Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kaltinamosios A. L. gynėjo advokato Tomo Januškevičiaus skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja 2025 m. kovo 17 d. priėmė nutartį ir baudžiamąją bylą, kurioje A. L. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 170 straipsnio 2 dalyje, perdavė prokurorui, nustatydama dviejų mėnesių terminą kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad perdavus baudžiamąją bylą į teisiamąjį posėdį ir pradėjus teisminį nagrinėjimą, pasikeitė prokuroras, kuris pateikė prašymą, perduoti bylą prokurorui, dėl to, kad buvo nustatyti ikiteisminio tyrimo metu padaryti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir tyrimą organizavusio bei jam vadovavusio prokuroro procesiniai pažeidimai, buvo atliekamas vidaus tyrimas, o patikrinimo metu kilo pagrįstų abejonių dėl kaltinimo pagrįstumo, dėl ko aktualiu gali tapti A. L. padarytos nusikalstamos veikos atitikimo baudžiamajai atsakomybei pavojingumo klausimas (lot. ultima ratio). Atsižvelgiant į tai, kad bylos parengimo nagrinėti teisme metu teismui nebuvo žinomos tokios aplinkybės, spręsta, jog atliktus teisminio įrodymų tyrimo veiksmus, paaiškėjo, kad visapusiškam ir išsamiam bylos išnagrinėjimui reikalinga atlikti papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus, susijusius su galutinėmis vidaus tyrimo išvadomis, be to, reikalinga apsvarstyti kaltinamajai pareikštą kaltinimą tiek dėl faktinių aplinkybių, tiek dėl veikos kvalifikavimo galimo pakeitimo ar patikslinimo.

II. Skundo aukštesniajam teismui ir atsiliepimo į jį argumentai

3.1. Skundžiamos nutarties motyvai, kuriais iš esmės pritarta prokuroro pozicijai, yra be jokio faktinio turinio bei abstraktūs. Nurodoma, kad analizuojant nutartyje išdėstytus motyvus bei nutarties rezoliucinę dalį, sudėtinga suvokti kokiu iš tiesų teisiniu pagrindu byla grąžinama prokurorui, t. y. ar kaltinamojo akto trūkumams ir baudžiamojo proceso pažeidimams pašalinti, ar ikiteisminiam tyrimui papildyti. Pažymėta, jog prokuroras prašė grąžinti bylą, kadangi kaltinamojo akto turinys neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) numatytų reikalavimų (jų nenurodydamas), o teismas skundžiama nutartimi sprendė, jog būtina papildyti ikiteisminį tyrimą, bet ne pašalinti kaltinamojo akto trūkumus ar baudžiamojo proceso pažeidimus.

3.2. Skundžiamoje nutartyje nenurodomi konkretūs kaltinamojo akto trūkumai ar baudžiamojo proceso pažeidimai, trukdantys nagrinėti bylą, ir kuriuos būtina pašalinti. Be to, teigiama, kad teismas nenurodo dėl kokių priežasčių tariamų (neįvardintų) kaltinamojo akto trūkumų ar proceso pažeidimų negalima pašalinti teisme BPK numatytomis priemonėmis (pavyzdžiui, BPK 256 straipsnio nustatyta tvarka prokurorui ar teismui keičiant kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes ar jos kvalifikavimą). Taip pat skundžiamoje nutartyje nenurodoma, kokius būtinus proceso veiksmus ir kokias reikšmingas faktines aplinkybes būtina nustatyti bylą grąžinus prokurorui. Be to, nepateikti jokie argumentai, dėl kokių priežasčių teismas, nagrinėdamas bylą, negali pasinaudoti BPK 287 straipsnyje įtvirtinta teise, numatančią teismo galimybę atlikti bet kokius proceso veiksmus ar dėl jų sudėtingumo ir apimties juos pavesti atlikti prokurorui.

3.4. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija, teismų praktika, nurodoma, kad Konstitucija įtvirtina aktyvaus teismo modelį – teismo nesaisto tik ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, tik teismas vykdo teisingumą, be to, teismas privalo naudotis visomis BPK nustatytomis procesinėmis galimybėmis (esant būtinumui atlikti būtinus proceso veiksmus, keisti kaltinimą ir pan.), siekdamas priimti teisingą procesinį sprendimą. Nepagrįstas bylos perdavimas prokurorui, neįvertinus, ar nėra galimybės kaltinamojo akto trūkumų, proceso pažeidimų ištaisyti bei papildomų proceso veiksmų atlikti teisme, prieštarautų aktyvaus teismo modeliui, teisingumo principui bei BPK paskirčiai.

4.1. Kaltinimas, pagal BK 170 straipsnio 2 dalį, A. L. iš esmės grindžiamas kaltinamajame akte nurodytu vieninteliu Lietuvos teismo ekspertizės centro (toliau – LTEC) 2024 m. rugsėjo 6 d. ekspertizės aktu Nr. 11-2101 (24). Pažymima, kad nurodytame ekspertizės akte ekspertė S. Kietytė neišskyrė kaltinime nurodytų A. L. parašytų teiginių bei išsireiškimų. Aplinkybė, kad paminėtais A. L. teiginiais ir išsireiškimais, vertinant juos kartu su kitais straipsnio pasakymais yra žeminami, niekinami Lietuvoje gyvenantys rusai, lenkai, baltarusiai, ukrainiečiai ir žydai, propaguojamas priešiškumas jiems, buvo nustatyta LTEC 2023 m. spalio 26 d. specialistės G. Herasimenkienės išvadoje Nr. 11-2176 (23), tačiau ši išvada, kaltinamajame akte nėra nurodyta. Atkreipiamas dėmesys, kad specialistė G. Herasimenkienė, ikiteisminio tyrimo metu, yra pateikusi ir 2023 m. spalio 9 d. išvadą Nr. 11-1785 (23), kuri kaltinamajame akte taip pat nėra nurodyta. Prokuroro vertinimu, nenurodžius kaltinamajame akte minėtų dviejų specialisto išvadų, darytina išvada, kad kaltinamasis aktas neatitinka jam keliamų reikalavimų, nes jame nenurodytos „kitos svarbios aplinkybės“ (BPK 219 straipsnio 3 punktas) ir „duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas“ (BPK 219 straipsnio 4 punktas). Be to, aplinkybė, kad specialistės G. Herasimenkienės pateiktos specialisto išvados yra bylai svarbios aplinkybės, patvirtina tai, kad ši specialistė buvo apklausta teisminio nagrinėjimo metu.

4.3. Skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad byloje yra reikalinga atlikti papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus, yra pagrįsta. Prokuroro teigimu, įvertinus kaltinamojo akto turinį, nėra aišku, kokiomis faktinėmis bylos aplinkybėmis yra grindžiama kaltinimo dalis, kuria A. L. kaltinama kaip skatinanti neapykantą propaguodama priešiškumą Lietuvos Respublikoje gyvenantiems rusams, lenkams, baltarusiams, ukrainiečiams ir žydams dėl jų kalbos, kilmės, socialinės padėties ir pan. bei skleisdama diskriminacinę idėją, kad grynakraujai lietuviai, o ne rusai, lenkai, baltarusiai, ukrainiečiai ar žydai turėtų užimti pareigas Lietuvos valdymo organuose. Pažymima, kad kaltinamajame akte nurodytame vieninteliame LTEC 2024 m. rugsėjo 6 d. ekspertizės akte Nr. 11-2101 (24) yra nustatyta, kad tekste išsakyta diskriminacinė idėja, kad valstybės valdyme negali dalyvauti asmenys, turintys nelietuviško kraujo, yra žeminanti visus kitataučius (akto išvadų 1 p.), tačiau nėra nustatyta, kad šia idėja yra skatinama neapykanta. Priešingai, ekspertizės akto 11-13 punktuose padaryta išvada, kad A. L. publikacijoje nėra raginama žeminti, niekinti kokių nors tautybių atstovus. Prokuroro įsitikinimu, tokios aplinkybės taip pat patvirtina, kad kaltinamajame akte nėra nurodyti visi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas (BPK 219 straipsnio 4 punktas).

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamosios A. L. gynėjo advokato Tomo Januškevičiaus skundas tenkintinas

5. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, kaltinamosios gynėjo advokato skundu, prokuroro atsiliepimu į skundą, sprendžia, kad žemesnės instancijos teismo sprendimas perduoti bylą prokurorui yra neteisėtas, nepagrįstas, prieštaringas ir nepakankamai motyvuotas, todėl naikintinas. Priešingai nei konstatuota skundžiamoje nutartyje, aptariamu atveju nenustatyta nei kaltinamojo akto trūkumų, kurių negalima ištaisyti teisme, nei esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą teisme.

6. Kaltinamasis aktas – svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, kuriuo prokuroras suformuluoja kaltinimą, pagal kurį vyksta bylos nagrinėjimas teisme – tokiu būdu yra apibrėžiamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme ribos (BPK 23 straipsnis, 255 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad byla prokurorui gali būti perduodama tik esant trijų sąlygų visumai: 1) kaltinamojo akto turinys neatitinka BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turinio reikalavimų; 2) kaltinamojo akto trūkumai yra tokie, kurių negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme; 3) kaltinamojo akto trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-222/2013, 2K-8-699/2019). Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.) (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-319/2014). Iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą. Nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos atitinkamą veiką kvalifikuojant. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-88-942/2016). Akcentuotina ir tai, kad ne bet koks ikiteisminio tyrimo proceso trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme ir kurių ištaisyti teisme nėra galimybės.

7. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas, susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje A. L. kaltinama pagal BK 170 straipsnio 2 dalį, 2024 m. gruodžio 6 d. nutartimi bylą perdavė nagrinėti teisiamajame posėdyje. Vadinasi, rengdamasis nagrinėti bylą, nei kaltinamojo akto trūkumų, nei esminių baudžiamojo proceso pažeidimų žemesnės instancijos teismas nenustatė. Pirmojo teisiamojo posėdžio metu apklausus kaltinamąją, antrojo teisiamojo posėdžio metu apklausus liudytoją M. A. H. (M. A. H.), ekspertę Gintarę Herasimenkienę, iš esmės jokių naujų aplinkybių kaltinamojo akto (ne)perdavimo prokurorui kontekste, nepaaiškėjo. Trečiojo teisiamojo posėdžio metu paaiškėjo aplinkybė, jog byloje pasikeitė prokuroras, kuris išreiškė prašymą bylą grąžinti prokurorui. Skundžiamoje nutartyje sutinkamai su prokuroro argumentacija, viena vertus nurodoma, jog byla prokurorui turi būti perduota dėl to, kad buvo nustatyti ikiteisminio tyrimo metu padaryti ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei ikiteisminį tyrimą organizavusio ir jam vadovavusio prokuroro pažeidimai, atitinkamai dėl to pradėtas vidaus tyrimas, kyla abejonių dėl kaltinimo A. L. pagrįstumo, t. y. kaltinamojo akto turinys neatitinka BPK 219 straipsnyje nurodytų reikalavimų. Kita vertus, nurodoma ir tai, kad bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje nebuvo žinomos tokios aplinkybės, dėl to byloje turi būti atliktas papildomas tyrimas ir nustatytos visos reikšmingos aplinkybės. Vertintina, kad aptariamu atveju nėra jokio pagrįsto pagrindo sutikti su minėtais skundžiamos nutarties argumentais.

8. Pažymėtina, kad BPK 234 straipsnio 2 dalis ir BPK 254 straipsnio 3 dalis reglamentuoja bylos perdavimo prokurorui galimybes skirtingose baudžiamojo proceso stadijose, t. y. BPK 234 straipsnio 2 dalyje kalbama apie bylos parengimo nagrinėti teisiamajame posėdyje stadiją, o BPK 254 straipsnio 3 dalyje kalbama apie bylos nagrinėjimo teisme stadiją. Nagrinėjamu atveju yra aktualus BPK 254 straipsnio 3 dalyje išdėstytas reglamentavimas. Pagal BPK 254 straipsnio 3 dalį, jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Be to, minėtas straipsnis numato ir dar vieną savarankišką teisinį pagrindą bylą perduoti prokurorui, t. y. prokuroro prašymą, kai reikia papildyti ikiteisminį tyrimą. Šiame kontekste sutiktina su kaltinamosios gynėjo pozicija, kad iš skundžiamos nutarties turinio nėra visiškai aišku, kokiu teisiniu pagrindu byla grąžinta prokurorui, t. y. ar kaltinamojo akto trūkumams ir baudžiamojo proceso pažeidimams pašalinti, ar ikiteisminiam tyrimui papildyti.

9. Kadangi skundžiamas procesinis sprendimas buvo priimtas vadovaujantis BPK 254 straipsnio 3 dalimi, konstatuojant, kad baudžiamojoje byloje turi būti atliktas papildomas tyrimas ir nustatytos visos reikšmingos aplinkybės (nors, kaip minėta, skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje buvo duodama nuoroda ir į BPK 219 straipsnį, nenurodant konkrečių šio straipsnio punktų), galima daryti išvadą, kad apylinkės teismas šiuo atveju bylos grąžinimą prokurorui siejo su būtinybe papildyti ikiteisminį tyrimą. Vis dėlto, skundžiamą nutartį priėmęs teismas, apsiribodamas bendro pobūdžio pritarimu prokuroro išsakytai argumentacijai, nenurodė jokių konkrečių pažeidimų, kurie trukdytų nagrinėti bylą teisme pateikto kaltinimo ribose. Šiuo aspektu sutiktina su kaltinamosios gynėju, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas nedetalizavo, kokie ir kodėl kaltinamojo akto trūkumai ar proceso pažeidimai negali būti pašalinti teisme naudojantis BPK numatytomis procesinėmis priemonėmis; skundžiamoje nutartyje nenurodoma ir tai, kokius būtinus proceso veiksmus ir kokias reikšmingas faktines aplinkybes būtina nustatyti bylą grąžinus prokurorui.

10. Įvertinus tai, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas iš esmės jokių kaltinamojo akto neatitikimų BPK 219 straipsnio reikalavimams neįžvelgė, taip pat į tai, kad jokie konkretūs esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai nei galimi jų šalinimo veiksmai pateikto kaltinimo ribose skundžiamoje nutartyje nenurodyti, nėra pagrindo daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju galėjo būti taikomos BPK 254 straipsnio 3 dalies nuostatos. Vien žemesnės instancijos teismo pritarimas prokuroro nurodytoms aplinkybėms dėl nustatytų ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir tyrimą organizavusio bei jam vadovavusio prokuroro procesinius pažeidimus, buvo inicijuotas vidaus tyrimas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad baudžiamojoje byloje padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, kurie trukdo ją nagrinėti pateikto kaltinimo ribose.

11. Atsiliepime prokuroras nurodo, kad kaltinamajame akte yra nurodytas tik vienas ekspertizės aktas (2024 m. rugsėjo 6 d. ekspertizės aktas Nr. 11-2101 (24), o 2023 m. spalio 26 d. specialisto išvada Nr. 11-2176 (23) ir 2023 m. spalio 9 d. specialisto išvada Nr. 11-1785 (23), nenurodyti. Be to, kaltinamajame akte nenurodytos ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos eksperto (specialisto) išvados, kas prokuroro vertinimu sudaro BPK 219 straipsnio 3 ir 4 punktų pažeidimus. Be kita ko, atsiliepime prokuroras nurodo, kad A. L. straipsnio teiginiai dėl nelietuvių negalėjimo dalyvauti Lietuvos valstybės valdyme, nebuvo lyginami su atitinkamais Lietuvos Respublikos įstatymais, t. y. nebuvo atlikti papildomi tyrimo veiksmai. Vertinant šią atsiliepime pateikiamą prokuroro poziciją, pažymėtina, kad, pavyzdžiui, BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse, be kita ko, prokurorui yra numatyta teisė iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis ir (ar) pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą. Atkreiptinas dėmesys ir į BPK 287 straipsnį, kuriame nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį BPK XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą. Jeigu šių veiksmų atlikti teisme dėl kokių nors priežasčių neįmanoma arba tai labai apsunkina bylos nagrinėjimą, teismas gali pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui.

12. Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismui yra suteiktos visos procesinės galimybės atlikti (įpareigoti atlikti) papildomus procesinius veiksmus jau bylą perdavus į teisiamąjį posėdį ir (ar) ją nagrinėjant teisiamuosiuose posėdžiuose. Pažymėtina ir tai, kad BPK normose, Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kiekvieno baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingą ir nešališką teismą suponuoja ir teismo pareigą išsamiai bei nešališkai ištirti visas baudžiamojoje byloje reikšmingas aplinkybes. Teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas ir kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta; teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigūnams), inter alia (be kita ko) prokurorams (Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas). Tiek baudžiamojo proceso įstatymas, tiek susiformavusi kasacinio teismo praktika įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą būti aktyviam, neapsiriboti vien tik ikiteisminio tyrimo stadijoje surinktų duomenų patikrinimu, bet prireikus tirti naujus įrodymus ir nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad žemesnės instancijos teismas pats turi visas procesines galimybes pašalinti tam tikrus byloje esančius trūkumus, kurie nesudaro teisinio pagrindo išvadai apie įstatymo reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto surašymą ar kitus esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, kurie trukdo nagrinėti bylą. Priešingu atveju, gali kilti rizika, kad procesinių kliūčių šalinimas perduodant bylą prokurorui galėtų lemti ilgesnę viso baudžiamojo proceso trukmę, todėl bylos perdavimas į pirmesnę proceso stadiją prieštarauja BPK paskirčiai (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-76-627/2024).

13. Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad žemesnės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo perduoti baudžiamąją bylą prokurorui, todėl skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartis naikintina, o byla grąžintina nagrinėti tam pačiam teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamosios A. L. gynėjo advokato Tomo Januškevičiaus skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-312-1057/2025 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-28891-2023-8) perduota prokurorui ir šią baudžiamąją bylą grąžinti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.