Kauno apylinkės teismo sprendimas

Atsakovo atstovas advokatas Raimundas Lignugaris palaikė atsakovo poziciją, pagrindė teisiniais argumentais, prašė ieškinį atmesti kaip neįrodytą ir nepagrįstą. Paaiškino, kad ginčas yra kilęs dėl imperatyvių įstatymo normų pažeidimų, kuriuos padarė ieškovė. Kai ieškovė, įpareigota teismo, pateikė atsakovui duomenis, kokia yra skola pagal ŠAP 2, atsakovas skolą sumokėjo. Nors atsakovas sumokėjo konkrečiai už šilumą pagal ŠAP 2, ieškovė nusirašė delspinigius. Ieškovė neteisingai sąskaitose nurodo bendrą pastato plotą, jį sumažindama, kas keičia santykį tarp atsakovui priklausančio ir bendro namo ploto. Seniai ieškovei yra žinoma, kad pastate yra 2 laiptinės, tačiau tik dabar perskaičiavo mažesniu koeficientu. Nors suma perkaičiavus turėjo sumažėti apie 10 procentų, tačiau realiai sumažėjo tik apie 7 procentus. Ieškovės pateikti žiniaraščiai neaiškūs, klaidinantys, tai skaičiuoja pinigus, tai kilovatvalandes. Nėra ginčo, kad pastate yra 2 šilumos įvadai ir tai turi įtakos mokesčio bendrosioms reikmėms skaičiavimui ar jo neskaičiavimui. 2009 m. spalio mėn. bendraturčių sudarytas susitarimas yra teisėtas ir galiojantis, atitinka teisės normas, tokią teisę bendraturčiai turi ir vadovaudamiesi Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 12 straipsniu – gali pasirinkti metodą ir pasirinko nulinį koeficientą, nes laiptinės nešildomos. Ieškovė komisijai pateikė neteisingą informaciją, tai sąlygojo tokį išaiškinimą. Ieškovė, jei manė, kad bendraturčių susitarimas nebegali būti taikomas, turėjo pasiūlyti keisti metodą, o kol nebus pakeistas – taikyti esamą metodą. Ieškovė turėjo pareigą pagal Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, informuoti vartotojus apie metodo keitimą, tačiau to nepadarė. Name nėra įrengta skaitiklių karšto vandens pašildymui, kaip to reikalauja Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnis. Karšto vandens kiekis neva deklaruojamas pagal vandens skaitiklius, bet kaip matyti, kai kurie butai kai kuriais mėnesiais apskritai nedeklaruoja, kad naudoja vandenį, nors visuose butuose yra gyvenama. Tuo, kad šildymo sezono metu gyventojai nedeklaruoja karšto vandens suvartojimo, padidinamas šilumos kiekis namo šildymui, o nuo to ieškovė skaičiuoja šildymą bendrosioms reikmėms ir dėl to priskaičiuoja atsakovui didesnes sumas. Nors bendrojo naudojimo patalpų apskritai nėra, o šildomų – juo labiau. Ieškovė bandė atlikti rekonstrukciją, t.y. panaikinti atsakovo įvadinį skaitiklį, tačiau atsakovas pamatė, kreipėsi į Energetikos inspekciją, tada ieškovė buvo įpareigota atstatyti buvusią padėtį, todėl jokia rekonstrukcija nėra atlikta. Ieškovė trijuose butuose įrengė subskaitiklius, bet tai nėra rekonstrukcija, todėl metodas pakeistas nepagrįstai. Ieškovė taiko tik tai, kas jai naudinga – tai monopolistinė pozicija. Nė vienas gyventojas nepareiškė pretenzijų, yra atsiliepimai. Ieškovės veiksmais pažeidžiamos atsakovo, kaip vartotojo teisės, ieškinys turi būti atmestas.

Tretieji asmenys D. V., F. V. į posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuoti tinkamai (4 t., b. l. 42,43), byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.

Išvadą teikiančios institucijos Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos atstovas į posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai (4 t., b. l. 46), prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (4 t., b. l. 50-52). Byla išnagrinėta nedalyvaujant išvadą teikiančios institucijos atstovui. Pateikė raštą „Dėl išvados teikimo“, kuriame nurodė, kad teikia teismui aktualių Tarybos raštų ir atsakovo kreipimųsi kopijas, kuriose išdėstyta bylai aktuali informacija.

Nustatyta, kad ieškovė tiekia šilumą daugiabučiui namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Pagal VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, 23/100 dalys pastato nuosavybės teise priklauso atsakovui M. Z. (1 t., b. l. 8-10). Registro pastabose ir nuorodose pažymėta, kad į 23/100 dalis gyvenamojo namo lA3p įeina butas Nr. 9 (bendras plotas 114,47 kv. m), kuris nesuformuotas atskiru nekilnojamuoju daiktu. Likusios 77/100 dalys gyvenamojo namo įregistruotos atskirais butais (1 t., b. l. 10). Vadovaujantis 2008 metų pastato šilumos apskaitos prietaisų įrengimo schema, pastate yra du atskiri šilumos įvadai – ŠAP 1 – 1, 3 ir 4, 7, 8 butų šilumos apskaitos prietaisas ir ŠAP 2 – 9 buto, t.y. atsakovo, šilumos apskaitos prietaisas (1 t., b. l. 64, 105, 2 t., b. l. 36). Ant kiekvieno iš jų įrengti atskiri pastato įvadiniai atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai, kai ŠAP 2 įrengtas įvadinis atsiskaitomasis šilumos apskaitos prietaisas, apskaito šilumą tiekiamą atsakovui priklausančiai pastato daliai (23/100 daliai), o pastato 0,23 dalies atskiro šilumos apskaitos pradžios laikas – 1995 m. lapkričio 29 d. (1 t., b. l. 65,66). Pastatas šildomas pagal mišrią šildymo sistemą: pastate yra centralizuota dujų sistema, centralizuota elektros sistema, centralizuotos šilumos šildymo sistema. Šios sistemos šildo visą pastatą. Atsakovui priklausančioje namo dalyje (9 butas), taip pat įrengta ir alternatyvi atsinaujinančių energijos šaltinių elektrinė sistema „oras - oras“ (1 t., b. l. 98-99, 100). 2009 m. rugsėjo 17 d. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų susirinkimo protokolu Nr. IJ-27, bendrasavininkų nutarta laiptinėse nestatyti šildymo prietaisų – radiatorių bei nešildyti bendro naudojimo patalpų (1 t., b. l. 67-68). 2008-04-10 Raštu Nr. R2-455, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija išaiškino, kad atsižvelgiant į tai, jog M. Z. yra privatizavęs daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) dalį bei įsirengęs atskirą šilumos apskaitą, turi būti taikoma Vyriausybės 1997 metų gruodžio 31 d. Nutarimo Nr. 1507 „Dėl dujų, elektros ir šilumos energijos, šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo ir eksploatavimo 1.4 punkto nuostata, numatanti, kad mokestis už suvartotą šiluminę energiją nustatomas pagal namo arba jo dalies įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis. Vadovaujantis minėta nuostata, ir šilumos apskaitos prietaisas Nr. 1, matuojantis šilumos suvartojimą pastato dalyje, priklausančioje bendrasavininkams, ir šilumos apskaitos prietaisas Nr. 2, matuojantis šilumos suvartojimą M. Z. nuosavybės teise priklausančioje dalyje, laikytini lygiagrečiai įrengtais atsiskaitomaisiais šilumos apskaitos prietaisais (1 t., b. l. 69, 4 t., b. l. 53, 54). Analogiškai 2008 m. rugsėjo 22 d. rašte Nr. 20-2937 nurodė ir ieškovė, tuo pagrindu perskaičiuodama už patiektą šilumos energiją priskaičiuotas sumas (1 t., b. l. 70). 2009 m. spalio 16 d. pastato butų savininkai sudarė Susitarimą, kuriuo nusprendė pastate suvartotos šilumos paskirstymui taikyti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotą taikyti šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, kartu su metodu Nr. 5, taikant šilumos priskyrimo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti koeficiento reikšmę lygią nuliui (1 t., b. l. 71). Ieškovė, vadovaudamasi komisijos 2014 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. R2-2371 (1 t., b. l. 84-87, 88-90, 4 t., b. l. 142-144) nuo 2014 – 2015 m. šildymo sezono pradžios pastate suvartotą šilumą bendrojo naudojimo patalpoms šildyti pradėjo skirtyti taikant šilumos paskirstymo metodą Nr. 3.

Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Tarybos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Tarybos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Taryba. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. 2004 m. lapkričio 11 d. Nutarimu Nr. 03-121 „Dėl šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių patvirtinimo“, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, patvirtino taisykles, pagal kurių 8.1 punktą, šilumos kiekis bendrosioms reikmėms – tai šilumos, suvartojamos pastato bendrojo naudojimo patalpose ir pastato šildymo sistemos vamzdynuose pristatant šilumą nuo šilumos punkto iki vartotojų butų, kiekis. Pagal taisyklių 11 punktą, Komisijos rekomenduojamą šilumos paskirstymo metodą, labiausiai atitinkantį pastato šildymo ir karšto vandens sistemos tipą bei šilumos pirkimo – pardavimo vietoje ir (ar) ties tiekimo – vartojimo riba įrengtus atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus, pasirenka šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojai, pastato bendraturčiai Civilinio kodekso, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nustatyta tvarka. Pastato bendraturčiams nepriėmus sprendimo dėl šilumos paskirstymo metodo pasirinkimo, šilumos paskirstymo metodą, labiausiai atitinkantį pastato šildymo ir karšto vandens sistemos tipą bei šilumos pirkimo – pardavimo vietoje ir (ar) ties tiekimo – vartojimo riba įrengtus atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus, iš Komisijos rekomenduojamų šilumos paskirstymo metodų parenka šilumos tiekėjas (12 punktas). Taigi, pastate esančiai šilumos apskaitai, vartotojai turi galimybę patys parengti ir nustatyta tvarka su komisija suderinti individualų šilumos paskirstymo metodą ir ši nuostata, vadovaujantis minėtomis teisės normomis, yra prioritetinė. Taip pat pažymėtina, jog tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad pastate nėra šildomų bendro naudojimo patalpų, pastate esančios 2 laiptinės teisėtai nešildomos, pastate nėra bendrosios dalinės nuosavybėje esančių bendro naudojimo šilumos tiekimo vamzdyno. Šiluma iki centrinį šildymą vartojančių butų tiekiama kiekvieno buto savininko nuosavybėje esančiu privačiu vamzdynu. Bendras centralizuotos šildymo sistemos vamzdynas, atsakovo teigimu, yra demontuotas, yra atskiri kiekvieno pastato vartotojo (buto savininko) privačioje nuosavybėje esantys šilumos tiekimo vamzdeliai į kiekvieną jų butą: nuo atitinkamo buitinio skaitiklio (jų yra 3) iki atitinkamo buto šilumos įrenginio – radiatoriaus (0,77 dalyje) bei nuo įvadinio atsiskaitomojo skaitiklio ŠAP 2 iki 0,23 dalies buto trečiajame pastato aukšte.

Šilumos ūkio įstatymo 22 straipsnis reglamentuoja, kad Šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjai informuoja vartotojus apie teikiamas paslaugas, paslaugų teikimo sąlygas, kainas, prijungimo prie sistemų kainas bei sąlygas ir numatomus sutarčių sąlygų pakeitimus. Duomenų, kad ieškovė apie metodo pakeitimą informavo bendraturčius, nėra.

LR Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog daugiabučio namo butų ir (ar) kitų patalpų savininkui netaikomas apmokėjimas už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą, kai šilumos tiekimas daugumos savininkų sutikimu bendrojo naudojimo patalpose yra nutrauktas.

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2009-12-01 iki 2016-12-01 (3 t., b. l. 7-11).

Pažymėtina, kad ieškovė pradiniu ieškiniu prašė priteisti 628,34 Eur. Atsakovas, teismui įpareigojus ieškovę pateikti detalius įsiskolinimo duomenis, nurodant įsiskolinimą pagal ŠAP 2 ir bendro naudojimo patalpų (toliau – BNP) šildymui, gavęs tokią informaciją (1 t., b. l. 114), apmokėjo skolą – 143,03 Eur ir mokėjime nurodė, kokia skola yra dengiama (1 t., b. l. 145). Pažymėtina, kad detalias sąskaitas vartotojams pateikti Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ieškovę buvo įpareigojusi dar 2014-02-14 Raštu Nr. R2-483 (4 t., b. l. 57-64). Taigi, įsiskolinimas turėjo likti 485,31 Eur (628,34-143,03), tačiau ieškovė patikslinusi reikalavimą, prašė priteisti 508,41 Eur (2 t., b. l. 3-4), nurodė, kad dalį skolos sumos padengė kaip delspinigius (23,10 Eur). Vėliau ieškovė atliko perskaičiavimus, įvertinusi, kad pastate yra dvi, o ne viena, laiptinės ir ieškinį dar sumažino 37,60 Eur suma (4 t., b. l. 160-161).

LR CK 6.55 straipsnis reglamentuoja, jog skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Atsižvelgiant į tai, kad mokėjimo nurodyme atsakovas padarė įrašą, jog apmokama už 2009 metus pagal 2018-02-12 raštą Nr. 20-418 pagal buto įvadinio ŠAP parodymus (1 t., b. l. 112-113, 145), daroma išvada, jog atsakovas yra pilnai atsiskaitęs už šilumos energiją, patiektą atsakovo pastato daliai pagal įvadinį apskaitos prietaisą įrengtą ŠAP 2, kaip nurodyta Šilumos šildymui priskyrimo butui (duomenys neskelbtini), ir priskaitymų už šilumą išklotinėje (1 t., b. l. 114).

Iš šilumos šildymui priskyrimo butui, (duomenys neskelbtini), ir priskaitymų už šilumą išklotinės nuo 2009-03-01 iki 2016-11-30 matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2009 metų gruodžio mėn.) atsakovui buvo skaičiuojamas mokestis BNP šildymui laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio mėn. iki 2010 m. balandžio mėn., nuo 2014 m. spalio mėn. iki 2016 m. balandžio mėn. ir 2016 m. lapkričio mėn. (1 t., b. l. 114).

Minėta, jog atsižvelgdami į pastato faktinę situaciją, jo apšildymo specifiškumą, įvertinus tai, kad viena dalis butų yra atsijungę nuo centralizuoto šildymo sistemos (įrengtos atskiros dujinės šildymo sistemos), o kita naudojasi ja pagal lygiagrečiai įrengtus atskirus centralizuotos šildymo sistemos apskaitos prietaisus, 2009-10-16 Susitarimu ginčo pastato šilumos vartotojai, t.y. visi Pastato vartotojai/bendrasavininkai, susirinkimą inicijuojant Komisijai, dalyvaujant Komisijos, Aplinkos ir Energetikos ministerijų, Valstybinės Energetikos inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus, UAB „Žaidas“ bei AB „Kauno energija“ atstovams (atsakovo teigimu, dalyvavo ieškovės atstovas direktorius S. K.), priimtas Susitarimas, t.y. bendrasavininkių susitarimas dėl šilumos paskirstymo metodo pasirinkimo, šilumos kiekio dalies bendrosios reikmėms nustatymo. Susitarta, kad kiekvienas už šildymo energiją apmoka pagal savo atskirus energijos apskaitos prietaisus, t.y. pagal Komisijos rekomenduotus 4 ir 5 Metodus, taikant nulinį koeficientą. Taigi, nuo 2009-10-16 priimtas Susitarimas, kad šilumos paskirstymo metodai Pastate yra Nr.4 kartu su Nr.5, o kiekio dalis bendrosioms reikmėms yra nulis (1 t., b. l. 71). Šiam būdui 2009-11-02 raštu Nr. R2-1733 pritarė ir VKEKK (1 t., b. l. 72). Atsižvelgiant į šį 2009-10-16 Susitarimą, į tai, kad jame dalyvavo ir ieškovės atstovas, teismas sprendžia, jog 2009 m. gruodžio mėn. – 2010 metų balandžio mėn. ieškovė nepagrįstai prašo iš atsakovo priteisti įsiskolinimą už bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Galiojant teisėtam ir įstatymų nuostatas atitinkančiam bendrasavininkų susitarimui, ieškovės priskaitymai netaikant nulinio koeficiento, nepagrįsti. Tai, kad ieškovė nurodo susitarimą gavusi tik 2010-11-08, nesudarė pagrindo jo netaikyti nuo priėmimo dienos, nes kaip nustatyta, susitikimas organizuotas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, jame dalyvavo ir ieškovės atstovas, todėl akivaizdu, jog ieškovei apie tokį susitarimą buvo žinoma. Be to, iš AB „Kauno energija“ 2009-09-23 rašto Nr. 20-4246 matyti, kad ieškovė Valstybinei kainų ir energetikos inspekcijai nurodė, kad skirstant pastato sunaudotą šiluminę energiją reikėtų naudoti metodus Nr. 4 ir Nr. 5, kol bendraturčiai pasirinks kitą šilumos paskirstymo metodą (4 t., b. l. 67-68).

Taigi, esminis tarp šalių kilęs ginčas, ar ieškovė pagrįstai pakeitė šilumos paskirstymo metodą į Nr.3. Ieškovė teigė, jog pastate buvo pakeista šilumos apskaitos schema, kas sąlygojo reikalingumą keisti metodą, pateikė 2014-05-20 ir 2014-07-22 planus „Po rekonstrukcijos“ (1 t., b. l. 105,106), nurodė, kad galiojanti ir paskutinė yra 2014-07-22 schema (1 t., b. l. 105). Kaip matyti iš Komisijos 2014-09-25 rašto Nr. R2-2371 (1 t., 88, 4 t., b. l. 142-144), į komisiją kreipėsi ieškovė AB „Kauno energija“ ir tame kreipimesi (rašte) pateikė informaciją, kad Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos nurodymu, AB „Kauno energija“ atliko pastate įrengtos šildymo ir karšto vandens sistemos rekonstrukciją, tačiau inspekcija informavo AB „Kauno energija“ apie ankstesniame inspekcijos nurodyme padarytą klaidą ir įpareigojo bendrovę dar kartą atlikti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos rekonstrukciją pagal pateiktus nurodymus. AB „Kauno energija“ prašo Komisijos išaiškinti, koks šilumos paskirstymo metodas turėtų būti taikomas skirstant šilumą Pastate, jei bendrovė pakartotinai atliktų pastato šildymo ir karšto vandens sistemos pakeitimus pagal naujus inspekcijos nurodymus. Darytina išvada, jog ieškovė kreipėsi dėl nesamos situacijos, o prašydama išaiškinimo, kaip būtų, jeigu rekonstrukcija būtų atlikta. Taigi, Komisija pateikė išaiškinimą ieškovės pateiktos informacijos pagrindu, gavusi inspekcijos tarnybinę pagalbą, rekomendavo Metodą Nr. 3, kurį nurodė esant labiausiai pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus apskaitos prietaisus atitinkantį šilumos paskirstymo metodą. Rašte nurodyta, jog inspekcija pateikė duomenis, kad pastato šilumos punkto patalpose įrengti du atskiri šilumos punktai, kad yra įvykdyti Inspekcijos 2014-07-04 rašte Nr. 2R-1476 nurodyti įpareigojimai – įrengtas įvadinis ŠAP, skirtas šilumos 1, 3, 4, 8 butų šildymui bei šilumos suvartojimo bendrojo naudojimo patalpose ir karšto vandens paruošimui, atstatyta prieš tai buvusi 9 buto šilumos punkto įrenginio pajungimo vieta, nes kaip nurodė atsakovas, rekonstrukciją bandyta atlikti, tačiau jam tokius veiksmus apskundus, ieškovė buvo įpareigota atstatyti buvusią padėtį. Kaip nurodo ieškovė, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos 2014-04-29 raštu Nr. 2R-1475 ir 2014-07-04 raštu Nr. 2R-2046 (2 t., b. l. 52) įpareigojo AB „Kauno energija“ pakeisti Pastato šilumos apskaitos schemą ir po atliktų darbų VKEKK tokią apskaitos schemą pripažino kaip neatitinkančią jokio galiojančio šilumos paskirstymo metodo, tačiau jokie bylos duomenys nepatvirtina, kad Pastato šilumos apskaitos schema buvo pakeista. Tai, jog buvo įrengtas įvadinis ŠAP, skirtas šilumos 1, 3, 4, 8 butų šildymui bei šilumos suvartojimo bendrojo naudojimo patalpose ir karšto vandens paruošimui, kaip po klaidos ištaisymo nurodė Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos 2014-07-04 rašte Nr. 28-2046 (2 t., b. l. 52), nesudaro pagrindo daryti išvados, jog rekonstrukcija buvo atlikta. Šilumos įrenginio rekonstravimas – pastato šilumos įrenginyje atliekami darbai (tarp jų ir atskirų pastato šilumos įrenginio mazgų keitimas), kuriais keičiamas įrenginio tipas, sukuriama nauja įrenginio kokybė ir pakinta pradinės, pastato šilumos įrenginio pase nurodytos, charakteristikos (našumas, pralaidumas, slėgio ar temperatūros parametrai), energijos ar žaliavos sąnaudos, keičiama šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo schema, įrengiami papildomi šilumos gamybos šaltiniai ir kt. 2017-12-06 teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patvirtino, jog 2014-05-20 Rekonstrukcijos projektas, pagal kurį būtų likęs vienas įvadinis šilumos apskaitos prietaisas, nebuvo įgyvendinta, o galiojanti yra 2014-07-22 šilumos apskaitos schema (1 t., b. l. 105), pagal kurią į pastatą įrengti du atskiri įvadiniai atsiskaitomieji įvadai, kas visiškai atitinka 2008 metų šilumos apskaitos prietaisų įrengimo schemą (1 t., b. l 64).