Kauno apygardos teismo sprendimas, 2A-976-657/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-06-16
Bylos Nr.: 2A-976-657/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-01376-2017-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Žibutė Budžienė
Ieškovas: akcinės bendrovės „Kauno energija“
Atsakovas: M. Z.
Trečiasis asmuo: I. K., E. D., V. K., R. A. K., D. S., D. V., F. V., Š. T., L. V.

Civilinė byla Nr. 2A-976-657/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01376-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.11.5.; 3.3.1.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.2

Kauno apygardos teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-53-962/2020 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovui M. Z. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys I. K., E. D., V. K., R. A. K., D. S., D. V., F. V., Š. T., L. V., išvadą teikianti institucija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė AB „Kauno energija“ kreipėsi į teismą ir patikslinusi ieškinio reikalavimus pašė priteisti iš atsakovo M. Z. 470,81 Eur įsiskolinimą už šilumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (T.3, b. l. 7-11, T.4, b. l. 160-161, T.5, b. l. 3-4).

2. Nurodė, kad ieškovė tiekia šilumą daugiabučiam namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Pastato 23/100 dalys, į kurias įeina butas Nr. 9 (bendras plotas 114,47 kv. m, nesuformuotas atskiru nekilnojamuoju daiktu) nuosavybės teise priklauso atsakovui M. Z.. Ieškovė iki 2010-2011 m. šildymo sezono pradžios, skaičiuodama mokesčius už šilumą minėtame pastate, taikė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – VKEKK, Komisija) rekomenduotus šilumos paskirstymo metodus Nr. 4 ir Nr. 5. Pagal Metodą Nr. 5, skaičiuojant mokesčius už šilumą, skirtą namo bendriems poreikiams tenkinti, taikomas 0,20 dydžio koeficientas. Atitinkamai buvo skaičiuojami mokesčiai ir atsakovui. Ieškovė 2010 m. lapkričio 8 d. gavo pastato (duomenys neskelbtini), bendraturčių sprendimą, jog, skaičiuojant mokesčius už šilumą, skirtą namo bendriems poreikiams tenkinti pagal metodą Nr. 5, būtų taikomas 0,00 dydžio koeficientas. Nuo 2010-2011 m. šildymo sezono iki 2014-2015 m. šildymo sezono ieškovė vadovavosi namo bendraturčių priimtu sprendimu ir šilumos paskirstymo metode numatyta mokesčių skaičiavimo tvarka, todėl mokesčiai už šilumą atsakovui tuo laikotarpiu nebuvo skaičiuojami. Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos įpareigojus ieškovę pakeisti pastato šilumos apskaitos schemą ir išaiškinus, kad artimiausias šilumos paskirstymo metodas pastate esančiai situacijai yra Nr. 3, nuo 2014-2015 m. šildymo sezono pradžios mokesčiams už šilumą apskaičiuoti taikytas šis šilumos paskirstymo metodas, ir atsakovui vėl pradėti skaičiuoti mokesčiai už šilumą. Butų savininkai, kurie yra atsijungę nuo bendro šildymo sistemos, taip pat privalo mokėti už bendrų patalpų šildymą.

3. Skaičiuojant pagal Metodą Nr. 3, yra įvertinamas tolygaus šildymo sąlygos nesilaikymas, t. y. atskyrus šilumos kiekį vartotojams, kurie nesilaiko tolygaus šildymo sąlygos, papildomai likęs šilumos kiekis paskirstomas proporcingai likusiems gyventojams. Pastate yra 4 butai, atsijungę nuo centrinio šildymo. Pastate yra bendro naudojimo patalpos – laiptinės, mokesčiams neturi įtakos, kad jos nėra šildomos. Ieškovė, gavusi atsakovo 2018 m. vasario 13 d. įmoką, dalį jos užskaitė kaip delspinigius (23,10 Eur), todėl patikslintu ieškiniu delspinigių priteisti neprašo.

Šalies argumentai

4. Atsakovas M. Z. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

5. Nurodė, kad pastate yra du atskiri šilumos įvadai – šilumos apskaitos prietaisas 1 ir šilumos apskaitos prietaisas 2. Ant kiekvieno iš jų įrengti atskiri pastato įvadiniai atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai. Vienas iš jų apskaito šilumą tiekiamą atsakovui priklausančiai pastato daliai (23/100 daliai). Atsakovui priklausančioje namo dalyje taip pat įrengta ir alternatyvi atsinaujinančių energijos šaltinių elektrinė sistema „oras - oras“. Pastato laiptinės nešildomos, buvusios centralizuotos šildymo sistemos vamzdynas yra demontuotas, bendrojo naudojimo patalpų pastate nėra.

6. Gavęs iš ieškovės duomenis apie įsiskolinimą pagal šilumos apskaitos prietaisą, atsakovas jį apmokėjo. Bendrojo naudojimo reikmėms prašomas priteisti įsiskolinimas yra nepagrįstas, nes ieškovė vienasmeniškai ir nepagrįstai nustojo taikyti bendraturčių susitarimą dėl 4 ir 5 metodų ir nulinio koeficiento taikymo. Atsakovas turi pareigą su ieškove atsiskaityti būtent pagal įvadinį apskaitos prietaisą įrengtą prietaise 2. Atsižvelgdami, kad pastate naudojami skirtingi šildymo būdai, 2009 m. spalio 16 d. pastato bendraturčiai įformino susitarimą dėl pastate suvartotos šilumos išdalinimo, numatant, kad šilumos bendrojo naudojimo patalpų šildymui priskyrimo koeficientas turi būti lygus nuliui. Šiam būdui pritarė ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2009 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. R2-1733. Sprendžiant dėl pastate suvartoto šilumos kiekio paskirstymo (išdalijamo) vartotojams, prioritetas teikiamas pastato bendraturčių susitarimui. Susitarimas nėra nutrauktas ir nenuginčytas, ginčo dėl jo teisme nėra, todėl jis turi būti taikomas. Iš ieškovės pateikto žiniaraščio matyti, jog sumos apskaičiuotos, nesivadovaujant įvadinio atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso, įrengto prietaise 2 parodymais ir susitarimo nuostatomis.

7. Byloje taikytinas senaties terminas, nes šio ginčo pradžia – 2008 m. balandžio 10 d., kai komisija, atsakydama į ieškovės paklausimą dėl tiekiamos/parduodamos šilumos energijos apskaitos, 2008 m. balandžio 10 d. raštu Nr. R2-455 patvirtino savo nuomonę, todėl ieškovė yra praleidusi senaties terminą.

8. Tretieji asmenys I. K., E. D., V. K., R. A. K., D. S., Š. T., L. V. su ieškiniu nesutiko (T.3, b. l. 68, 162).

9. Nurodė, kad 2009 m. spalio 16 d. susitikimo metu buvo priimtas bendraturčių susitarimas, kad kiekvienas už buto šildymą moka pagal savo energijos šaltinio (dujos, elektra, centrinis šildymas) skaitiklių parodymus be jokių perskaičiavimų, perskirstymo, priskyrimo bendrosioms reikmėms. Bendraturčiai pasirinko Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotus metodus Nr. 4 ir Nr. 5, nustatant priskyrimo koeficientą lygų nuliui. Susitarimas yra galiojantis ir jo būtina laikytis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (T.5, b. l. 96-105).

11. Teismas sprendime nurodė, kad iš šilumos šildymui priskyrimo butui, (duomenys neskelbtini), ir priskaitymų už šilumą išklotinės nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. matyti, kad atsakovui buvo skaičiuojamas mokestis už bendro naudojimo patalpų šildymą nuo 2009 m. gruodžio mėn. iki 2010 m. balandžio mėn., nuo 2014 m. spalio mėn. iki 2016 m. balandžio mėn. ir 2016 m. lapkričio mėn.

12. Pastato bendraturčių susirinkime 2009 m. spalio 16 d. buvo priimtas susitarimą, kad kiekvienas už šildymo energiją apmoka pagal savo atskirus energijos apskaitos prietaisus, t. y. pagal metodus Nr. 4 ir Nr. 5, taikant nulinį koeficientą. Šiam būdui 2009 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. R2-1733 pritarė ir Komisija, todėl ieškovė nepagrįstai prašo iš atsakovo priteisti 2009 m. gruodžio mėn. – 2010 metų balandžio mėn. įsiskolinimą už bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Galiojant teisėtam, įstatymų nuostatas atitinkančiam bendrasavininkų susitarimui, ieškovės priskaitymai, netaikant nulinio koeficiento, yra nepagrįsti. Tai, kad ieškovė nurodo susitarimą gavusi tik 2010 m. lapkričio 8 d., nesudarė pagrindo jo netaikyti nuo priėmimo dienos, nes susitikimas organizuotas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, jame dalyvavo ir ieškovės atstovas, todėl akivaizdu, jog ieškovei apie tokį susitarimą buvo žinoma. Be to, iš AB „Kauno energija“ 2009 m. rugsėjo 23 d. rašto Nr. 20-4246 matyti, kad ieškovė Valstybinei kainų ir energetikos inspekcijai nurodė, kad skirstant pastato sunaudotą šiluminę energiją reikėtų naudoti metodus Nr. 4 ir Nr. 5, kol bendraturčiai pasirinks kitą šilumos paskirstymo metodą. Bylos duomenimis bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad iki 2014-2015 metų šildymo sezono pradžios, ieškovė taikė šilumos apskaitos ir paskirstymo tvarką pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotus šilumos paskirstymo metodus Nr. 4, kartu su metodu Nr. 5, taikant šilumos priskyrimo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti koeficiento reikšmę XPŠ bn = 0,00.

13. Iš Komisijos 2014 m. rugsėjo 25 d. rašto Nr. R2-2371 matyti, kad ieškovė prašė išaiškinti, koks šilumos paskirstymo metodas turėtų būti taikomas, skirstant šilumą pastate, jei bendrovė pakartotinai atliktų pastato šildymo ir karšto vandens sistemos pakeitimus. Taigi, ieškovė kreipėsi ne dėl esamos situacijos, o prašydama išaiškinimo, kaip būtų, jeigu rekonstrukcija būtų atlikta. Komisija, ieškovės pateiktos informacijos pagrindu, rekomendavo taikyti metodą Nr. 3, kaip labiausiai atitinkantį pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus apskaitos prietaisus.

14. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2014 m. balandžio 29 d. raštu Nr. 2R-1475 ir 2014 m. liepos 4 d. raštu Nr. 2R-2046 įpareigojo AB „Kauno energija“ pakeisti pastato šilumos apskaitos schemą ir po atliktų darbų VKEKK tokią apskaitos schemą pripažino, kaip neatitinkančią jokio galiojančio šilumos paskirstymo metodo, tačiau jokie bylos duomenys nepatvirtina, kad pastato šilumos apskaitos schema buvo pakeista. Tai, jog buvo įrengtas įvadinis šilumos apskaitos prietaisas, skirtas butų Nr. 1, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 8 šildymui bei bendro naudojimo patalpose ir karšto vandens paruošimui suvartotos šilumos apskaitai, nesudaro pagrindo daryti išvados, jog buvo atlikta rekonstrukcija. Ieškovės atstovė 2017 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2014 m. gegužės 20 d. rekonstrukcijos projektas, pagal kurį būtų likęs vienas įvadinis šilumos apskaitos prietaisas, nebuvo įgyvendintas, o galiojanti yra 2014 m. liepos 22 d. šilumos apskaitos schema, pagal kurią į pastatą įrengti du atskiri įvadiniai atsiskaitomieji įvadai, visiškai atitinka 2008 metų šilumos apskaitos prietaisų įrengimo schemą.

15. Šilumos paskirstymo metodo pakeitimo sąlyga – rekonstrukcija, dėl ko ieškovė kreipėsi į Komisiją, kuri 2014 m. rugsėjo 25 d. rašte Nr. R2-2371 nurodė, kad metodas Nr. 3 taikomas, kai šilumos pirkimo – pardavimo vietoje ir (ar) ties tiekimo – vartojimo riba pastato individualaus šilumos punkto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį, o kiekviename bute įrengta kolektorinė šildymo sistema su buto įvade įrengtais šilumos apskaitos prietaisais bei kiekvieno buto įvade įrengtais karšto vandens kiekio apskaitos prietaisais. Rekonstrukcija, kurią atlikus būtų įrengtas šilumos apskaitos prietaisas, kuris matuotų bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį, neatlikta, todėl ieškovė neturėjo pagrindo keisti šilumos paskirstymo metodikos. Be to, atsakovas nurodė, kad kolektorinės šildymo sistemos nėra, priešingų įrodymų nepateikta, tai matyti schemoje. Butų dalies buitiniai skaitikliai įrengti šilumos punkte, o ne butuose ar laiptinėse, t. y. negali būti naudojami šilumos sunaudojimui bendrojo naudojimo patalpose apskaičiuoti, jie nustato tik suvartotos šilumos proporcijas, ką reglamentuoja LR Energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės. Šių apskaitos prietaisų rodmenys naudojami atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų nustatytam šilumos kiekiui paskirstyti buitiniams vartotojams.

16. VKEKK 2014 m. rugsėjo 25 d. raštas Nr. R2-2371 laikytinas rekomendacinio pobūdžio raštu, jis nėra individualus administracinis aktas Viešojo administravimo įstatymo prasme, o tik Komisijos nuomonė, pateikta ieškovės suteiktos informacijos pagrindu, todėl negalėjo būti pagrindu pakeisti skaičiavimo metodiką bei netaikyti bendraturčių susitarimo. Tiek pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatas, tiek pagal kitus teisės aktus, sprendžiant dėl pastate suvartoto šilumos kiekio paskirstymo vartotojams, prioritetas teiktinas būtent pastato bendraturčių susitarimui. Pastato bendraturčiai (tretieji asmenys) nurodė, kad susitarimas yra galiojantis ir jo būtina laikytis. Neišpildžius rekonstrukcijos sąlygos, nepasikeitus kitoms aplinkybėms (šildymo schemai), ieškovei nebuvo teisinio pagrindo vienašališkai keisti gyventojų pasirinktą šilumos paskirstymo metodą. Susitarimas buvo visų šalių vykdomas ir taip tapo atsakovo ir ieškovės sudarytos Sutarties dėl šilumos energijos tiekimo individualia dalimi. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė apie metodo pakeitimą informavo bendraturčius.

17. Be to, bylos duomenimis, abejotinas Metodo Nr. 3 taikymo atitikimas teisingumo, protingumo, proporcingumo principams, kadangi iš byloje pateiktų žiniaraščių matyti, kad metodo taikymas sąlygojo ydingą rezultatą, kai atsakovui tam tikrais laikotarpiais priskiriama iki 100 proc. visų bendrojo naudojimo patalpoms tenkančių šilumos išlaidų. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų šilumos paskirstymo lentelių, 2014 m. spalio mėn. atsakovui tenka 91,75 kwh iš 143 kwh, t. y. 64 procentai visų išlaidų bendrosioms reikmėms, 2014 m. lapkričio mėn. – 93,651 kwh iš 139,999 kwh, t. y. 67 procentai visų išlaidų bendrosioms reikmėms, 2014 m. gruodžio mėn. – iš 370,999 kwh atsakovui tenka 370,999 kwh, t. y. 100 procentų išlaidų bendrosioms reikmėms. 2015 m. sausio mėn. – 680 kwh iš 680 kwh, t. y. 100 procentų, 2015 metų vasario mėn. – atsakovui tenka 399,723 kwh iš 623 kwh, t. y. 64 procentai, 2015 m. kovo mėn. (po perskaičiavimo) atsakovui tenka 543,360 kwh iš 1143 kwh, t. y. 48 procentai, 2015 m. balandžio mėn. (po perskaičiavimo) – 47 procentai, 2015 m. spalio mėn. (po perskaičiavimo) – 43 proc., 2015 m. lapkričio mėn. (po perskaičiavimo) – 43 proc., 2015 m. gruodžio mėn. (po perskaičiavimo) – 46 proc., 2016 m. sausio mėn. (po perskaičiavimo) – 73 proc., 2016 m. vasario mėn. – 64 proc., 2016 m. kovo mėn. – 64 proc., 2016 m. balandžio mėn. (po perskaičiavimo) – 50 proc., 2016 m. lapkričio mėn. – 64 proc., 2016 m. gruodžio mėn. – 64 proc. (4 t., b. l. 185-195), kai atsakovo turto dalis pastate sudaro 23/100. Nors ieškovės atstovas teigė, jog tokie rezultatai gaunami įvertinus tolygaus šildymo nesilaikymo sąlygą, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl toks neproporcingas šilumos kiekio priskyrimas gaunamas, kai be atsakovo, kuris nėra atsijungęs nuo centralizuoto šildymo, tik jo nenaudoja, pastate yra dar 4 butai, kurie taip pat nenaudoja centralizuotos šilumos energijos, nes yra atsijungę centralizuoto šildymo sistemos.

18. Sutiktina su ieškovės pozicija, kad bendrųjų namo konstrukcijų ir patalpų atžvilgiu atsakovas turi tas pačias prievoles, kaip ir kiti butų savininkai, nepriklausomai nuo to, kad nenaudoja centralizuotai tiekiamo šildymo. Įsiskolinimas pagal trečiąjį metodą skaičiuotas nepagrįstai, o galimos skolos susidarymas pagal kitus metodus yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas.

19. Byloje nustatyta, kad ieškovas į teismą kreipėsi 2017 m. sausio 24, nuo šios datos skaičiuotinas 10 metų ieškinio senaties terminas. Kadangi ieškovė prašo priteisti skolą, kurios skaičiavimo pradžia yra 2009 metų gruodžio mėn., ieškovė nėra praleidusi 10 metų ieškinio senaties termino.

20. Ieškinį atmetus iš ieškovės atsakovui priteistinos 928,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

21. Ieškovė AB „Kauno energija“ apeliaciniame skunde prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.5, b. l. 128-131). Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:

1.1. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad AB „Kauno energija“, skaičiuodama mokesčius už šilumą neturėjo pagrindo keisti šilumos paskirstymo metodo. Ginčo pastate (duomenys neskelbtini), yra 9 atskiri butai, 4 iš jų yra atsijungę nuo centralizuotos namo šildymo sistemos, butus šildosi savo energijos šaltiniais. Likę 5 butai (butas Nr. 1, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 8) yra prijungti prie namo šildymo sistemos. Šį faktą patvirtina name įrengti šilumos apskaitos prietaisai ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Šilumos paskirstymo metodo Nr. 3 redakcijoje, bendrųjų nuostatų 1.3 punkte yra nurodyta, kad šis metodas gali būti taikomas kai veikiantys buitiniai šilumos skaitikliai įrengti daugiau kaip 50 proc. pastato butų ir (ar) kitų patalpų, prijungtų prie pastato bendrosios šildymo sistemos. Veikiantys šilumos skaitikliai yra įrengti butams Nr. 1, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 8, Nr. 9, kas sudaro daugiau nei 50 proc. pastato butų ir (ar) kitų patalpų, prijungtų prie pastato bendrosios šildymo sistemos. Metodo 1.8 punkte yra numatyta, kad pastato butams ir (ar) kitoms patalpoms taikoma tolygaus šildymo sąlyga. Po Inspekcijos įpareigojimo ir atliktų darbų būtent Metodas Nr. 3 atitinka pastate esančią situaciją. Kituose metoduose nėra numatytas jų taikymas, esant tokiai situacijai. Šią poziciją savo išvadoje akcentavo ir Komisija. Teismas vertino faktinę situaciją dėl šilumos apskaitos prietaisų įrengimo ir darė netinkamą išvadą, kad pagal pastate įrengtus šilumos apskaitos prietaisus, nėra galimybės tinkamai ir teisėtai apskaičiuoti ir paskirstyti mokesčius pagal kitus šilumos paskirstymo metodus.

1.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Komisijos išvada yra vien rekomendacinio pobūdžio, nėra individualus administracinis aktas ir šiuo pagrindu keisti šilumos paskirstymo metodo bei netaikyti namo bendraturčių susitarimo nėra pagrindo. Sutiktina, kad Komisijos 2014 m. rugsėjo 25 d. išvada yra rekomendacinio pobūdžio, tačiau svarbu įvertinti, kad tik ši institucija turi tinkamą kompetenciją įvertinti, ar šilumos tiekėjai tinkamai skaičiuoja mokesčius savo vartotojams, ar skaičiuojant mokesčius už šilumą yra taikomi tinkami šilumos paskirstymo metodai. Namo bendraturčių susitarimas taikyti 0,00 dydžio koeficientą iš esmės netenka galios, kadangi, taikant šilumos paskirstymo metodą Nr. 3, nėra numatyta, jog vartotojai galėtų priimti kokius nors sprendimus dėl šilumos kiekių netaikymo ar kitokio jų taikymo, nei numatyta šilumos paskirstymo metode, be to, išlyga dėl šilumos kiekių netaikymo buvo numatyta tik šilumos paskirstymo metodo Nr. 5 senoje redakcijoje. Atsakovas neginčijo Komisijos 2014 m. rugsėjo 25 d. išvados.

1.3. Teismas nepagrįstai sprendė, jog vertinant į bylą pateiktus ieškovės duomenis, abejotinas Šilumos paskirstymo metodo Nr. 3 taikymo atitikimas teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams, kadangi atsakovui tam tikrais laikotarpiais priskiriama iki 100 proc. visų bendrojo naudojimo patalpoms tenkančių šilumos išlaidų. Pažymėtina, atsakovo butui Nr. 9 apmokestintas šilumos kiekis yra už tolygaus šildymo sąlygos nesilaikymą, kuris yra numatytas metodo Nr. 3 1.8 punkte. Komisija nepasisakė, kad ieškovė netinkamai skaičiuoja mokesčius už šilumą ginčo name. Kiekvienam atsiskaitymo laikotarpiui yra sudaromas šilumos balansas – pastate suvartotas bei šilumos įvade atsiskaitomuoju šilumos apskaitos prietaisu išmatuotas šilumos kiekis (QP) susideda iš šilumos kiekių sumos: naudingojo ploto šildymui (QPŠ), karšto vandens paruošimui (QPKv), karšto vandens temperatūros palaikymui (QPR toliau – cirkuliacijai), bendrojo naudojimo patalpų šildymui (QPŠ bn): QP = QPŠ + QPKv + QPR + QPŠ bn kWh. Butui Nr. 9 apmokestintas šilumos kiekis yra už tolygaus šildymo sąlygos nesilaikymą 93,651 kWh. Pastato suvartotas šilumos kiekis pasidalina vandens pašildymui, cirkuliacijai, naudingo ploto šildymui ir bendro naudojimo patalpų šildymui vartotojams nesilaikantiems tolygaus šildymo sąlygos. Kitiems vartotojams už bendro naudojimo patalpų šildymą šilumos nebelieka, todėl pagal metodiką papildomas šilumos kiekis nėra priskiriamas.

Atsiliepimas

22. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašė skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.5, b. l. 136-141).

23. Atsiliepime nurodė, kad teismas tiesiogiai, tinkamai ištyrė visus byloje esančius įrodymus, nuosekliai, objektyviai ir visapusiškai juos įvertino ir teisingai nustatė, jog pastatas šildomas pagal mišrią teisėtą šildymo sistemą. Atsakovo 0,23 dalyje butas (114,47 kv. m) nuo buvusios namo centralizuotos šildymo sistemos teisėtai atjungtas nuo 1995 metų, turi atskirą šildymo sistemą su atskiru tik pastato daliai įvadu bei atskiru atsiskaitomuoju prietaisu. Šių faktų ieškovė neginčijo. Pastate nėra bendro naudojimo šilumos tiekimo vamzdynų tinklų (stovų), laiptinės nešildomos nuo 1982 m. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad pastate buvo įvykdyta rekonstrukcija, kad pasikeitė šilumos schema. Visi pastato vartotojai 2010 metais pasirinko šilumos paskirstymo metodus Nr.4 ir Nr.5, jame nulinį koeficientą. Susitarimas teisėtai priimtas, nėra nutrauktas ar nuginčytas, todėl ieškovei nebuvo pagrindo imti taikyti kitus, nei bendraturčių pasirinktus, metodus. Teismas pagrįstai sprendė, kad privalėjo būti taikomi metodai Nr.4 ir Nr.5. Ieškovės taikytas šilumos paskirstymo metodas Nr. 3 visiškai neatitinka pastato šildymo ir karšto vandens sistemos bei įrengtų atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų, ir negali būti taikomas šilumos paskirstymui. Jo taikymas iš esmės pažeidė atsakovo teises. Teismas pagrįstai pasisakė, jog vertinant į bylą pateiktus ieškovės duomenis, abejotinas šilumos paskirstymo metodo Nr. 3 taikymo atitikimas teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams ir nurodė, kad Komisijos išvada yra rekomendacinio pobūdžio. Ieškovės pateiktas pavyzdinis paaiškinimas galėjo būti pateiktas bylos nagrinėjimo metu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybes teisės ir teisėti interesai. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

25. Apeliacinio skundo dalykas yra šalių ginčas dėl į daugiabutį namą (duomenys neskelbtini) centralizuotai tiekiamos šilumos energijos paskirstymo, taikant nulinį koeficientą bendrojo naudojimo patalpoms šildyti.

26. Byloje nustatyta, kad ieškovė tiekia šilumą daugiabučiui namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Atsakovui M. Z. nuosavybės teise priklauso 23/100 pastato dalys, į kurias įeina 114,47 kv. m bendro ploto butas Nr. 9, kuris nesuformuotas atskiru nekilnojamuoju daiktu. Likusios 77/100 dalys gyvenamojo namo įregistruotos atskirais butais (T.1, b. l. 8-10). Pastatas šildomas pagal mišrią šildymo sistemą: pastate yra centralizuota dujų sistema, centralizuota elektros sistema, centralizuotos šilumos šildymo sistema. Atsakovui priklausančioje namo dalyje (9 butas) įrengta ir alternatyvi atsinaujinančių energijos šaltinių elektrinė sistema „oras - oras“ (T. 1, b. l. 98-100).

27. Kaip matyti iš 2008 metų pastato šilumos apskaitos prietaisų įrengimo schemos, pastate yra du atskiri šilumos įvadai – ŠAP 1 (butų Nr. 1, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 7, Nr. 8 šilumos apskaitos prietaisas) ir ŠAP 2 (buto Nr. 9 šilumos apskaitos prietaisas). Ant kiekvieno iš jų įrengti atskiri pastato įvadiniai atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (T. 1, b. l. 64-66, 105; T. 2, b. l. 36).

28. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų 2009 m. rugsėjo 17 d. susirinkime buvo nutarta laiptinėse nestatyti šildymo prietaisų – radiatorių bei nešildyti bendro naudojimo patalpų (protokolas Nr. U-27, T. 1, b. l. 67-68).

29. Pastato butų savininkai 2009 m. spalio 16 d. sudarė susitarimą, kuriuo nusprendė pastate suvartotos šilumos paskirstymui taikyti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotą taikyti šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, kartu su metodu Nr. 5, taikant šilumos priskyrimo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti koeficiento reikšmę lygią nuliui (T. 1, b. l. 71).

30. Ieškovė nuo 2014 – 2015 m. šildymo sezono pradžios pradėjo taikyti šilumos paskirstymo metodą Nr. 3 (2014 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. R2-2371 (1 t., b. l. 84-87, 88-90, 4 t., b. l. 142-144).

Dėl atsakovo prievolės mokėti už šilumos energiją bendrosioms reikmėms

31. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga, taip pat ir kiti bendrojo naudojimo objektai, įskaitant bendrąsias pastato konstrukcijas, bei bendrąsias pastato inžinerines sistemas. Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms (CK 4.76 str.). Prie jų priskirtini ir mokesčiai už bendro naudojimo patalpų šildymui sunaudotą energiją.

32. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad šiluma į namo butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu, taigi, šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai apšildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, tad bendrojo naudojimo objektų šildymas apima ne tik laiptinių, bet ir namo pagrindinių konstrukcijų, inžinerinių rinklų ir kitų bendrojo naudojimo objektų šildymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012; 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015). Įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Priešingas aptariamosios teisės normos aiškinimas galėtų iškreipti proporcingumo principą ir nulemti neproporcingai dideles arba mažas konkretaus butų ar kitų patalpų savininko išlaidas, susijusias su nuosavybės teisės į bendrąją dalinę nuosavybę įgyvendinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

33. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), šilumos punkto rekonstrukcija nebuvo išpildyta, todėl ieškovė neturėjo pagrindo keisti šilumos paskirstymo metodikos, kuri buvo nustatyta namo gyventojų 2009 m. spalio 16 d. susitarimu. Su tokia teismo išvada nėra pagrindo sutikti.

34. Byloje nėra ginčo dėl to, kad gyvenamojo namo laiptinėse nėra radiatorių, o pastatas šildomas pagal mišrią šildymo sistemą: pastate yra centralizuota dujų sistema, centralizuota elektros sistema, centralizuotos šilumos šildymo sistema.

35. Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo butų ir (ar) kitų patalpų savininkui netaikomas apmokėjimas už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą, kai šilumos tiekimas daugumos savininkų sutikimu bendrojo naudojimo patalpose yra nutrauktas.

36. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad daugiabučio namo butų savininkų padėtis šilumos energijos vartojimo atžvilgiu dvejopa. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas, abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendroms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) – turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2004; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012).

37. Be kita ko, šiame kontekste taip pat svarbu paminėti, jog kasacinis teismas, spręsdamas dėl daugiabučio namo patalpų, atjungtų nuo centralizuoto šilumos tiekimo, savininkų pareigos mokėti už namui tiekiamą šilumos energiją tais atvejais, kai bendro naudojimo patalpose nėra radiatorių, yra išaiškinęs, kad šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai apšildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendro naudojimo laiptines. Aplinkybė, kad laiptinėse atjungti šildymo įrenginiai, reiškia, kad namo bendraturčiai, taupydami tiekiamą šildyti energiją ir mažindami mokesčius už bendrų patalpų šildymą, nutarė, jog namo konstrukcijų apsaugai nuo žalingo aplinkos poveikio šaltojo sezono metu ir laiptinės šildymui pakanka šilumos energijos tiek, kiek jos teikia šilumos energijos vamzdynu šildomos namo konstrukcijos, tačiau nepagrindžia, kad laiptinė nešildoma ir namo bendraturčiai nepatiria dėl to šilumos energijos išlaidų. Šilumos energija yra apskaitoma pagal įvadinius namo šilumos apskaitos prietaisus, pagal kuriuos nustatoma, kokį šilumos kiekį suvartojo konkretūs vartotojai, kokia tenka bendroms patalpoms šildyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012; 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015). Bendrojo naudojimo objektų šildymas apima ne tik laiptinių, bet ir namo pagrindinių konstrukcijų, inžinerinių tinklų ir kitų bendrojo naudojimo objektų šildymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K382-421/2017).

38. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas teisės aktų nuostatas, Lietuvos Respublikos teismų praktiką, darytina išvada, kad visi daugiabučio namo bendraturčiai privalo mokėti mokesčius už šilumos kiekį bendrosioms reikmėms nepriklausomai nuo asmeninės nuosavybės teise priklausančių patalpų padėties pastate, jų išorinių atitvarų (lauko sienų) kiekio, šildymo būdo ir kitų aplinkybių. Tais atvejais, kai pastato bendrojo naudojimo patalpose šildymo prietaisų nėra, vartotojai privalo apmokėti tik šilumos nuostolius, patiriamus tiekiant šilumą šilumos tiekimo vamzdynais nuo pastato šilumos punkto iki pastato butų (kitų patalpų).

39. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl mokesčio už šilumos kiekį bendrosioms reikmėms yra nurodęs, kad pagal Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnį daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkai privalo apmokėti už pastate sunaudotą šilumą, net ir tada, kai daugumos savininkų sutikimu šilumos tiekimas bendrojo naudojimo patalpose yra nutrauktas – tačiau tokiu atveju pagal Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio 2 dalį apskaičiuojant vartotojui tenkantį šilumos kiekį, laikoma, kad visa šiluma buvo sunaudota asmeninio naudojimo patalpose bei pastato šildymo sistemos vamzdynuose pristatant šilumą nuo šilumos punkto iki vartotojo buto (bet ne pastato bendrojo naudojimo patalpose). Priešingai aiškinant Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnį būtų sukuriama privilegijuota padėtis daliai vartotojų (kurie nutraukė šilumos tiekimą bendrojo naudojimo patalpose) kitų šilumos vartotojų atžvilgiu, kadangi pirmiesiems skaičiuojant sąskaitą už šilumą būtų įtraukiamas ne visas pastate sunaudotos šilumos kiekis, o antriesiems – visas (2018 m. sausio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-19-858/2017).

Dėl šilumos paskirstymo metodo tinkamumo

40. Tarp šalių kilus ginčui, koks šilumos paskirstymo metodas turėtų būti taikomas apskaičiuojant už daugiabučiam namui (duomenys neskelbtini) patiektą šilumą ir karštą vandenį mokėtinas sumas, neišskiriant vien atsakovo buto ir jam palankiausio metodo, turi būti nustatyta, kuris metodas labiausiai atitiktų viso pastato šildymo ir karšto vandens sistemos tipą bei įrengtus atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus, taip pat kurį metodą taikant būtų teisingai nustatyta, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka konkrečiam šilumos vartotojui.

41. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas ir jo atstovas tvirtino, jog apskaičiuojant mokesčius bendrų patalpų, konstrukcijų šildymui, turi būti taikomas iki tol naudoti šilumos paskirstymo metodai Nr. 4 ir Nr. 5, nustatyti daugiabučio namo savininkų susitarimu, kuris yra nenuginčytas, nepanaikintas ir galiojantis.

42. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, sprendė, jog ieškovė, skaičiuodama mokesčius bendro naudojimo patalpų šildymui, negali taikyti metodo Nr. 3, nes nebuvo atlikta šilumos įrenginių rekonstrukcija, t. y. būtų įrengtas šilumos apskaitos prietaisas, kuris matuotų bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį, neatlikta; be to nėra kolektorinės šildymo sistemos; butų dalies buitiniai skaitikliai įrengti šilumos punkte, o ne butuose ar laiptinėse, t y. negali būti naudojami šilumos sunaudojimui bendrojo naudojimo patalpose apskaičiuoti, jie nustato tik suvartotos šilumos proporcijas, ką reglamentuoja LR Energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, pagal kurias Buitinis šilumos skaitiklis – neatsiskaitomasis šilumos apskaitos prietaisas, įrengtas ties tiekimo – vartojimo riba butuose ir kitose patalpose ir matuojantis suvartotą šilumos kiekį.

43. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 29.2.4 punkte (redakcija, galiojusi iki 2017 m. birželio 15 d.) nustatyta, kad šilumos pirkimo – pardavimo vietoje ir (ar) kai ties tiekimo – vartojimo riba pastato individualaus šilumos punkto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį, taikomas šilumos paskirstymo metodas Nr. 4. Šis metodas taikytinas daugelyje daugiabučių, kuriuose nėra individualios apskaitos, kur šiluma šildymui ir karštas vanduo tiekiami iš individualaus šilumos punkto stovais. Taikant šilumos paskirstymo metodą Nr. 4 vienas pagrindinių kriterijų nustatant šilumos vartotojui tenkantį šilumos kiekį yra butų ir patalpų naudingasis plotas (Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-19 (galiojusiu iki 2017 m. rugpjūčio 1 d.) patvirtinto Šilumos paskirstymo metodo Nr. 4 1.1, 2 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-916/2016). Jeigu dalis patalpų atjungta nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietuoju kuru ar kt.), taikomas šilumos paskirstymo metodas Nr. 4 kartu su šilumos bendro naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5 (Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 03-121 (2013 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. 03-629 redakcija, galiojusi iki 2017 m. rugpjūčio 1 d.) patvirtintų Šilumos paskirstymo metodų rengimo ir taikymo taisyklių 9 p.).

44. Kaip jau minėta, namo (duomenys neskelbtini) bendraturčiai 2009 m. spalio 16 susitarimu nutarė taikyti šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, kartu su paskirstymo metodu Nr. 5. Šiam susitarimui 2009 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. R2-1733 pritarė ir VKEKK.

45. 2013 m. pasikeitus teisiniam reglamentavimui dėl paskirstymo metodo Nr. 5 taikymo, ieškovė AB „Kauno energija“ 2014 m. liepos 14 d. paprašė Komisijos paaiškinti dėl galimybės toliau naudoti metodus Nr. 4 ir Nr. 5 ir nurodyti, pagal kokį šilumos paskirstymo metodą name suvartota šiluma turėtų būti paskirstoma. Komisija 2014 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. R2-2371 pateikė paaiškinimą ir nurodė, kad taikomi metodai Nr. 4 ir Nr. 5 neatitinka faktinio naudojimo ir todėl negali būti taikomas šilumai pastate paskirstyti. Labiausiai šilumai pastate paskirstyti tinka šilumos paskirstymo metodas Nr. 3, patvirtintas Komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19. Ieškovė nuo 2014-2015 m. šildymo sezono pradžios name suvartotai šilumos energijai paskirstyti pradėjo taikyti Komisijos rekomenduojamą metodą Nr. 3 ir apie tai informavo namo gyventojus (T.1, b. l. 88).

46. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, nepagrįstai konstatavo, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išvada dėl šilumos paskirstymo metodo yra rekomendacinio pobūdžio, todėl ieškovė neturėjo pagrindo perskaičiuoti mokesčio taikydama metodą Nr. 3.

47. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Komisijos raštas negali būti vertinamas kaip šilumos teikėją ar šilumos vartotojus įpareigojantis, privalomas administracinis teisės aktas, kuriuo nusprendžiama dėl konkretaus metodo taikymo pastatui. Kaip minėta, konkretų šilumos kiekio paskirstymo metodą pritaiko šilumos tiekėjas, o į Komisijos funkcijas įeina rekomenduojamų metodų patvirtinimas ir, netipinių šilumos bei karšto vandens tiekimo sistemų atvejais, kitokių, nei Komisijos rekomenduojami, vartotojų siūlomų taikyti metodų suderinimas, tačiau neįeina administracinių sprendimų dėl konkretaus šilumos kiekio paskirstymo metodo pritaikymo konkrečiame pastate priėmimas. Tuo atveju, jeigu vartotojai nesutinka su šilumos teikėjo pritaikytu metodu (ir, atitinkamai, jiems tenkančiomis sumokėti sumomis už šilumos energiją), jie turi teisę Energetikos įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka inicijuoti civilinį ginčą, kurį ne teismo tvarka įgaliota nagrinėti Komisija. Komisijos priimtas sprendimas dėl vartotojo reikalavimų, susijusių su galimu netinkamo šilumos kiekio paskirstymo metodo taikymu, įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme. Komisija tik ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka gali priimti privalomą ginčo šalims sprendimą dėl šilumos teikėjo veiksmų pritaikant konkretų šilumos kiekio paskirstymo metodą teisėtumo.

48. Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta, kad vartotojai (namo gyventojai ir / ar atsakovas) nustatyta tvarka būtų kreipęsi į Komisiją, siekdami išspręsti kilusį ginčo tarp atsakovo (namo gyventojų) ir šilumos tiekėjo dėl galimai netinkamai pritaikyto šilumos kiekio paskirstymo metodo.

49. Kaip jau minėta, namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčių 2009 m. spalio 16 d. susitarimu buvo nutarta pastate suvartotos šilumos paskirstymui taikyti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotą taikyti šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, kartu su metodu Nr. 5, naudojant šalių susitarimu patvirtintą pastato bendrojo naudojimo patalpų šildymui priskirtą šilumos kiekio dalies koeficientą lygų 0.

50. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. O3-41 patvirtinto Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodo Nr. 5 (redakcija galiojusi nuo 2005 m. liepos 31 d. iki 2013 m. vasario 21 d.) 3.1. punkte buvo nustatyta, kad namui, turinčiam dvi laiptines yra rekomenduojama šilumos kiekio dalis pastato bendrojo naudojimo patalpų šildymui (XPŠ bn) yra 0,18, o šilumos kiekio dalies vartotojų bendrojo naudojimo patalpų šildymui priskyrimo koeficientas galėjo būti nustatomas šalių susitarimu (3.3 p.). Nuo 2015 m. kovo 7 d. įsigaliojusioje redakcijoje buvo nustatyta, kad kai pastate nėra bendrojo naudojimo patalpų arba bendrojo naudojimo patalpose pagal pastato šildymo sistemos projektą nėra įrengtų šildymo prietaisų XPŠ bn yra 0,1 (3.1.2. p.).

51. Nuo 2013 m. vasario 21 d. įsigaliojusioje metodo Nr. 5 redakcijoje neliko nuostatos dėl koeficiento nustatymo šalių sutarimu (3.3 p. neteko galios), o koeficientas galėjo būti nustatomas pagal pastato energijos vartojimo audito duomenis, kai daugiabučio namo butų savininkai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo ar kitų teisės aktų nustatyta sprendimo priėmimo tvarka pasirenka jį taikyti (3.2. p.). Taigi, priėmus pastarąjį teisės aktą, nebeliko galimybės taikyti vartotojų pageidavimu pasirinkto ir jų sprendimu patvirtinto šilumos kiekio dalies pastato bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficiento.

52. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje (redakcija galiojusi iki 2019 m. liepos 1 d.) buvo nurodyta, kad jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio Kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas.

53. Taigi, ši teisės norma aiškiai nurodo, kad šilumos tiekėjas visam pastate suvartotam šilumos kiekiui paskirstyti (išdalyti) vartotojams privalo taikyti pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantį metodą, kol šilumos vartotojai nustatyta tvarka pasirinks jų interesus atitinkantį metodą iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų arba su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija suderins kitą metodą. Ši norma yra imperatyvi, taikoma kartu su VKEKK rekomendacijomis, ir privaloma ne tik šilumos tiekėjui, bet ir vartotojams.

54. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendraturčiai po 2013 m. vasario 21 d., t. y. po Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. O3-41 pakeitimų įsigaliojimo būtų pasirinkę kitą galiojantį šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodą ir / arba pageidaujamą metodą būtų suderinę su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Todėl ieškovė pagrįstai pastate (duomenys neskelbtini) nuo 2014-2015 m. šildymo sezono pradžios taikė labiausiai tinkančius Šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodą Nr. 3, o namo bendraturčiai negali, nepaisydami pasikeitusio teisinio reguliavimo, pasiremdami CK 6.157 straipsnio 2 dalies nuostatomis reikalauti toliau į daugiabutį namą centralizuotai tiekiamą šilumos energiją skirstyti naudojant šalių susitarimu patvirtintą pastato bendrojo naudojimo patalpų šildymui priskirtą šilumos kiekio dalies koeficientą lygų 0.

55. Juolab, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CK 6.157 straipsnio 2 dalies norma taikytina ne mechaniškai, bet atsižvelgiant į sutarties sąlygas ir į konkrečios taikytinos imperatyviosios normos pobūdį bei tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2013). Atsižvelgiant į tęstinį šilumos energijos tiekimo sutarties pobūdį, t. y. į tai, kad nauja teisės norma buvo nustatyta šilumos tiekėjo teisė parinkti tinkamą šilumos paskirstymo metodą tais atvejais, kai vieno iš metodų nepasirinko vartotojas, darytina išvada, jog Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostata, įpareigojanti šilumos tiekėją taikyti pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantį šilumos paskirstymo metodą, taikytina ir šalių šilumos energijos tiekimo sutarčiai, sudarytai iki šio įstatymo normos įsigaliojimo, nes pakeitimas įsigaliojo sutarčiai dar nepasibaigus ir šalių sutartiniams santykiams tebesitęsiant. Kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad tokiomis aplinkybėmis principas, jog įstatymas neturi atgalinio veikimo galios, nepažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-686/2017).

56. Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, šilumos pirkimo – pardavimo sutartys sudaromos ar keičiamos laikantis standartinių sąlygų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad standartinės sąlygos galioja šilumos pirkimo – pardavimo sutartims tiek, kiek jos neprieštarauja šalių individualiai aptartoms sąlygoms ir imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Vadinasi, imperatyvioje teisės normoje – Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prievolė pastate suvartotą šilumos kiekį paskirstyti (išdalyti) vartotojams, o kiekvienam vartotojui mokėti už jam priskirtą šilumos kiekį, ne vienos iš sutarties šalių pageidaujamu būdu, o išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Esant tęstiniams šilumos energijos pirkimo – pardavimo teisiniams santykiams, šalių sutartiniai santykiai turi būti koreguojami, keičiantis teisiniam reguliavimui ir, toks energijos pirkimo – pardavimo sutarčių koregavimas neprieštarauja įstatymas neturi atgalinio veikimo galios principui ir CK 6.157 straipsnio 2 dalies nuostatoms.

57. Kiti vartotojų siūlomi ar teikiami su Komisija suderinti paskirstymo metodai gali būti taikomi netipinėse šilumos bei karšto vandens tiekimo sistemose, kai sutartimi nustatytos kitos tiekimo – vartojimo ribos ar šilumos apskaitos schemos ir kai Komisijos rekomenduojamų paskirstymo metodų taikyti negalima. Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių 16-18 punktai nustato, kad paskirstymo metodų taikymo pradžia nustatoma tiekėjo ir vartotojo sutartimi, vartotojui pasirinkus paskirstymo metodą. <...> Iki vartotojo apsisprendimo ir sutarties pasirašymo taikoma, šiluma bendro naudojimo patalpoms šildyti yra tiekiama bei patiektas šilumos kiekis apskaičiuojamas vadovaujantis pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas.

58. Pažymėtina, kad pasikeitus teisiniam reguliavimui, ankstesnis nulinio koeficiento parinkimas, nepagrįstas skaičiavimais (auditu), negalioja. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovo reikalaujamas taikyti nulinio koeficiento skaičiavimas šilumos kiekio paskirstymui yra pagrįstas auditu, ir toks skaičiavimas (auditas) yra atliktas. Net ir vertinant, 2009 m. spalio 16 d. gyventojų susirinkimo nutarimą kaip šalių susitarimą taikyti sutarties sudarymo metu galiojusį nulinį koeficientą bendrosioms reikmėms skirto šilumos kiekio paskirstymui, šis susitarimas negali prieštarauti valstybės institucijų priimtai bendrajai teisės normai, nes toks susitarimas savo teisine galia yra žemesnės galios individualaus pobūdžio teisės norminis aktas nei valstybės institucijų priimti įstatymo lydimieji aktai. Šiuo atveju tai yra Valstybinės kainų ir energetikos komisijos nutarimai. Be abejo, pasikeitęs teisinis reguliavimas nepanaikina namo gyventojų apsisprendimo, pagal kurį, remiantis ieškovų teisme duotais paaiškinimais, galima spręsti, kad už bendrosioms reikmėms skirto šilumos kiekio paskirstymą šilumos tiekėjui turėtų mokėti tik nuo centralizuoto šilumos tiekimo neatsijungę namo gyventojai, tačiau toks šalių susitarimas gali būti įgyvendintas tik pagal šiai dienai aktualų, galiojantį teisinį reguliavimą. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad namo gyventojai ėmėsi kokių nors veiksmų savo susitarimui įgyvendinti (pvz. atliko auditą, kreipėsi į komisiją dėl nulinio koeficiento taikymo, pasikeitus teisiniam reglamentavimui ir pan.), išskyrus tai, kad reikalavo, jog šilumos tiekėjas taikytų ankstesnį, jau nebegaliojantį, šilumos paskirstymo bendrosioms reikmėms skaičiavimo metodą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, namo gyventojai savo susitarimą gali įgyvendinti nulinį koeficientą pagrindę auditu, teisės aktų nustatyta tvarka sudarę individualią šilumos vartotojų pirkimo – pardavimo sutartį ar kitu aktualų teisinį reguliavimą atitinkančiu būdu.

59. Šioje byloje buvo pateikta Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos išvada su 2020 m. balandžio 22 d. papildymu, kurioje nurodyta, kad tarybos išaiškinimo dėl šilumos paskirstymo metodo pakeitimo sąlyga ir pagrindu buvo buitinių šilumos skaitiklių pastato butams įrengimas ir neturi teisinės reikšmės, ar jie buvo įrengti rekonstrukcijos metu ar kitu metu. Nepriklausomai nuo to, ar rekonstrukcija buvo atlikta, ar nebuvo, vertinant tuometinę pastato šildymo ir karšto vandens sistemą ir aplinkybę, kad pastato butams įrengti šilumos skaitikliai, 2014-2016 m. pastate suvartota šilumos energija turėjo būti paskirstoma pagal Metodą Nr. 3. Pastate suvartotą šilumą skirstant pagal Šilumos paskirstymo metodus Nr. 4 ir Nr. 5, taip pat taikant ir nulinį šilumos kiekio dalies bendrojo naudojimo patalpoms šildyti koeficientą, neužtikrintų vartotojams galimybės apmokėti šilumos skaitikliais apskaitytą faktiškai suvartotą šilumos kiekį, neleistų taikyti tolygaus šildymo sąlygos, užtikrinančios, kad visiškai buto nešildęs vartotojas apmokėtų už šilumos kiekį, kuris pateko į jo butą iš gretimų butų ar patalpų bei prieštarautų teisiniam reglamentavimui, įtvirtinančiam pareigą kiekvienam pastato bendraturčiui apmokėti jam tenkančią šilumos kiekio dalį pastato bendrojo naudojimo patalpoms šildyti.

60. Vadovaujantis Metodo Nr. 3 7.5 punktu, šilumos kiekis bendrosioms reikmėms nuo šildymo sistemos skaičiuojamas iš šilumos įvade išmatuoto šilumos kiekio atimant šilumos kiekį naudingajam plotui šildyti, karštam vandeniui paruošti, karšto vandens cirkuliacijai bei negyvenamosioms patalpoms šildyti. Vadovaujantis Metodo Nr. 3 12 punktu, Šilumos vartotojui priskiriamas šilumos kiekis bendrosioms reikmėms nuo šildymo sistemos skaičiuojamas šilumos kiekį, nustatytą pagal Metodo 7.5 punktą dauginant iš šilumos vartotojui priklausančių patalpų naudingojo ploto ir dalinant iš viso Pastato naudingojo ploto, kai visų Pastato patalpų aukštis yra vienodas.

61. 2014-2016 m. galiojusioje Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodo Nr. 5, patvirtinto Komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. O3-41 „Dėl Šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodo Nr. 5 patvirtinimo“, redakcijoje nebuvo įtvirtintos teisės vartotojams savo nuožiūra, be pagrindimo, rinktis pastato šilumos kiekio dalies bendrojo naudojimo patalpoms šildyti priskyrimo koeficiento dydžio ir spręsti dėl jo taikymo, todėl nulinis koeficientas negalėjo būti taikomas. Pastato šilumos vartotojai turi teisę parengti ir su Taryba suderinti atskirą šilumos paskirstymo metodą, kuris visiškai atitiktų Pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus apskaitos prietaisus, tačiau šia teise nesinaudojo.

62. Apibendrindamas aukščiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, netinkamai taikė ir išaiškino materialinės ir procesinės teisės normas, įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso taisykles ir padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas nesąžiningai skaičiavo atsakovui skolą už šildymą bendrosioms patalpų reikmėms, kadangi atsakovas yra atsijungęs nuo ieškovo teikiamos šildymo sistemos.

Dėl priteistinos skolos dydžio

63. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų (šilumos šildymui priskyrimo butui, (duomenys neskelbtini), ir priskaitymų už šilumą išklotinės nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d.), ieškovė prašė priteisti iš atsakovo skolą už laikotarpius nuo 2009 m. gruodžio mėn. iki 2010 m. balandžio mėn., nuo 2014 m. spalio mėn. iki 2016 m. balandžio mėn. ir 2016 m. lapkričio mėn. (T.1, b. l. 114).

64. Kaip minėta aukščiau iki 2013 m. vasario 21 d. įsigaliojusių pakeitimų, suvartotas šilumos kiekis bendro naudojimo patalpoms šildyti vartotojams (įskaitant ir atsakovą) pagrįstai buvo paskirstomas ir mokesčiai apskaičiuojami pagal gyventojų 2009 m. spalio 16 d. susitarime numatytus taikyti metodus Nr. 4 ir Nr. 5, ir šilumos kiekio dalies koeficientą lygų 0, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė nepagrįstai prašo priteisti iš atsakovo įsiskolinimą už bendrojo naudojimo patalpų šildymą už 2009 m. gruodžio mėn. – 2010 metų balandžio mėn. laikotarpį.

65. Priskaitymų už šilumą išklotinėje nurodyta, kad atsakovo skola už laikotarpį nuo 2014 m. spalio mėn. iki 2016 m. balandžio mėn. ir 2016 m. lapkričio mėn. (pasikeitus teisiniam reglamentavimui ir namo (duomenys neskelbtini) vartotojams neturint su Komisija suderinto kito šilumos paskirstymo metodo) sudaro 408 Eur. Byloje nėra jokio pagrindo teigti, kad šilumos energijos paskirstymas ir mokestis paskaičiuoti neteisingai. Taip pat atsakovas nėra pateikęs įrodymų, jog nurodytą skolą yra sumokėjęs ieškovei, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti skolą už suteiktą šilumos energiją bendrosioms reikmėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 408 Eur skolą už laikotarpį nuo 2014 m. spalio mėn. iki 2016 m. balandžio mėn. ir 2016 m. lapkričio mėn. tenkintinas.

66. Remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.37 straipsniu terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas tinkamai nevykdė savo prievolės laiku ir visiškai atsiskaityti su ieškove, iš jo priteistinos 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos (408 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. sausio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 2 d.).

Dėl bylos procesinės baigties

67. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį dėl skolos, susidariusios už daugiabučiam namui, adresu (duomenys neskelbtini), patiektą ir į apskaitą įtrauktą šilumos energiją, kuri sunaudota šio namo bendrosioms reikmėms per laikotarpį nuo 2014 m. spalio mėn. iki 2016 m. balandžio mėn. ir 2016 m. lapkričio mėn. šildyti, priteisimo, neteisingai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, netinkamai taikė ir išaiškino įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso taisykles. Atsižvelgiant į tai, apelianto skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas teismo sprendimas – ieškovo ieškinys dėl skolos už šildymą bendrosioms reikmėms priteisimo tenkintinas iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, priteisimo

68. Pagal CK 93 straipsnio 5 dalį tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str. 1 d.).

69. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl skolos už šilumą bendrosioms reikmėms priteisimo ir apeliacinės instancijos teismui ieškinį tenkinus iš dalies, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 d.).

70. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ieškovė patyrė 51,71 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų 50 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir apeliacinį skundą (T.1, b. l. 7, 40; T.5, b.l. 133), 1,71 Eur išlaidos už registro duomenų išrašą (T.1, b. l. 15). Nagrinėjamu atveju ieškinį patenkinus iš dalies (patenkintas 86,66 proc. reikalavimų), apeliacinės instancijos teismas spendžia priteisti ieškovei iš atsakovo 44,81 Eur (51,71 x 86,66 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

71. Bylos duomenimis, atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 28 Eur žyminis mokestis (T.1, b. l. 73) bei 900 Eur teisinės pagalbos išlaidos (T.2, b. l. 62-63; T.4, b. l. 30-31), viso 928 Eur. Ieškinį patenkinus iš dalies iš ieškovės atsakovui priteistina 123,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (proporcingai atmestų reikalavimų daliai (928 x 13,34 proc.). Atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, iš ieškovės atsakovui priteistina 78,99 Eur bylinėjimosi išlaidų.

72. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose sudaro 132,57 Eur. Ieškinį atmetus, šios išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės ir atsakovo proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 96 str. 6 d., 93 str. 2 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (Nr. 1R-19/1K-2)), t. y. iš ieškovės valstybei priteistina 22,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, iš atsakovo – 148,53 Eur.

73. Sprendimui įsiteisėjus naikintinos Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdymo sustabdymas vykdomojoje byloje Nr. 0176/17/00537, vykdomoje antstolės N. B. kontoroje pagal Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-5616-454/2017 dėl skolos išieškojimo iš M. Z. išieškotojos AB „Kauno energija“ naudai.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, 408 Eur (keturis šimtus aštuonis eurus) skolos už laikotarpį nuo 2014 m. spalio mėn. iki 2016 m. balandžio mėn. ir 2016 m. lapkričio mėn., 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos (408 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. sausio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, atsakovui M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 123,80 Eur (vieną šimtą dvidešimt tris eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

Priteisti iš ieškovės AB „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, valstybei 22,86 Eur (dvidešimt du eurus 86 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovo M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 148,53 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt aštuonis eurus 53 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Išlaidos valstybei turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovės pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimo vykdymą vykdomojoje byloje Nr. 0176/17/00537, vykdomoje antstolės N. B. kontoroje pagal Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-5616-454/2017 dėl skolos išieškojimo iš M. Z. išieškotojos AB „Kauno energija“ naudai.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Žibutė Budžienė