byloje esančiu duomenų matyti, kad atsakovas nuo 2014 m. rugsėjo mėn. išėjęs gyventi atskirai nuo šeimos, vis vien teikė vaikams išlaikymą – už 2014 m. rugsėjo mėn. davė 196,00 Eur, už 2014 m. spalio mėn. davė 260,90 Eur, už 2014 m. spalio mėn. davė 246,40 Eur, už 2014 m. gruodžio mėn. davė 250,00 Eur (b. l. 30). Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su laiku gali kisti jo darbo užmokestis į didžiąją pusę ir esant tokiai situacijai jis neprieštarautų teikti didesnį išlaikymą, tačiau šiai dienai turi galimybę teikti po 50,00 Eur kiekvienam iš vaikų. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog V. S. elgiasi geranoriškai ir nevengia savo pareigos teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą. Tačiau atsakovo prašoma priteisti išlaikymo suma nepilnamečiams vaikams po 50,00 Eur, kuri jo teigimu, būtų proporcinga jo teikiamam išlaikymui vaikams iš pirmosios santuokos, laikytina neatitinkanti vaikų poreikių. Ir priešingai, ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma nepilnamečiams vaikams po 100,00 – 120,00 Eur, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, laikytina per didelė. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, jog yra pagrindas ieškovės prašomą priteisti išlaikymo dydį kiekvienam iš vaikų kas mėnesį po 100,00 – 120,00 Eur, mažinti iki 90,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui.

Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams D. S. ir M. S. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 100,00 – 120,00 Eur kas mėnesį iki vaikų pilnametystės tenkintinas iš dalies, iš atsakovo V. S. nepilnamečių vaikų D. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistina po 90,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaikų pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 str., 3.192¹ str., 3.200 str., 3.208 str.).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Ieškovė J. K. skirtina lėšų, skirtų nepilnamečių vaikų D. S. ir M. S. išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise.

Šalys išlaikymo sau viena iš kitos nereikalauja, todėl išlaikymas šalims vienai iš kitos nepriteistinas.

Dėl bendravimo tvakos su vaikais nustatymo.

Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad būtina nustatyti aiškią bendravimo su vaikais tvarką – atsakovas turi turėti teisę matytis su vaikais kiekvieno mėnesio du sekmadienius nuo 9.00 val. iki 15.00 val. ir du kartus per mėnesį darbo dienomis nuo 16.00 val. iki 19.00 val. Šį savo reikalavimą grindžia tuo, kad dėl savo pamaininio darbo grafiko, negali dažniaus bendrauti su nepilnamečiais vaikais.

Ieškovė teismo posėdžio metu sutiko su atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka.

Išvadą teikiančios institucijos – Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, atsakovo prašoma bendravimo tvarka neprieštarauja vaikų interesams.

LR CK 3.156 straipsnyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ir motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1-3 d.). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

Teismas išklausęs šalių paaiškinimus, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, daro išvadą, kad atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka atitinka nepilnamečių vaikų interesus ir poreikius. Šalims išaiškintina, kad šeimos teisiniai santykiai dėl tėvų bendravimo su vaikais tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo. Be to, nustatyta bendravimo tvarka nepanaikina šalių teisės dėl bendravimo su vaiku geranoriškai susitarti kitaip (CK 3.170 str. 4 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys (priešieškinis) patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio (priešieškinio) reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 4 d.).

Nustatyta, kad ieškovė 2014-10-27 Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Nr. (1.31)-TPA-1610-14, 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų mokėjimo (b. l. 20). Tuo tarpu atsakovas 2015-01-22 Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Nr. (1.31)-TPA-104-15 50 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų mokėjimo, išskyrus LR CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 27-28).

Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šeimos kategorijos bylose, kuriuose yra reiškiami reikalavimai dėl santuokos nutraukimo, kartu su santuokos nutraukimo klausimu yra išsprendžiami visi iš to sekantys išvestiniai reikalavimai, t. y. nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo klausimai, kurių kiekvienas atskirai papildomu žyminiu mokesčiu neapmokestinami.

Šioje byloje patenkinta 81 procentas ieškovės reikalavimų (iš 2 reikalavimų 1 reikalavimas patenkintas visiškai 100 proc. ir 1 reikalavimas patenkintas iš dalies 0,62 proc.). Tokiu būdu iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 53,00 Eur (106,00 Eur / 2) žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (20,50 Eur (41,00 Eur / 2) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo bei 32,50 Eur (65,00 Eur / 2) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, kuris apskaičiuojamas taip: 3 proc. nuo 90,00 Eur x 2 išlaikymo sumos nepilnamečiams vaikams x 12 mėn.).

Taip pat byloje pateikta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad ieškovės antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 270,39 Eur, iš kurių 266,34 Eur advokato užmokestis ir 4,05 Eur už kitas išlaidas (b. l. 95), kadangi atsakovas 50 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir atsižvelgiant į tai, jog J. K. ieškinys patenkintas iš dalies, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistini 135,20 Eur (270,39 Eur / 2) už antrinę teisinę pagalbą.

Iš pažymos apie atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą matyti, jog V. S. antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudarė 272,13 Eur, iš kurių 248,97 Eur užmokestis advokatui ir 23,16 Eur kitos išlaidos (b. l. 96). Kadangi atmesta 19 proc. J. K. reikalavimų, iš jos turėtų būti priteista 51,70 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl ši suma iš J. K. nepriteistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 228 str., 290 str., 291 str.,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti J. K., (ikisantuokinė pavardė – K.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. S. (V. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2011-12-09 Kaliningrade, Rusijoje ir 2012-01-31 įregistruotą Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 36 dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei J. K. palikti iki santuokos sudarymo turėtą pavardę – K., atsakovui V. S. (V. S.) palikti turėtą pavardę – S..

Nepilnamečių vaikų D. S. (D. S.), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir M. S. (M. S.), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo V. S. (V. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams D. S. (D. S.), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir M. S. (M. S.), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 90,00 Eur (devyniasdešimt Eur 00 ct) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis nuo 2015-02-01 iki D. S. (D. S.) ir M. S. (M. S.) pilnametystės.

Skirti J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) D. S. (D. S.), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir M. S. (M. S.), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti atsakovo V. S. (V. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. S. (D. S.), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir M. S. (M. S.), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

1. Atsakovas V. S. (V. S.) bendrauja su nepilnamečiais sūnumis D. S. (D. S.) ir M. S. (M. S.) kiekvieno mėnesio du sekmadienius nuo 9.00 val. iki 15.00 val.;

2. Atsakovas V. S. (V. S.) bendrauja su nepilnamečiais sūnumis D. S. (D. S.) ir M. S. (M. S.) dvi darbo dienas per mėnesį nuo 16.00 val. iki 19.00 val.;

Nustatyti, kad visi klausimai dėl V. S. (V. S.) bendravimo su sūnumis D. S. (D. S.) ir M. S. (M. S.) suderinami su J. K. likus ne mažiau kaip vienai dienai iki numatyto bendravimo su vaikais laiko.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. S. (V. S.) 53,00 Eur (penkiasdešimt tris Eur 00 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, banko sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo V. S. (V. S.) 135,20 Eur (vieną šimtą trisdešimt penkis Eur 20 ct) už antrinės teisinės pagalbos ieškovei suteikimą, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, į. k. 188659752, AB „Swedbank“, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtyje nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.