Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2S-1428-866/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-06-29
Bylos Nr.: 2S-1428-866/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-04235-2023-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Asta Pikelienė
Pareiškėjas: S. R.
Suinteresuotas asmuo: I. R.

Kategorijos

3.2.8.1Bylos nutraukimas, kai byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka

Civilinė byla Nr. 2S-1428-866/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04235-2023-0Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.8.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. R. skundą dėl antstolės Jurgitos Bareikienės veiksmų, suinteresuoti asmenys I. R., antstolė Jurgita Bareikienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas (skolininkas) S. R. (S. R.) pateikė skundą dėl antstolės Jurgitos Bareikienės (toliau – antstolė) veiksmų, kuriuo prašė: 1) pripažinti neteisėtu antstolės vykdomojoje byloje Nr. 0018/23/00322 2023 m. vasario 24 d. priimtą raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-23-18-4568 dalyje dėl 2 051,23 Eur išieškojimo iš S. R.; 2) įpareigoti antstolę grąžinti vykdomojoje byloje Nr. 0018/23/00322 skolininkui S. R. neteisėtai išieškotus 2 051,23 Eur; 3) priteisti skolininko naudai iš antstolės bylinėjimosi išlaidas (677,60 Eur).

Šalies argumentai

2. Nurodė, kad antstolės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0018/23/00322 dėl išlaikymo išieškojimo nepilnamečiams vaikams A. R. ir D. R. (D. R.), kurioje skolininkas yra jų tėvas S. R., o išieškotoja – uzufrukto teise jų lėšas valdanti motina I. R.. Pažymėjo, kad jis 2023 m. kovo 5 d. gavo antstolės raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-23-18-4568 (toliau – ir Raginimas), su kurio dalimi nesutinka, t. y. ginčija likusią skolos dalį – 2 051,23 Eur (pareiškėjas pripažįsta skolą už 2020 m. rugsėjo mėnesį, kuri sudaro 297,71 Eur). Pareiškėjas paaiškino, kad nors su Raginimu jis nesutinka, tačiau siekdamas išvengti vykdymo išlaidų padidėjimo minėtą Raginimą įvykdė.

3. Nurodė, kad nesutinka su antstolės įvykdytu indeksavimu. Pareiškėjas akcentavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. išduotame vykdomajame rašte Nr. e2YT-21745-930/2020 imperatyviai nurodyta galutinė skolininko mokėtina 44 250 Eur suma, kuri yra išdalinta į tam tikras konkrečias dalis, todėl joks papildomas indeksavimas, kurį atliko antstolė neįmanomas ir negalimas, kadangi viršijamos vykdomajame rašte nurodytos sumos. Pareiškėjas pažymėjo, kad tai vienašališkai pakeistų skolininko bei išieškotojos susitarimo sąlygas ir būtų pažeistas sutarties laisvės principas bei teismo sprendimo privalomumo principas.

4. Antra, pareiškėjas nesutinka su paskaičiuotomis papildomomis išlaidomis. Pareiškėjas pažymėjo, kad antstolės pateikti, tikėtina iš ieškotojos gauti, paskaičiavimai jokia apimtimi nepatvirtina suderinimo fakto. Pareiškėjas nurodė, kad apskaičiuodama papildomas išlaidas pagal vienašališkus išieškotojos pateiktus dokumentus antstolė aiškiai veikė ultra vires, peržengė vykdomojo dokumento ribas, kadangi spręsti dėl vykdymo tvarkos yra teismo, o ne antstolio kompetencija.

Šalies argumentai

5. Pareiškėjas 2023 m. balandžio 11 d. teismui pateikė paaiškinimus. Nurodė, kad išieškotoja dar padidino savo reikalavimus skolininkui ir priskaičiavo įvairių papildomų išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo. Be to, išieškotoja minėtas išlaidas paskaičiuoja ir jų apmokėjimo tvarką nustato vienašališkai.

6. Antstolė 2023 m. kovo 23 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

7. Antstolė nurodė, kad teismo sprendimu yra numatytos periodinės išmokos vaikų išlaikymui, t. y. konkreti galutinė suma yra periodinių išmokų suma iki nepilnamečių vaikų pilnametystės. Nuo 2022 m. vasario 1 d. buvo pradėtas taikyti išlaikymo indeksavimas (periodinių išmokų indeksas buvo 110,6), todėl nuo minėtos dienos A. R. periodinė išmoka buvo skaičiuojama po 222 Eur per mėnesį, o D. R. – 227 Eur. Taip pat nuo 2023 m. vasario 1 d. periodinių išmokų indeksas padidėjo iki 121,7.

8. Antstolė dėl papildomų išlaidų nurodė, kad 2023 m. vasario 24 d. išieškotoja pateikė papildomų išlaidų sąrašą 2 767,32 Eur sumai, taigi skolininkui pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2YT-21745-930/2020 tenkanti dalis sudarė 1 383,66 Eur. Iš išieškotojos pateikto paskaičiavimo, papildomos išlaidos susidarė nuo 2021 m. sausio 28 d., t. y. papildomos išlaidos nebuvo mokėtos daugiau kaip 2 metus. Išieškotoja pateikė duomenis, kad apie papildomas nepilnamečių vaikų išlaidas skolininkas buvo informuojamas.

9. Antstolė paaiškino, kad jos kontoroje 2023 m. vasario 24 d. buvo priimti dokumentai: patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-18-4568, vykdymo išlaidų paskaičiavimas Nr. S-23-18-4569, raginimas įvykdyti sprendimą geruoju Nr. S-23-18-4558. Minėti dokumentai skolininkui įteikti 2023 m. vasario 28 d. Skolininkas 2023 m. kovo 9 d. į antstolės depozitinę sąskaitą įmokėjo 2 429,85 Eur sumą pagal 2023 m. vasario 24 d. siųstą raginimą Nr. S-23-18-4568. Priverstinio skolos išieškojimo vykdymo veiksmai pradėti nebuvo.

10. Antstolė pažymėjo, kad skolininkas per raginimo terminą į jos kontorą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo nesikreipė, neprašė sustabdyti išlaikymo skolos išieškojimo. 2023 m. kovo 10 d. antstolė priėmė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą, t. y. išlaikymo įsiskolinimas pervestas išieškotojai. Skolininkui žala padaryta nebuvo, kadangi antstolė vykdė teismo sprendimą, kuriame aiškiai nurodyta, kad yra priteistos papildomos išlaidos už nepilnamečių vaikų išlaikymą, kadangi skolininkas papildomas išlaidas mokėti atsisakė, išieškotoja kreipėsi į antstolę pateikdama vykdyti vykdomąjį raštą.

Atsiliepimas

11. Suinteresuotas asmuo I. R. teismui pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atmesti pareiškėjo skundą dėl antstolės J. B. veiksmų, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12. Suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą dėl periodinių išmokų indeksavimo nurodė, kad šalys sutarė, kad išlaikymas bus mokamas dviem būdais: dalį sumos sumokant vienkartine išmoka, o kitą dalį – periodinėmis išmokomis. Įvertinus aplinkybę, jog dalį išlaikymo skolininkas pasirinko išmokėti per ilgą laikotarpį iki nepilnamečių vaikų pilnametystės, akivaizdu ir teisinga, kad ši suma privalo būti indeksuojama, atsižvelgiant į šalyje didėjantį infliacijos lygį, augančias kainas, nes priešingu atveju būtų nepagrįstai pažeisti nepilnamečių vaikų interesai. Pažymėjo, kad antstolė pagrįstai priėmė vykdyti teismo sprendimą dėl 959,28 Eur dydžio sumos išieškojimo iš skolininko ir tuo pagrindu pateikė skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą, kadangi skolininkas nevykdė teisės aktų reikalavimų, susijusių su periodinių išmokų indeksavimu (CK 3.208 straipsnis, Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo, kuris patvirtintas Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 2 punktas).

13. Suinteresuotas asmuo dėl papildomų patirtų išlaidų nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo pozicija, jog papildomos išlaidos nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti su juo nebuvo suderintos. Nors pareiškėjas teigia, kad išlaidos nebuvo suderintos dvišalio suderinimo faktu su aiškiai išreikšta pareiškėjo pozicija, ta aplinkybė nepaneigia fakto, kad išlaidos buvo faktiškai patirtos ir jos buvo būtinosios nepilnamečių vaikų būtiniesiems poreikiams užtikrinti. Šalys, sudarydamos sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių susitarė, kad skolininkas nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis mokės mažesnį negu ½ tuo metu galiojusio MMA dydžio išlaikymą su sąlyga, kad tos pačios sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.5 punktu šalys susitarė abi lygiomis dalimis prisidėti prie papildomų ir būtinų išlaidų nepilnamečiams vaikams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi nutarė civilinę bylą nutraukti, paliko nenagrinėtus pareiškėjo 2023 m. balandžio 7 d. paaiškinimus bei priteisė iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui I. R. 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.

15. Teismas vertino, kad yra pagrindas spręsti, jog vykdomojoje byloje priimtas Raginimas įvykdyti sprendimą negali būti teisminio nagrinėjimo dalykas, kadangi jis yra tik informacinio pobūdžio. Teismas padarė išvadą, kad Raginimu skolininkas tik yra informuojamas apie jau paskaičiuotas vykdymo išlaidas (paties 2023 m. vasario 24 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-23-18-4569 pareiškėjas neskundė). Taigi teismas sprendė, kad Raginimas yra informacinio pobūdžio dokumentas, nesukuriantis pareiškėjui materialinių teisinių padarinių, nes Raginimu pareiškėjas tik buvo informuotas apie pradedamą vykdymo procesą, jam paaiškinti skolos apmokėjimo terminai ir priverstinio vykdymo pasekmės. Nors teismas įvertino, kad Raginimas iš esmės negali būti teisminio nagrinėjimo dalykas dėl nesukeliamų teisinių pasekmių, tačiau pasisakė ir dėl kitų skundo argumentų.

16. Pasisakydamas dėl periodinių išmokų indeksavimo, teismas nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo I. R. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.2 ir 2.3 punktuose inter alia sutarė, kad pareiškėjas teiks išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis iki nepilnamečių vaikų pilnametystės. Kadangi 2021 m. gruodžio mėnesio indeksas buvo 110,6, todėl nuo 2022 m. vasario 1 d. turėjo būti pradėtas taikyti išlaikymo indeksavimas, o nuo minėtos dienos A. R. periodinė išmoka buvo skaičiuojama po 222 Eur per mėnesį, o D. R. – 227 Eur. Taip pat 2022 m. gruodžio mėnesio indeksas buvo 121,7, todėl nuo 2023 m. vasario 1 d. turėjo būti pradėtas taikyti išlaikymo indeksavimas, o nuo minėtos dienos A. R. periodinė išmoka buvo skaičiuojama po 270 Eur per mėnesį, o D. R. – 276 Eur. Atsižvelgiant į tai, antstolė pagrįstai iš skolininko išieškojo 667,57 Eur išlaikymo indeksavimo skolą.

Šalies argumentai

17. Pasisakydamas dėl papildomų išlaidų, teismas nurodė, kad pareiškėjas, įvykdęs Raginimą ir jau esant paskirstytoms lėšoms išieškotojai, 2023 m. kovo 20 d. pateikė antstolei skundą dėl jos veiksmų, prašydamas grąžinti 2 051,23 Eur sumą (dėl 667,57 Eur išlaikymo indeksavimo skolos teismas pasisakė ankščiau ir nustatė, kad antstolė išieškodama šią sumą nepažeidė įstatymo nuostatų. Toliau teismas pasisakė tik dėl 1 383,66 Eur papildomų išlaidų). Nors pareiškėjas ginčija santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.5 punktą, nurodydamas, kad nėra jo suderintos valios dėl papildomų išlaidų vaikams, teismas pastebėjo, kad pareiškėjas 2023 m. vasario 28 d. gavęs Raginimą, 2023 m. kovo 9 d. jį įvykdė į antstolės depozitinę sąskaitą pervedęs 2429,85 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

18. Tik po Raginimo įvykdymo pareiškėjas 2023 m. kovo 10 d. atsiuntė el. laišką antstolei dėl įsiskolinimo paaiškinimo, į kurį antstolė atrašė 2023 m. kovo 13 d. el. laišku. Antstolė 2023 m. kovo 10 d. priėmė patvarkymą Nr. S-23-21745-930/2020 dėl išieškotų lėšų paskirstymo, kuriuo paskirstė iš skolininko gautas lėšas išieškotojai. Taigi antstolės depozitinėje sąskaitoje skolininko pervestų lėšų šiuo metu nėra. Praėjus 11 dienų nuo Raginimo įvykdymo ir 10 dienų po 2023 m. kovo 10 d. priimto patvarkymo dėl lėšų paskirstymo, skolininkas 2023 m. kovo 20 d. pateikė skundą antstolei dėl jos veiksmų. Taigi skolininkas pradiniais savo veiksmais – įvykdęs Raginimą ir jo įvykdymą patvirtinančius dokumentus pateikęs antstolei – sudarė prielaidas manyti, kad jis neprieštarauja įsiteisėjusio teismo sprendimo daliai dėl vaikų išlaikymo vykdymo, jam vykdoma teismo sprendimo dalis yra aiški ir tokiu būdu pripažino, kad jo prievolė pradėjus vykdymo veiksmus nebuvo pasibaigusi.

19. Teismas pabrėžė, kad ir vykdymo veiksmų pagrindas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. e2YT-21745-930/2020 – yra galiojantis, nėra nei nuginčytas, nei ginčijamas šiuo metu. Nėra duomenų ir apie tai, kad skolininkas ar išieškotoja būtų kreipęsi į teismą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. sprendimo išaiškinimo (CPK 278 straipsnis), t. y. dėl patvirtintos išieškotojos ir skolininko sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.5 punkto išaiškinimo ar pakeitimo (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.201 straipsnis).

20. Teismas vertino, kad skolininkui įvykdžius Raginimą, pateikus antstolei duomenis apie jo įvykdymą, spręsti, kad antstolė turėjo numanyti, jog tarp skolininko ir išieškotojos yra kilęs ginčas dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 2.5 punkto vykdymo, nėra pagrindo. Todėl teismas atmetė skolininko argumentus, kad antstolė turėjo kreiptis į teismą CPK 589 straipsnio nustatyta dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo. Taip pat skolininkas prieš įvykdydamas Raginimą neinformavo antstolės, kad iš esmės nesutinka su santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.5 punktu, bet priešingai – jį įvykdė. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad tiek antstolė, tiek išieškotoja turėjo skolininko veiksmais (įvykdytas Raginimas ir jo įvykdymą patvirtinančių dokumentų pateikimas) sudarytas prielaidas manyti, kad ginčo dėl minėto santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.5 punkto nėra.

21. Dėl įpareigojimo antstolę grąžinti vykdomojoje byloje išieškotas lėšas, teismas nurodė, kad ypatingosios teisenos procese taikydamas CPK 513 straipsnio nuostatas bei įgyvendindamas restitutio in integrum principą, gali įpareigoti antstolį grąžinti tik jo depozitinėje sąskaitoje esančias (t. y. jau išieškotas iš skolininko, bet dar nepaskirstytas ir neišmokėtas išieškotojui) lėšas, taip pat antstoliui paskirstytas bei išmokėtas vykdymo išlaidas, įskaitant atlygį antstoliui. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad jau įvertino skundžiamą Raginimą kaip nesukeliantį skolininkui teisinių pasekmių. Nors skolininkas šiuo atveju prašo grąžinti išieškotojai paskirstytas lėšas, 2023 m. kovo 10 d. patvarkymo Nr. e2YT-21745-930/2020, kuriuo ir buvo paskirstytos iš skolininko gautos lėšos išieškotojai, skolininkas nagrinėjamu atveju neskundė CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka, todėl teismas šioje byloje netyrė minėto patvarkymo teisėtumo.

22. Pasisakydamas dėl 2023 m. balandžio 7 d. pareiškėjo paaiškinimų, teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju bylos dalykas yra aiškiai apibrėžtas 2023 m. kovo 20 d. skunde. Pareiškėjas 2023 m. balandžio 11 d. paaiškinimuose reiškia naujo pobūdžio procesinius reikalavimus, kurie nėra susiję su šioje byloje nagrinėjimu išieškojimo laikotarpiu ir nėra išnagrinėti antstolio CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog yra pagrindas pareiškėjo 2023 m. balandžio 7 d. paaiškinimus palikti nenagrinėtus, nes pareiškėjas nesilaikė šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 296 straipsnio 1 punktas, 510 straipsnio 2-4 punktai).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

23. Apeliantas (pareiškėjas) S. R. pateikė atskirąjį skundą ir prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, skolininko skundą patenkinti visiškai. Netenkinus nurodyto prašymo, panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

24. Nurodo, kad raginimas įvykdyti sprendimą sukelia procesines pasekmes ne tik skolininkui, bet ir kitiems vykdymo proceso dalyviams: antstoliui ir išieškotojui. Antstolis gali reikalauti informacijos apie skolininko turtą, o esant tam tikroms sąlygoms gali ir areštuoti skolininko turtą. Išieškotojas gali realizuoti savo teisę, numatytą CPK 662 straipsnio 1 dalyje, ir laikydamasis CPK 664, 665 straipsniuose nustatytos eilės iki priverstinio vykdymo pradžios gali raštu nurodyti, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoma pirmiausia, raginimo įvykdyti sprendimą pasiuntimas visada patvirtina, kad antstolis priėmė vykdomąjį dokumentą ir pradėjo vykdyti jo reikalavimus (CPK 651 straipsnio 3 dalis).

25. Šiuo atveju raginimu skolininkui buvo sukurtos tam tikros naujos pareigos ir apskaičiuota naujų pareigų apimtis – konkreti mokėtina pinigų suma. Šis atvejis individualus tuo, kad vykdomajame dokumente nėra tiesiogiai įvardytos visos išieškotinos sumos, todėl skolininkui, išieškotojai ir antstolei skirtingai aiškinant vykdomojo rašto turinį, raginimu iš esmės sukuriamos naujos pareigos Skolininkui, kadangi būtent raginimu skolininkas informuojamas apie naują prievolę ir antstolio nurodymą tokią naują prievolę įvykdyti.

26. Taip pat nurodo, kad skolininkas įrodinėjo, jog antstolė veikė ultra vires, t. y. savo nuožiūra išplėtė vykdomojo dokumento ribas priimdama vienašališkai išieškotojos paskaičiuotas papildomas išlaidas (pagal Vykdomojo rašto 2.5 punktą) ir įpareigodama raginimu skolininką išlaidas apmokėti. Antstolė raginimo terminu buvo raštu informuota, kad yra kliūčių vykdyti vykdomąjį dokumentą - dėl papildomų išlaidų nėra gautas skolininko sutikimas, tačiau antstolė ginčytinų aplinkybių nesiaiškino. Šiuo konkrečiu atveju antstolė keitė vykdomajame rašte nurodytą jo vykdymo tvarką, savavališkai didino išieškotiną sumą išieškotos vienašališko pageidavimo pagrindu.

27. Skolininkas nesutinka su išvada, kad vaiko tėvams sutartus galutinę iki vaiko pilnametystės mokėtiną sumą ir jos mokėjimo terminus, tokia suma dar papildomai turėtų būti indeksuojama CK 3.208 pagrindu. Pareiškėjo vertinimu, CK 3.208 straipsnis neturėtų būti taikomas, kai išlaikymas nėra priteistas, o vaiko tėvai savanoriškai sutaria galutinę iki vaikų pilnametystės mokėtiną sumą. Priešingu atveju būtų iškreipta šalių susitarimo esmė – aiškiai apibrėžti šalių teises ir pareigas teikiant išlaikymą. Skolininkas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad ginčo dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.5 punkto nėra.

Atsiliepimas

28. Suinteresuotas asmuo I. R. pateikė atsiliepimą ir prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

29. Nurodo, kad informuoja teismą, jog nesutinka su skolininko S. R. atskiruoju skundu vadovaudamasi tais pačiais motyvais ir argumentais, kurie buvo išdėstyti jos pirmosios instancijos teismui pateiktame 2023 m. balandžio mėn. 12 d. atsiliepime. Išieškotoja mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo bylą, pagrįstai atmetė skolininko skundą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo nutartį naikinti ir/arba pakeisti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

31. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

32. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nuspręsta nutraukti civilinę bylą pagal S. R. (S. R.) skundą dėl antstolės Jurgitos Bareikienės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

33. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 31 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-21745-930/2020, patvirtino pareiškėjų S. R. ir I. R. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Minėtas sprendimas įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 1 d. 2023 m. kovo 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą išieškotojai I. R. dalyje dėl priteisto išlaikymo vaikams.

34. Iš byloje pateiktos rašytinės medžiagos ir vykdomosios bylos Nr. 0018/23/00322 duomenų nustatyta, kad antstolė Jurgita Bareikienė vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. vykdomąjį raštą Nr. e2YT-21745-930/2020 pareiškėjo S. R. ir suinteresuoto asmens I. R. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams, kurios atitinkamuose punktuose šalys susitarė dėl išlaikymo teikimo vaikams tokiu būdu: „2.1. Šalys susitaria dėl išlaikymo vaikams teikimo konkrečia pinigų suma, kuri bus išmokėta, kiekvienam vaikui išlaikyti, šioje sutartyje nustatyta tvarka ir terminais; 2.2. Šalys susitaria, kad S. R. nepilnametės dukters A. R. išlaikymui iki jos pilnametystės (duomenys neskelbtini), skaičiuojant po 250 Eur per mėnesį, įsipareigoja sumokėti 40 250 Eur sumą, išmokėdamas šią sumą mišriu būdu: konkrečia pinigų suma – 8 000 Eur, kuri sumokėta 2020 m. gegužės 20 d. I. R. grynaisiais pinigais, likusią išlaikymo dalį S. R. moka kas mėnesį periodinėmis išmokomis, lygiomis dalimis po 200,31 Eur, mokėdamas iki dukters pilnametystės; 2.3. Šalys susitaria, kad S. R. nepilnamečio sūnaus D. R. išlaikymui iki jo pilnametystės (duomenys neskelbtini), skaičiuojant po 250 Eur per mėnesį, įsipareigoja sumokėti 44 250 Eur sumą, išmokėdamas šią sumą mišriu būdu: konkrečia pinigų suma – 8 000 Eur, kuri sumokėta 2020 m. gegužės 20 d. I. R. grynais pinigais, likusią išlaikymo dalį S. R. moka kas mėnesį periodinėmis išmokomis, lygiomis dalimis po 204,80 Eur, mokėdamas iki sūnaus pilnametystės; 2.4. Kadangi šalys sutaria rūpintis vaikais pagal nustatytą ir šalių suderintą bendravimo su nepilnamečiais vaikais grafiką, kiekvienas iš tėvų užtikrins su juo atitinkamą laikotarpį gyvensiančių vaikų (A. R. ir D. R.) kasdienius ir kitus poreikius. Išlaikymo lėšų, tame tarpe konkrečių, aukščiau nurodytų pinigų sumų, tvarkytoja uzufrukto teise skiriama nepilnamečių vaikų motina I. R.. Šalių susitarimu likusių vienkartinių pinigų sumų skirtų vaikų išlaikymui išmokėjimas lygiomis dalimis vykdomas kas mėnesį (iki einamojo mėnesio 15 dienos) bankiniu pavedimu į I. R. banko sąskaitą. Šalys susitaria, jog išlaikymas skiriamas išskirtinai nepilnamečių vaikų interesų ir poreikių tenkinimui; 2.5. Šalys susitaria, jog visos papildomos ir būtinosios, pagrįstos išlaidos, susijusios su vaikų sveikatos priežiūros sąnaudomis, vaikų gyvenimo sąlygų gerinimu (kompiuteris, telefonas ir kitos šalių suderintos išlaidos), papildomu ugdymu (korepetitoriai, žinių gilinimas kitais būdais), suderintos iš anksto el. paštu, tarpusavyje dalijamos pusiau pagal faktą, pateiktus dokumentus (med. išrašus, sąskaitas, mokėjimo kvitus)“.

35. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad 2023 m. vasario 24 d. antstolė Jurgita Bareikienė priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-18-4558, raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-23-18-4568, vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-23-18-4569. Minėti dokumentai skolininkui įteikti 2023 m. vasario 28 d. Skolininkas 2023 m. kovo 9 d. į antstolės depozitinę sąskaitą įmokėjo 2 429,85 Eur sumą pagal 2023 m. vasario 24 d. siųstą raginimą Nr. S-23-18-4568. Minėtos lėšos 2023 m. kovo 10 d. buvo paskirstytos išieškotojai patvarkymu Nr. S-23-18-5402.

36. Nustatyta, kad 2023 m. vasario 24 d. priimtu Raginimu, antstolė Jurgita Bareikienė informavo skolininką S. R., kad jai yra pateiktas vykdyti vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. e2YT-21745-930/2020, ir paragino skolininką per 10 dienų nuo Raginimo gavimo dienos sumokėti 2 342,94 Eur susidariusį įsiskolinimą ir 86,91 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 2 429,85 Eur į nurodytą antstolės depozitinę sąskaitą. Taip pat minėtu Raginimu antstolė paaiškino skolininkui, kad jam nustatytais terminais pačiam neįvykdžius Raginime nurodytų veiksmų, bus pradėtos priverstinio vykdymo procedūros.

Dėl atskirojo skundo (ne)pagrįstumo

37. Pareiškėjas įvykdęs Raginimą ir jau esant paskirstytoms lėšoms išieškotojai, 2023 m. kovo 20 d. pateikė antstolei skundą dėl jos veiksmų. Kaip tai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas pirmiausiai teismo prašė pripažinti neteisėtu antstolės vykdomojoje byloje Nr. 0018/23/00322 2023 m. vasario 24 d. priimtą raginimą Nr. S-23-18-4568 įvykdyti sprendimą dalyje dėl 2051,23 Eur išieškojimo iš pareiškėjo. Pirmosios instancijos teismas civilinę bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes pareiškėjas skundžia Raginimą, kuris yra informacinio pobūdžio dokumentas, ir pareiškėjui nesukelia materialiųjų teisinių padarinių.

38. Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, teigia, kad Raginimas sukelia procesines pasekmes, jas sukelia ne tik skolininkui, bet ir kitiems vykdymo proceso dalyviams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie teiginiai nėra pagrįsti.

39. Civilinio proceso įstatymo tikslas yra asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą, pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasis teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

40. Paduodamas skundą dėl antstolio veiksmų išieškotojas, skolininkas ar kitas suinteresuotas asmuo, kuriam vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes, siekia apginti savo teisę, kurią pažeidžia antstolio procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti. Materialusis teisinis rezultatas, kurio siekia skundą dėl antstolio veiksmų padavęs asmuo teisminio bylos nagrinėjimo metu – antstolio konkretaus veiksmo panaikinimas ar įpareigojimas atlikti konkretų veiksmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-381/2021). Vien antstolio veiksmų neteisėtumo konstatavimas, nesiekiant arba nesant galimybės jų ištaisyti, laikytinas nesukeliančiu teisinių pasekmių. Antstolio veiksmų neteisėtumo konstatavimas nereiškia skundžiamų antstolio veiksmų panaikinimo, kaip to reikalaujama pagal CPK 513 straipsnį, ir atitinkamai – asmens pažeistos teisės apgynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-313/2021). Bylose dėl antstolio veiksmų gali būti nagrinėjami ne bet kokie vykdomosios bylos šalių ar suinteresuotų asmenų reikalavimai, o tik tie, kuriuose yra reiškiami konkretūs materialines teisines pasekmes galintys sukelti reikalavimai dėl konkrečių antstolio atliktų veiksmų ar atsisakymo juos atlikti.

41. Pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir išvengti priverstinio vykdymo priemonių bei jų lemiamų papildomų išlaidų. Šios normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016).

42. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad antstolio siūlymas raštu pervesti nustatytą sumą į antstolio depozitinę sąskaitą skolininkui nesukelia tiesioginių padarinių, o yra tik potencialių padarinių prielaida, todėl toks antstolio siūlymas nesudaro teisinio pagrindo jo skųsti teismui, t. y. negali būti teisminio nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-225/2011).

43. Sprendimų vykdymo instrukcijos 9 punkte numatyta, kad patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir raginimas įvykdyti sprendimą siunčiami skolininkui. Instrukcijos 152 punkte nustatyta, jog jeigu skolininkas vykdymo išlaidų neapmoka per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, taip pat tais atvejais, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas, vykdymo išlaidos išieškomos priverstinai. Pagal CPK 611 straipsnio 2 dalį, vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos šiame Kodekse nustatytais antstolio procesiniais dokumentais, kuriais išieškomos pinigų sumos, ir pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą. Vykdymo išlaidų skaičiavimus antstolis išsiunčia skolininkui kartu su procesiniais dokumentais, kuriais išieškomos pinigų sumos. Tokie vykdymo išlaidų apskaičiavimai gali būti skundžiami CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 611 straipsnio 2–3 dalys).

44. Dėl minėto pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vykdomojoje byloje priimtas raginimas įvykdyti sprendimą nesukelia jokių tiesioginių padarinių ir pareiškėjo pareikštas skundas šioje dalyje negali būti teisminio nagrinėjimo dalykas, kadangi jis yra tik informacinio pobūdžio. Tuo tarpu, pagal CPK 293 straipsnio 1 punktą teismas bylą nutraukia, jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui. Taigi, pirmosios instancijos teismas bylą nutraukė pagrįstai.

45. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir teisingai įvertinęs, kad Raginimas negali būti teisminio nagrinėjimo dalykas dėl nesukeliamų teisinių pasekmių, pasisakė ir dėl kitų skundo argumentų, toliau pasisakoma ir dėl kitų atskirojo skundo argumentų. Atskirajame skunde nurodoma, kad vaiko tėvams sutartus galutinę iki vaiko pilnametystės mokėtiną sumą ir jos mokėjimo terminus, tokia suma papildomai neturėtų būti indeksuojama.

46. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.208 straipsnyje nustatyta, jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo indeksavimas yra fiksuotu dydžiu (pinigais) nustatytų periodinių išmokų perskaičiavimas, siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą siekiu apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu.

47. Taigi, siekiant apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą (Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1125-527/2015; Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-569-613/2022).

48. Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 9 punkte numatyta, jog skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas. Jeigu skolininkas nevykdo pareigos indeksuoti periodines išmokas, teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors, kaip teigia apeliantas, šalių susitarime nebuvo nustatytas indeksavimas, tačiau tai neatleidžia apelianto nuo jo pareigos vykdyti įstatymo reikalavimus.

49. Atskirajame skunde taip pat teigiama, kad antstolė veikė ultra vires, t. y. savo nuožiūra išplėtė vykdomojo dokumento ribas priimdama vienašališkai išieškotojos paskaičiuotas papildomas išlaidas (pagal Vykdomojo rašto 2.5 punktą).

50. Minėta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui 2020 m. liepos 31 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-21745-930/2020, buvo patvirtinta jo ir išieškotojos sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 2.5 punktu šalys susitarė, kad „visos papildomos ir būtinosios, pagrįstos išlaidos, susijusios su vaikų sveikatos priežiūros sąnaudomis, vaikų gyvenimo sąlygų gerinimu (kompiuteris, telefonas ir kitos šalių suderintos išlaidos), papildomu ugdymu (korepetitoriai, žinių gilinimas kitais būdais), suderintos iš anksto el. paštu, tarpusavyje dalijamos pusiau pagal faktą, pateiktus dokumentus (med. išrašus, sąskaitas, mokėjimo kvitus)“.

51. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog pareiškėjui įvykdžius Raginimą, pateikus antstolei duomenis apie jo įvykdymą, spręsti, kad antstolė turėjo numanyti, jog tarp skolininko ir išieškotojos yra kilęs ginčas dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 2.5 punkto vykdymo, nėra pagrindo. Be to, nors pareiškėjas teigia, kad išieškotoja siekia iš jo nepagrįsto išlaikymo vaikams teikimo santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.5 punkto pagrindu, tačiau pareiškėjas nėra kreipęsis į teismą dėl minėtos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.5 punkto pakeitimo ar Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, kuriuo buvo patvirtina minėta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, išaiškinimo. Taip pat skolininkas prieš įvykdydamas Raginimą neinformavo antstolės, kad iš esmės nesutinka su santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.5 punktu, bet priešingai – jį įvykdė.

52. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad tiek antstolė, tiek išieškotoja turėjo skolininko veiksmais (įvykdytas Raginimas ir jo įvykdymą patvirtinančių dokumentų pateikimas) sudarytas prielaidas manyti, kad ginčo dėl minėto santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.5 punkto nėra. Skundas dėl antstolės veiksmų pareiškėjo antstolei pateiktas praėjus 11 dienų nuo raginimo įvykdymo ir 10 dienų po 2023 m. kovo 10 d. priimto patvarkymo dėl lėšų paskirstymo.

Dėl bylos procesinės baigties

53. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nesudaro, todėl atskirieji skundai atmetami, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

54. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

apelianto (pareiškėjo) S. R. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Asta Pikelienė