Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gelvora“ ieškinį atsakovei I. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinys teisme priimtas 2020 m. liepos 21 d.; atsakovei nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Atsakovei I. K. adresuoti ieškinio, jo priedų patvirtintos kopijos ir teismo pranešimas įteikti tinkamai, jos mamai pasirašant įteikimo pažymoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis).

3. Atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei ieškovei ieškinyje prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

4. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, bei surašo sutrumpintus motyvus.

5. Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2008 m. gegužės 23 d. akcinė bendrovė (toliau – AB) „Swedbank“ (buvęs pavadinimas AB bankas „Hansabankas“) ir atsakovė sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovei buvo suteikta 1 900 litų kreditas, kurio metinė palūkanų norma 16,50 proc., kredito grąžinimo terminas 2012 m. gegužės 17 d. Pagal sutarties 5.1 punktą, palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo pirmos kredito suteikimo dienos ir skaičiuojamos iki viso kredito grąžinimo dienos.

6. AB „Swedbank“ 2009 m. rugsėjo 1 d. pranešimu informavo atsakovę apie sutarties nutraukimą, sutarties nutraukimo data 2009 m. rugsėjo 20 d.

7. Tarp pirminio kreditoriaus AB „Swedbank“ ir UAB „Gelvora“ 2009 m. gegužės 21 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, kurios pagrindu ieškovei UAB „Gelvora“ perėjo reikalavimo teisė į atsakovę dėl nesumokėto kredito pagal minėtą kredito sutartį.

8. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą ( CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovė apie reikalavimo perleidimą buvo informuota jos gyvenamosios vietos adresu siųstu 2009 m. rugsėjo 30 d. panešimu. Be to, kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Vadinasi, atsakovei I. K. nevykdant sutartinės prievolės pradiniam kreditoriui, atsakovės civilinė (sutartinė) atsakomybė kyla prieš naująjį kreditorių, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atsakovei buvo įteiktas CPK numatyta tvarka. Tai reiškia, kad skolininkė (atsakovė) laikoma tinkamai informuota apie reikalavimo teisės perleidimą ir ieškovė turi galiojančią reikalavimo teisę į atsakovės prievoles.

9. Ieškovės teigimu atsakovė nėra grąžinusi 451,32 EUR kredito dalies.

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.200 straipsnio 1 dalį, šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant ir netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.38 straipsnyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo.

11. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Remiantis CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostata, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis.

12. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė būtų tinkamai ir laiku įvykdžiusi prievolę atsiskaityti su ieškove (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškinyje nurodytų aplinkybių bei skolos dydžio neginčijo. Pripažinus, kad ieškovės pateikti įrodymai formalaus jų vertinimo aspektu yra pakankami konstatuoti, jog atsakovė tinkamai nevykdo pareigos grąžinti 451,32 EUR kredito dalį, ši suma ieškovei priteisiama iš atsakovės (CK 6.4, 6.38, 6.200, 6.205, 6.881 straipsnio 2 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnis).

13. Ieškovė prašo priteisti 372,34 EUR palūkanas, apskaičiuotas nuo laiku negrąžintos 451,32 EUR kredito dalies, už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 17 d. iki 2020 m. liepos 16 d., bei 16,5 proc. dydžio metinės palūkanos skaičiuojamos nuo negrąžintos 451,32 EUR kredito dalies nuo 2020 m. liepos 21 d. iki kredito grąžinimo dienos.

14. Pagal CK 6.261 straipsnį, įstatyme nustatytas kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-969/2017, 24 punktas). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).

15. Teismas, pasisakydamas dėl 372,34 EUR palūkanų, paskaičiuotų taikant 16,5 proc. metinę palūkanų normą nuo laiku negrąžintos 451,32 EUR kredito dalies, už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 17 d. iki 2020 m. liepos 16 d., bei 16,5 proc. dydžio metinių palūkanų, nuo pagridinės skolos sumos (451,32 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki kredito grąžinimo dienos, be kita ko, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo naujai suformuluota teisės aiškinimo taisykle: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 54 punktas).

16. Pažymėtina, jog šalys gali susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje e3K-7-75-823/2020, 53 pastraipa).

17. Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarka nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 1 ir dalys). Nagrinėjamu atveju, sudarydamos Sutartį šalys susitarė, jog Sutartimi numatytos palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išdavimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos (Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 5.1. punktas). Kadangi šalys buvo sutarusios, jog palūkanos mokamos iki kredito grąžinimo dienos, o bylos medžiagoje nėra duomenų, jog palūkanos buvo sumokėtos (CPK 178 straipsnis), teismas sprendžia, ieškovei iš atsakovės priteisti 451,32 EUR palūkanas, apskaičiuotas nuo laiku negrąžintos 451,32 EUR kredito dalies, už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 17 d. iki 2020 m. liepos 16 d. ir 16,5 proc. dydžio metines palūkanas, apskaičiuotas nuo negrąžintos 451,32 EUR kredito dalies, už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2020-07-21) dienos iki visiško prievolės įvykdymo.

18. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 1,24 EUR skolos išieškojimo išlaidas. Nurodo, kad atsakovei išsiuntė 4 laiškus, kurių kiekvieno išsiuntimas, spausdinimas, pakavimas, darbo priemonės kainavo po 0,31 Eur, iš viso 1,24 Eur.

19. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 dalimi, nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į tai, kad atsakovė su ieškove neatsiskaitė net po ieškovės raginimų išsiuntimo atsakovei, ieškovės reikalavimas tenkintinas priteisiant ieškovei 1,24 EUR skolos išieškojimo išlaidas iš atsakovės (CK 6.63 straipsnio 2 dalis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

20. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku su ieškove neatsiskaitė, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistinos 5,00 procento dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (824,90 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

22. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina 19 EUR žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

23. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“; CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, j. a. k. 125164834, iš atsakovės I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 451,32 EUR (keturių šimtų penkiasdešimt vieno euro ir 32 ct) skolą, 372,34 EUR (trijų šimtų septyniasdešimt dviejų eurų ir 34 ct) palūkanas, 1,24 EUR (vieno euro iš 24 ct) išlaidas, susijusias su neteisminiu skolos išieškojimu, 16,50 (šešiolikos ir penkių dešimtųjų) proc. metines palūkanas už negrąžintą 451,32 EUR kredito dalį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 21 d.) iki kredito visiško grąžinimo, 5 (penkių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (824,90 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 19 EUR (devyniolikos eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.